Civilinė byla Nr. e2S-1906-390/2020

       Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15311-2019-3

       Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.11.1;  

       3.1.11.4; 3.3.2.1; 3.3.2.4; 3.3.2.6(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 1 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3679-435/2020 pagal ieškovės N. A. ieškinį atsakovui V. J. dėl be pagrindo įgyto turto išreikalavimo, tretieji asmenys byloje – J. A., A. J..

        Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Kauno apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-3679-435/2020 pagal ieškovės N. A. ieškinį atsakovui V. J., tretieji asmenys – J. A. ir A. J., dėl be pagrindo įgyto turto išreikalavimo.

2.       Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 21 d. galutiniu sprendimu paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 23 d. preliminarų sprendimą. Ieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš atsakovo V. J. ieškovei N. A. 1 000 Eur skolą ir 360 Eur bylinėjimosi išlaidas. Valstybei iš atsakovo V. J. priteisė 49,62 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.

3.       Atsakovas V. J. 2020 m. spalio 21 pateikė apeliacinį skundą (reg. Nr. DOK-124752) dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. galutinio sprendimo. Atsakovas prašė atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, o jei teismas spręstų, kad nuo viso žyminio mokesčio atleisti negalima, atleisti nuo dalies žyminio mokesčio, o likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimą atidėti.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2020 m. spalio 22 d. nutartimi atsakovo prašymą tenkinti iš dalies, atidėjo žyminio mokesčio – 15 Eur mokėjimą iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme.

5.       Teismas, įvertinęs atsakovo nurodytas aplinkybes apie sunkią jo finansinę padėtį, atsižvelgdamas į duomenis, esančius Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 179 straipsnio 3 dalis) apie kitose bylose iš apelianto priteistas sumas, sprendė, kad šiuo atveju yra pagrindas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (CPK 84 straipsnis).

III.       Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6.       Atskiruoju skundu (reg. Nr. DOK-1314169) atsakovas V. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartį, kuria atsakovui atidėtas žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimas, ir klausimą perduoti Kauno apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, neatsižvelgė į teismų praktiką. Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, kad yra pagrindas apeliantą atleisti bent nuo dalies žyminio mokesčio, o kitos dalies mokėjimą atidėti (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1097-943/2020).  

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7.       CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

8.       Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo, o atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9.       Skirtinga dalyvaujančių byloje asmenų turtinė padėtis bei būtinybė užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą įgalino įstatymų leidėją proceso įstatyme įtvirtinti žyminio mokesčio mokėjimo lengvatas. Todėl asmuo, objektyviai negalėdamas atitinkamo proceso inicijavimo metu sumokėti viso už pateikiamą pareiškimą (ieškinį ar skundą) mokėtino žyminio mokesčio, turi teisę prašyti teismo atleisti nuo dalies šio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 straipsnio 3 dalis) arba mokėjimą atidėti (CPK 84 straipsnis). Taigi, galiojantis teisinis reglamentavimas nenustato teisės teismui atleisti apelianto nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pilna apimtimi dėl sunkios finansinės padėties.

10.       Asmuo gali būti atleidžiamas nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, jeigu pateikiami jo sunkią turtinę padėtį įrodantys dokumentai, dėl ko jis negali sumokėti nustatyto dydžio žyminio mokesčio. Įstatymų leidėjas atleidimą iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo sieja ne tik su šiuo metu susiklosčiusia asmens turtine padėtimi, bet su visa pareiškėjo turtine padėtimi apskritai, todėl finansinę padėtį pagrindžiantys dokumentai turi būti vertinami tam tikros laiko perspektyvos atžvilgiu (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-128/2014; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1258-370/2015; 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-422-196/2016; kt.). Pareiga įrodyti prašymo pagrįstumą tenka jį pateikusiam asmeniui (CPK 83 straipsnio 3 dalis, 178, 179 straipsniai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1540-302/2017).

11.       CPK 84 straipsnyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad sprendžiant žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą turi būti įvertinama ne tik turtinė prašančiojo asmens padėtis kreipimosi į teismą momentu, bet ir tai, kiek tokia padėtis tęsis. Kai asmens turtinė padėtis kreipimosi į teismą metu yra komplikuota, tačiau yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė būklė gali iš esmės pagerėti (pvz., per atitinkamą laikotarpį asmuo gaus (sukaups) reikiamą pinigų sumą), žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-12-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1670-943/2015; 2017-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017).

12.       Apeliantas nurodo argumentus apie tai, kad jam yra paskirtos piniginės nuobaudos ir iš jo vykdomi išieškojimai, ir tai jam trukdo sumokėti žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju vien tik teisminių ginčų gausa ir apeliantui paskirtų teisminių nuobaudų gausa nesudaro pagrindo vertinti, kad apeliantas neturi ir  ateityje neturės galimybės sumokėti 15 Eur dydžio žyminį mokestį. Nagrinėjamu atveju, svarbu įvertinti ne vien fizinio asmens įsipareigojimų dydį, tačiau ir jo gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą ir turimų prievolių santykį. Prašant taikyti įstatymo numatytą lengvatą apeliantas privalo pirmosios instancijos teismui pateikti duomenis ir apie pajamas, banko sąskaitose esančias lėšas, pajamų deklaracijas, socialinio draudimo fondo valdybos duomenis ir bet kokius kitus dokumentus, kurie patvirtintų sunkią apelianto turtinę padėtį. Tokių dokumentų į bylą pateikta nebuvo. Taigi apeliantas neįvykdė jam įstatymo numatytos pareigos įrodyti, kad jo turtinė padėtis yra itin sunki ir jis negali sumokėti 15 Eur dydžio žyminio mokesčio ar bent dalies nurodyto žyminio mokesčio, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias atleidimą nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

13.       Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1097-943/2020. Nagrinėjamu aspektu pažymėtina, kad apelianto nurodoma nutartimi buvo nagrinėjamas klausimas dėl apygardos teismo nutarties, kuria atisakytas priimti ieškinys, kuriuo ieškovas kelia valstybės deliktinės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, klausimą, teisėtumo. Taigi priešingai nei teigia apeliantas, teismas neturi teisinio pagrindo nagrinėjamoje byloje vadovautis apelianto nurodytoje nutartyje konstatuotomis aplinkybėmis ar pateiktais išaiškinimais, nes skiriasi bylų esminės faktinės aplinkybės.

14.       Apibendrinant išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o ginčijama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

      Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

  Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartį, kuria atsakovui V. J. atidėtas 15 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimas, palikti nepakeistą.  

              Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                           Algimantas Kukalis