Administracinė byla Nr. A-1694-624/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-000818-2016-0

                                          Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. (A. K.) apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. (A. K.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK, atsakovas), 54 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
2. Skunde nurodė, jog laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 14 d. iki 2015 m. rugpjūčio 10 d. jis atliko bausmę Pravieniškių PN-AK, 3 sektoriuje žiauriomis, nežmoniškomis, antisanitarinėmis, nepakenčiamomis sąlygomis. Atvykęs į pataisos namus, nebuvo supažindintas suprantama rusų kalba su Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis ir kitais teisės aktais, taip pat jam nebuvo pateikta informacija rusų kalba apie sveikatos priežiūros paslaugų teikimo įstaigoje tvarką, todėl jis nežinojo savo teisių ir pareigų, buvo diskriminuojamas kaip užsienio rusakalbis (Rusijos) pilietis. Pažymėjo, kad visi dokumentai jam buvo teikiami lietuvių kalba be vertimo į rusų kalbą, kuriuos turėjo priverstinai pasirašyti, nedalyvaujant vertėjui. Įstaigos bibliotekoje buvo galima rasti tik anglų kalba Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacijas Rec (2006)2 valstybėms narėms dėl Europos kalinimo taisyklių ir daugiau jokių teisės aktų jam suprantama kalba nebuvo. Teigė, kad dažnai raštu kreipdavosi į administraciją dėl kalinimo sąlygų, tačiau atsakymus gaudavo tik lietuvių kalba. Minėtame sektoriuje nevyko lietuvių kalbos pamokos, nebuvo vedami šios kalbos kursai, taip pat nebuvo kvalifikuoto rusų kalbos vertėjo ir rusų kalbą mokančio juristo, kuris galėtų konsultuoti rusakalbius buvusius Sovietų sąjungos nuteistuosius. Tvirtino, kad jo atžvilgiu nuolatos buvo daromas psichologinis spaudimas, iš pareigūnų sulaukdavo patyčių dėl to, kad buvo kitos šalies pilietis ir nesuprato lietuviškai. Po kiekvieno pareiškėjo rašto administracijai buvo atliekamos neplaninės kratos ir pareigūnai kitiems nuteistiesiems sakydavo, kad dėl to kaltas pareiškėjas, nuteikdami kitus nuteistuosius prieš jį. Dėl to tekdavo dažnai kreiptis į gydytojus, psichiatrą, psichologę.
3. Pareiškėjas nurodė, jog gyveno avaringame gyvenimui nepritaikytame pastate, kurio konstrukcijose buvo asbesto, kuris sukėlė rimtą pavojų jo sveikatai. Būrio patalpose nebuvo patalpų (džiovyklų), todėl drabužius, batus, patalynę nuteistieji buvo priversti džiovinti koridoriuose ant surenkamų džiovyklų, miegamosiose patalpose. Pastatas neturėjo 2014-2015 m. galiojančių statinio techninio ir techninio energetinio pasų.
4. Tvirtino, kad kalint Pravieniškių PN-AK, pareiškėjui trūko teisės aktais nustatyto ploto. Nurodė, kad 2014 m. kovo mėnesį buvo perkeltas į 4 būrį 41 brigadą, kalėjo 3 sekcijoje, kurios plotas – 17 kv. m., gyveno 8 asmenys, todėl pareiškėjui teko 2,12 kv. m ploto. Vėliau buvo perkeltas į 4 būrį 42 brigadą, 5 sekciją, kurios plotas buvo 33 kv. m, gyveno 14 nuteistųjų, todėl pareiškėjui teko 2,35 kv. m ploto. Teigė, kad išskaičiavus baldų ir įrenginių užimamą plotą, kameros ploto tekdavo dar mažiau. Pažymėjo, kad minėtose patalpose pareiškėjas praleido 545 paras.
5. Pareiškėjas skunde taip pat pažymėjo, jog patalpose nebuvo jokios ventiliacijos, todėl trūkdavo oro, naktį prastai miegodavo. Dėl netinkamo apšvietimo skaudėjo akis, dėl to ne kartą kreipėsi į medikus. Gyvenamosiose patalpose buvo labai drėgna. Taip pat pareiškėjas nurodė, jog 4-5 būriuose nebuvo įrengtas valymo reikmenų laikymo sandėlis, todėl visos valymo priemonės, dezinfekavimo medžiagos buvo laikomos gyvenamosiose patalpose. Nebuvo įrengtas kambarys maisto produktams laikyti, todėl tekdavo maistą laikyti miegamojoje patalpoje, dėl ko veisdavosi tarakonai, pelės. Nebuvo įrengti ir laisvalaikio kambariai, nebuvo sudaryta rami aplinka laiškų rašymui, dokumentų analizei bei darbui su kompiuteriu.
6. Teigė, kad nebuvo tinkamai įrengtas ir sanitarinis mazgas – patalpos plotas buvo apie 15 kv. m, įrengti buvo 3 unitazai (klozetai), 3 skylės grindyse, 6 praustuvai, kas neatitiko teisės aktų reikalavimų. Sanitariniame mazge nebuvo skiriančių pertvarų, durų tualetuose bei lango ir ventiliacijos. Sanitarinių mazgų komunikacijos nusidėvėję, blogai veikė.
7. Pasak pareiškėjo, pasivaikščiojimo kiemelio plotas apie 260 kv. m, kuriuo naudodavosi daugiau nei 200 nuteistųjų, todėl kiemelio ploto vienam asmeniui tekdavo tik 1,3 kv. m. Kiemelyje nėra įrengta pavėsinių arba stogelio, neįrengtos lietaus vandeniui nutekėjimo sistemos, dėl to po lietaus kiemeliai būdavo apsemti. Pažymėjo, jog pasivaikščiojimo kiemelis neatskirtas nuo sporto aikštyno, todėl kildavo grėsmė būti sužalotam kamuolio. Pasivaikščiojimo kiemelis nutolęs maždaug 70-100 metrų nuo gamybinių cechų, kur vyksta plastikinių maišų siuvimo, sukirpimo darbai bei gamybos atliekų utilizacija, todėl oras nuolatos buvo užterštas.
8. Pareiškėjas nurodė, jog nėra įrengta patalpų, skirtų rūkymui, todėl buvo rūkoma visur. Pažymėjo, kad jis yra nerūkantis, todėl jam nebuvo suteikta galimybė kalėti sveikoje aplinkoje be tabako dūmų ir nebūti užsikrėtusiam ūminėmis ligomis, nes sergančius tuberkulioze nuteistuosius valgykloje maitindavo kartu su sveikais asmenimis. 
9. Teismo posėdžio metu pareiškėjas pažymėjo, jog kai kurie jo skundai nebuvo registruoti. Taip pat tvirtino, jog pataisos namuose buvo teikiama netinkama medicininė pagalba, nebuvo gydomas nuo cukrinio diabeto, o tik atliekami kraujo tyrimai. Nurodė, jog pataisos namuose patyrė diskriminaciją, didelius nepatogumus, neigiamus išgyvenimus, fizinį nepatogumą, papildomą diskomfortą, gyvenimo kokybės ir sveikatos pablogėjimą, t. y. patyrė neturtinę žalą, kurią vertino 54 000 Eur, prašydamas priteisti iš atsakovo.
10. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
11. Pažymėjo, kad pareiškėjas į pataisos namus buvo atvežtas 2014 m. kovo 20 d. iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu Pravieniškių PN-AK direktoriaus įsakymais jam buvo paskirta gyventi šiose pataisos namų 3-o sektoriaus gyvenamosiose patalpose: 2014 m. kovo 26 d. – 4 būrys, 3 gyvenamoji patalpa, kurios plotas – 16,22 kv. m, miegamųjų vietų – 5; 2014 m. rugpjūčio 13 d. – 4 būrys, 5 gyvenamoji patalpa; 2015 m. kovo 2 d. – 4 būrys, 5 gyvenamoji patalpa, kurios plotas – 32,72 kv. m, miegamųjų vietų – 5. Atsakovas tvirtino, kad gyvenamo ploto norma pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeista. Nurodė, jog ne visada visos miegamojo vietos būna užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka daugiau. Pareiškėjui nebuvo sudarytos išimtinės sąlygos, pabloginusios jo laisvės atlikimo bausmę pataisos namuose, kuriomis būtų pažeidžiamos jo gyvenimo sąlygos. Pažymėjo, kad teisės aktai nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių, koridorių, laiptinių, prausyklų, tualetų ploto.
12. Nurodė, jog naujai atvykę nuteistieji į Pravieniškių PN-AK asmeniškai individualaus darbo su nuteistuoju knygelėje pasirašytinai supažindinami su pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklėmis. 2014 m kovo 26 d. pareiškėjui atvykus į 3 sektorių, jis pasirašytinai buvo supažindintas su Pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklėmis, socialinės reabilitacijos organizavimu, tikslais ir formomis, nuteistiesiems skiriamomis nuobaudomis ir paskatinimais, mokymosi galimybėmis įstaigoje, nuteistųjų laisvalaikio užimtumo organizavimu, ką patvirtino savo asmens parašu ir prierašu rusų kalba, kad jo teisės jam išaiškintos jam suprantama rusų kalba. Pareiškėjas pataisos namuose nebuvo diskriminuojamas, į jo skundus, prašymus buvo atsakyta nepažeidžiant jo teisių.
13. Nurodė, jog per visą bausmės atlikimo pataisos įstaigoje laiką pareiškėjas gyveno bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose kartu su kitais nuteistaisiais, galėjo pagal pataisos namų direktoriaus nustatytą dienotvarkę nustatytu laiku vaikščioti savo būrio patalpose bei lokalinio sektoriaus pasivaikščiojimų kieme, lankytis sporto aikštynuose ir salėse, nuteistųjų koplyčioje, pagal poreikį – Sveikatos priežiūros tarnyboje, bendruose masiniuose renginiuose. Paaiškino, jog nuteistieji miega miegamuosiuose, kurie nerakinami. Patalpos apšviečiamos natūraliai (per langus) ir dirbtiniu apšvietimu (šviestuvais). Gyvenamosios patalpos – bendrabučio tipo su bendrais miegamaisiais ir bendro naudojimo patalpomis. Tualetai įrengti atskirose patalpose su pertvaromis unitazams ir vandens prausyklomis. Patalpų ventiliavimas savaiminis (per orlaides). Patalpos kuriose gyveno pareiškėjas buvo vėdinamos per langus ir ventiliacines angas. Teigė, kad Pravieniškių PN-AK 2014 m. lapkričio 14 d. sudarė sutartį Nr. KN-P-201 1/200/71-161 su UAB „Dezinfa“, pagal kurią įstaigos objektuose periodiškai teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Informacija apie suteiktą paslaugą registruojama Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnale. Esant poreikiui, įstaigos administracija organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją. deratizaciją), kurį atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla. Laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose bei vykdyti visoms, susijusioms su laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimu, įstaigoms privalomus Lietuvos higienos normų reikalavimus. Pažymėjo, kad Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2011 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. V-416 yra patvirtinta patalpų valymo vykdymo tvarka. Nurodė, kad įstaigoje yra sudarytos sąlygos išsiskalbti ir ne rečiau kaip kartą per savaitę gauti išskalbtą patalynę. 2014 m. liepos 29 d. pataisos įstaiga su UAB „Vilniaus skalbykla“ sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 76-1 12 dėl skalbinių skalbimo paslaugos teikimo. Savo nuosavus rūbus nuteistieji gali skalbti ir patys – 2-ojo sektoriaus skalbykloje būrio maudymosi laiku. Pripažino, jog gyvenamųjų pastatų stogo dangoje yra asbestinio šiferio, tačiau asbesto dulkių pavojus atsiranda asbestinius statinius, konstrukcijas ir gaminius laužant, ardant ar apdorojant, kai aplinkoje pasklinda labai smulkios, akimi nematomos skaidulos, tačiau tokie darbai nebuvo vykdomi. Pažymėjo, kad pareiškėjas per visą bausmės atlikimo laikotarpį į Pataisos namų Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl pablogėjusios emocinės savijautos susijusios su įkalinimo sąlygomis nesikreipė, todėl jo nurodyti argumentai dėl patirtų dvasinių išgyvenimų, sukrėtimų, pažeminimų ir emocinės depresijos yra nepagristi.

II.

14. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 17 d. sprendimu pareiškėjo A. K. skundą tenkino iš dalies. Priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 1200 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjo skundą, dėl netinkamų sveikatos priežiūros paslaugų sukeltos neturtinės žalos atlyginimo paliko nenagrinėtą.
15. Vertindamas pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su jo diskriminacija tautiniu pagrindu (jam suprantama kalba nesuteikė informacijos apie jo teises ir pareigas, nesupažindino su jo teisinę padėtį reglamentuojančiais teisės aktais, neatsakė į jo skundus ir prašymus, nekonsultavo teisiniais klausimais; neužtikrino galimybės turėti vertėją, neužtikrino lietuvių kalbos mokymo, dėl ko jis iš pareigūnų patyrė psichologinį spaudimą, patyčias) pagrįstumą, teismas išanalizavo ginčo teisiniams santykiams aktualų teisinį reglamentavimą ir atkreipė dėmesį į Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 11 straipsnio l dalį, kurioje nustatyta, jog nuteistieji turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka gauti rašytinę informaciją apie bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas, savo teises bei pareigas. Šią informaciją bausmės vykdymo institucija pateikia lietuvių kalba arba nuteistojo gimtąja kalba, arba ta kalba, kurią nuteistasis supranta. Analogiškos nuostatos įtvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 4 punkte. Teismas pažymėjo, kad teisės aktų nuostatos nuteistam asmeniui suteikia teises ir galimybes gauti informaciją, kuri reikalinga jo teisių gynimui teisme. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys suėmimo vykdymo ir laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygas, taip pat Civilinis kodeksas, reglamentuojantis neturtinės žalos atlyginimą dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, skelbiami viešai, su jais susipažinti pareiškėjas galėjo pataisos namų bibliotekoje, tačiau jis nepateikė įtikinamų argumentų ir įrodymų, kad jam buvo objektyvių kliūčių susipažinti su minėtais teisės aktais.
16. Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad pareiškėjas, atvykęs į Pravieniškių PN-AK, buvo supažindintas su nuteistojo atmintine bei su Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis rusų kalba, ką patvirtina pareiškėjo parašai bei jo įrašas rusų kalba knygelėje, jog paaiškinta jam suprantama rusų kalba. Teismui pateikti pareiškėjo skundai patvirtina, kad jis 2014 m. rugsėjo 2 d. gavo asmeniškai informaciją apie bausmės vykdymo sąlygas kitakalbiams nuteistiesiems rusų kalba.
17. Teismo vertinimu, pareiga suimtuosius (nuteistuosius) pasirašytinai supažindinti su jų teisėmis, pareigomis ir draudimais negali apimti pareigos juos supažindinti ir su visais teisės aktais, kurie suimtajam (nuteistajam) gali būti kada nors aktualūs. Konstatavo, kad Lietuvos higienos normų ir kitų teisės aktų nuostatos, reguliuojančios laisvės atėmimo vietų įrengimą ir eksploatavimą, suimtiesiems (nuteistiesiems) jokių teisių ar pareigų tiesiogiai nesukuria, todėl atsakovas neturėjo pareigos savo iniciatyva supažindinti pareiškėjo su šiomis nuostatomis.
18. Teismas atsižvelgė į teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų pareiškėjo būrio viršininko A. N. ir nuteistojo V. T. paaiškinimus, patvirtinančius, kad su pareiškėju buvo bendraujama rusų kalba, dėl kalbos pareiškėjas nebuvo diskriminuojamas, be to, tame būryje bausmę atliko ir daugiau rusų tautybės nuteistųjų; vertėjo institucijoje nebuvo, nes to nenumato teisės aktai.
19. Teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 39 punktą, kuriame numatyta, jog į asmenų prašymus atsakoma valstybine kalba ir tokiu būdu, kokiu pateiktas prašymas, jeigu asmuo nepageidauja gauti atsakymą kitu būdu. Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2013 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. V-377 bei 2014 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-384 patvirtintas Nuteistųjų rašytinių skundų nagrinėjimo tvarkos aprašas nereglamentuoja, kokia kalba turi būti pateikiami nuteistiesiems atsakymai į skundus (prašymus), jis nukreipia į aukštesnę galią turinčius teisės aktus, kurie, teismo vertinimu, įpareigoja bausmės vykdymo instituciją  informaciją nuteistajam apie bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas, jų teises bei pareigas, taikomus draudimus pateikti lietuvių kalba arba nuteistojo gimtąja kalba, arba ta kalba, kurią nuteistasis supranta ( BVK 11 str. l d., Taisyklių 4 p.).
20. Iš teismui pateiktų pareiškėjo skundų-prašymų ir atsakovo atsakymų teismas nustatė, kad pareiškėjas gaudavo atsakymus lietuvių kalba, nors savo prašymuose prašydavo institucijos administraciją pateikti atsakymus rusų kalba. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teisinį reglamentavimą, teismo praktiką (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1628/2014), teismas padarė išvadą, jog  Pravieniškių PN-AK netinkamai aiškino ir taikė minėtų teisės aktų nuostatas. Tačiau šio pažeidimo nustatymas nesudaro pagrindo teismui teigti, jog pareiškėjas A. K. pataisos įstaigoje būtų buvęs diskriminuojamas.
21. Teismas byloje nenustatė jokių objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog pareiškėjas buvo diskriminuojamas dėl lietuvių kalbos nemokėjimo, o pareiškėjo teiginius vertino kaip deklaratyvius, grindžiamus tik subjektyviais samprotavimais, todėl atmetė. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas teikė skundus dėl diskriminavimo ar pareigūnų netinkamo elgesio.
22. Teismo posėdžio metu apklaustą liudytoją nuteistąjį V. T. teismas laikė suinteresuotu šioje byloje asmeniu, nes pareiškėją ir minėtą liudytoją siejo tas pats teisinis statusas, draugiški tarpusavio santykiai, minėtas liudytojas taip pat buvo kreipęsis į teismą, todėl jo parodymų patikimumu teismas suabejojo.
23. Teismas nustatė, kad Pravieniškių PN-AK 3-iame sektoriuje atliekantiems bausmę nuteistiesiems, neatsižvelgiant į tai, kokia kalba jie kalba, tarp jų ir pareiškėjui, buvo taikomos BVK 111 straipsnyje nustatytos pataisos priemonės, socialinės reabilitacijos formos, nustatytos BVK 137 straipsnyje, buvo sudarytos vienodos sąlygos užsiimti darbine veikla. Pareiškėjas kaip ir kiti rusakalbiai nuteistieji, siekiant tinkamos adaptacijos buvo paskirtas į būrius, kuriems vadovavo socialinės reabilitacijos skyriaus būrių viršininkai, suprantantys ir kalbantys rusų kalba. Teismas sprendė, kad pareiškėjo atžvilgiu jokie diskriminacinio pobūdžio veiksmai nebuvo atliekami.
24. Įvertinęs byloje esančius rašytinius duomenis, teismas nustatė, kad pareiškėjui laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 26 d. iki 2014 m. rugpjūčio 12 d., teko 2,02 kv. m kameros ploto (140 parų trūko – 1,08 kv. m), o laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 13 d. iki 2015 m. rugpjūčio 10 d. pareiškėjui teko 2,34 kv. m kameros ploto (362 paras trūko – 0,76 kv. m).
25. Teismas konstatavo, kad ginčo laikotarpiu nebuvo užtikrinta pareiškėjo teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpoje. Todėl yra pagrindas valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovo pareiškėjo atžvilgiu padarytų paminėtų veiksmų neteisėtumą ir vieną iš valstybės deliktinės atsakomybės atsiradimo prielaidų – valstybės valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (ABTĮ 57 str.). Įvertinęs plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, teismas sutiko su pareiškėjo nurodyta aplinkybe, kad kamerose esantys baldai ir kitas inventorius dar labiau ribojo pareiškėjo teisę būti kalinamam tinkamo gyvenamojo ploto patalpose. Teismas taip pat atkreipė dėmesį ir į atsakovo nurodytas aplinkybes, jog vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas yra tik santykinis dydis, t. y. apskaičiuojamas atsižvelgiant į patalpos plotą ir numatytą apgyvendinti nuteistųjų skaičių, tačiau neatspindi faktinės padėties, nes nuteistųjų skaičius gyvenamosiose patalpose keičiasi, todėl likusiems nuteistiesiems tenka santykinai daugiau gyvenamosios patalpos ploto. Be to, pareiškėjas gyveno bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, todėl jis turėjo judėjimo laisvę.
26. Spręsdamas dėl pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su higienos reikalavimų pažeidimu, teismas atsižvelgė į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau tekste – ir HN 76:2010) nuostatas.
27. Teismas nevertino byloje pateikto Kauno visuomenės sveikatos centro 2012 m. rugsėjo 4 d. patikrinimo akto Nr. 36-1248(7), kaip nepatenkančio į ginčo laikotarpį. Atsižvelgęs į 2015 m. vasario 9 d. patikrinimo akto Nr. 36-93(7), kuriuo buvo tikrinamos 3 sektoriaus 4-5 būrių gyvenamosios patalpos, duomenis, teismas nustatė, kad jame nustatytas dirbtinės apšvietos pažeidimas (34 lx), taip pat nustatytas oro judėjimo greičio pažeidimas. Įvertinęs atsakovo argumentus, kad patalpose, kuriose gyveno pareiškėjas buvo ventiliuojamos per langus ir ventiliacines angas, ir tai, kad šis tvirtinimas kitais įrodymais nepaneigtas, teismas sprendė, kad tai atitinka HN 76:2010 24 punktą, todėl pareiškėjo argumentus dėl netinkamos ventiliacijos atmetė.
28. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, kad Pravieniškių PN-AK yra perpildyti, kad patalpose randama kenkėjų, o kontrolė vykdoma nepakankamai, teismas pagrįstais pripažino pareiškėjo argumentus dėl buitinių parazitų ir patalpų nedezinfekavimo.
29. Pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo argumentų, kad prausyklos ir tualeto patalpos per mažos ir nepritaikytos dideliam nuteistųjų skaičiui, jose trūko sanitarinių įrenginių (buvo įrengti 3 unitazai, 3 skylės, 6 praustuvai) bei sanitariniame mazge nebuvo lango, ventiliacijos, pertvarų, teismas atsižvelgęs į Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos (toliau – ir Aprūpinimo norma) nuostatas, pažymėjo, kad teisės aktai nedetalizuoja sanitarinių patalpų plotų.
30. Atsakovo atstovui nepaneigus pareiškėjo nurodytų argumentų dėl sanitarinių įrenginių trūkumo, šį pažeidimą teismas laikė nustatytu.
31. Pareiškėjo argumentus dėl netinkamai veikiančių tualetų teismas atmetė, įvertinęs tai, kad pareiškėjas nesikreipė dėl minėtų pažeidimų į administraciją, ir iš to spręsdamas, kad pareiškėjas nemanė, jog jo teisės buvo pažeidžiamos, o šiuo metu dėl praėjusio ilgo laiko pareiškėjo nurodytų pažeidimų negalima nustatyti.
32. Teismas kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjo argumentus dėl pasivaikščiojimo kiemelio dydžio, nurodydamas, kad Įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse nėra reglamentuoti pasivaikščiojimo kiemelių ploto reikalavimai.
33. Teismas pažymėjo, kad atsakovas teismui nepateikė duomenų, ar pasivaikščiojimo kiemuose buvo įrengti stogeliai. Kauno visuomenės sveikatos centro 2015 m. vasario 9 d. patikrinimo akte Nr. 36-93(7) nustatyta, jog 3 sektoriaus 4-5 būrio sporto aikštynas (krepšinio ir futbolo aikštelė) nėra papildomai aptverta, tuo pažeidžiamas HN 76:2010 18.3 punktas. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad pareiškėjo argumentai dėl netinkamai įrengtų sporto aikštynų (neaptvėrimo tvora) ir stogelių pasivaikščiojimo kiemuose nebuvimo yra pagrįsti.
34. Teismas nepaneigtais laikė ir pareiškėjo argumentus dėl oro taršos dūmais, dėl cechų, esančių 70-100 m atstumu nuo pasivaikščiojimo kiemelių, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas nepateikė pareiškėjo nurodytas aplinkybes paneigiančių įrodymų.
35. Spręsdamas dėl pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su Pravieniškių PN-AK 3 sektoriuje patalpų rūkymui neįrengimu, įspėjamųjų ženklų nebuvimu, dėl ko nuteistieji asmenys rūkė visur ir pareiškėjas, kaip nerūkantis, buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais, neužtikrinant galimybės neužsikrėsti infekcinėmis ligomis, pagrįstumo, teismas įvertinęs ginčui aktualių teisės aktų nuostatas, padarė išvadą, kad pataisos įstaigos administracija turi pareigą užtikrinti, jog asmenys patalpose būtų laikomi sveikatai nekenksmingomis sąlygomis, taip pat, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais.
36. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo argumentus dėl rūkymo vietų neįrengimo paneigia Kauno visuomenės sveikatos centro 2012 m. rugsėjo 4 d. patikrinimo aktas Nr. 36-1248(7), kuriame nurodyta, jog pažeidimų šiuo klausimu nenustatyta. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas į pareigūnus ar administraciją dėl minėtų pažeidimų nesikreipė, teismas sprendė, kad pareiškėjas savo teiginiams pagrįsti jokių įrodymų, išskyrus deklaratyvius teiginius, nepateikė, todėl jo argumentus dėl kvėpavimo tabako dūmais užterštu oru, dėl galimo užsikrėtimo infekcinėmis ligomis atmetė kaip neįrodytus.
37. Vertindamas pareiškėjo argumentų dėl Pravieniškių PN-AK konstrukcijose esančio asbesto, sukėlusio pavojų pareiškėjo sveikatai, dėl priešgaisrinės saugos reikalavimų nesilaikymo pagrįstumą, teismas atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo sveikatai asbesto sukeltą žalą, į atsakovo teiginius, kad pataisos namuose nevykdomi jokie darbai, kurių metu asbesto danga būtų ardoma, laužoma, dėl ko galėtų atsirasti asbesto dulkių bei kitus bylos duomenis, atsakovo neteisėtų veiksmų šiais aspektais nenustatė.
38. Atsakovas teismui pateikė statinio techninį (techninį-energetinį pasą) Nr. 214 ir statinio techninės priežiūros žurnalą, todėl pareiškėjo argumentus dėl minėtų dokumentų neturėjimo teismas atmetė kaip nepagrįstus.
39. Atsižvelgęs į Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.6, 5.8–5.10 punktų reikalavimus ir į tai, kad atsakovo atstovas nepateikė įrodymų, jog Pravieniškių PN-AK 4-5 būriuose buvo įrengtas valymo priemonių sandėlis, batų ir drabužių džiovykla, kambarys maisto produktams laikyti, laisvalaikio kambarys, teismas pareiškėjo nurodytą pažeidimą dėl minėtų patalpų neįrengimo pripažino nustatytu. Teismas taip pat sprendė, kad papildomų baldų, laisvalaikiui skirtų daiktų, laikomų maisto produktų bei džiovinamų batų ir drabužių užimamas plotas santykinai mažino vienam asmeniui tenkantį gyvenamąjį plotą.
40. Atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas su skundais dėl drabužių džiovinimo būtų kreipęsis į pareigūnu ir administraciją, bei įvertinęs atsakovo atstovo teismo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus šiuo aspektu, teismas sprendė, jog neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo į bylą pateiktais duomenimis apie drabužių džiovyklos įrengimą kiemelyje, ir atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų nekonstatavo. Pažymėjo, kad pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl skundų neregistravimo, paneigia į bylą pateikti jo skundai.
41. Teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių ir surinktų įrodymų visumą, atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą, padarė išvadą, kad pataisos įstaiga ginčui aktualiu laikotarpiu iš viso 502 paras neužtikrino pareiškėjui teisės aktais reglamentuotos minimalios vienam asmeniui tenkančios gyvenamojo ploto normos, pažeidė teisės aktų nuostatas dėl informacijos suteikimo pareiškėjui suprantama kalba, dėl tinkamo dirbtinio apšvietimo, dėl buitinių  parazitų, sporto aikštyno, kiemelių įrengimo. Teismui nekilo abejonių, kad dėl atsakovo veiksmų (neveikimo) pareiškėjui buvo sudarytos netinkamos kalinimo sąlygos, todėl jis patyrė nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.
42. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde neišdėstė ir teismo posėdžio metu nenurodė, kokias neigiamas pasekmes jam sukėlė Pravieniškių PN-AK atsakymų į jo skundus (prašymus) pateikimas lietuvių kalba, kokią įtaką turėjo jo teisių ir pareigų apimčiai, bausmės atlikimo sąlygoms ir pan. Skunde neišdėstė aplinkybių apie tai, jog atsakymų į skundus pateikimas lietuvių kalba jam būtų sutrukdęs apskųsti sprendimus aukštesnei bausmių vykdymo ir kitoms institucijoms, kreiptis į teismą.
43. Įvertinęs pareiškėjo asmens sveikatos istorijos duomenis, teismas sprendė, kad per mažas gyvenamosios patalpos plotas, kiti nustatyti kalinimo sąlygų pažeidimai galėjo turėti įtakos pareiškėjo nurodytiems fizinės bei psichinės sveikatos sutrikimams.
44. Teismas pripažino, kad pareiškėjas neįrodė, jog jo įkalinimo sąlygos buvo nežmoniškos ar pažeidžiančios jo orumą, o elgesys su pareiškėju vertintinas kaip kankinimas Konvencijos 3 straipsnio prasme.
45. Įvertinęs nustatytų  pažeidimų trukmę, jų pobūdį, nesant duomenų, jog atsakovo atstovas būtų sąmoningai būtų siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, atsižvelgęs į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendė, kad dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms proporcinga priteistina iš atsakovo suma yra 1200 Eur.
46. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Specialiosios teisėjų kolegijos praktiką, pažymėjo, kad ginčai, kylantys tarp paciento ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ar neteikimo, būdami civilinio teisinio pobūdžio, yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui. Remdamasis Lietuvos Respublikos Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsniu, teismas nurodė, kad ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo yra numatyta privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka. Nustatęs, kad pareiškėjas nepasinaudojo privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka ir dar galima šia tvarka pasinaudoti, teismas pareiškėjo skundą apimtimi dėl reikalavimo priteisti iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą dėl netinkamai suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų paliko nenagrinėtą.

III.

47. Pareiškėjas A. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 17 d. sprendimą panaikinti ir pareiškėjo skundą tenkinti pilnai apimtimi arba padidinti pareiškėjui priteistą neturtinės žalos dydį.
48. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog nesutinka su ta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas nepripažino dalies pareiškėjo skunde nurodytų pažeidimų, o konstatuotų pažeidimų reikšmę sumenkino, priteisdamas nepakankamą kompensaciją patirtai neturtinei žalai atlyginti.
49. Pareiškėjas mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino jo diskriminacijos Pravieniškių PN-AK, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismo pripažintas pareiškėjo teisių pažeidimas (informacijos apie kalinimo sąlygas neteikimas jam suprantama kalba) savaime reiškia ir pareiškėjo diskriminaciją. Tik asmuo, suprantantis lietuvių kalbą, gavęs rašytinę informaciją gali suprasti jos esmę, o esant reikalui, pasinaudoti ir apskundimo teise. Tuo tarpu asmuo, kuris nemoka lietuvių kalbos, nei suprasti jam teikiamos informacijos, nei pasinaudoti apskundimo teise negali. Taigi, sąmoningas asmens traktavimas vienodai su tam tikrą kalbą mokančiais asmenimis ir sąmoningas informacijos asmeniui nesuprantama kalba teikimas, suvokiant, kad asmuo negalės pasinaudoti tomis pačiomis teisėmis, kurias turi kalbą mokantys asmenys, yra objektyviai nepateisinamas ir iš esmės žmogaus teises pažeidžiantis veiksmas.
50. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad pareiškėjo skundo teiginiai dėl diskriminacijos buvo hipotetiniai, ir pažymi, kad skunde jis nurodė konkrečius teiginius apie tai, kokiu būdu jis buvo diskriminuojamas, ką iš esmės patvirtino ir liudytoju apklaustas V. T.. Pasak pareiškėjo, teismas pripažino nemažą dalį pažeidimų, kurie buvo nurodyti pareiškėjo skunde ir apie kuriuos paliudijo liudytojas V. T., todėl nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl V. T. parodymų vertinimo. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovas neįrodė diskriminacijos nebuvimo, todėl mano, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą konstatuoti buvus pareiškėjo diskriminaciją.
51. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu dėl tinkamos ventiliacijos nebuvimo.
52. Pasak pareiškėjo, nepaisant to, kad vienas iš pirmosios instancijos teismo nurodytų Kauno visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų nepatenka į pareiškėjo laisvės atėmimo bausmės atlimimo laikotarpį, 2015 m. vasario 9 d. Kauno visuomenės sveikatos centro akto išvada rodo, jog Pravieniškių PN-AK pozicija dėl pakankamo patalpų ventiliavimo per langus ir ventiliacijos angas, yra visiškai nepagrįsta – net jei iš tiesų patalpos buvo vėdinamos per langus ir ventiliacijos angas, pakankamas oro judėjimo greitis, o tuo pačiu ir higienos normos reikalavimų vykdymas užtikrintas nebuvo.
53. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl ventiliacijos trūkumo prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai, nes laisvės atėmimo vietos administracijai nepateikus jokių įrodymų apie ventiliacijos pakankamumą, ir byloje esant duomenims, jog ventiliacija nebuvo pakankama, teismas nepagrįstai konstatavo šią dalį skundo esant neįrodytą.
54. Pareiškėjas nesutinka, jog pirmosios instancijos teismo nurodytais argumentas, jog pareiškėjas nebuvo nurodęs nefunkcionuojančių klozetų problemos Pravieniškių PN-AK administracijai, yra absoliutus pagrindas pareiškėjo reikalavimams atmesti. Mano, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įrodymų apie tinkamą klozetų funkcionavimą nebuvimą, turėjo pagrindą konstatuoti ir šios pareiškėjo skundo dalies pagrįstumą.
55. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl pareiškėjo skundo reikalavimo, susijusio su nepakankamu pasivaikščiojimo kiemelio plotu, pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, privalėjo įvertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes apie pasivaikščiojimo kiemelio plotą ir jų įtaką pareiškėjo teisės, numatytos BVK 103 straipsnyje, įgyvendinimui, nepriklausomai nuo to, ar kituose teisės aktuose atskirai reglamentuojamas pasivaikščiojimo kiemelių plotas, kadangi būtent realios galimybės tinkamai naudotis kiemeliu nebuvimu pareiškėjas ir grindė savo skundą. Mano, kad jo skunde nurodyta pakankamai duomenų, kurie patvirtina nepakankamą pareiškėjui tekusio pasivaikščiojimo kiemelio plotą, kurių laisvės atėmimo vietos administracija nepaneigė, todėl šis pareiškėjo nurodytas pažeidimas turėjo būti konstatuotas.
56. Pareiškėjas nurodo, kad tai, jog tuo metu, kai jis dar nebuvo laikomas Pravieniškių PN-AK, nebuvo nustatyta pažeidimų, susijusių su tabako dūmais, neįrodo, jog šių pažeidimų nebuvo pareiškėjo bausmės atlikimo metu. Teigia, kad pareiga įrodyti, jog konkrečiu laikotarpiu laisvės atėmimo sąlygos buvo tinkamos, tenka ne kalintam asmeniui, o atitinkamos įstaigos administracijai ir nesutinka, kad jo skundo argumentai dėl kvėpavimo tabako dūmais buvo abstraktūs. Pažymi, kad pareiškėjo nurodytas aplinkybes patvirtino ir liudytojas V. T..
57. Pareiškėjo įsitikinimu, Pravieniškių PN-AK administracija neįrodė, jog šioje laisvės atėmimo vietoje yra tinkamai užtikrinta nerūkančių nuteistųjų (įskaitant ir pareiškėją) teisė nekvėpuoti tabako dūmais, taigi, šis pažeidimas taip pat turėjo būti konstatuotas.
58. Dėl pirmosios instancijos teismo argumentų, susijusių su asbesto buvimu pastatų stoguose, pareiškėjas nurodė, kad tai, jog ilgą laiko tarpą nebuvo vykdomi stogo remonto darbai, neįrodo, jog nuodingų medžiagų turintis stogas yra nepavojingas pastatuose laikomų asmenų sveikatai ir gyvybei. Be to, iš Pravieniškių PN-AK išreikalauti duomenys rodo avarinę pastato, o taip pat ir jo stogo būklę. Pareiškėjo vertinimu, byloje surinktų įrodymų šiuo atveju pakako, kad būtų konstatuotas ir pareiškėjo skunde nurodytas pažeidimas, susijęs su pavojinga, asbesto turinčio stogo, eksploatacija pareiškėjo kalinimo metu.
59. Pasisakydamas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, pareiškėjas nesutinka, kad dėl jo teisės gauti informaciją jam suprantama kalba pažeidimo, jis žalos nepatyrė. Pažymi, kad gavęs atsakymą į savo skundus ne jam suprantama kalba, pareiškėjas neturėjo jokių galimybių naudotis teise skųsti jam nepalankius sprendimus. Nurodo, kad net ir žodžiu išvertus kiekvieną pareiškėjui pateiktų raštų, tinkamam apskundimo teisės įgyvendinimui žodinis vertimas nėra pakankamas. Pasak pareiškėjo, atsakymuose į jo pateiktus skundus, pateikta informacija, pareiškėjui buvo aktuali jam būnant laisvės atėmimo vietoje ir bausmės atlikimo metu, kuomet dar buvo galimybė pakeisti pačias kalinimo sąlygas. Šiuo metu, kuomet bausmė jau yra atlikta, pareiškėjas gali nebent reikalauti padarytos žalos atlyginimo, nes teisė efektyviai pasinaudoti apskundimo teise iš pareiškėjo buvo atimta.
60. Spręsdamas dėl žalos dydžio, pasak pareiškėjo, teismas neįvertino, jog dalis nustatytų pažeidimų buvo susiję ne su komfortu, o su higienos normomis, kurių nesilaikymas savaime žemino pareiškėjo orumą (pvz. kenkėjų patalpose buvimas, nepakankamas visiems nuteistiesiems prausyklų ir unitazų skaičius), todėl mano, kad teismo pripažinti pažeidimai reikalauja akivaizdžiai didesnės neturtinės žalos kompensacijos.
61. Atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
62. Mano, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, įvertino procese dalyvavusių šalių argumentus, detaliai išnagrinėjo surinktą byloje dokumentinę medžiagą, teisingai taikė teisės normas ir priėmė sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.
63. Pažymėjo, kad pareiškėjas šioje byloje nepateikė duomenų, kad Pravieniškių PN-AK būtų sąmoningai siekusi nežmoniškai su juo elgtis. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas, manydamas, jog yra pažeistos jo teisės, nepagrįstai ilgai jų negynė, kas rodo, kad į teismą pareiškėjas kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

64. Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo normomis, galiojančiomis nuo 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti po to, kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).
65. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios, kaip teigiama, pareiškėją kalinant Pravieniškių PN-AK netinkamomis sąlygomis, atlyginimo.
66. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas nustačius neteisėtus Pravieniškių PN-AK veiksmus, neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
67. Pareiškėjas prašomą atlyginti neturtinę žalą kildino iš to, kad, jo teigimu, jam būnant Pravieniškių PN-AK, jis buvo diskriminuojamas kaip rusakalbis kitos šalies pilietis – nebuvo supažindintas su vidaus tvarka bei sveikatos priežiūros tvarka, jo teisėmis ir teisės aktų reikalavimais jam suprantama rusų kalba; jam teko per mažai ploto; kamerose buvo bloga ventiliacija, drėgna, prastas apšvietimas; pastato konstrukcijose buvo asbesto; netinkamai įrengti sanitariniai mazgai, jų kiekis nepakankamas, būklė prasta; nebuvo įrengtos patalpos drabužiams džiovinti, valymo reikmenims, maisto produktams pasidėti, neįrengti laisvalaikio kambariai, vietos rūkymui, rūkoma visur; pilna parazitų; netinkamai įrengti pasivaikščiojimo kiemai, be to, jų plotai per maži, todėl jam nebuvo užtikrinta teisė pasivaikščioti.
68. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs pažeidimus dėl patalpose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, ploto ir sanitarinių įrenginių trūkumo, prasto apšvietimo, netinkamo pasivaikščiojimo kiemelių įrengimo, sandėlio valymo priemonėms laikyti, laisvalaikio kambarių, drabužių džiovyklos, patalpos maisto produktams laikyti neįrengimo, dėl parazitų patalpose buvimo, iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, priteisė pareiškėjui 1 200 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame tvirtina, jog turėjo būti pripažinti visi jo skunde nurodyti pažeidimai, be to, pirmosios instancijos teismas priteisė per mažą sumą neturtinei žalai atlyginti.
69. Atkreiptinas dėmesys, jog vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
70. Kaip minėta, pareiga paneigti pareiškėjo teiginius dėl netinkamų kalinimo sąlygų tenka atsakovui. Šiuo atveju pareiškėjas tvirtino, jog patalpose buvo prasta ventiliacija. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad patalpos, kuriose gyveno pareiškėjas buvo vėdinamos per langus ir ventiliacines angas. Atsakovas taip pat pateikė pareiškėjo buvimo Pravieniškių PN-AK laikotarpiu 2015 m. vasario 3 d. Kauno visuomenės sveikatos centro atlikto patikrinimo 2015 m. vasario 9 d. aktą, kuriame buvo tikrintos kai kurios 4 būrio patalpos, kuris patvirtina, kad patalpų natūralus vėdinimas užtikrinamas per langus, mechaninės ventiliacijos sistemos nėra, oro judėjimo greitis nežymiai mažesnis už nustatytas, tačiau pažymėta, kad HN 76:2016 26 punkto reikalavimo vykdymui reikalinga pastato ir patalpų rekonstrukcija. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad patalpų ventiliacija Pravieniškių PN-AK atitinka HN 76:2010 24 punktą, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu atmestini.
71. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija atmesti pareiškėjo argumentus dėl pasivaikščiojimo kiemelių ploto ir teismo argumentų nekartoja. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl per mažo pasivaikščiojimo kiemelio ploto ir jo įtakos pareiškėjo teisės, numatytos BVK 103 straipsnyje, įgyvendinimui, teisėjų kolegijos vertinimu, atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas savo skunde neteigė, kad teisė pasivaikščioti gryname ore jam iš viso nebuvo užtikrinta.
72. Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadas dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su rūkymu patalpose ir rūkymo vietų neįrengimo pagrįstumą, rėmėsi atsakovo pateiktu Kauno visuomenės sveikatos centro 2012 m. rugsėjo 4 d. patikrinimo aktu Nr. 36-1248(7), kuris teisėjų kolegijos vertinimu, nepaneigia minėtų pareiškėjo skundo argumentų, nes, kaip matyti iš paties patikrinimo akto turinio, tokios aplinkybės nebuvo tikrinamos, be to, patikrinimas atliktas beveik prieš du metus iki pareiškėjo atvykimo į pataisos įstaigą. Tačiau pažymėtina, kad byloje esantis jau minėtas Kauno visuomenės sveikatos centro 2015 m. vasario 9 d. patikrinimo aktas patvirtina, kad kontrolės metu nebuvo rūkoma ir nesijautė tabako dūmų kvapas gyvenamosiose ir kitose bendrojo naudojimo patalpose – rūkoma lauke prie įėjimo į gyvenamąsias patalpas. Pareiškėjas skunde teigė, kad buvo kiekvieną dieną priverstas kvėpuoti tabako dūmais ir jausti dūmų kvapą naktinio miego metu, tačiau teiginių, kad kartu su juo laikomi nuteistieji gyvenamosiose ar bendro naudojimo patalpose būtų rūkę ir tai būtų darę su pataisos įstaigos administracijai žinia, nepagrindė, nenurodė, kad dėl to būtų skundęsis pataisos įstaigos administracijai. Nurodytų faktinių aplinkybių kontekste teisėjų kolegija sutinka su tuo, kad pareiga sudaryti laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims saugią sveikatai gyvenamąją aplinką ir kad nerūkantieji gyvenamosiose patalpose nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru kyla nepriklausomai nuo to, ar nerūkantis asmuo atitinkamu būdu (žodiniu ar rašytiniu pareiškimu, skundu) primena įstaigos administracijai šią pareigą ar ne, tačiau šis aspektas yra svarbus, siekiant įvertinti, ar administracija, žinodama apie įpareigojimų nesilaikymą, ėmėsi veiksmų, kad jie būtų vykdomi. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nekonstatavo neteisėtų Pravieniškių PN-AK veiksmų.
73. Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo skundo argumentus dėl tinkamo klozetų nefunkcionavimo, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, į Statinio techninės priežiūros žurnale esantį 2014 m. birželio 12 d. įrašą, nurodantį, kad apžiūros metu buvo nustatyta, jog yra sudėvėti santechniniai mazgai, kai kurie leidžia vandenį. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atsakovas nepaneigė ir šių pareiškėjo skunde nurodytų pažeidimų, todėl apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu laikytini pagrįstais.
74. Dėl pareiškėjo argumentų, kad gyvenamųjų pastatų stogo konstrukcijose (šiferio lakštuose) buvo asbesto pažymėtina, jog pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui nurodė, kad asbestas, esantis stogo konstrukcijose, sukėlė rimtą pavojų jo sveikatai. Šias aplinkybes pareiškėjas nurodė ir apeliaciniame skunde. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“ 3.1 punktą, nuo 2001 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos teritorijoje uždrausta naudoti gofruotus ir kitus lakštus iš asbestcemenčio, panelius, plyteles ir panašius dirbinius iš asbestcemenčio statomuose ir remontuojamuose objektuose. Pravieniškių PN-AK taip pat patvirtino, kad jokie asbestinio stogo darbai laisvės atėmimo įstaigoje nebuvo vykdomi. Byloje nenustatyta, kad dėl asbestinio stogo pareiškėjo sveikatai būtų pakenkta ar bent tam būtų kilusi reali rizika. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra jokio pagrindo pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas, dėl to, kad Pravieniškių PN-AK pastato stogas buvo pagamintas iš asbesto.
75. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais ir padarytomis išvadomis dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su jo, kaip teigiama, diskriminavimu tautybės ar kalbos bei dėl liudytojo V. T. parodymų vertinimo, todėl detaliau dėl iš esmės analogiškų pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų  nepasisako. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nors atsakymai į pareiškėjo skundus ir prašymus buvo teikiamai, kaip ir kitiems nuteistiesiems, valstybine kalba, pareiškėjas nenurodė ir nepateikė atsakovo darbuotojų argumentus paneigiančių teiginių, kad su jam teikiamų raštų turiniu, esant jo prašymui, supažindindavo Pravieniškių PN-AK darbuotojai, mokantys rusų kalbą, be to, pareiškėjas bausmę atlikinėjo būryje, kuriame eilė asmenų kalbėjo jo gimtąja kalba. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas taip pat iš esmės nenurodė jokių atvejų, kad toks informacijos pateikimas būtų sukliudęs pasinaudoti savo teisėmis ar tinkamai vykdyti pareigas. Be to, nors pareiškėjas tiek šios bylos procesiniuose dokumentuose, tiek dokumentuose, adresuotuose Pravieniškių PN-AK, akcentuoja savo pilietybę, gimtąją kalbą bei nepatogumus, kylančius laisvės atėmimo bausme atliekant Lietuvos Respublikoje, byloje nėra jokių duomenų, kad jis būtų išreiškęs norą laisvės atėmimo bausmę atlikti kilmės šalyje ar būtų kreipęsis pagalbos į savo šalies diplomatinę įstaigą ar pan., todėl galima manyti jo teiginius dėl diskriminacijos esant neįrodytais.                                 
76. Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su priteistos neturtinės žalos dydžio, pagrįstumą, teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje taip pat nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
77. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, 53161/99). Analogiška praktika nuosekliai formuojama (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).
78. Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienas žalos dėl nepriimtinomis sąlygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Taigi atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl turtinės žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia (liet. k. be kita ko) – teisingumo principo.
79. Teismai, vertindami asmenų, kalinimų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015).
80. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aktualią Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Respublikos teismų praktiką bei valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimų mastą, šių pažeidimų trukmę ir intensyvumą, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pareiškėjui padaryta skriauda yra tokia, kad ją būtų galima vertinti pareiškėjo skunde nurodyta suma, t. y. 54 000 Eur, ir mano, kad dėl pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms kompensuoti nustatytina 2 000 Eur suma.
81. Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, priteisiant pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. K. (A. K.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 17 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjo A. K. (A. K.) skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui A. K. (A. K.) iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                            Arūnas Dirvonas

                                                                                         Audrius Bakaveckas

                                                                                         Vaida Urmonaitė-Maculevičienė