(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų G. B. ir B. B., atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Plienas“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Adminova“, trečiųjų asmenų akcinės bendrovės SEB banko, uždarosios akcinės bendrovės „VAKARŲ LIETUVOS PRAMONĖS IR FINANSŲ KORPORACIJA“ atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 13 d. nutarties, kuria įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, priimtos uždarosios akcinės bendrovės „Plienas“ bankroto byloje Nr. eB2-350-642/2020,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. sausio 29 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Plienas“. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Plienas“ įsiteisėjo 2020 m. kovo 10 d.

2.       2020 m. birželio 23 d. teismas patvirtino bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Plienas” kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus, kurie sudaro 23 117 667,59 Eur sumą. 2020 m. rugpjūčio 12 d. ir  2020 m. rugsėjo 11 d. nutartimis teismas patikslino įmonės kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus.

3.       2020 m. spalio 6 d. UAB „Luodė“ ir UAB „Perdanga“ pateikė teismui prašymus, kuriuose prašė teismo ex officio išspręsti BUAB „Plienas“ likvidavimo klausimą Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 83 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais.

4.       2020 m. spalio 12 d. BUAB „Plienas“ nemokumo administratorė UAB „Adminova“ (toliau – ir nemokumo administratorė) nurodė teismui, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Klaipėdos skyrius pateikė prašymą dėl finansinio reikalavimo patikslinimo.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. spalio 13 d. nutartimi patikslino įmonės kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus; priėmė sprendimą likviduoti BUAB „Plienas“ dėl bankroto ir pavedė paskirtai nemokumo administratorei UAB „Adminova“ atlikti likvidatoriaus funkcijas.

6.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas buvo patvirtintas, per 3 mėnesius nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos nebuvo priimta nutartis dėl taikos sutarties sudarymo ir teismas šio termino nepratęsė. BUAB „Plienas kreditorių susirinkimas 2020 m. rugsėjo 17 d. svarstė klausimą „Dėl BUAB „Plienas“ pripažinimo likviduojama dėl bankroto“. Šiuo klausimu kreditoriai nutarė įpareigoti nemokumo administratorę ne vėliau kaip per 30 dienų sušaukti kitą kreditorių susirinkimą restruktūrizavimo plano tvirtinimo klausimui ir šiame susirinkime atidėtiems klausimams spręsti, JANĮ numatyta tvarka ir terminais pateikiant kreditoriams išvadą dėl plano ir kitus privalomus dokumentus.

7.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, konstatavo, kad JANĮ normos imperatyviai įpareigoja teismą pripažinti BUAB „Plienas“ bankrutavusia ir priimti nutartį ją likviduoti. Teismo vertinimu, įmonės likvidavimo procedūrų nukėlimas neapibrėžtam laikui, nesant tam akivaizdaus pagrindo, laikytinas neatitinkančiu viešojo intereso ir prieštaraujančiu bankroto proceso principams. Teismas pažymėjo, kad per 3 mėnesius nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos nebuvo priimta nutartis dėl taikos sutarties patvirtinimo, teismui nėra pateikti rašytiniai įrodymai, pagrindžiantys BUAB „Plienas“ realias galimybes sudaryti taikos sutartį, atstatyti BUAB „Plienas“ mokumą arba įvykdyti visus finansinius įsipareigojimus kreditoriams. Teismo vertinimu, BUAB „Plienas“ akcininkams                 G. B. ir B. B. buvo suteikta pakankamai daug laiko inicijuoti kreditorių taikos sutartį ir ją sudaryti.

III.                      Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

8.       Pareiškėjai G. B. ir B. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. spalio 13 d. nutarties dalį, kuria BUAB „Plienas“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. 

9.       Atsakovės BUAB „Plienas“ nemokumo administratorė UAB „Adminova“ atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. spalio 13 d. nutarties dalį, kuria BUAB „Plienas“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1.                      BUAB „Plienas“ nemokumo administratorė 2020 m. rugsėjo 24 d kreipėsi į teismą su motyvuotu prašymu pratęsti JANI 83 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą sprendimui dėl juridinio asmens likvidavimo dėl bankroto priimti ne daugiau nei 3 mėnesiams. Teismas 2020 m. spalio 1 d. priėmė nutartį, kuria netenkino nemokumo administratorės prašymo dėl JANI 83 straipsnio 1 dalyje nurodyto termino pratęsimo. Teismas, skundžiamoje nutartyje vertindamas aplinkybes, dėl kurių kreditoriai nenutarė likviduoti juridinio asmens, neįvertino ir nepasisakė dėl JANI 83 straipsnio taikymui itin reikšmingos aplinkybės – jog kreditoriai priėmė atitinkamus nutarimus dėl įpareigojimų nemokumo administratorei, susijusius su kreditorių susirinkimo sušaukimu restruktūrizavimo plano tvirtinimui, o administratorė tuo pagrindu teismui teikė motyvuotą prašymą.

9.2.                      Teismas ignoravo akivaizdžią kreditorių valią, išreikštą 2020 m. rugsėjo 17 d. kreditorių susirinkime, kuriame 92,28 proc., balsų dauguma priimtu nutarimu Nr. 8 buvo nutarta sušaukti kitą kreditorių susirinkimą restruktūrizavimo plano tvirtinimo klausimui ir šiame susirinkime atidėtiems klausimams spręsti, JANI numatyta tvarka ir terminais pateikiant kreditoriams išvadą dėl plano ir kitus privalomus dokumentus.

9.3.                      Sistemiškai aiškinant JANI nuostatas, galima pagrįstai teigti, kad prioritetas teikiamas juridinio asmens restruktūrizavimo, o ne bankroto procesui, o poreikis išsaugoti rinkoje veikiančią ir toliau pajėgią iš esmės savarankiškai funkcionuoti įmonę yra socialiai reikšmingesnis nei siekis likviduoti tokią įmonę, todėl prioritetas turėtų būti teikiamas reabilitaciniam tikslui.

10.       Trečiasis asmuo akcinė bendrovė (toliau – AB) SEB bankas atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 13 d. nutarties dalį, kuria BUAB „Plienas“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1.                      Kreditoriai 2020 m. rugsėjo 17 d. susirinkimo metu nepriimdami nutarimo dėl įmonės pripažinimo likviduojama dėl bankroto, realiai įvertino esamą situaciją ir JANĮ nustatytas sąlygas dėl įmonės restruktūrizavimo. Tokio klausimo sprendimas, atsižvelgiantį pateiktą svarstymui restruktūrizavimo planą, būtų buvęs nesavalaikis ir išankstinis. Dar daugiau, galima spręsti, kad šioje situacijoje kreditorių susirinkimo metu buvo priimtas nutarimas, kuriuo kreditoriai nepritarė kreipimusi į teismą dėl įmonės pripažinimo likviduojama dėl bankroto.

10.2.                      Nemokumo administratorė pateikė motyvuotą ir kreditorių susirinkimo priimtu nutarimu pagrįstą prašymą bankroto bylą nagrinėjančiam teismui pratęsti terminą. Prašymas buvo atmestas, nurodant motyvus, kurie iš esmės ir įrodo prašomo termino pratęsimo teisinį ir faktinį pagrindą.

11.       Trečiasis asmuo UAB „VAKARŲ LIETUVOS PRAMONĖS IR FINANSŲ KORPORACIJA“ atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 13 d. nutarties dalį, kuria BUAB „Plienas“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

12.       Atsiliepime į pareiškėjų G. B. ir B. B., atsakovės BUAB „Plienas“ nemokumo administratorės UAB „Adminova“ bei trečiojo asmens AB SEB banko atskiruosius skundus trečiasis asmuo UAB „VAKARŲ LIETUVOS PRAMONĖS IR FINANSŲ KORPORACIJA“ prašo juos patenkinti juose išdėstytais argumentais.

13.       Atsiliepime į pareiškėjų G. B. ir B. B. bei trečiųjų asmenų AB SEB banko ir UAB „VAKARŲ LIETUVOS PRAMONĖS IR FINANSŲ KORPORACIJA“ atskiruosius skundus atsakovės BUAB „Plienas“ nemokumo administratorė UAB „Adminova“ prašo juos patenkinti juose išdėstytais argumentais.

14.       Atsiliepimuose į pareiškėjų G. B. ir B. B., atsakovės BUAB „Plienas“ nemokumo administratorės UAB „Adminova“ bei trečiųjų asmenų AB SEB banko ir UAB „VAKARŲ LIETUVOS PRAMONĖS IR FINANSŲ KORPORACIJA“ atskiruosius skundus trečiasis asmuo UAB „Luodė“ prašo atskiruosius skundus atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimai į atskiruosius skundus grindžiami šiais pagrindiniais argumentais:

14.1.                      BUAB „Plienas“ 2020 m. lapkričio 3 d. dieną įvykęs kreditorių susirinkimas 3 darbotvarkės klausimu „Dėl restruktūrizavimo plano projekto“ nepriėmė nutarimo patvirtinti akcininko G. B. parengto restruktūrizavimo planą ir įpareigoti administratorių kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos nutraukimo ir restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Kreditorių susirinkimas nepriėmė nutarimo įpareigoti administratoriaus kreiptis į teismą su pareiškimu dėl įmonės likvidavimo tik dėl to, kad susirinkimo metu tokia teismo nutartis jau buvo priimta.

14.2.                      Teismas jau buvo atidėjęs pirmojo kreditorių susirinkimo sušaukimą mėnesiui laiko nuo 2020 m. rugpjūčio 17 d. iki 2020 m. rugsėjo 17 d. pagal nemokumo administratorės prašymą dėl to, kad yra rengiamas naujas įmonės restruktūrizavimo planas. Akcininkai turėjo iš viso net 8 mėnesius restruktūrizavimo planui parengti.

14.3.                      Teismas akcininko G. B. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo jau yra išnagrinėjęs šioje byloje ir jo netenkino, nes konstatavo, kad įmonė yra visiškai nemoki ir jai nėra jokių galimybių sumokėti skolas bei atkurti mokumą.

15.       Atsiliepimuose į pareiškėjų G. B. ir B. B. bei atsakovės BUAB „Plienas“ nemokumo administratorės UAB „Adminova“ atskiruosius skundus trečiasis asmuo UAB „Perdanga“ prašo atskiruosius skundus atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskiruosius skundus grindžiamas tais pačiais argumentais kaip ir trečiojo asmens UAB „Luodė“ atsiliepimai į atskiruosius skundus.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskiruosiuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Dėl atskirųjų skundų trūkumų ir jų nepašalinimo pasekmių

17.       Pagal CPK 316 straipsnio 2 dalį, jeigu apeliantas per nustatytą terminą neįvykdo teismo nutartyje, kuria apeliantui nustatytas terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti, nurodytus reikalavimus, atskirasis skundas laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 338 straipsnis).

18.       Apeliantai G. B. ir B. B. bei UAB „VAKARŲ LIETUVOS PRAMONĖS IR FINANSŲ KORPORACIJA“ kartu su atskiraisiais skundais nepateikė duomenų apie nustatyto dydžio žyminio mokesčio už paduotus atskiruosius skundus sumokėjimą, tačiau jų atskirieji skundai buvo priimti ir perduoti apeliacinės instancijos teismui.

19.       Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nutartimi pareiškėjams G. B. ir B. B. bei trečiajam asmeniui UAB „VAKARŲ LIETUVOS PRAMONĖS IR FINANSŲ KORPORACIJA“ buvo nustatytas terminas iki 2020 m. gruodžio 9 d. atskirųjų skundų trūkumams pašalinti, t. y. sumokėti žyminį mokestį už pateiktus atskiruosius skundus ir pateikti Lietuvos apeliaciniam teismui tai patvirtinančius įrodymus.

20.       2020 m. lapkričio 30 d. nutartyje nustatytu terminu nė viena iš pirmiau nurodytų šalių atskirųjų skundų trūkumų nepašalino, todėl šie atskirieji skundai laikomi nepaduotais, o jų pagrindu pradėta apeliacinio proceso dalis nutraukiama (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).

Dėl naujų rašytinių įrodymų pridėjimo prie bylos ir bylos sustabdymo

21.       Trečiasis asmuo AB SEB bankas kartus su atskiruoju skundu pateikė nemokumo administratorės 2020 m. spalio 16 d. nuomonę dėl BUAB „Plienas“ restruktūrizavimo plano projekto / restruktūrizavimo galimybės. Šį dokumentą kartu su atskiruoju skundu pateikė ir trečiasis asmuo UAB „VAKARŲ LIETUVOS PRAMONĖS IR FINANSŲ KORPORACIJA“.

22.       Atsakovės BUAB „Plienas“ nemokumo administratorė UAB „Adminova“ taip pat pateikė prašymą pridėti prie bylos naujus rašytinius įrodymus: BUAB „Plienas“ 2020 m. lapkričio 3 d. kreditorių susirinkimo patikslintą protokolą Nr. 2; BUAB „Plienas“ nemokumo administratorės 2020 m. lapkričio 10 d. prašymą Klaipėdos apygardos teismui iškelti restruktūrizavimo bylą BUAB „Plienas“ ir nutraukti BUAB „Plienas“ bankroto bylą, kartu patvirtinant restruktūrizavimo planą; informaciją apie dėl 2020 m. lapkričio 10 d. BUAB „Plienas“ nemokumo administratoriaus prašymo Klaipėdos apygardos teismo teisėjos                                      2020 m. lapkričio 18 d. priimtą rezoliuciją.

23.       2020 m. gruodžio 10 d. iki paskirto teismo posėdžio pradžios buvo gautas trečiojo asmens prašymas sustabdyti bylą arba atidėti teismo posėdį bei prašoma prijungti naujus rašytinius įrodymus: Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1821-781/2020.

24.       CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal bendrąją procesinę taisyklę, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Tačiau šis draudimas nėra absoliutus, kadangi pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-695/2017).

25.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad nutarties 21–22 punktuose nurodyti nauji rašytiniai įrodymai jau yra bankroto bylos dalimi (dokumentų registracijos: DOK-17484, DOK-17684 ir kt.), po atskirųjų skundų pateikimo pateikti pirmosios instancijos teismui, nurodytus naujus rašytinius įrodymus priima, prideda prie bylos ir vertins kartu su kita bylos medžiaga (CPK 180, 314 straipsniai). Nutarties 23 punkte nurodyta nutartis taip pat yra bylos šalims žinoma bei sudaro BUAB „Plienas“ bankroto bylos dalį, todėl apeliacinės instancijos teismas nurodytą priima, prideda prie bylos ir vertins kartu su kita bylos medžiaga (CPK 180, 314 straipsniai).

26.       Trečiasis asmuo AB SEB bankas prašo sustabdyti bylą arba atidėti teismo posėdį, remdamasis Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje                                 Nr. e2-1821-781/2020, pateiktais išaiškinimais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmiau nurodyti išaiškinimai nesudaro pagrindo nei šią bylą sustabdyti, nei atidėti teismo posėdį, kadangi skiriasi šios ir nurodytos bylos apeliacijos objektai. Teismo ratio decidendi (lot. argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) dėl nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą, yra susiję ne su ginču dėl įmonės pripažinimo likviduojama iš esmės, kuris yra nagrinėjamas šioje byloje, o tik su teisę paduoti atskirąjį skundą. Nors apeliacinės instancijos teismas sutinka su trečiuoju asmeniu, kad klausimai yra susiję, tačiau jų sąsaja nėra tokia, kuri kliudytų šioje byloje priimti procesinį sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nenustačius bylos sustabdymo ar posėdžio atidėjimo pagrindų, apeliacinės instancijos teismas netenkina trečiojo asmens AB SEB banko prašymo sustabdyti bylą ar atidėti teismo posėdį.

Dėl sprendimo pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto teisėtumo

27.       Nagrinėjamu atveju apeliantai skundžia pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą bankroto byloje pripažinti BUAB „Plienas“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Apeliantai, akcentuodami išlikusią įmonės restruktūrizavimo galimybę, mano, kad sprendimas pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto nėra pagrįstas ir pažeistų kreditorių interesus.

28.       Pagal JANĮ 83 straipsnio 1 dalį teismas priima nutartį likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto praėjus 3 mėnesiams nuo teismo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos, jeigu per tą laikotarpį nemokumo administratorius nesikreipė į teismą su prašymu nutraukti bankroto bylą ir iškelti restruktūrizavimo bylą arba patvirtinti taikos sutartį. Teismas turi teisę šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą pratęsti vieną kartą ne ilgiau kaip 3 mėnesiams, jeigu dėl to su motyvuotu prašymu kreipėsi nemokumo administratorius arba kreditorių susirinkimas (JANĮ 83 straipsnio 2 dalis).

29.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs BUAB „Plienas“ bankroto bylos duomenis, pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad atskirojo skundo nagrinėjimo metu bankroto byloje yra svarstomas nemokumo administratorės 2020 m. lapkričio 11 d. teisme gautas prašymas iškelti restruktūrizavimo bylą BUAB „Plienas“ ir nutraukti bankroto bylą. Prašymas grindžiamas tuo, kad 2020 m. lapkričio 3 d. kreditorių susirinkimas priėmė nutarimą Nr. 3, kuriuo kreditoriai pritarė BUAB „Plienas“ restruktūrizavimo plano projektui ir įpareigojo nemokumo administratorę ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio nutarimo priėmimo dienos kreiptis į Klaipėdos apygardos teismą su prašymu iškelti BUAB „Plienas“ restruktūrizavimo bylą ir nutraukti bankroto bylą.

30.       Byloje nėra ginčo apie jau 2020 m. rugsėjo 17 d. kreditorių susirinkime svarstytą galimybę restruktūrizuoti įmonę, egzistavusią ir skundžiamos nutarties priėmimo metu. Taigi, kaip pagrįstai akcentuoja apeliantai, restruktūrizavimo galimybė buvo reali skundžiamos nutarties priėmimo metu, nes buvo pagrįsta rašytiniais įrodymais – 2020 m. rugsėjo 17 d. kreditorių susirinkimo nutarimu. Savo ruožtu, šios galimybės realumą patvirtina ir ex post (lot. po veiksmo) duomenys – 2020 m. lapkričio 3 d. kreditorių susirinkimo nutarimas pritarti restruktūrizavimo plano projektui, vienam iš esminių reikalavimų restruktūrizavimui pradėti.

31.       Apeliacinės instancijos teismas, nevertindamas pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo nepratęsti JANI 83 straipsnio 1 dalyje nurodyto termino, konstatuoja, kad pirmiau nurodytų faktinių aplinkybių visuma, patvirtinanti realią galimybę restruktūrizuoti įmonę, nesudaro pagrindo laikyti skundžiamą pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtu ir pagrįstu.

32.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad į likvidavimo stadiją įmonė įžengia tada, kai per JANĮ nustatytus terminus kreditoriams ir įmonei nepavyko susitarti dėl verslo išsaugojimo ir taikos sutarties sudarymo (JANĮ 83 straipsnio 1 dalis). Įmonei įgijus likviduojamos dėl bankroto bendrovės statusą, bus sprendžiami su turto realizavimu, iš kurio gali būti vykdomas kreditorių reikalavimų patenkinimas, susiję klausimai. Be to, įsiteisėjus nutarčiai pripažinti įmonę likviduojama dėl bankroto, vadovaujantis JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 3 punktu, šiai įmonei negalės būti iškelta restruktūrizavimo byla. Taigi, juridinio asmens likvidavimo procedūros pradžia panaikins potencialią galimybę bankrutuojančios įmonės kreditoriams nutraukti bankrotą ir pradėti restruktūrizavimo procesą. Tokiu būdu kreditoriams ir bankrutuojančiam juridiniam asmeniui, kurie disponuoja ginčo objektu ir procesinėmis priemonėmis, užkertamas kelias jų pasirinktu būdu siekti pageidaujamų teisinių pasekmių – juridinio asmens restruktūrizavimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1821-781/2020).

33.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad pagrindinis bankroto proceso tikslas – patenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus. Bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimų patenkinimas yra galutinis rezultatas, kurio siekiama bankroto procedūromis. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad šalia kreditorių reikalavimų patenkinimo bankroto proceso tikslas yra taip pat ir skolininko teisių bei teisėtų interesų apsauga. Taigi, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nurodytus du tikslus, t. y. kreditorių ir skolininko interesų apsaugą, reikia derinti. Nors pagal bankroto procedūrų teisinio reglamentavimo prasmę, iškėlus įmonės bankroto bylą, prioritetas teikiamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti, tačiau ir tokiu atveju turi būti racionaliai vadovaujamasi kreditoriaus ir skolininko interesų pusiausvyros principu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008).

34.       Nurodyta teismų praktika yra aktuali ir JANĮ taikymui, kurio 1 straipsnio 1 dalyje pabrėžiama, kad šio įstatymo tikslas – sudaryti sąlygas veiksmingam juridinių asmenų nemokumo procesui, užtikrinant kreditorių ir juridinių asmenų interesų pusiausvyrą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš JANĮ parengiamųjų darbų matyti, kad kartais ir nedidelė kreditorių pagalba, verslo idėja arba pasikeitusi padėtis rinkoje gali iš esmės pakeisti situaciją, todėl vienas iš JANĮ esminių pakeitimų buvo suteikta galimybė išsaugoti verslą – nustatyti galimybę nutraukti bankroto bylą ir iškelti restruktūrizavimo bylą. Tokią galimybę buvo siūloma nustatyti ir todėl, kad įmonės mokumas, iškėlus bankroto bylą, gali keistis ir dėl įmonės turtinių klausimų sprendimų teismuose, o galimybė atstatyti verslą skatina teigiamą visuomenės požiūrį į sunkumus patiriančius verslininkus, gerina investicinį klimatą. Galimybė bankrutuojančiam juridiniam asmeniui pasirengti restruktūrizavimui ir nutraukti bankroto bylą turėtų būti patraukli visiems bankroto proceso dalyviams. Teikiant prioritetą restruktūrizavimo procedūroms, pagal „Doing Business“ metodiką, sudaromos prielaidos tenkinti kreditorių reikalavimus didesne apimtimi. Tokiu teisiniu reguliavimu būtų teikiamas prioritetas restruktūrizavimui, išsaugant veikiantį ūkio subjektą, teikiantį naudą visai šalies ekonomikai. Tuo tarpu kreditorių teisės būtų pakankamai apsaugotos, nes teismas galėtų nutraukti bankroto bylą ir iškelti juridinio asmens restruktūrizavimo bylą tik tokiu atveju, kai, be kita ko, dėl restruktūrizavimo plano projekte nustatytų priemonių šio plano projektui nepritarusių kreditorių reikalavimų tenkinimo apimtis nebūtų mažesnė negu juridinio asmens bankroto atveju (žr., pvz. 2018 m. spalio 23 d. aiškinamasis raštas dėl įstatymų projektų Reg. Nr. XIIIP-2777 - XIIIP-2789). Nurodyti įstatymų leidėjo ketinimai materializavosi JANĮ 81 straipsnyje, kuris suteikia galimybę jame nustatytomis sąlygomis iškelti restruktūrizavimo bylą ir nutraukti bankroto bylą.

35.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, anksčiau nurodyti faktiniai bylos duomenys apie egzistuojančią realią galimybę restruktūrizuoti bankrutuojantį juridinį asmenį paneigia skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, nes priešingu atveju būtų pažeisti JANĮ nustatyti bankroto proceso tikslai, restruktūrizavimo prioriteto principas bei kreditorių ir bankrutuojančios įmonės teisėti interesai, kadangi sprendimas iškelti restruktūrizavimo bylą ir nutraukti bankroto bylą gali būti priimtas tik iki teismo nutarties likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto įsiteisėjimo dienos (JANĮ 78 straipsnio 3 dalis).

36.       Dėl pirmiau nurodytų priežasčių, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas skundžiamą Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 13 d. nutartį panaikinti ir, atsižvelgiant į paduotą atskirąjį skundą dėl 2020 m. spalio 1 d. procesinio sprendimo nepratęsti                                      JANI 83 straipsnio 1 dalyje nurodyto termino (pagal Lietuvos apeliacinio teismo                                      2020 m. gruodžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1821-781/2020), perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

37.       Patenkinus atskirąjį skundą, trečiajam asmeniui AB SEB bankui grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis už atskirąjį skundą (CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,                    338 straipsniu,

n u t a r i a :

pareiškėjų G. B. ir B. B. bei trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „VAKARŲ LIETUVOS PRAMONĖS IR FINANSŲ KORPORACIJA“ atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 13 d. nutarties laikyti nepaduotais ir gražinti juos padavusiems asmenims.

Apeliacinį procesą pagal pareiškėjų G. B. ir B. B. bei trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „VAKARŲ LIETUVOS PRAMONĖS IR FINANSŲ KORPORACIJA“ atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 13 d. nutarties nutraukti.

Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 13 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Gražinti trečiajam asmeniui akcinei bendrovei SEB bankui (juridinio asmens kodas 112021238) 2020 m. spalio 21 d. mokėjimo nurodymu Nr. 297405 sumokėtą 38 Eur žyminį mokestį už atskirąjį skundą. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Teisėja                Aldona Tilindienė