Baudžiamoji byla Nr. 2K-218-628/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09949-2021-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.8.1.2; 1.2.23.2.2.1; 2.8.9.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 10 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Algimanto Valantino ir Sigitos Jokimaitės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. K. (E. K.) ir jo gynėjos advokatės Eglės Latauskienės kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžio, kuriuo E. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį aštuonerių metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta penkerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 11 d. nutartis, kuria nuteistojo E. K. ir jo gynėjos advokatės Eglės Latauskienės apeliacinis skundas atmestas.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžiu taip pat nuteisti E. R. ir A. M. (A. M.), tačiau dėl šios nuosprendžio dalies kasacinių skundų nepaduota.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.       E. K. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad jis neteisėtai įgijo, laikė didelį kiekį narkotinių medžiagų, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti: 2021 m. rugsėjo 24 d. apie 19.00 val. Vilniuje, Rodūnios kelyje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, nusipirkdamas už 350 Eur, neteisėtai įgijo didelį kiekį – ne mažiau kaip 0,00424 g narkotinės medžiagos – karfentanilio, šią medžiagą iki 2021 m. rugsėjo 29 d. neteisėtai laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kol tą pačią dieną apie 16.40 val. minėtame bute kratos metu ją rado ir paėmė policijos pareigūnai.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2.       Kasaciniu skundu nuteistasis E. K. ir jo gynėja advokatė E. Latauskienė prašo pakeisti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nuteistajam E. K. skirti švelnesnę bausmę. Kasatoriai skunde nurodo:

2.1.                      Žemesnės instancijos teismai nesilaikė BK bendrosios dalies nuostatų dėl bausmės skyrimo ir neužtikrino teisingumo principo įgyvendinimo. Byloje yra teisinis ir faktinis pagrindas, skiriant bausmę nuteistajam E. K., taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, tačiau žemesnės instancijos teismai šių nuostatų netaikė. Sprendimas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį galėjo būti priimtas pirmiausia atsižvelgus į BK 54 straipsnio 1, 2 dalis ir 55–61 straipsniuose įtvirtintas bendrąsias bausmės skyrimo taisykles. Bylą nagrinėję teismai turėjo kruopščiai įvertinti tiek su veikos padarymu, tiek su nuteistojo E. K. asmenybe susijusias faktines aplinkybes (įvertinti nuteistojo sveikatos būklės, jos sutrikimų gydymo, medicinos paslaugų teikimo įtaką nuteistojo elgesiui ir paskirtos bausmės atitikimui) kaip visumą.

2.2.                      Skundžiamuose teismų sprendimuose teismai išdėstė lakoniškus ir formalius argumentus, šie argumentai nėra pakankami, kad juos būtų galima vertinti kaip motyvuotas išvadas ar motyvus, paaiškinančius, kodėl nuteistojo ir jo gynėjos prašymai atmetami, o nuosprendis pripažįstamas teisingu ir pagrįstu. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė tik į vieną imperatyvią teisės normą dėl BK 641 straipsnio nuostatos taikymo ir nuteistajam sumažino skirtinos laisvės atėmimo bausmės terminą vienu trečdaliu, tačiau formaliai pasisakė dėl nuteistojo socialinės padėties ir sveikatos sutrikimų.

2.3.                      Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atliktos stacionarinės teismo psichiatrinės ekspertizės išvadas, pateikė alogiškus teiginius, kad jis nenustatė teisinių argumentų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo atliktą nusikalstamos veikos pavojingumo ir nuteistojo E. K. asmenybės vertinimą. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ekspertizės akto turinys paneigia nuteistojo gynėjos pateiktą specialisto išvadą ir leidžia vertinti, jog pirmosios instancijos teismas, parinkdamas ir individualizuodamas bausmę, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė, tačiau pirmosios instancijos teismas nevertino nuteistojo gynėjos pateiktos specialisto išvados, nes tokio procesinio dokumento, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nebuvo pateikta.

2.4.                      Apeliacinės instancijos teismas selektyviai vadovavosi stacionarinės teismo psichiatrijos ekspertizės aktu. Teismas nevertino ekspertų teiginių, kad: 1) elgesio ir emocijų sutrikimai nuteistajam E. K. prasidėjo vaikystėje. Dėl padidėjusio nervingumo, pykčio protrūkio bei mokymosi sunkumų jis vaikų ir paauglių psichiatrų buvo konsultuojamas nuo 2007 iki 2015 m. Skirtas medikamentinis gydymas, taikyta individuali terapija, buvo tirtas dėl mokymosi programos pritaikymo (nustatyti (duomenys neskelbtini)); 2) nuo 2016 m. nuteistasis E. K. gydytas viešojoje įstaigoje Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje; jam nustatytos diagnozės: (duomenys neskelbtini). Iki nusikaltimo padarymo dienos nuteistasis sistemingai buvo gydytas įvairiose sveikatos priežiūros įstaigose, tačiau jo sveikatos būklė blogėja. Jam skiriama įvairių psichiką veikiančių farmacinių preparatų, šie preparatai neturi įtakos jo sveikatos būklės gerinimui, atvirkščiai – situacija nagrinėjant bylą teismuose (nuo 2022 m. iki 2023 m. gruodžio 11 d.) blogėja, nes diagnozuojama naujų psichikos sveikatos ligų.

2.5.                      Apeliacinės instancijos teismas neįvertino bylai reikšmingų dokumentų. Nuteistojo progresuojanti sveikatos būklė turėjo teisiškai reikšmingų pasekmių – nuteistajam išduotas neįgaliojo pažymėjimas, kuriame konstatuotas darbingumo lygis – 35 proc., šis lygis nustatomas įvertinus asmens bazinį darbingumą, asmens veiklos ir gebėjimų kriterijus. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės teritoriniam skyriui buvo pateiktas siuntimas ir kiti dokumentai, kuriuose pagal Tarptautinių ligų klasifikatorių TLK-10-AM nurodytos diagnozės: (duomenys neskelbtini). Šie dokumentai buvo priimti ir pridėti prie bylos apeliacinės instancijos teismo, tačiau apeliacinės instancijos teismas šių dokumentų nevertino, nes dėl jų reikšmingumo skundžiamoje nutartyje nepasisakyta.

2.6.                      Byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, tačiau žemesnės instancijos teismai pritrūko atidumo, rūpestingumo tirdami įrodymus ir vertindami juos, atsižvelgiant į paskiriamos ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės proporcingumo principą. Skundžiamuose teismų sprendimuose nurodyti teiginiai, kad nėra teisinio pagrindo taikyti išimtinių bausmės skyrimo taisyklių, laikytini neteisingais ir neteisėtais, nes baudžiamojoje byloje pateikti duomenys patvirtina, kad nuteistasis, būdamas tardymo izoliatoriuje, nuolat skundžiasi psichikos sveikatos sutrikimais, tačiau laisvės atėmimo vietų įstaigose vyrauja atsainus požiūris į psichikos sveikatos problemų turinčius asmenis.

2.7.                      Nuteistajam paskirta bausmė neatitinka BK 41 straipsnyje nustatytų tikslų, kadangi yra neproporcinga ir neefektyvi. Paskirta bausmė pasieks iš esmės tik vieną tikslą – nubaudimą, nes atliekant bausmę nebus efektyviai užtikrinta nuteistojo psichikos sveikatos priežiūra. Pataisos įstaigos nesudaro sąlygų vykdyti moksliškai pagrįstas nuteistųjų socialinės reabilitacijos programas, kad būtų koreguojamas jų nusikalstamas elgesys, taip pat ir pasitelkiant įvairius socialinės ir sveikatos priežiūros specialistus (psichologus ar psichiatrus). Socialinės reabilitacijos procese vis dar trūksta kryptingumo, sistemiškumo ir nuoseklumo. Be to, tyrimų rezultatai rodo, kad psichikos sveikatos sutrikimų gydymas yra prieinamas ne visiems jo pageidaujantiems kaliniams.

3.       Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorė Marina Ridikienė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

3.1.                      Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, nuteistojo E. K. asmenybę ir paskyrė teisingą bausmę, o apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniame skunde, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl, nesant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnyje nustatytų nuosprendžio ir nutarties panaikinimo ar pakeitimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas.

3.2.                      Tai, kad nuteistajam E. K. paskirta bausmė aiškiai prieštarauja teisingumo principui, kasatoriai grindžia aplinkybe, susijusia su kaltininko asmenybe, ši aplinkybė yra nepagrįstai sureikšminama. Skirdamas bausmę ir vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, teismas, be kaltininko asmenybės, vertina padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

3.3.                      Nagrinėjamoje byloje nenustatyta išimtinių aplinkybių, mažinančių padaryto nusikaltimo ar nuteistojo E. K. asmenybės pavojingumą, kad jų pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos minimalios bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Bausmė yra tinkamai individualizuota, paskirta atsižvelgiant į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir bausmės paskirtį. Vien tik psichikos būklės, kaip sąlygos skirti straipsnio sankcijoje nenurodytą švelnesnę bausmę, akcentavimas, neatsižvelgiant į kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, prieštarautų teisingumo principui ir neatitiktų bausmės paskirties.

3.4.                      Kasacinio skundo argumentai, kad įkalinimas nuteistajam gali turėti neigiamų pasekmių, savaime nesuteikia pakankamo pagrindo daryti išvadą, kad įstatymo sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Nusikaltimo pavojingumą apibūdinantys ir nuteistąjį charakterizuojantys duomenys, skiriant bausmę, negali būti laikomi mažiau svarbiais nei nuteistojo sveikatos būklė, ir vien ji negali būti laikoma išimtine aplinkybe BK 54 straipsnio 3 dalies prasme. Nepaisant skunde nurodomų psichikos sutrikimų, šios aplinkybės nesulaikė E. K. nuo nusikalstamų veikų darymo. Ankstesniais nuosprendžiais teismai tris kartus atidėjo E. K. bausmės vykdymą, išreikšdami pasitikėjimą, šio pasitikėjimo jis nepateisino ir vėl nusikalto, be to, nusikalstamų veikų pobūdis sunkėja. Taigi naujas sunkus nusikaltimas įvykdytas ne atsitiktinai, o yra nuteistojo pasirinkto gyvenimo būdo pasekmė. E. K. nusikalstama veika užsiėmė tam tikrą laiko tarpą, net ir matydamas, kad yra sekamas policijos pareigūnų, įtardamas, kad jo pokalbių klausomasi. Nuteistasis atliko aktyvų tiesioginio vykdytojo vaidmenį sunkiame nusikaltime, kuriuo daroma itin didelė žala visuomenei, žmonių gyvybei ir sveikatai. Jo veiką sustabdė tik teisėsaugos institucijų įsikišimas. Pačių platinti skirtų narkotinių medžiagų rūšis – karfentanilis – yra susijusi su daugybe mirčių tarp narkotines medžiagas vartojančių asmenų.

3.5.                      Baudžiamasis įstatymas nustato atleidimo nuo bausmės dėl ligos institutą, šis institutas yra įtvirtintas BK 76 straipsnyje. Nustatant, ar asmens sveikatos būklė atitinka tokio atleidimo nuo bausmės sąlygas, jei yra pagrindas, vykdomos teisės aktų nustatytos procedūros, kurios gali būti taikomos ir bausmės atlikimo metu. Šio klausimo sprendimas nėra kasacijos dalykas.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4.       Nuteistojo E. K. ir jo gynėjos advokatės E. Latauskienės kasacinis skundas atmestinas.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

5.       Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Dėl šios nuostatos taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos priimtose kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose nuosekliai aiškinama, kad skundžiamų teismų nuosprendžių ir nutarčių teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas vadovaujantis ne bet kokiomis, o šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-P-135-648/2016 ir kt.). Nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant argumentų konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nėra pagrindas naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-31-788/2021).

6.       Kasacinio skundo argumentai dėl BPK 20 straipsnio reikalavimų nesilaikymo neatitinka BPK 369 straipsnio 3 dalies reikalavimų, kadangi kasaciniame skunde nėra pateikta teisinių argumentų, kurie sudarytų pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka dėl padarytų esminių BPK pažeidimų. Kasatoriai pateikia bendro pobūdžio subjektyvius teiginius apie teisingumo, išsamumo ir proporcingumo principų pažeidimus, kurie grindžiami išimtinai teismo sprendime išdėstytų išvadų kritika ir nesutikimu su teismo vertinimu, ir deklaratyviai nurodo, kad tiriant įrodymus buvo pažeistos BPK 20 straipsnio nuostatos. Nors kasaciniame skunde teigiama, kad teismai netinkamai įvertino byloje esančius dokumentus, tačiau šie skundo teiginiai neatitinka skundžiamo teismo sprendimo turinio: apeliacinės instancijos teismas nutarties 59–62 punktuose įvertino tiek pateiktų dokumentų turinį, tiek jų reikšmingumą bausmės skyrimo kontekste. Kitų teisinių argumentų, kurie pagrįstų apeliacinės instancijos teismo galimai padarytus esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, nepateikta. Aptarti abstraktūs bendro pobūdžio teiginiai dėl padarytų esminių BPK pažeidimų nelaikytini tinkamais teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus, ir yra paliekami nenagrinėti.

Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo

7.       Kasatorių teigimu, žemesnės instancijos teismai nuteistajam E. K. nepagrįstai netaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų ir paskyrė per griežtą bausmę. Nuteistajam paskirtos bausmės aiškų prieštaravimą teisingumo principui kasatoriai grindžia aplinkybe, apibūdinančia kaltininko asmenybę, – nuteistojo psichikos sveikatos būkle. Šiuo aspektu skunde taip pat akcentuojama psichikos sutrikimo gydymo būtinybė, kasatorių vertinimu, šis gydymas nebus prieinamas atliekant paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

8.       Pažymėtina, kad bausmės griežtumo klausimas, atsietas nuo argumentų dėl bausmės skyrimo taisyklių nesilaikymo ar esminio procesinio pažeidimo padarymo, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-8-788/2018, 2K-230-489/2019, 2K-88-788/2019, 2K-276-1073/2020, 2K-5-788/2023, 2K-232-648/2023, 2K-61-594/2024). Paskirtos bausmės griežtumo klausimai gali būti kasacijos dalykas tais atvejais, kai jie siejami su bausmės skyrimą reglamentuojančių baudžiamojo įstatymo nuostatų nesilaikymu ar, sprendžiant šiuos klausimus, padarytais esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-8-788/2018, 2K-72-489/2020, 2K-179-942/2021, 2K-51-387/2024, 2K-111-976/2024 ir kt.). 

9.       Pagal baudžiamąjį įstatymą, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

10.       BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje išaiškinta, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinių aplinkybių ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei ir kitoms bylos aplinkybėms. Taigi, šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-412/2014, 2K-383-895/2015, 2K-126-693/2018, 2K-233-976/2021, 2K-179-719/2022 ir kt.).

11.       BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti paprastai turi būti nustatyta, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-169-458/2020, 2K-125-689/2021, 2K-250-976/2023 ir kt.). Taip pat turi būti nustatyta, kad kaltininko asmenybė yra mažiau pavojinga, veika atsitiktinio pobūdžio ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, 2K-150/2014, 2K-419-746/2015, 2K-161-303/2023, 2K-266-719/2023 ir kt.). Iš esmės turi būti nustatyta visuma aptartų aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-18-648/2016, 2K-235-648/2017, 2K-233-976/2021 ir kt.).

12.       Taigi, BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Individualizuojant bausmę, aptartoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, t. y. nė vienai iš pirmiau paminėtų aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė. Kasatoriai kaip reikšmingą, išimtinę aplinkybę švelnesnei, negu nustatyta įstatymo, bausmei skirti nurodo nuteistojo sveikatos būklę – jam nustatytus psichikos sutrikimus ir jų gydymo būtinybę, tačiau paprastai į kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes teismas atsižvelgia skirdamas bausmę ir nustatydamas jos rūšį ir dydį. Kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės savaime nelemia išvados, kad sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-155-489/2023). Kaltininko liga ar psichikos sveikatos būklė nelaikytinos išimtimi ir teismų praktikoje šios aplinkybės taip pat savaime nėra pripažįstamos išimtinėmis (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-16-942/2022, 2K-278-489/2022). Tik nustatęs visumą aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą tiek apie mažesnį nuteistojo asmenybės, tiek apie jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, teismas gali motyvuotai spręsti dėl straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės aiškaus prieštaravimo teisingumo principui.

13.       Teisėjų kolegija, patikrinusi nagrinėjamą bylą bausmės skyrimą reglamentuojančių teisės normų taikymo aspektu, konstatuoja, kad tiek pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, tiek apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas nuteistojo E. K. ir jo gynėjos advokatės E. Latauskienės apeliacinio skundo argumentus, susijusius su bausmės skyrimu, laikėsi baudžiamojo įstatymo reikalavimų. Kaip matyti iš skundžiamų teismų sprendimų, nuteistajam E. K. bausmė paskirta atsižvelgus į visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes ir baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies (BK 41 straipsnio 2 dalies, 54 straipsnio 1–3 dalių) nuostatos nepažeistos. Pagal BK 260 straipsnio 2 dalį nuteistajam paskirta minimali laisvės atėmimo bausmė, ji atitinka šios normos sankcijoje nustatytą bausmės dydį, yra tinkamai individualizuota. Jokių išimtinių aplinkybių, mažinančių nuteistojo padaryto nusikaltimo ir jo asmenybės pavojingumą, patvirtinančių, kad pagal sankciją nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, šioje byloje nenustatyta (BK 54 straipsnio 3 dalis).

14.       Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas, skirdamas bausmę, įvertino skirtinai bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, įskaitant kaltininko asmenybę: buvo atsižvelgta į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją (padarytas sunkus tyčinis nusikaltimas, susijęs su neteisėtu disponavimu dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, turint tikslą platinti), kaltininko asmenybę (turi mažametį vaiką, nedirba, anksčiau teistas, baustas už administracinių nusižengimų padarymą, kaltininkui nustatytas (duomenys neskelbtini), taikytas gydymas priklausomybės centre, psichiatrijos ligoninėje), į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į tai, kad nebuvo nustatyta E. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

15.       Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal nuteistojo ir jo gynėjos apeliacinį skundą, patikrino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl bausmės skyrimo ir, įvertinęs visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, nenustatė pagrindo jas vertinti kitaip ir dėl to švelninti nuteistajam paskirtą bausmę. Be pirmiau jau aptartų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas taip pat įvertino naujas aplinkybes dėl nuteistojo psichikos sutrikimo (duomenis dėl E. K. diagnozuotų ligų ir gydymo), teismo psichiatrijos ekspertizės išvadas dėl nustatytų psichikos sutrikimų įtakos nuteistojo veiksmų suvokimui ir gebėjimui juos valdyti, be kita ko, dėl galimybės nuteistajam atlikti paskirtą terminuotą laisvės atėmimo bausmę (E. K. konstatuotas (duomenys neskelbtini), dėl kurių jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti; E. K., pablogėjus psichikos būsenai, rekomenduotas psichiatro stebėjimas laisvės atėmimo vietų ligoninėje bendrais pagrindais) ir pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl nuteistajam skirtinos bausmės. Apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei teigia kasatoriai, skundžiamoje nutartyje motyvuotai pasisakė, kodėl nuteistajam diagnozuotas psichikos sutrikimas ar apeliacinės instancijos teismui pateikti papildomi duomenys, rodantys nuteistojo siekį koreguoti savo elgesį teigiama linkme (duomenys apie E. K. mokymąsi suaugusiųjų gimnazijoje, įsidarbinimą ir darbuotojo charakteristika, duomenys apie darbingumo lygį), nelaikytini pagrindu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę pripažinti aiškiai per griežta.

16.       Teismų sprendimuose išdėstyti aiškūs, bylos duomenimis pagrįsti motyvai, kodėl nėra mažesnį E. K. asmenybės ir jo padaryto nusikaltimo pavojingumą rodančių aplinkybių. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, E. K. veikos pavojingumo pobūdis ir laipsnis atitinka tos rūšies nusikaltimus (E. K. disponavo narkotinės medžiagos – karfentanilio kiekiu, kuris ženkliai viršijo didelio kiekio rodiklį, nustatytą Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose), o nusikalstama veika nebuvo padaryta atsitiktinai, kadangi jos padarymą lėmė nuteistojo antivisuomeninis, ciniškas požiūris į visuomenėje priimtų elgesio normų, įstatymų laikymąsi (E. K. ne kartą teistas, baustas už administracinių nusižengimų padarymą, tačiau jam taikytos prievartos priemonės nedarė jokio poveikio – nors ir buvo jam paskirtos bausmės, darė naujas nusikalstamas veikas). Byloje nustatytos nuteistąjį teigiamai apibūdinančios aplinkybės buvo reikšmingos skiriant minimalią BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatytą bausmę, o kaltininko aktyvi atgaila sudarė pagrindą taikyti BK 641 straipsnio nuostatas ir paskirtą minimalią bausmę sumažinti trečdaliu. Taigi, apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės nėra išskirtinės ir nerodo mažesnio E. K. asmenybės pavojingumo BK 54 straipsnio 3 dalies prasme.

17.       Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai išsamiai motyvavo savo išvadas dėl bausmės nuteistajam paskyrimo, atsižvelgė į visas šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Bylą nagrinėję teismai, priešingai kasatorių teiginiams, nenukrypdami nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, aiškino ir taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Taigi, teismų išvada dėl E. K. paskirtos bausmės yra teisinga, padaryta įvertinus visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes ir išsamiai motyvuota. Todėl naikinti ar keisti skundžiamus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus kasaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

18.       Kartu pažymėtina, kad nuteistieji turi teisę gauti reikalingą medicinos pagalbą, o nuteistųjų įkalinimo įstaigose veikia asmens sveikatos priežiūros padaliniai, laisvės atėmimo vietų ligoninės, be kita ko, reikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas gali suteikti ir kitos valstybės, savivaldybių arba privačios asmens sveikatos priežiūros įstaigos (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 90–91 straipsniai). Jeigu bausmės atlikimo vietoje nuteistojo sveikatos būklė blogėtų ir įkalinimo įstaigoje nebūtų galimybės nuteistajam užtikrinti tinkamo gydymo, nuosprendžio vykdymo stadijoje bausmę vykdančios institucijos teikimu galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo atleidimo nuo tolesnio bausmės atlikimo (BK 76 straipsnis, BPK 359, 362 straipsniai).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo E. K. ir jo gynėjos advokatės Eglės Latauskienės kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                                        Alenas Piesliakas

                                                        Algimantas Valantinas

                                                        Sigita Jokimaitė