Civilinė byla Nr. 3K-3-471/2014 (S)
Teisminio proceso Nr. 2-05-3-06031-2012-5
Procesinio sprendimo kategorijos:
40.3; 42.11.2; 50.4
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. spalio 31 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko, Sigito Gurevičiaus (pranešėjas) ir Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Širvintų rajono savivaldybės administracijos ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,GP Auto“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Širvintų rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „GP Auto“ dėl nuomos mokesčio, palūkanų ir delspinigių priteisimo, įpareigojimo atlikti remonto darbus bei atsakovo priešieškinį ieškovui Širvintų rajono savivaldybės administracijai dėl nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia, jos modifikavimo, įpareigojimo atlikti kapitalinį remontą pakeitimo, trečiasis asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje keliami valstybei priklausančio hidrotechnikos komplekso nuomos sutarties sąlygų dėl nuomos mokesčio dydžio, pareigos daryti nuomojamo turto remontą aiškinimo, taip pat jų modifikavimo klausimai.
2001 m. vasario 8 d. Vilniaus apskrities viršininkas ir UAB „Elminda“ sudarė hidrotechnikos komplekso nuomos sutartį, pagal kurią Vilniaus apskrities viršininkas išnuomojo bendrovei 50 metų laikotarpiui Širvintų rajono Širvintų miesto žemės ūkio hidrotechnikos kompleksą mažajai hidroelektrinei statyti ir eksploatuoti. Sutartis sudaryta 2001 m. sausio 23 d. įvykusio Širvintų rajono Širvintų miesto hidrotechnikos komplekso pritaikant jį mažosios hidroelektrinės statybai nuomos aukciono pagrindu UAB „Elminda“ pasiūlius didžiausią nuomos kainą (28 000 Lt). Nuomos sutartimi išnuomota užtvanka nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o nuo 2002 m. rugpjūčio 28 d. turto patikėjimo teise perduota Širvintų rajono savivaldybei.
2008 m. rugpjūčio 19 d. sutartimi UAB „Elminda“ pardavė atsakovui hidroelektrinę ir prie jos priklausančias hidroturbinas, elektros įrengimus. 2008 m. rugsėjo 1 d. atsakovas pateikė prašymą pakeisti 2001 m. vasario 8 d. sutarties šalį – nuomininką UAB „Elminda“ – atsakovu, kitas sutarties sąlygas palikti tas pačias.
2008 m. gruodžio 3 d. šalys sudarė valstybės materialiojo turto nuomos sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo perduoti hidrotechnikos komplekso statinius mažajai hidroelektrinei eksploatuoti, o atsakovas – mokėti 28 000 Lt nuompinigių per metus, mokant po 2333,33 Lt kas mėnesį. 2009 m. vasario 27 d. susitarimu buvo patikslintas nuomojamo objekto unikalus numeris. 2009 m. gegužės 11 d. susitarimu šalys susitarė nutraukti 2008 m. gruodžio 3 d. hidrotechnikos komplekso nuomos sutartį (su pakeitimu) nuo 2009 m. gegužės 11 d., nes atsakovas negalėjo įregistruoti naujos nuomos sutarties pirminiam nuomininkui neišregistravus nutrauktosios, ir nuo 2009 m. gegužės 12 d. pasirašyti naujos hidrotechnikos komplekso nuomos sutarties. Nauja šalių nuomos sutartis sudaryta 2009 m. gruodžio 8 d.
Ieškovas 2012 m. gegužės 4 d. kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka inicijuoti neeilinę jo nuomojamo hidrotechnikos komplekso apžiūrą – paskirti specialistų grupę (komisiją) šiai apžiūrai atlikti, įvertinti techninę komplekso būklę ir nustatyti būtinus remonto darbus; per tris mėnesius nuo apžiūros akto surašymo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti ir suderinti apžiūros metu nustatytiems darbams reikalingą atlikti darbo projektą; per tris mėnesius nuo darbo projekto suderinimo dienos atlikti jame nurodytus darbus; priteisti iš atsakovo valstybės naudai 55 653,53 Lt nuomos mokesčio pagal 2001 m. vasario 8 d. nuomos sutartį už laikotarpį nuo 2006 m. kovo 3 d. iki 2008 m. rugpjūčio 27 d. ir 10 576,56 Lt palūkanų; 12 196,89 Lt nuomos mokesčio pagal 2008 m. gruodžio 3 d. nuomos sutartį už laikotarpį nuo 2008 m. gruodžio 3 d. iki 2009 m. gegužės 11 d. ir 439,20 Lt delspinigių; 28 000 Lt nuomos mokesčio pagal 2009 m. gruodžio 8 d. nuomos sutartį už laikotarpį nuo 2009 m. gruodžio 8 d. iki 2010 m. gruodžio 8 d. ir 1008 Lt delspinigių; 28 000 Lt nuomos mokesčio pagal 2009 m. gruodžio 8 d. nuomos sutartį už laikotarpį nuo 2010 m. gruodžio 9 d. iki 2011 m. gruodžio 8 d. ir 812 Lt delspinigių; 7440,87 Lt nuomos mokesčio už faktinį naudojimąsi hidrotechnikos kompleksu nuo 2008 m. rugpjūčio 28 d. iki 2008 m. gruodžio 2 d. ir 1270,92 Lt palūkanų; 16 185,81 Lt nuomos mokesčio už faktinį naudojimąsi hidrotechnikos kompleksu nuo 2009 m. gegužės 11 d. iki 2009 m. gruodžio 7 d. ir 1946,94 Lt palūkanų; 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad atsakovui, perėmusiam visas nuomininko UAB „Elminda“ teises ir pareigas, kyla pareiga sumokėti tiek UAB „Elminda“, tiek jo paties nesumokėtą nuomos mokestį. Ieškovas teigė, kad atsakovas tinkamai nevykdo pareigos prižiūrėti nuomos sutarties objektą, todėl jis įpareigotinas atlikti neeilinę turto apžiūrą, parengti ir suderinti darbų projektą, atlikti reikiamus darbus.
Atsakovas priešieškiniu prašė pripažinti negaliojančia ab initio 2008 m. gruodžio 3 d. nuomos sutartį; modifikuoti 2009 m. gruodžio 8 d. nuomos sutarties 2 punkte nustatytą nuomos mokestį, šį punktą išdėstant taip: „Nuomininkas įsipareigoja nuo sutarties pasirašymo dienos mokėti nuompinigius – 17 276 Lt per metus į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą“ ir nustatyti, kad sutarties pakeitimas įsigalioja nuo jos pasirašymo momento; pripažinti, jog pareiga pagal 2009 m. gruodžio 8 d. nuomos sutartį atlikti hidrotechnikos komplekso kapitalinio remonto darbus tenka nuomotojai (Širvintų rajono savivaldybės administracijai); priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad, sudarant 2008 m. gruodžio 3 d. turto nuomos sutartį, Nekilnojamojo turto registre buvo registruota to paties hidrotechnikos komplekso nuomos sutartis su UAB „Elminda“, atsakovas pagal tokį sandorį neįgijo daiktinių teisių į hidrotechnikos kompleksą, todėl ši nuomos sutartis nesukėlė jam teisinių pareigų. Atlikus hidroelektrinės ekspertizę, paaiškėjo, kad faktinis hidroelektrinės elektros energijos išdirbis vidutiniškai 38,3 proc. mažesnis už nurodytą projektiniuose dokumentuose. Atsakovas buvo suklaidintas dėl pagaminamo realaus elektros energijos kiekio, kartu ir būsimo pelno. Sumažėjus pagaminamam energijos kiekiui, gaunamam pelnui, atsakovui sudėtinga vykdyti sutartinius įsipareigojimus dėl nuomos mokesčio, todėl jis mažintinas. Be to, paaiškėjo, kad kompleksui būtinas skubus kapitalinis remontas, tačiau ieškovas nevykdo savo pareigos jį atlikti.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. liepos 5 d. sprendimu tenkino dalį ieškinio, priteisė iš atsakovo Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos, 91 823,57 Lt nuomos mokesčio, 2259,20 Lt delspinigių, 3217,86 Lt palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų nuo 97 300,63 Lt nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo; įpareigojo atsakovą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo inicijuoti neeilinę užtvankos apžiūrą – paskirti specialistų grupę (komisiją) apžiūrai atlikti, techninei užtvankos būklei įvertinti ir būtiniems darbams nustatyti; įpareigojo atsakovą per tris mėnesius nuo apžiūros akto surašymo dienos parengti ir suderinti užtvankos statybos darbų projektą; jį suderinus per tris mėnesius atlikti nurodytus statybos darbus; priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 1944 Lt atstovavimo išlaidų; kitą ieškinio dalį atmetė; bylą dėl priešieškinio dalies, kuria prašoma pripažinti, jog pareiga pagal 2009 m. gruodžio 8 d. turto nuomos sutartį atlikti hidrotechnikos komplekso kapitalinio remonto darbus tenka nuomotojui, nutraukė, kitą priešieškinio dalį atmetė, priteisė iš atsakovo valstybės naudai 3061 Lt žyminio mokesčio ir 43 Lt pašto išlaidų.
Teismas, pasisakydamas dėl 2008 m. gruodžio 3 d. nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia, nesutiko, kad atsakovas teises ir pareigas pagal šią sutartį galėjo įgyti tik ją įregistravus. Sutartis įsigaliojo ją pasirašius. Tai, kad ji nebuvo įregistruota, nedaro sutarties negaliojančia. Teismas pažymėjo, kad ginčijama sutartis sudaryta atsakovo iniciatyva, jam sutikus perimti visas UAB ,,Elminda“ teises ir pareigas, kylančias iš 2001 m. vasario 8 d. nuomos sutarties; po to ji atsakovo prašymu nutraukta, o 2009 m. gruodžio 8 d. sudaryta iš naujo.
Spręsdamas priešieškinio reikalavimą sumažinti nuomos mokesčio dydį, teismas nurodė, kad viešo nuomos konkurso pagrindu sudaromoms sutartims netaikytinas sutarties šalių laisvės principas, todėl viešojo konkurso būdu nustatyta valstybės turto nuomos kaina negali būti keičiama nei šalių susitarimu, neit teismo, nes tai neatitiktų Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo imperatyviųjų valstybės turto valdymo principų, viešojo nuomos konkurso organizavimo nuostatų, pažeistų kitų nuomos konkurse dalyvavusių asmenų teises ir teisėtus interesus. Toks turto nuomos kainos, nustatytos viešo konkurso būdu, sumažinimas patenkintų tik nuomininko interesą. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju netaikytina CK 6.487 straipsnio 1 dalies nuostata, nes byloje nenustatyta, jog dėl mažesnio hidroelektrinės išdirbio atsakovas negali visiškai ar iš dalies naudotis išsinuomotu daiktu; taip pat CK 6.204 straipsnis, nes sutartis sudaryta viešo konkurso būdu, o ne šalių susitarimu. Dėl to teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo modifikuoti 2009 m. gruodžio 8 d. nuomos sutarties sąlygų, pažymėdamas, jog tais atvejais, kai sutarties vykdymas vienai šaliai tampa sudėtingesnis, sutartis gali būti nutraukiama ir skelbiamas naujas konkursas hidrotechnikos kompleksui išnuomoti.
Teismas nurodė, kad nuomos mokestis mokamas ne turto patikėtinei savivaldybei, bet turto savininkei Lietuvos Respublikai (į valstybės biudžetą). Širvintų rajono savivaldybės administracija yra turto nuomotojas, todėl jis turi teisę ir pareigą išreikalauti nuomos mokestį iš atsakovo. Nesant duomenų apie tai, kad atsakovas mokėjo nuomos mokestį, teismas pripažino tenkintinu reikalavimą jį priteisti: priteisė nuomos mokestį pagal 2008 m. gruodžio 3 d. ir 2009 m. gruodžio 8 d. sutartis, taip pat už faktinį naudojimąsi hidrotechnikos kompleksu. Atsakovas neginčijo hidrotechnikos komplekso naudojimo fakto, o faktinis naudojimasis daiktu, kai atsakovas neturi teisės juo naudoti neatlygintinai, laikytinas faktine nuoma, už kurią mokėtinas atitinkamo dydžio nuomos mokestis. Nors sutartis ir neįforminta, esant faktiniams nuomos teisiniams santykiams nuomininkas privalo mokėti nuomos mokestį. Teismas netenkino reikalavimo priteisti nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2006 m. kovo 3 d. iki 2008 m. rugpjūčio 27 d., kai juo naudojosi UAB „Elminda“, nes nenustatė novacijos ar skolos perkėlimo fakto. Kadangi UAB „Elminda“ bankrutavusi ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro, tai atsakovas negali būti laikomas šio asmens teisių ir pareigų perėmėju. Teismas taip pat nurodė, kad tokiam reikalavimui turėtų būti taikomas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas, tai būtų savarankiškas pagrindas jam atmesti.
Teismas, pasisakydamas dėl įpareigojimo atlikti apžiūrą, parengti ir suderinti projektą, atlikti darbus bei atsakovo reikalavimo nustatyti pareigą ieškovui atlikti kapitalinį remontą, pažymėjo, kad atsakovas, sudarydamas sutartį ir priimdamas turtą, nereiškė pretenzijų dėl jo netinkamos būklės. Atsakovas kompleksu faktiškai naudojasi nuo 2008 m. rugpjūčio 28 d., bet jo neremontuoja, nors komplekso būklė blogėja atsakovui netinkamai eksploatuojant turtą. Teismas nurodė, kad atsakovas pagal Statybos techninį reglamentą STR 1.12.03:2006 „Hidrotechnikos statinių techninės priežiūros taisyklės“ privalo įvertinti hidrotechnikos statinio techninę būklę, parengti hidrotechnikos statinio remonto ar rekonstravimo darbo projektą, jį atlikti. Remdamasis teisės aktų nuostatomis, atsižvelgęs į gana nedidelį nuomos mokestį, teismas pažymėjo, kad valstybė negalėjo įsipareigoti per nuomos laikotarpį nuolat gerinti privačios įmonės ūkinei veiklai išnuomotą turtą. Žinomiems trūkumams pašalinti teismas trijų mėnesių terminą laikė pakankamu.
Bylos dalį dėl priešieškinio reikalavimo pripažinti, kad pagal 2009 m. gruodžio 8 d. nuomos sutartį pareiga atlikti hidrotechnikos komplekso kapitalinio remonto darbus tenka nuomotojui, teismas nutraukė nurodydamas, jog toks reikalavimas negali būti ieškinio dalykas, nes tai aplinkybė, pagrindžianti atsakovo poziciją dėl jo pareigos atlikti kapitalinį remontą.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. gruodžio 20 d. nutartimi iš esmės atmetė ieškovo ir atsakovo apeliacinius skundus, pakeitė Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 5 d. sprendimo dalį, kuria byla dėl priešieškinio dalies pripažinti, kad pagal 2009 m. gruodžio 8 d. nuomos sutartį pareiga atlikti hidrotechnikos komplekso kapitalinio remonto darbus tenka nuomotojui, nutraukta, ir šį priešieškinio reikalavimą atmetė. Kolegija nutartyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčą sprendė vadovaudamasi ne tik bendrosiomis nuomos teisinius santykius, sutarties sąlygų modifikavimą reglamentuojančiomis CK, bet ir valstybinio turto valdymą reglamentuojančiomis viešosios teisės normomis. Poreikis ginčui taikyti viešosios teisės nuostatas grindžiamas tuo, kad hidrotechnikos komplekso nuomos 2001 m. vasario 8 d. sutartis su UAB „Elminda“ buvo sudaryta viešo aukciono pagrindu, o atsakovas, pakeisdamas šiuose teisiniuose santykiuose buvusį nuomininką, perėmė jo teises ir pareigas, kilusias iš viešojo aukciono pagrindu sudarytos sutarties, be to, nesikeitė nuomojamo turto teisinės padėtis (jis priklauso valstybei). Aplinkybė, kad nuomininko pakeitimas įformintas šalims sudarant naują nuomos sutartį, nesudaro pagrindo teigti, jog šalių santykiams netaikytinos viešosios teisės normos. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas viešosios teisės normas, reglamentuojančias disponavimą valstybei nuosavybės teise priklausančiu turtu, pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju negalima CK 6.204 straipsnio pagrindu pakeisti viešo aukciono tvarka nustatytos valstybinio turto nuomos kainos. Draudimas tiek šalių tarpusavio susitarimu, tiek teismui nustatyti turto, išnuomoto viešojo konkurso būdu, nuomos kainą grindžiamas siekiu kuo racionaliau valdyti valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą ir juo disponuoti. Kolegija taip pat pritarė teismo nuomonei, kad nuomos mokesčio negalima mažinti ir CK 6.487 straipsnio pagrindu, nes pripažinus, jog šalims nesuteikta teisė susitarti dėl tokio turto nuomos kainos, negalimas ir vienašališkas nuomotojo nuomos mokesčio sumažinimas. Nesant galimybės nagrinėjamu atveju taikyti CK 6.204 straipsnio, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė priešieškinio reikalavimą dėl sutarties sąlygų modifikavimo.
Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Širvintų rajono savivaldybės administracija laikytina tinkamu subjektu reikalauti nuomos mokesčio, delspinigių ir palūkanų, nors nuomos mokestis mokamas turto savininkei Lietuvos Respublikai į valstybės biudžetą.
Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinio reikalavimą priteisti nuomos skolą už laikotarpį nuo 2006 m. kovo 3 d. iki 2008 m. rugpjūčio 27 d., nenustatęs novacijos ar skolos perkėlimo fakto. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tiek 2008 m. rugsėjo 1 d. atsakovo prašymą, tiek šalių sudarytą 2008 m. gruodžio 3 d. nuomos sutartį, kitus byloje esančius įrodymus, su tokia teismo išvada sutiko. Kolegija pažymėjo, kad novacija nepreziumuojama, todėl turėjo būti aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta ne tik tai, jog pirminis nuomininkas pakeičiamas atsakovu, bet ir tai, kad ieškovas atleidžia pradinį skolininką nuo prievolės įvykdymo. Atsakovas sutiko perimti visas teises ir pareigas, kylančias iš 2001 m. vasario 8 d. sutarties, tačiau toks įsipareigojimas nelaikytinas novacija, nes nei minėtame prašyme, nei šalių 2008 m. gruodžio 3 d. sutartyje aiškiai nenurodyta, kad atsakovas perima pradinio nuomininko skolą. Be to, rengiant dokumentus dėl nuomininko pakeitimo, net nebuvo žinoma apie pirminio nuomininko skolą. Dėl to kolegija pripažino, kad ieškovas neįrodė novacijos fakto. Atmetusi šį reikalavimą tuo pagrindu, kad jis pareikštas netinkamam atsakovui, kolegija nepasisakė dėl ieškinio senaties taikymo.
Kolegija sprendė, kad teismas nepagrįstai nutraukė bylą dėl atsakovo reikalavimo pripažinti, jog ieškovas turi atlikti nuomojamo daikto kapitalinį remontą. Teismas turi išspręsti šalių ginčą, o ne nutraukti bylą dėl jo. Atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pasisakė dėl nuomos sutarties šalių pareigos atlikti remontą, ir pritardama teismo argumentams, kolegija atsakovo reikalavimą dėl ieškovo įpareigojimo atlikti hidrotechnikos komplekso remontą atmetė kaip nepagrįstą.
Kolegija, sutikdama su teismo argumentais, pažymėjo, kad byloje įrodytas poreikis atlikti neeilinę komplekto apžiūrą, įvertinti jo būklę, nustatyti reikiamus remonto darbus. Atsakovas, žinodamas apie išsinuomoto hidrotechnikos komplekso trūkumus, taip pat apie tai, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimas neatlyginamas, jis turi pareigą atlikti remonto darbus, prisiėmė neigiamų padarinių atsiradimo riziką.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 5 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. nutarties dalis, kuriomis atmestas ieškinio reikalavimas, ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė novaciją, sutarčių aiškinimą reglamentuojančias taisykles, nukrypo nuo teismų praktikos. Teismai padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju novacijos ar skolos perkėlimo fakto nebuvo, tačiau kasatorius teigia, jog buvo prievolės šalies novacija, t. y. dėl jos susitarė pradinės ir naujos prievolės šalys. Šalių susitarimas dėl novacijos gali būti išreiškiamas vienoje ar keliose sutartyse arba kitokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 29 d. nutartis, priimta UAB „Avižienių projektai“ v. asociacija „Ekologinės statybos“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-145/2011; 2013 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. ir kt. v. AB ,,Swedbank“, bylos Nr. 3K-3-164/2013). Kasatoriaus nuomone, nagrinėjamu atveju skolininkas prievolėje buvo pakeistas sudarius naują sutartį su trečiuoju asmeniu, t. y. pradinis 2001 m. vasario 8 d. nuomos sutarties skolininkas UAB „Elminda“ buvo pakeistas nauju – atsakovu. Tokiai sutarčiai sudaryti nereikalingas pradinio skolininko sutikimas. Kasatorius, sudarydamas naują nuomos sutartį, išreiškė valią atleisti pirminį nuomininką nuo prievolės įvykdymo, jį pakeisdamas kitu skolininku (atsakovu). Atsakovas nuomos sutartimi taip pat siekė perimti pirminio nuomininko teises ir pareigas, kilusias iš viešo aukciono būdu sudarytos nuomos sutarties. Teismai, vertindami susitarimus, kuriuose išreikšta šalių valia pakeisti pradinį skolininką nauju, pažeidė CK 6.193 straipsnyje nustatytas sutarčių aiškinimo taisykles, nukrypo nuo teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio mėn. 4 d nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos futbolo federacija v. UAB „Atolas“, bylos Nr. 3K-3-561/2009; 2011 m. vasario mėn. 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,BPT Optima Retail“ v. Länsförsäkringar Sak Försäkringsaktiebolag, bylos Nr. 3K-3-48/2011; ir kt.). Kasatoriaus nuomone, šalių ketinimai aiškiai išreikšti 2008 m. rugsėjo 1 d. atsakovo prašyme (atsakovas sutiko perimti visas teises ir pareigas, kylančias iš 2001 m. vasario 8 d. nuomos sutarties, prašė tik pakeisti sutarties šalį); be to, bylos nagrinėjimo metu atsakovas pripažino, kad šiuo prašymu sutiko perimti visas teises ir pareigas, kylančias iš 2001 m. vasario 8 d. nuomos sutarties; 2008 m. gruodžio 3 d. nuomos sutartimi pakeistas tik 2001 m. vasario 8 d. nuomos sutarties pradinis skolininkas nauju, kitos nuostatos identiškos buvusiosioms, taigi naujos sutarties nesudaryta. Dėl to galima konstatuoti, kad prievolės šalys aiškiai išreiškė savo valią pakeisti vieną prievolę kita, novacija teisiniuose santykiuose aiškiai išreikšta ir prievolė atsiskaityti su ieškovu perkelta atsakovui. Atsakovas turi prievolę sumokėti hidrotechnikos komplekso nuomos mokestį pagal 2001 m. vasario 8 d. nuomos sutartį už laikotarpį nuo elektrinės eksploatavimo pradžios 2006 m. kovo 3 d. iki 2008 m. rugpjūčio 28 d. Nuomos sutartis su UAB „Elminda“ buvo sudaryta aukciono būdu, tačiau UAB „Elminda“ savo pastatytą hidroelektrinę pardavė atsakovui. Teisės aktuose nustatyto konkurso dėl hidrotechnikos komplekso, reikalingo atsakovo įsigytai hidroelektrinei eksploatuoti, nebuvo galima paskelbti, nes šio konkretaus hidrotechnikos komplekso nuomininkas galėjo būti tik hidroelektrinės savininkas. Dėl šių priežasčių atsakovas privalėjo perimti 2001 m. vasario 8 d. nuomos sutartį tomis pačiomis sąlygomis kaip ir pirminis nuomininkas. Kasatorius teigia, kad teismai padarė teisiškai nepagrįstą išvadą dėl to, kad netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus.
2. Kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismas jo reikalavimą priteisti iš atsakovo 55 653,53 Lt nuomos mokesčio skolą pagal 2001 m. vasario 8 d. nuomos sutartį už laikotarpį nuo 2006 m. kovo 3 d. iki 2008 m. rugpjūčio 27 d. ir palūkanas atmetė nepagrįstai pritaikęs ieškinio senaties terminą. Teismo nurodytoje CK 1.125 straipsnio 9 dalyje reglamentuojamas sutrumpintas palūkanoms ir kitoms periodinėms išmokoms, o ne nuomos mokesčiui taikytinas ieškinio senaties terminas. Nuomos mokestis nėra periodinė išmoka: sąvoka išmoka, priešingai nei nuomos mokesčio sąvoka, nesiejama su naudojimusi kokiu nors nesuvartojamu daiktu; pareiga mokėti išmoką kyla teisės aktų nustatytais atvejais ir sąlygoms, o prievolė mokėti nuomos mokestį – iš prievolinių teisinių santykių; periodinė išmoka mokama nuolat, nenutrūkstamai, o nuomos mokesčio mokėjimo terminas apibrėžtas nuomos sutarties terminu. Nei CK, nei kituose įstatymuose nuomos mokesčiui nenustatyta sutrumpinto ieškinio senaties termino. Dėl to net ir periodiškai mokamam nuomos mokesčiui taikomas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas. Kasatorius daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino ir taikė ieškinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Kasatorius pažymi, kad teismai netyrė ieškinio pradžią reglamentuojančių materialiosios teisės normų. Tai, kad atsakovas nevykdo prievolės, sužinota tik Valstybės kontrolei atlikus auditą savivaldybėje ir 2012 m. sausio 17 d. gavus Valstybinės mokesčių inspekcijos atsakymą, jog nuomos mokesčiai nesumokėti. Taigi ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo to momento, kai ieškovas sužinojo apie atsakovo padarytus pažeidimus. Ieškinys pareikštas 2012 m. gegužės 2 d., patikslintas ieškinys – 2012 m. rugsėjo 21 d., taigi, ieškinio senaties terminas nepraleistas.
Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas prašo ieškovo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Atsakovas pažymi, kad novacija nepreziumuojama (CK 6.141 straipsnio 2 dalis), todėl visais atvejais dėl jos turi būti aiškiai ir neabejotinai išreikšta šalių valia. Ieškovas turėjo įrodyti novacijos buvimo faktą. Atsakovo teigimu, nei jo prašyme įforminti nuomos sutarties pakeitimą, nei 2008 m. gruodžio 3 d. sutartyje nenurodyta, kad jis sutinka perimti pirminio skolininko skolą. Nagrinėjamoje situacijoje buvo pakeistas ne pradinis skolininkas prievolėje, bet sudaryta nauja komplekso nuomos sutartis tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir su pradiniu nuomininku. Teismai tinkamai taikė sutarčių aiškinimą reglamentuojančias teisės normas ir pagrįstai nusprendė, kad šalių valia dėl novacijos neišreikšta. Teismai pagrįstai rėmėsi argumentu, kad viešosios teisės normos pirmenybę prieš sutarties šalių laisvės principą atžvilgiu turi tik ta prasme, jog viešo konkurso būdu nustatyta valstybės turto nuomos kaina negali būti keičiama šalių susitarimu per visą sutarties galiojimo laiką. Privalomam pradinio nuomininko skolos perėmimui tai netaikytina. Tai, kad kasatorius skirtingai nei bylą nagrinėję teismai interpretuoja byloje nustatytas aplinkybes ir vertina įrodymus, nereiškia, jog pažeistas įrodymų tyrimas ir vertinimas.
2. Atsakovo nuomone, kasatoriaus teiginiai, kad nuomos mokestis negali būti lygus periodinėms išmokoms, kurioms taikytinas sutrumpintas ieškinio senaties terminas, prieštarauja kasacinio teismo praktikai (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. 33-oji laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrija, bylos Nr. 3K-3-4/2011). Kai nuomos mokestis turi būti mokamas periodiškai, jis atitinka periodiniu išmoku, nustatytų CK 1.125 straipsnio 9 dalyje, požymius; reikalavimams dėl periodiškai mokamo nuomos mokesčio taikytinas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas.
Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. nutartį ir perduoti bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius, jiems išimtinai taikė prievolinės teisės normas ir neatsižvelgė į tai, jog šalių teisiniai santykiai šiuo atveju kyla iš ilgalaikės nuomos (CK 4.165 straipsnio 2 dalis, 4.168 straipsnio 1 dalis). Šalių pasirašyta 2009 m. gruodžio 8 d. nuomos sutartimi nustatyta, kad be nuomotojo rašytinio sutikimo nuomininkui draudžiama atlikti kapitalinio remonto arba rekonstravimo darbus (pagerinti turtą). Taigi, priešingai nei nurodė teismai, atsakovas neturi pareigos atlikti Hidrotechnikos komplekso kapitalinio remonto darbų. Byloje neginčijamai nustatyta, kad Hidrotechnikos kompleksui reikalingas kapitalinis remontas, atsakovas šiuo metu negali juo naudoti pagal paskirtį. Kadangi iškilo šio ilgalaikės nuomos objekto žuvimo rizika, tai atsakovas, neturėdamas pareigos atlikti kapitalinio remonto darbų, siūlė ieškovui juos organizuoti ir atlikti savo lėšomis, atliktų būtinų kapitalinio remonto darbų sumą išskaičiuojant iš mokėtinos nuomos mokesčio sumos. Tokia kompensavimo už nuomotojo atliktus kapitalinio remonto darbus tvarka neprieštarauja nei CK, nei teisės aktų, reglamentuojančių valstybės turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo, normoms. Teismai apskritai nenagrinėjo, ar galimas nuomininko atliktų pagerinimų kompensavimas esant ilgalaikei nuomai, todėl neatskleidė bylos esmės.
Kasatorius nurodo ir tai, kad teismai netinkamai taikė sutarčių aiškinimą reglamentuojančias taisykles, todėl be teisinio pagrindo konstatavo atsakovo pareigą atlikti kapitalinį remontą. Šalys nuomos sutartyje nenustatė, kuriai iš jų tenka pareiga atlikti Hidrotechnikos komplekso remonto darbus. CK 6.492 straipsnyje aiškiai nurodyta, kad nuomotojas privalo savo lėšomis daryti išnuomoto daikto kapitalinį remontą, jeigu ko kita nenustato įstatymai arba sutartis. Kadangi šiuo atveju ieškovo ir atsakovo pasirašytoje nuomos sutartyje nenustatyta bendrosios taisyklės išimties, tai pareiga galėjo kilti, tik jei ji įtvirtinta įstatyme. Tačiau nė viename teisės akte nenustatyta aiškios nuomininko pareigos atlikti Hidrotechnikos komplekso kapitalinį remontą (Statybos techninio reglamento STR 1.12.03:2006 „Hidrotechnikos statinių techninės priežiūros taisyklės“ nuostatose nurodyta, kad hidrotechnikos statinio naudotojas organizuoja ir vykdo remonto ar rekonstravimo darbus, tačiau nekonkretizuojama, kokios rūšies (einamojo ar kapitalinio) remonto darbus jis turi vykdyti). Esant neapibrėžtumui įstatymą įgyvendinančiuose teisės aktuose, reikia vadovautis bendrosiomis CK nuostatomis (CK 6.492 straipsnio 1 dalis, 6.493 straipsnio 1 dalis), pagal kurias atsakovui nekyla pareiga atlikti nuomojamo daikto remontą.
2. Atsakovas nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog šiuo atveju teismui nesuteikta galimybės CK 6.204 straipsnio pagrindu pakeisti viešo aukciono tvarka nustatytos valstybinio turto nuomos kainos. CK nereglamentuojama, kad susiklosčius nuomos santykiams dėl valstybinio turto nuomos, jų dalyvių sutartinėms teisėms ir pareigoms būtų taikomos ne privatinės, o viešosios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. E. S. ūkinė-komercinė zoofirma ,,Akvariumas“, bylos Nr. 3K-3-22/2009). Nei CK, nei viešosios teisės aktuose nedraudžiama keisti viešo konkurso būdu nustatytos kainos CK 6.204, 6.487 straipsnių pagrindu. Apeliacinės instancijos teismo argumentas, kad tokio draudimo nebuvimas nesudaro pagrindo teigti, jog tokia galimybė egzistuoja, nepagrįstas, nes civiliniuose santykiuose galioja dispozityvumo principas, reiškiantis, kad draudžiama tik tai, kas aiškiai ir vienareikšmiškai nurodyta teisės aktuose. Taigi, teismas, atsisakydamas tenkinti atsakovo priešieškinį ir taikyti CK nuostatas, nepagrįstai pirmenybę teikė viešosios teisės, o ne CK normoms. Taip buvo netinkamai taikyta CK 1.3 straipsnio 2 dalies nuostata. Be to, teismas, viešosios teisės pagalba prioritetiškai gindamas turto nuomotojo (valstybės) ir neatsižvelgdamas į turto nuomininko (privataus juridinio asmens) interesus, nukrypo nuo Konstitucinio Teismo praktikoje akcentuojamo reikalavimo paisyti visų ūkio subjektų lygiateisiškumo. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pasisakyta, kad Konstitucija įtvirtina asmens ir visuomenės interesų derinimo principą, todėl negalima pateisinti tokio teisinio ūkinės veiklos reguliavimo, kuriuo supriešinami asmens ir valstybės interesai, valstybė laikoma silpnesniąja civilinių santykių šalimi, atitinkamo ūkio subjekto teisės ir teisėti interesai yra ignoruojami ar apskritai paneigiami. Atsakovas nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė precedento taikymo taisykles, nes nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 20 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas v. UAB ,,Travel Retail Vilniaus“, bylos Nr. 3K-3-299/2012, kurios faktinės aplinkybės neatitinka šioje byloje susidariusios situacijos. Nurodomoje kasacinio teismo nutartyje valstybės turto patikėtinis ir nuomininkas abipusiu susitarimu buvo sudarę susitarimą dėl nuomos mokesčio sumažinimo, kuris vėliau pripažintas negaliojančiu. Šiuo atveju šalys tokio susitarimo nesudarė, o atsakovas kreipėsi į teismą dėl sutartyje numatytos nuomos kainos modifikavimo CK 6.204 straipsnio pagrindu.
3. Kasatorius mano, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.487 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriose suteikiama nuomininkui teisė reikalauti atitinkamai sumažinti nuomos mokestį, netyrė byloje esančių ekspertų išvadų, pagrindžiančių naudojimosi Hidrotechnikos kompleksu sąlygų pablogėjimą. Iš valstybei ir savivaldybėms priklausančių negyvenamųjų patalpų kilusiems nuomos santykiams taikytinos bendrosios CK nuomos sutarties šalių teises ir pareigas reglamentuojančios teisės normos. Apeliacinės instancijos teismas atsisakė ginti atsakovo teises, motyvuodamas tuo, kad turtas buvo išnuomotas viešo aukciono būdu, todėl jo nuomos kaina negali būti mažinama CK 6.487 straipsnio 1 dalies pagrindu. Tokia teismo išvada prieštarauja CK 1.5 straipsnio 4 dalyje nustatytai teismo pareigai aiškinti ir taikyti įstatymus vadovaujantis teisingumo, protingumo principais. Iš byloje pateiktų ekspertizės akto išvadų matyti, kad iš Hidrotechnikos komplekso ir Hidroelektrinės eksploatacijos atsakovas galės išgauti 38,3 proc. mažesnį kiekį elektros energijos, tai lemia atsakovo pajamų sumažėjimą. Taigi atsakovas negaus to, ko pagrįstai tikėjosi sudarydamas su ieškovu sutartį. Tai yra pagrindas sumažinti nuomos kainą CK 6.487 straipsnio 1 dalies pagrindu.
Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo atsakovo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Ieškovas pažymi, kad atsakovas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme nebuvo nurodęs argumentų dėl ilgalaikės nuomos teisinių santykių egzistavimo. Tačiau kasaciniame skunde neleidžiama remtis aplinkybėmis, kurios nebuvo nagrinėtos pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme, todėl atsakovas pažeidė CPK 347 straipsnio 2 dalies draudimą kasacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nagrinėtos pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. Ieškovas nurodo ir tai, kad ilgalaikės nuomos objektas gali būti tik žemės sklypas ar kitas nekilnojamasis daiktas. Hidrotechnikos kompleksai yra melioracijos statiniai, kurie neregistruojami Nekilnojamojo turto registre, bet apskaitomi kartu su melioruota žeme savivaldybėse žemės ūkio ministro 2004 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 3D-243 patvirtintų Melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitos taisyklių nustatyta tvarka. Taigi hidrotechnikos kompleksai nelaikytini nei žemės sklypais, nei atskirais nekilnojamaisiais daiktais ir negali būti registruojami kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Dėl šių priežasčių ilgalaikės nuomos teisinius santykius nustatančios teisės normos netaikytinos hidrotechnikos kompleksų nuomai.
2. Ieškovas mano, kad atsakovas CK 1.3 straipsnio 2 dalies normos turinį aiškina pažeisdamas CK 1.9 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus šio kodekso normų aiškinimo principus, t. y. kad CK normos aiškinamos sistemiškai ir struktūriškai. Kituose CK straipsniuose nustatyta, kad teisiniams santykiams, kuriuos reglamentuoja viešosios teisės normos, šio kodekso normos taikomos tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja atitinkami įstatymai (CK 1.1 straipsnio 2 dalis), civilinės teisės nėra absoliučios ir jos gali būti apribotos įstatymu (CK 1.2 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju išnuomotas valstybei priklausantis turtas, kurį galima valdyti, naudoti ir juo disponuoti tik įstatymų leidėjo viešosios teisės aktuose nustatyta tvarka. Taigi ieškovo ir atsakovo teisiniai santykiai reglamentuojami ir viešosios teisės normose, kuriose nustatyti specialieji reikalavimai. Dėl to šalys gali veikti laisvai tik tiek, kiek tai leidžiama specialiuosiuose šiuos santykius nustatančiuose įstatymuose. Ieškovas nurodo, kad atsakovas be teisinio pagrindo remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 10 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. E. S. ūkinė-komercinė zoofirma ,,Akvariumas“, bylos Nr. 3K-3-22/2009, nes vėlesnėje 2012 m. birželio 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas v. UAB ,,Travel Retail Vilniaus“, bylos Nr. 3K-3-299/2012, išaiškinta, jog valstybės materialiojo turto nuomos sutartims taikytinos ir bendrosios CK šeštosios knygos XXVIII skyriaus normos, tarp jų bendrosios nuostatos, nuomos sutarčių teises ir pareigas bei nuomos sutarties pabaigą nustatančios normos, tačiau jos taikytinos atsižvelgiant į specialų valstybės turto nuomos reglamentavimą. Taigi atsakovo kasacinio skundo teiginiai, kad šalių teisiniams santykiams taikomos tik privatinės teisės normos, nepagrįsti ir prieštarauja tiek CK normoms, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai. Ieškovas mano, kad nepagrįsti ir atsakovo teiginiai, jog prioritetiškai turi būti atsižvelgiama į nuomininko (privataus juridinio asmens) interesus. Konstitucinio Teismo praktikoje, aiškinant Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalies turinį, atkreiptas dėmesys į tai, kad asmens ūkinės veiklos laisvė nėra absoliuti. Valstybė reguliuoja ūkinę veiklą derindama asmens ir visuomenės interesus. Reguliuodama ūkinę veiklą valstybė negali pažeisti sąžiningos konkurencijos, ūkio subjektų lygiateisiškumo, kitų Konstitucijoje įtvirtintų principų (Konstitucinio Teismo 2002 m. balandžio 9 d. nutarimas). Valstybei nuosavybės teise priklausančio hidrotechnikos komplekso valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarka nustatyta atitinkamose teisės normose, kuriose įstatymų leidėjas, vadovaudamasis Konstitucijos 29, 46 ir kituose straipsniuose įtvirtintais teisinio reguliavimo principais, reglamentavo valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo teisinius santykius, nustatė jų ypatumus, jiems taikomus apribojimus. Teismai pagrįstai taikė valstybės turto valdymą, naudojimą ir disponavimą, šio turto nuomą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas.
3. Ieškovas nurodo, kad pirminis nuomininkas hidrotechnikos kompleksą išsinuomojo viešojo aukciono tvarka, o atsakovas kreipėsi į ieškovą, prašydamas leisti perimti visas teises ir pareigas, kylančias iš 2001 m. vasario 8 d. nuomos sutarties ir visas nuomos sutarties sąlygas palikti tokias pačias. Taigi šalių teisiniai santykiai kilo iš viešojo aukciono, šalių sutartys sudarytos šiuo pagrindu. Šalių teisiniams santykiams CK normos taikomos atsižvelgiant į specialųjį valstybės turto nuomos reglamentavimą. Esminis kriterijus, atrenkant valstybės turto nuomininką, yra didžiausia pasiūlyta kaina. Sudarant nuomos sutartį su atsakovu, galiojo Vyriausybės 2001 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 1524 patvirtintų Valstybės materialiojo turto viešo nuomos konkurso organizavimo taisyklių Pavyzdinėje sutartyje nustatyta imperatyvioji pareiga nuomotojui nekeisti ankstesnės sutarties sąlygų, jeigu sutartis būtų atnaujinta. Šalių sudarytose nuomos sutartyse nebuvo nustatyta galimybė keisti konkurso metu nustatytos nuomos kainos, nes tokia nuostata būtų prieštaravusi viešosios teisės normoms ir viešojo konkurso tikslui. Jei teismas spręstų šį klausimą, nepagrįstai pažeistų valstybės interesus gauti kuo didesnę sumą už jai nuosavybės teise priklausančio turto naudojimą. Taigi teismai teisingai sprendė, kad teismas nei CK 6.204 straipsnio, nei CK 6.487 straipsnio 1 dalies pagrindu neturi galimybės keisti turto nuomos kainą, nustatytą viešo aukciono metu. Išsinuomoto turto būklė pablogėjo dėl paties atsakovo neteisėtų veiksmų – pareigos atlikti remontą (tiek paprastą, tiek kapitalinį) nevykdymo, tačiau atsakovas, prašydamas sumažinti nuomos mokesčio dydį dėl turto būklės pablogėjimo, į šias aplinkybes neatsižvelgia. Ieškovo nuomone, ekspertizės akto turinys neturi įtakos atsakovo kasaciniu skundu skundžiamų teismo sprendimo ir nutarties dalių teisėtumui ir pagrįstumui.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl prievolės šalies novacijos ir pradinio nuomininko skolos perėmimo galimybės (ieškovo kasacinio skundo argumentai)
Ieškovas, nesutikdamas su teismų sprendimais atmesti reikalavimą dėl nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2006 m. kovo 3 d. iki 2008 m. rugpjūčio 27 d. priteisimo, kelia materialiosios teisės normų, reglamentuojančių novaciją ir sutarčių aiškinimą, netinkamo taikymo klausimą. Nurodydamas, kad teismai nukrypo nuo teismų praktikos šių teisės normų aiškinimo ir taikymo aspektu, ieškovas teigia, kad atsakovui perėmus pradinio nuomininko teises ir pareigas pagal nuomos sutartį, įvyko novacija, todėl jam tenka pareiga atlyginti skolą.
Novacija yra vienas prievolės pasibaigimo pagrindų. Novacija kasacinio teismo praktikoje aiškinama kaip vieno ar kelių prievolės esminių elementų (prievolės šalies, dalyko, įvykdymo būdo) naujumas, dėl kurio visiškai ar iš dalies pasibaigia prievolė vienai ar visoms jos šalims. Prievolės šalies pasikeitimas kvalifikuojamas kaip novacija tuo atveju, kai pasikeičia pradinis skolininkas (kreditorius atleidžia pradinį skolininką nuo prievolės įvykdymo) arba pradinis kreditorius (skolininkas atleidžiamas nuo prievolės vykdymo ankstesniam kreditoriui) (CK 6.141 straipsnio 1 dalis). Jeigu šalių pasikeitimas sutartyje neatitinka šių reikalavimų, sutartiniai santykiai gali būti kvalifikuojami kaip reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas, teisių ir pareigų perleidimas (perkėlimas, perdavimas ar kt.) pagal šalių konkrečią sutartį (CK 6.101, 6.115 ir kt. straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Avižienių projektai“ v. asociacija „Ekologinės statybos“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-145/2011; 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „SEB lizingas“ v. Ž. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-184/2013; kt.). Dėl prievolės pasibaigimo novacija turi būti prievolės šalių susitarimas, nes novacija nepreziumuojama (CK 6.141 straipsnio 2 dalis). Ji turi būti aiškiai išreikšta. Jeigu yra prievolės šalies novacija, tai dėl jos turi susitarti pradinės ir naujos prievolės šalys, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta, kad tam tikrų asmenų sutikimas nereikalingas.
Byloje kilus ginčui dėl ankstesnio nuomininko skolos perkėlimo atsakovui fakto, taip pat novacijos šalių teisiniuose santykiuose egzistavimo, būtent ieškovui teko pareiga juos įrodyti (CPK 12, 178 straipsniai). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad aukciono pagrindu Vilniaus apskrities viršininkas ir UAB „Elminda“ 2001 m. vasario 8 d. sudarė hidrotechnikos komplekso nuomos sutartį, pagal kurią Vilniaus apskrities viršininkas išnuomojo bendrovei „Elminda“ 50 metų laikotarpiui Širvintų rajono Širvintų miesto žemės ūkio hidrotechnikos kompleksą mažajai hidroelektrinei statyti ir eksploatuoti. 2008 m. rugpjūčio 19 d. sutartimi UAB „Elminda“ pardavė hidroelektrinę ir prie jos priklausančias hidroturbinas, elektros įrengimus atsakovui, todėl šis 2008 m. rugsėjo 1 d. pateikė ieškovui prašymą pakeisti juo ankstesnį nuomininką UAB „Elminda“, kitas 2001 m. vasario 8 d. sutarties sąlygas paliekant tas pačias. Tiek šio prašymo, tiek šalių sudarytos nuomos sutarties nuostatos teismui leido konstatuoti, kad atsakovas sutiko perimti visas hidrotechnikos komplekso nuomininko teises ir pareigas. Tačiau toks šalių pasikeitimas sutartiniuose santykiuose teismų nekvalifikuotas kaip novacija, nes šalių susitarimas neatitiko CK 6.141 straipsnio reikalavimų. Nei 2008 m. rugsėjo 1 d. prašyme, nei 2008 m. gruodžio 3 d. sudarytoje sutartyje aiškiai ir nedviprasmiškai nenurodyta, kad ieškovas atleidžia ankstesnį nuomininką nuo prievolės sumokėti nuomos mokestį įvykdymo, o atsakovas perima ankstesnio nuomininko skolą pagal nuomos sutartį. Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ankstesnio nuomininko teisių ir pareigų pagal nuomos sutartį perleidimas nėra novacija dar ir dėl to, jog, rengiant sutartį su atsakovu nuomininko teisėms perkelti, net nebuvo žinoma apie ankstesnio nuomininko skolą ar jos dydį.
Teisėjų kolegijos vertinimu, negalima pripažinti pagrįstu ieškovo kasacinio skundo argumento, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 6.193 straipsnio taisykles. Faktiniai duomenys, byloje pateiktas atsakovo prašymas perduoti jam ankstesnio nuomininko teises ir pareigas bei šalių sudarytos sutartys, jas išaiškinus pagal sutarčių aiškinimo taisykles, sudarė apeliacinės instancijos teismui pagrindą konstatuoti, kad ieškovo nurodomi novacija ir skolos perkėlimas naujajam nuomininkui neįvyko, nes neįrodyta, jog ieškovas išreiškė valią atleisti ankstesnį nuomininką nuo pareigos sumokėti nuomos mokestį už periodą nuo 2006 m. kovo 3 d. iki 2008 m. rugpjūčio 27 d. d., skola perkeliama atsakovui, o šis ją perėmė. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad nustatytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas turėjo pagrindą daryti išvadą, jog ieškovas neįrodė nagrinėjamu atveju novacijos fakto, todėl ankstesnio nuomininko skola iš atsakovo negali būti priteisiama. Nenustačiusi novaciją ir sutarčių aiškinimą reglamentuojančių materialiosios teisės normų netinkamo taikymo, nukrypimo nuo teismų praktikos šių normų taikymo klausimu, teisėjų kolegija atmeta ieškovo kasacinio skundo argumentus kaip nesudarančius pagrindo pakeisti ar panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį.
Ieškovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu atmesti ieškinio reikalavimą dėl nuomos mokesčio skolos už laikotarpį nuo 2006 m. kovo 3 d. iki 2008 m. rugpjūčio 27 d., kasaciniame skunde nurodo, kad šis teismas netinkamai taikė ieškinio senaties terminą. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas dėl šio ieškovo apeliacinio skundo argumento (ieškinio senaties taikymo reikalavimui priteisti nuomos mokesčio skolą) nepasisakė, nes sprendė, jog šis ieškinio reikalavimas jau atmestas kaip pareikštas netinkamam atsakovui, todėl nėra pagrindo taikyti ieškinio senatį. Taigi, apeliacinės instancijos teismas tokius ieškovo argumentus pripažino neturinčiais teisinės reikšmės galutiniam sprendimui byloje. Kadangi kasacijos dalykas yra apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumas, tai teisėjų kolegija nepasisako dėl tokių teisės aiškinimo ir taikymo klausimų, kurie nebuvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme.
Dėl teisės modifikuoti sutartinius nuomos teisinius santykius, atsiradusius viešosios teisės aktų pagrindu
Atsakovo kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai, atsisakydami tenkinti priešieškinio reikalavimą dėl nuomos mokesčio modifikavimo, nepagrįstai pirmenybę teikė viešosios teisės, o ne CK normoms. Atsakovas mano, kad teismas CK 1.3 straipsnio 2 dalies pagrindu turėjo taikyti CK 6.204 straipsnio, 6.487 straipsnio 1 dalies normos ir sumažinti šalių sutartimi nustatytą nuomos kainą.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šalių sudarytos nuomos sutarties objektas yra valstybei priklausantis turtas, t. y. viešosios nuosavybės objektas, kuris įstatymų leidėjo valia valdomas, naudojamas ir juo disponuojama viešosios teisės aktuose nustatyta tvarka. Taigi teisiniams santykiams, kuriuos reglamentuoja viešosios teisės normos, CK nuostatos taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja atitinkami įstatymai (CK 1.1 straipsnio 2 dalis). Šalys, sudarydamos sutartį dėl valstybės (savivaldybės) turto nuomos, gali veikti laisvai tiek, kiek tai leidžiama specialiuosiuose šiuos santykius nustatančiuose įstatymuose, nes jos yra varžomos įstatyme nustatytų sąlygų, kurių privalo laikytis. Toks civilinių teisių suvaržymas įstatymo pagrindu neprieštarauja CK normoms (CK 1.2 straipsnio 2 dalis). Taigi, tiek sutarčių dėl valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo sudarymas, tiek vėlesnis jų vykdymas turi atitikti principines šiuo santykius reglamentuojančių teisės aktų normas – sutarties laisvės principas turi būti derinamas su Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 81 straipsnyje nustatytais visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principais, o CK nuostatos dėl nuomos mokesčio mažinimo taikytinos atsižvelgiant į specialųjį valstybės turto nuomos reglamentavimą.
Nagrinėjamoje situacijoje hidrotechnikos komplekso nuomos sutartis sudaryta viešo nuomos konkurso pagrindu, t. y. esminė tokios sutarties sąlyga (objekto nuomos kaina) nustatyta hidrotechnikos komplekso nuomos aukciono būdu. Atsakovas, pateikdamas prašymą ieškovui perkelti jam nuomininko teises ir pareigas, taip pat sudarydamas nuomos sutartį, sutiko perimti iš šios sutarties kilusias teises ir pareigas. Tokios nuomos sutarties šalies teisių ir pareigų perkėlimas kitam asmeniui nesudaro pagrindo šalių teisiniams santykiams netaikyti viešosios teisės normų, reglamentuojančių valstybei nuosavybės teise priklausančio turto nuomos teisinius santykius. Teismai, atsisakydami tenkinti priešieškinio reikalavimą dėl nuomos kainos modifikavimo, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 20 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas v. UAB ,,Travel Retail Vilnius“, bylos Nr. 3K-3-299/2012, kurioje išaiškinta, kad valstybės ir savivaldybės turto valdymą reglamentuojančiuose teisės aktuose nenustatyta galimybės šalių susitarimu pakeisti esminę sutarties sąlygą (kainą), nustatytą viešo konkurso būdu. Atsakovas mano, kad teismai neturėjo remtis išaiškinimu nurodytoje byloje, nes jos faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos – nurodomoje byloje šalys bendru sutarimu pakeitė viešo konkurso pagrindu sudarytos nuomos sutarties kainą. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šio atsakovo kasacinio skundo argumento, pažymi, kad faktinės aplinkybės nurodomoje kasacinio teismo nutartyje ir nagrinėjamu atveju skiriasi, tačiau jose keliama ta pati problema dėl teisės keisti esminę sutarties sąlygą (kainą), nustatytą viešo konkurso būdu. Nurodomoje kasacinio teismo nutartyje per valstybės materialiojo turto nuomą reglamentuojančių teisės normų imperatyvumo prizmę vertintas šalių susitarimas pakeisti sutarties kainą, nustatytą viešo konkurso būdu. Nagrinėjamu atveju teismai, vertindami šalies teisę kreipiantis į teismą pakeisti esminę sutarties sąlygą (kainą), nustatytą viešo konkurso būdu, pagrįstai atsižvelgė į pirmiau aptartoje nutartyje nurodytą principinę taisyklę dėl viešosios teisės normų prioriteto tokiuose nuomos santykiuose. Nei Valstybės ir savivaldybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo, nei šį įstatymą įgyvendinančiu Vyriausybės 2001 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 1524 patvirtintų Valstybės materialiojo turto viešo nuomos konkurso organizavimo taisyklių, nei Vyriausybės 1998 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 1006 ir 2002 m. gegužės 9 d. nutarimu Nr. 651 patvirtintų Valstybei nuosavybės teise priklausančių žemės ūkio paskirties hidrotechnikos kompleksų nuomos hidrotechnikai taisyklių nuostatose nenustatyta galimybės keisti nustatytą sutarties kainą. Draudimas tiek šalims tarpusavio susitarimu, tiek teismui nustatyti viešo konkurso būdu nuomojamo turto kainą ar ją pakeisti grindžiamas siekiu kuo racionaliau ir efektyviau valdyti valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą ir juo disponuoti. Atsižvelgiant į viešosios teisės principą, kad galima tik tai, kas leidžiama, nagrinėjamu atveju teismų išvada, jog teismui nesuteikta galimybės CK 6.204 straipsnio pagrindu pakeisti viešo aukciono tvarka nustatytą valstybinio turto nuomos kainą, laikytina pagrįsta. Aptartas teisinis reglamentavimas ir kasacinio teismo išaiškinimai lėmė ir teismų išvadą, kad viešo aukciono tvarka sudarytos sutarties sąlygos (kainos) negalima sumažinti ir remiantis CK 6.487 straipsnio nuostatomis, nes viešosios teisės normose nenustatyta valstybės turto nuomotojo teisės vienašališkai sumažinti nuomos mokestį. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad teismai pagrįstai sprendė, jog nei CK 6.204, nei CK 6.487 straipsnio 1 dalies pagrindu teismas neturi galimybės modifikuoti valstybės turto nuomos kainos, nustatytos viešo aukciono tvarka.
Teisėjų kolegija plačiau neanalizuoja atsakovo kasacinio skundo argumentų dėl CK 4.165 straipsnio 2 dalies, 4.168 straipsnio 1 dalies taikymo, nes bylos aplinkybės šių teisės normų aspektu pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme nebuvo nagrinėtos, tačiau pažymi, kad sudarant šalių nuomos sutartį ilgalaikės nuomos (emphyteusis) institutas nebuvo įtvirtintas, taigi šalys dėl jo negalėjo susitarti, be to, valstybės ir savivaldybės turto nuomą reglamentuojančiame įstatyme nenustatyta galimybės sudaryti ilgalaikės nuomos sutartį dėl valstybės turto nuomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Žeimenos krantų“ redakcija v. Švenčionių rajono savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-238/2012).
Dėl nuomininko pareigos atlikti išsinuomoto turto remontą
Atsakovas kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atmetė jo reikalavimą nustatyti, jog jis neturi pareigos atlikti kapitalinį nuomojamo turto remontą. Atsakovas mano, kad teismai netinkamai taikė sutarčių aiškinimą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, todėl netinkamai aiškino šalių sudarytos sutarties nuostatas, kuriose nenustatyta nuomininkui pareigos atlikti hidrotechnikos komplekso remonto darbus, tokia jo pareiga nekyla ir iš įstatymų bei juos įgyvendinančių teisės aktų nuostatų.
Pagal bylos duomenis, tiek 2001 m. vasario 8 d., tiek 2008 m. gruodžio 3 d. nuomos sutartyje šalių susitarta, kad nuomininkas perima hidrotechnikos kompleksą ir visas jo priežiūros funkcijas bei su jų atlikimu susijusias pareigas ir atsako už šių funkcijų ir pareigų nevykdymą ar neatlikimą (2001 m. vasario 8 d. sutarties 4 punktas, 2008 m. gruodžio 3 d. sutarties 10.7 punktas). Tokia pareiga nuomininkui nustatyta pagal nuomos sutarties sudarymo metu galiojusio Vyriausybės 1998 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. 1006 „Dėl žemės ūkio paskirties hidrotechnikos kompleksų naudojimo hidroenergetikai“ nuostatas: nuomininkas nuo sutarties pasirašymo dienos perima iš institucijos, eksploatuojančios hidrotechnikos kompleksą, visas šio komplekso priežiūros funkcijas, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytas pareigas ir atsako už jų nevykdymą ar netinkamą vykdymą (12 punktas). Aplinkos ministro 2000 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. 419 (aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. Dl-606 red.) patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.12.03:2006 „Hidrotechnikos statinių techninės priežiūros taisyklės“ nuostatose reglamentuota būtent hidrotechnikos statinių naudotojų pareiga organizuoti ir vykdyti hidrotechnikos statinių projektinės dokumentacijos rengimą, remontą ar rekonstravimo darbus (Reglamento 17 punktas). Pagal tuo metu galiojusio Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 punkto nuostatą statinio rekonstravimas apibūdinamas kaip statinio pertvarkymas, siekiant sukurti naują jo kokybę, o remontas – tiek paprastas, tiek kapitalinis statinio remontas. Pažymėtina, kad Statybos techniniame reglamente STR 1.12.03:2006 vartojamos tos pačios sąvokos kaip ir Statybos įstatyme (Reglamento 9 punktas), be to, jame apibrėžiama hidrotechnikos statinio remonto sąvoka taip pat apima tiek paprastąjį, tiek kapitalinį remontą (Reglamento 11.3 punktas). Šių teisės aktų nuostatos leido tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismui konstatuoti, kad būtent nuomininkui (atsakovui), o ne nuomotojui tenka pareiga atlikti hidrotechnikos komplekso remonto ir rekonstrukcijos darbus. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad ir šis kasacinio skundo argumentas laikytinas nesudarančiu pagrindo panaikinti ar pakeisti apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė šalių teisiniams santykiams novaciją, sutarčių aiškinimą, viešojo objekto nuomą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, vadovavosi kasacinio teismo praktika šiais klausimais, todėl teismo procesinis sprendimas paliktinas nepakeistas, o ieškovo ir atsakovo kasaciniai skundai atmestini kaip nesudarantys pagrindo jį pakeisti ar panaikinti (CPK 359 straipsnio 1 dalis).
Dėl šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo
Kadangi abiejų šalių kasaciniai skundai atmesti, šalims bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93, 98 straipsniai). Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas) šioje byloje yra 21,71 Lt. Atmetus abiejų šalių kasacinius skundus, ši suma priteistina valstybei iš kasatorių lygiomis dalimis (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo Širvintų rajono savivaldybės administracijos (j. a. k. 188722373) ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,GP Auto“ į valstybės biudžetą po 10,85 Lt (dešimt litų 85 ct) bylinėjimosi išlaidų, mokėtinų į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Virgilijus Grabinskas
Sigitas Gurevičius
Janina Januškienė