Civilinė byla Nr. e3K-3-161-403/2018

Teisminio proceso Nr. 2-54-3-00558-2017-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.1; 3.2.4.12; 3.3.1.13

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 23 d.

Vilnius

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininkas), Algirdo Taminsko (pranešėjas) ir Vinco Versecko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Ą. T. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Ą. T. ieškinį atsakovei Zarasų rajono savivaldybės administracijai dėl teisės statyti pripažinimo ir pritarimo techniniam projektui prilyginimo statybos leidimui.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CPK) 313 straipsnio, reglamentuojančio draudimą apeliacinės instancijos teismui dėl apelianto priimti jo padėtį bloginantį sprendimą, aiškinimo ir taikymo bei dėl teisės teismine tvarka atskiroje byloje reikalauti pripažinti teisę atlikti statybos darbus pagal Nuolatinės statybos komisijos protokolą, kuriuo pritarta techniniam statinio projektui, taip pat prilyginti Nuolatinės statybos komisijos protokolą statybos leidimui.
2. Ieškovas prašė teismo pripažinti jo teisę pagal Zarasų rajono savivaldybės administracijos Nuolatinės statybos komisijos 2004 m. vasario 6 d. protokolą Nr. 12 atlikti jam priklausančios dalies pastato (duomenys neskelbtini) rekonstrukciją ir Nuolatinės statybos komisijos 2004 m. vasario 6 d. protokolą Nr. 12, kuriuo pritarta techniniam projektui dėl vasarnamio, sandėlio ir liepto rekonstrukcijos (duomenys neskelbtini) prilyginti statybos leidimui.
3. Ieškovas nurodė, kad 2003 m. spalio 2 d. Gražutės regioninio parko direkcija išdavė ieškovui projektavimo sąlygas Nr. 1.9.-153 dėl jam priklausančios dalies pastato – vasarnamio (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos. 2003 m. spalio 6 d. Zarasų rajono savivaldybės administracijos vyr. architektė V. S. parengė ir išdavė ieškovui projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 78 dėl vasarnamio ir ūkio pastatų (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos. Remdamasis šiuo sąvadu ieškovas parengė ir pateikė statybos komisijai vasarnamio dalies techninį projektą. Zarasų rajono savivaldybės administracijos Nuolatinės statybos komisijos 2004 m. vasario 6 d. posėdyje pritarta pateiktam techniniam projektui. Atskiras statybos leidimas nebuvo išduotas, todėl ieškovas laikė, kad pritarimas techniniam projektui yra statybą leidžiantis dokumentas, ir atliko vasarnamio dalies rekonstrukciją (pradėta 2004 m., baigta 2014 m.).
4. 2014 m. rugpjūčio 7 d. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir inspekcija) surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-90-140807-00015, kuriame nurodė, kad statytojas neturi statybą leidžiančio dokumento, todėl rekonstrukcija atliekama savavališkai. Ieškovo sutuoktinė N. T. nesutiko su tokia išvada, inspekcijos atstovui buvo pateiktas Nuolatinės statybos komisijos patvirtintas Techninis projektas ir Zarasų rajono savivaldybės administracijos Nuolatinės statybos komisijos posėdžio 2004 m. vasario 6 d. protokolas Nr. 12, kurie patvirtino, kad vasarnamio dalies rekonstrukcijai pritarta ir rekonstrukcija atliekama teisėtai. 2014 m. rugsėjo 22 d. ieškovas parengė deklaraciją apie statybos užbaigimą Nr. 1, ši Nekilnojamojo turto registre įregistruota 2014 m. spalio 16 d. (II grupės nesudėtingas statinys).
5. 2016 m. liepos 25 d. inspekcija teismui pateikė ieškinį dėl 2014 m. rugsėjo 22 d. deklaracijos apie vasarnamio dalies statybos užbaigimą (paskirties pakeitimą) panaikinimo ir savavališkos statybos padarinių pašalinimo (civilinė byla Nr. e2-319-477/2017). Ieškovas, siekdamas įteisinti atliktą rekonstrukciją ir pateikti į civilinę bylą Nr. e2-319-477/2017 duomenis apie statybos leidimo išdavimą, kreipėsi į 2003 m. Zarasų rajono savivaldybės administracijos vyr. architekto pareigas ėjusią V. S. ir Zarasų rajono savivaldybės administraciją. 2017 m. gegužės 9 d. buvo gautas architektės atsakymas, kuriame nurodyta, kad Zarasų rajono savivaldybės administracijai 2003–2005 m. pateiktus projektus svarstydavo ir tvirtindavo Nuolatinė statybos komisija, kuri priimdavo nutarimą nesudėtingų statinių projektų sprendiniams pritarti (arba ne) ir savo pritarimą patvirtindavo parašais. Dėl kitų neypatingų statinių projektų komisija priimdavo sprendimą pritarti ir išduoti statybos leidimą (arba ne). Ieškovo atveju priimtas nutarimas pritarti projekto sprendiniams ir yra leidimas, kurį pasirašė visi komisijos nariai. 2017 m. gegužės 11 d. gautas Zarasų rajono savivaldybės administracijos atsakymas, kuriame nurodyta, kad ieškovui atliekant rekonstrukciją statybos leidimas buvo reikalingas, tačiau savivaldybėje nebuvo leidimų registravimo tvarkos, duomenys buvo registruojami viename sąraše nedetalizuojant, ar tai I ar II grupės statinys.
6. Pagal 2004 m. Zarasų rajono savivaldybėje taikomą statybos leidimų išdavimo tvarką Zarasų rajono savivaldybės administracijos Nuolatinės statybos komisijos 2004 m. vasario 6 d. pritarimas ieškovo techniniam projektui faktiškai buvo laikomas statybos leidimu atlikti rekonstrukciją. Zarasų rajono savivaldybės administracija jokių atskirų leidimų vykdyti statybą neišdavinėjo. Taigi ieškovas vasarnamio dalies rekonstrukciją vykdė turėdamas statybos leidimą, t. y. pritarimą techniniam projektui.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

7. Zarasų rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 15 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį.
8. Teismas nurodė, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis (CPK 36 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje vyrauja administraciniai teisiniai santykiai – ieškovas prašo pripažinti jam teisę atlikti pastato dalies rekonstrukciją pagal Zarasų rajono savivaldybės administracijos Nuolatinės statybos komisijos 2004 m. vasario 6 d. protokolą Nr. 12 ir šį protokolą prilyginti statybos leidimui. Ieškovas nekelia jokio ginčo, kuris būtų reguliuojamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normomis. Taigi, nagrinėjamoje byloje vyrauja administraciniai teisiniai santykiai, o pareikštas ieškinys teismingas administraciniam teismui, todėl jį atsisakytina priimti kaip neteismingą Zarasų rajono apylinkės teismui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Ieškovas gali su ieškiniu kreiptis pagal teismingumą į Panevėžio apygardos administracinį teismą.
9. Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal ieškovo atskirąjį skundą, 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartimi paliko nepakeistą Zarasų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartį.
10. Teismas nurodė, kad ieškinys negalėjo būti teisme priimtas ne dėl jo neteismingumo šiam teismui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas), o dėl to, kad toks ginčas nenagrinėtinas teismo civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
11. Teismas negali nuspręsti dėl teisės atlikti rekonstrukcijos darbus ir ne statybos leidimo prilyginimo (faktiškai – išduoti) statybos leidimui, nes statybos leidimų išdavimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos statybos įstatymu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtintu statybos techniniu reglamentu STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“.
12. Ieškovas siekia, kad teismo sprendimu komisijos protokolas būtų pripažintas statybos leidimo atitikmeniu, palankus ieškovui sprendimas „sukurtų“ įrodymą – statybos leidimą, kad teismas padarytų išvadą dėl rekonstrukcijos pagal tokį įrodymą teisėtumo. Tokio pobūdžio reikalavimai, kaip ir konkrečių įrodymų ginčijimas, negali būti savarankiško proceso dalyku. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad įrodymas, kuris vertintinas konkretaus ginčo byloje pagal CPK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, negali būti materialinio pobūdžio reikalavimo dalykas atskiroje byloje ir ginčijamas CPK nustatyta tvarka. Teismas, gavęs tokį ieškinį, turi atsisakyti jį priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu kaip nenagrinėtiną teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2013).
13. Aplinkybės, susijusios su Nuolatinės statybos komisijos protokolo vertinimu, jo svarba sprendžiant dėl statybos savavališkumo, tiriamos civilinėje byloje Nr.e2-319-477/2017, kurioje teismas turės pasisakyti dėl jo reikšmės ginčo esmei.
14. Nusprendus, kad pirmosios instancijos teismo nutarties išvados dėl ginčo teismingumo Panevėžio apygardos administraciniam teismui nepagrįstos, jos iš nutarties šalintinos.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

15. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir priimti naują sprendimą – priimti jo ieškinį, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 313 straipsnyje nustatytą draudimą dėl apelianto priimti jo padėtį bloginantį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2011). Atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo padavė tik ieškovas. Teismas atskirojo skundo netenkino, pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą, bet pakeitė nutarties motyvuojamąją dalį nurodydamas, kad ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Teismas panaikino pirmosios instancijos teismo išvadas dėl ginčo teismingumo administraciniame teisme, nurodydamas, kad ieškinys negali būti savarankiško proceso dalyku. Taigi teismas panaikino ieškovui galimybę ginčą spręsti ne tik civilinio proceso, bet ir administracine tvarka, suvaržė ieškovo teisę į teisminę gynybą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis).
2. Ieškovas siekė įrodyti teisės statyti egzistavimą remdamasis susiklosčiusiomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios nebuvo susijusios su viešojo administravimo subjekto dėl ieškovo priimtais administraciniais aktais. Savo teisę statyti ieškovas grindžia tuo, kad dėl savivaldybėje galiojusios teisės aktų neatitinkančios vidinės statybos leidimų neišdavimo praktikos atskiras statybos leidimas statytojams nebuvo išduodamas. Tokiu būdu susiklostė situacija, kad viešojo administravimo subjektas neatliko imperatyvių jam teisės aktais priskirtų pareigų, o ieškovas veikė sąžiningai, todėl jis turi pagrįstą teisinį lūkestį įrodyti savo teisės egzistavimą. Tam tikros teisės įrodinėjimo dalykas priskirtinas bendrosios kompetencijos teismų jurisdikcijai, tačiau teismas nepagrįstai sprendė, kad ginčas iš esmės nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino teisinius santykius, klaidingai aiškino ginčo teisinio santykio prigimtį ir pobūdį, todėl nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 22 straipsnio 1 dalis, 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 2 dalis). Teismas formaliai ir izoliuotai vertino tik statybos leidimų išdavimo tvarką, neįvertindamas, kad ieškovas prašo civilinės teisės pripažinimo, o ne pripažinti neteisėtu statybos leidimo neišdavimą. Teismas privalėjo įvertinti, kad ieškovas siekia ne pažeistų teisių gynimo, t. y. ne apskųsti sprendimą neišduoti statybos leidimo, bet pripažinti faktą – teisę statyti ir prilyginti atsakovės Nuolatinės statybos komisijos 2004 m. vasario 6 d. protokolą Nr. 12 statybos leidimui.
3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad jei valstybės ar savivaldybės aktas yra tik vienas iš kelių juridinių faktų, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar baigiasi civilinis teisinis santykis, ginčą turi spręsti kartu su civiliniu ginču ne administracinis, o bendrosios kompetencijos teismas. Ginčo, susijusio su keliais teisiniais santykiais, priskirtinumą nagrinėti civilinio proceso tvarka ir teismingumą lemia pagrindinio teisinio santykio teisinė prigimtis ir pobūdis. Teikiamu ieškiniu ieškovas neturi tikslo įrodyti, kad priimti savivaldybės įgaliotų institucijų sprendimai pažeidė jo teises. Ginčo esmė yra nustatyti, kokias teises ir kokia apimtimi suteikė savivaldybės priimti aktai ir ar jų pagrindu jis gali būti laikomas teisėtu statytoju. Teisinis santykis dėl byloje keliamo ginčo visiškai neturi pavaldumo (subordinavimo) aspekto, todėl savivaldybė šiame kontekste dalyvauja civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip civilinių teisinių santykių subjektas, ji atlieka veiksmus, priima sprendimus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys tam tikrus civilinius teisinius santykius (subjektines civilines teises bei pareigas). Jei ginčas kyla iš civilinių teisinių santykių, tai nepriklausomai nuo to, kad viena šio ginčo šalis yra valstybės ar savivaldybės institucija, jis laikytinas civiliniu ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (Specialiosios teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 22 d. nutartis byloje Nr. T-70-10). Ieškovo ieškinys reiškiamas dėl civilinės teisės pripažinimo, todėl ginčas priklauso bendrosios kompetencijos teismui.
4. Apeliacinės instancijos teismas klaidingai sprendė, kad ieškiniu siekiama „sukurti“ įrodymą. Ieškovas siekia įrodyti teisės statyti egzistavimą remdamasis susiklosčiusiomis faktinėmis aplinkybėmis ir jau priimtais savivaldybės aktais, kurie patvirtina, kad vasarnamio dalies rekonstrukcijai pritarta, nepaisant to, kad atskiras statybos leidimas nebuvo išduotas. Šiuo atveju siekiama ne sukurti įrodymą, bet pripažinti faktą, t. y. teisę pagal jau esančius byloje įrodymus.
5. Byloje reiškiamų reikalavimų ieškovas neturėjo galimybės pareikšti Zarasų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-319-477/2017. Nurodytoje byloje ieškovė yra Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, atsakovas – šioje byloje ieškovas, o trečiasis asmuo – Zarasų rajono savivaldybės administracija. Taigi, nurodytoje byloje ieškovas procesiškai neturi galimybės paduoti priešieškinio ir reikalauti pripažinti jam teisę statyti ir prilyginti Zarasų rajono savivaldybės administracijos Nuolatinės statybos komisijos 2004 m. vasario 6 d. protokolą Nr. 12 statybos leidimui, nes savivaldybė nurodytoje byloje yra trečiasis asmuo.
6. Teismas neįvertino, kad Nuolatinės statybos komisijos 2004 m. vasario 6 d. protokolas Nr. 12, kaip administracinis aktas, nėra ginčo objektas. Ieškovas siekia faktinių aplinkybių konstatavimo, kurios patvirtintų, kad atsakovė atskiro statybos leidimo ieškovui neišdavė, bet ieškovas statinio rekonstrukciją vykdė faktiškai turėdamas statybą leidžiantį dokumentą – atsakovės pritarimą techniniam projektui. Kadangi atsakovė yra patvirtinusi techninį projektą, atskiro statybos leidimo neišdavė, tai ieškovas pagrįstai laikė, kad, pritarus techniniam projektui, ieškovui buvo suteikta teisė atlikti statinio rekonstrukciją. Šiuo atveju ginčas yra ne dėl savivaldybės priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, bet dėl faktų konstatavimo, kurie patvirtintų ieškovo teisės statyti pripažinimą ir tai, kad Nuolatinės statybos komisijos 2004 m. vasario 6 d. protokolas Nr. 12 laikomas pagrindiniu dokumentu, suteikiančiu ieškovui teisę vykdyti rekonstrukciją, ir kad jis prilyginamas statybos leidimui. Taigi, ginčo esmė yra nustatyti, kokias teises ir kokia apimtimi suteikė savivaldybės priimti aktai ir ar jų pagrindu ieškovas gali būti laikomas teisėtu statytoju.
16. Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Zarasų rajono savivaldybės administracijos Nuolatinės statybos komisijos 2014 m. vasario 6 d. posėdyje buvo pritarta pateiktam techniniam projektui. Neatsižvelgiant į tai, statybos leidimas pagal Statybos įstatymą kompetentingo subjekto ieškovui nebuvo išduotas. 2004 m. (vasarnamio rekonstravimo projekto svarstymo metu) galiojusio Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 218 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „statybos leidimas“ 2 punkte nustatyta, kad statybos leidimas vykdyti naujo statinio statybą, rekonstravimą, remontą bei nekilnojamosios kultūros vertybės tvarkymo statybos darbus yra privalomas, pagal reglamento 6.4 punktą statybos leidimus išduoda savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgaliotas kitas savivaldybės administracijos tarnautojas. Ieškovas statybos darbus vykdė neturėdamas statybą leidžiančio dokumento – statybos leidimo (Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 27 straipsnio 2 dalis). Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija kreipėsi į teismą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Ši byla yra susijusi su Zarasų rajono apylinkės teisme nagrinėjama civiline byla Nr. e2-319-477/2017 pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ieškinį dėl savavališkos statybos (neturint statybą leidžiančio dokumento) padarinių pašalinimo.
2. Ieškovas siekia, kad teismo sprendimu komisijos protokolas būtų pripažintas statybos leidimo atitikmeniu, palankus ieškovui sprendimas „sukurtų“ įrodymą – statybos leidimą, dėl to dalies vasarnamio rekonstrukcijos darbai, tikėtina, negalėtų būti traktuojami kaip savavališka statyba, nors įgaliotas asmuo statybą leidžiančio dokumento (statybos leidimo) ir neišdavė. Projektus svarsto, pritaria (arba ne) iš atitinkamų institucijų atstovų sudaryta komisija, o galutinį sprendimą dėl statybos leidimo išdavimo priima visiškai kitas subjektas – administracijos direktorius ar jo įgaliotas asmuo. Šiuo atveju siekiama statybos leidimo atitikmeniu pripažinti visiškai kito subjekto sprendimą (pritarimą, įformintą protokolu), kuris net teisės aktais nėra įgaliotas tokių sprendimų priimti ir išduoti statybos leidimų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl draudimo apeliacinės instancijos teismui dėl apelianto priimti jo padėtį bloginantį sprendimą (CPK 313 straipsnis)

17. Pagal CPK 313 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą apeliacinės instancijos teismas dėl apelianto negali priimti blogesnio, negu yra skundžiamas, sprendimo ar nutarties, jeigu sprendimą skundžia tik viena iš šalių. Šioje normoje įtvirtintas principas užtikrina apeliantui teisę apskųsti, jo vertinimu, neteisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nesibaiminant, kad apeliacinės instancijos teismas pablogins jo padėtį, palyginus su pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytąja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2011).
18. Ieškovas kasaciniame skunde nurodo, kad nors atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties padavė tik jis, apeliacinės instancijos teismas, palikdamas pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą, bet pakeisdamas nutarties motyvuojamąją dalį ir nurodydamas joje, kad ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), pažeidė CPK 313 straipsnyje nustatytą draudimą dėl apelianto priimti jo padėtį bloginantį sprendimą. Ieškovo teigimu, apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo išvadas dėl ginčo teismingumo administraciniame teisme ir nurodydamas, kad ieškinys negali būti savarankiško proceso dalyku, atėmė iš ieškovo galimybę ginčą spręsti ne tik civilinio proceso, bet ir administracine tvarka, ir taip suvaržė ieškovo teisę į teisminę gynybą (Konstitucijos 30 straipsnis).
19. Pažymėtina, kad atskirajame skunde dėl pirmosios instancijos teismo nutarties ieškovo atstovas įrodinėjo, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, kad byloje vyrauja administraciniai teisiniai santykiai, dėl to nepagrįstai konstatavo, kad pareikštas ieškinys teismingas administraciniam teismui ir ieškovas gali su ieškiniu kreiptis pagal teismingumą į Panevėžio apygardos administracinį teismą. Apeliacinės instancijos teismas, nors ir remdamasis kitais argumentais, tačiau taip pat nusprendė, kad skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties išvados dėl ginčo teismingumo Panevėžio apygardos administraciniam teismui nepagrįstos, dėl to jos iš nutarties šalinamos.
20. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas, padaręs išvadą, jog ieškinys negalėjo būti teisme priimtas dėl to, kad toks ginčas nenagrinėtinas teismo civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), ir nurodęs, kad aplinkybės, susijusios su Nuolatinės statybos komisijos 2004 m. vasario 6 d. protokolo Nr.12 vertinimu, jo svarba sprendžiant dėl statybos savavališkumo tiriamos civilinėje byloje Nr. e2-319-477/2017, kurioje teismas turės pasisakyti dėl jo reikšmės ginčo esmei, nepriėmė ieškovo, kaip vienintelio apelianto, padėtį bloginančio sprendimo ir nesuvaržė Konstitucijos 30 straipsnyje nustatytos jo teisės į teisminę gynybą, o tik patikslino ieškovo teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo būdą – dėl ieškovo teisės rekonstruoti pastatus (leidimo rekonstruoti pastatus turėjimo ar neturėjimo) gynimo turi būti sprendžiama civilinėje byloje (civilinė byla Nr. e2-319-477/2017) pagal 2016 m. liepos 25 d. inspekcijos teismui pateiktą ieškinį dėl 2014 m. rugsėjo 22 d. deklaracijos apie vasarnamio dalies statybos užbaigimą (paskirties pakeitimą) panaikinimo ir savavališkos statybos padarinių pašalinimo.

              Dėl teisės teismine tvarka atskiroje byloje reikalauti pripažinti teisę atlikti statybos darbus pagal Nuolatinės statybos komisijos protokolą, kuriuo pritarta techniniam statinio projektui, taip pat prilyginti Nuolatinės statybos komisijos protokolą statybos leidimui

21. Teisė kreiptis į teismą yra konstitucinė asmens teisių ir laisvių apsaugos garantija – Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal šią proceso teisės normą teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2013).
22. Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė ieškinį, kuriuo prašė pripažinti jo teisę pagal Zarasų rajono savivaldybės administracijos Nuolatinės statybos komisijos 2004 m. vasario 6 d. protokolą Nr. 12 atlikti jam priklausančios dalies pastato (duomenys neskelbtini) rekonstrukciją ir Nuolatinės statybos komisijos 2004 m. vasario 6 d. protokolą Nr. 12, kuriuo pritarta techniniam projektui dėl vasarnamio, sandėlio ir liepto rekonstrukcijos (duomenys neskelbtini) prilyginti statybos leidimui.
23. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokiu atveju visų pirma turi būti nustatyta, kokiu tikslu ieškovas reiškia tokį reikalavimą, ar, nesant teismine tvarka pripažintos ieškovo teisės pagal Zarasų rajono savivaldybės administracijos Nuolatinės statybos komisijos 2004 m. vasario 6 d. protokolą Nr.12 atlikti jam priklausančios dalies pastato (duomenys neskelbtini) rekonstrukciją ir šio protokolo prilyginimo statybos leidimui, yra pažeidžiamos ieškovo teisės arba įstatymų saugomas interesas, kurie gali būti ginami pareiškus ieškinį dėl tokio reikalavimo nagrinėjimo civilinio proceso tvarka atskiroje byloje.
24. Byloje nustatyta ir ieškovas neginčija, kad jo reikalavimas šioje byloje yra susijęs su teisės statyti statinius įgyvendinimu, kurią ieškovas yra įgyvendinęs statydamas (rekonstruodamas) statinius, esančius (duomenys neskelbtini) ir dėl šio įgyvendinimo (ne)teisėtumo Zarasų rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-319-477/2017 pagal 2016 m. liepos 25 d. inspekcijos teismui pateiktą ieškinį dėl 2014 m. rugsėjo 22 d. deklaracijos apie vasarnamio dalies statybos užbaigimą (paskirties pakeitimą) panaikinimo ir savavališkos statybos padarinių pašalinimo, kurioje turės būti vertinama, ar ieškovas turėjo statybą leidžiantį dokumentą.
25. Kolegija pažymi, kad būtent civilinėje byloje Nr. e2-319-477/2017 ieškovas, nesutikdamas su inspekcijos vertinimu, kad jis pastatų rekonstrukciją atliko neturėdamas tam leidimo, turi įrodinėti, kad tokią teisę jis turėjo pagal Zarasų rajono savivaldybės administracijos Nuolatinės statybos komisijos 2004 m. vasario 6 d. protokolą Nr. 12 ir kad atskiras statybos leidimas neturėjo būti išduotas.
26. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įrodymas, kuris vertintinas konkretaus ginčo byloje pagal CPK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, negali būti materialinio pobūdžio reikalavimo dalykas atskiroje byloje ir ginčijamas CPK nustatyta tvarka. Teismas, gavęs tokį ieškinį, turi atsisakyti jį priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu kaip nenagrinėtiną teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2013).
27. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                      Rimvydas Norkus

                                                                      Algirdas Taminskas

                                                                      Vincas Verseckas