Civilinė byla Nr. e2-3396-641/2020

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01092-2020-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.6.16.8.1.; 2.6.1.4.; 2.6.1.5.; 2.6.8.6.; 2.6.8.10.; 3.1.7.6.; 3.1.7.8.; 3.1.7.11.; 3.1.7.13.; 3.2.4.4.; 3.2.6.1.

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 23 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Rasa Milvydaitė,

sekretoriaujant Giedrei Juozapaitienei,

dalyvaujant ieškovės UAB „Linsana“ atstovei advokatei Irenai Beleškienei,

atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atstovei J. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Linsana“ ieškinį atsakovei Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl skolos priteisimo, mokėjimo pranešimo panaikinimo ir pripažinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       ieškovė UAB „Linsana“ prašė panaikinti 2019 m. spalio 22 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos pranešimą Nr. 00009009 (toliau tekste ir Pranešimas) dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio už 2019 metų mokestinį laikotarpį, kuriuo iki 2019 m. lapkričio 15 d. prašoma sumokėti 1417,11 Eur valstybinės žemės nuomos mokestį, pripažinti, jog Pranešimas nesukūrė turtinių prievolių ieškovei UAB „Linsana“, priteisti iš atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ieškovės naudai 5500,00 Eur sumą. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė UAB „Linsana“ ieškinio reikalavimo dėl pranešimo panaikinimo atsisakė. Taip pat nurodė, jog ieškovė avansu sumokėjo 5500,00 Eur už tai, kad būtų sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, tačiau tol, kol ieškovė nuosavybės teise valdė pastatus, adresu, Žemaitės g. 70C, Šiauliuose, t. y. nuo 2018 m. rugsėjo 18 d. iki 2019 m. sausio 15 d., tokia sutartis sudaryta nebuvo. Ieškovė neturėjo teisės valdyti ir naudotis žemės sklypu, negalėjo realizuoti savo teisėtų lūkesčių nekilnojamojo turto projektų vystymui ir iš esmės negavo to, ko tikėjosi gauti iš valstybinės žemės nuomos teisinių santykių. Nesant žemės sklypo nuomos sutarties bei ieškovei neturėjus teisės žemės sklypo valdyti bei juo naudotis, ieškovė nusprendė turtą parduoti. Tarp šalių nesant nuomos teisinių santykių, atsakovės reikalavimas mokėti žemės sklypo nuomos mokestį yra nepagrįstas. Atsakovei nesudarius su ieškove valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties, ieškovė sprendžia, jog jos avansu sumokėta 5500,00 Eur suma atsakovei yra be pagrindo gautos lėšos ir turėtų būti grąžintos ieškovei. Ieškovė taip pat nurodė, jog žemės nuomos mokestis apskaičiuotas taikant netinkamą tarifą, taip pat nurodant nepagrįstą žemės sklypo vertę. Atsakovė, apskaičiuodama valstybinės žemės nuomos mokestį, turėjo taikyti 0,81 procento nuomos mokesčio tarifą.

2.       Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašo jį atmesti. Nurodė, jog įsigijus statinius ant valstybinės žemės, asmenims, kaip valstybinės žemės nuomininkams, kyla pareiga įstatymų numatyta tvarka mokėti nuomos mokestį už valstybinę žemę. Nuo 2018 m. rugsėjo 18 d. iki 2019 m. sausio 15 d. ieškovė buvo žemės sklypo, esančio Žemaitės g. 70C, Šiauliuose, teisėta naudotoja, nuosavybės teise valdė minėtame žemės sklype esančius pastatus ir kitus statinius, naudojosi žemės sklypu, nesant sudarytos nuomos sutarties, todėl ieškovė turėjo prievolę mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį. Atsakovės atstovė taip pat papildomai paaiškino, jog jau 2018 metų liepos mėnesį, t. y. prieš įsigydama pastatus, ieškovė žinojo, kad valstybinės žemės nuomos sutartis su ankstesniuoju pastatų savininku buvo nutraukta, kadangi Šiaulių apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo ir ieškovė buvo įtraukta į šios bylos nagrinėjimą. Atsakovė nurodė, jog ieškovė savaip interpretuoja 2018 m. lapkričio 15 d. atlikto mokėjimo paskirtį, reikalavimas priteisti iš atsakovės 5500,00 Eur skolą yra visiškai nepagrįstas, nes tokia skola neegzistuoja. Nurodė, jog atsakovė yra atsakinga tik už valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimą bei surinkimą. Apskaičiuojant nuomos mokestį už 2018 metus (nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.), atsakovė taikė 4 procentų tarifą, kaip nustatyta Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2016 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. T-278 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifų nustatymo“ 1.3 punkte, nesant sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties. Nuomos mokestis už 2019 metų sausio mėnesį apskaičiuotas taip pat taikant 4 procentų tarifą, nes atsakovė negavo informacijos apie sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį. Atsakovė teigė, jog apskaičiuodama nuomos mokestį kiekvienais metais naudoja valstybinės žemės sklypų vertes, kurias teikia VĮ Registrų centras. Viso sklypo, esančio Žemaitės g. 70C, Šiauliuose, kurio plotas 3,7953 ha, vertė 2018 metais buvo 1 055 000 Eur, 2019 metais – 1 080 000 Eur. Skaičiuojant ieškovei valstybinės žemės nuomos mokestį, nesant valstybinės žemės sutarties, nesant suformuoto žemės sklypo, mokestis apskaičiuotas atsižvelgiant į pastatų užimamą žemės sklypo plotą, kuris yra mažesnis už Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodytą žemės sklypo plotą, taigi, ir vertė, apskaičiuota atitinkamai (proporcingai) pagal mažesnį žemės sklypo plotą.

Civilinė byla dalyje dėl 2019 m. spalio 22 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos pranešimo Nr. 00009009 panaikinimo nutraukiama, kitoje dalyje ieškinys atmetamas.

Dėl civilinės bylos nutraukimo.

3.       2020 m. rugpjūčio 19 d. teismo posėdyje ieškovė atsisakė ieškinio reikalavimo panaikinti 2019 m. spalio 22 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos pranešimą Nr. 00009009 dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio už 2019 metų mokestinį laikotarpį, kuriuo iki 2019 m. lapkričio 15 d. prašoma sumokėti 1417,11 Eur valstybinės žemės nuomos mokestį. Sutiko, jog šis reikalavimas nesukelia ieškovei materialinių teisinių pasekmių. Nurodė, jog šio ieškinio reikalavimo atsisakymo pasekmės jai yra žinomos ir prašė šioje dalyje bylą nutraukti. Atsakovės atstovė sutiko, jog minėtu pagrindu nurodytoje dalyje byla būtų nutraukta.

4.       Kadangi ieškovė atsisakė dalies ieškinio reikalavimų ir nurodė, kad ieškovei yra žinomos ieškinio dalies reikalavimų atsisakymo pasekmės, šiuo atsisakymu šalių teisės nepažeistos, todėl ieškovės atsisakymas ieškinio reikalavimo dėl 2019 m. spalio 22 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos pranešimo Nr. 00009009 panaikinimo dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio už 2019 metų mokestinį laikotarpį, kuriuo iki 2019 m. lapkričio 15 d. prašoma sumokėti 1417,11 Eur valstybinės žemės nuomos mokestį, priimamas ir civilinė byla šioje dalyje nutraukiama (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas).

Bylos faktai ir reikšmingos procesiniam sprendimui priimti aplinkybės.

5.       Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė UAB „Linsana“ laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 18 d. iki 2019 m. sausio 15 d. nuosavybės teise valdė pastatą, unikalus Nr. 2997-9007-0019, pastatą, unikalus Nr. 2997-9007-0026, pastatą, unikalus Nr. 2997-9007-3019, kitus inžinerinius statinius, unikalus Nr. 2997-0029-3020 ir unikalus Nr. 2997-0029-3034, esančius adresu Žemaitės g. 70 C, Šiauliuose (toliau tekste – Pastatai). Iš 2020 m. balandžio 15 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo (toliau – Registro išrašas) matyti, jog nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas – 2018 m. rugsėjo 18 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 1-11082, išregistravimo pagrindas – 2019 m. sausio 15 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. JŠ-367. Registro išrašas taip pat patvirtina, jog Pastatai yra žemės sklype, unikalus Nr. 4400-2240-6273, esančiame Žemaitės g. 70C, Šiauliuose, kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Iš Registro išrašo matyti, jog 2011 m. gegužės 31 d. atlikto masinio vertinimo metu nustatyta vidutinė žemės sklypo, esančio Žemaitės g. 70C, Šiauliuose, rinkos vertė – 1 055 000,00 Eur, UAB „Linsana“ nuo 2018 m. rugsėjo 18 d. iki 2019 m. sausio 15 d. laikotarpiu nuosavybės teise priklausę Pastatai užėmė 18553,95 m2 žemės sklypo, esančio Žemaitės g. 70C, Šiauliuose, ploto. 

6.       2018 m. spalio 19 d. prašymu išnuomoti naudojamą kitos paskirties valstybinės žemės sklypą Nr. 18/10/19 ieškovė UAB „Linsana“ kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrių ir prašė išnuomoti naudojamą kitos paskirties valstybinės žemės sklypą, esantį Žemaitės g. 70C, Šiauliuose. 2018 m. gruodžio 3 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjas priėmė įsakymą dėl atsisakymo išnuomoti kitos paskirties valstybinės žemės sklypą Nr. 31VĮ-3665-(14.31.2). Nurodė, jog UAB „Linsana“ neatitinka reikalavimų: nuosavybės teise jai priklausantys pastatai yra neeksploatuojami pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. 2018 m. lapkričio 16 d. ieškovė teikė prašymą Šiaulių miesto savivaldybės Urbanistikos plėtros ir Ūkio departamento miesto ūkio ir aplinkos skyriui, kuriuo siekė, kad valstybinės žemės sklypas, ant kurio stovėjo jai tuo metu nuosavybės teise priklausantys pastatai, būtų išbrauktas iš sąrašo sklypų, kuriems taikomas padidintas valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifas. Nurodė, jog planuoja tvarkyti žemės sklypą, prašė leisti kirsti krūmynus ir iki 8 cm skersmens medžius, sutvarkyti atliekas ir aptverti teritoriją, kad į ją nepatektų asocialūs asmenys. Prašė kuo skubiau duoti sutikimą darbams atlikti. 

7.       2018 m. spalio 22 d. Šiaulių miesto savivaldybės pranešimas apie valstybinės žemės nuomos mokestį Nr. 00005022 (toliau – pranešimas Nr. 00005022) įrodo, jog ieškovei UAB „Linsana“ atsakovė už 2018 metų mokestinį laikotarpį apskaičiavo 5157,28 Eur valstybinės žemės nuomos mokestį. Mokestis apskaičiuotas už žemės sklypą, esantį adresu Žemaitės g. 70C, Šiauliuose, bendras plotas 1,8553 ha, apmokestinamos sklypo dalies vertė – 515728,00 Eur, žemės nuomos mokesčio tarifas – 4 procentai, nuomos pradžia – 2018 m. rugsėjo 18 d. Pranešime Nr. 00005022 taip pat nurodyti nuomos mokesčio įmokų kodai, juridinių asmenų žemės nuomos mokesčio įmokos kodas – 3121. 2018 m. lapkričio 15 d. „Swedbank“, AB mokėjimo nurodymas Nr. 65 įrodo, jog ieškovė UAB „Linsana“ sumokėjo atsakovei Šiaulių miesto savivaldybės administracijai 5500,00 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodyta – avansinis mokėjimas už žemės nuomos mokestį, įmokos kodas 3121.

8.       Iš 2019 m. spalio 22 d. Šiaulių miesto savivaldybės pranešimo apie valstybinės žemės nuomos mokestį Nr. 00009009 matyti, jog už 2019 metų mokestinį laikotarpį atsakovė iki 2019 m. lapkričio 15 d. privalo sumokėti ieškovei 1417,11 Eur sumą. Nurodyta suma apskaičiuota už žemės sklypą, esantį adresu Žemaitės g. 70C, Šiauliuose, bendras plotas 1,8553 ha, apmokestinamos sklypo dalies vertė – 527948,00 Eur, žemės nuomos mokesčio tarifas – 4 procentai, nuomos pradžia/pabaiga – 2018 m. rugsėjo 18 d. – 2019 m. sausio 15 d., mokesčio suma 1759,83 Eur, permoka už ankstesnius metus – 342,72 Eur, iš viso mokestis – 1417,11 Eur. 2020 m. sausio 2 d. valstybinės žemės nuomos mokesčio tarpusavio skolų suderinimo aktas Nr. SSA00000887 taip pat įrodo, jog ieškovės prievolės suma 2019 m. gruodžio 31 dienai buvo 6917,11 Eur, iš jų apmokėta 5500,00 Eur suma, apskaičiuoti 19,56 Eur delspinigiai ir skola 1417,11 Eur, bendra skolos suma 2019 m. gruodžio 31 dienai – 1436,67 Eur. 

9.       2019 m. lapkričio 20 d. ieškovės pranešime atsakovei nurodyta, jog 5500,00 Eur suma yra sumokėta ieškovei kaip avansinis žemės nuomos mokestis už tai, kad atsakovė sudarytų su ieškove žemės nuomos sutartį, tačiau tokia sutartis nebuvo sudaryta. Dėl šių priežasčių ieškovė atsakovei nėra skolinga, priešingai atsakovė yra skolinga ieškovei UAB „Linsana“ žemės nuomos mokesčio permoką, kurią prašo grąžinti. Nurodytame pranešime taip pat patvirtina, jog ieškovė kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrių dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sudarymo, bet sutartis nebuvo sudaryta. 2019 m. gruodžio 3 d. atsakyme dėl mokėjimo pranešimo grąžinimo Nr. S-3904 atsakovė ieškovei nurodė, jog apskaičiuojant nuomos mokestį už 2018 metus, Šiaulių miesto savivaldybės Strateginės plėtros ir ekonomikos departamento Strateginio planavimo ir finansų skyrius taikė 4 procentų tarifą, kaip nustatyta Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2016 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. T-278 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifų nustatymo“ 1.3 punkte, nes ieškovė nebuvo sudariusi valstybinės žemės nuomos sutarties. Nuomos mokestis už 2019 metų sausio mėnesį taip pat apskaičiuotas taikant 4 proc. tarifą, savivaldybei negavus informacijos apie sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį. UAB „Linsana“ apskaičiuotas nuomos mokestis už 2019 metus – 1759,83 Eur, įvertinus 342,72 Eur permoką už 2018 metus, skola už valstybinės žemės naudojimą -1417,11 Eur. Atsakovė pateikė teismui informaciją iš VĮ Registrų centro duomenų Regia sistemoje, t. y. pateikė Šiaulių miesto savivaldybės teritorijos valstybinės žemės verčių zonų žemėlapius, iš kurių matyti žemės sklypo, esančio Žemaitės g. 70C, Šiauliuose, vidutinė rinkos vertė, vertės nustatymo data – 2018 m. sausio 1 d., vertė – 1 055 000,00 Eur. 2020 m. sausio 1 d. dienai vertė buvo 1 128 000,00 Eur.

10.       Byloje ginčas kilo dėl ieškovės atsakovei sumokėtos 5500,00 Eur sumos. Ieškovė teigia, jog ji mokėjo nurodytą sumą, kaip avansą už valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymą, nuomos sutartis sudaryta nebuvo, ieškovė neturėjo prievolės mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį, todėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos pranešimas apie žemės sklypo, esančio Žemaitės g. 70C, Šiauliuose, (toliau tekste ir žemės sklypas) nuomos mokestį už 2019 metų mokestinį laikotarpį Nr. 00009009, turėtų būti pripažintas kaip nesukuriantis teisinių prievolių ieškovei ir iš atsakovės ieškovei priteista 5500,00 Eur suma. Tuo tarpu atsakovė teigia, jog ieškovė privalėjo mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį, todėl nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti ieškovės ieškinį. Iš aptarto matyti, jog byloje pirmiausia būtina nustatyti, ar ieškovė turėjo prievolę mokėti atsakovei valstybinės žemės nuomos mokestį, taip pat, ar jos atsakovei sumokėta 5500,00 Eur suma yra valstybinės žemės nuomos mokestis.

Dėl pareigos mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį.

11.       Valstybinė žemė yra valstybės ilgalaikis materialusis turtas (Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Viešoji nuosavybė skirta viešiesiems poreikiams tenkinti. Viešosios nuosavybės teisės subjektai (valstybė ir savivaldybės) nuosavybės teises įgyvendina atitinkamų institucijų pagalba, todėl viešosios nuosavybės teisės įgyvendinimas reguliuojamas imperatyviomis įstatymų leidėjo įtvirtintomis nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 6 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-331-403/2019).

12.       Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 11 punktas numato, jog žemės naudotojas – tai žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, užsienio organizacija, juridinio asmens ar užsienio organizacijos filialas, kurie naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimų, sandorių ar kitu teisiniu pagrindu. Teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, teisės aktuose nustatyta tvarka ją nuomoti ar pirkti yra įstatyminė teisė (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas, 10 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

13.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vienareikšmiškai yra pasisakęs, kad ta aplinkybė, jog valstybei priklausantis žemės sklypas yra užimtas asmeniui nuosavybės teise priklausančiais pastatais, patvirtina faktinę aplinkybę, kad asmuo faktiškai naudojasi žemės sklypu ir patvirtina asmens pareigą mokėti nuomos mokestį už jam priklausančiais statiniais užimtą žemę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2010).

14.       Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ 5 punktas numato, kad savivaldybės, kurios teritorijoje yra naudojami valstybinės žemės sklypai, vykdomoji institucija apskaičiuoja fiziniams asmenims žemės nuomos mokesčio dydį ir apie tai juos informuoja iki kalendorinių metų lapkričio 1 dienos. Nutarimo 9 punkte nurodyta, jog kadastro duomenys apie naudojamus valstybinės žemės sklypus pateikiami savivaldybėms ir juridiniams asmenims Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1373 „Dėl Kadastro duomenų, kurių reikia nekilnojamojo turto mokesčiams apskaičiuoti ir kitiems tikslams, rengimo, teikimo ir atsiskaitymo už juos taisyklių patvirtinimo“ nustatyta tvarka. Minėto nutarimo 2 punktas numato, kad savivaldybių institucijoms Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis valstybės įmonė Registrų centras teikia iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1129, nustatyta tvarka. Prievolę mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį įgijus nuosavybės teise statinius, pastatus ar kitą nekilnojamąjį turtą, stovintį ant valstybinės žemės, kurios nuomos klausimas neišspręstas ir kuri nėra valdoma panaudos teise, nustato ir iš Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr. T-372 patvirtintų Nuomos mokesčio už valstybinę žemę apskaičiavimo, mokėjimo ir apskaitos taisyklių (toliau tekste ir Taisyklės) 8.2. punktas. Taisyklių 3., 5., 18. punktai įrodo, jog valstybinės žemės nuomos mokestį apskaičiuoja Šiaulių miesto savivaldybės administracija, vadovaudamasi viešojo registro duomenimis. Taisyklių 33. – 38. punktai, kurie numato nuomos mokesčio už valstybinę žemę mokėjimą ir sankcijų taikymą, leidžia daryti išvadą, kad savivaldybė turi teisę gauti valstybinės žemės nuomos mokestį, kontroliuoti šio mokesčio sumokėjimą, taip pat ir reikalauti, kad jis būtų sumokėtas.

15.       Nagrinėjamu atveju byloje nekilo ginčo, jog ieškovei UAB „Linsana“ laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 18 d. iki 2019 m. sausio 15 d. nuosavybės teise priklausė Pastatai, kurie stovėjo ant valstybinės žemės. Ieškovė teigia, jog ji Pastatais negalėjo naudotis, todėl neturėjo prievolės mokėti valstybinės žemės nuomos mokesčio. Šis ieškovės argumentas atmestinas, kaip nepagrįstas (CPK 178, 185 straipsniai). Įvertinus byloje pateiktus rašytinius duomenis, 11. – 14. teismo sprendimo punktuose aptartą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką, matyti, jog ieškovės įsigyti Pastatai nurodytu laikotarpiu stovėjo ant valstybinės žemės, taigi ieškovė faktiškai naudojosi valstybinės žemės sklypo dalimi. Naudojimosi aplinkybes patvirtina ir 2018 m. spalio 19 d. ieškovės kreipimasis į Nacionalinę žemės tarnybą, kuriuo ieškovė prašė išnuomoti naudojamą valstybinės žemės sklypą, esantį Žemaitės g. 70C, Šiauliuose, taip pat prašymas duoti sutikimą tvarkyti sklypą, kirsti krūmynus ir atlikti kitus darbus. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 18 d. iki 2019 m. sausio 15 d. ieškovė buvo teisėta valstybinės žemės sklypo dalies, užstatytos ieškovei nuosavybės teise priklausančiais Pastatais, naudotoja ir turėjo pareigą atsakovei mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

16.       Ieškovė teigia, kad ji 2018 m. lapkričio 15 d. mokėjimo dokumentu Nr. 65 atsakovei mokėjo ne valstybinės žemės nuomos mokestį, o 5500,00 Eur avansą už valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymą. Teismas sutinka su atsakove, jog šis argumentas yra ieškovės interpretacija. Byloje pateiktas 2018 m. lapkričio 15 d. „Swedbank“, AB mokėjimo dokumentas Nr. 65, kuriame ieškovė, atlikdama bankinį pavedimą, nurodė juridinių asmenų žemės nuomos mokesčio įmokos kodą – 3121, kuris patvirtina, jog ieškovė atsakovei mokėjo 5500,00 Eur valstybinės žemės nuomos mokestį. Be to, teismui patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau tekste LITEKO) duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, jog ieškovei dar iki 2018 m. rugsėjo 18 d. įsigyjant Pastatus buvo žinoma, kad Nacionalinės žemės tarnybos vedėjo 2018 m. liepos 20 d. įsakymu, valstybinės žemės nuomos sutartis su ankstesniuoju Pastatų savininku buvo nutraukta. Šias aplinkybes patvirtina 2019 m. rugsėjo 16 d. Šiaulių apylinkės teismo priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-290-251/2019, kurioje trečiuoju asmeniu dalyvavo ir ieškovė UAB „Linsana“, atstovaujama advokatės I. Beleškienės, ir kuriuo UAB „Eurelus“ ieškinys atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo 2018-07-20 įsakymo Nr. 31VĮ-2664-(14.31.2.) nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį, panaikinimo, buvo atmestas. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškinys minėtoje civilinėje byloje teisme buvo gautas 2018 m. rugsėjo 10 d. (duomenys iš LITEKO sistemos civilinėje byloje Nr. e2-290-251/2019). 2020 m. vasario 4 d. Šiaulių apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-62-368/2020 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimą paliko nepakeistą.

17.       Iš LITEKO duomenų taip pat matyti, jog ieškovė kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą su skundu ir prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus (toliau tekste ir NŽT) 2018 m. gruodžio 3 d. įsakymą „Dėl atsisakymo išnuomoti kitos paskirties valstybinės žemės sklypą“, įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrių parengti žemės sklypo, esančio Žemaitės g. 70C, Šiauliuose, nuomos sutarties su UAB „Linsana“ projektą. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2019 m. sausio 8 d. nutartimi UAB „Linsana“ skundą atsisakė priimti, nurodė, jog ginčo esmę sudaro atitinkami klausimai, susiję su valstybinės žemės nuomojimu, keliamas ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio, turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme, todėl pasiūlė kreiptis į Šiaulių apylinkės teismą, tačiau ieškovė UAB „Linsana“ į Šiaulių apylinkės teismą su ieškiniu dėl atsisakymo išnuomoti jai kitos paskirties valstybinės žemės sklypą nesikreipė. Iš nagrinėjamoje byloje esančių bei LITEKO sistemos duomenų, matyti, jog ieškovė pasirinko savo teises ginti reiškiant ieškinį dėl pripažinimo bei skolos iš atsakovės priteisimo.

18.       Taigi, iš aptarto byloje nustatyta, kad ieškovė iki įsigydama Pastatus 2018 m. rugsėjo 18 d. žinojo, jog valstybinės žemės nuomos sutartis su ankstesniuoju Pastatų savininku yra nutraukta, dėl NŽT priimto įsakymo, kuriuo atsisakyta ieškovei išnuomoti valstybinės žemės nuomos sklypą, panaikinimo į teismą nesikreipė. Taip pat rašytiniai duomenys patvirtina, jog 2018 m. lapkričio 15 d. ieškovė atliko 5500,00 Eur pavedimą atsakovei, o 2018 m. lapkričio 16 d. teikė prašymą, kuriame nurodė, jog siekia, kad žemės sklypas būtų išbrauktas iš sąrašo sklypų, kuriems taikomas padidintas valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifas, todėl darytina išvada, jog ieškovė, mokėdama 5500,00 Eur sumą atsakovei, žinojo, kad tai yra valstybinės žemės nuomos mokestis. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog ieškovė objektyviai negalėjo tikėtis, kad jos sumokėta 5500,00 suma yra avansas už valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymą (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio skaičiavimo.

19.       Ieškovė prašė teismo, nustačius, jog jai kilo prievolė mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį, vertinti, ar atsakovė, apskaičiuodama valstybinės žemės nuomos mokestį, taikė tinkamą tarifą. Nurodė, jog apskaičiuojant valstybinės žemės nuomos mokestį, atsakovė turėjo taikyti 0,81 procento tarifą. Atsakovė su šiais ieškovės reikalavimais nesutinka. Teigia, jog apskaičiuojant nuomos atsakovė taikė 4 procentų tarifą, kaip nustatyta Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2016 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. T-278 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifų nustatymo“ 1.3 punkte, nesant sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties.

20.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 6.552 straipsnio 2 dalis numato, kad valstybinės žemės, nuomojamos ne aukciono būdu, nuomos mokesčio dydis nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ 1.3 punkte nurodyta, kad „nuomojant valstybinę žemę be aukciono, nuomos mokesčio tarifas metams negali būti mažesnis kaip 0,1 procento ir didesnis kaip 4 procentai žemės vertės, apskaičiuotos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ nustatyta tvarka. Minėto nutarimo 1.4 punkte nurodyta, kad konkretų nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą be aukciono, tarifą nustato savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, taryba. Šio nutarimo 1.6 punktas taip pat nustato, kad valstybinės žemės nuomininkai žemės nuomos mokestį sumoka į savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, biudžetą iki kalendorinių metų lapkričio 15 dienos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimas Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ (toliau – Nutarimas Nr. 1387) taip pat numato, kad valstybinės žemės nuomos (naudojimo) tarifus nustato savivaldybės taryba (3. punktas). Vadinasi, savivaldybės taryboms suteikti įgaliojimai priimti norminio pobūdžio teisės aktus, nustatančius valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifą.

21.       Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2016 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. T-278 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifų nustatymo“ (toliau – Sprendimas dėl tarifų nustatymo), nustatė nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą ne aukciono būdu ir nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą, metinius tarifus. 1.3. punkte nurodytas 4 procentų žemės vertės, apskaičiuotos pagal einamųjų metų sausio 1 d. taikytus žemės verčių žemėlapius, – valstybinės žemės naudotojams, kurie nėra sudarę žemės sklypų nuomos sutarčių, tarifas. 1.2. punktas numato, jog 0,81 procento tarifas žemės vertės, apskaičiuotos pagal einamųjų metų sausio 1 dieną taikytus žemės verčių žemėlapius, nustatytas valstybinės žemės sklypams, kai valstybinės žemės nuomos sutartys sudarytos po 2009 m. sausio 1 d.

22.       Atsakovės ieškovei teikti pranešimai Nr. 00005022 ir Nr. 00009009 apie valstybinės žemės nuomos mokestį įrodo, jog atsakovė taikė ieškovei 4 procentų dydžio žemės nuomos mokesčio tarifą. Minėta, jog valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis sudaryta nebuvo. Teismas nesutinka su ieškovės teiginiais, jog jai turėjo būti taikomas 0,81 procento tarifas apskaičiuojant valstybinės žemės nuomos mokestį, kadangi valstybinės žemės nuomos sutartis nebuvo sudaryta ne dėl ieškovės kaltės. Iš 2018 m. gruodžio 3 d. NŽT Šiaulių skyriaus vedėjo įsakymo dėl atsisakymo išnuomoti kitos paskirties valstybinės žemės sklypą Nr. 31VĮ-3665-(14.31.2) (toliau tekste ir Įsakymas), matyti, jog valstybinės žemės nuomos sutartis nesudaryta UAB „Linsana“ neatitinkant teisės aktų reikalavimų, t. y. tuo metu nuosavybės teise jai priklausantys pastatai buvo neeksploatuojami pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Minėta, jog ieškovė nurodyto įsakymo neskundė, į teismą su ieškiniu dėl priimto Įsakymo panaikinimo nesikreipė, atsakovė yra tik valstybinės žemės nuomos mokestį surenkanti ir administruojanti institucija, todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog atsakovei taikant valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifą, kilo pareiga vertinti kaltės aplinkybes. Aptarti teisės aktai numato, jog pagrindas taikyti 0,81 procento tarifą yra valstybinės žemės nuomos sutartis. Kadangi ieškovė neatitiko Sprendimo dėl tarifų nustatymo 1.2 punkto, todėl atsakovė nurodytu atveju objektyviai taikė 4 procentų dydžio tarifą, atsakovės taikytas 4 procentų dydžio valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifas laikytinas atitinkančiu teisės aktų reikalavimus, o ieškovės argumentai dėl 0,81 procentų tarifo taikymo yra nepagrįsti, todėl atmetami (CPK 178, 185 straipsniai).

23.       Ieškovė pateiktame ieškinyje taip pat teigė, jog atsakovė, skaičiuodama valstybinės žemės nuomos mokestį, nurodo jokiais faktiniais duomenimis nepagrįstą žemės sklypo vertę, tačiau verčių, nuo kurių jos manymu turėjo būti skaičiuotas nuomos mokestis ieškovė bylos nagrinėjimo metu nenurodė (CPK 178, 185 straipsniai).

24.       Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo (toliau – Žemės mokesčio įstatymas) 9 straipsnio 1 dalis numato, jog žemės mokestinė vertė yra žemės vidutinė rinkos vertė, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. Žemės sklypo vidutinės rinkos vertės nustatymo modelis – matematinė formulė, taikoma žemės sklypo vidutinei rinkos vertei apskaičiuoti, atsižvelgiant į Nekilnojamojo turto kadastro duomenis, žemės verčių zonų žemėlapio sprendinius ir žemės rinkos duomenis (Žemės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 5 dalis). Žemės vertinimą atlieka turto vertinimo įmonė, žemės vertinimas atliekamas naudojant masinio žemės vertinimo būdu parengtus žemės verčių zonų žemėlapius ir žemės sklypo vidutinės rinkos vertės nustatymo modelius (Žemės mokesčio įstatymo 10 straipsnio 1, 2 dalys). 3 dalis numato, kad Vyriausybė nustato masinio žemės vertinimo atlikimo procedūras, įskaitant žemės verčių zonų žemėlapių ir žemės sklypo vidutinės rinkos vertės nustatymo modelių sudarymo tvarką ir žemės vidutinių rinkos verčių apskaičiavimo tvarką konkretiems žemės sklypams.

25.       Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimas Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ numato, jog valstybinės žemės sklypų, kurių nuomos sutartys nesudarytos, vertė apskaičiuojama pagal einamųjų metų sausio 1 d. taikytus žemės verčių žemėlapius (5.8., 5.10. punktai). Atsakovė byloje nurodo, jog valstybinės žemės mokestis apskaičiuotas tinkamai, savivaldybė, apskaičiuodama nuomos mokestį kiekvienas metais naudoja valstybinės žemės sklypų vertes, kurias teikia VĮ Registrų centras. Byloje pateiktas 2020 m. balandžio 15 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašas (toliau – Registro išrašas), pranešimai Nr. 00005022 ir Nr. 00009009, Šiaulių miesto savivaldybės teritorijos valstybinės žemės verčių zonų žemėlapiai (toliau – Žemėlapis) patvirtina atsakovės nurodytas faktines aplinkybes.

26.       Iš aptartų dokumentų matyti, jog apskaičiuojant valstybinės žemės nuomos mokestį už 2018 metus buvo vadovautasi Registro išraše bei Žemėlapyje nurodyta valstybinio žemės sklypo vidutine rinkos verte – 1 055 000,00 Eur. Ieškovė įrodymų, jog 2019 metais vidutinė žemės sklypo vertė buvo kita nei 1 080 000,00 Eur, nepateikė, tačiau 2020 metais vidutinė žemės sklypo vertė Žemėlapyje nurodoma 1 128 000,00 Eur, todėl iš byloje esančių netiesioginių įrodymų, atsakovės paaiškinimų teismas sprendžia, jog 2019 metais nurodyta 1 080 000,00 Eur vidutinė žemės sklypo vertė yra pagrįsta (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Iš atsakovės pranešimų Nr. 00005022 ir Nr. 00009009 taip pat matyti, jog valstybinės žemės nuomos mokestis apskaičiuotas atsižvelgiant į Pastatų užimamą 1,8553 ha plotą, kuris yra mažesnis už Registro išraše nurodytą bendrą valstybinio žemės sklypo 3,7953 ha plotą, taigi, ir vertė, apskaičiuota proporcingai pagal mažesnį žemės plotą. Įvertinęs tai, kas aptarta, teismas sprendžia, jog atsakovė, skaičiuodama ieškovei valstybinės žemės nuomos mokestį už žemės sklypą adresu, Žemaitės g. 70C, Šiauliuose, 2018 ir 2019 metais, tinkamai vadovavosi apskaičiavimą reglamentuojančiais teisės aktais ir turimais duomenimis apie žemės sklypo vidutinę vertę (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

27.       Remiantis byloje ištirtų įrodymų visuma, teismas apibendrintai konstatuoja, jog ieškovė laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 18 d. iki 2019 m. sausio 15 d. turėjo pareigą mokėti atsakovei valstybinės žemės nuomos mokestį, ieškovės 2018 m. lapkričio 15 d. sumokėta 5500,00 Eur suma yra valstybinės žemės nuomos mokestis, valstybinės žemės nuomos mokestis ieškovei skaičiuotas teisėtai ir pagrįstai, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, taikant 4 procentų valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifą, bei naudojant objektyvius valstybinės žemės sklypo vertės duomenis. Atsižvelgiant į tai, ieškovės UAB „Linsana“ ieškinys atmetamas (CK 6.552 straipsnio 2 dalis, CPK 12, 178, 185 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

28.       Ieškovė patyrė žyminio mokesčio išlaidas, tačiau prašymo priteisti šias bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikė, ieškinys yra atmestas, atsakovė bylinėjimosi išlaidų nepatyrė, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas byloje nespręstinas (CPK 79, 93, 98 straipsniai).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.552 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalimi, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263–267 straipsniais, 268–270 straipsniais, 293 straipsnio 4 punktu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

civilinę bylą Nr. e2-3396-641/2020 (teisminio proceso Nr. 2-70-3-01092-2020-8) pagal ieškovės UAB „Linsana“, juridinio asmens kodas 300774721, ieškinį atsakovei Šiaulių miesto savivaldybės administracijai, juridinio asmens kodas 188771865, dėl skolos priteisimo, mokėjimo pranešimo panaikinimo ir pripažinimo, dalyje dėl ieškinio reikalavimo – dėl 2019 m. spalio 22 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos pranešimo Nr. 00009009 panaikinimo – nutraukti.

Kitoje dalyje ieškovės UAB „Linsana“, juridinio asmens kodas 300774721, ieškinį atsakovei Šiaulių miesto savivaldybės administracijai, juridinio asmens kodas 188771865, atmesti.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja        Rasa Milvydaitė