Civilinė byla Nr. e2A-1569-1043/2021

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16942-2019-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.7.3; 2.6.1.3.6; 2.6.2.1. 2.6.1.5; 2.6.8.10; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20

 (S)

Kauno apygardos teismas

N U T A R T I S  

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 11 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės, Anitos Sereikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Arvydo Žibo,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Wisewood“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Konstrukcijų projektai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Wisewood“ dėl skolos, delspinigių priteisimo, įskaitymo pripažinimo negaliojančiu.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 27 460,04 Eur skolą, 7 994,41 Eur delspinigius, 8 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, pripažinti negaliojančiu 2019 m. gegužės 20 d. atsakovės atliktą vienašališką įskaitymą 5 619,17 Eur sumai, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad ieškovė ir atsakovė 2018 m. rugpjūčio 23 d. pasirašė projektavimo darbų sutartį KP-WW-STAV-2018.08 (toliau – Sutartis) dėl statinio „Individualaus gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini)“ projektinės dokumentacijos parengimo, pagal atsakovės pateiktus vykdymui reikalingus išeities duomenis ir laikantis projektinės dokumentacijos rengimo ir perdavimo grafiko. Šalys susitarė, kad už projektavimo darbus atsakovė sumokės 7 900,00 Eur. Atlikusi dalį projektavimo darbų, ieškovė pamatė, kad atsakovė nuolat keičia projektavimo užduotis ir dėl to projektavimo sąnaudos smarkiai viršys Sutartyje sutartą sumą. Ieškovė 2018 m. spalio 12 d. elektroniniu laišku kreipėsi į atsakovę su siūlymu stabdyti Sutarties vykdymą, perduodant jau atliktus darbus. Atsakovei paprašius projektavimo darbus tęsti toliau, ieškovė sutiko šiuos darbus atlikti pagal suderintą valandinį įkainį, nes neturint visų išeities duomenų (projektavimo užduoties) nebuvo įmanoma paskaičiuoti visų būsimų projektavimo sąnaudų. Ieškovė 2018 m. spalio 15 d. pateikė atsakovei pasirašytą papildomą susitarimą Nr. 1 (toliau – Papildomas susitarimas), kuriame nurodė, kad už projektavimo darbus atliktus iki 2018 m. spalio 12 d. užsakovas sumokės projektuotojui 15 608,80 Eur, o už vėlesnius projektavimo darbus užsakovas atsiskaitys su projektuotoju pagal suderintą valandinį įkainį, kuris lygus 22,80 Eur/val. – už vieną inžinieriaus ar projekto vadovo darbo valandą, ir 4,85 Eur/val. – už programinės įrangos Tekla structures naudojimo valandą. Atsakovė buvo informuota, kad jau atliktų projektavimo darbų apimtis 15 608,80 Eur sumai sudaro apie pusę visų darbų, kuriuos dar reikės atlikti galutinai užbaigiant projektavimo darbus. Atsakovė Papildomą susitarimą pasirašė 2019 m. sausio 9 d. 2018 m. spalio 18 d. buvo pasirašytas darbų perdavimo–priėmimo aktas Nr. 01 bei išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. 20181018 15 608,80 Eur sumai dėl dalies pagal Sutartį atliktų projektavimo darbų. Atsakovė atliktų darbų neginčijo, tačiau apmokėjo tik dalį sumos ir liko neapmokėjusi 7 000,00 Eur. Atsakovės paskirti atstovai pateikė projektavimo darbų užduotis šiems darbams atlikti, todėl vykdydama savo sutartinius įsipareigojimus ieškovė toliau tęsė Sutarties 4.2. punkte nurodytus projektavimo darbus. Atsakovė pripažino, kad duomenys projektavimui buvo koreguojami ne kartą arba būdavo pateikiami per vėlai, todėl iš esmės jokių pretenzijų ieškovei dėl projektavimo terminų nebuvo reikšta. Sutartyje nebuvo įvardintas ataskaitinio laikotarpio terminas. 2019 m. balandžio 9 d. atsakovei buvo pateiktas suvestinis sąnaudų žiniaraštis už antrąjį ataskaitinį laikotarpį nuo 2018 m. spalio 12 d. iki 2019 m. balandžio 8 d. (neapimant projekto dalies vadovo darbo sąnaudų) ir sąnaudų žiniaraščiai už mėnesį su dirbtų valandų kiekiu ir trumpu atliktų darbų aprašymu. Nuo 2019 m. balandžio 9 d. iki 2019 m. balandžio 29 d. atsakovei buvo pateikti 103 ieškovės sukurti brėžiniai. 2019 m. balandžio 29 d. atsakovei buvo pateikta PVM sąskaita faktūra Nr. 20190429 už antrojo ataskaitinio laikotarpio darbus pagal 2019 m. balandžio 9 d. siųstą sąnaudų žiniaraštį bendrai 18 748,00 Eur sumai. Vykdydama Sutartį, ieškovė tęsė projektavimo darbus iki Sutarties nutraukimo – 2019 m. balandžio 30 d. Nuo 2019 m. balandžio 9 d. iki 2019 m. balandžio 30 d. ieškovė parengė ir atsakovei perdavė 42 projekto dokumentus, bei išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. 20191001 1 712,04 Eur sumai ir darbų perdavimo–priėmimo aktą Nr. 03. Atsakovė 2019 m. balandžio 30 d. pateikė atsakymą, kad atsisako priimti ir apmokėti PVM sąskaitą faktūrą Nr. 20190429 ir 2019 m. balandžio 30 d. nutraukia su ieškovė Sutartį, surašydama vienašalį Sutarties nutraukimo aktą. Ieškovei atlikus ir perdavus projektavimo darbus, atsakovei kilo pareiga už atliktus darbus atsiskaityti pagal Sutartyje nustatytas sąlygas, t. y.  atsakovė įsipareigojo apmokėti PVM sąskaitas faktūras per 10 darbo dienų (Sutarties 2.2. punktas). Atsakovė nuo laiku nesumokėtos bendros 25 748,00 Eur sumos įgijo pareigą mokėti 0,2 procentų dydžio delspinigius (Sutarties 6.2. punktas). Atsakovės vėlavimas apmokėti 2019 m. balandžio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą sudarė 146 dienas, todėl paskaičiavo 5 474,41 Eur delspinigius. Už iš dalies apmokėtą 2018 m. spalio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 20181018 ieškovė paskaičiavo 2 520,00 Eur delspinigius. 2019 m. gegužės 20 d. atsakovė pranešė, kad vienašališkai įskaito 5 619,17 Eur sumą į neginčytą 7 000,00 Eur sumą pagal 2018 m. spalio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą ir sulaiko likusią 1 380,83 Eur sumą. Atsakovės atliktas įskaitymas yra nepagrįstas, Sutartis nenumatė, kad galima vienašališkai nustatyti netesybas ir jas įskaityti. Gavusi projektavimo darbų rezultatą, atsakovė neturėjo jokio teisinio pagrindo sustabdyti prievolės įvykdymo, kadangi ieškovė jokių Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nepažeidė. Ieškovei iki Sutarties nutraukimo jokių pranešimų dėl netinkamo darbų atlikimo nebuvo pateikta, o darbų rezultatų perdavimo terminas buvo neatsiejamai susijęs su atsakovės pateikiamos projektavimo užduoties vėlavimu.

3.       Atsakovė ir jo atstovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė teikdama projektinę dokumentaciją pagal Sutartį nesilaikė sutartyje nustatytų terminų ir nepateikė duomenų vadovaujantis Sutarties priedu Nr. 2. Ieškovė pažeidė pagal Sutartį prisiimtus įsipareigojimus, nebendradarbiavo su atsakove ir neteisėtai vienašališkai nutraukė sutartį. Sutarties priede Nr. 2 detaliai ir aiškiai yra įtvirtinti kiekvieno projektinės dokumentacijos etapo terminai. Atsakovė sutiko sudaryti Papildomą susitarimą bei nepareikalavo susimokėti delspinigių pagal Sutarties 6.3 punktą, tačiau tai nereiškia, kad šalys susitarė dėl Sutarties priede Nr. 2 nurodytų terminų pratęsimo ar delspinigių netaikymo, nes kitu atveju šios aplinkybės turėjo būti aptartos Papildomame susitarime. Ieškovė nėra įvykdžiusi nei vieno iš Sutartyje ir jos prieduose numatyto projektinės dokumentacijos etapo laiku, nėra perdavusi atsakovei pilnos projektinės dokumentacijos, o perduota projektinė dokumentacija yra su trūkumais. Ieškovė nepagrįstai vienašališkai nutraukė tarp šalių sudarytą sutartį, kadangi iš atsakovės pusės nebuvo esminio sutarties pažeidimo. Ieškovės reikalavimas priteisti skolą pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. 20190429 ir Nr. 20191001 yra nepagrįstas ir turi būti atmestas, nes ieškovė nesusiderino papildomų darbų atlikimo būtinybės su atsakove, jos neinformavo dėl papildomų darbų apimties, vertės, atlikimo eigos, papildomus darbus atliko savavališkai pažeisdama sutarties nuostatas. Šalys Sutartyje ir Papildomame susitarime aiškiai susitarė, kad ieškovė ne tik informuos atsakovę apie būtinus papildomus darbus bei tarsis dėl vertės, bet taip pat teiks kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje suvestinį darbų sąnaudų žiniaraštį. Ieškovė dėl papildomų darbų ir vertės nesitarė, o suvestinį darbo sąnaudų žiniaraštį pateikė tik 2019 m. balandžio 9 d., t. y. praėjus beveik pusei metų po Papildomo susitarimo sudarymo. Ieškovė neteikdama suvestinio darbo sąnaudų žiniaraščio kiekvieno mėnesio pabaigoje elgėsi nesąžiningai, tikslingai siekė nuslėpti papildomų darbų apimtį, sąnaudas, pasinaudodamas aplinkybe, jog atsakovė nėra specialistė projektinės dokumentacijos rengimo srityje. Ieškovė neinformavo atsakovės apie atliekamus darbus, kurių atlikimo faktu grindžiamas ieškinio reikalavimas. Atsakovė esant tokiam rangovo pareigų pažeidimui negalėjo nei patikrinti darbų faktinių kiekių, nei ar darbai apskritai atlikti, nei pareikšti pretenzijas dėl darbų trūkumo. Ieškovės atlikti darbai yra su trūkumais, todėl atsakovė turi įstatyminę teisę mokėjimus pagal sutartį sulaikyti iki kol trūkumai bus ištaisyti. Atsakovė tinkamai atliko įskaitymą, nepažeisdama nustatytų įstatyminių normų, ir atlikus įskaitymą atsakovės likusi 7 000,00 Eur skola pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 20181018 sumažėjo iki 1 380,83 Eur. Kadangi ieškovė neatliko sutartinių darbų iki tarp šalių susitartų ataskaitinių laikotarpių, todėl atsakovė patyrė 5 619,17 Eur (15 608,80 x 180 x 0,2 proc.) dydžio nuostolius (Sutarties 6.3 punktas). Ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo turi būti atmestas, nes atsakovė yra sumokėjusi didžiąją dalį pagal sutartį sutartos kainos (pavedimais ir įskaitymu), o likusią nesumokėtą dalį atsakovė turi teisę sulaikyti dėl ieškovės įsipareigojimų pagal sutartį neįvykdymo. Ieškovės reikalaujamos netesybos yra per didelės, nesąžiningos ir yra akivaizdūs pagrindai jų mažinimui, jei teismas nuspręstų, kad ieškovė turi teisę į netesybas.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2021 m. birželio 10 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovės 17 230,02 Eur skolą, 5 257,21 Eur delspinigius, 8 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo bei 891,48 bylinėjimosi išlaidas ir pripažino negaliojančiu 2019 m. gegužės 20 d. atsakovės atliktą vienašališką įskaitymą 5 619,17 Eur sumai.

5.       Teismas nustatė, kad šalys 2018 m. rugpjūčio 23 d. pasirašė Sutartį, pagal kurią susitarė, kad už projektavimo darbus atsakovė sumokės 7 900,00 Eur plius PVM. 2018 m. spalio 12 d. elektroniniu laišku ieškovė kreipėsi į atsakovę su siūlymu stabdyti Sutarties vykdymą ir perduoti jau atliktus darbus, atsakovei keičiant projektavimo užduotis matant, kad projektavimo sąnaudos viršys Sutartyje numatytą sumą. Atsakovė paprašė projektavimo darbus tęsti toliau, todėl 2018 m. spalio 15 d. ieškovė pateikė atsakovei pasirašytą Papildomą susitarimą, pakeitusį projektavimo darbų apmokėjimo sąlygas, kuriuo šalys susitarė, kad už projektavimo darbus atliktus iki 2018 m. spalio 12 d. atsakovė sumokės ieškovei 15 608,80 Eur, o už vėlesnius projektavimo darbus užsakovas atsiskaitys su projektuotoju pagal suderintą valandinį įkainį. 2018 m. spalio 18 d. buvo pasirašytas darbų perdavimo–priėmimo aktas Nr. 01, kuriame aiškiai nurodyta, kad nuo darbų pradžios iki šio akto pasirašymo datos projektuotojas atliko darbų už 15 608,80 Eur sumą. 2018 m. spalio 18 d. ieškovė išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. 20181018 15 608,80 Eur sumai, tačiau atsakovė iki šiol nėra sumokėjusi 7 000,00 Eur. Sutarties ir Papildomo susitarimo pagrindu ieškovė priskaičiavo, kad ji iki sutarties nutraukimo atliko darbų už 20 460,04 Eur sumą, t. y. pagal 2019 balandžio 29 d. atsakovei pateiktą PVM sąskaitą faktūrą Nr. 20190429 ir 2019 m. balandžio 29 d. atliktų darbų perdavimo priėmimo aktą Nr. 02, už antrojo ataskaitinio laikotarpio darbus, kurių vertė 18 748,00 Eur, bei pagal 2019 m. spalio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 20191001 ir 2019 m. spalio 1 d. atliktų darbų perdavimo priėmimo aktą Nr. 03, kurių vertė 1 712,04 Eur. Šių PVM sąskaitų faktūrų atsakovė nepriėmė ir atsisakė šiuos darbus apmokėti.

6.       Teismas vertino, kad Papildomo susitarimo tekstas visiškai atitiko sutarties šalių valią, buvo konkretus ir aiškus, todėl nesutiko su atsakovės teiginiais, kad Papildomu susitarimu šalių valia buvo susitarti dėl naujos fiksuotos kainos už visus Sutartyje numatytus projektavimo darbus, o pagal suderintą valandinį įkainį apmokėti tik papildomus darbus. Teismas vertino, kad 2019 m. balandžio 30 d. vienašalis ieškovės Sutarties nutraukimas negali būti vertinamas kaip nepagrįstas, nes atsakovė neįvykdė savo sutartinių pareigų, t. y. nesumokėjo numatytais terminais už atliktus darbus. Ieškovės byloje pateikti žiniaraščiai patvirtino, kad ieškovės darbuotojai pildė žiniaraščius, tačiau tai nepatvirtino, kad šie žiniaraščiai kas mėnesį buvo pateikiami atsakovei. Įrodymų, patvirtinančių, kad Papildomame susitarime numatyta sąlyga buvo įgyvendinta, ieškovė nepateikė.

7.       Teismas sprendė, kad neteikdama suvestinio darbo sąnaudų žiniaraščio kiekvieno mėnesio pabaigoje ieškovė savo elgesiu ne tik pažeidė Papildomo susitarimo nuostatas, bet ir sukūrė situaciją, kurioje atsakovė, kuri nėra projektinės dokumentacijos rengimo specialistė, neturėjo galimybės prieštarauti ieškovės nurodytiems darbams, kuriuos ieškovės teigimu atliko ieškovės darbuotojai ir tų darbų vertei pagal valandinį įkainį. Teismas sprendime vertino, kad atsakovė irgi nepateikė duomenų, kurie paneigtų aplinkybes, jog laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 18 d. iki 2019 m. balandžio 30 d. ieškovės darbuotojai visiškai neatliko statinio „Individualaus gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini)“ projektavimo darbų. Todėl teismas ieškovės reikalavimą tenkino iš dalies ir ieškovei iš atsakovės priteisė 15 608,80 Eur skolą už darbus, atliktus nuo 2018 m. rugpjūčio 23 d. iki 2018 m. spalio 15 d. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovė yra sumokėjusi dalį skolos, iš atsakovės priteisė nesumokėtą skolos dalį – 7 000,00 Eur. Teismas, atsižvelgdamas į teisingumo bei protingumo principus bei vadovaudamasis byloje esančiais duomenimis, sprendė, kad reikalavimas dėl 20 460,04 Eur skolos už darbus, atliktus po Papildomo susitarimo iki 2019 m. balandžio 30 d., turėtų būti tenkinamas iš dalies – ieškovei iš atsakovės priteisiant ½ dalį reikalaujamos sumos – 10 230,02 Eur.   

8.       Dėl ieškovės prašomų delspinigių priteisimo teismas nurodė, kad ieškovei atlikus bei perdavus projektavimo darbus, atsakovei kilo pareiga už šiuos darbus atsiskaityti pagal Sutartyje nustatytas sąlygas. Sutarties 2.2. punktas numatė, kad atsakovė privalo apmokėti PVM sąskaitas faktūras per 10 darbo dienų, todėl atsakovė pagal Sutarties 6.2. punktą nuo laiku nesumokėtos sumos įgijo pareigą mokėti 0,2 procentų dydžio delspinigius. Terminas dėl 2019 m. balandžio 29 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 20190429 dėl 18 748,00 Eur sumos apmokėjimo suėjo 2019 m. gegužės 13 d., t. y. atsakovė vėlavo ją apmokėti 146 dienas (iki 2019 m. spalio 7 d.), todėl buvo priskaičiuoti 2 737,21 Eur delspinigiai (18 748,00 Eur / 2 x 0,2 proc. x 146 d.). 2018 m. spalio 18 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 20181018 buvo apmokėta tik iš dalies, todėl nuo neapmokėtos 7 000,00 Eur sumos už 180 dienų priskaičiuoti 2 520,00 Eur delspinigiai (7 000,00 Eur x 0,2 proc. x 180 d.).

9.       Dėl atsakovės atlikto vienašalio įskaitymo pripažinimo negaliojančiu, teismas padarė išvadą, jog bylos šalių priešpriešiniai reikalavimai buvo aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu. Nors abiejų šalių reikalavimai yra kilę iš Projektavimo darbų sutarties, tačiau atsakovės vienašališkai įskaitytas netesybų reikalavimas 5 619,17 Eur sumai į neginčytą 7 000,00 Eur sumą pagal 2018 m. spalio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 20181018, teismo vertinimu, nebuvo patikimai pagrįstas, atsakovė nebuvo išrašiusi sąskaitos dėl netesybų priteisimo, ieškovė tokio atsakovės reikalavimo niekada nepripažino, dėl ko byloje kilo ginčas. Šalių priešpriešiniams reikalavimams esant aiškiai nelygiaverčiams vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu, teismas nepripažino atsakovės atlikto įskaitymo įvykusiu, ir jos prievolės ieškovei šioje dalyje pasibaigimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.130 straipsnis).

10.       Teismas priteisė iš atsakovės 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (22 487,23 Eur (17 230,02 Eur + 5 257,21 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. spalio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis). Teismas nurodė, kad patenkino 63 procentus ieškinio reikalavimų, todėl ieškovei iš atsakovės priteisė 3 569,91 Eur (5 762 Eur x 63 proc.) bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei iš ieškovės priteisė 2 678,43 Eur bylinėjimosi išlaidų (7 239,01 Eur x 37 proc. (100 proc. – 63 proc.). Bylinėjimosi išlaidas tarp šalių įskaičius ieškovei iš atsakovės priteisė 891,48 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11.       Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 30 d. sprendimą dalyje dėl ieškovei iš atsakovės priteistos 17 230,02 Eur skolos, 5 257,21 Eur delspinigių, 891,48 Eur bylinėjimosi išlaidų ir priimti naują sprendimą – priteistos skolos sumą sumažinti iki 9 754,49 Eur ir proporcingai sumažinti priteistas delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų sumas bei priteisti iš ieškovės 1 474,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1.                      Teismas iš esmės teisingai išsprendė bylą, tačiau ieškovei priteisė ženkliai per didelę sumą už papildomai atliktus ir tęstus darbus po 2018 m. spalio 15 d. Atsakovė neneigia, kad po 2018 m. spalio 15 d. ieškovė atliko darbų, tačiau tikrai ne ieškiniu reikalautą ir teismo priteistą sumą, kuri sumažinta per pusę. Nurodytu laikotarpiu atliktų darbų vertė negalėjo būti didesnė nei 2 754,49 Eur. Šią aplinkybę patvirtina paties ieškovės darbuotojų į bylą teikti darbo žiniaraščiai, kuriuose nurodyta, jog 2018 m., t. y. laikotarpiu kai buvo sudarytas Papildomas susitarimas, projekto baigtumas buvo 85 procentai.

11.2.                      Teismas nevertino tos aplinkybės, jog ieškovės darbuotojų teikti darbo žiniaraščiai, kurie pagrindžia ieškovės argumentus dėl projektavimo darbų, atliktų laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 18 d. iki 2019 m. balandžio 30 d., apimties ir vertės, yra netikslūs ir klaidinantys. Teismas turėjo įvertinti šias aplinkybes: darbuotojai fiksavo visą faktiškai darbo metu praleidžiamą laiką darbe, ne tik projektavimo darbus; darbuotojai beveik puse savo darbo laiko dirbo ir prie kitų įvairių projektų; darbuotojo L. L. pateiktos ataskaitos už 2019 m. balandžio mėnesį dubliuojasi; darbuotojų ataskaitose atsakovės projektas pažymėtas pavadinimu „KP 159 Hangeland“; ataskaitose nurodytas projekto baigtumas įvertintas pagal darbuotojų projekto supratimą ir matymą. Abu darbuotojai pildydami 2018 m. ataskaitose žymėjo, kad atsakovės projektavimo darbų baigtumas yra 85 procentai. Ieškovės pateikti žiniaraščiai yra parengti pačios ieškovės, todėl turėjo būti vertinami kritiškai.

11.3.                      Ieškovė dirbtinai ir nepagrįstai išdidino konstrukcijų dalies projekto parengimo sąnaudas. Atsakovė byloje teikė paaiškinimus ir įrodymus, kad ieškovės paslauga, lyginant su sutarties kaina ir ieškinio reikalavimu padidėjo net 5 kartus. Įprastai atliekant panašios ar net žymiai didesnės apimties projektinės dokumentacijos darbus, projektavimo darbus atliekančių įmonių įkainis už 1 (vieną) kvadratinį metrą yra nuo 5,79 Eur iki 19,76 Eur. Šios sumos yra neženkliai didesnės nei buvo susitarta su ieškove sudarant Sutartį ir gerokai mažesnės nei ieškovė pareikalavo Papildomu susitarimu. Atsakovė nurodė, kad sprendimas, dalyje dėl priteistos 17 230,02 Eur reikalaujamos skolos sumos, turi būti panaikintas ir priimtas naujas sprendimas – priteistos skolos suma sumažinta iki 9 754,49 Eur, t. y. 7 000,00 Eur neginčijamos skolos + 2 754,49 Eur už laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 18 d. iki 2019 m. balandžio 30 d. atliktus darbus.

11.4.                      Teismas priteisė per didelę 5 619,17 Eur delspinigių sumą, kuri yra akivaizdžiai per didelė, neproporcinga ieškovės patirtiems nuostoliams ir prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Atsakovė iš dalies buvo įvykdžiusi savo prievolę sumokėti už projektavimo darbus, o likusių sumų atsakovė nemokėjo, nes PVM sąskaitos faktūros Nr. 20190429 ir Nr. 20191001 buvo išrašytos be teisėto pagrindo, siekiant neteisėtai pasipelnyti. Projektinė dokumentacija buvo pateikta su trūkumais, todėl atsakovė turėjo teisę nesumokėti likusios ieškovės reikalaujamos sumos iki kol bus ištaisyti trūkumai. Teismas iš atsakovės priteisė tokią delspinigių sumą, kuri sudarė daugiau nei puse 2018 m. rugpjūčio 23 d. projektavimo darbų sutartyje numatytos sutarties kainos (7 900 Eur). Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog ieškovė patyrė kažkokius nuostolius dėl to, kad atsakovė laiku nesumokėjo sumų, kurių teisėtumą atsakovė ginčijo, todėl sprendimo dalis dėl 5 619,17 Eur delspinigių priteisimo turi būti panaikinta.

11.5.                      Panaikinus sprendimo dalį, kuria iš atsakovės priteista 17 230,02 Eur skolos suma ir 5 257,21 Eur delspinigių suma, turi būti perskaičiuotos ir šalių bylinėjimosi išlaidos.

12.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti, o Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

12.1.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovės priteisė ½ dalį reikalaujamos sumos už atliktus darbus po Papildomo susitarimo sudarymo. Ieškovės direktorius ir liudytojas L. L. 2021 m. kovo 24 d. teismo posėdyje aiškiai nurodė, kad atsakovės darbuotojų darbo žiniaraščių grafoje „užbaigtumas“ nurodyta procentinė išraiška jokiu būdu nereiškia viso ieškovės atliekamo užsakymo baigtumo apimties, o skirta konkrečiam darbuotojui skirtos tam tikros užduoties užbaigtumo įvertinimui, t. y. darbuotojas kas mėnesį pažymi, kiek numatytų darbų jam pavyko atlikti tą mėnesį. Atsakovė tyčia klaidingai interpretuoja byloje esančius dokumentus, todėl apeliacinio skundo argumentai, kad viso užsakymo (projekto) 2018 m. laikotarpiu baigtumas buvo 85 procentai yra visiškai nepagrįsti. Vertindamas aplinkybes dėl viso projekto baigtumo pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad 2018 m. spalio mėnesį visų projektavimo darbų apimtis sudaro apie 50 procentų.

12.2.                      Atsakovė nurodė, kad jai nebuvo sudaryta galimybė kontroliuoti atliekamų darbų apimties ir kainos, tačiau teismas pažymėjo, kad atsakovė darbų rezultatą gavo ir to neneigė viso teisminio proceso metu. Atsakovės argumentai dėl ieškovės darbuotojų savivaliavimo vertintini kritiškai, nes atsakovei iš 2018 m. spalio 12 d. ieškovės elektroninio laiško buvo žinoma, kad 2018 m. spalio mėnesį atlikta tik apie 50 procentų visų projektavimo darbų, todėl už viso projekto darbus mokėtina suma bus tikrai ne mažesnė, nei 31 000 Eur. Ieškovė atliko bei perdavė atsakovei numatytus projektavimo darbus, ką ir konstatavo pirmosios instancijos teismas. Darbų kiekiai ir vertės buvo užfiksuotos atsakovei perduotuose darbo žiniaraščiuose, kurie yra galiojantys ir nenuginčyti. Atsakovės reiškiamos abejones dėl darbo žiniaraščiuose užfiksuotų darbų kiekių ir vertės, vertintina kaip gynybinė pozicija, nes 2018 m. spalio mėnesį pasirašant darbų perdavimo–priėmimo aktą Nr.01 15 608,80 Eur sumai, atsakovė buvo informuota apie darbų atliktų darbų apimtį, todėl turėjo ir galėjo suprasti, kad likusi darbų kaina tikrai sudarys ne 2 754,49 Eur sumą.

12.3.                      Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad siekdama išsaugoti sutartinius santykius, atsakovė pripažino, kad darbų apimtis išaugo ir sutiko kainą padidinti, už darbus, atliktus iki 2018 m. spalio 12 d. ir sumokėti 15 608,80 Eur, o už vėlesnius projektavimo darbus, atliktus po 2018 m. spalio 12 d., mokėti ieškovei pagal suderintą valandinį įkainį. Papildomo susitarimo tekstas šiuo atveju visiškai atitiko sutarties šalių valią, buvo konkretus ir aiškus. Teismas nesutiko su atsakovės teiginiais, kad Papildomu susitarimu šalių valia buvo susitarti dėl naujos fiksuotos kainos už visus Sutartyje numatytus projektavimo darbus, o pagal suderintą valandinį įkainį apmokėti tik papildomus darbus. Bendra darbų kaina padidėjo ne 5 kartus, kaip nurodo atsakovė, o 4,5 karto ir iš esmės dėl paties atsakovės nuolat keičiamų projektavimo užduočių. Ieškovė yra aiškiai nurodžiusi, kad atsakovė nepagrįstai lygina skirtingų projektuotojų parengtų skirtingų pastatų projektų kainas palyginimo kriterijumi pasirinkdamas statinio kvadratūrą, todėl papildomai dėl šių aplinkybių nepasisako.

12.4.                      Dėl delspinigių sumažinimo ieškovė nurodė, kad teismo sprendimu priteista delspinigių suma nėra pernelyg didelė. Abi sutarties šalys yra privatūs juridiniai asmenys, profesionalūs verslininkai, sudarę komercinę sutartį, geba pamatuoti prisiimtą riziką, todėl galimas teismo įsikišimas į jų sutartinius teisinius santykius yra iš esmės ribotas. Šalių sudaryta projektavimo darbų sutartimi nustatytas 0,2 proc. netesybų dydis nėra akivaizdžiai neprotingas ar per didelis. Teismo priteista delspinigių suma nėra pernelyg didelė ir nesudaro daugiau nei pusę Sutartyje numatytos sutarties kainos, nes pasirašius Papildomą susitarimą, šalys iš esmės naujai susitarė dėl projektavimo darbų atlikimo ir apmokėjimo už juos tvarkos ir terminų. Kilus ginčui dėl atsiskaitymo už suteiktas paslaugas, atsakovė vienašališkai įskaitė 5 619,17 Eur sumą į neginčytą 7 000,00 Eur sumą pagal 2018 m, spalio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą bei informavo, kad sulaiko likusią 1 380,83 Eur sumą. Atlikdama neteisėtą vienašališką įskaitymą, atsakovė priskaičiavo ieškovei 5 619,17 Eur dydžio delspinigius taikydama būtent 0,2 proc. delspinigių normą, tačiau teismui pritaikius tokio paties 0,2 proc. dydžio delspinigius, atsakovės nuomone tokios netesybos yra per didelės, nesąžiningos ir yra akivaizdus pagrindas jų mažinimui. Atlikdama vienašališką įskaitymą, atsakovė vertino, kad netesybų dydis yra pagrįstas ir tinkamas, todėl vėlesni atsakovės teiginiai dėl per didelio netesybų dydžio yra nepagrįsti.  

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

14.       Byloje kilo ginčas dėl atsiskaitymo už projektavimo rangos darbus. Apeliaciniu skundu skundžiama teismo sprendimo dalis, kuria teismas iš atsakovės (užsakovės) priteisė ½ dalį skolos sumos – 10 230,02 Eur už darbus atliktus po 2018 m. spalio 15 d. papildomo susitarimo sudarymo bei delspinigius.

15.       Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 23 d. ieškovė ir atsakovė pasirašė projektavimo darbų sutartį KP-WW-STAV-2018.08 dėl statinio „Individualaus gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini)“ projektinės dokumentacijos parengimo pagal atsakovės pateiktus vykdymui reikalingus išeities duomenis ir laikantis projektinės dokumentacijos rengimo ir perdavimo grafiko (el. b. 1 t., b. l. 11-12). Šalys susitarė, kad už projektavimo darbus atsakovė sumokės 7 900 Eur plius PVM (sutarties 2.1 p.). 2018 m. spalio 15 d. šalys sudarė Papildomą susitarimą Nr.1, pakeitusį projektavimo darbų apmokėjimo sąlygas, kuriame nurodyta, kad „Užsakovas“ (atsakovė) ir „Projektuotojas“ (ieškovė) susitaria, kad už projektavimo darbus atliktus iki 2018 m. spalio 12 d., atsakovė sumokės ieškovei 15 608,80 Eur. Už vėlesnius projektavimo darbus Užsakovas atsiskaitys su Projektuotoju pagal suderintą valandinį įkainį, kuris lygus 22,80 Eurai/valanda – už vieną inžinieriaus ar projekto vadovo darbo valandą ir 4,85 Eurai/valanda – už programinės įrangos Tekla structures naudojimo valandą (el. b. 1 t., b. l. 17). 2018 m. spalio 18 d. buvo pasirašytas darbų perdavimo – priėmimo aktas Nr.01 bei išrašyta 2018-10-18 PVM sąskaita faktūra Nr. 20181018 iš viso 15 608,80 Eur sumai (el. b. 1 t., b.l. 30-31). 2019 m. balandžio 30 d. ieškovė Sutartį nutraukė, surašydama vienašalį Sutarties nutraukimo aktą. Sutarties ir Papildomo susitarimo Nr. 1 pagrindu ieškovė priskaičiavo, kad ji iki sutarties nutraukimo atliko darbų už 20 460,04 Eur sumą, t. y. pagal 2019-04-29 atsakovei pateiktą PVM sąskaitą faktūrą Nr. 20190429 ir 2019-04-29 atliktų darbų perdavimo priėmimo aktą Nr. 02, už antrojo ataskaitinio laikotarpio darbus, kurių vertė 18 748,00 Eur, bei pagal 2019-10-01 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 20191001 ir 2019-10-01 atliktų darbų perdavimo priėmimo aktą Nr. 03, kurių vertė 1 712,04 Eur. Šių PVM sąskaitų faktūrų atsakovė nepriėmė ir atsisakė šiuos darbus apmokėti. Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą tenkino iš dalies: ieškovei iš atsakovės priteisė 7 000 Eur skolą už darbus, atliktus nuo 2018-08-23 iki 2018-10-15. Teismas, atsižvelgdamas į teisingumo bei protingumo principus sprendė, kad reikalavimas dėl 20 460,04 Eur skolos už darbus, atliktus po 2018-10-18 Papildomo susitarimo iki 2019-04-30, tenkinamas iš dalies ir ieškovei iš atsakovės priteisė ½ dalį reikalaujamos sumos – 10 230,02 Eur (20 460,04 Eur / 2). 

16.       Apeliaciniu skundu ginčijama tik ta sprendimo dalis, kuria iš dalies tenkintas ieškovės reikalavimas dėl skolos už darbus atliktus po 2018-10-18 Papildomo susitarimo priteisimo. Apeliantė nurodo neneigianti, kad po 2018-10-15 ieškovė atliko darbų, tačiau tikrai ne ieškiniu reikalautą ir teismo priteistą sumą, kuri sumažinta per pusę. Atsakovės nuomone, nurodytu laikotarpiu atliktų darbų vertė negalėjo būti didesnė nei 2 754,49 Eur. Šis apeliacinio skundo argumentas grindžiamas tuo, kad pačios ieškovės darbuotojų į bylą teiktuose darbo žiniaraščiuose nurodyta, jog 2018 m. (t. y. laikotarpiu kai buvo sudarytas 2018-10-15 papildomas susitarimas) Projekto baigtumas buvo 85%. Taigi, jeigu šalių suderintame 2018-10-15 papildomame susitarime 15 608,80 Eur suma sudaro 85% visos kainos, tai likusius 15% būtent ir sudaro 2 754,49 Eur suma. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti šiai apeliantės pozicijai.

17.       Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovei vykdant projektavimo darbus, o atsakovei keičiant projektavimo užduotis paaiškėjo, kad ieškovės darbo sąnaudos projektui parengti viršys Sutartyje numatytą sumą. 2018 m. spalio 12 d. ieškovė elektroniniu laišku kreipėsi į atsakovę, su siūlymu stabdyti Sutarties vykdymą, perduodant jau atliktus darbus. Laiške nurodyta, kad atliktų projektavimo darbų apimtis sudaro apie 50 procentų viso pagal Sutartį siekiamo rezultato, o patiriamos sąnaudos kelis kartus viršija sutarties kainą (el. b., 1 t., b. l. 27-28). Nusprendus tęsti bendradarbiavimą ir šalims pasirašius Papildomą susitarimą Nr. 1, projektavimo darbų kaina buvo pakeista ir susitarta, kad už projektavimo darbus, atliktus iki 2018-10-12, atsakovė sumokės 15 608,80 Eur, o už vėlesnius projektavimo darbus, atliktus po 2018-10-12, atsakovė atsiskaitys su ieškove pagal papildomame susitarime nustatytą valandinį įkainį. Į bylą pateiktų žiniaraščių analizė neduoda pagrindo teigti, jog ieškovės darbuotojai darbo žiniaraščiuose 2018 m. žymėjo, kad projektavimo darbų baigtumas yra 85 % (el. b., 1 t., b.l. 43, 45). Darbuotojo L. L. 2018 m. spalio mėnesio darbų žiniaraštyje nurodyta, kad jis atliko 85 proc. modeliavimo ir klojininių brėžinių rengimo darbų (el. b., 1 t., b.l. 43), 2018 m. lapkričio mėnesio darbų žiniaraštyje nurodyta, kad jis atliko 85 proc. angų modeliavimo ir brėžinių koregavimo darbų (el. b., 1 t., b.l. 45), 2019 m. vasario mėnesio darbų žiniaraštyje nurodyta, kad jis atliko 90 proc. siurblinės bei plieno sijyno ir steico sijų koregavimo darbų ir 80 procentų gembiškų laiptų įdėtinės plieninės detalės brėžinio rengimo darbų (el. b., 1 t., b. l. 45). Taigi žiniaraščiuose nurodomas ne viso projekto baigtumo procentas, o tam tikro projektavimų darbų etapo baigtumo procentas. Šiuo atveju nėra pagrindo vieno iš etapų baigtumo procento laikyti visos projektavimo užduoties baigtumo procentu ir atitinkamai su šiuo procentu susieti po 2018-10-12 atliktų darbų kainą.

18.       Apeliaciniame skunde sutinkama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog ieškovė neteikdama suvestinio darbo sąnaudų žiniaraščio kiekvieno mėnesio pabaigoje savo elgesiu pažeidė 2018-10-15 papildomo susitarimo nuostatas bei sukūrė situaciją, kurioje atsakovė, kuri nėra projektinės dokumentacijos rengimo specialistė, neturėjo galimybės prieštarauti ieškovės nurodytiems darbams, kuriuos ieškovės teigimu atliko ieškovės darbuotojai bei, kad atsakovei nebuvo sudaryta galimybė kontroliuoti atliekamų darbų apimties ir kainos. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas būtent šių išvadų pagrindu ir sumažino ieškovės reikalautą skolą už darbus, atliktus po Papildomo susitarimo sudarymo. Apeliaciniame skunde nėra pateikiama nei vieno argumento, kodėl pastarosios išvados turėtų sudaryti pagrindą skolą už atliktus darbus sumažinti iki atsakovės nurodomos 2 754,49 Eur sumos.

19.       Apeliacinio skundo argumentai dėl kitų projektavimo paslaugas teikiančių įmonių įkainių neturi teisinės reikšmės sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą dėl apmokėjimo. Pagal CK 6.644 straipsnio 2 dalį iš projektavimo rangos kilusiems šalių teisiniams santykiams taikomos specialiosios teisės normos (CK 6.700–6.704 straipsniai), o bendrosios rangos teisės normos (CK 6.644–6.671 straipsniai) taikomos tiek, kiek šie santykiai nereguliuojami specialiųjų teisės normų. Remiantis CK 6.700 straipsniu, projektavimo darbų sutartimi rangovas (projektuotojas) įsipareigoja atlikti pagal užsakovo užduotį projektavimo darbus, parengti techninius dokumentus ar sukurti kitokį darbų rezultatą ir perduoti jį užsakovui, o užsakovas įsipareigoja priimti darbų rezultatą ir sumokėti už atliktą darbą. Darbų kaina – tai rangovo turėtų išlaidų kompensavimas ir atlyginimas jam už darbą, t. y. rangovo pelnas. Darbų kaina gali būti nustatoma keliais būdais: sutartyje nurodant konkrečią kainą arba sudarant sąmatą arba sutartyje įtvirtinant kainos nustatymo kriterijus ir būdus. CK 6.653 straipsnio 1–3 dalys – dispozityviosios teisės normos, kuriose nustatyta galimybė šalims pasirinkti kainos nustatymo būdus. Rangos sutartis galioja ir nenurodžius kainos sutartyje, tokiu atveju darbų kaina nustatoma CK 6.198 straipsnyje nustatyta tvarka. Tik tuo atveju, jei kaina ar jos nustatymo tvarka sutartyje neaptarta ir šalys nėra susitarusios kitaip, laikoma, kad šalys turėjo omenyje kainą, kurią sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta imti už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis, o jeigu ši kaina neegzistuoja, – atitinkančią protingumo kriterijus kainą (CK 6.653 straipsnio 1 dalis, 6.198 straipsnis). Rangos sutarties šalys, nustatydamos darbų kainą, turi teisę veikti savo nuožiūra, o šios nuožiūros teisė yra plati – ji prasideda galimybe pasirinkti kainos apibrėžimo metodus, baigiasi galimybe apskritai sutartyje nenurodyti darbų kainos. Nagrinėjamu atveju šalys, sudarydamos papildomą susitarimą, nustatė darbų kainą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad toks susitarimas dėl darbų kainos galioja ir saisto jį sudariusias šalis. Šalims susitarus dėl projektavimo darbų įkainio – nėra teisinio pagrindo vertinti kitų projektavimo darbus atliekančių įmonių įkainius sprendžiant dėl atsakovės pareigos sumokėti sutartimi sulygtą darbų kainą.

20.       Apeliaciniu skundu taip pat skundžiama teismo sprendimo dalis dėl 5 619,17 Eur delspinigių priteisimo. Apeliantės teigimu, priteista delspinigių suma yra akivaizdžiai per didelė, neproporcinga ieškovės patirtiems nuostoliams ir prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. 

21.       Prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį netesybomis (CK 6.70 straipsnis). CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Netesybos gali būti nurodytos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamos prievolės sumos procentu (CK 6.71 straipsnio 2 dalis). Šalys sutarties 6.2 punktu susitarė, kad užsakovui laiku neatsiskaičius su projektuotoju už kiekvieną pavėluotą dieną užsakovas privalo mokėti 0,2 procento dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos iki atsiskaitymo. Sutarties laisvės principas, netesybų atveju reiškiantis, kad šalys laisvai savo nuožiūra gali nustatyti netesybas už bet kokį sutarties pažeidimą ir susitarti dėl abiem šalims priimtino jų dydžio, jei tai neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 6.156, 6.157 straipsniai), be kita ko, reiškia ir tai, kad sutartį pažeidusi šalis sutartyje nustatytais atvejais privalo mokėti sutarto dydžio netesybas, o kitai šaliai nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio. Sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais. Šalių autonomija komerciniuose teisiniuose santykiuose, sutarties laisvės ir privalomumo principai yra labai svarbios vertybės, užtikrinančios profesionalių verslo subjektų galimybę laisvai veikti ir patiems matuoti savo riziką, todėl teismo kišimasis į jų suderėtas netesybas galimas tuo atveju, kai netesybų dydžio neprotingumas yra akivaizdus. Apeliantės teigimu, šioje byloje egzistavo abu netesybų sumažinimo pagrindai: a) atsakovė iš dalies įvykdė prievolę; b) taikytos netesybos yra aiškiai per didelės, neproporcingo dydžio bei nesuderinamos su teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 straipsnis).

22.       Pasisakant dėl šalių sulygto netesybų dydžio pažymėtina, kad abi sutarties šalys yra privatūs juridiniai asmenys, profesionalios verslininkės, sudariusios komercinę sutartį, tai reiškia, kad jos geba pamatuoti prisiimtą riziką, galėjo įvertinti sutarties nuostatas bei savo galimybes vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, o jų pažeidimo atveju – galimas sutarties nevykdymo teisines pasekmes. Netesybų dydis, išreikštas procentine išraiška – 0,2 procento nuo laiku nesumokėtos sumos, savaime nelaikytinas nei neprotingu nei nesąžiningu ar per dideliu. Juo labiau, kad pati atsakovė, atlikdama vienašalį įskaitymą (kuris pirmosios instancijos teismo buvo pripažintas negaliojančiu), priskaičiavo ieškovui 5 619,17 Eur dydžio delspinigius taikydama būtent šalių sutartimi sulygtą 0,2 procentų delspinigių normą (e. b., 1 t., b. l. 72-73). Taigi pati atsakovė, manydama esant pagrindui ieškovei taikyti sutartinę atsakomybę, šalių sulygto delspinigių dydžio nelaikė neprotingu ar per dideliu. Teisėjų kolegija nepritaria apeliantui, jog tai, kad teismo priteista delspinigių suma sudaro daugiau kaip pusę šalių 2018 m. rugpjūčio 23 d. projektavimo darbų sutartyje numatytos sutarties kainos (7 900 Eur), patvirtina, jog iš atsakovės priteista netesybų suma yra pernelyg didelė. Kaip jau buvo minėta, dėl padidėjusios darbų apimties, sudarydamos 2018 m. spalio 15 d. Papildomą susitarimą Nr.1, šalys pakeitė projektavimo darbų apmokėjimo sąlygas – už projektavimo darbus atliktus iki 2018-10-12, nustatė 15 608,80 Eur fiksuotą sumą, o už vėlesnius projektavimo darbus susitarė atsiskaityti pagal valandinį įkainį. Todėl netesybų dydžio lyginimas su pradine darbų kaina neturi prasmės, nes nesusijęs su atliktų darbų verte (kaina) už kuriuos skaičiuojamos netesybos. Nors atsakovė apeliaciniame skunde pagrįstai teigia, jog ieškovė nepateikė įrodymų, kad apskritai patyrė kokius nors nuostolius, tačiau konkretaus nuostolių dydžio nenurodymas šiuo konkrečiu atveju per se (savaime) neįrodo, kad šalių sulygtos netesybos yra aiškiai per didelės. Kaip jau buvo minėta anksčiau, vienas iš susitarimo dėl netesybų dydžio tikslų yra tas, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio. Taigi, kai abi šalys yra verslininkai, o netesybos nėra akivaizdžiai neprotingos, besąlygiškai reikalaujant, kad kreditorius įrodinėtų patirtų nuostolių dydį, neatitiktų netesybų instituto tikslo ir paskirties, sudarytų sąlygas skolininkui vilkinti patį procesą ir vengti prievolių vykdymo. Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstu apeliacinio skundo argumentą, kad byloje netinkamai įvertintas kitas savarankiškas netesybų mažinimo pagrindas – prievolės dalinis įvykdymas. Netesybos (delspinigiai) yra viena iš prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonių, jos skaičiuojamos skolininkui neįvykdžius prievolės (ar ją įvykdžius netinkamai). Teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes ir remdamasis CK 1.5 straipsniu, turi teisę, tačiau ne pareigą, sumažinti pagal sutartis atsiradusias netesybas. CK 6.205 straipsnyje nurodyta, kad sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą. Sutarties 2.2 punkte nustatyta, kad už atliktus darbus užsakovas privalo apmokėti per 10 darbo dienų nuo PVM sąskaitos faktūros pasirašymo. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė sutartais terminais neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų. Terminas 2019-04-29 PVM sąskaitai faktūrai apmokėti suėjo 2019-05-13. 2018-10-18 PVM sąskaita – faktūra Nr. 20181018 buvo apmokėta tik iš dalies 2018-12-12, nepaisant to, kad dėl šios sąskaitos ginčo nebuvo. Toks atsakovo elgesys, kuomet apmokėta tik dalis dar 2018 m. spalio mėnesio sąskaitos, neteikia pagrindo mažinti delspinigių dydį dėl to, kad prievolė yra iš dalies įvykdyta. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais, pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Neįvykdžius prievolės ar pažeidus prievolės įvykdymo terminą, tenka prisiimti neigiamus tokio elgesio padarinius ir mokėti sutartyje nustatytus delspinigius. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje situacijoje netesybų mažinimas iš esmės paneigtų šalių susitarimą, o tai lemtų sutarties laisvės principo ignoravimą, neužtikrintų kreditoriaus bei skolininko interesų pusiausvyros, neatliktų prievolės įvykdymo užtikrinimo funkcijos, neatitiktų protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų (CK 1.5 straipsnis).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

23.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, išnagrinėjus apeliacinio skundo argumentus, nenustatyta pagrindų pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

24.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė teikdama atsiliepimą į apeliacinį skundą patyrė 800 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurios priteistinos ieškovei iš apeliantės (CPK 93, 98 straipsniai).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Konstrukcijų projektai“, juridinio asmens kodas 300055206, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „ Wisewood“, juridinio asmens kodas 302527538, 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                 Dalė Burdulienė

Anita Sereikienė

Arvydas Žibas