Civilinės bylos Nr. eB2-654-657/2022

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00309-2021-3

 (S)

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.3.5.10.; 2.6.4.; 3.4.3.7.1.; 3.2.7.1.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 8 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė,

sekretoriaujant Rasa Juronienei – Bogužei,

dalyvaujant kreditoriui A. B., jo atstovui advokatui Justinui Borevičiui, nemokumo administratorės atstovei advokatei Akvilei Gargasaitei,   

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, kurioje bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Carbolita ir Ko“ nemokumo administratorė Lina Labanauskienė ginčija kreditoriaus A. B. kreditorinį reikalavimą.

Teismas 

n u s t a t ė:

Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. nutartimi UAB „Carbolita ir Ko“ iškėlė bankroto bylą, įmonės nemokumo administratore paskirta Lina Labauskienė. Nutartis įsiteisėjo 2021 m. rugsėjo 16 d.

Kreditorius A. B. nemokumo administratorei pateikė prašymus patvirtinti 24 346,26 Eur ir 4 828,18 Eur dydžio kreditorinius reikalavimus BUAB „Carbolita ir Ko“ bankroto byloje. Nurodė, kad jis nuo 2001 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. kovo 30 d. įmonėje dirbo (duomenys neskelbtini). Jokių kitokių teisinių santykių tarp bendrovės ir UAB „Carbolita ir Ko“ nuo 2019 m. balandžio 1 d. nebuvo. Įmonė su atleidžiamu darbuotoju neatskaitė ir liko skolinga 24 346,26 Eur sumą. Be to, įmonės direktoriaus prašymu jis laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 5 d. buvo paskolinės įmonei 4 828,18 Eur sumą, apmokėdamas bendrovės sąskaitas už bendrovei suteiktas paslaugas bei nupirktas prekes, t. y. įvykdė prievoles už bendrovę. Bendrovė turėjo pareigą grąžinti A. B. pinigus, tačiau to nepadarė.

BUAB „Carbolita ir Ko“ nemokumo administratorė Lina Labanauskienė, nesutikdama su kreditoriaus A. B. prašymu, nurodė, kad neturi bendrovės dokumentų, reikalingų apskaičiuoti / įvertinti buvusių darbuotojų galimą įsiskolinimo buvimą (darbo laiko apskaitos žiniaraščių, darbo užmokesčio žiniaraščių, kasos dokumentų, banko išrašų), t. y. nėra jokių dokumentų, kurie patvirtintų likusią realią skolą. A. B. finansinis reikalavimas yra grindžiamas tik paties kreditoriaus pateikta pažyma ir darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraščiais (2013-2019 m.), jokių dokumentų kiek per 2013 -2019 m. išmokėt a ir/arba neišmokėta darbo užmokesčio A. B., nėra. Neturint kasos ir banko dokumentų, nemokumo administratorius negali patvirtinti A. B. nurodytos sumos egzistavimą, priešingu atveju, ją patvirtinus, skola ar jos dalis būtų dengiama iš Garantinio fondo lėšų. Be to, kreditoriaus pateikti priedai yra pasirašyti ne bendrovės valdymo organo. Nemokumo administratorės vertinimu, A. B. kreditorinio reikalavimo priedai, t. y. UAB „Carbolita ir Ko“ pažyma apie darbo užmokesčio skolą ir A. B. asmeninės sąskaitos jokiais būdais negali patvirtinti A. B. pareikšto finansinio reikalavimo faktinį egzistavimą. Taip pat pažymėtina, kad A. B., netgi susikaupus (kaip nurodyta) tokiai ženkliai sumai, iki bankroto bylos iškėlimo nesiėmė jokių veiksmų dėl šios skolos priverstinio išieškojimo, kas kelia pagrįstų abejonių dėl skolos egzistavimo. Papildomai nurodytina, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis A. B. dirbo UAB „Carbolita ir Ko“ iki 2019 m. kovo 30 d., tačiau Juridinių asmenų registrui pateikta 2018 m. finansinė atskaitomybė, sudaryta 2019 m. birželio 30 d., patvirtinta laikinai einančio direktoriaus pareigas A. B., paneigia A. B. nurodytą aplinkybę, jog pastarasis dirbo UAB „Carbolita ir Ko“ tik iki 2019 m. kovo 30 d. 

Kauno apygardos teismas 2021 m. lapkričio 26 d. nutartimi nutarė išskirti nemokumo administratorės ginčijamą kreditoriaus A. B. kreditorinį reikalavimą į atskirą bylą. Kreditorius buvo įpareigotas pateikti atsiliepimą dėl nemokumo administratorės nurodytų prieštaravimų, bei pateikti įrodymus dėl kreditorinio reikalavimo pagrįstumo (2021 m. gruodžio 1 d. teismo šaukimas; 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis).

Prašymas dėl kreditorinio reikalavimo tenkintinas iš dalies.

Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. nutartimi UAB „Carbolita ir Ko“ iškelta bankroto byla, o kreditoriams nustatytas 30 dienų terminas nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto svetainėje dienos pateikti paskirtai nemokumo administratorei savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus, kartu nurodant, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Nutartis įsiteisėjo 2021 m. rugsėjo 16 d. Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto svetainėje nurodyta, kad kreditoriniai reikalavimai galėjo būti pareikšti iki 2021 m. spalio 17 d. Kreditorius A. B. prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo pateikė 2021 m. lapkričio 11 d. ir 2021 m. lapkričio 19 d.

Dėl praleisto termino

Pagal Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 41 straipsnio 4 dalį teismas turi teisę priimti kreditorių reikalavimus, kurie buvo pateikti, pažeidus įstatyme nustatytus terminus, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo, įgyvendinant jam Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte įtvirtintą pareigą, nustatytas terminas, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo teismui dienos, yra procesinis, nes kreditorių reikalavimų, atsiradusių iki bankroto bylos iškėlimo teisme dienos, konkretų pateikimo terminą nustato teismas, vadovaudamasis Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte apibrėžta maksimalia šio termino riba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-326/2007; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-434/2013). Sprendžiant dėl termino tokiam procesiniam veiksmui atlikti praleidimo priežasčių vertinimo, taikytinas protingos ir apdairios elgsenos reikalavimas. Sužinojimas apie procesinių teisių įgyvendinimui reikšmingas aplinkybes yra įrodomasis faktas, kiekvienu atveju nustatytinas pagal procesines įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-143/2014).

Teismų praktikoje pažymima, kad, sprendžiant klausimą dėl termino kreditoriniam reikalavimui pateikti atnaujinimo, prioritetas turi būti teikiamas ne formalioms praleisto procesinio termino pasekmėms – kreditoriaus teisės bankroto byloje pareikšti kreditorinį reikalavimą paneigimui, o realiam teisingumui ir vieno iš pagrindinių bankroto proceso tikslų įgyvendinimui, t. y. kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai. Taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar yra nustatytas akivaizdus šalies nerūpestingumas ar net piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1562-241/2015).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, spręsdamas dėl konkrečių termino praleidimo priežasčių pripažinimo svarbiomis, turėtų atsižvelgti į termino paskirtį, termino praleidimo laikotarpį, aplinkybes, kurios pateisintų termino praleidimo trukmę, aplinkybes, realiai sutrukdžiusias asmeniui laiku įgyvendinti teisę per nustatytą terminą, asmenų elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Spręsdamas dėl praleisto termino atnaujinimo, teismas turi: 1) nustatyti, kada atsirado ir kiek truko aplinkybės, kuriomis grindžiamos termino praleidimo priežastys ir jų svarba, taip pat, ar išnykus kliūtims asmuo (kreditorius) per protingą laiką kreipėsi į teismą ar į bankrutuojančios įmonės administratorių su finansiniu reikalavimu; 2) vertinti, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai – šiems kriterijams turi reikšmės praleidusio terminą asmens veikla, patirtis ir kitos su juo susijusios savybės, turėjusios įtakos terminui praleisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-690/2018).

Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nekilo ginčo, jog A. B. praleido terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti, nes, kaip jau minėta, BUAB „Carbolita ir Ko“ kreditorinių reikalavimų pateikimo paskutinė diena buvo 2021 m. spalio 17 d. Kreditorius A. B. buvo bankroto bylos UAB „Carbolita ir Ko“ iškėlimo iniciatorius, todėl žinojo apie bankroto bylos iškėlimą įmonei. Be abejo, ši aplinkybė savaime nereiškia, kad galima prioritetą teikti formalioms praleisto procesinio termino pasekmėms ir paneigti A. B. teisę bankroto byloje pareikšti kreditorinį reikalavimą, kildinamą tiek iš neišmokėto darbo užmokesčio, tiek ir iš prievolių už įmonę įvykdymą. Aplinkybė, kad su ieškovu, kaip UAB „Carbolita ir Ko“ darbuotoju, nebuvo atsiskaityta, yra svarbi priežastis, sudaranti teisinį pagrindą terminui atnaujinti, nes prioritetas teiktinas buvusio įmonės darbuotojo teisėtų interesų gynimui. BUAB „Carbolita ir Ko“ kreditorių sąrašas patvirtintas 2021 m. lapkričio 26 d. nutartimi, todėl teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju termino kreditoriniam reikalavimui pateikti neatnaujinimas prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijams bei reikštų atsisakymą vykdyti teisingumą, todėl atnaujina terminą A. B. kreditoriniams reikalavimams pateikti (JANĮ 41 str. 4 d.; CPK 3 str., 78 str.).

Dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo

Bankrutuojančios įmonės kreditorinių reikalavimų tvirtinimas yra vienas bankroto byloje būtinų spręsti klausimų. Pagal JANĮ 42 straipsnį kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Teismas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreditorių reikalavimų gavimo dienos patvirtina kreditorių reikalavimus, kurie yra neginčijami. Kreditoriai reikalavimus reiškia ne tiesiogiai teismui, bet nemokumo administratoriui, kuris, išdėstęs teismui argumentuotą nuomonę dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, teikia juos tvirtinti arba prašo jų netvirtinti (JANĮ 41 str. 2 d.).

Teismų praktikoje dėl bankrutuojančios įmonės kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1527-241/2020).

Kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais. Neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus. Kreditoriaus reikalavimas gali būti tvirtinamas tik patikrintas. Pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankroto administratorius ir/arba teikia teismui tvirtinti konkretų reikalavimą arba jį ginčija teisme. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių reikalavimų, teismas taip pat tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, jog jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).

Teismas pažymi, kad viešojo intereso įgyvendinimas bankroto byloje gali būti užtikrinamas tik tuo atveju, jeigu bankrutavusios įmonės kreditoriais pripažįstami teisėtą reikalavimo teisę turintys asmenys. Priešingu atveju padidėtų bendra bankrutuojančios įmonės skolos suma ir sumažėtų kiekvieno kreditoriaus kreditorinių reikalavimų patenkinimo galimybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012). Vadinasi, kreditoriaus reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais.

Dėl 24 346,26 Eur kreditorinio reikalavimo tvirtinimo

Nemokumo administratorė nesutinka su kreditoriaus A. B. finansiniu reikalavimu dėl neišmokėto darbo užmokesčio 24 346,26 Eur sumai, kadangi neturi bendrovės dokumentų, reikalingų apskaičiuoti / įvertinti buvusių darbuotojų galimą įsiskolinimo buvimą (darbo laiko apskaitos žiniaraščių, darbo užmokesčio žiniaraščių, kasos dokumentų, banko išrašų).

A. B., prašydamas patvirtinti kreditorinį reikalavimą 24 346,26 Eur sumai, jį grindė per 2013-2019 m. laikotarpį neišmokėto darbo užmokesčio faktu, pažyma apie neišmokėtą darbo užmokestį, liudytojo, bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusio buhalterio, D. D. parodymais.

Pagal Darbo kodekso (toliau – DK) 139 straipsnio 1 dalį, 3 dalį darbo užmokestis – tai yra atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį. Darbo užmokestis privalo būti mokamas pinigais. DK 146 straipsnio 1–2 dalyse nurodyta, kad darbo užmokestis darbuotojui mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, o jeigu darbuotojas prašo, – kartą per mėnesį. Bet kuriuo atveju už darbą per kalendorinį mėnesį negali būti atsiskaitoma vėliau negu per dešimt darbo dienų nuo jo pabaigos, jeigu darbo teisės normos ar darbo sutartis nenustato kitaip. Darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip. Darbdavio nemokumo atvejais įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis darbuotojo reikalavimai, susiję su darbo santykiais, tenkinami Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo nustatyta tvarka (DK 149 str. 4 d.).

VSDFV 2021 m. lapkričio 16 d. duomenimis nustatyta, kad A. B. nuo 2001 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. kovo  30 d. įmonėje dirbo (duomenys neskelbtini) pareigose. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nustačius, jog draudėjas veiklos nevykdo, pagal šio draudėjo teiktus socialinio draudimo pranešimus duomenys apie apdraustiesiems asmenims apskaičiuotas draudžiamųjų pajamų sumas ir socialinio draudimo įmokas į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą nėra įrašomi nuo draudėjo veiklos nevykdymo pradžios. Šie duomenys gali būti įrašomi nuo to momento, kai išnyko aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta, kad draudėjas veiklos nevykdo. Apdraustieji asmenys yra informuojami apie jiems apskaičiuotų draudžiamųjų pajamų sumų ir socialinio draudimo įmokų neįrašymą į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog draudimo pabaigos priežastis skyriaus iniciatyva.

Kaip matyti iš 2001 m. rugsėjo 1 d. darbo sutarties pakeitimo A. B. nuo 2005 m. spalio 1 d. mokamas 376,51 Eur (1 300 Lt) atlyginimas per mėnesį. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pranešimuose

- 2013 m. sausio 1–31 d. A. B. darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių, buvo 376,51 Eur (1 300 Lt), 2013 m. vasario 1–28 d. – 374,04 Eur (1 291,47 Lt), 2013 m. kovo 1–31 d. – 376,51 Eur (1 300 Lt), 2013 m. balandžio 1–30 d. – 376,51 Eur (1 300 Lt), 2013 m. gegužės 1–31 d. – 376,51 Eur (1 300 Lt), 2013 m. birželio 1–30 d. – 376,51 Eur (1 300 Lt), 2013 m. liepos 1–31 d. – 396,84 Eur (1 370,20 Lt), 2013 m. rugpjūčio 1–31 d. – 376,51 Eur (1 300 Lt), 2013 m. rugsėjo 1–30 d. – 376,51 Eur (1 300 Lt), 2013 m. spalio 1–31 d. – 376,51 Eur (1 300 Lt), 2013 m. lapkričio 1–30 d. – 376,51 Eur (1 300 Lt), 2013 m. gruodžio 1–31 d. – 376,51 Eur (889,47 + 241,74 Lt), iš viso per 2013 m. A. B. VSDFV duomenimis priskaičiuota 4 487,05 Eur (15 492,88 Lt) darbo užmokesčio. Kreditoriaus pateiktoje pažymoje, kuria grindžiamas kreditorinis reikalavimas nurodoma priskaičiuota 4 124,98 Eur (15 251,14 Lt) darbo užmokesčio suma;

- 2014 m. sausio 1–31 d. A. B. darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių, buvo 323,88 Eur (709,09 + 204,61 + 204,61 Lt), 2014 m. vasario 1–28 d. – 374,80 Eur (1 294,12 Lt), 2014 m. kovo 1–31 d. – 376,51 Eur (1 300 Lt), 2014 m. balandžio 1–30 d. – 358,27 Eur (1 114,29 + 122,74 Lt), 2014 m. gegužės 1–31 d. – 508,44 Eur (1 590,01 + 165,54 Lt), 2014 m. birželio 1–30 d. – 460,50 Eur (1 590,01 Lt), 2014 m. liepos 1–31 d. – 460,50 Eur (1 590,01 Lt), 2014 m. rugpjūčio 1–31 d. – 644,70 Eur (2 226,01 Lt), 2014 m. rugsėjo 1–30 d. – 460,50 Eur (1 590,01 Lt), 2014 m. spalio 1–31 d. – 460,50 Eur (1 590,01 Lt), 2014 m. lapkričio 1–30 d. – 460,50 Eur (1 590,01 Lt), 2014 m. gruodžio 1–31 d. – 460,50 Eur (1 590,01 Lt), iš viso per 2014 m. A. B. VSDFV duomenimis priskaičiuota 5 349,59 Eur (18 471,08 Lt) darbo užmokesčio. Kreditoriaus pateiktoje pažymoje, kuria grindžiamas kreditorinis reikalavimas nurodoma priskaičiuota 5 147,58 Eur (17 773,58 Lt) darbo užmokesčio suma;

- 2015 m. sausio 1–31 d. A. B. darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių, buvo 492,68 Eur, 2015 m. vasario 1–28 d. – 610, 48 Eur (492,68 + 117,80), 2015 m. kovo 1–31 d. – 632,77 Eur (492,68 + 140,09), 2015 m. balandžio 1–30 d. – 492,68 Eur, 2015 m. gegužės 1–31 d. – 492,68 Eur, 2015 m. birželio 1–30 d. – 492,68 Eur, 2015 m. liepos 1–31 d. – 706,03 Eur, 2015 m. rugpjūčio 1–31 d. – 611,02 Eur (563 + 48,02), 2015 m. rugsėjo 1–30 d. – 675,06 Eur (112,06 +563), 2015 m. spalio 1–31 d. – 620,37 Eur (563 + 57,37), 2015 m. lapkričio 1–30 d. – 658,62 Eur (563 + 95,62), 2015 m. gruodžio 1–31 d. – 563 Eur, iš viso per 2015 m. A. B. VSDFV duomenimis priskaičiuota 7 048,07 Eur darbo užmokesčio. Kreditoriaus pateiktoje pažymoje, kuria grindžiamas kreditorinis reikalavimas nurodoma priskaičiuota 6 477,11 Eur darbo užmokesčio suma;

- 2016 m. sausio 1–31 d. A. B. darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių, buvo 544,48 Eur, 2016 m. vasario 1–29 d. – 544,48 Eur, 2016 m. kovo 1–31 d. – 622,10 Eur (544,48 + 77,62), 2016 m. balandžio 1–30 d. – 562,83 Eur (471,91 + 90,92), 2016 m. gegužės 1–31 d. – 399,35 Eur, 2016 m. birželio 1–30 d. – 399,35 Eur, 2016 m. liepos 1–31 d. – 544,48 Eur, 2016 m. rugpjūčio 1–31 d. – 449,27 Eur (298,76 + 150,51), 2016 m. rugsėjo 1–30 d. – 471,91 Eur, 2016 m. spalio 1–31 d. – 471,91 Eur, 2016 m. lapkričio 1–30 d. – 471,91 Eur, 2016 m. gruodžio 1–31 d. – 316,99 Eur (217,14 + 99,85), iš viso per 2016 m. A. B. VSDFV duomenimis priskaičiuota 5 799,46 Eur darbo užmokesčio. Kreditoriaus pateiktoje pažymoje, kuria grindžiamas kreditorinis reikalavimas nurodoma priskaičiuota 5 449,66 Eur darbo užmokesčio suma;

- 2017 m. sausio 1–31 d. A. B. darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių, buvo 364,96 Eur (71,32 +293,64), 2017 m. vasario 1–28 d. – 356,41 Eur (300 + 56,41), 2017 m. kovo 1–31 d. – 370,32 Eur (56,41 + 313,91), 2017 m. balandžio 1–30 d. – 380 Eur, 2017 m. gegužės 1–31 d. – 380 Eur, 2017 m. birželio 1–30 d. – 383,14 Eur, 2017 m. liepos 1–31 d. – 380 Eur, 2017 m. rugpjūčio 1–31 d. – 380 Eur, 2017 m. rugsėjo 1–30 d. – 380 Eur, 2017 m. spalio 1–31 d. – 380 Eur, 2017 m. lapkričio 1–30 d. – 285 Eur, 2017 m. gruodžio 1–31 d. – 285 Eur, iš viso per 2017 m. A. B. VSDFV duomenimis priskaičiuota 4 324,83 Eur darbo užmokesčio. Kreditoriaus pateiktoje pažymoje, kuria grindžiamas kreditorinis reikalavimas nurodoma priskaičiuota 4 140,69 Eur darbo užmokesčio suma;

- 2018 m. sausio 1–31 d. A. B. darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių, buvo 300 Eur, 2018 m. vasario 1–28 d. – 300 Eur, 2018 m. kovo 1–31 d. – 400 Eur, 2018 m. balandžio 1–30 d. – 400  Eur, 2018 m. gegužės 1–31 d. – 400 Eur, 2018 m. birželio 1–30 d. – 400 Eur, 2018 m. liepos 1–31 d. – 400 Eur, 2018 m. rugpjūčio 1–31 d. – 400 Eur, 2018 m. rugsėjo 1–30 d. – 400 Eur, 2018 m. spalio 1–31 d. – 400 Eur, 2018 m. lapkričio 1–30 d. – 362,47 Eur (285,71 +76,76), 2018 m. gruodžio 1–31 d. – 400 Eur, iš viso per 2018 m. A. B. VSDFV duomenimis priskaičiuota 4 562,47 Eur darbo užmokesčio. Kreditoriaus pateiktoje pažymoje, kuria grindžiamas kreditorinis reikalavimas nurodoma priskaičiuota 4 485,71 Eur darbo užmokesčio suma;

- 2019 m. sausio 1–31 d. A. B. darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių, buvo 555 Eur, 2019 m. vasario 1–28 d. – duomenų nėra, 2019 m. kovo 1–31 d. – 40,07 Eur, iš viso per 2019 m. A. B. VSDFV duomenimis priskaičiuota 595,07 Eur darbo užmokesčio. Kreditoriaus pateiktoje pažymoje, kuria grindžiamas kreditorinis reikalavimas nurodoma priskaičiuota 1 581,75 Eur darbo užmokesčio suma. 

VSDFV 2022 m. vasario 2 d. rašte Nr. (11.1E) DV_S-9803 nurodyta, jog draudėjo skola yra 266,62 Eur, iš jų 88,52 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų ir 178 Eur delspinigių, kas leidžia teigti, jog darbdavio (draudėjo) duomenys apie apdraustiesiems priskaičiuotas įmokas buvo pranešami ir mokesčiai mokami iš esmės laiku.

Iš į bylą pateiktų buhalterinės apskaitos dokumentų nustatyta, jog įmonėje buvo vedama deponuoto atlyginimo suvestinė, iš kurios matyti, jog A. B. darbo užmokestis nurodytu 2013 – 2019 m. laikotarpiu nebuvo deponuotas.

Iš Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktų UAB „Carbolita ir Ko“ metinių gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijų už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. nustatyta, jog buvusiam darbuotojui A. B. buvo mokamas darbo užmokestis.

Kaip matyti iš bankroto byloje esančių Antstolių informacinės sistemos registro išrašo antstoliai vykdė piniginius išieškojimus iš skolininkės UAB „Carbolita ir Ko“ nuo 2003 m., todėl darytina išvada, jog labiau tikėtina, jog dalis mokėjimų už prekes, paslaugas, tame tarpe ir darbo užmokestis darbuotojams, įmonėje buvo atliekami per kasą, asmenines atsakingų darbuotojų sąskaitas ar direktoriaus asmenines sąskaitas. Šias aplinkybes patvirtina ne tik teismo posėdžio metu apklausto liudytojo D. D. parodymai, bet ir byloje surinkti rašytiniai įrodymai – Didžioji knyga, avansinės apyskaitos dokumentai, A. B. sąskaitos, esančios Swedbank, AB išrašas už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 1 d.

Pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-690/2017). Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Vertinant keletą įrodymų, reikšmės turi ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija vadovautis, o kurią atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018). Teismas, nagrinėdamas bylą, įvertina įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daro išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-690/2015).

Civiliniame procese vyraujantys rungimosi (CPK 12 str.) ir proceso šalių lygiateisiškumo (CPK 17 str.) principai lemia įrodinėjimo naštos paskirstymą ir bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kad kiekviena šalis turi pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.).

Kauno apygardos teismas 2022 m. sausio 18 d. raštu prašė, kad iki 2022 m. vasario 1 d. šalys pateiktų papildomus rašytinius įrodymus, pagrindžiančius jų reikalavimus bei atsikirtimus: nemokumo administratorė Lina Labanauskienė pateiktų visų BUAB „Carbolita ir Ko“ įmonės bankinių sąskaitų išrašus už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 6 d. imtinai; kreditorius A. B. – savo asmeninių visų bankinių sąskaitų išrašus už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 6 d. imtinai. Nustatytu terminu šie duomenys teismui buvo pateikti, todėl teismas, įvykdęs pareigą patikslinti byloje dalyvaujančių asmenų pareigą įrodinėti, daro išvadą, kad šiuo metu surinktų duomenų pakanka bylai iš esmės išnagrinėti, atsižvelgiant į tai, kad pateikti įrodymai nėra nuginčyti ir teismas neturi teisinio pagrindo jais abejoti (CPK 185 str.).

Nors kreditorius A. B. teigė, jog darbo užmokestis jam nebuvo mokamas už laikotarpį nuo 2013 m. ir šiais argumentais grindė savo kreditorinį reikalavimą 24 346,26 Eur sumai, tačiau byloje surinkti įrodymai šiuos pareiškėjo A. B. argumentus paneigia.

Pažymėtina, kad byloje esantys įrodymai ir įsiskolinimą pagrindžiantys dokumentai (darbo sutartis, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pranešimai, Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko išrašas apie A. B. darbovietę ir apskaičiuotas išmokas, Valstybinės mokesčių inspekcijos pateikta forma, Didžioji knyga, A. B., A. B., UAB „Carbolita ir Ko“ banko sąskaitų išrašai, kt.) patvirtina, jog 2013 m. sausio mėn. – 2019 m. kovo mėn. laikotarpiu A. B., kaip UAB „Carbolita ir Ko“ darbuotojui, buvo mokamas darbo užmokestis, bei kitos išmokos. Sulyginus byloje pateiktus minėtus banko sąskaitų išrašus, įrašus Didžiojoje knygoje ir VSDFV ir Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktus dokumentus ir įvertinus juose pateiktus duomenis nustatyta, kad A. B.:

- 2013 m. per UAB „Carbolita ir Ko“ banko sąskaitą buvo išmokėta 18 900 Lt (5 473,82 Eur), iš jų 10 000 Lt (2 896,20 Eur) atlyginimo, 8 900 Lt (2 577,62 Eur) atlyginimo už automobilio nuomą;

- 2014 m. per UAB „Carbolita ir Ko“ banko sąskaitą buvo išmokėta 13 125 Lt (3 801,27 Eur), iš jų 4 300 Lt (1 245,37 Eur) atlyginimo, 8 825 Lt (2 555,90 Eur) atlyginimo už automobilio nuomą;

- 2015 m. per UAB „Carbolita ir Ko“ banko sąskaitą buvo išmokėta 1 850 Eur atlyginimo, per įmonės direktoriaus A. B. asmeninę banko sąskaitą 3 120 Eur, iš jų mokėjimo paskirtyje įvardinta kaip atlyginimas 609 Eur (pavedimai atlikti 2015 m. sausio 16 d., 2015 m. kovo 17 d., 2015 m. birželio 19 d., 2015 m. spalio 13 d., 2015 m. lapkričio 5 d.), 2 511 Eur, įvardinta kaip „pavedimas“. Iš viso per 2015 m. A. B. iš UAB „Carbolita ir Ko“ pervesta 4 970 Eur (iš jų įvardinta kaip atlyginimas 2 459 Eur); 

- 2016 m. per UAB „Carbolita ir Ko“ banko sąskaitą buvo išmokėta 950 Eur atlyginimo, per įmonės direktoriaus A. B. asmeninę banko sąskaitą 1 697 Eur mokėjimo paskirtyje įvardinta kaip „pavedimas“, iš viso išmokėta 2 647 Eur;

- 2017 m. per UAB „Carbolita ir Ko“ banko sąskaitą buvo išmokėta 1 850 Eur atlyginimo, per įmonės direktoriaus A. B. asmeninę banko sąskaitą 1 330 Eur mokėjimo paskirtyje įvardinta kaip „pavedimas“, iš viso išmokėta 3 180 Eur;

- 2018 m. per UAB „Carbolita ir Ko“ banko sąskaitą buvo išmokėta 3 040 Eur atlyginimo, per įmonės direktoriaus A. B. asmeninę banko sąskaitą 3 445 Eur mokėjimo paskirtyje įvardinta kaip „pavedimas“, iš viso išmokėta 6 485 Eur.

Byloje nėra duomenų apie automobilio nuomą 2013 – 2014 m. Be to, nustatyta, jog visi mokėjimai A. B. per UAB „Carbolita ir Ko“ ir įmonės direktoriaus A. B. sąskaitas buvo atliekami tomis dienomis, kai kitiems darbuotojams (A. M., I. G., N. B., J. G., kt.) buvo mokamas darbo užmokestis, bei tai, kad mokėjimai už tariamą automobilio nuomą visiškai atitiko per mėnesį darbuotojams mokėto atlyginimo sumas arba jas gerokai viršijo, į tai, jog pavedimų sumos atitinka darbuotojams mokėto darbo užmokesčio sumas nėra pagrindo spręsti, jog 2013 – 2019 m. darbuotojui A. B. nebuvo mokamas darbo užmokestis.

Kaip matyti iš pareiškėjo A. B. pareikšto kreditorinio reikalavimo, jis prašė patvirtinti 24 346,26 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą, kaip nesumokėtą darbo užmokestį už visą laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 30 d. Taigi, kreditorinis reikalavimas kildinamas iš netinkamo atsiskaitymo su juo.

DK reglamentuoja individualiuosius darbo santykius, kurie atsiranda sudarius darbo sutartį šio kodekso nustatyta tvarka. Darbo sutartis – tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkcijas, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį (DK 32 str.). Šalys ginčo laikotarpiu, iš kurio A. B. kildina kreditorinį reikalavimą dėl nesumokėtos sumos, buvo susaistytos darbo sutarčių pagrindu atsiradusiais darbo teisiniais santykiais, todėl pareiškėjo reikalavimas patvirtinti nurodyto dydžio kreditorinį reikalavimą, susidariusį neva UAB „Carbolita ir Ko“ netinkamai vykdant sudarytą darbo sutartį, laikytinas kylančiu iš darbo teisinių santykių, taigi reguliuojamas DK normomis.

Pagal DK 15 straipsnio 1 dalį, ieškinio senatis – įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį ar pateikdamas prašymą išnagrinėti darbo ginčą. Bendrasis ieškinio senaties terminas DK reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, jei DK ar kituose įstatymuose atskiriems reikalavimams nenustatyti trumpesni ieškinio senaties terminai (DK 15 str. 2 d.). Kadangi reikalavimams dėl neišmokėto darbo užmokesčio įstatymai sutrumpintų ieškinio senaties terminų nenustato, taikytinas bendras trejų metų ieškinio senaties terminas (DK 15 str. 2 d.). 

DK 16 straipsnyje, reglamentuojančiame procesinius, procedūrinius ir naikinamuosius terminus, nustatyta, kad darbo įstatymuose nustatytiems procesiniams terminams taikomos CPK nuostatos dėl tokių terminų taikymo ir skaičiavimo, išskyrus šio kodekso ir kitų įstatymų nustatytas išimtis (DK 16 str. 1 d.); jeigu šis kodeksas nenustato kitaip, praleistą procedūrinį terminą gali atnaujinti jį taikanti šalis ar institucija, jeigu ji pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių; apie šiuo klausimu priimtą sprendimą terminą praleidęs asmuo privalo būti informuotas per penkias darbo dienas nuo sprendimo priėmimo; darbdavio atsisakymas atnaujinti praleistą procedūrinį terminą gali būti skundžiamas darbo ginčams dėl teisės nagrinėti nustatyta tvarka (DK 16 str. 2 d.); jeigu šis kodeksas ar kiti įstatymai nustato naikinamąjį terminą, jam pasibaigus, pasibaigia šalies teisė pasinaudoti šio kodekso ar kito įstatymo jai suteikta teise ar ją apginti (DK 16 str. 3 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-28-701/2020).

Teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad ieškinio senaties terminai nuo procesinių terminų skiriasi savo paskirtimi ir sukuria skirtingus teisinius padarinius. Ieškinio senatimi ribojamas visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principo veikimas. Tai užtikrina darbo teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą - jei šalis nesiekia patenkinti savo teisėto reikalavimo, kita šalis turi pagrįstą lūkestį, kad šis reikalavimas nebus po tam tikro laiko reiškiamas, ir atsižvelgdama į tai planuoti bei organizuoti savo veiklą. Todėl praleidus ieškinio senaties terminą, galimai pažeista teisė nėra ginama. Pasibaigus ieškinio senaties terminui teisė kreiptis į teismą ir pati asmens subjektinė teisė išlieka, išnyksta tik teisė į valstybės prievarta užtikrinama pažeistos teisės gynybą. Ieškinio senaties termino praleidimas yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018).

Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties terminas nesukuria asmeniui materialių teisių, tačiau per įstatyme nustatytą terminą suteikia tokiai teisei gynybą nuo pažeidimų. Teisinio santykio šalis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieškinio senaties terminu, nes kita šalis nepateisinamai ilgą laiką neprašė savo teisės apsaugos, dėl ko pažeidimo pašalinimas gali nebeturėti tokios teisinės vertės kaip teisinių santykių stabilumas (vadinamoji apsauginė senaties termino funkcija). Ieškinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susijęs su teisingumo principu. Bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieškinio senatį reglamentuojančias materialinės teisės normas, to negali daryti mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-12-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007; 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008). 

Teisė į ieškinį paprastai atsiranda ne nuo dienos, kurią pažeista asmens teisė, bet kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad jo teisės pažeistos. Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad, siekiant nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, būtina išsiaiškinti, kurią dieną rūpestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pat aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista. Nuo tos dienos turi būti skaičiuojamas ieškinio senaties terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008; 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2010; 2017 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-63-969/2017).

Nors nagrinėjamoje byloje pareiškėjas A. B. teigė, kad darbo užmokestis jam nebuvo mokamas nuo 2013 m., tačiau pretenzijų UAB „Carbolita ir Ko“ dėl to nereiškė. Iš darbo A. B. buvo atleistas 2019 m. kovo 30 d. ir tai yra vėliausia diena laikyti tokio sužinojimo momentą. Jokių pretenzijų darbo įmonėje laikotarpiu dėl netinkamai mokamo darbo užmokesčio ir po atleidimo iš darbo darbdaviui (įmonei) nereiškė. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad apie tai, jog nemokamas darbo užmokestis, jeigu toks faktas buvo, A. B. galėjo sužinoti ir sužinojo ne vėliau kaip 2013 m. vasario 20 d., toliau atitinkamai kiekvieno mėnesio 20 d., kadangi darbo sutarties 4 punkte buvo nurodyta, jog darbo užmokestis mokamas vieną kartą per mėnesį iki kito mėnesio 20 d. Tokiu būdu yra pagrindas manyti, kad sužinojimas apie galimą teisės pažeidimą įvyko daug anksčiau nei darbo santykių pabaiga.

A. B. kreditorinį reikalavimą dėl neišmokėto atlyginimo nemokumo administratorei pateikė 2021 m. lapkričio 11 d., t. y. daugiau nei po aštuonerių metų. Taigi, akivaizdu, jog ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl neišmokėto darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2013 sausio 1 d. iki 2016 m. kovo 30 d. yra praėjęs, todėl teismas sprendžia, kad reikalavimas dėl darbo užmokesčio už šį laikotarpį yra  pareikštas praleidus DK 15 straipsnio 2 dalyje nustatytą ieškinio senaties terminą, ir, esant nemokumo administratorės nesutikimui dėl kreditorinio reikalavimo tvirtinimo, negali būti tenkinamas, juolab, kad ilgai nepasiimtos deponuotos sumos po trijų metų yra nurašomos arba pervedamos į įmonės pelną. Priešinga išvada neatitiktų byloje surinktų, aukščiau nurodytų rašytinių įrodymų, nustatytų faktinių aplinkybių, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principų (CK 1.5 str.).

Byloje nėra pateikta darbo užmokesčio žiniaraščių, duomenų apie A. B. deponuotą darbo užmokestį, o pagal kreditoriaus A. B. pateiktus byloje dokumentus (asmenines sąskaitas) nustatyta, jog nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. kovo 30 d. A. B. priskaičiuotą ir išmokėtiną darbo užmokestis sudarė:

-       2016 m. sausio mėn. priskaičiuota suma – 544,48 Eur, išmokėtina – 402,92 Eur;

-       2016 m. vasario mėn. priskaičiuota suma – 544,48 Eur, išmokėtina – 402,92 Eur;

-       2016 m. kovo mėn. priskaičiuota suma – 544,48 Eur, išmokėtina – 402,92 Eur; 

-       2016 m. balandžio mėn. priskaičiuota suma – 471,91 Eur, išmokėtina – 249,21 Eur;

-       2016 m. gegužės mėn. priskaičiuota suma – 399,35 Eur, išmokėtina – 295,52 Eur;

-       2016 m. birželio mėn. priskaičiuota suma – 399,35 Eur, išmokėtina – 350 Eur;

-       2016 m. liepos mėn. priskaičiuota suma – 544,48 Eur, išmokėtina – 450 Eur;

-       2016 m. rugpjūčio mėn. priskaičiuota suma – 332,87 Eur, išmokėtina – 300 Eur;

-       2016 m. rugsėjo mėn. priskaičiuota suma – 471,91 Eur, išmokėtina – 400 Eur;

-       2016 m. spalio mėn. priskaičiuota suma – 471,91 Eur, išmokėtina – 400 Eur;

-       2016 m. lapkričio mėn. priskaičiuota suma – 471,91 Eur, išmokėtina – 400 Eur;

-       2016 m. gruodžio mėn. priskaičiuota suma – 252,53 Eur, išmokėtina – 228,65 Eur;

Iš viso 2016 m. priskaičiuota suma – 5 449,66 Eur, išmokėtina – 4 382,14 Eur (pajamų mokestis – 474,71 Eur, SODRA – 591,81 Eur).

-       2017 m. sausio mėn. priskaičiuota suma – 293,64 Eur, išmokėtina – 261,34 Eur;

-       2017 m. vasario mėn. priskaičiuota suma – 300 Eur, išmokėtina – 267 Eur;

-       2017 m. kovo mėn. priskaičiuota suma – 313,91 Eur, išmokėtina – 279,38 Eur;   

-       2017 m. balandžio mėn. priskaičiuota suma – 380 Eur, išmokėtina – 338,20 Eur;

-       2017 m. gegužės mėn. priskaičiuota suma – 380 Eur, išmokėtina – 338,20 Eur;

-       2017 m. birželio mėn. priskaičiuota suma – 383,14 Eur, išmokėtina – 341 Eur;

-       2017 m. liepos mėn. priskaičiuota suma – 380 Eur, išmokėtina – 338,20 Eur;

-       2017 m. rugpjūčio mėn. priskaičiuota suma – 380 Eur, išmokėtina – 338,20 Eur;

-       2017 m. rugsėjo mėn. priskaičiuota suma – 380 Eur, išmokėtina – 338,20 Eur;

-       2017 m. spalio mėn. priskaičiuota suma – 380 Eur, išmokėtina – 338,20 Eur;

-       2017 m. lapkričio mėn. priskaičiuota suma – 285 Eur, išmokėtina – 253,65 Eur;

-       2017 m. gruodžio mėn. priskaičiuota suma – 285 Eur, išmokėtina – 253,65 Eur;

Iš viso 2017 m. priskaičiuota suma – 4 140,69 Eur, išmokėtina – 3 685,22 Eur (pajamų mokestis – 0 Eur, SODRA – 455,47 Eur).

-       2018 m. sausio mėn. priskaičiuota suma – 300 Eur, išmokėtina – 267 Eur;

-       2018 m. vasario mėn. priskaičiuota suma – 300 Eur, išmokėtina – 267 Eur;

-       2018 m. kovo mėn. priskaičiuota suma – 400 Eur, išmokėtina – 353 Eur;

-       2018 m. balandžio mėn. priskaičiuota suma – 400 Eur, išmokėtina – 353 Eur;

-       2018 m. gegužės mėn. priskaičiuota suma – 400 Eur, išmokėtina – 353 Eur;

-       2018 m. birželio mėn. priskaičiuota suma – 400 Eur, išmokėtina – 353 Eur;

-       2018 m. liepos mėn. priskaičiuota suma – 400 Eur, išmokėtina – 353 Eur;

-       2018 m. rugpjūčio mėn. priskaičiuota suma – 400 Eur, išmokėtina – 353 Eur;

-       2018 m. rugsėjo mėn. priskaičiuota suma – 400 Eur, išmokėtina – 353 Eur;

-       2018 m. spalio mėn. priskaičiuota suma – 400 Eur, išmokėtina – 353 Eur;

-       2018 m. lapkričio mėn. priskaičiuota suma – 285,71 Eur, išmokėtina – 254,29 Eur;

-       2018 m. gruodžio mėn. priskaičiuota suma – 400 Eur, išmokėtina – 353 Eur;

Iš viso 2018 m. priskaičiuota suma – 4 485,71 Eur, išmokėtina – 3 896,29 Eur (pajamų mokestis – 96 Eur, SODRA – 493,42 Eur).

-       2019 m. sausio mėn. priskaičiuota suma – 555 Eur, išmokėtina – 379,12 Eur;

-       2019 m. vasario mėn. priskaičiuota suma – 555 Eur, išmokėtina – 379,12 Eur;

-       2019 m. kovo mėn. priskaičiuota suma – 471,75 Eur, išmokėtina – 331,26 Eur;

Iš viso 2019 m. priskaičiuota suma – 1 581,75 Eur, išmokėtina – 1 089,50 Eur (pajamų mokestis – 136,35 Eur, SODRA – 355,90 Eur).

Taigi, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio mėn. iki 2019 m. kovo 30 d. A. B. buvo priskaičiuotas 15 657,81 Eur (5 449,66 + 4 140,69 + 4 485,71 + 1 581,75) darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių. 

Iš Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktų deklaracijų nustatyta, jog per 2016 m. – 2019 m. laikotarpį A. B. buvo išmokėta 10 023,62 Eur (2016 m. – 1 074,04 Eur, 2017 m. – 2 431,22 Eur, 2018 m. – 6 518,41 Eur) darbo užmokesčio (neatskaičius mokesčių). Kaip matyti iš Didžiosios knygos sąskaitos (4014 Deponuoti atlyginimai) irašo nuo 2018 m. nurodoma deponuotų atlyginimų suma – 9 227,66 Eur, kurią sudaro A. U. deponuotas darbo užmokestis. Taigi šios byloje nustatytos aplinkybės, bei byloje surinkti įrodymai – Didžiosios knygos įrašais, SODROS pažymos, VMI deklaracijos, UAB „Carbolita ir Ko“, A. B., A. B. banko sąskaitų išrašai, asmeninės sąskaitos, leidžia daryti išvadą, jog galimai A. B. galimai neišmokėta darbo užmokesčio suma sudaro 5 634,19 Eur (15 657,81 – 10 023,62).

JANĮ 42 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismo nutartyje ar kreditorių susirinkimo sprendime dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo darbuotojų su darbo santykiais susiję reikalavimai turi būti nurodyti pagal Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymą.

Pagal Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo 6 straipsnio 1 punktą, 7 straipsnio 1 dalies 1 punktą Garantinio fondo išmokos apskaičiuojamos, kai darbdaviui iškelta nemokumo byla arba bankroto procesas vykdomas ne teismo tvarka – pagal teismo nutartimi ar kreditorių susirinkimo sprendimu patvirtintas darbuotojų reikalavimų sumas, kurios teismo nutartyje ar kreditorių susirinkimo sprendime turi būti nurodomos, atskaičius darbuotojo mokėtinas valstybinio socialinio draudimo įmokas, pensijų kaupimo įmokas pagal Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymą, privalomojo sveikatos draudimo įmokas, mokėtiną gyventojų pajamų mokestį ir kurios turi būti nurodomos atskirai pagal Juridinių asmenų nemokumo įstatyme nustatytus reikalavimų tenkinimo etapus.

Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalį socialinio draudimo įmokų tarifai, jų dydžiai (jų dalys) atskirų rūšių socialiniam draudimui tvirtinami Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto atitinkamų metų rodiklių patvirtinimo įstatymu. Pagal Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 2 dalį, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, pagal darbo sutartį dirbantys asmenys moka 6 procento (nuo 2019 m. sausio 1 d. – 6,98 proc.) dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos.

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d.) 6 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, jog pajamų mokesčio tarifas yra 15 procentų, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. Ši įstatymo nuostata buvo pakeista įstatymo redakcija, galiojančia nuo 2019 m. sausio 1 d., kur 6 straipsnio 1 dalies 11 punkte  nurodyta, kad gyventojo pajamos iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių (išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas), tantjemos ar atlygis už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete, mokamas vietoj tantjemų arba kartu su tantjemomis, iš asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, gautos pajamos pagal autorines sutartis, taip pat mažųjų bendrijų vadovų, kurie pagal Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymą nėra tų mažųjų bendrijų nariai, pagal civilinę (paslaugų) sutartį už vadovavimo veiklą gautos pajamos apmokestinamos taip: 1) metinė pajamų dalis, neviršijanti 120 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU) dydžio sumos, taikomos apdraustųjų asmenų 2019 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 20 procentų pajamų mokesčio tarifą; 2) metinė pajamų dalis, viršijanti 120 VDU dydžio sumą, taikomą apdraustųjų asmenų 2019 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 27 procentų pajamų mokesčio tarifą.

Pagal Pensijų sistemos reformos įstatymo (galiojusio iki 2019 m. sausio 1 d.) 4 straipsnį nuo 2014 m. sausio 1 d. pensijų įmokos dydis yra 2 procentai dalyvio pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Pagal pensijų kaupimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį  pensijų įmokos dydis yra 3 procentai dalyvio pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos.  

 Įvertinus byloje surinktus įrodymus ir skaičiuojant pagal pateiktose asmeninėse sąskaitose nurodytą priskaičiuotą darbo užmokestį, bei laikant, jog neišmokėta darbo užmokesčio dalis apima laikotarpį iki atleidimo dienos, teismas konstatuoja, kad:

-       pareiškėjui A. B. neišmokėtas darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių 2018 m. sudarė 4 052,44 Eur, o mokesčius sudarė: socialinio draudimo įmokos (pensijų ir socialinio draudimo) – 202,61 Eur, privalomojo sveikatos draudimo įmoka – 243,14 Eur, gyventojų pajamų mokestis – 27 Eur; taigi už 2018 m. neišmokėtas darbo užmokestis (neto) sudarė 3 579,69 Eur.

-       pareiškėjui A. B. neišmokėtas darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių 2019 m. sudarė 1 581,75 Eur, o mokesčius sudarė: socialinio draudimo įmokos (pensijų ir socialinio draudimo) – 245,49 Eur, privalomojo sveikatos draudimo įmoka – 110,41 Eur, gyventojų pajamų mokestis – 136,35 Eur; taigi už 2019 m. neišmokėtas darbo užmokestis (neto) sudarė 1 089,50 Eur.

Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad yra teisinis pagrindas A. B. prašymą dėl kreditorinio reikalavimo, kildinamo iš nesumokėto darbo užmokesčio, patvirtinimo tenkinti iš dalies – patvirtinti A. B. kreditorinį reikalavimą, kurį sudaro 4 669,19 Eur neišmokėto darbo užmokesčio, atskaičius mokesčius, suma; socialinio draudimo įmokų (pensijų ir socialinio draudimo) suma – 448,10 Eur, privalomojo sveikatos draudimo įmokų suma – 353,55 Eur, gyventojų pajamų mokesčio suma – 163,35 Eur, kitoje dalyje A. B. reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus.

Dėl 4 828,18 Eur kreditorinio reikalavimo tvirtinimo

Nemokumo administratorė nesutinka su kreditoriaus A. B. finansiniu reikalavimu dėl neišmokėto darbo užmokesčio 4 828,14 Eur sumai, kadangi nėra BUAB „Carbolita ir Ko“ dokumentų (buhalterinės apskaitos registrų, pirminių dokumentų), kurie patvirtintų, jog bendrovė liko skolinga šią sumą. Be to, nėra pateikta  jokio rašytinio dokumento, patvirtinančio skolinimo faktą.

A. B., prašydamas patvirtinti kreditorinį reikalavimą 4 828,18 Eur sumai, jį grindė tuo, jog jis yra apmokėjęs AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“, AB „Telia Lietuva“, UAB „Scapa Baltic“ už bendrovei suteiktas paslaugas, ką patvirtina banko sąskaitų išrašai.

CK 6.50 straipsnio nustatyta, kad prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai (1 d.); kreditorius negali priimti prievolės įvykdymo iš trečiojo asmens, jeigu skolininkas pranešė kreditoriui prieštaraująs tokiam įvykdymui, išskyrus šio kodekso 6.50 straipsnio 1 dalyje numatytą atvejį (2 d.); trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku (3 d.). CK 6.102 straipsnio 3 dalis nustato, kad draudžiama perleisti reikalavimą, kuris neatsiejamai susijęs su kreditoriaus asmeniu (reikalavimą išlaikyti, reikalavimą atlyginti žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo ir t.t.). Tokiu būdu darytina išvada, kad reikalavimas apmokėti už paslaugas nėra neatsiejamai susijęs su kreditoriaus asmeniu bei prievolės esmė nereikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai.

Kasacinis teismas išaiškinęs, kad prievolės įvykdymas už trečiąjį asmenį, nepažeidžiant įstatyme įtvirtintų apribojimų, yra teisėtas prievolės įvykdymo būdas, be to, kai prievolės įvykdymas už trečiąjį asmenį atitinka tikrąją prievolę įvykdžiusio asmens valią, toks asmuo įgyja teisę susigrąžinti tai, ką sumokėjo iš skolininko, tačiau negali vienašališkai pakeisti savo valios ir reikalauti sumokėtų sumų grąžinimo iš buvusio kreditoriaus (asmens, kuriam prievolę įvykdė). Trečiasis asmuo už skolininką prievolę gali įvykdyti dėl įvairių priežasčių tiek skolininko prašymu, tiek savo iniciatyva ir be įgaliojimo ar perįgaliojimo. Tokia taisyklė nustatyta teisingumo interesais, nes prievolės turi būti vykdomos sąžiningai ir laiku. Įstatyme ar šalių sutartyje taip pat gali būti nustatytas draudimas tretiesiems asmenims įvykdyti skolininko prievolę kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K3-476/2006; 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2014).

Nagrinėjamu atveju iš byloje pateiktų A. B. sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių „Swedbank“, AB 2021 m. lapkričio 19 d. išrašų, suformuotų pagal mokėjimo informaciją „Carbolita“ už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2019 m. spalio 31 d. iki 2020 m. gruodžio 6 d. nustatyta, kad iš savo sąskaitų A. B. pagal UAB „Carbolita ir Ko“ išrašytas sąskaitas Telia Lietuva, AB, UAB „Scapa Baltic“, UAB „Knortas“, VšĮ „Super Eco“, MB „Optimali svetainė“ už suteiktas paslaugas, taip pat UAB „Carbolita ir Ko“ banko skolos dengimui sumokėjo 4 700,44 Eur (799,66 + 3 900,78).

Byloje nėra pateikta įrodymų, jog mokėjimai 83,14 Eur sumai iš A. B. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) gavėjui AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ atlikti UAB „Carbolita ir Ko“, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog A. B. šiais mokėjimais įvykdė UAB „Carbolita ir Co“ prievolę AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes ir atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą darytina išvada, jog yra teisinis pagrindas patvirtinti A. B. 4 700,44 Eur kreditorinį reikalavimą BUAB „Carbolita ir Ko“ bankroto byloje.

Vadovaudamasis Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 41–42 str., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 str. teismas

n u t a r i a:

Atnaujinti terminą A. B. kreditoriniams reikalavimams pateikti.

A. B. reikalavimus tenkinti iš dalies.

Patvirtinti A. B. pirmos eilės 4 669,19 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą, kurį sudaro neišmokėto darbo užmokesčio, atskaičius mokesčius suma, socialinio draudimo įmokų (pensijų ir socialinio draudimo) suma yra 448,10 Eur, privalomojo sveikatos draudimo įmokų suma – 353,55 Eur, gyventojų pajamų mokesčio suma – 163,35 Eur. 

Patvirtinti A. B. 4 700,44 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Carbolita ir Ko“ bankroto byloje.

Kitoje dalyje A. B. reikalavimus atmesti.

Įpareigoti nemokumo administratorę Liną Labanauskienę ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos nutarties kopiją pateikti Garantinio fondo administratoriui (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui) bei per 3 dienas nuo Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 42 straipsnio 4 dalyje nurodyto termino pabaigos pateikti teismui įpareigojimo įvykdymą patvirtinančius dokumentus.

Įpareigoti nemokumo administratorę Liną Labanauskienė pateikti įsiteisėjusios nutarties kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jos įsiteisėjimo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Finansų ministerijos ir per 3 dienas pateikti teismui įpareigojimo įvykdymą patvirtinančius dokumentus.

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Kauno apygardos teismą.

Teisėja                                                                                        Žibutė Budžienė