LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2020 m. rugpjūčio 31 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Gedimino Sagačio,
susipažinusi su 2020 m. rugpjūčio 25 d. gautu atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „MIR GLOBAL“ kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „MIR GLOBAL“ padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „MIR GLOBAL“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 34 straipsnio 4 dalį dėl darbovietės ir darbo vietos sąvokų ir jų įtvirtinimo darbo sutartyje reikšmės, taip pat specialių ieškovo profesinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, nes nepagrįstai atskyrė darbovietės ir darbo vietos sąvokas ir klaidingai interpretavo, kad darbuotojas, kurio konkreti darbo vieta nedetalizuota, gali pats spręsti, kur jam atlikti darbo funkcijas, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių. Teismai netinkamai aiškino ir taikė DK 113 straipsnį ir pažeidė šio straipsnio 3 dalyje numatytą prezumpciją dėl nekintančios darbo dienos trukmės ir darbo dienų per savaitę skaičiaus darbo laiko režimo, nes sprendė, kad, šalims susitarus dėl darbo laiko normos ir nesant patikimų duomenų apie darbo grafikų sudarymą, ieškovas savo darbo laiko normą galėjo skirstyti pats savo nuožiūra. Teismai netinkamai aiškino ir taikė DK 52 straipsnį, pripažindami ieškovo teisę dirbti nuotoliniu būdu, nenustatė teisiškai reikšmingos aplinkybės, ar ieškovo veikla ginčo dienomis laikytina darbo ar poilsio laiku, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, pagal kurią, spendžiant ginčą dėl atleidimo iš darbo už pravaikštą teisėtumo, pareiga įrodyti, kad darbuotojas neatvyko į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą), tenka darbdaviui, o pareiga įrodyti neatvykimo į darbą priežastis ir jų svarbą tenka darbuotojui. Teismai pripažinę, kad ieškovo padarytas darbo pareigų pažeidimas nelaikytinas šiurkščiu ir nesuteikė atsakovei teisėto pagrindo nutraukti darbo sutartį, nesivadovavo tuo klausimu kasacinio teismo praktikoje pateiktais išaiškinimais, taip pat nukrypo nuo kasacinio teismo suformuluotos praktikos sprendžiant dėl kompensacijos už priverstinės pravaikštos laikotarpį tikslo ir paskirties, analizuojant darbuotojui priteistinos kompensacijos dydį pamatinių darbo teisinių santykių principų bei bendrųjų civilinės teisės principų kontekste. Ieškovui už priverstinės pravaikštos laiką priteista vidutinio darbo užmokesčio suma nėra nei sąžininga, nei socialiai teisinga, nei adekvati, net ir tuo atveju, jeigu ieškovo atleidimas iš pareigų pagrįstai būtų pripažintas neteisėtu.
Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų kasacijai. Kasaciniame skunde neužtenka vien tik nurodyti, kad teismas pažeidė teisės normas, šiuos teiginius būtina pagrįsti kasacijos pagrindą atskleidžiančiais teisiniais argumentais, o šiuo atveju kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Kasacinio skundo argumentais apie nukrypimą nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos nepagrindžiamas nurodomos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ryšys su skundžiamais teismų procesiniais sprendimais bei nepagrindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakius priimti kasacinį skundą grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis), nespręstinas prašymas dėl sprendimo vykdymo stabdymo.
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Grąžinti advokatų profesinei bendrijai Judickienė ir partneriai JUDEX (į. k. 300573017) 2 265,50 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų šešiasdešimt penkių eurų 50 ct) dydžio žyminį mokestį, sumokėtą 2020 m. rugpjūčio 20 d. Šiaulių banke, mokėjimo nurodymas Nr. 831.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Andžej Maciejevski
Sigita Rudėnaitė
Gediminas Sagatys