Administracinė byla Nr. I-3779-815/2015

                      Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07307-2013-6

          Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 1.3; 6.6.1; 59; 74

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. birželio 17 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Egidijos Puzinskaitės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), dalyvaujant pareiškėjui L. Ž., pareiškėjo L. Ž. atstovui advokatui Algiui Tursui viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. Ž. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

I

1. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 28 d. nutartyje, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2014 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-223/2014, kurioje LVAT, išnagrinėjęs pareiškėjo L. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutarties (kurioje atsisakyta priimti pareiškėjo skundą (b. l. 30–32)) dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. Ž. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo, pareiškėjo atskirąjį skundą tenkino, panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartį, pareiškėjo prašymą tenkino ir atnaujino praleistą terminą skundui dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies paduoti bei perdavė pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (b. l. 43–46), priėmė nagrinėti pareiškėjo L. Ž. 2013 m. lapkričio 26 d. skundą (b. l. 48)

2. Pareiškėjas 2013 m. lapkričio 26 d. skunde prašo teismą (b. 1. 1–3):

2.1. įpareigoti atsakovę Lietuvos valstybę, atstovaujamą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Ministerija) išmokėti neteisėtai neišmokėtą paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos (toliau – ir valstybinė pensija) dalį už 2010 m. sausio mėn. – 2013 m. rugpjūčio mėn., t. y. 2 808,89 Lt;

2.2. priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

3. Pareiškėjas skundą iš esmės grindžia nesutikimu su Laikinuoju įstatymu, jo 4 ir 5 straipsniais, remiasi, be kita ko, Konstitucijos 23, 30 straipsniais, 48 straipsnio 1 dalimi, konstituciniais teisėtų lūkesčių apsaugos, proporcingumo principais, ypač Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu (b. l. 1–3).

II

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, pateikia iš esmės tokius argumentus (b. 1. 60–61).

1. Pareiškėjo pateikti skaičiavimai, kokiais laikotarpiais ir kiek jam buvo neišmokėta pensijos, taikant Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnius, nėra tikslūs, neatitinka Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pateiktos pažymos apie pareiškėjo pensijos dydį. Atsižvelgiant į tai, priimant sprendimą, turi būti vadovaujamasi ne pareiškėjo nurodytomis sumomis ir laikotarpiais, o Tarnybos pateikta pažyma, kuri patvirtina, kokiu dydžiu buvo sumažinta pareiškėjo valstybinė pensija, ir kiek pareiškėjui išmokėta valstybinės pensijos.

2. Ministerija sprendimo priėmimo metu pagal galiojančius teisės aktus neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo išmokėti valstybinės pensijos nepriemoką.

3. Ministerija pagal 2012 m. birželio 30 d. Laikinojo įstatymo 5, 8 straipsnių ir 2 priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymą nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatos nebetaiko, o valstybinės pensijos kompensavimo mechanizmas nenustatytas.

4. Konstitucinis Teismas Laikinojo įstatymo 4 straipsnio taikymo nepripažino prieštaraujančiu Konstitucijai, tik šio straipsnio taikymo pratęsimo, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 15 straipsniu, 2012 metams ir 2013 metams konstitucingumas nagrinėjamas Konstituciniame Teisme.

Nuo 2011 m. gegužės 1 d. pareiškėjo pensija pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį nebėra perskaičiuojama, t. y. pareiškėjo pensija mokama tokia, kokia buvo paskirta, be jokio mažinimo.

5. Pareiškėjas neįrodo, jog Ministerija ar jos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal galiojusius ar galiojančius įstatymus Ministerija ar jos darbuotojai privalėjo / privalo veikti, todėl pareiškėjo skundas yra nepagrįstas.

III

1. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 6 d. nutartyje šią administracinę bylą sustabdė, kol Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išnagrinės konstitucinės justicijos bylą Nr. 12/2013 ir joje įsiteisės Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo priimtas nutarimas (b. l. 70–73).

2. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 18 d. šią administracinę bylą atnaujino, kadangi faktinė aplinkybė, dėl kurios ši administracinė byla Nr. I-3779-815/2015 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-07307-2013-6) buvo sustabdyta, išnyko, t. y. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, išnagrinėjęs konstitucinės justicijos bylą Nr. 12/2013-21/2013-15/2014-1/2015, 2015 m. gegužės 14 d. priėmė nutarimą Nr. KT15-N9/2015 (b. l. 78–79).

IV

Teismo posėdyje pareiškėjas L. Ž. ir pareiškėjo L. Ž. atstovas advokatas Algis Tursas (2013 m. lapkričio 11 d. atstovavimo sutartis (b. l. 16)) rėmėsi pareiškėjo skunde nurodytais argumentais ir prašė skundą tenkinti.

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

k o n s t a t u o j a :

1. Šioje administracinėje byloje inter alia nustatyta:

1.1. Pareiškėjas nuo 2000 m. gruodžio 22 d. neterminuotam laikui įgijo teisę į valstybinę pensiją, paskirtos valstybinės pensijos dydis sudarė 282,56 Lt (Ministerijos 2001 m. sausio 25 d. išvada skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą Nr. 17064 (toliau – ir išvada Nr. 17064 (b. 1. 14, 52)).

1.2. Pareiškėjo valstybinė pensija 2010 m. sausio 1 d. sudarė 340,41 Lt, su BP priedu (360,0 Lt) – 700,41 Lt (Tarnybos 2013 m. rugsėjo 27 d. pažyma Nr. 11PP(P)-5732 „Apie 2010–2013 m. pensijos dydį“ (toliau – ir pažyma Nr. 11PP(P)-5732) (b. 1. 12–13, 55–56)). Pareiškėjo valstybinė pensija pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį buvo perskaičiuojama (mažinama) nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2013 m. gruodžio mėn. (imtinai), nuo 2010 m. lapkričio mėn. iki 2010 m. gruodžio mėn. ir nuo 2011 m. birželio mėn. iki 2012 rugpjūčio mėn. – ir pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį (pažyma Nr. 11PP(P)-5732) (b. 1. 12–13, 55–56)).

1.3. Ministerija, atsakydama į pareiškėjo 2013 m. spalio 14 d. prašymą, kuriame pareiškėjas prašė, be kita ko, išmokėti valstybinės pensijos nepriemoką (b. 1. 6–7, 57–58), 2013 m. spalio 23 d. rašte Nr. 1D-9458 (11) „Dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies paskaičiavimo ir išmokėjimo“ paaiškino pareiškėjui jo valstybinės pensijos mokėjimo tvarką pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, be kita ko, nurodė, kad: Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarime Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, pripažinta neprieštaraujančia Konstitucijai; valstybinės pensijos pagal Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymą, galiojusį iki 2013 m. gruodžio 31 d., buvo perskaičiuojamo iki šios datos; Ministerija privalėjo vykdyti Laikinąjį įstatymą, nepaisydama Vilniaus apygardos administracinio teismo kreipimosi į Konstitucini Teismą dėl Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo konstitucingumo, nes preziumuojama, jog Laikinasis įstatymas atitinka Konstituciją; pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalį pareiškėjo prašymo dėl valstybinės pensijos mažinimo pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį Ministerija nenagrinės, nes praėjo 6 mėn. nuo paaiškėjimo apie nepriemokos neteisėtumą dienos, t. y. nuo Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo paskelbimo leidinyje „Valstybės žinios“ 2012 m. rugsėjo 21 d.; Laikinajame įstatyme valstybinių pensijų kompensavimas neįtvirtintas, taigi, Ministerija neturi teisinio pagrindo išmokėti pareiškėjui valstybinės pensijos nepriemoką (b. 1. 8–9, 53–54).

Su raštu Nr. 1D-9458 (11) pareiškėjui pateikta Tarnybos pažyma Nr.11PP(P)-5732 (b. 1. 12–13, 55–56).

1.4. Remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos su 2015 m. gegužės 25 d. raštu Nr. (14.58) I-3539 „Dėl duomenų pateikimo“ (b. l. 83) pateikta informacija apie pareiškėjo įdarbinimus laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d., pareiškėjas nuo 2010 m. spalio 25 d. iki 2010 m. lapkričio 29 d. dirbo UAB „Ecoservice“, nuo 2011 m. gegužės 24 d. iki 2012 m. spalio 15 d. – UAB „Omniva LT“, (b. l. 84).

2. Teismas pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, jog Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis neprieštarauja Konstitucijai; Konstitucinis Teismas 2015 m. gegužės 14 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymų, priimtų 2011 m. gruodžio 20 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d., atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2011 m. gruodžio 20 d., 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos) neprieštaravo Konstitucijai. Todėl pareiškėjo reikalavimas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2013 m. rugpjūčio mėn. neišmokėtos valstybinės pensijos dalį, kaip neturintis teisinio pagrindo, atmestinas.

3. Pareiškėjas taip pat prašo teismą priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies taikymo nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2013 m. rugpjūčio mėn. neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį. Pabrėžtina, kad Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarimu pripažino, jog Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis prieštaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai. Todėl šis pareiškėjo reikalavimas, ypač atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-223/2014 (b. l. 43-46), kurioje pareiškėjui buvo atnaujintas terminas skundui paduoti, tenkintinas: pareiškėjui L. Ž. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies taikymo nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d. (nes tik iki tada buvo mažinama pareiškėjo valstybinė pensija pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį) priteistina valstybinės pensijos dalis, t. y. 2 052,73 Lt/ 594,51 eurų (žr. pažymos 8 stulpelį, b. l. 12-13, 55-56).

4. Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Tokią teisę šioje administracinėje byloje pareiškėjas turi, nes jo skundas buvo patenkintas iš dalies. Tačiau byloje pateikti 2013 m. lapkričio 26 d. pinigų priėmimo kvitas, serija LAT Nr. 729536, kuriame nurodyta, kad už atstovavimą, dokumento surašymą, patarimą pareiškėjas advokatui Algiui Tursui sumokėjo 500,00 Lt (b. l. 15), ir 2015 m. sausio 9 d. pinigų priėmimo kvitas, serija LAT Nr. 791221, kuriame nurodyta, kad už atstovavimą, dokumento surašymą, patarimą pareiškėjas advokatui Algiui Tursui sumokėjo 130,00 eurų (b. l. 66), aiškiai nedetalizuoja bylinėjimosi išlaidų. Tuo tarpu pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 1 dalį išlaidos turi būti apskaičiuotos ir pagrįstos. Todėl teismas išaiškina pareiškėjui, kad jis prašymą dėl išlaidų atlyginimo, kuriame būtų bylinėjimosi išlaidos paskaičiuotos ir pagrįstos, turi pateikti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo (ABTĮ 45 straipsnio 1 dalis), o šiame sprendime išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo L. Ž. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui L. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies taikymo nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d. neišmokėtą valstybinės pensijos dalį, t. y. 594,51 eurų.

Likusioje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                                                                                             Ina Kirkutienė

           Egidija Puzinskaitė

           Ernestas Spruogis