ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 4 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko A. D. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. kovo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-816-671/2022 pagal skolininko A. D. prašymą dėl teismo įsakymo įvykdymo išdėstymo civilinėje byloje pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“, veikiančios per uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialą „Telšių šiluma“, pareiškimą skolininkui A. D. dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. sausio 28 d. teismo įsakymu iš skolininko A. D. kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“, veikiančios per uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialą „Telšių šiluma“ (toliau – ir kreditorė), naudai priteista 191,45 Eur skolos, 1,94 Eur delspinigių 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. sausio 28 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 9 Eur bylinėjimosi išlaidos.

2.       2022 m. vasario 28 d. skolininkas A. D. pateikė teismui prašymą dėl skolos išdėstymo, kuriuo prašė Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. sausio 28 d. teismo įsakymu priteistą skolą, delspinigius ir bylinėjimosi išlaidas išdėstyti dalimis dvylikai mėnesių, leidžiant sumokėti kas mėnesį po 17 Eur. Nurodė, kad šiuo metu neturi galimybės padengti visą skolą iš karto, nes jo gaunamos pajamos tik 218,17 Eur.

3.       Kreditorė su skolininko prašymu dėl skolos išdėstymo nesutiko. Pažymėjo, kad tokiu atveju skola būtų mokama per ilgai ir tai pažeistų kreditorės interesus. Skolininkas naudojasi kreditorės paslaugomis, tačiau jau ilgą laiką nemoka mokesčių. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmuose jau ne kartą buvo priteistos skolos iš A. D. kitose civilinėse bylose, tačiau A. D. nemokėjo priteistų skolų, nebendradarbiavo su kreditore, todėl išieškojimai vykdomi per antstolį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2022 m. kovo 15 d. nutartimi skolininko prašymą dėl skolos išdėstymo atmetė.

5.       Teismas iš skolininko prašymo turinio, prie prašymo pateiktų duomenų nustatė, kad skolininkui A. D. yra mokama senatvės pensija - 311,67 Eur. Iš šios sumos kas mėnesį pagal vykdomuosius dokumentus yra išskaitoma 93,50 Eur. A. D. išmokama suma yra 218,17 Eur. Duomenų apie turimą nekilnojamąjį turtą ar registruotą kilnojamąjį turtą skolininkas nepateikė. Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko esančių duomenų (Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų civilinės bylos Nr. eL2-2622-304/2020, Nr. eL2-6239-1037/2020, Nr. eL2-1420-344/2021, Nr. eL2-3829-671/2021) matyti, kad skolininkas turi daugiau įsipareigojimų. Kaip nurodė kreditorė savo prašyme, skolininkas nemoka mokesčių už teikiamas paslaugas, savanoriškai visiškai nemokėjo priteistų skolų, todėl kreditorė kreipėsi į antstolį, ką patvirtina ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pažyma apie skolininkui išmokėtas išmokas.

6.       Teismas darė išvadą, kad išdėsčius teismo procesinio sprendimo įvykdymą po 17 Eur kas mėnesį, šalių interesų pusiausvyra bus akivaizdžiai pažeista ir tai suteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, kuris nededa pastangų savanoriškai, nors iš dalies, vykdyti prievolę kreditorei. Teismas pažymėjo, jog kaip prašyme nurodė skolininkas, jis didesnės sumos sumokėti negali, todėl nėra jokių patikimų duomenų, kad išdėsčius teismo įsakymo vykdymą, nustatant didesnę mėnesio įmoką, skolininkas mokės skolą dalimis.

                                            III. Atskirojo skundo argumentai

7.       Skolininkas A. D. pateikė atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. kovo 15 d. nutarties, kuriuo prašo leisti priteistą sumą išdėstyti per šešis mėnesius ar net ilgesnį laikotarpį. Atskirajame skunde nurodė, kad vienintelį skolininkui priklausiantį vieno kambario butą, (duomenys neskelbtini), skolininkas paveldėjo iš savo mamos E. D. su 2 200 Eur jos skola. Antstoliai kas mėnesį išskaičiuoja iš skolininko gaunamos išankstinės pensijos nuo 93,50 Eur iki 103 Eur, todėl skolininkui priteistos sumos - 202,36 Eur - yra fiziškai neįmanoma sumokėti, nes jam pragyvenimui lieka 218,17 Eur per mėnesį.

8.       Kreditorė atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas netenkinamas.

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis. Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais argumentais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta.

10.       Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2022 m. kovo 18 d. pažymos kopiją apie asmeniui išmokėtas išmokas nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2022 m. kovo 28 d.

11.       CPK 284 straipsnio 1 dalyje nenustatyta, kad šalių turtinė padėtis, sprendžiant klausimą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, turi būti vertinama turtinių įsipareigojimų atsiradimo metu. Nagrinėjamu atveju apeliantas naujai pateiktu įrodymu įrodinėja savo finansinę padėtį, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad naujo įrodymo pateikimas ir jo prijungimas prie bylos nepažeis bylos proceso dalyvių interesų, bylos nagrinėjimas nebus užvilkintas, todėl apelianto teikiamas įrodymas priimamas (CPK 314 straipsnis).

12.       CPK 18 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. CPK 7 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau.

13.       Visgi tam tikrais atvejais, kai dėl objektyvių susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo, teismas, vadovaudamasis CPK 284 straipsnio 1 dalimi bei atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas svarbias aplinkybes, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva gali sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką. Kita vertus, CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, o teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

14.       Teismų praktikoje pasisakoma, kad teismas, spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo galimybės, turėtų atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, į kitas svarbias aplinkybes, turėtų siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, kad sprendimo vykdymo išdėstymas skolininkui nesuteiktų nepagrįsto pranašumo, o išieškotojas nepatirtų nepagrįstų nuostolių, taip pat turėtų vadovautis bendraisiais teisės principais – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-477-302/2019, 2020 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-548-236/2020).

15.       Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar įvykdymo išdėstymo, aktualūs yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Kiekvienu atveju vertinant prašymą atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, iškyla poreikis įvertinti, ar prašymo patenkinimas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra ir ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis. Teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-260-313/2016).

16.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytą teismų praktiką sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimu, taip pat įvertinęs bylos medžiagą, atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė nustatęs ir įvertinęs visas esmines teismo sprendimo vykdymo išdėstymo instituto taikymui reikšmingas sąlygas.

17.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad skolininkas turi daugiau įsipareigojimų (priteistos skolos kitose civilinėse bylose), savanoriškai visiškai nemokėjo priteistų skolų, kreditorė priteistų skolų išieškojimą vykdo per antstolį, pagrįstai darė išvadą, jog išdėsčius teismo procesinio sprendimo įvykdymą po 17 Eur kas mėnesį, šalių interesų pusiausvyra bus akivaizdžiai pažeista ir tai suteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, kuris nededa pastangų savanoriškai, nors iš dalies, vykdyti prievolę kreditorei.

18.       Dar daugiau, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymėta, jog skolininko interesai yra pakankamai užtikrinami suteikiant jam galimybę pasinaudoti teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo ar atidėjimo institutu teisminio nagrinėjimo stadijoje ar iš karto po jos, bet iki priverstinio vykdymo pradžios, pateikiant teismui įrodymus apie turtinę padėtį ar kitas aplinkybes, objektyviai trukdančias įvykdyti teismo sprendimą per įmanomai trumpiausią terminą. Vien skolininko delsimas pateikti prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą gali būti pagrindu tokį prašymą atmesti (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1439-943/2020).

19.       Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad 2022 m. sausio 8 d. teismo įsakymas apeliantui įteiktas 2022 m. vasario 7 d. Pažymėtina, kad teismo įsakymas įsiteisėja po dvidešimt dienų nuo pranešimo skolininkui įteikimo, jeigu skolininkas raštu nepraneša teismui apie teismo įsakymo įvykdymą ir nepareiškia prieštaravimų dėl kreditorės pateikto reikalavimo. Apeliantas prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo pateikė 2022 m. vasario 28 d., t. y. teismo įsakymo įsiteisėjimo dieną.

20.       Apelianto su atskiruoju skundu pateikta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2022 m. kovo 18 d. pažymos kopija apie asmeniui išmokėtas išmokas nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2022 m. kovo 28 d. patvirtina tas pačias aplinkybes, kurias nustatė ir pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, jog skolininkui buvo mokama 311,67 Eur senatvės pensija, iš šios sumos kas mėnesį pagal vykdomuosius dokumentus buvo išskaitoma 93,50 Eur, skolininkui išmokama suma – 218,17 Eur. Iš minėtos pažymos taip pat nustatyta, kad 2022 m. vasario 27 d. skolininkui buvo išmokėta 344,24 Eur senatvės pensija, iš šios sumos pagal vykdomuosius dokumentus išskaityta 103,27 Eur, skolininkui išmokėta suma – 240,97 Eur. Nors apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad turi jam nuosavybės teise priklausantį vieno kambario butą, tačiau realių duomenų apie turimą nekilnojamąjį turtą ar registruotą kilnojamąjį turtą (bei šio turto vertę) apeliantas nepateikė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien apelianto nurodoma aplinkybė dėl sunkios finansinės padėties, nėra išimtinė ir nesudaro pagrindo išdėstyti teismo įsakymo vykdymą. Kartu pažymėtina, kad apeliantas nepateikė duomenų, sudarančių pagrindą vertinti, jog jis stengiasi vykdyti teismo įsakymą, kurį prašo išdėstyti, todėl vertintina, kad tenkinus apelianto prašymą ir priteistas sumas išdėsčius šešiems mėnesiams (atskiruoju skundu apeliantas prašo išdėstyti skolos mokėjimą trumpesniam laikotarpiui, nei kad prašė pirmosios instancijos teisme – dvylikos mėnesių laikotarpiui), būtų ne tik neužtikrintas teismo sprendimo privalomumo prioritetas, bet ir pažeisti kreditorės interesai bei lūkesčiai kuo greičiau atgauti skolą, o apeliantui būtų suteiktas nepagrįstas pranašumas. Kita vertus, nei prašyme, nei atskirajame skunde apeliantas nenurodė, kokios aplinkybės užtikrintų jo galimybes per jo nurodytą laikotarpį įvykdyti teismo įsakymą. Byloje nėra duomenų, leidžiančių tikėtis, kad apelianto finansinė padėtis ateityje pagerės.

21.       Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino skolininko prašymo išdėstyti teismo įsakymo vykdymą, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ją naikinti, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a:

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. kovo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                                             Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė