Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2023-12-22][nuasmenintas sprendimas byloje][e2-14558-1094-2023].docx
Bylos nr.: e2-14558-1094/2023
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
UAB "Sutelktinio finansavimo platforma "Profitus" 304570552 atsakovas
UAB HIFU EUROPA 302798614 Ieškovas
Kategorijos:
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
Civilinės atsakomybės samprata
Bendrosios paskolos sutarties nuostatos
Bendrosios paskolos sutarties nuostatos
SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
kitos bylos dėl paskolos
Prievolių teisė
Prievolių teisė
Civilinė atsakomybė
Bylos dėl paskolos
Paskola
Paskola



Civilinė byla Nr. e2-14558-1094/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09766-2023-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10; 2.6.29; 2.6.29.1.

 (S)

 

img1 

 

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. gruodžio 22 d.

Vilnius

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irena Bielskytė,

sekretoriaujant Karolinai Ploutinai, Linai Laniauskienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,HIFU EUROPA“ atstovei advokatei Miglei Petronienei,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės sutelktinio finansavimo platformos ,,Profitus“ atstovui advokatui Mantui Mikalopui,

nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,HIFU EUROPA“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei sutelktinio finansavimo platformai ,,Profitus dėl netesybų (delspinigių) mažinimo (panaikinimo), tretieji asmenys – antstolis Vytautas Mitkus, notarė Ramunė Džavachidienė.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

1.       ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo panaikinti 2022 m. sausio 10 d. Paskolos sutarties Nr. 16-2201-4 3.16 punkte, Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro notarės Ramunės Džavachidienės 2023 m. sausio 23 d. Vykdomajame įraše ir antstolio Vytauto Mitkaus 2023 m. vasario 9 d. Patvarkyme priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-23-240-1436 nurodytas netesybas – delspinigius; atlyginti bylinėjimosi išlaidas. 

2.       Ieškinyje nurodė, kad 2022 m. sausio 10 d. ieškovė su atsakove sudarė Paskolos sutartį Nr. 16-2201-4, kurią pasirašė 2023 m. sausio 11 d. Sutartyje numatė, kad ieškovė yra paskolos gavėja, atsakovė yra paskolos davėja. Paskolos sutarties įvykdymo užtikrinimui buvo įkeistas hipoteka ieškovės turtas. Paskolos sutartis buvo sudaryta prisijungimo būdu pagal standartines atsakovės sąlygas. Paskolos paskirtis – įsipareigojimų pagal Kredito gavėjo 2020 m. gruodžio 31 d. Paskolos sutartį Nr. 16-2012-6 refinansavimui (Paskolos sutarties 3.3 p.). Paskolos grąžinimo įmokos data 2023 m. sausio 9 d. (Paskolos sutarties 3.8 p.). Paskolos sutarties 3.15 p. numatytos sutarties netesybos: „0,05 proc. (nulis ir penkios šimtosios procento) nuo pradelstos apmokėti sąskaitos faktūros sumos už̌ kiekvieną pradelstą dieną, bet ne daugiau nei už̌ 180 kalendorinių dienų“. Sutarties 3.16 p. įtvirtintos dar vienos netesybos pavadinimu „Skolos administravimo bei išieškojimo mokesčiai“. Šiame punkte įtvirtintos dviejų rūšių netesybos, t.y. bauda ir delspinigiai: „Skolos administravimo mokestis: Kredito gavėjui vėluojant pervesti su Paskolos grąžinimu susijusias įmokas (Palūkanas, Paskolos sumą, jos dalį, kt.) mokamas vienkartinis 100 Eur dydžio Skolos administravimo mokestis. Išieškojimo procedūros mokestis: 5 proc. (penki procentai) skaičiuojama nuo išieškomos skolos dydžio (šis mokestis pridedamas prie išieškomos skolos sumos)“. Pateikiamos priežastys dėl prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo. Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus Prokurorės Renatos Mačiulaitienės ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-17762-22, 2022 m. spalio 11 d. nutarimu, laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 11 d. iki 2023 m. balandžio 11 d., buvo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas ieškovės  turtui: 1) negyvenamajai patalpai – rūsio ir pirties patalpoms, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), visiškai apribojant teises valdyti ir disponuoti, paliekant teisę naudotis; 2) žemės sklypui, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), visiškai apribojant teises valdyti ir disponuoti, paliekant teisę naudotis; 3) automobiliui ACURA RDX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), visiškai apribojant teises valdyti ir disponuoti, paliekant teisę naudotis. Nepaisant to, kad ieškovei įtarimai nebuvo ir nėra pareikšti, tačiau iš viešoje erdvėje paskleistos informacijos, į ieškovę 2022 m. spalio 18 d. Prašymu Nr. 2-2210-9 Dėl aplinkybių reikšmingų paskolų sutarčių vykdymui paaiškinimo (pridedama) kreipėsi atsakovė, tačiau tuo metu buvusiam ieškovės direktoriui Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 spalio 12 d. Nutartimi buvo taikoma kardomoji priemonė – suėmimas ir jis niekaip negalėjo atsakyti į atsakovės atsiųstą elektroninį laišką su prašymu pateikti paaiškinimą. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovė jau eilę metų bendradarbiauja su atsakove UAB Sutelktinio finansavimo platforma „Profitus“, su atsakove buvo susisiekta telefonu ir bandoma paaiškinti, kad ieškovei įtarimai nėra pareikšti, kad ji dės visas pastangas, kad susidariusi situacija būtų išspręsta. Atsakovei negavus iš ieškovės paaiškinimo raštu, atsakovė 2022 m. spalio 26 d. atsiuntė elektroniniu paštu Pranešimą dėl Sutarties nutraukimo Nr. 2-2210-23 (pridedama), kuriame nurodė, kad: „Aplinkybės, jog Paskolos sutarties užtikrinimui įkeistas turtas yra areštuotas, Paskolos gavėjui pradėti ikiteisminiai tyrimai, inkriminuojamų nusikaltimų pobūdis, Paskolos gavėjas nepateikė rašytinio paaiškinimo dėl susidariusių aplinkybių, duoda pagrindą Profitus nesitikėti, kad turto areštas bus panaikintas bei sutartis bus įvykdyta ateityje. Siekiant apsaugoti investuotojų interesus, vadovaujantis Paskolos sutarties Bendrųjų sąlygų 5.2. (iv), (vi) punktais ir CK 6.219 straipsniu Profitus vienašališkai nutraukia 2022 m. sausio 10 d. Paskolos sutartį Nr. 16-2201-4. Paskolos sutarties nutraukimo data laikoma 2022 m. lapkričio 6 d.. Dėl pasikeitusios ekonominės situacijos ir aplinkybių, kurių ieškovė negalėjo numatyti ir kontroliuoti, ieškovė negalėjo per atsakovės pranešime nurodytą terminą tinkamai vykdyti prisiimtų įsipareigojimų ir pateikti rašytinių paaiškinimų apie viešoje erdvėje esančią informaciją ir pritaikytą turto areštą, nepaisant to, atsakovė vis tiek nusprendė nuo 2022 m. lapkričio 6 d. vienašališkai Paskolos sutartį nutraukti. Ieškovės nuomone, Paskolos sutarties 3.16 p. nurodytos netesybos, o konkrečiai delspinigiai yra baudinio pobūdžio, nes netesybų dydis yra nepagrįstas ir neproporcingas, bet to Sutartimi įtvirtinamos, ne tik dvigubos netesybos (delspinigiai), bet dar ir bauda. Todėl ieškovės nuomone, tokios netesybos ne tik, kad yra aiškiai per didelės, bet neatitinka sąžiningumo, šalių lygiateisiškumo, protingumo, teisėtumo ir teisingumo principų, todėl turėtų būti panaikintos. Teisinėje literatūroje laikomasi nuomonės, kad netesybų ir palūkanų santykį reikia spręsti taip, kaip sprendžiamas nuostolių ir netesybų santykis: palūkanos, kaip ir netesybos, yra įskaitomos į nuostolius. Teisiškai neteisinga reikalauti priteisti ir palūkanas, ir netesybas, nes tai reikštų dvigubos atsakomybės taikymą skolininkui (LR civilinio kodekso komentaras. Šeštoji knyga. Prievolių teisė, Vilnius, 2003, p. 67).

3.       Atsakovė per įstatymo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą, kuriuo su pareikštu ieškiniu nesutinka. Atsiliepime nurodė, atsakovė yra sutelktinio finansavimo platformos (t. y. informacinės sistemos, kurią naudojant vykdomas sutelktinis finansavimas (kaip jis apibrėžiamas SFĮ 2 straipsnio 10 dalyje), operatorė. 2022 m. sausio 11 d. tarp ieškovės ir atsakovės, kaip paskolos davėjų atstovo, buvo pasirašyta paskolos sutartis Nr. 16-2201-4 dėl Skolininko įsipareigojimų, kylančių iš 2020 m. gruodžio 31 d. paskolos sutarties Nr. 16-2012-6 (kuria finansuotas Projekto vystymas), refinansavimo. Pastaruoju tikslu ieškovei pagal Ginčo sutartį suteikta 155 000 Eur paskola. Numatytas paskolos grąžinimo terminas – iki 2023 m. sausio 9 d. Ieškovė, užtikrindama savo prievolių, prisiimtų SFP Operatoriaus (jo atstovaujamų investuotojų) atžvilgiu, įvykdymą, įsipareigojo atsakovės naudai įkeisti ieškovei priklausantį turtą. Minimas ieškovės įsipareigojimas buvo įvykdytas – turtas atsakovei įkeistas, 2022 m. sausio 17 d. hipotekos sutartimi. Atsakovė įvertinusi tai, kad: (i) ikiteisminiam tyrimui dėl nusikalstamų veikų galimo padarymo vadovaujančios prokurorės 2022 m. spalio 11 d. nutarimu ieškovės turto atžvilgiu buvo pritaikytas laikinas nuosavybes teises apribojimas; (ii) SFP Operatoriaus prašyto paaiškinimo skolininkė nepateikė; (iii) susiklosčiusi situacija sudarė pagrindą atsakovei nesitikėti, kad Paskolos sutartis bus tinkamai įvykdyta, atsakovė, vadovaudamasis Ginčo sutarties bendrųjų sąlygų 5.2 punkto (iv) bei (vi) papunkčiais, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.219 straipsniu, 2022 m. spalio 26 d. įteikė ieškovei pranešimą apie Paskolos sutarties vienašališką nutraukimą. Atsikertant į ieškinio reikalavimus nurodoma, kad ieškinio reikalavimas panaikinti Paskolos sutarties 3.16 punkte nurodytas netesybas savo esme kvalifikuotinas reikalavimu atleisti ieškovę nuo pastarojoje nuostatoje (Ginčo sutarties 3.16 punkte) įtvirtintų prievolių vykdymo; tuo tarpu ieškinio reikalavimai panaikinti analogiškas netesybas, numatytas Notares Vykdomajame įraše bei Antstolio patvarkyme savo esme kvalifikuotini skundais dėl aptariamų subjektų veiksmų (Notarei atlikus Vykdomąjį įrašą dėl Skolininko kvestionuojamų sumų išieškojimo/Antstoliui tokį Vykdomąjį įrašą priėmus vykdyti). Atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad nei įstatymai, nei kiti teisės aktai nedraudžia paskolos sutarties šalims sulygti dėl administravimo mokesčio ar išieškojimo procedūros mokesčio sumokėjimo. Priešingai, civilinėje teisėje galiojantis sutarties laisves principas reiškia, kad šalys laisvai savo nuožiūra gali nustatyti netesybas už bet kokį sutarties pažeidimą bei susitarti dėl abejoms šalims priimtino jų dydžio, jeigu tai neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 6.156, 6.157 straipsniai). Remiantis aptariamu principu, sutartį pažeidusi šalis sutartyje nustatytais atvejais privalo mokėti sutarto dydžio netesybas, o kitai saliai nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-313/2017, ir kt.). Šiuo aspektu paminėtina, kad: vienkartinis skolos administravimo mokestis turi racionalų/objektyvų pagrindimą, kadangi, skolininkui pažeidus savo sutartines prievoles, kreditorius yra priverstas iš naujo perskaičiuoti skolininko mokėtinas sumas, padaryti įmokų mokėjimo grafikus, siųsti skolininkui raginimus, priminimus ir kt., kas savaime pareikalauja kreditoriaus laiko ir finansinių kastų bei administracinių resursų. Tokia pati situacija egzistuoja ir išieškojimo procedūrų mokesčio atžvilgiu, t. y. pastaruoju mokesčiu kompensuojami minimalus kreditoriaus nuostoliai, susiję su skolos išieškojimu, nes kreditorius, vėlgi, yra priverstas kreiptis į vykdomuosius rastus išduodančius/vykdomuosius įrašus atliekančius subjektus, inicijuoti tokių vykdomųjų dokumentų vykdymą, kas neišvengiamai lemia kreditoriaus piniginių ir laiko sąnaudų susidarymą. Ginčo sutarties 3.16 punkte numatyti mokesčiai yra skirti, būtent, SFP Operatoriaus, kaip investuotojų atstovo, patiriamoms išlaidoms kompensuoti. Pagal nuosekliai suformuotą teismų praktiką kiekviena iš sutarties salių, jeigu ji nėra tikra, kad sutarties sąlygos atitinka jos valią, turi teisę sutarties nepasirašyti, taip pat pasinaudoti atitinkamų veiklos sričių specialistų pagalba tam, jog išsiaiškintų sutartį (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2006; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-336-790/2019, ir kt.). Kadangi ieškovė, kaip ūkine-komercine veikla užsiimantis subjektas (verslininkas, kuriam keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai), Ginčo sutartį pasirašė, visos iš pastarosios sutarties (įskaitant Paskolos sandorio 3.16 punktą) kylančios prievoles jam buvo aiškios/suprantamos ir priimtinos. Įvertinus aplinkybę, kad teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), konstatuotina, jog ieškinio interpretacijos apie tai, kad Ginčo sutartimi sulygtos netesybos ieškovei, neva, neturėtų būti taikomos, nes jis atsidurti esamoje situacijoje nesitikėjo/pažeisti Paskolos sutarties iš anksto neplanavo, nagrinėjamam teisminiam ginčui neturi absoliučiai jokios teisinės reikšmės (pasirašydamas Ginčo sutartį, ieškovė laisva valia prisiėmė ir minimo sandorio neįvykdymo teisines pasekmes). CK 6.193 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta contra proferentem taisykle gali būti taikoma tik tada, kuomet sutarties sąlygos kelia abejonių. Jeigu įprastinio sutarties aiškinimo metu nustatoma, kad sutarties sąlygos pakankamai aiškiai suprantamos, contra proferentem taisykle yra netaikytina, kadangi tokioje situacijoje negali būti konstatuojama, jog viena iš šalių atsidūrė nelygiavertėje padėtyje. Priešingu atveju vienai iš šalių būtų suteikiamas nepagrįstas pranašumas sutarties sąlygą aiškinti taip, kaip to individualiai ir subjektyviai pageidauja ta šalis. Taigi, contra proferentem taisyklė jokiu būdu negali būti suprantama taip, lyg suteiktų galimybę, esant ginčui dėl sutarties aiškinimo, automatiškai laimėti tai šaliai, kuri prisijungė prie sutarties/priėmė kitos šalies pasiūlytas sąlygas, nes taip būtų pažeistas sąžiningo sutarčių aiškinimo principas. Atsižvelgiant į tai, kad Ginčo sutarties 3.16 punktas yra aiškus/suprantamas, nagrinėjamos bylos atveju ginčo santykiams taikyti contra proferentem taisyklę, skirtingai nei interpretuojama ieškovės ieškinyje, nėra absoliučiai jokio teisinio ir/ar faktinio pagrindo (su tuo susiję Paskolos gavėjo samprotavimai laikytini nepagrįstais/atmestinais).

4.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė Miglė Petronienė palaikė ieškinio argumentus. Papildomai nurodė, kad ginčas kilo dėl netesybų, kurios ieškovės nuomone yra baudinės, mažinimo, panaikinimo. Akcentavo, kad:

4.1.        Ieškovė sudarė paskolos sutartį prisijungimo būdu, todėl neturėjo galimybės pasiūlyti savų sąlygų. Sutarties 3.16 punkte numatytos netesybos, pavadinimu skolos administravimas ir išieškojimo mokesčiai. Šiame punkte įtvirtintos dviejų rūšių netesybos: bauda ir delspinigiai. Bauda mokamas vienkartinis 100 Eur dydžio mokestis ir delspinigiai – išieškojimo procedūros mokestis 5 proc., skaičiuojamas nuo išieškotos skolos dydžio. Taip pat ieškovė įsipareigojo mokėti padidintą palūkanų normą 19,28 proc.

4.2.        Nagrinėjamu atveju, nepasibaigus sutarties terminui, sutartis atsakovės valia buvo nutraukta ir buvo kreiptasi dėl išieškojimo. Prašant išieškoti ne tik paskolos sumą, kompensuojamąsias palūkanas, bet ir dvigubas netesybas. Įtarimai ieškovei nebuvo pareikšti, ieškovės vadovui buvo taikoma griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, todėl objektyviai negalėjo raštu pateikti atsakovei paaiškinimų dėl sutarties nevykdymo. Atsakovė negavusi paaiškinimų, paskolos sutartį nutraukė, buvo pradėtas išieškojimas.

4.3.        Paskolos sutarties 3.15 ir 3.16 punktuose nurodytos netesybos yra baudinio pobūdžio, sutartimi yra įtvirtintos dvigubos netesybos, delspinigiai, bet dar ir bauda. Pažymėjo, kad ieškinyje keliami reikalavimai nėra susiję su hipoteka, hipotekos sandorio teisėtumu, neprašoma nei hipoteka registruotų daiktų skaičiaus. Ieškovė neginčija antstolio ar notaro veiksmų. Ieškiniu ginčija baudines netesybas, prašo jas panaikinti.

5.       Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas Mantas Mikalopas nurodė, kad byloje nėra ginčo, kad sutartis nutraukta teisėtai ir nėra ginčo, kad sutartis nebuvo vykdoma laiku. Akcentavo, kad:

5.1.        Dėl pareikšto reikalavimo, pati ieškovė yra atsakinga už reikalavimo suformulavimą. Reikalavimas skamba taip, panaikinti paskolos sutarties 3.16 punkte ir notarų biuro vykdomajame įraše ir antstolio patvarkyme nurodytas netesybas, delspinigius. Reikalavimas suformuluotas taip, kad jis liečia ne tik atsakovę, bet ir trečiuosius asmenis. Nors ieškovės atstovė nurodė, kad nėra ginčijami notaro bei antstolio veiksmai, tačiau tiek vykdomojo įrašo atlikimas, tiek patvarkymas yra veiksmai. Todėl ieškinio reikalavimas yra susijęs ir su šiais asmenims. Ieškovė pasirinko netinkamą teisių gynimo būdą, pirmiausia turėjo skųsti antstolio ir notaro veiksmus. Ieškovei to nepadarius, atsakovė prašo taikyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 293 straipsnį ir bylą šioje dalyje nutraukti.

5.2.        Ieškovė ginčija tai, kas iš esmės yra įvykdyta. Ginčas kilo dėl to, kas jau įvykdyta. CK 6.258 straipsnio 3 dalis nurodo, kad netesybos nemažinamos, kai jos jau sumokėtos. Nagrinėjamu atveju, jau įvykdytas notaro vykdomasis įrašas, atsižvelgiant į skolos padengimą, netesybos yra įskaitomos pirmiau nei pagrindinė skola, todėl šiai dienai, netesybos jau sumokėtos, todėl negali būti mažinamos.

5.3.        Reikalavimas yra panaikinti paskolos sutarties 3.16 punktą. Kadangi sutarties nutraukta, jos negalima modifikuoti, todėl ieškovė ginčija teisėtai sudarytos sutarties 3.16 punktą kaip negaliojantį, nes prašoma jį panaikinti. Yra ginčijama sandorio dalis, tačiau ieškovė neįrodinėja kokiu pagrindu ši sandorio dalis turėtų būti pripažinta negaliojančia CK nustatytais pagrindais. Sutartis sudaryta iš bendrųjų ir specialiųjų sąlygų. Bendrųjų sąlygų 4.2 ir 4.3 punktai numato, kad paskolos gavėjui vėluojant su paskolos grąžinimu susijusias įmokas, paskolas gavėjas turi mokėti specialiosios dalies 3.16 punkte numatyta skolos administravimo mokestį. Sutarties bendrosios dalies punktų ieškovė neginčija, susidaro keista situacija, kai ginčijama sutarties dalis, bet susijusių nuostatų neginčija.

5.4.        Dėl skolos administravimo ir išieškojimo mokesčio teisėtumo. Teisėtai sudaryta sutartis šalims turi įstatymą galią. Ieškovė sudarė sutartį niekieno neverčiama. Ieškovė yra verslininkė, turinti patirtį rinkoje. Iki pasirašant sutartį, atsakovės paskolos sutarties projektas buvo pateiktas susipažinti, ieškovė jokių pastabų nereiškė. Ieškovė neteikia įrodymų byloje, kad bandė reikšti pastabas dėl sutarties sąlygų. Ieškovė net nebandė siekti derybų dėl sutarties sąlygų. Sutarties 3.15 ir 3.16 punktų paskirtis yra skirtinga. 3.15 punktas skirtas kompensuoti investuotojams, kurie savo lėšas investuoja platformoje. 3.16 punktas skirtas atlyginti operatoriaus laiko sąnaudomis, kai prasideda skolos išieškojimo ar jos negrąžinimo laiku administravimo procesas. Tai ne dvigubos netesybos, o netesybos, kurių paskirtis yra skirtinga.

5.5.        Dėl contra proferentem taisyklės netaikymo akcentuotina, kad 3.16 punktas yra aiškus ir nedviprasmiškas. Analogiškose bylose 5 proc. mokestis buvo pripažintas teisėtu (civilinės bylos 2A-2640-855/2021, e2A-984-432/2023). Baigiamoje kalboje nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka, ieškovė ginčą kelia dėl antstolio ir notaro veiksmų.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

Ieškinys netenkintinas 

 

Nustatytos faktinės aplinkybės:

 

6.       Byloje nėra ginčo:

6.1.        2022 m. sausio 11 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo pasirašyta paskolos sutartis Nr. 16-2201-4 dėl ieškovės įsipareigojimų, kylančių iš 2020 m. gruodžio 31 d. paskolos sutarties Nr. 16-2012-6 (kuria finansuotas Projekto vystymas), refinansavimo. Ieškovei pagal paskolos sutartį suteikta 155 000 Eur dydžio paskola. Numatytas paskolos grąžinimo terminas – iki 2023 m. sausio 9 d.

6.2.        Ieškovė, užtikrindama savo prievolių įvykdymą, įsipareigojo atsakovės naudai įkeisti ieškovei priklausantį turtą, kuris buvo įkeistas, 2022 m. sausio 17 d. hipotekos sutartimi.

6.3.        Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus Prokurorės Renatos Mačiulaitienės ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-17762-22, 2022 m. spalio 11 d. nutarimu, laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 11 d. iki 2023 m. balandžio 11 d., buvo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas ieškovės turtui.

6.4.        Ieškovė nustojo vykdyti paskolos sutartį, nepateikė atsakovei paaiškinimų dėl tolimesnio sutarties vykdymo.

6.5.        Ieškovei nevykdant paskolos sutarties 2022 m. spalio 26 d., atsakovė įteikė pranešimą apie paskolos sutarties vienašališką nutraukimą.

6.6.        2023 m. sausio 23 d. notarė Ramunė Dživachidienė išdavė Vykdomąjį įrašą pagal hipotekos sutartį.

6.7.        2023 m. gegužės 31 d. antstolis Vytautas Mitkus priėmė vykdyti notarės vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos kreditoriaus prašymą Nr. 2-875.

6.8.        2023 m. birželio 30 d. įvykusių varžytinių Nr. 244516 metu parduotas turtas už 197 600 Eur išieškotinai sumai padengti.

Dėl paskolos sutarties 3.16 punkte įtvirtintų netesybų (ne)panaikinimo

7.       Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis).

8.       Esminės paskolos sutarties sąlygos yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Esant šioms sąlygoms, laikoma, kad tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2007). Pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalį, palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu.

9.       Palūkanos, kaip mokestis už pinigų skolinimą, teismų praktikoje dar vadinamos pelno palūkanomis, iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Pareiga mokėti pelno palūkanas (kitaip tariant, pinigų skolinimo kaina) yra pagrindinė paskolos prievolę apibrėžianti sąlyga (CK 6.780 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-75-823/2020). 

10.       Nagrinėjamu atveju kvalifikuotina, kad tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai.

11.       Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, CK 6.200 straipsnio 1 dalis). CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles.

12.       Šiuo atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad paskolos sutartį ieškovė vykdė netinkamai. Aplinkybė, kad ikiteisminio tyrimo metu, suėmus ieškovės direktorių, ieškovė negalėjo pateikti paaiškinimų atsakovei dėl tolimesnio paskolos sutarties vykdymo, nėra pagrindžianti, kad ieškovė elgėsi rūpestingai ir atidžiai prievoliniuose santykiuose su atsakove. Pažeidus paskolos sutartį ieškovei kilo civilinė atsakomybė.

13.       Kaip matyti iš bylos medžiagos, šalys, vadovavosi sutarties laisvės principu ir sulygo dėl konkrečios paskolos sandorio nuostatos – 3.16 punkto, pagal kurį negrąžintos paskolos sumos išieškojimo atveju greta kitų sutartyje numatytų sankcijų, ieškovei bus skaičiuojama ir 5 proc. nuo išieškomos skolos dydžio suma, įvardinta „išieškojimo procedūros mokesčiu“, kuri pridedama prie bendros išieškomos skolos sumos. Taigi šalių buvo aiškiai ir nedviprasmiškai susitarta dėl konkretaus dydžio išieškojimo procedūros mokesčio taikymo tuo atveju, jeigu paskolos gavėjas netinkamai vykdo savo sutartines prievoles ar jų apskritai nevykdo, o šiuo konkrečiu atveju – jeigu negrąžina sutartyje nustatyta tvarka ir terminais paskolos sumos ar jos dalies. Kaip matyti, savo teisine prasme ir prigimtimi šis „išieškojimo procedūros mokestis“, kad ir kaip jis bebūtų pavadintas ir šalių įvardintas, yra šalių susitarimas dėl netesybų (baudos forma), kaip civilinės atsakomybės formos ir tuo pačiu paskolos gavėjo prievolių įvykdymo užtikrinimo, taikymo.

14.       Teismas pažymi, kad prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį netesybomis (CK 6.70 straipsnis). CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Netesybos gali būti nurodytos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamos prievolės sumos procentu (CK 6.71 straipsnio 2 dalis).

15.       Netesybos tarp šalių nustatomos siekiant keleto tikslų. Pirmiausia, kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Kitaip tariant, vienas iš netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus (žr. 2012 m. spalio 25 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalgą).

16.       Šalys Sutarties 3.16 punktu susitarė, kad negrąžinto paskolos sumos išieškojimo procedūros atveju bus skaičiuojami 5 proc. nuo išieškomos skolos dydžio (šis mokestis pridedamas prie išieškomos skolos sumos). Sutarties laisvės principas, netesybų atveju reiškiantis, kad šalys laisvai savo nuožiūra gali nustatyti netesybas už bet kokį sutarties pažeidimą ir susitarti dėl abiem šalims priimtino jų dydžio, jei tai neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 6.156, 6.157 straipsniai), be kita ko, reiškia ir tai, kad sutartį pažeidusi šalis sutartyje nustatytais atvejais privalo mokėti sutarto dydžio netesybas, o kitai šaliai nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio. Sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais. Šalių autonomija komerciniuose teisiniuose santykiuose, sutarties laisvės ir privalomumo principai yra labai svarbios vertybės, užtikrinančios profesionalių verslo subjektų galimybę laisvai veikti ir patiems matuoti savo riziką, todėl teismo kišimasis į jų suderėtas netesybas galimas tuo atveju, kai netesybų dydžio neprotingumas yra akivaizdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-313/2017).

17.       CK 6.258 straipsnio 3 dalis įtvirtina, jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog ieškovė ginčija netesybas, kai jos jau yra išieškotos. Šią aplinkybę pagrindžia ieškovės pateiktas 2023 m. rugsėjo 12 d. antstolio Vytauto Mitkaus išieškotų lėšų paskirstymo aktas. Taip pat ieškovė nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžio metu nekėlė klausimo, kiek netesybos turėtų būti mažinamos. 

18.       Kaip aiškino atsakovės atstovas, kad netesybų 3.15 ir 3.16 punkte numatytų netesybų paskirtis yra skirtinga, 3.15 punktas skirtas kompensuoti nuostolius investuotojams, kurie savo lėšas investuoja platformoje. 3.16 punktas skirtas atlyginti operatoriaus patirtas laiko sąnaudas, kai prasideda skolos išieškojimo ar jos negrąžinimo laiku administravimo procesas. Todėl tai nėra dvigubas baudimas.

19.       Pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką, kiekviena iš sutarties šalių, jeigu ji nėra tikra, kad sutarties sąlygos atitinka jos valią, turi teisės sutarties nepasirašyti, taip pat pasinaudoti atitinkamų veiklos sričių specialistų pagalba tam, kad išsiaiškinti sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2006; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-336-790/2019). Šiuo aspektu pažymėtina, kad kaip nurodė atsakovė, ir ieškovė to nekvestionavo, sutartį pasirašė ieškovė, turinti patirtį verslo srityje, minėta sutartis skirta paskolos refinansavimui, vadinasi ieškovė turi specialių žinių šioje srityje, todėl argumentas, kad sutarties sąlygos jai buvo neaiškios, nesuprantamos, klaidinančios, ir yra pagrindas taikyti contra proferentem taisyklę, teismo vertinamos kaip nepagrįsta ieškovės pozicija.

20.       Ieškovė taip pat prašo panaikinti vykdomąjį įrašą ir antstolio patvarkymą, tačiau jų panaikinimo pagrindų iš esmės neįrodinėja (CPK 178 straipsnis).

21.       Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad ieškovės ieškinys, pareikštas atsakovei, yra nepagrįstas ir netenkintinas.

22.       Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, iš sprendimo turi būti aišku, kad dėl pagrindinių bylos klausimų pasisakyta; pareigos pateikti motyvus taikymo laipsnis gali varijuoti priklausomai nuo atitinkamo sprendimo pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43-684/2020; ir kt.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje Van de Hurk prieš Olandiją, bylos Nr. 16034/90; 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas prieš Lietuvą, bylos Nr. 25330/07). Teismo vertinimu, kiti (likę) ieškovės bei atsakovės procesiniuose dokumentuose (ieškinyje, atsiliepime, baigiamosiose kalbose), taip pat žodžiu duotuose samprotavimuose byloje nagrinėjamais klausimais nurodyti argumentai teisinio rezultato byloje neįtakoja.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

23.       Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 96¹, 98 straipsnių nuostatos. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos).

24.       Nagrinėjamu atveju ieškinį atmetus, ieškovės bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

25.       Iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos atsakovė UAB Sutelktinio finansavimo platforma ,,Profitus pateikė įrodymus, kad patyrė viso 3055,25 Eur už advokato suteiktą teisinę pagalbą (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Atsakovės išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijų maksimalaus dydžio. Ieškovės ieškinį atmetus, iš ieškovės priteistinas viso 3055,25 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas atsakovės UAB Sutelktinio finansavimo platforma ,,Profitusnaudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

26.       Byloje iš viso patirta 6,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl ieškinį atmetus šios išlaidos priteistinos valstybei iš ieškovės (CPK 96 straipsnis).

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais,

 

n u s p r e n d ž i a:

 

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,HIFU EUROPA“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei sutelktinio finansavimo platformai ,,Profitusatmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „HIFU EUROPA“ (j. a. k. 302798614) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Sutelktinio finansavimo platforma ,,Profitus (j. a. k. 304570552) 3055,25 Eur (trijų tūkstančių penkiasdešimt penkių eurų ir 25 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „HIFU EUROPA“ (j. a. k. 302798614) valstybei 6,64 Eur (šešis eurus ir 64 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą (raštinei).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

 

 

Teisėja                                                      Irena Bielskytė