Civilinė byla Nr. 2A-1362-640/2012

Teisminio proceso Nr. 2-02-3-07003-2010-0

Procesinio sprendimo kategorija 42.5.; 42.9.; 45.1.; 121.1.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. kovo 8 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Veniulytės-Jankūnienės,

kolegijos teisėjų Tatjanos Žukauskienės ir Algirdo Auruškevičiaus,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovų G. M. ir R. M. ieškinį atsakovams L. K. ir R. K., trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų R. Š., dėl pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo patvirtinimo.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė:

Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo patvirtinimo ir prašė patvirtinti tarp ieškovų, kaip pirkėjų, ir atsakovų, kaip pardavėjų, sudarytą žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turinčio 615 kv.m. ploto, esančio (duomenys neskelbtini), 1/3 dalies pirkimo-pardavimo sutartį ir pripažinti, jog ieškovai pagal šią sutartį yra pilnai atsiskaitę, pripažinti, jog ieškovai yra pilnai atsiskaitę atsakovams pagal 2002-02-19 žemės sklypo su statiniu pirkimo-pardavimo sutartį, patvirtintą Vilniaus miesto 10-ojo notarų biuro notarės Ž. P., registro Nr. (duomenys neskelbtini) bei priteisti iš atsakovų ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje ieškovai nurodė, kad 2001-11-15 laikraštyje „Alio reklama“ ieškovai rado skelbimą, jog yra parduodamas namas Saulėtekio gatvėje su 8 arų žemės sklypu. Suformuotas žemės sklypas buvo naudojamas vientisas, daugiau kaip 8 arų dydžio sklypas, nuo gretimo sodo sklypo savininko R. Š. buvo atskirtas tvora. Iš atsakovų pateiktų žemės sklypo dokumentų buvo matyti, kad prie namo yra suformuotas 8,21 arų žemės sklypas, pagal S/B (duomenys neskelbtini) registrą suteiktas (duomenys neskelbtini) numeris. Žemės sklypo planas parengtas bei Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro įmonės Vilniaus filialo suderintas bei įregistruotas 2001-09-27. Visas 8,21 arų žemės sklypas aptvertas tvora, naudojamas vientisas, žemės sklypas užstatytas atsakovams priklausančiais laikinais statiniais. 2001-11-19 ieškovai su atsakovais susitarė dėl namo ir žemės sklypo, kurio plotas pagal kadastrinių matavimų bylą yra 8,21 arų, o pagal atsakovų pateiktą 2001 metų G. B. įmonės parengtą žemės sklypo projektą suformuoto žemės sklypo plotas yra 8,29 arų, pirkimo-pardavimo. Atsakovai sutiko parduoti sklypą už 49000 JAV dolerių kas atitinka 196000 Lt sumą. UAB „Ober-Haus“ įvertino namą ir 8,29 arų žemės sklypą 190000 Lt sumai.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-06-27 sprendimu ieškovų ieškinį patenkino. Pripažino galiojančia tarp ieškovų G. M. ir R. M., kaip pirkėjų, ir atsakovo R. K., kaip pardavėjo, sudarytą 1/3 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turinčio 615 kv.m. ploto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį. Pripažino, kad ieškovai G. M. ir R. M. pilnai atsiskaitė su atsakovais L. K. bei R. K. pagal 2002-02-19 žemės sklypo su statiniu pirkimo-pardavimo sutartį, patvirtintą Vilniaus miesto 10-ojo notarų biuro notarės Ž. P., registro Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad sklypo pirkimo – pardavimo sutartis yra dvišalis sandoris, o atsakovas R. K. (atsakovė L. K. nėra ginčo dalies žemės sklypo savininkė) vengia įforminti sandorį notarine tvarka, nors ieškovai yra pilnai atsiskaitę. Nors atsakovas R. K. nurodo, kad ieškovai neatsiskaitę pagal sutartį, tačiau teismas tai vertina kritiškai dėl paties atsakovo nenuoseklumo bei įrodymų, kurie paneigia tokias aplinkybes. Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad ieškovai yra skolingi 3015,50 Lt, teismo posėdžio metu aiškino, kad nesumokėta 6000 Lt ir skolą iš esmės siejo su sąskaitų už telefoną neapmokėjimu. Pagal 2002-02-19 žemės sklypo su statiniu pirkimo-pardavimo sutarties, registro Nr.P1-2853, 2.1 punktą pardavimo kaina 196000 Lt. Pagal minėtos sutarties 2.1.1 punktą atsakovai iš ieškovų prieš pasirašant sutartį gavo 15500,00 Lt (b.l. 18). Pagal sutarties 2.1.2 punktą UAB „Sampo bankas“ turėjo pervesti 47539,86 Lt į R. K. paskolines sąskaitas, o 132960,14 Lt į L. K. sąskaitą per 5 dienas po banko nustatytos paraiškos išmokėti kreditą gavimo banke dienos (b.l. 18). Mokėjimo pavedimai Nr.1678 patvirtina šio sutarties punkto įvykdymą (b.l. 30). Tai, kad ieškovai pilnai atsiskaitė su atsakovais teismo posėdžio metu patvirtino ir tretysis asmuo R. Š.. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad ieškovai pagal 2002-02-19 žemės sklypo su statiniu pirkimo-pardavimo sutartį, registro Nr.P1-2853, yra atsiskaitę visiškai. Taip pat nurodė, kad nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad buvo neabejotina valia ne tik sudaryti sandorį, bet ir jį įvykdyti, kadangi atsakovai perdavė žemės sklypą ir jame esantį pastatą ieškovams, ieškovai daiktus priėmė ir pilnai atsiskaitė, o atsakovai atsiskaitymą priėmė.

Atsakovas R. K. apeliaciniu skundu (b.l. 147-150), prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimą ir ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas. Teismas padarė išvadą, kad tarp ieškovų ir atsakovų buvo susitarimas, kad ieškovai iš atsakovų perka 829 kv.m. ploto sklypą, o ne 616 kv.m. ploto sklypą, kaip kad buvo įforminta notarine pirkimo-pardavimo sutartimi. Taip pat teismas pripažino, kad ieškovai pilnai atsiskaitė už 829 kv.m. sklypą. Teismas padarė išvadą, kad ieškovai visiškai įvykdė sandorį dėl 829 kv.m. ploto žemės sklypo pirkimo ir sandorį pripažino galiojančiu. Teismo išvados nepagrįstos. Nurodo, kad galutinai paaiškėjus, kad ieškovai neturės pinigų sumokėti jo prašomą kainą už 8 arus, susitarė, kad ieškovai perka 6 arus žemės, o likusius 2 arus iš sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) nusipirks vėliau, kai turės tam pinigų. Ieškovams leido naudotis papildomais 2 arais iki sandorio sudarymo. Esant tokiam susitarimui ir buvo sudaryta 2002-02-19 notarinė pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovams buvo parduotas tik 616 kv.m. ploto sklypas Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodo, kad ieškovai nepateikė jokių įrodymų, kad nesilaikydami privalomos notarinės formos, vis tik sudarėme sutartį dėl 1/3 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo- pardavimo, nepateikė įrodymų, kad ieškovai pilnai atsiskaitė pagal šią sutartį ir yra visos sąlygos sandorį teismine tvarka pripažinti galiojančiu. Ta aplinkybė, kad skelbime laikraščiuose buvo nurodęs, kad parduoda 8 arų sklypą, nepatvirtina, kad dėl 8 arų sklypo pardavimo ir buvo susitarta. Taip pat nurodo, kad 2001-01-19 rašytinis preliminarus susitarimas dėl nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo nepatvirtina, kad atsakovai buvo įsipareigoję parduoti 821 kv.m. ploto sklypą. Pagal nekilnojamojo turto registro duomenis sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)plotas sudarė 616 kv.m. Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planas, kuriame sklypo plotas nurodytas 821 kv.m., nebuvo teisiškai patvirtintas ir įregistruotas, tai tik formuojamo būsimo sklypo projektas. Nurodo, kad ieškovų teismui pateikti sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planai (projektai) ir UAB „Oberhaus“ turto vertinimo ataskaita, kuriuose sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotas nurodytas 821 kv.m., nepatvirtina, kad tarp šalių buvo sudaryta sutartis dėl 821 kv.m. ploto sklypo pirkimo. Taip pat nurodo, kad notaro patvirtinta 2002-02-19 žemės sklypo su statiniu pirkimo - pardavimo sutartis paneigia ieškovų teiginius, jog buvo susitarta, kad ieškovai už 196 000 Lt kainą perka 821 kv.m. ploto žemės sklypą. Sutartyje aiškiai išdėstyta, kad ieškovai už minėtą kainą perka 616 kv.m. ploto žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Jokių papildomų sąlygų sutartyje dėl likusių 205 kv.m. žemės pirkimo ar apmokėjimo už juos nebuvo nustatyta. Jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių sutarties (preliminarios sutarties) dėl 821 kv.m. ploto sklypo pirkimo ieškovai nepateikė. Taip pat ieškovai nepateikė įrodymų, kad jie sumokėjo už 205 kv. m. ploto sklypo Nr. į (duomenys neskelbtini) dalį (arba iš viso už 821 kv.m. ploto sklypą). Nurodo, kad po notarinės sutarties sudarymo ieškovai papildomai per tris kartus sumokėjo atsakovui 4300 Lt už 1/3 dalies žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimą (ne už parduodamą sklypą, tik už jo įregistravimą). Ieškovų aiškinimas, kad šie pinigai atsakovui buvo sumokėti už sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), stokoja logikos, nes atsakovas nebuvo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininku. Nurodo, kad nėra pagrindo sutartį pripažinti sudaryta CK 1.93 str. 4 d. pagrindu.

Ieškovai G. M. ir R. M. atsiliepimu (b. l. 153-156) į apeliacinį skundą, prašo R. K. apeliacinį skundą atmesti ir palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-06-27 sprendimą šioje byloje nepakeistą. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovas apeliaciniu skundu pripažįsta, jog iš pradžių jis ir ketino parduoti šiuos žemės sklypus bendrai, t.y. kaip vieną suformuotą 821 kv. m. žemės sklypą, tačiau vėliau, neva tai paaiškėjus, jog ieškovai neturi pinigų susimokėti už perkamą turtą, t.y. 821 kv. m. žemės sklypą, atsakovai, kaip bendraturčiai, pardavė tik 6,16 arų žemės sklypą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)). Nurodo, kad atsakovai skelbimuose nurodė parduosią namą ir 8 arų žemės sklypą už 188 000 litų sumą, tačiau ieškovams apsisprendus pirkti namą ir žemės sklypą, kainą padidino iki 196 000 litų. Teismas teisingai nustatė, jog atsakovo valia buvo parduoti visą suformuotą daugiau kaip 8 arų žemės sklypą, toks susitarimas tarp šalių buvo ir teismas sprendimu jį patvirtino. Nurodo, kad iš atsakovo pateiktų žemės sklypo dokumentų buvo aiškiai matyti, jog prie namo yra suformuotas 8,21 arų žemės sklypas, pagal sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ registrą suteiktas 61 numeris. Nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu taip pat buvo paprašyta atsakovų pateikti jų įvardinamą 6,16 arų žemės sklypo planą, tačiau tokio plano atsakovai neturi ir neturėjo šalims siekiant sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovams priklausęs 6,16 arų žemės sklypas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) pagal 1999 m. balandžio 27 d. pirkimo-pardavimo sutartį ir 1/3 (2,05 aro) gretimo žemės sklypo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)), atsakovo R. K. įgytas pagal 2000 02 21 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, buvo sujungti. Gretimo žemės sklypo savininkas R. Š., iš kurio atsakovas įsigijo 1/3 dalį, t.y. 2,05 aro žemės sklypo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), naudojosi R. Š. priklausančia 2/3 žemės sklypo dalimi, atribota tvora. Nurodo, kad R. Š. teisme taip pat patvirtino, jog R. K. susitarė parduoti ieškovams visą suformuotą žemės sklypą, įskaitant ir 1/3 dalį žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), o patvirtinti tokį sandorį ketino vėliau. Taip pat nurodo, kad atsakovas nei iki turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, nei nagrinėjant bylą teisme, žemės sklypo, kurio plotas 6,16 arų, plano neturėjo ir pateikti negalėjo, kadangi tokio nėra. Netgi notarė, tvirtindama sandorį, prie sutarties pridėjo būtent 8,21 arų žemės sklypo planą.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str. 1 d.) ir CPK 327 straipsnio 1 d. 2 p. nurodytų pagrindų patikrinimas. Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

Byloje nustatyta, kad šalys sudarė žemės sklypo su statiniu pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas pirko, o atsakovai pardavė 615 kv.m. ploto žemės sklypą su statiniu, esantys (duomenys neskelbtini). Taip pat iš bylos matyti, kad atsakovui R. K. nuosavybės teise priklauso 1/3 dalis žemės sklypo, turinčio 615 kv.m., esančio (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pagal byloje esančius įrodymus darytina išvada, jog ieškovai nupirko, o atsakovai pardavė ne 6, o 8 arų žemės sklypą, t.y. 829 kv.m. žemės sklypą, tačiau liko neįforminta dalis žemės sklypo pardavimo, nes atsakovas tai vengė padaryti, nors ieškovai yra pilnai atsiskaitę už visą perkamą 829 kv.m. žemės sklypą.

Apeliantas ginčija teismo išvadą, jog šalys buvo sutarusios pirkti 829 kv.m. ploto žemės sklypą. Apeliantas nurodo, kad ketino parduoti abu sklypus, kas sudarytų 8 arus žemės, bet ieškovams neturint pakankamai pinigų, sutarė, jog parduos tik 6 arus, likusiais ieškovai galės naudotis iki sandorio sudarymo. Tokie apelianto argumentai atmestini kaip nepagrįsti ir prieštaraujantys byloje esantiems įrodymams. Visų pirma, pats apeliantas pripažįsta, jog ketino ir siūlė parduoti 8 arų žemės sklypą, ką patvirtina byloje pateikti skelbimai (b.l. 7, 94-100). Be to, kiti rašytiniai įrodymai byloje taip pat patvirtina atsakovų ketinimą parduoti, o ieškovų – pirkti būtent visą atsakovams priklausiusį 829 kv.m. žemės sklypą. Pažymėtina, kad iš sklypo plano schemos matyti, kad žemės sklypas suformuotas kaip vientisas objektas (b.l. 8-10). Turto vertinimas taip pat buvo atliktas visam 829 kv.m. žemės sklypui (b.l. 11). Tai, kad atsakovai pardavė 8 arus patvirtino ir tretysis asmuo teismo posėdžio metu (b.l. 120). Be to, iš Sodininkų bendrijos pažymos, matyti, kad ieškovai moka visus priklausančius mokesčius už jiems priklausantį žemės sklypą, kurio plotas 822 kv.m. (b.l. 34). Apeliantas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų jo teiginius, todėl jo argumentai laikytini nepagrįstais ir atmestini (CPK 178 str.). Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad šalys, t.y. ieškovai ir atsakovas R. K., sudarė žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), turinčio 615 kv.m. ploto, esančio (duomenys neskelbtini), 1/3 dalies, pirkimo-pardavimo sutartį, tik to neįformino. Tai netiesiogiai patvirtino ir pats atsakovas, pripažindamas, jog daiktas, t.y. visas žemės sklypas, yra perduotas ieškovams ir jie juo naudojasi. Pažymėtina, kad pagal įrodymų vertinimo taisykles, teismas įrodymus turi vertinti pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kuriuos buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais (CPK 185 str.). Todėl išvadą dėl tam tikrų aplinkybių buvimo ar nebuvo teismas šioje byloje padarė vadovaudamasis ne vien rašytinio įrodymo (2002-02-19 d. pirkimo-pardavimo sutarties) vertinimo pagrindu, o kompleksiškai įvertinęs visus bylos esančius įrodymus – tiek šalių, trečiojo asmens paaiškinimus, kitus netiesioginius rašytinius įrodymus byloje.

Atmestini apelianto argumentai, jog 2001-01-19 rašytinis preliminarus susitarimas tarp šalių nepatvirtina atsakovų įsipareigojimo parduoti 821 kv.m. ploto sklypą. Iš minėto preliminaraus susitarimo (b.l. 12) matyti, kad šalys susitarė dėl žemės sklypo ir nebaigto statyti sodo pastato, esančio sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo už 196000 Lt sumą. Pagal turto vertinimą,  829 kv.m. ploto sklypo ir jame esančio statinio vertė yra 190000 Lt (b.l. 11). Pagal sodų bendrijos planą (b.l. 8) sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotą sudaro 821 kv.m.. Todėl šių įrodymų visuma sudaro pagrindą konstatuoti, kad šalys tarėsi būtent dėl viso 829 kv.m. ploto žemės sklypo pirkimo-pardavimo.

Taip pat atmestini apelianto argumentai, jog ieškovai nėra tinkamai atsiskaitęs su juo už visą nusipirktą žemės sklypą, tame tarpe ir už 205 kv.m. ploto sklypo dalį. Byloje yra pakankamai rašytinių įrodymų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovai yra atsiskaitę ir už 1/3 atsakovui priklausančio sklypo dalį. Apeliantas skunde nurodo, kad ieškovai jam yra skolingi, nes jam buvo sumokėta mažiau nei nurodyta sutartyje. Šalys sutartyje nurodė, kad pardavimo suma yra 196000 Lt. Sutartyje šalys nurodė, kad 15500 Lt atsakovai gavo iš ieškovų prieš pasirašant sutartį grynais. Sutartis yra galiojanti, atsakovai šios sąlygos neginčijo ir jokių įrodymų, pagrindžiančių tai, jog atsakovas pinigų negavo, byloje nėra pateikta. Likusios sumos sumokėjimą atsakovams patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai – mokėjimo pavedimai (b.l. 30). Todėl apelianto argumentai, kad ieškovai nesumokėjo visos sumos pagal sutartį yra nepagrįsti ir atmestini. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvacija, kuria pagrįsta išvada, jog ieškovai yra atsiskaitęs su atsakovu visiškai už  829 kv.m. ploto sklypą.

Kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog atsakovas, nors ir nurodo, kad ieškovai su juo nėra atsiskaitę, tačiau reikalavimo dėl nesumokėtų sumų ieškovams nereiškė. Apeliantas nurodė, kad ieškovai jam mokėjo ne pagal pirkimo-pardavimo sutartį, o grąžindami skolą, tačiau ir šiems savo argumentams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog šalis siejo paskoliniai santykiai.

Apeliantas nurodė, kad tarp jo ir ieškovų nebuvo galimas sandorio sudarymas, nes jis nebuvo sklypo savininku, kadangi savininku jis tapo tik 2009-08-21. Kolegija nesutinka su apelianto argumentais, nes iš žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp atsakovo R. K. ir R. Š. matyti, kad žemės sklypo 1/3 dalies savininku apeliantas tapo jau 2000-02-21 (b.l. 25). Tai, jog minėta sutartis viešame registre buvo įregistruota tik 2009 metais, nesudaro pagrindo teigti, jog savininku apeliantas tapo tik nuo sutarties įregistravimo, nes sutartis buvo įvykdyta, t.y. daiktas perduotas, pinigai sumokėti ir iš bylos matyti, kad tiek pats R. K., tiek R. Š. minėtos 1/3 dalies žemės sklypo savininku laikė būtent apeliantą. Be to, sandorio patvirtinimo metu, t.y. sprendimo priėmimo metu, apeliantas nuosavybės teisę jau buvo įregistravęs viešame registre. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė CK 1.93 str. 4 d. ir pripažino sutartį tarp šalių sudaryta.

Dėl aukščiau nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė materialines teisės normas bei padarė teisingą išvadą dėl ieškinio pagrįstumo ir teisėtumo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vadovaujantis  CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93, 98 str.,  iš apelianto ieškovų G. M. ir R. M. naudai priteistinos apeliacinėje teismo instancijoje  patirtos bylinėjimosi išlaidos 1000 Lt (b.l. 157-158). 

Pagal CPK 96 str. teismo išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, iš apelianto nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi  Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo R. K. 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje teismo instancijoje ieškovų G. M. ir R. M. naudai.

Teisėjai                                                                      Rūta Veniulytė-Jankūnienė

                                                                                 Tatjana Žukauskienė

                                                                                                  Algirdas Auruškevičius