Civilinė byla Nr. 2A-447/2011

                                          2-56-3-00379-20108   

                                                           Procesinio sprendimo kategorija:

                             35.6.3.; 52.3.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. gegužės 24 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Jarackaitės, Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio,

sekretoriaujant Ilonai Kovger,

dalyvaujant atsakovo atstovui advokatui Laurynui Biekšai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Merko statyba“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 2 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr. 2-1857-173/2010 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „GS Baltija“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Merko statyba“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas BUAB „GS Baltija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: priteisti iš atsakovo UAB „Merko statyba“ 70343,92 Lt įsiskolinimo bei 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, jog 2008 m. birželio 17 d. šalys sudarė statybos rangos sutartį Nr. 6049W-W0012, pagal kurią ieškovas įsipareigojo atlikti kultūros namų, esančių Gamyklos g. 27, Gargžduose, rekonstravimą į medienos apdirbimo cechą ir sandėliavimo patalpų statybą, o atsakovas įsipareigojo už atliktus darbus sumokėti per 30 dienų po darbų atlikimo akto pasirašymo ir sąskaitos faktūros gavimo dienos. Atlikęs darbus, ieškovas pateikė atsakovui pasirašytus atliktų darbų aktus ir 2008-07-31 PVM sąskaitą faktūrą GSB Nr. 107; 2008-08-29 PVM sąskaitą faktūrą GSB Nr.0111; 2008-09-30 PVM sąskaitą faktūrą GSV Nr.0012; 2008-10-31 PVM sąskaitą faktūrą GSB Nr. 0226; 2008-11-28 PVM sąskaitą faktūrą GSB Nr. 0117; 2008-11-28 PVM sąskaitą faktūrą GSB Nr. 0119, tačiau jų atsakovas pilnai neapmokėjo ir už atliktus darbus liko skolingas 70343,92 Lt.

2010 m. balandžio 1 d. preliminariu teismo sprendimu iš atsakovo ieškovui priteista 70343, 92 Lt skola, 6 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, 2010 m. kovo 15 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidos. 2010 m. balandžio 26 d. gauti atsakovo prieštaravimai dėl preliminaraus teismo sprendimo. Atsakovas UAB „Merko statyba“ nurodo, kad jis 2009 m. kovo 13 d. ir balandžio 23 d. ieškovui sumokėjo atitinkamai 20000 Lt, 11843,29 Lt ir 10144,11 Lt. Viso buvo sumokėta 41987,40 Lt.

Ieškovui nesumokėta suma sudaro 5 procentus 2008 m. birželio 17 d. rangos sutartyje Nr. 6049W-W0012 nurodytos sutarties kainos. Tai atitinka Sutarties 8.9 punkte numatytą sumą, kurią atsakovas (užsakovas) turi teisę sulaikyti jeigu rangovas (ieškovas) galutinai neįvykdys sutarties sąlygų, nepateiks užtikrinimo. Sutarties 9.4 punktas numato prievolę rangovui garantinio laikotarpio prievolių įvykdymui užtikrinti pateikti draudimo kompanijos laidavimą 5 metams ir 3 mėnesiams. Prievolių įvykdymo užtikrinimas pateiktas nebuvo, todėl užsakovas (atsakovas) įgijo teisę į Sutartyje numatytą ir ieškovui nesumokėtą 5 procentų kainos sulaikymą.

        Ieškovas atsiliepimu į atsakovo prieštaravimus, nurodė, kad su atsakovo prieštaravimais sutinka tik dalinai. Nurodė, kad UAB „Gelvora“ pagal pavedimo sutartį yra išieškojusi iš atsakovo 41987, 40 Lt sumą ieškovo naudai. Bankroto administratoriui šios aplinkybės tapo žinomos tik po šios bylos užvedimo teisme, kuomet buvo gauti atsakovo prieštaravimai su priedais. Teigia, kad nepagrįsti atsakovo teiginiai, jog ieškovas neturi reikalavimo teisės į 28356, 52 Lt skolą. Pagal 2008 m. birželio 17 d. statybos rangos sutarties nuostatas atsakovas UAB „Merko statyba“ neturėjo teisės sulaikyti minėtos pinigų sumos, nes tokios teisės ši sutartis atsakovui nesuteikė. Atsakovas siekia neteisingai ir sau palankia linkme aiškinti sutarties nuostatas, tačiau akivaizdu, kad atsakovas ieškovui skolingas 28356,52 Lt, todėl prašo pakeisti teismo preliminarų sprendimą ir priimti galutinį sprendimą, kuriuo iš atsakovo ieškovui priteisti 28356,52 Lt skolą, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2010 m. liepos 2 d. sprendimu nusprendė: pakeisti Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 1 d. preliminarų sprendimą; galutinai priteisti iš atsakovo UAB „Merko statyba“ ieškovui bankrutuojančiai UAB „GS Baltija“ 28356,52 Lt skolą, šešis procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, 2010 m. kovo 15d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, valstybei 851 Lt žyminio mokesčio, 28,68 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; atmesti ieškinį dalyje dėl 41987,40 Lt priteisimo. Teismas sprendė, kad iš šalių paaiškinimų, rašytinės bylos medžiagos matyti, kad atsakovas UAB „Merko statyba“ yra sulaikiusi 28356,52 Lt atsiskaitymą su ieškovu bankrutuojančia UAB „GS Baltija“. Atsakovas pagrįstai nurodo, kad tai padaryta vadovaujantis tarp šalių 2008 m. birželio 17 d.  sudaryta rangos sutarties Nr.6049W-W0012  punktu 8.9. Minėtu sutarties punktu šalys sutarė, kad užsakovas turi teisę 5 procentus Sutarties kainos sumokėti tik po to, kai galutinai bus įvykdyta Sutartis, įskaitant ir visų pagal Sutartį pateiktinų dokumentų bei prievolių įvykdymo užtikrinimų pateikimą. Ši teisė realizuojama užsakovui pasirenkant iš kurio mokėjimo ir kokios sumos mokėjimas bus atidėtas, su sąlyga, kad ši bendra suma, kurios mokėjimas atidedamas, nebūtų didesnė kaip 5 procentai nuo sumos, kuri yra nurodyta užsakovo akceptuotuose atliktų darbų aktuose. Į šią sumą neįtraukiamos sumos, kurių užsakovas turi teisę nesumokėti rangovui pagal sutarties 7.2.2 ir 8.9 punktus. Sutarties 9.4 punktu sutarta, kad garantinio laikotarpio prievolių įvykdymui užtikrinti, rangovas pateikia draudimo kompanijos laidavimą 5 metams ir 3 mėnesiams. Toks laidavimas pateiktas nebuvo, todėl užsakovas (atsakovas) įgijo teisę į sutartyje numatytą 5 procentų sutarties kainos dydžio sulaikymą. Ieškovui UAB „GS Baltija“ 2009 m. liepos 23 d. Kauno apygardos teismo nutartimi iškelta bankroto byla (b. l. 11). Sutinkamai Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 2 ir 3 punktais nustatyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, o administratorius, įspėjęs raštu prieš 15 dienų, nutraukia darbo arba civilines sutartis su įmonės valdybos nariais ir vadovu; draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės turto ar ne ginčo tvarka. Teismas nurodė, kad ieškovas negali ir neprivalo vykdyti rangos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, t.y. atsakovui sulaikymo teisė pasibaigė (CK 4.235 straipsnio 1 dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Merko statyba“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 2 d. sprendimą dalyje, kurioje teismas tenkino ieškinį ir priimti toje dalyje naują sprendimą - pilnai atmesti BUAB „GS Baltija“ ieškinį bei priteisti iš ieškovo BUAB „GS Baltija“ bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:

1. Pirmos instancijos teismas klaidingai byloje pritaikė ĮBĮ 10 str. 7 d. 2 ir 3 p., nurodė, kad bankroto bylos iškėlimo atveju draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo.

2. Pirmos instancijos teismas sprendime turėjo taikyti ne CK 4.235 str. 1 d. t.y. sulaikymo teisės pasibaigimą nustatančią normą, bet kitas sulaikymo, kaip savigynos priemonės, taikymą reglamentuojančias normas, kurios aiškiai nurodo, kad viena šalis gali atsisakyti įvykdyti savo prievolės dalį tiek, kiek prievolės neįvykdė šalis, privalėjusi ją įvykdyti pirma.

3. Analogiškoje byloje (civilinė byla Nr. 2A-452/2009) Lietuvos apeliacinis teismas nusprendė, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai sprendime rėmėsi ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p., kadangi atsakovas, pasibaigus statybos rangos sutarčiai, iš ieškovo nieko nereikalavo ir nereikalauja, nes sutarties vykdymo klausimai buvo išspręsti iki ieškovui iškeliant bankroto bylą.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas BUAB „GS Baltija“ bankroto administratorius V. K. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas nurodo, kad tarp ieškovo ir atsakovo sudarytos rangos sutarties 15.1. p. buvo sulygta, jog rangos sutartis įsigalioja po jos pasirašymo ir galioja iki jos tinkamo įvykdymo. Pagal šios sutarties 8.9. p. atsakovas turi teisę 5 proc. sutarties kainos sumokėti tik po to, kai galutinai bus įvykdyta sutartis. Todėl akivaizdu, kad rangos sutartis galiojo iki jos visiško įvykdymo. Kadangi ieškovui buvo iškelta bankroto byla, todėl nuo bankroto bylos iškėlimo ieškovo prievolių vykdymo terminai laikomi suėję (sutartys pasibaigę), ir tokiu atveju ieškovas jokių sutartinių įsipareigojimų toliau vykdyti negali ir neturi remiantis Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 3 p. nuostatomis, kurios priešingai negu nurodo atsakovas, turi pirmenybę taikymo atžvilgiu šioje byloje, nes įmonei bankrutavus Įmonių bankroto įstatymas taikomas a priori kitų teisės aktų atžvilgiu. Esant tokioms aplinkybėms, priešingai negu tikina atsakovas, šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas teisingai taikė Įmonių bankroto įstatymo nuostatas, o ne Civilinį kodeksą. Kadangi pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 3 p., bankrutavusi įmonė neturi vykdyti savo prievolinių įsipareigojimų ir jie laikomi pasibaigusiais, todėl atitinkamai ir atsakovas netenka sulaikymo teisės, nes prievolių įvykdymo tinkamumas bankroto atveju nėra kvestionuojamas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Byloje sprendžiamas sutarties šalies teisės sustabdyti prievolės vykdymą, kai kita sutarties šalis neįvykdo (netinkamai įvykdo) savo priešpriešinės prievolės, įgyvendinimo sąlygų klausimas.

Civilinės teisės normos, kaip vieną iš civilinių teisių gynimo būdų, numato galimybę asmeniui tam tikrais atvejais panaudoti veiksmus savo teisei priverstinai įgyvendinti – savigyną. Ginant savo civilines teises savigyną leidžiama naudoti tik CK nustatytais atvejais, o savigynos būdai ir priemonės turi atitikti teisės pažeidimo pobūdį ir kiekvienu konkrečiu atveju neperžengti savigynos ribų; naudojant savigyną, būtina gerbti žmogaus teises ir laisves bei laikytis įstatymų reikalavimų (CK 1.139 str.). Vienas iš savigynos būdų – prievolės vykdymo sustabdymas. Šios savigynos priemonės taikymo sąlygos yra nustatytos CK 6.46, 6.58, 6.207, 6.208 6.220 ir kituose straipsniuose. Sprendžiant klausimą dėl sutarties šalies teisės sustabdyti savo prievolės vykdymą, kai savo priešpriešinės prievolės neįvykdo (netinkamai įvykdo) kita sutarties šalis, taikytinos atitinkamos 6.46, 6.58 ir 6.207 straipsnių nuostatos. Pagal CK 6.46 straipsnio 2 dalį skolininkas turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą, kai kreditorius nevykdo savo priešpriešinės pareigos, jeigu skolininko ir kreditoriaus priešpriešinės pareigos susijusios taip, kad galima pateisinti prievolės vykdymo sustabdymą. Tačiau skolininkas neturi teisės sustabdyti prievolės vykdymo, kai kreditorius savo pareigos negali įvykdyti dėl paties skolininko kaltės, taip pat kai kreditorius savo pareigos negali įvykdyti dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių (CK 6.46 str. 3 d.). CK 6.58 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad jeigu sutartinės prievolės įvykdymas yra priešpriešinis, o prievolės šalis, kuri pirma turi atlikti veiksmus prievolei vykdyti, prievolės nevykdo arba yra aišku, jog nustatytu terminu jos neįvykdys, kita prievolės šalis turi teisę sustabdyti priešpriešinį savo prievolės vykdymą arba apskritai atsisakyti ją vykdyti, apie tai pranešti kitai šaliai ir pareikalauti atlyginti nuostolius. CK 6.58 straipsnio 2 dalis nustato, kad prievolės šalis neturi teisės sustabdyti prievolės vykdymą, jeigu kita prievolės šalis: 1) pateikė adekvatų savo prievolės įvykdymo užtikrinimą ir tai nepagrįstai neužvilkins prievolės įvykdymo; 2) negali savo pareigos įvykdyti ne dėl nuo jos priklausančių aplinkybių; 3) negali pareigos įvykdyti dėl priešingos šalies kaltės. Pagal CK 6.58 straipsnio 3 dalį, jeigu sutartinę prievolę viena jos šalis įvykdė nevisiškai, kita prievolės šalis turi teisę sustabdyti priešpriešinį savo prievolės vykdymą arba atsisakyti ją įvykdyti tiek, kiek prievolės neįvykdė šalis, privalėjusi ją įvykdyti pirma. CK 6.207 straipsnyje nustatyta: jeigu šalys turi įvykdyti sutartį tuo pačiu metu, tai bet kuri iš jų turi teisę sustabdyti sutarties vykdymą tol, kol kita šalis nepradės jos vykdyti; kai šalys savo prievoles turi įvykdyti viena paskui kitą, tai turinti sutartį įvykdyti vėliau šalis gali sustabdyti vykdymą tol, kol kita šalis neįvykdo savo prievolių; šalys prievolės vykdymo sustabdymo teise privalo naudotis protingai ir sąžiningai. Taigi prievolės vykdymo sustabdymo, kaip savigynos formos, teisėto panaudojimo sąlygos yra: 1) sutarties šalių prievolės turi būti priešpriešinės; 2) prievolės turi būti vykdomos vienu metu arba viena po kitos; 3) prievolės neįvykdo (netinkamai įvykdo) bet kuri šalis, kai prievolės vykdomos vienu metu, arba pirmiau prievolę turinti įvykdyti šalis, kai prievolės vykdomos viena po kitos; 4) dėl prievolės neįvykdymo nėra kitos šalies kaltės, taip pat nėra kitų nuo prievolės neįvykdžiusios šalies nepriklausančių aplinkybių; 5) prievolės neįvykdžiusi šalis nepateikė adekvataus savo prievolės įvykdymo užtikrinimo; 6) prievolės vykdymo sustabdymas panaudotas protingai ir sąžiningai, neperžengiant savigynos ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje UAB „Danės sala“ v. D. N. , A. Š. , bylos Nr. 3K-3-413/2009).

Byloje nustatyta, kad šalys 2008 m. birželio 17 d. sudarė rangos sutartį Nr. 6049W-W0012 su vėlesniais papildymais Nr. 1 ir Nr. 2 (b. l. 12-23). Sutarties kaina po pakeitimo yra 608 385,23 Lt litų su PVM (b. l. 23).

Rangos sutarties 9.4. punkte nustatyta, kad garantinio laikotarpio prievolių įvykdymui užtikrinti, rangovas (ieškovas) pateikia 5 procentų nuo sutarties kainos (įskaitant PVM) dydžio užsakovui (apeliantui) draudimo kompanijos laidavimą, kuris turi galioti 3 metus nuo statinio pripažinimo tinkamu naudotis dienos, bei garantinį raštą dėl draudimo garantijos patęsimo 2 metams ir 3 mėnesiams. Sutarties 8.9. punkte nustatyta, kad užsakovas (apeliantas) turi teisę 5 procentus sutarties kainos sumokėti tik po to, kai galutinai bus įvykdyta sutartis (įskaitant visų pagal sutartį pateiktinų dokumentų bei prievolių įvykdymo užtikrinimų pateikimą). Ši teisė realizuojama užsakovui pasirenkant iš kurio mokėjimo ir kokios sumos mokėjimas bus atidėtas, su sąlyga, kad ši bendra suma, kurios mokėjimas atidedamas, nebūtų didesnė kaip 5 procentai nuo sumos, kuri yra nurodyta užsakovo (apelianto) akceptuotuose atliktų darbų aktuose. Į šią sumą neįtraukiamos sumos, kurių užsakovas (apeliantas) turi teisę nesumokėti rangovui (ieškovui) pagal sutarties 7.2.2. ir 8.9. punktus.

Apeliantas pagal rangos sutartį su ieškovu pilnai neatsiskaitė, jis sulaikė 28 356,52 Lt mokėjimą, sulaikyta suma neviršija 5 procentų galutinės 608 385,23 Lt darbų kainos. Ieškovas pateikė apeliantui 2009 m. sausio 6 d. sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo liudijimą SĮLD Nr. 024337, kurio galiojimo laikotarpis yra vieneri metai (b. l. 126, 127), tai yra ieškovas neįvykdė sutartimi jam nustatytos prievolės pateikti draudimo kompanijos laidavimą 5 metams ir 3 mėnesiams. Duomenų, kad apeliantas atsisakė reikalavimo pateikti laidavimo raštą ar šalys susitarė dėl minėtos prievolės pabaigos, byloje nėra. Savo atsikirtimų ieškovas šiomis aplinkybėms ir negrindžia. Ieškovas taip pat nepateikė adekvataus prievolės įvykdymo užtikrinimo (CK 4.235 str.).

Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas tinkamai neįvykdė sutarties 9.4. punkto reikalavimo, tai yra nepateikė draudimo kompanijos laidavimo rašto, bei į tai, kad apelianto sulaikyta suma neviršija 5 procentų visos sutarties kainos, tesėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantas turėjo teisę sulaikyti 28 356,52 Lt mokėjimą.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą ir tenkindamas ieškovo ieškinį, nepagrįstai vadovavosi Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 2 ir 3 punktais, nes visi rangos sutarties vykdymo klausimai buvo išspręsti iki 2009 m. liepos 23 d. t. y. iki bankroto bylos ieškovui iškėlimo, be to, apeliantas nereikalauja iš ieškovo prievolių įvykdymo.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovui pagal statybos rangos sutarties sąlygas neįvykdžius prievolės pateikti draudimo bendrovės laidavimo rašto užtikrinti statybos darbų garantinio laikotarpio įsipareigojimų įvykdymui užtikrinti, apeliantas turėjo teisę nesumokėti ieškovui už atliktus darbus 28 356,52 litų, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo priteisti iš apelianto 28 356,52 litų  už nesumokėtus ir atliktus statybos darbus.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas galutiniu sprendimu nepagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovo 28356,52 Lt skolą ir palūkanas, todėl skundžiamas sprendimas iš dalies keistinas, panaikinant sprendimo dalį kuria galutinai priteista iš atsakovo ieškovui 28356,52 Lt skolos, 6 procentai metinių palūkanų, valstybei – 851 Lt  žyminio mokesčio, bei 28,68 Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ir šioje dalyje ieškinį atmetant.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 ir 4 dalis apeliacinės instancijos teismas, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą pirmosios instancijos teisme bei išsprendžia bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme klausimą. Apeliantas, apeliaciniu skundu prašydamas priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, jokių įrodymų, patvirtinančių bylinėjimosi išlaidų pirmosios bei apeliacinės instancijos teisme buvimą bei jų dydį, teismui nepateikė, todėl jos nepriteistinos.

Apeliantas už apeliacinį skundą sumokėjo 851,00 Lt žyminio mokesčio (2010 08 16 mokėjimo nurodymas Nr. 27061). CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleista įmonė, kuriai iškelta bankroto byla, bei kiti byloje dalyvaujantis asmenys už šiose bylose pateiktus apeliacinius ir kasacinius skundus. Kadangi apeliantas sumokėjo žyminį mokestį už apeliacinį skundą, nors pagal įstatymą jis yra atleistas nuo šio mokesčio mokėjimo, teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 87 straipsnio 1 punktu, grąžina apeliantui jo sumokėtą žyminį mokestį.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u s p r e n d ž i a:

Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 2 d. sprendimą iš dalies pakeisti:

spendimo dalį kuria galutinai priteista iš atsakovo UAB „Merko statyba“ ieškovui bankrutuojančiai UAB ,,GS Baltija“ 28356,52 Lt skolos, šeši procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos, valstybei 851 Lt žyminio mokesčio ir 28,68 Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu panaikinti ir šioje dalyje ieškinį atmesti.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Grąžinti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Merko statyba“ iš biudžeto 851,00 Lt (aštuonis šimtus penkiasdešimt vieną litą) žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą.

Teisėjai                                                                                        Audronė Jarackaitė

                                                                           Marytė Mitkuvienė 

                                                                            Gintaras Pečiulis