Byla Nr. II-407-1015/2018

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01644-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 12.41; 21.10.4

 (S)

 

 

 

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 

N U T A R I M A S

 

2018 m. spalio 17 d.

Vilnius

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė,

sekretoriaujant Rasai Pladaitei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. M. atstovui advokatui Mantui Liugui,

institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą – Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos - atstovei Nijolei Vaitiekūnaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi A. M., gimusio (duomenys neskelbtini) d., gyvenančio (duomenys neskelbtini) sen., Kretingos raj., atstovo advokato Manto Liugo skundą dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2018 m. gegužės 7 d. nutarimo Nr. R6-30 panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo,

 

n u s t a t ė:

 

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kontrolės skyriaus vyriausiosios specialistės Nijolės Vaitiekūnaitės 2018 m. gegužės 7 d. nutarimu Nr. R6-30 A. M. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 314 straipsnio 1 dalį paskirta 150 eurų bauda už tai, kad 2017 kovo mėn., vykdant archeologinius žvalgomuosius tyrimus Kauno senamiesčio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 20171), Jėzuitų vienuolyno komplekso (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 22365) ir Šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčios (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 22366) teritorijose, Kauno m. sav., Kauno m., Rotušės g. 8 pagal 2017 m. kovo 29 d. archeologinių tyrimų leidimą Nr. LA-62 (leidimas išduotas A. M.) ir 2017 m. kovo 28 d. Departamento Mokslinės archeologijos komisijos (toliau - Komisija) aprobuotą archeologinių tyrimų projektą, buvo nesilaikyta aprobuotame archeologinių tyrimų projekte numatytos archeologinių tyrimų metodikos.

Nutarime nurodyta, kad Kauno senamiesčio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 20171), Jėzuitų vienuolyno komplekso (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 22365) ir Šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčios (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 22366) teritorijose, Kauno m. sav., Kauno m., Rotušės g. 8 2017 m. žvalgomųjų archeologinių tyrimų projekte numatyta „Šurfe neaptikus archeologiškai vertingo kultūrinio sluoksnio, žemės darbų metu bus vykdomi archeologiniai žvalgymai“. Kauno senamiesčio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 20171), Jėzuitų vienuolyno komplekso (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 22365) ir Šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčios (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 22366) teritorijose. Kauno m. sav., Kauno m., Rotušės g. 8 2017 metų žvalgomųjų archeologinių tyrimų ataskaitoje nurodoma, kad „Archeologiškai vertingo sluoksnio ir radinių neaptikta“. Atsižvelgiant į tai, turėjo būti atlikti aprobuotame žvalgomųjų archeologinių tyrimų projekte numatyti archeologiniai žvalgymai, būtini neaptikus archeologiškai vertingo kultūrinio sluoksnio šurfe. Numatyti archeologiniai žvalgymai nebuvo atlikti, tuo pažeidžiant Paveldo tvarkybos reglamento 2.13.01:2011 „Archeologinio paveldo tvarkyba“, patvirtinto Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2011 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. ĮV-538 „Dėl Paveldo tvarkybos reglamento PTR 2.13.01:2011 „Archeologinio paveldo tvarkyba“ patvirtinimo“ (toliau - Reglamentas), 19.1.1. papunkčio nuostatas, nurodančias, kad archeologinių tyrimų metu būtina kiek įmanoma išsamiau užfiksuoti atidengtos nekilnojamosios kultūros vertybės vertingąsias savybes. 

Nutarime taip pat nurodyta, jog pasikeitus archeologinių tyrimų sąlygoms ir keičiant archeologinių tyrimų projekte numatytą archeologinių tyrimų metodiką, nebuvo vadovautasi Leidimų atlikti archeologinius tyrimus išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Departamento direktoriaus 2013 m. liepos 5 d. Įsakymo Nr. Į-221 „Dėl Leidimų atlikti archeologinius tyrimus išdavimo tvarkos aprašo ir Leidimo atlikti archeologinius tyrimus formos patvirtinimo“ 68 punktu, kuriame nurodoma, kad iškilus būtinybei pakeisti ar papildyti archeologinių tyrimų apimtis arba vietas, tyrimų metodiką, numatytas Komisijos aprobuotame archeologinių tyrimų projekte, nekeičiant archeologinių tyrimų pobūdžio, tyrėjas Departamentui pateikia prašymą bei archeologinių tyrimų pakeitimo ar papildymo projektą. Archeologinių tyrimų pakeitimo ar papildymo projektas Departamentui nebuvo pateiktas. Pažeidus Aprašo 68 punkto ir Reglamento 19.1.1. papunkčio nuostatas bei neatlikus archeologinių tyrimų projekte numatytų archeologinių žvalgymų tolesnių žemės judinimo darbą vietoje, buvo pažeistos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 18 straipsnio 6 dalies nuostatos, numatančios, kad ardomieji ir taikomieji moksliniai tyrimai atliekami ir jų ataskaitos rengiamos šiuos tyrimus reglamentuojančių paveldo tvarkybos reglamentų nustatyta tvarka.

Pareiškėjo A. M. atstovas advokatas Mantas Liugas pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą A. M. atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodoma, kad A. M. kaltinamas pažeidęs Kultūros paveldo departamento direktoriaus 2013 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. Į-221 patvirtinto Leidimų atlikti archeologinius tyrimus išdavimo tvarkos aprašo 68 punkto reikalavimus; Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2011 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. ĮV-538 „Dėl Paveldo tvarkybos reglamento PTR 2.13.01:2011 „Archeologinio paveldo tvarkyba“ patvirtinimo“ 19.1.1 papunkčio reikalavimus; Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 18 straipsnio 6 dalies nuostatas. Tokią išvadą institucija priėjo nustačiusi, kad vykdant archeologinius žvalgomuosius tyrimus Kauno senamiesčio Jėzuitų vienuolyno komplekso ir Šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčios teritorijoje, Kauno m., Rotušės g, 8, pagal 2017 m. kovo 29 d. archeologinių tyrimų leidimą Nr. LA-62 ir 2017 m. kovo 28 d. Kultūros paveldo departamento Mokslinės archeologijos komisijos aprobuotą archeologinių tyrimų projektą, buvo nesilaikyta šiame tyrimų projekte numatytos archeologinių tyrimų metodikos. Su tokia išvada administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesutinka, kadangi minėtame archeologinių tyrimų objekte žvalgomieji archeologiniai tyrimai buvo atliekami laikantis archeologinių tyrimų metodikos ir nepažeidžiant tokiems darbams keliamų reikalavimų (žr. Paveldo tvarkybos reglamentas PTR 2.13.01:2011 „Archeologinio paveldo tvarkyba“ (toliau -PTR (žr. PTR 20.1-20.6 str.). Kaip yra numatyta žvalgomųjų archeologinių tyrimų projekto aiškinamajame rašte, tyrimai buvo atliekami dėl numatytų fasado restauracijos darbų. Iš pateikto projekto matyti, kad žvalgomųjų archeologinių tyrimų tikslas - patikrinti, ar projektuojamų darbų vietoje yra išlikęs nesuardytas archeologinis kultūrinis sluoksnis. Tyrimų apimtyje be kita ko nurodyta, kad prieš vykdant darbus prie bažnyčios fasado iki įžemio bus ištirtas vienas 2x2 m dydžio šurfas. Šurfe, nepasiekiant įžemio, jis bus pasiekiamas malamuoju grąžtu. Šurfe neaptikus archeologiškai vertingo kultūrinio sluoksnio, žemės darbų metu bus vykdomieji archeologiniai žvalgymai.

Ištyrus šurfą buvo surinkta pakankamai duomenų parengti paveldosaugines sąlygas, aks reiškia, kad iškeltas ir projekte patvirtintas tyrimo tikslas buvo visiškai įgyvendintas. Tai patvirtina Kultūros paveldo departamentui pateikta ataskaita. Šurfas buvo tirtas iki 2 m gylio. Tyrimų metu atidengtas pamatas bei jo atraminės banketės. Apie 1 m atstumu nuo pamato vidutiniškai 0,7 m gylyje atidengtos XX a. inžinerinės komunikacijos (perkasimai). Atsižvelgus Į tai, rekomenduota iki 1 m gylio atlikti archeologinius žvalgymus. Esant poreikiui gilesniems žemės kasimo darbams, atsižvelgiant į planuojamų darbų apimtis ir gylius, rekomenduota tęsti žvalgomuosius archeologinius tyrimus.

Skunde teigiama, kad nagrinėjamu atveju, tyrimo apimtys ir metodika buvo parinkta įvertinus tyrimų vietos situaciją darbų saugos aspektu, nes jau buvo sumontuoti pastoliai ir pradėti fasado restauracijos darbai. Projekte 2x2 m dydžio šurfas buvo pasirinktas dėl to, kad tokio dydžio šurfas suteikia galimybę lengviau ir saugiau pasiekti tyrimui reikalingą gylį, o pasirinktas tyrimo būdas, apimtis ir metodika užtikrino tiriamojo darbo atlikimą ir užsibrėžto tyrimo tikslo pasiekimą, taip pat nebuvo nukrypta nuo PTR reikalavimų. 

Administracinio nusižengimo bylos dokumentuose nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeistų Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 18 straipsnio 6 dalies nuostatas, kuriose numatyta, kad „ardomieji ir taikomieji moksliniai tyrimai atliekami ir jų ataskaitos rengiamos šiuos tyrimus reglamentuojančių paveldo tvarkybos reglamentų nustatyta tvarka“. Mokslinei archeologijos komisijai pateiktoje archeologinių tyrimų ataskaitoje yra nurodoma, kad archeologiškai vertingo kultūrinio sluoksnio ir radinių neaptikta“. Pagal archeologinių tyrimų projektą, tuo atveju, jeigu šurfe bus neaptikta archeologiškai vertingo kultūrinio sluoksnio, žemes darbų metu bus vykdomi archeologiniai žvalgymai. Užbaigus archeologinius tyrimus ir Mokslinei archeologijos komisijai pateikus A. M. parengtą ataskaitą su aiškia rekomendacija dėl archeologinių žvalgymų reikalingumo, asmuo laiko, jog jo, kaip tyrėjo, veiksmai užsibaigė. Nurodoma, kad ataskaitoje minimų žemės darbų - kurių atlikimas sąlygojo archeologinių žvalgymų būtinumą - archeologas A. M. apskritai nevykdė, kadangi jam tai nebuvo pavesta. Statybos rangos darbus turėjo vykdyti pats archeologinių tyrimų užsakovas (t.y. statytojas UAB „Senamiesčio restauratoriai“) ar jo pasirinkti tretieji asmenys. Užsakovas (UAB „Senamiesčio restauratoriai“) apie jo atliekamus žemės darbus neinformavo nei archeologinius tyrimus atliekančios bendrovės (UAB „Statybos archeologija“), nei paties tyrėjo A. M. (kaip leidime nurodyto tyrimo grupės vadovo). Kiek yra žinoma administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, tyrimų užsakovas raštu Kultūros paveldo departamentui paaiškino, jog žemės darbai vyko tik paviršiniuose sluoksniuose, archeologiniai sluoksniai nebuvo judinami, todėl tyrėjų (rangovų), t.y. UAB „Statybų archeologija“, jie neinformavo ir archeologiniams žvalgymams archeologų nebekvietė, nes tam nebuvo poreikio. Dėl šios priežasties konstatuoti, kad archeologas A. M. turėjo atlikti archeologinius žvalgymus nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamas nuo negali būti laikomas atsakingu už menamus Reglamento 19.1.1 papunkčio ir Aprašo 68 punkto reikalavimų pažeidimus, jeigu užsakovas nesamdė nei UAB „Statybos archeologija“, nei archeologo A. M. papildomiems tyrimams atlikti. Skunde nurodoma, jog tyrimo metu nebuvo pakeistos nei archeologinių tyrimų sąlygos, nei archeologinių tyrimų projekte numatyta archeologinių tyrimų metodika, todėl nėra pagrindo išvadai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 314 straipsnio 1 dalyje požymių. Šiuo pagrindu administracinio nusižengimo byla A. M. atžvilgiu turėtų būti nutraukta.

Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjas vykdė žvalgomuosius archeologinius tyrimus Kauno senamiesčio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 20171), Jėzuitų vienuolyno komplekso (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 22365) ir Šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčios (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 22366) teritorijose, Kauno m. sav., Kauno m., Rotušės g. 8 pagal 2017-03-29 archeologinių tyrimų leidimą Nr. LA-22. Archeologinių tyrimų projektas Departamento Mokslinės archeologijos komisijos (toliau - Komisija) aprobuotas 2017 m. kovo 28 d. Archeologas A. M. 2017 m. gegužės 2 d. Departamentui pateikė Kauno senamiesčio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 20171), Jėzuitų vienuolyno komplekso (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 22365) ir Šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčios (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 22366) teritorijose, Kauno m. sav., Kauno m., Rotušės g. 8 2017 žvalgomųjų archeologinių tyrimų ataskaitą (toliau - Ataskaita). Archeologas dr. R. V. minėtų žvalgomųjų archeologinių tyrimų Ataskaitos 2017 m. gegužės 9 d. recenzijoje fiksavo šiuos archeologinių tyrimų metodikos pažeidimus: „Tyrimai atlikti ne pagal projektą: galima paminėti net kelis neatitikimus - vietoje 4 kv. m., tirti tik 3 (realiai - tik 1,5, nes pusė šurfo neištirta dėl kabelių), nebuvo atliktas numatytas gręžinys iki įžemio, nebuvo atlikti žvalgymai žemės judinimo darbų metu. Iš šių neatitikimų ypač svarbus yra archeologinių žvalgymų neatitikimas, kas galėjo nulemti objekto vertingųjų savybių sunaikinimą. Ataskaitos tekste net nebandoma paaiškinti, kokia tokių neatitikimų su projektu priežastis“. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau - NKPAĮ) 18 straipsnio 6 dalis numato, kad ardomieji ir taikomieji moksliniai tyrimai atliekami ir jų ataskaitos rengiamos šiuos tyrimus reglamentuojančių paveldo tvarkybos reglamentų nustatyta tvarka. Departamento Mokslinė archeologijos komisija (toliau - MAK) 2017 m. gegužės 9 d. posėdyje Ataskaitos rekomendavo nepriimti, kaip neatitinkančios Paveldo tvarkybos reglamento 2.13.01:2011 „Archeologinio paveldo tvarkyba‘, patvirtinto Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2001-08-06 įsakymu Nr. ĮV-538 „Dėl Paveldo tvarkybos reglamento PTR 2.13.01:2011 „Archeologinio paveldo tvarkyba“ patvirtinimo“ (toliau - Reglamentas) (2017-05-10 posėdžio protokolo Nr. 113-18 išrašas pridedamas).

Reglamento 32 punktas nustato, kad recenzuotas ataskaitas svarsto MAK. Pagal Reglamento 33 punktą, <...> jei ataskaita neatitinka šio Reglamento reikalavimų, MAK nerekomenduoja jos priimti. Šiuo atveju atsakingas už leidimų atlikti archeologinius tyrimus išdavimą Departamento valstybės tarnautojas grąžina ataskaitą jos autoriui trūkumams ištaisyti arba skiria papildomą ataskaitos recenzavimą. Nagrinėjamu atveju, Ataskaitos rekomenduota nepriimti, skiriant papildomą recenzavimą. Papildomas recenzentas archeologas dr. R. V. minėtų tyrimų Ataskaitos 2017 m. gegužės 9 d. recenzijoje fiksavo anksčiau išvardintus archeologinių tyrimų metodikos pažeidimus ir rekomendavo Ataskaitos nepriimti, o kreiptis į Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistų atestavimo komisiją dėl tyrėjo A. M. atestato naikinimo. Pagal Reglamento teisinį reglamentavimą, Departamentas ataskaitas gali priimti tik rekomendavus MAK. MAK įformintas sprendimas nepriimti Ataskaitos yra privaloma administracinės procedūros dalis, Departamentui priimant sprendimą dėl Ataskaitos priėmimo. Nei Reglamente, nei kituose teisės aktuose įstatymų leidėjas neįtvirtino Departamentui MAK priimamų sprendimų kontrolės funkcijų ir nesuteikė teisės juos panaikinti. Departamentas, nors ir priimantis galutinį sprendimą dėl ataskaitų priėmimo, yra saistomas atitinkamo MAK sprendimo dėl konkrečios ataskaitos. Taigi MAK sprendimai Departamentui yra privalomi. MAK sprendime fiksuoti galimi administracinio nusižengimo požymiai, kurie ir buvo pagrindas pradėti administracinę teiseną. Toks teisinis reguliavimas suponuoja, kad norint nuginčyti Departamento sprendimą, pirma teisme arba administracinių ginčų komisijoje turi būti nuginčytas MAK sprendimas, įformintas protokolu.

Iš pateiktų Ataskaitos recenzijoje nurodytų pastabų nustatyta, kad archeologiniai tyrimai atlikti nesilaikant Reglamento, Leidimo atlikti archeologinius tyrimus išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Departamento direktoriaus 2013-07-05 įsakymu Nr. Į-221 „Dėl Leidimų atlikti archeologinius tyrimus išdavimo tvarkos aprašo ir Leidimo atlikti archeologinius tyrimus formos patvirtinimo“ (toliau - Aprašas) nuostatų, taip pažeidžiant NKPAĮ įstatymo 18 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Reglamento 19.1.1. papunktyje nurodyta, kad vienas iš bendrųjų archeologinių tyrimų metodikos reikalavimų yra tyrimus vykdyti taip, kad būtų kiek įmanoma išsamiau užfiksuotos atidengtos nekilnojamosios kultūros vertybės vertingosios savybės. Kauno senamiesčio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 20171), Jėzuitų vienuolyno komplekso (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 22365) ir Sv. Pranciškaus Ksavero bažnyčios (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 22366) teritorijose, Kauno m. sav., Kauno m., Rotušės g. 8 2017 žvalgomųjų archeologinių tyrimų projekte (toliau - Projektas) numatyta „šurfe neaptiktus archeologiškai vertingo kultūrinio sluoksnio, žemės darbų metu bus vykdomi archeologiniai žvalgymai“. Ataskaitoje nurodoma, kad „archeologiškai vertingo sluoksnio ir radinių neaptikta“. Atsižvelgiant į tai, turėjo būti atlikti aprobuotame Projekte numatyti archeologiniai žvalgymai, šurfe neaptikus archeologiškai vertingo kultūrinio sluoksnio yra būtini. Numatyti archeologiniai žvalgymai nebuvo atlikti, taip pažeidžiant Reglamento 19.1.1. papunkčio nuostatas. Be to, neatliktas ir Projekte numatytas gręžinys iki įžemio,  sumažintas tiriamo ploto kiekis. 

Aprašo 68 punkte nurodoma, kad iškilus būtinybei pakeisti ar papildyti archeologinių tyrimų apimtis arba vietas, numatytas Komisijos aprobuotame Projekte, tyrimų metodiką, nekeičiant archeologinių tyrimų pobūdžio, tyrėjas Departamentui pateikia prašymą bei Projekte pakeitimo ar papildymo projektą. Ši teisės norma yra imperatyvi ir išimčių nenumato. Šiuo atveju toks projektas nebuvo gautas.

Pareiškėjas nurodo, kad minimų žemės darbų, kurių atlikimą sąlygojo archeologinių žvalgymų būtinumą, Pareiškėjas apskritai nevykdė, kadangi jam tai nebuvo pavesta, o juos turėjo vykdyti pats archeologinių tyrimų užsakovas (t.y. statytojas) ar jo pasirinkti asmenys. Užsakovas apie jo atliekamus žemės darbus Pareiškėjo neinformavo, o vėliau raštu užsakovas Departamentui paaiškino, jog žemės darbai vyko tik paviršiniuose sluoksniuose, archeologiniai sluoksniai nebuvo judinami, todėl tyrėjo, t.y. Pareiškėjo, jie neinformavo ir archeologiniams žvalgymams archeologų nebekvietė, nes tam nebuvo poreikio.

Pažymėtina, kad Projekte aiškiai nurodoma, kad „šurfe neaptikus archeologiškai vertingo kultūrinio sluoksnio, žemės darbų metu bus vykdomi archeologiniai žvalgymai“. Nurodyta formuluote Projekte įsipareigojama atlikti nurodytus archeologinius žvalgymus. Ataskaitoje nurodoma, kad „archeologiškai vertingo sluoksnio ir radinių neaptikta“. Atsižvelgiant į tai, Pareiškėjas pats Projekte įsipareigojo laikydamasis bendrųjų archeologinių tyrimų metodikos principų atlikti archeologinius žvalgymus, šurfe nesuradus archeologiškai vertingo kultūrinio sluoksnio. Tačiau Pareiškėjas to nepadarė, pakeitimo ar papildymo projekto, kaip tai imperatyviai nustatyta Aprašo 68 punkte, Departamentui neteikė. Todėl Pareiškėjo teiginiai, kad šiuos tyrimus turėjo atlikti užsakovas, nepagrįsti. Paaiškinimų, kodėl nebuvo atliktas gręžinys iki įžemio ir sumažintas tiriamo ploto kiekis, Pareiškėjas apskritai nepateikia. Atsižvelgiant į tai, minėtų veiksmų neatlikimas pažeidžia Reglamento 19.1.1. punkte nurodomus bendruosius archeologinių tyrimų metodikos reikalavimus. Nagrinėjamu atveju, Pareiškėjas privalėjo laikytis teisės aktais nustatytos tvarkos, tačiau atliko priešingus nustatytai tvarkai veiksmus. Departamentas, nustatęs kultūros paveldo apsaugos reikalavimų pažeidimus (nesilaikyta archeologinių tyrimų metodikos, pažeistas Reglamento 19.1.1 papunktis ir Aprašo 68 punktas) pagrįstai taikė pareiškėjui administracinę atsakomybę pagal ANK 314 straipsnio 1 dalį.

Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu palaikė skundo reikalavimus bei papildomai paaiškino, kad Kultūros paveldo departamentas neištyrė visos situacijos, į ją pažiūrėjo formaliai ir priėmė pareiškėjo atžvilgiu skundžiamą nutarimą dėl nusižengimo, kuris nebuvo padarytas. Pareiškėjo atstovas atkreipė teismo dėmesį į tai, kad UAB „Statybų archeologija“ 2017 m. kovo 21 d. su UAB „Senamiesčio restauratoriai“ pasirašė archeologinių tyrimų paslaugų sutartį dėl Jėzuitų vienuolyno komplekso ir Šv.Pranciškaus Ksavero bažnyčios teritorijoje esančių archeologinių darbų. Buvo numatyta, kad prieš vykdant darbus prie bažnyčios fasado iki įžemio bus ištirtas vienas 2x2 m dydžio šurfas ir tada nuspręsta, ar tolimesniems rangos darbams bus reikalingi archeologiniai žvalgymai, ar ne. Ištyrus šurfą UAB „Statybų archeologija“ rekomendavo atlikti archeologinius žvalgymus. Užbaigus archeologinius tyrimus, UAB „Statybų archeologija“, atstovaujama archeologo A. M., pateikė ataskaitą bei informavo užsakovą UAB „Senamiesčio restauratoriai“ dėl tolimesnių archeologinių žvalgymų atlikimo būtinumo. Būtent užsakovas UAB „Senamiesčio restauratoriai“ turėjo spręsti dėl tolimesnių archeologinių žvalgymų atlikimo, o ne UAB „Statybų archeologija“. Pareiškėjo atstovas pateikė teismui UAB „Statybų archeologija“ 2017 m. rugpjūčio 23 d. pranešimą, adresuotą Kultūros paveldo departamento Kauno skyriui, kuriame nurodė, kad 2017 m. kovo 31 d. buvo atlikti archeologiniai žvalgomieji tyrimai Kaune, Rotušės a. 8. Tirtas šurfas greta pamato, po tyrimų pažymoje įrašytas reikalavimas – atlikti archeologinius žvalgymus žemės kasimo darbų metu. 2017 m. rugpjūčio mėnesį važiuojant pro objektą pastebėta, kad UAB „Senamiesčio restauratorius“ jau atliko fasado remonto darbus, tačiau apie žemės kasimo darbų pradžią nei archeologas A. M., nei kiti UAB „Statybų archeologija“ darbuotojai nebuvo informuoti. UAB „Statybų archeologija“ gavo atsakymą į savo raštą, kuriame buvo nurodyta, jog Kultūros paveldo departamentas kreipėsi į rangovą UAB „Senamiesčio restauratoriai“, kad pateiktų paaiškinimus, dėl kokių priežasčių prie Jėzuitų vienuolyno komplekso Šv.Pranciškaus Ksavero bažnyčios žemės kasimo darbai vykdyti nedalyvaujant archeologui. UAB „Senamiesčio restauratoriai“ informavo, kad su UAB „Statybų archeologija“ buvo sudarę sutartį tik daliniams žvalgomiesiems archeologiniams tyrimams atlikti (prie pastato Rotušės a. 8 ŠR kampo ištirti 1,5mx2 m gylio šurfą). Tyrimų atskaita buvo parengta ir pateikta užsakovui (statytojui) pagal paveldo tvarkybos reglamentus. Papildomi archeologiniai tyrimai minėtame kultūros paveldo objekte neatlikti, nes pamatų hidroizoliacijos iš Rotušės aikštės pusės metu archeologijai svarbūs žemės sluoksniai nepasiekti ir nekasinėti. Kadangi UAB „Statybų archeologija“ buvo iškelta kita administracinė byla, kuri buvo nagrinėjama administraciniame teisme, kur buvo priimtas sprendimas panaikinti nutarimą (sprendimas neįsiteisėjęs) ir būtent šioje byloje buvo tiriamos aplinkybės, kad UAB „Statybos archeologija“ ir su ja dirbantys pagal bendradarbiavimo sutartį archeologai negali prisiimti atsakomybės už tai, kad statytojas neatlieka archeologinių žvalgymų. Jeigu būtų pateikta ataskaita, kad archeologinių žvalgymų nereikia daryti, tuomet galima būtų kalbėti, jog buvo nepakankamai iškasta ar ištyrinėta. Kadangi buvo pateikta išvada, jog archeologinius žvalgymus būtina atlikti, tai negalima daryti išvados, kad būtina dar giliau pakasti, kad prieitų prie tos pačios išvados dėl archeologinių žvalgymų būtinumo. Dėl šios priežasties pareiškėjo atstovas mano, kad Kultūros paveldo departamentas išsamiai neištyrė esamos situacijos, į šį klausimą pažiūrėjo formaliai ir priėmė skundžiamą nutarimą, nors jokio faktinio pažeidimo nebuvo, jokia žala nepadaryta. Dėl atsiliepime nurodytos aplinkybės, kad tyrimai buvo atlikti ne pagal projektą, t.y. vietoje 4 kv.m., tirti tik 3, realiai – tik 1,5 kv.m, nes pusė šurfo neištirta dėl kabelių, nebuvo atliktas numatytas gręžinys iki įžemio, pareiškėjo atstovas paaiškino, kad šurfą buvo numatyta kasti prie pat sienos ir atsitraukimo galimybės yra ribotos. Kasimo metu buvo atsitrenka į pamatą, todėl negalėjo plačiau kasti. Teoriškai būtų galima kasti toliau, užtverti gatvę ir pan., tačiau matyt dėl ekonominių sumetimų tai nedaryta. Paties A. M. apklausti teismo posėdyje galimybės nėra, kadangi jis šiuo metu dirba užsienyje ir neplanuoja atvykti į Lietuvą.

Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimą į skundą bei prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, nes skundžiamas nutarimas yra priimtas pagrįstai, įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes. Nurodė, kad šiuo atveju yra svarbus projektas, pagal kurį A. M. įsipareigojo atlikti žvalgybinius tyrimus šurfe, bet jų neatliko.

Liudytojas D. Z. teismo posėdyje nurodė, kad jis dirba UAB „Statybų archeologija“, A. M. yra buvęs jo bendradarbis, jis dirbo archeologu, atlikinėjo tyrimus, o liudytojas tuo metu buvo pardavimų vadovas, duotu atveju bendravo su užsakovu UAB „Senamiesčio restauratoriai“ bei priėmė užsakymą. Liudytojas paaiškino, kad užsakovas užsakė archeologinius tyrimus, reikėjo iškasti šurfą bei pateikti rekomendacijas dėl tolimesnių archeologinių žvalgymų. Gavę užsakymą jie pateikė projektą Kultūros paveldo departamentui bei gavo leidimą šiems darbams atlikti. Ištyrus šurfą UAB „Statybų archeologija“ pateikė ataskaitą, kurioje rekomendavo atlikti archeologinius žvalgymus, nes tokie darbai buvo reikalingi ir pateikė užsakovui komercinį pasiūlymą, tačiau daugiau jokių žinių iš užsakovo negavo. Po to važiuojant pro šalį pastebėjo, kad jau yra atlikti fasado remonto darbai, nors dėl jokių archeologinių žvalgymų atlikimo statytojas nesikreipė, todėl apie tai pranešė Kultūros paveldo departamentui. Kultūros paveldo departamentas informavo UAB „Statybų archeologija“, kad jokių pažeidimų nerado, tačiau po to pradėjo administracinės bylos teiseną prieš UAB „Statybų archeologija“ ir A. M..  Liudytojas taip pat nurodė, kad Statybų reglamentas numato, jog šurfas kasamas kas 50 metrų, jeigu pastatas ruošiamas apšiltinti. Šurfo vietą parenka archeologas. Dėl šurfo dydžio taip pat sprendžia tyrėjas ir tai leidžia Kultūros paveldo departamentas. Archeologiniai tyrimai yra atliekami iki tol, kol pasiekiamas geologinis sluoksnis arba betono pagrindas, kanalizacijos dangtis. Minėtu atveju nebuvo rastas archeologinis sluoksnis, viskas jau buvo perkasta. Šurfo gylis buvo apie 2 metrus ir to pakako, kad būtų gauta reikalinga informacija. Žvalgomuosius archeologinius tyrimus atlieka archeologas, jis tikrina pjūvius, pažiūri sieneles, fotografuoja bei surenka visą reikiamą medžiagą. Jeigu aptinkamas svarbus archeologinis sluoksnis, kasimas stabdomas ir keičiamas projektas. Šiuo atveju reikėjo, kad žemės judinimo darbų metu dalyvautų archeologas, tačiau užsakovas be jų žinios atliko restauravimo darbus, nors, kaip jau buvo minėta, komercinis pasiūlymas dėl archeologinių žvalgymų atlikimo jam buvo išsiųstas. UAB „Statybų archeologija“ neturi tiek resursų, kad galėtų prižiūrėti kiekvieną užsakovą, nes kartais turi net po 30 sutarčių. A. M. buvo nubaustas už tai, kad nebuvo Kultūros paveldo departamentui pateikta informacija apie projekto tikslinimą. Praktikoje dažnai pasitaiko atvejai, kai pasikeičia projekto apimtys. Tuomet jie teikia papildymus ir jiems duoda ne naują leidimą, o atnaujina seną. Remiantis pateiktu projektu archeologas pažymi šurfų kasimo vietas. Jokio pažeidimo nėra, jeigu šurfo kasimo vieta keičiasi ne daugiau kaip 10 metrų. Duotu atveju  atvykus į vietą jie pamatė, kad yra sustatyti pastoliai ir pastolių kojos stovi arti šurfo kasimo vietos. Nenorėdami pažeisti darbų saugos reikalavimų, jie pasislinko truputį toliau, bet tai netrukdė pasiekti tikslo. Be to, bet kokiu atveju visi pakitimai yra įtraukiami į ataskaitą. Visos pateikiamos ataskaitos yra recenzuojamos. Šiuo atveju jie gavo dviejų archeologų teigiamas recenzijas ir vieno – neigiamą. Recenzijas pateikia tik habilituoti mokslo daktarai.

Pareiškėjas A. M. į teismo posėdį neatvyko, šaukimas jam grįžo neįteiktas. Pareiškėjo atstovas advokatas Mantas Liugas nurodė, kad A. M. šiuo metu dirba užsienyje, į Lietuvą artimiausiu metu grįžti neplanuoja, apie posėdį jam žinoma, ir jis neprieštarauja, kad byla būtų nagrinėjama jam nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo interesus byloje atstovauja advokatas, o paties pareiškėjo neatvykimas į posėdį nėra kliūtis išnagrinėti bylą, skundas išnagrinėtas pareiškėjui teismo posėdyje nedalyvaujant.

 

Skundas tenkintinas.   

A. M. administracinėn atsakomybėn yra patrauktas pagal ANK 314 straipsnio 1 dalį, numatantį atsakomybę už įstatymuose nustatytų kultūros paveldo apsaugos reikalavimų pažeidimą. Ši teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo turinio, A. M. yra nubaustas už aprobuotame archeologinių tyrimų projekte numatytos archeologinių tyrimų metodikos nesilaikymą, o būtent:

- Kauno senamiesčio, Jėzuitų vienuolyno komplekso ir Šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčios teritorijose, Kauno m. sav,, Kauno m., Rotušės g. 8 2017 m. žvalgomųjų archeologinių tyrimų projekte numatyta „Šurfe neaptikus archeologiškai vertingo kultūrinio sluoksnio, žemės darbų metu bus vykdomi archeologiniai žvalgymai“. 2017 metų žvalgomųjų archeologinių tyrimų ataskaitoje nurodoma, kad „Archeologiškai vertingo sluoksnio ir radinių neaptikta“. Atsižvelgiant į tai, turėjo būti atlikti aprobuotame žvalgomųjų archeologinių tyrimų projekte numatyti archeologiniai žvalgymai, būtini neaptikus archeologiškai vertingo kultūrinio sluoksnio šurfe. Numatyti archeologiniai žvalgymai nebuvo atlikti, tuo pažeidžiant Paveldo tvarkybos reglamento 2.13.01:2011 „Archeologinio paveldo tvarkyba“, patvirtinto Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2011 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. ĮV-538 „Dėl Paveldo tvarkybos reglamento PTR 2.13.01:2011 „Archeologinio paveldo tvarkyba“ patvirtinimo“ (toliau - Reglamentas), 19.1.1. papunkčio nuostatas, nurodančias, kad archeologinių tyrimų metu būtina kiek įmanoma išsamiau užfiksuoti atidengtos nekilnojamosios kultūros vertybės vertingąsias savybes;

- pasikeitus archeologinių tyrimų sąlygoms ir keičiant archeologinių tyrimų projekte numatytą archeologinių tyrimų metodiką, nebuvo vadovautasi Leidimų atlikti archeologinius tyrimus išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Departamento direktoriaus 2013 m. liepos 5 d. Įsakymo Nr. Į-221 „Dėl Leidimų atlikti archeologinius tyrimus išdavimo tvarkos aprašo ir Leidimo atlikti archeologinius tyrimus formos patvirtinimo“ 68 punktu, kuriame nurodoma, kad iškilus būtinybei pakeisti ar papildyti archeologinių tyrimų apimtis arba vietas, tyrimų metodiką, numatytas Komisijos aprobuotame archeologinių tyrimų projekte, nekeičiant archeologinių tyrimų pobūdžio, tyrėjas Departamentui pateikia prašymą bei archeologinių tyrimų pakeitimo ar papildymo projektą. Archeologinių tyrimų pakeitimo ar papildymo projektas Departamentui nebuvo pateiktas.

Atsižvelgiant į tai, nutarime padaryta išvada, jog pažeidus Aprašo 68 punkto ir Reglamento 19.1.1. papunkčio nuostatas bei neatlikus archeologinių tyrimų projekte numatytų archeologinių žvalgymų tolesnių žemės judinimo darbų vietoje, buvo pažeistos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 18 straipsnio 6 dalies nuostatos, numatančios, kad ardomieji ir taikomieji moksliniai tyrimai atliekami ir jų ataskaitos rengiamos šiuos tyrimus reglamentuojančių paveldo tvarkybos reglamentų nustatyta tvarka.

Pareiškėjas A. M. skunde neigia savo kaltę, teigdamas, jog jo veiksmuose nėra nusižengimo, numatyto ANK 314 straipsnio 1 dalyje, požymių, nes užbaigus archeologinius tyrimus ir Mokslinei archeologijos komisijai pateikus parengtą ataskaitą su aiškia rekomendacija dėl archeologinių žvalgymų reikalingumo atliekant žemės darbus, jo, kaip tyrėjo veiksmai pasibaigė. Pareiškėjas neneigia aplinkybės, jog archeologiniai žvalgymai nebuvo atlikti, nes užsakovas – UAB „Senamiesčio restauratoriai“ nei jo, nei UAB „Statybų archeologija“ neinformavo apie atliekamus žemės judinimo darbus. Pareiškėjo žiniomis, užsakovas net nevykdė žemės judinimo darbų. Dėl šios priežasties nėra jokio nei teisinio, nei faktinio pagrindo konstatuoti, kad A. M. turėjo atlikti archeologinius žvalgymus, jeigu užsakovas UAB „Senamiesčio restauratoriai“ nei pareiškėjo, nei UAB „Statybų archeologija“ nesamdė papildomiems tyrimams atlikti. 

Teismas, įvertinęs pateiktą medžiagą, sprendžia, jog byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių A. M. kaltę, padarius ANK 314 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.

Susipažinus su teismui pateikta medžiaga nustatyta, kad 2017 m. vasario 10 d. tarp UAB „Statybų archeologija“ ir D. Z. bei A. M. buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis Nr. 17/02-10, pagal kurią UAB „Statybų archeologija“, veikianti kartu su dalyviais atlieka archeologinius tyrimus ir su jais susijusius kitus darbus. UAB „Statybų archeologija“ 2017 m. kovo 21 d. pasirašė archeologinių tyrimų paslaugų sutartį Nr. 17-12 su UAB „Senamiesčio restauratoriai“ dėl Jėzuitų vienuolyno komplekso ir Šv.Pranciškaus Ksavero bažnyčios teritorijoje esančių archeologinių žvalgomųjų tyrinėjimų. Be kita ko, šios sutarties 4.2.1 punkte numatyta, kad užsakovas, t.y. UAB „Senamiesčio restauratoriai“ įsipareigoja informuoti vykdytoją, t.y. UAB „Statybų archeologija“ apie visus įvykius, veiksmus ir/ar aplinkybes bei suteikti vykdytojui kitą turimą informaciją, kuri yra (ar gali būti) reikšminga vykdytojo teikiamoms paslaugoms pagal šią sutartį, taip pat kuri yra susijusi su tinkamu šioje sutartyje numatytų šalių įsipareigojimų vykdymu. Vykdant minėtą sutartį UAB „Statybų archeologija“ dalyvis – archeologas A. M. parengė 2017 m. kovo mėnesį žvalgomųjų archeologinių tyrimų projektą, kurio tikslas yra patikrinti, ar projektuojamų darbų vietoje yra išlikęs nesuardytas archeologinis kultūrinis sluoksnis; nurodyta, kad jei bus fiksuotos archeologinės vertybės, žvalgomųjų archeologinių tyrimų duomenimis bus parengtas tolimesnių archeologinių tyrimų rekomendacijos projektuojamų darbų vietose. Pagal šį projektą, prieš vykdant bažnyčios šiaurinio fasado remonto ir restauracijos darbus, nuspręsta prie bažnyčios fasado iki įžemio ištirti vieną 2x2 m dydžio šurfą. Šurfe, nepasiekiant įžemio, jis bus pasiekiamas kalamuoju grąžtu. Šurfe neaptikus archeologiškai vertingo kultūrinio sluoksnio, žemės darbų metu bus vykdomi archeologiniai žvalgymai. Šurfe aptikus archeologiškai vertingą sluoksnį, bus inicijuojami detalieji archeologiniai tyrimai būsimos trasos vietoje (b.l. 55-61).

Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos pagal pateiktą A. M. projektą 2017 m. kovo 29 d. išdavė leidimą Nr. LA-62 atlikti archeologinius tyrimus, t.y. atlikti Kauno senamiesčio (20171), Jėzuitų vienuolyno komplekso (22365), Šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčios (22366) teritorijų žvalgomuosius archeologinius tyrimus (b.l. 62-63). Atlikus šiuos tyrimus UAB „Statybų archeologija“ archeologas A. M. 2017 m. balandžio 3 d. pateikė UAB „Senamiesčio restauratoriai“ ir Kultūros paveldo departamento Kauno teritoriniam padaliniui dalinę žvalgomųjų archeologinių tyrimų pažymą, kurioje nurodyta, kad prie pat išorinės pastato ŠR sienos žemės kasimo darbus iki 100 cm gylio nuo žemės paviršiaus vykdyti galima, lygiagrečiai vykdant archeologinius žvalgymus. Prieš prie pat išorinės pastato ŠR sienos žemės kasimo darbus vykdant giliau nei 100 cm nuo žemės paviršiaus, reikalinga atlikti papildomus žvalgomuosius archeologinius tyrimus (b.l. 64-68).   

Apklaustas teismo posėdyje liudytoju D. Z. nurodė, kad UAB „Statybų archeologija“, atlikusi pagal pasirašytą sutartį su UAB „Senamiesčio restauratoriai“ žvalgomuosius archeologinius tyrimus, informavo užsakovą apie būtinumą toliau vykdant restauravimo darbus, susijusius su žemės judinimu, atlikti archeologinius žvalgymus bei pateikė komercinį pasiūlymą dėl šių tolimesnių darbų atlikimo. Šio liudytojo teigimu, UAB „Statybų archeologija“ daugiau jokių žinių iš užsakovo – UAB „Senamiesčio restauratoriai“ negavo, todėl pats vykdytojas, be užsakovo žinios ir sutikimo, negalėjo spręsti klausimo dėl tolimesnių archeologinių tyrimų atlikimo konkrečiame objekte, nes jokios informacijos apie žemės judinimo darbus negavo.

Taip pat iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad UAB „Statybų archeologija“ direktorius J. Š. ir archeologas A. M. 2017 m. rugpjūčio 23 d. pateikė raštą Kultūros paveldo departamento Kauno skyriui, kuriuo informavo, kad 2017 m. kovo 31 d. buvo atlikti archeologiniai žvalgomieji tyrimai Kaune, Rotušės a. 8. Tirtas šurfas greta pamato, po tyrimų pažymoje įrašytas reikalavimas – atlikti archeologinius žvalgymus žemės kasimo darbų metu. 2017 m. rugpjūčio mėnesį važiuojant pro objektą pastebėjo, kad UAB „Senamiesčio restauratoriai“ jau atliko fasado remonto darbus. Apie žemės kasimo darbų pradžią nei archeologas A. M., nei kiti UAB „Statybų archeologija“ darbuotojai nebuvo informuoti.  Kultūros paveldo departamentas 2017 m. rugsėjo 8 d. pateikė atsakymą Nr. (1.29-K)2K-1071 į UAB „Statybų archeologija“ 2017 m. rugpjūčio 23 d. pranešimą, kuriame nurodė, kad Kultūros paveldo departamento Kauno skyrius 2017 m. rugpjūčio 28 d. raštu kreipėsi į statytoją Kauno Šv. Pranciškaus Ksavero (jėzuitų) rektoratą ir rangovą UAB „Senamiesčio restauratoriai“, kad pateiktų paaiškinimus, dėl kokių priežasčių prie Jėzuitų vienuolyno komplekso Šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčios žemės kasimo darbai vykdyti nedalyvaujant archeologui. UAB „Senamiesčio restauratoriai“ informavo, kad su UAB „Statybų archeologija“ buvo sudarę sutartį tik daliniams žvalgomiesiems archeologiniams tyrimams atlikti (prie pastato Rotušės a. 8 ŠR kampo ištirti 1,5m x 2m gylio šurfą). Tyrimų atskaita buvo parengta ir pateikta užsakovui (statytojui) pagal paveldo tvarkybos reglamentus. Papildomi archeologiniai tyrimai minėtame kultūros paveldo objekte neatlikti, nes pamatų hidroizoliacijos iš Rotušės aikštės pusės metu archeologijai svarbūs žemės sluoksniai nepasiekti ir nekasinėti. 

2017 m. gegužės 2 d. UAB „Statybų archeologija“ archeologas A. M. pateikė Kauno senamiesčio Jėzuitų vienuolyno komplekso ir Šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčios teritorijoje, Kauno m., Rotušės a.8, žvalgomųjų archeologinių tyrimų ataskaitą. 2017 m. gegužės 9 d. Mokslinės archeologijos komisijos narys archeologas, dr.R. V. minėtų žvalgomųjų archeologinių tyrimų recenzijoje fiksavo šiuos archeologinių tyrimų metodikos pažeidimus: „Tyrimai atlikti ne pagal projektą: galima paminėti net kelis neatitikimus – vietoje 4 m2 tirti tik 3 (realiai – tik 1,5, nes pusė šurfo neištirta dėl kabelių), nebuvo atliktas numatytas gręžinys iki įžemio, nebuvo atlikti žvalgymai žemės judinimo darbų metu. Iš šių neatitikimų ypač svarbus yra žvalgymų neatitikimas, kas galėjo nulemti objekto vertingųjų savybių sunaikinimą“. Komisija nusprendė nepriimti A. M. ataskaitos ir siūlė pradėti administracinę procedūrą dėl tyrėjo A. M. atestato panaikinimo.

Archeologas A. M., atsakydamas į recenzentų pastabas, savo paaiškinimuose nurodė, kad R. V. recenzija yra nepagrįsta, nes atlikus archeologinius žvalgymus buvo pateikta užsakovui pažyma, kurioje įrašyta tolimesnė paminklosauginė sąlyga – atlikti žvalgymus darbų metu. Kadangi UAB „Statybų archeologija“ privalėjo atlikti šurfo kasimo darbus, o žvalgymai tyrėjo būti perkami atskirai, jie nebuvo tikri, kad žvalgymų darbus turės atlikti būtent jie. Kadangi A. M. turi išsiėmęs bendražvalgybinį Kauno senamiesčio teritorijų žvalgymų leidimą, nebūtų buvę sunku papildyti šį leidimą žvalgymais Rotušės a.8 objekte. Kitos pastabos – dėl mažesnio ploto nėra pagrįstos, nes šurfo ar perkasos sumažinimas dėl esamų inžinierinių statinių yra numatytas Paveldo tvarkybos reglamente Archeologinio paveldo tvarkyba. Gręžinys nebuvo daromas, nes šurfo dugne aptiktas lauko riedulių pamatas (b.l. 22-29).

2017 m. rugsėjo 20 d. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistų atestavimo komisijos posėdžio metu buvo nutarta siūlyti Kultūros ministrei sustabdyti A. M. nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto atestato galiojimą šešiems mėnesiams (b.l. 30). Lietuvos Respublikos kultūros ministerija 2017 m. spalio 13 d. raštu informavo, jog ji neatsižvelgė į Atestavimo komisijos siūlymą sustabdyti archeologo A. M. atestato galiojimą, prašė Kultūros paveldo departamento išnagrinėti šią situaciją dėl A. M. ir jo darbovietės UAB „Statybų archeologija“ galimai padarytų kultūros paveldo apsaugos reikalavimų pažeidimų bei apie rezultatus informuoti Kultūros ministeriją (b.l. 32-33). Vadovaujantis šiuo Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos raštu Kultūros paveldo departamentas pradėjo A. M. atžvilgiu administracinio nusižengimo tyrimą pagal ANK 314 straipsnio 1 dalį (b. l. 31), ko pasėkoje buvo priimtas skundžiamas nutarimas.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad patrauktas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią jam buvo skirta nuobauda. Administracinių nusižengimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Taigi iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad UAB „Statybų archeologija“, kurios dalyvis buvo ir A. M., pagal 2017 m. kovo 21 d. archeologinių tyrimų paslaugų sutartį, pasirašytą su UAB „Senamiesčio restauratoriai“ (šios sutarties priedą), turėjo atlikti tik archeologinius žvalgomuosius tyrinėjimus. Paveldo tvarkybos reglamente PTP 2.13.01:2011 „Archeologinio paveldo tvarkyba“ žvalgomieji archeologiniai tyrimai apibūdinami kaip nedidelės apimties archeologiniai tyrimai, kuriais kasant nustatyto dydžio perkasas, šurfus arba gręžiant gręžinius siekiama aptikti naujus archeologinio paveldo objektus, juos lokalizuoti, nustatyti kultūrinio sluoksnio ar archeologinio paveldo objektų būklę (išlikimo laipsnį), archeologinio pobūdžio vertingąsias savybes, chronologiją, kultūrinio sluoksnio storį, jo paplitimo ir archeologinių objektų teritorijų ar apsaugos zonų ribas. Vykdant minėtą sutartį archeologas A. M. parengė 2017 m. kovo mėnesį žvalgomųjų archeologinių tyrimų projektą, pagal kurį Kultūros ministerija išdavė leidimą atlikti archeologinius tyrimus, t.y. atlikti Kauno senamiesčio (20171), Jėzuitų vienuolyno komplekso (22365), Šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčios (22366) teritorijų žvalgomuosius archeologinius tyrimus (b.l. 62-63). Minėtame projekte buvo numatyta ištirti vieną 2x2 m dydžio šurfą. Taip pat nurodyta, kad šurfe neaptikus archeologiškai vertingo kultūrinio sluoksnio, buvo numatyta žemės darbų metu vykdyti archeologinius žvalgymus. Pagal jau anksčiau minėtą reglamentą, archeologiniai žvalgymai yra apibūdinami kaip nedidelės apimties archeologiniai tyrimai, atliekami aiškiai nustatytame žemės paviršiaus plote ar po vandeniu, judintame grunte arba aiškiai nustatytame grunto gylyje, siekiant surinkti duomenis apie archeologinio paveldo objektus, jų plačiau netiriant, taip pat Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 14-352; 2008, Nr. 81-3183) 3 straipsnyje nurodytų kultūros objektų ieškojimas archeologinio paveldo objektuose, jų teritorijose ir apsaugos zonose, naudojantis metalo ieškikliais arba bet kokia kita paieškos įranga. 

Atlikęs žvalgomuosius archeologinius tyrimus A. M. pateikė archeologinių tyrimų ataskaitą, kurioje nurodė, jog šurfe nebuvo aptiktas archeologiškai vertingas kultūrinis sluoksnis, todėl, pagal pateiktą projektą žemės darbų metu turi būti vykdomi archeologiniai žvalgymai. Apie archeologinių žvalgymų būtinumą buvo informuotas užsakovas UAB „Senamiesčio restauratoriai“ bei Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinis skyrius. Apklaustas teismo posėdyje liudytoju UAB „Statybų archeologija“ dalyvis D. Z., aktualiu laikotarpiu buvęs bendrovės pardavimų vadovu, taip pat patvirtino teismui, kad užsakovas UAB „Senamiesčio restauratoriai“ buvo informuotas apie archeologinių žvalgymų būtinumą vykdant žemės judinimo darbus, jam buvo pateiktas komercinis pasiūlymas, tačiau jis į pateiktą komercinį pasiūlymą nesureagavo ir UAB „Statybų archeologija“ daugiau jokios informacijos iš užsakovo apie tolimesnių darbų eigą apskritai negavo, todėl buvo neaišku, ar archeologinius žvalgymus bus pavesta atlikti būtent jiems.

Įvertinęs šiuos byloje esančius duomenis teismas negali daryti išvados, jog A. M., neatlikęs projekte numatytų archeologinių žvalgymų, pažeidė Paveldo tvarkybos reglamento 2.13.01:2011 „Archeologinio paveldo tvarkyba“ 19.1.1. papunkčio nuostatas, kadangi, kaip matyti, užsakovas UAB „Senamiesčio restauratoriai“, būdamas informuotas apie tokių žvalgymų būtinumą (tolimesnių žemės darbų metu) ir gavęs komercinį pasiūlymą, šios paslaugos iš UAB „Statybų archeologija“ atskirai nepirko, todėl šiuo aspektui sutiktina su atsakomybėn patraukto asmens pozicija, jog jis apskritai negalėjo būti tikras, kad archeologinius žvalgymus bus pavesta atlikti būtent jam ir UAB „Statybų archeologija“. Pažymėtina tai, kad pagal pateiktą projektą archeologiniai žvalgymai turėjo būti atliekami žemės darbų metu, o iš byloje esančių duomenų matyti, kad užsakovas apie vykdytinus žemės darbus neinformavo nei A. M., nei UAB „Statybų archeologija“. Pastebėtina, jog būtent pati UAB „Statybų archeologija“, kurioje dirbo A. M., 2017 m. rugpjūčio 23 d. raštu, adresuotu Kultūros paveldo departamento Kauno teritoriniam skyriui, informavo pastarąją instituciją, kad UAB „Senamiesčio restauratoriai“ atliko bažnyčios fasado remonto darbus, neinformavę apie žemės kasimo darbų pradžią nei archeologo A. M., nei UAB „Statybų archeologija“. Savo ruožtu atsakydamas į pastarąjį pranešimą, Kultūros paveldo departamento Kauno skyrius 2017 m. rugsėjo 8 d. raštu Nr. (1.29.-K)2K-1071 informavo, kad UAB „Senamiesčio restauratoriai“ informavo, kad  atsakydamas į UAB „Statybų archeologija“ pateiktą pranešimą, nurodė, kad UAB „Senamiesčio restauratoriai“ juos informavo, kad „...su UAB „Statybų archeologija“ buvo sudarę sutartį tik daliniams žvalgomiesiems archeologiniams tyrimams atlikti (prie pastato Rotušės a. 8 ŠR kampo ištirti 1,5m x 2m gylio šurfą). Tyrimų ataskaita buvo parengta ir pateikta užsakovui (statytojui) pagal paveldo tvarkybos reglamentus. Papildomi archeologiniai tyrimai minėtame kultūros paveldo objekte neatlikti, nes pamatų hidroizoliacijos iš Rotušės aikštės pusės metu archeologijai svarbūs žemės sluoksniai nepasiekti ir nekasinėti“. Įvertinus tai, jog byloje nėra jokių duomenų (jų nenurodė nei pareiškėjas (jo atstovas), nei Institucijos atstovė), kad siekiant patikrinti minėtą informaciją (pateiktą užsakovo – UAB „Senamiesčio restauratoriai“) būtų buvęs atliktas koks nors tyrimas, aiškintasis aplinkybes ir pan., teismas vertina, kad nėra paneigta galimybė, jog, kaip ir nurodė UAB „Senamiesčio restauratoriai“, apskritai nebuvo vykdomi žemės judinimo darbai. Atitinkamai kaltinti šiuo atveju pareiškėją pažeidus atitinkamus reikalavimus dėl to, kad nebuvo atlikti archeologiniai žvalgymai, nors, kaip visi pažymi (nekvestionuoja ir Institucija), minėtų žvalgymų būtina sąlyga – jeigu bus vykdomi žemės (judinimo) darbai, savo ruožtu nesant duomenų, kad tokie žemės darbai buvo vykdomi, iš esmės nėra pagrindo. Juolab akcentuotina ir jau minėta aplinkybė, kad apie tokius darbus jis net nebuvo informuotas bei minėti darbai (paslaugos) nebuvo perkamos iš UAB „Statybų archeologija“. Todėl užbaigus archeologinius tyrimus pagal 2017 m. kovo 21 d. pasirašytą archeologinių tyrimų paslaugų sutartį Nr. 17-12, šios sutarties pagrindu parengtą projektą ir gautą leidimą (pažymėtina tai, kad leidimas taip pat yra gautas tik žvalgomiesiems archeologiniams tyrimams), taip pat Mokslinei archeologijos komisijai pateikus A. M. parengtą ataskaitą su aiškia rekomendacija dėl archeologinių žvalgymų reikalingumo, A. M., kaip tyrėjo veiksmai, teismo vertinimu, šiuo atveju pasibaigė, kadangi vykdyti tolimesnius tyrimo veiksmus be užsakovo sutikimo jis neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo, juo labiau, kad, kaip minėta, tolimesni tyrėjo veiksmai (archeologiniai žvalgymai) turėjo būti sietini tik su žemės kasimo (judinimo) darbais, kuriuos atlieka statytojas, t.y. šiuo atveju UAB „Senamiesčio restauratoriai“.

Šiuo aspektu akcentuotina ir iš esmės dviprasmiška Institucijos pozicija. Kaip minėta, leidimas A. M. buvo išduotas atlikti nurodyto objekto žvalgomuosius archeologinius tyrimus. Pagal jau minėtą reglamentą „Archeologinio paveldo tvarkyba“, archeologiniai tyrimai skirstomi į: 1) detaliuosius archeologinius tyrimus; 2) žvalgomuosius archeologinius tyrimus; 3) archeologinius žvalgymus (10 punkto 2 pastraipa), t. y. žvalgomieji archeologiniai tyrimai ir archeologiniai žvalgymai – tai dvi atskiros archeologinių tyrimų rūšys, kurių atlikimo būdas, tikslai ir pan. skiriasi (pagal minėto reglamento 10 punkte nurodytas sąvokas). Taigi minėtame leidime yra aiškiai įtvirtinta archeologinių tyrimų rūšis, kurią pagal leidimą galėjo (turėjo teisę) atlikti pareiškėjas – žvalgomuosius archeologinius tyrimus. Savo ruožtu tai, jog projekte (vėlgi akcentuotina, jog tai nurodyto objekto žvalgomųjų archeologinių tyrimų projektas) buvo nurodyta, kad šurfe neaptikus archeologiškai vertingo kultūrinio sluoksnio, žemės darbų metu bus vykdomi archeologiniai žvalgymai (t. y. nuoroda į kitos rūšies archeologinius tyrimus), aiškintina kaip potencialios galimybės pažymėjimas, tačiau ne įsipareigojimas nurodytus darbus atlikti konkrečiu atveju bei pagal šį projektą (ir jo pagrindu išduotą leidimą). Priešingai aiškinant susidarytų nelogiška ir iš esmės galiojančiam leidimų išdavimo tvarkos reguliavimui (Kultūros paveldo departamento direktoriaus 2013 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. Į-221 patvirtintam Leidimų atlikti archeologinius tyrimus išdavimo tvarkos aprašui) prieštaraujanti situacija, kai iš tyrėjo reikalaujama pagal žvalgomųjų archeologinių tyrimų projektą bei Leidimą atlikti archeologinius tyrimus, išduotą konkrečiai nurodyto objekto žvalgomuosius archeologinius tyrimus, atlikti ne tik minėtos rūšies – žvalgomuosius archeologinius tyrimus, tačiau ir kitos rūšies tyrimus, o būtent – archeologinius žvalgymus, nors, pastebėtina, pagal Leidimų atlikti archeologinius tyrimus išdavimo tvarkos aprašą, archeologiniai tyrimai negali būti vykdomi ne pagal projekte numatytą tyrimų pobūdį (konkrečiu atveju tyrimų pobūdis nurodytas – žvalgomieji archeologiniai tyrimai) (tai pagal aprašo 55.1 punktą gali būti leidimo galiojimo sustabdymo pagrindas). Pažymėtina, kad nurodyta situacija negali būti išsprendžiama ir pagal projektų keitimo ar papildymo keitimo institutą, kadangi, kaip matyti iš Aprašo 68 punkto, projektai keičiami ar papildomi tik tiek, kiek tai susiję su apimtimi, vieta ir pan., tačiau nekeičiant archeologinių tyrimų pobūdžio. Atsižvelgiant į nurodytus argumentas, teismas vertina, kad nagrinėjamoje situacijoje iš esmės negali būti reikalaujama iš pareiškėjo, kaip tyrėjo, pagal leidimą atlikti žvalgomuosius archeologinius tyrimus atlikti dar ir archeologinius žvalgymus, kadangi tai prieštarautų pačios Institucijos nustatytam teisiniam reguliavimui.

Be to, pažymėtina ir tai, kad asmeniui kaltinimas padarius atitinkamą administracinį nusižengimą (juolab kai Administracinių nusižengimų kodekso jis suformuluotas kaip blanketinė norma) turi būti itin aiškus ir konkretus, t. y. turi būti nurodoma aiški ir konkreti nuostata, kurią asmuo konkrečiais veiksmai pažeidė. Minėta, kad dėl to, jog, Institucijos nuomone (kaip išplaukia iš nutarimo motyvuojamosios dalies), A. M. neatliko archeologinius žvalgymus, nors tai buvo numatyta projekte bei leidime, jis pažeidė reglamento „Archeologinio paveldo tvarkyba“ 19.1.1 punkto reikalavimą, numatantis, kad „archeologinių tyrimų metu būtina kiek įmanoma išsamiau užfiksuoti atidengtos nekilnojamosios kultūros vertybės vertingąsias savybes“. Teismo nuomone, konkrečiu atveju skundžiamame nutarime iš esmės nėra aiškiai ir konkrečiai nurodyta, kuo pasireiškė būtent šio reikalavimo pažeidimas – t. y. nėra konkrečiai nurodyta, kokiais pareiškėjo veiksmais (neveikimu) būtent konkrečios rūšies archeologinių tyrimų – žvalgomųjų archeologinių tyrimų metu nebuvo išsamiai užfiksuotos atidengtos nekilnojamosios kultūros vertybės vertingosios savybės (t. y. kas nebuvo išsamiai užfiksuota ar kas neužfiksuota, kokios vertingosios savybės ir pan.).

Skundžiamame nutarime A. M. taip pat yra kaltinamas Leidimų atlikti archeologinius tyrimus išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Departamento direktoriaus 2013 m. liepos 5 d. Įsakymo Nr. Į-221 „Dėl Leidimų atlikti archeologinius tyrimus išdavimo tvarkos aprašo ir Leidimo atlikti archeologinius tyrimus formos patvirtinimo“ 68 punkto pažeidimu, cituojant nurodytą punktą, tačiau, teismo nuomone, nekonkretizuojant, kokiais konkrečiais veiksmais jis pažeidė šį teisės akto reikalavimą (iš esmės kaltinimas apskritai nesuformuluotas). Toks kaltinimas negali būti laikomas tinkamu ir išsamiu, nes kiekvienas asmuo turi žinoti apie jam pareikšto kaltinimo pobūdį bei pagrindą, kad turėtų galimybę tinkamai pasiruošti gynybai. Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad UAB „Statybų archeologija“, vykdydama aktualaus objekto žvalgomuosius archeologinius tyrimus, nesilaikė aprobuotame žvalgomųjų archeologinių tyrimų projekte nurodytų veiksmų ir savavališkai pakeitė vieno iš numatytų šurfų apimtis ir archeologinių tyrimų metodiką, tuo pažeisdama Aprašo 68 punkto reikalavimus, todėl tikėtina, kad A. M. skundžiamame nutarime taip pat yra nubaustas ir už tai, kad pakeitė šurfo apimtis ir archeologinių tyrimų metodiką.

Iš byloje esančio Žvalgomųjų archeologinių tyrimo projekto matyti, kad prieš vykdant darbus prie pastato fasado, iki įžemio turi būti ištirtas vienas 2x2 dydžio šurfas. Šurfe nepasiekiant įžemio, jis bus pasiekiamas kalamuoju grąžtu (b.l. 55-61). Byloje esanti A. M. ataskaita patvirtina, kad žvalgomųjų archeologinių tyrimų metu iš tikrųjų buvo ištirtas vienas 2x1,5 m dydžio šurfas (b.l. 39-53), t.y. mažesnis, nei numatytas projekte. Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad šurfo dydis buvo sumažintas dėl objektyvių priežasčių, t.y. dėl esamų XX amžiaus komunikacijų. Kadangi tirto šurfo dugne buvo atsiremta į pamatą (A. M. paaiškinime nurodyta, kad šurfo dugne buvo aptiktas lauko riedulių pamatas), todėl atlikti gręžinį galimybės nebuvo. Pažymėtina tai, kad šurfas buvo tirtas iki 2 m, t.y. tyrimui reikalingo gylio, kaip ir buvo numatyta projekte, todėl šiuo aspektu teismas nemato pagrindo nesutikti su pareiškėjo argumentais bei aiškinimu, kad net sumažinus jo plotį dėl objektyvių priežasčių (komunikacijų, šurfo dugne rastų riedulių), bet ne gylį, apibrėžto tyrimo tikslai ir taip buvo pasiekti, ataskaitoje konstatuojant apie archeologinių žvalgymų būtinumą atliekant tolimesnius žemės darbus. Šiuo aspektu pastebėtinas ir reglamento „Archeologinio paveldo tvarkyba“ 19.2 punktas, numatantis, jog tyrėjas privalo imtis atitinkamų saugos priemonių, kad perkasoje ar šurfe dirbančių žmonių neužgriūtų žemė, statinių dalys, neužtvindytų vanduo, į perkasą ar šurfą nepatektų transporto priemonės bei negrėstų kitokio pobūdžio pavojai žmonių saugai bei sveikatai. Pastebėtina, jog būtent minėtu punktu rėmėsi ir pati Institucija – Kultūros paveldo departamentas 2018 m. liepos 20 d. rašte Nr. (9.63)2-1958, kuriuo atsakė į pareiškimą dėl, pareiškimą pateikusio asmens nuomone, kito tyrėjo padarytų nukrypimų nuo projektų (pažymint, be kita ko, kad pobūdis ir metodika iš esmės nebuvo pakeista, kad tikslas įvykdytas ir pan.).

Atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes bei į tai, kad skundžiamame nutarime A. M. pareikštas kaltinimas dėl Aprašo 68 punkto reikalavimų pažeidimo yra apskritai tinkamai nesuformuluotas, teismas negali pripažinti jo kaltu pažeidus minėto teisės akto reikalavimus.

Atitinkamai įvertinus visas teismo nustatytas aplinkybes bei akcentuotus argumentus, dėl ko darytina išvada, jog A. M. kaltė dėl Aprašo 68 punkto ir Reglamento 19.1.1 papunkčio pažeidimų nenustatyta, nėra jokio pagrindo teigti, kad pareiškėjas savo veiksmais pažeidė Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 18 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Remiantis nurodytomis aplinkybėmis bei vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2018 m. gegužės 7 d. nutarimas Nr. R6-30 panaikinamas ir administracinio nusižengimo bylos teisena A. M. atžvilgiu nutrauktina, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 314 straipsnio 1 dalyje, požymių.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

 

n u t a r i a :

 

Pareiškėjo A. M. vardu atstovo advokato Manto Liugo skundą tenkinti.

Panaikinti Kultūros ministerijos 2018 m. gegužės 7 d. nutarimą Nr. R6-30 ir administracinio nusižengimo bylą A. M. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 314 straipsnio 1 dalį nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

 

 

Teisėja         Ingrida Mikužytė