Baudžiamoji byla Nr.1A-514-582/2012

Teisminio proceso Nr.1-52-1-00734-2011-7

  Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.26.2.1; 1.2.14.1.1; 1.2.14.3.1; 2.4.6.

Teisėjas J. Malinauskas

(S)

                                                                                                                                      (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugsėjo 26 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Dmitrijaus Korsakovo, teisėjų: Reginos Majauskienės ir Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorei Romualdai Pocienei, nuteistojo gynėjai advokatei Violetai Naujokienei,  teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. G. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. ir jam paskirta bausmė -  laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams; remiantis BK 64 str. 1 d., 3 d., ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2010-07-15 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir pilnai neatlikta bausmės dalimi ir galutinė subendrinta bausmė paskirta -  laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 5 (penkiems) mėnesiams;

N. G. pripažintas kaltu pagal BK 284 str. 1 d., 22 str. 1 d., 178 str. 1 d.  ir jam paskirtos bausmės: pagal BK 284 str. 1 d. - laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams; pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 1 d. -  laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams; remiantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta-  laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams; nukentėjusysis G. D. atsisakė nuo civilinio ieškinio;

dėl nuteistojo V. K. apeliacinių skundų negauta;

kolegija išnagrinėjo nuteistojo N. G. apeliacinį skundą ir

n u s t a t ė :

              N. G. nuteistas pagal BK 284 str. 1 d. už tai, kad jis 2011 m. liepos 10 d., apie 1630 val., Statybininkų g., prie parduotuvės ,,Eglė“ esančiame miškelyje, tai yra viešoje vietoje įžūliai elgdamasis panaudojo fizinį smurtą, tai yra tyčia ne mažiau kaip du kartus spyrė koja bei ranka sudavė nukentėjusiajam G. D. į galvos sritį, padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą dėl muštinės žaizdos apatinės lūpos gleivinėje, apatinės lūpos sumušimo ir poodinės kraujosruvos kairio smilkinio srityje ir tokiu būdu pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį.

              Be to, jis nuteistas pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 1 d.  už tai, kad jis tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje pasikėsino pagrobti nukentėjusiajam P. S. priklausantį dviratį ,,Instict Drag“ kurio vertė 600 litų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, kadangi į įvykio vietą atvykus policijos darbuotojams, jis dviratį paliko ir iš įvykio vietos pasišalino.

              Nuteistasis N. G. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 6 d. nuosprendį, sumažinti jam paskirtą bausmę arba paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Skunde nurodoma, jog bausmė jam paskirta per griežta. Jis neneigia kaltės dėl viešosios tvarkos sutrikdymo, tačiau nesutinka su jam inkriminuota dviračio vagyste. Apeliantas neketino vogti P. S. priklausančio dviračio ,,Instict Drag“, dviratį jis buvo paėmęs su savininko leidimu, juo važinėjosi ir vėliau jį savininkui grąžino. Tai teisme patvirtino ir pats dviračio savininkas P. S., kuris neturi apeliantui pretenzijų. Teisme nebuvo apklaustas liudytojas D. R., kuris girdėjo, kaip nuteistasis prašė dviračio. Apeliantas skundžiasi dar ir dėl to, kad jis pirmosios instancijos teisme neturėjo gynėjo, kadangi pats pasisamdyti advokato neišgali, nes yra bedarbis. Tokiu būdu jam buvo paskirta pernelyg griežta laisvės atėmimo bausmė.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Nuteistojo N. G. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus, ar dėl kurių buvo paduoti skundai (LR BPK 320 str. 3 d.). Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

              Nuteistasis N. G. skundžiasi dėl BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 1 d. veikos kvalifikavimo ir prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę už šį nusikaltimą tuo pagrindu, kad jis neįvykdė P. S. priklausančio dviračio vagystės. Tokia jo pozicija yra nepagrįsta ir štai dėl ko.

Byloje surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma N. G. kaltė dėl pasikėsinimo pagrobti P. S. dviratį pasitvirtino.

Iš teisiamojo posėdžio protokolų matyti, kad kaltinamasis teigė, kad prašė P. S. dviračio pasivažinėti, ir supratęs, kad jam leido, juo nuvažiavo. Pamatęs policijos automobilį dviratį paliko už kioskelių prie „Eglės“.

Nukentėjusysis P. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nematė kaip paėmė jo dviratį, dviratį rado ant pievutės už 150 m nuo įvykio vietos – tai reiškia, kad jokio leidimo paimti jo dviratį N. G. iš nukentėjusiojo negavo ir dviratį paėmė savavališkai. Pirmosios instancijos teismas išvardijo byloje esančius dokumentus, su kuriais proceso dalyviai susipažino: P. S. 2011-07-10 protokolą - pareiškimą, kuriame nukentėjusysis nurodė, kad vienas iš nepažįstamų vyriškių paėmė jo dviratį ir būtų jį pavogęs, bet kadangi atvyko policija, dviratį numetė ir bandė vaidinti, kad dviračio neėmė (t. 1, b.l. 4). Akivaizdu, kad leidęs pasivažinėti N. G. dviračiu, P. S. dėl to nebūtų kreipęsis į ikiteisminio tyrimo įstaigą. P. S. 2011-07-10 ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, kad vienas iš vyriškių paėmė jo dviratį ir nuvažiavo link parduotuvės ir jis būtų dviratį pavogęs, tačiau atvyko policijos pareigūnai, jis nuo dviračio nulipo ir pradėjo kaip niekur nieko eiti. Kai paėmė jo dviratį, P. S. nieko nesakė, nes bijojo būti sumuštas, vyriškis pasakė, kad paima dviratį pasivažinėti, atvykusiems policijos pareigūnams paaiškino, kad iš jo pavogė jo dviratį (t. 1, b.l. 33-38). Šie nukentėjusiojo P. S. parodymai neabejotinai paneigia nuteistojo N. G. ir liudytojo D. R. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, apie tai, kad nukentėjusysis pats atidavė dviratį ir pilnai įrodo, kad nuteistasis dviratį paėmė be savininko leidimo ir ketino jį pavogti, tačiau šios veikos nebaigė dėl atvykusių policijos pareigūnų.

Nusikalstama veika - vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Kaip vagystė kvalifikuojami ir tokie veiksmai, kai kaltininkas įgyja galimybę laikinai pasinaudoti turtu (pasimatuoti, pavažiuoti, naudotis ir pan.) ar atlikti su juo tik technines operacijas (pasaugoti, panešti ir pan.) ir neteisėtai jį užvaldo. Būtent tokia situacija susiklostė šioje byloje.

Ikiteisminio tyrimo metu D. R. parodė, kad N, vaikino prašė pavažinėti jo dviračiu ir vaikinas jam leido (t. 1, b.l. 148-150). 2011-12-21 teismo nutartimi buvo nutarta atvesdinti į teismo posėdį liudytoją D. R. (t. 2, b.l. 168), tačiau teismo nutartis įvykdyta nebuvo, nes nebuvo nustatyta D. R. buvimo vieta (t. 2, b.l. 176). Liudytojo D. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai kaltinamajame akte buvo paminėti, teismas 2012-04-05 – 2012-04-06 teisiamojo posėdžio metu sprendė klausimą dėl bylos nagrinėjimo neatvykus liudytojui D. R.. Apeliantas nurodė šį klausimą spręsti teismo nuožiūra, nepareiškė prašymo kviesti ir apklausti liudytoją D. R.. Teismas ėmėsi visų priemonių pristatyti liudytoją D. R. į teismo posėdį, tačiau nebuvo nustatyta šio liudytojo buvimo vieta. Teismas išvardijo byloje esančius dokumentus, su kuriais proceso dalyviai susipažino, tarp kurių buvo ir ikiteisminio tyrimo metu apklausto D. R. apklausos protokolai, todėl apelianto teisė pasiremti liudytojo D. R. parodymais pažeista nebuvo.

Nepagrįstas yra apeliacinio skundo argumentas, jog kaltinamasis pirmosios instancijos teisme neturėjo gynėjo. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2011-10-21 teismo pranešimu N. G. buvo pranešta, kad jis turi teisę pasirinkti sau tinkamą advokatą, ginsiantį jį bylos nagrinėjimo metu (t. 2, b.l. 151). 2012-01-22 teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis N. G. paprašė teisiamąjį posėdį atidėti, nes norėjo pasamdyti gynėją arba kreiptis dėl antrinės teisinės pagalbos. Teismas kaltinamojo prašymą patenkino ir teismo posėdį atidėjo (t. 2, b.l. 182). 2012-04-05 – 2012-04-06 teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis N. G. teismui pranešė, kad kreipėsi dėl antrinės teisinės pagalbos, tačiau atsakymo negavo. Į teismo klausimą ar galima pradėti bylą nagrinėti iš esmės nurodė, kad teismo nuožiūra (t. 3, b.l. 1-2). Darytina išvada, kad kaltinamajam N. G. buvo tinkamai pranešta apie jo teisę turėti gynėją, buvo suteikta pakankamai laiko, kad jis susirastų gynėją, tačiau jis šia teise nepasinaudojo ir neprieštaravo, kad byla būtų nagrinėjama jam neturint gynėjo. Būtiną gynėjo dalyvavimą reglamentuoja LR BPK 51 str. N. G. gynėjas nebuvo būtinas, teismas nepripažino, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, todėl pats kaltinamasis turėjo rūpintis savo teisės turėti gynėją realizavimu.

Apeliantas nesutinka su jam paskirta bausme. Šiuo aspektu pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas bausmę N. G. už jo įvykdytas nusikalstamas veikas paskyrė teisingai, vadovaudamasis BK Specialiosios dalies straipsnių sankcijomis, laikydamasis BK Bendrosios dalies nuostatų. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas bausmę apeliantui, jos skyrimą motyvavo, atsižvelgė į tai, kad N. G. praeityje teistas dvylika kartų, šioje byloje jis įvykdė dvi nesunkias nusikalstamas veikas, viena kurių nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pagrįstai pripažino tai, kad nusikalstamas veikas įvykdė būdamas neblaivus. Be to, jis nusikalto neišnykus teistumui pagal 2010-12-14 nuosprendį. Visa tai įvertinus, pirmosios instancijos teismas teisingai paskyrė N. G. specialiosios dalies straipsnių sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmes, kurios savo dydžiais ir yra mažesnės nei numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkiai. Paskirtąsias bausmes apylinkės teismas teisingai subendrino pagal BK 63 str. 1 d., 4 d. numatytas taisykles ir galutinę bausmę paskyrė laisvės atėmimą vieneriems metams šešiems mėnesiams. Nors nuteistasis prašo neskirti jam bausmės, susijusios su laisvės atėmimu, tačiau kolegija tam  pagrindo nemato. Nėra galimybės taikyti nuteistojo atžvilgiu bausmės vykdymo atidėjimo instituto. Be BK 75 str.  paminėtų sąlygų, būtina bausmės vykdymo atidėjimo taikymo sąlyga – teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog ir atidėjus nuteistajam paskirto laisvės atėmimo vykdymą bus įgyvendinti bausmės tikslai. Teismas šią išvadą gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Šiuo atveju tokios išvados daryti negalima. Dėl to, kad N. G. yra recidyvistas, jis pakartotinai nusikalto, neišnykus teistumui, pirmosios instancijos teismas, nesant kitų aplinkybių, kurios leistų motyvuotai skirti švelnesnę bausmės rūšį, pagrįstai netaikė jo atžvilgiu BK 75 str. nuostatų.  Byloje taip pat nėra jokių kitų įstatyme numatytų pagrindų sušvelninti N. G. teisinę padėtį. Nėra galimybės nuteistajam BK 62 str. pagrindu skirti švelnesnės nei įstatyme numatyta bausmės, kadangi nusikalstama veika pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 1 d. nutrūko pasikėsinimo stadijoje ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių, o dėl to, kad į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai. Daroma išvada, kad nuteistajam N. G. paskirta tinkama bausmė, ji nėra neteisinga ar per griežta.

Apibendrinant, kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės skyrimui, pagrįstai nuteistajam paskyrė bausmę, priėmė teisėtą ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais pagrįstą nuosprendį, todėl tenkinti N. G. apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 6 d. nuosprendį nėra jokio teisinio pagrindo.

              Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str.1 d. 1 p.,

n u t a r i a :

Nuteistojo N. G. apeliacinį skundą atmesti.

          Kolegijos pirmininkas                                                                                             Dmitrijus Korsakovas

          Teisėjai                                                                                                      Regina Majauskienė 

                                                                                                    Algerdas Urbšys