Baudžiamoji byla Nr. 1A-10-366/2018

          Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11716-2015-7

                                                                                          Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1;                                                                             

(S)

                                                                                          2.4.6.4.1; 2.4.6.5.1.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 15 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Sigito Bagdonavičiaus,

teisėjų Jolantos Raščiuvienės ir Valdo Ciesiūno,

sekretoriaujant Neringai Aukštuolienei,

dalyvaujant prokurorui Pauliui Jasiukaičiui,

nuteistojo K. S. gynėjai advokatei Kristinai Rutkauskienei,

nuteistojo A. S. gynėjui advokatui Romualdui Mikliušui, 

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. S. gynėjos K. R. ir nuteistojo A. S. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-09-26 nuosprendžio, kuriuo:

K. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį ir nubaustas:

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 1 (vienerių)  metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 187 straipsnio 1 dalį 6 (šešių) mėnesių  laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta  1 (vienerių) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, paskirta  bausmė subendrinta  dalinio sudėjimo būdu su Panevėžio apygardos teismo 2002 m. kovo 15 d. nuosprendžiu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. lapkričio 23 d. nutartimi  paskirta ir neatlikta 2 (dvejų) metų 1 (vieno) mėnesio 1 dienos laisvės atėmimo bausme,  ir nustatyta galutinė 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66  straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2015 m. spalio 9 d. iki 2015 m. gruodžio 10 d.

A. S. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį ir nubaustas:

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 1 (vienerių)  metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 187 straipsnio 1 dalį 6 (šešių) mėnesių  laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta  1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66  straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2015 m. spalio 11 d. iki 2015 m. gruodžio 10 d.

Vadovaujantis  BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu, A. S. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį (2015 m. vasario 25 d. epizodas) išteisintas neįrodžius, jog jis dalyvavo darant šias nusikalstamas veikas.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir A. S., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka apskųstas nebuvo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

1. K. S. ir A. S. nuteisti už tai, kad jie 2015 m. spalio 9 d., apie 22.25 val., veikdami bendrininkų grupėje kartu su padėjėju A. S., pasiskirstę vaidmenimis, A. S. juos atvežus automobiliu (duomenys neskelbtini) v.n. (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) raj., paleidus prie gyvenamojo namo, K. S. ir A. S. atsuktuvu sugadindami lango rėmą, 300 eurų vertės, pro sugadintą langą įsibrovė į gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini) raj., priklausantį V. P. iš kur slapta pagrobė svetimą V. P. priklausantį turtą: rankinę (duomenys neskelbtini) – 800 eurų vertės, kurioje buvo piniginė (duomenys neskelbtini) -200 eurų vertės, pinigai 700 eurų, L. P. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „DNB bankas“ ir UAB „Nordeo“ banko atsiskaitymo kortelės V. P. vardu, degalinės „Luktarna“ atsiskaitymo kortelė, bevertės nuolaidų kortelės, automobilio (duomenys neskelbtini) v.n. (duomenys neskelbtini) užvedimo raktelis, automobilio (duomenys neskelbtini) v.n. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas, priklausančius UAB (duomenys neskelbtini), garažo vartų valdymo pultelis- 40 eurų vertės, akiniai (duomenys neskelbtini) su dėklu bendros 200 eurų vertės, kosmetinę su kosmetika bendros 100 eurų vertės, 2 vnt. raktų su pakabuku bendros – 50 eurų vertės, iš kambario pagrobė pinigines 6 vnt. , po 200 eurų vertės, iš kurių vienoje buvo 18 dolerių (15,78 eurų), moterišką laikrodį (duomenys neskelbtini) -300 eurų vertės, vyrišką laikrodį (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) - 4670 eurų vertės, dėžutę, kurioje buvo balto aukso grandinėlė su pakabuku deimantu – 370 eurų vertės, žiedą su perlo akimi ir deimantais 170 eurų vertės, auskarus su perlais-50 eurų vertės, auskarus su žalios spalvos kristalais – 70 eurų vertės, odinę grandinėlę su trimis pakabukais – 50 eurų vertės,  apyrankę su amuletais- 50 eurų vertės, apyrankę iš šilkinių virvelių -30 eurų vertės, kartoninę dėžutę kurioje buvo asmeninės nuotraukos, V. P. ir V. P. vardu išduoti verslo liudijimai, bei pasišalindami iš apvogto namo kiemo, sugadino tvorą padarydami 50 eurų žalą, peršokus jam ir A. S. per tvorą juos su automobiliu (duomenys neskelbtini) paėmė visą laiką aplinką stebėjęs ir jo bei A. S. laukęs padėjėjas A. S., taip jie bendrais veiksmais pagrobė svetimą  turtą, bendros 9 065,78 eurų vertės, bei sugadino svetimą turtą bendros 350 eurų vertės.
2. A. S. išteisintas iš epizodo, kuriame buvo kaltinamas tuo, kad jis 2015 m. vasario 25 d. 18.53 val., išdaužęs terasos durų stiklą - 300 eurų vertės, įsibrovė į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį O. P. J., iš kur slapta pagrobė svetimą S. J. priklausančius 3 laikrodžius: paauksuotą 300 eurų vertės, (duomenys neskelbtini) – 200 eurų vertės, (duomenys neskelbtini) – 5995,72 eurų  (7000 JAV dolerių) vertės, viso pagrobė svetimo turto bendros 6 495,72 eurų vertės, bei viso sugadino svetimo turto 300 eurų vertės.
3. Apeliaciniu skundu nuteistojo K. S. gynėja advokatė Kristina Rutkauskienė prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-09-26 nuosprendžio dalį, kurioje K. S. nuteistas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, ir šioje dalyje priimti išteisinamąjį nuosprendį. Gynėja taip pat prašo pakeisti nuosprendžio dalį, kurioje K. S. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, pripažįstant K. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis savo noru atlygino padarytą žalą ir skirti švelnesnę - arešto bausmę, nustatant jos dydį mažesnį už vidurkį. Paskirtą bausmę prašo bendrinti dalinio sudėjimo būdu su ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme.
1. Skunde nurodoma, kad K. S. prisipažino sugadinęs turtą, tačiau tai neatleidžia teismo nuo pareigos nurodyti nuosprendyje motyvus, duomenis, patvirtinančius kaltinamojo prisipažinimą. Iš nuosprendžio dėstomosios dalies nėra aišku, kokie teismo posėdžio metu ištirti įrodymai patvirtina padarytos žalos dydį, kuris yra svarbus BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos kvalifikavimui. Veikai pagal BK 187 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti būtina, kad sugadinto turo vertė viršytų 5 MGL dydį. Iš AB Lietuvos draudimas kartu su ieškiniu pateikto Turto sugadinimo akto priedo matyti, kad sugadintas plastikinis langas ir tvorelės skersinis (t. 2, b.l. 143). Iš Lokalinės sąmatos matyti, jog lango keitimo ir tvoros remonto kaina su darbais, šiukšlių išvežimu, soc. draudimo išlaidomis ir PVM yra 225 Eur. Tačiau sąmatoje yra nurodyta turto atkuriamoji vertė (225 Eur), o ne turto sugadinimo metu buvusi jo vertė. Sugadinto svetimo turto (detalių) vertė yra - 108,07 Eur (plastikinio lango bloko vertė - 101.49 Eur, keičiamų tvoros tašelių vertė - 6.58 Eur ( 2 t. 149 b.l.)), t. y. net nesiekia 3 MGL (113 Eur) dydžio sumos. Minėtų duomenų visuma rodo, kad K. S. nepadarė veikos, kuri pagal galiojančią nuo 2015 m. sausio 1 d. BK 190 straipsnio 1 dalies redakciją būtų laikoma nusikalstama (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Todėl, gynėjos manymu, K. S. turi būti išteisintas pagal BK 187 straipsnio l dalį.
2. Skunde nesutinkama su nuosprendžio dalimi, kuria K. S. skirta bausmė, nes ji, gynėjos manymu, netinkamai individualizuota. Teismas nepagrįstai nepripažino atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad K. S. atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Byloje nustatyta, kad įsibraunant į V. P. priklausantį namą, buvo sugadintas turtas, negrąžinta dalis daiktų. V. P. buvo pareiškusi ieškinį, tačiau vėliau jo atsisakė, nurodė, kad žala atlyginta (2 t., b. l. 81). Be to ieškinį 346, 11 Eur sumai byloje buvo pareiškęs ir Lietuvos Draudimas, tačiau dar ikiteisminio tyrimo metu ieškinio atsisakė, nurodė jog visa žala atlyginta ( 2 t. 155 b.l.). Teismo posėdžio metu apklausiamas K. S. ir A. S. nurodė, kad jie atlygino draudimo įmonei žalą. Esant tokiems duomenims, akivaizdu, jog K. S. kartu su A. S. savo noru atlygino padarytą žalą, todėl teismas nepagrįstai šios aplinkybės nepripažino atsakomybę lengvinančia.
3. Vertinant K. S. asmenybę, teismas iš esmės atsižvelgė tik į neigiamai jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes t.y. į tai, jog naują veiką padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, veikos padarymo metu turėjo galiojančią administracinę nuobaudą. Tačiau teismas nevertino to, kad nuo veikos padarymo yra praėję jau du metai, K. S. naujų teisės pažeidimų nepadarė, paleistas iš įkalinimo įstaigos nepažeidė jam skirtų įpareigojimų, dėl ko įpareigojimai buvo panaikinti anksčiau laiko. Jis yra vedęs, su sutuoktine augina du nepilnamečius vaikus, iš kurių vienas neturi nei dviejų metų. K. S. dirba ir stengiasi prisidėti prie šeimos ir vaikų išlaikymo. Minėtos aplinkybės rodo mažesnį jo asmenybės ir padarytų veikų pavojingumą, todėl paskirta bausmė aiškiai per griežta. BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai gali būti pasiekti ir skiriant kitą, BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį - areštą, kurios dydis mažesnis nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.
4. Nuteistasis A. S. taip pat apygardos teismui pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-09-26 nuosprendį ir paskirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.
1. Apeliantas neginčija savo kaltės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, tačiau mano, kad apylinkės teismas paskyrė per griežtą bausmę.  Prašo atkreipti dėmesį į tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, pinai atlygino padarytą žalą, yra vedęs, augina du vaikus. Užsiregistravo darbo biržoje ir ieško darbo. Mano, kad bausmės tikslai, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, gali būti pasiekti paskiriant švelnesnę bausmės rūšį. Taip pat nurodo, kad byloje yra visos BK 75 straipsnyje numatytos sąlygos, todėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas galėtų būti atidėtas. 
5. Teismo posėdyje nuteistųjų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė skundus atmesti.
6. Nuteistojo K. S. gynėjos advokatės K. R. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, nuteistojo A. S. apeliacinis skundas atmetamas.
1.               Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tik tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
2.   Apeliaciniu skundu gynėja advokatė Kristina Rutkauskienė prašo išteisinti K. S. pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, nes jo sugadinto turto vertė nesiekia sumos, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė bei pripažinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad atlygino padarytą žalą. Abejais apeliaciniais skundais prašoma švelninti bausmes.

Dėl BK 187 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties

3. Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Skundžiamu nuosprendžiu  K. S. nuteistas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, veikdamas  bendrininkų grupėje su  A. S., atsuktuvu sugadino 300 eurų vertės lango rėmą ir pro sugadintą langą įsibrovė į gyvenamąjį namą. Pasišalindami iš apvogto namo kiemo, sugadino tvorą, padarydami 50 eurų žalą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad sugadinto turto vertė iš viso yra 350 eurų.
4. Sunaikinto ar sugadinto turto vertės dydis yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nusikalstama veika kvalifikuojama kaip nesunkus (BK 187 straipsnio 1 dalis), apysunkis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (BK 187 straipsnio 2 ir 3 dalys). Pagal turto vertės išaiškinimą, pateiktą BK 190 straipsnio 1 dalyje (2014 m. gruodžio 18 d. redakcija, galiojanti nuo 2015 m. sausio 1 d.), atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 1 dalį kyla, sunaikinus ar sugadinus svetimą turtą, kurio vertė viršija 5 MGL dydžio sumą (188,30 Eur), bet neviršija 250 MGL dydžio sumos (9415 Eur). Pagal šio straipsnio 3 dalį atsakomybė kyla, sunaikinus ar sugadinus nedidelės vertės svetimą turtą, t. y. kai jo vertė viršija 3 MGL (112,98 Eur), bet neviršija 5 MGL dydžio sumos (188,30 Eur).
5. Pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad sugadinto turto vertė yra 350 eurų, vadovavosi nukentėjusiosios  V. P. parodymais ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b.l. 76, 77), nepateikdamas jokio turto vertės skaičiavimo, nesiremdamas jokiais turto vertę pagrindžiančiais dokumentais, nors tokių dokumentų byloje buvo. Iš AB Lietuvos draudimas Turto sugadinimo akto priedo (2 t., b.l. 149). matyti, kad plastikinio lango vertė yra 101,49 eurai, keičiamų tvoros medinių tašelių vertė yra 6,58 eurai. Taigi, sugadinto turto vertė be sąmatoje nurodytų kitų sumų už statybinių šiukšlių išvežimą, soc. draudimą, PVM ir kt., yra 108, 07 eurai.  Kaip matyti, šiuo atveju, kai sugadinto turto vertė yra mažesnė nei  3 MGL (112,98 Eur), baudžiamoji atsakomybė nekyla. Todėl K. S. pagal BK 187 straipsnio 1 dalį išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 punktas) .
6. BPK 320 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas švelnina nuosprendį nuteistiesiems, kurie nuosprendį apskundė ar dėl kurių nuosprendis apskųstas, tai remdamasis pagrindais, taikytinais ir kitiems nuteistiesiems, jis gali sušvelninti nuosprendį ir pastariesiems.
7. Nusikaltimo bendrininkas A. S. taip pat skundžiamu nuosprendžiu nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį. Išteisinus K. S. pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 5 dalimi, išteisintinas pagal minėtą straipsnį ir A. S..

Dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimo

8. Nuteistojo K. S. gynėja advokatė Kristina Rutkauskienė apeliaciniame skunde prašo pripažinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę tai, kad atlygino padarytą žalą. Prašymas pagrįstas, todėl tenkinamas. Nukentėjusiosios turtas buvo apdraustas. AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo 346,11 eurų draudimo išmoką ir įgavo reikalavimo teisę į žalą padariusius asmenis. K. S. ir A. S. draudimo bendrovei 2016-01-21 įnešė po 173,06 eurų (2 t., b.l. 149-153), tokiu būdu nuteistieji dar ikiteisminio tyrimo metu atlygino padarytą žalą. Ši aplinkybė pripažintina BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta atsakomybę lengvinančia K. S. atžvilgiu ir, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 5 punktu, - A. S. atžvilgiu (BPK 328 straipsnio 1 punktas). 

Dėl paskirtų bausmių

9. Apeliaciniais skundais prašoma švelninti nuteistiesiems baudžiamąją atsakomybę: K. S. prašoma skirti švelnesnę - arešto bausmę, nustatant jos dydį mažesnį už vidurkį, o A. S. prašoma skirti su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę (taikant BK 75 straipsnį).
10. BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).
11. Bylos duomenimis K. S. tyčinį baigtą nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarė lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos metu, neatlikęs bausmės už įvairius tyčinius nusikaltimus, kurių tarpe ir už labai sunkų nusikaltimą žmogaus gyvybei. BK 27 straipsnio prasme jis yra laikomas recidyvistu. Kadangi ankstesniu nuosprendžiu skirta labai griežta – 14 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai pasiekti nebuvo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai K. S. paskyrė griežčiausią iš BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje esančių alternatyvių bausmių – laisvės atėmimą. Nusikaltimo padarymo metu buvo galiojanti administracinė nuobauda (5 t., b.l. 168), pagal gyvenamąją vietą nusiskundimų negauta (5 t., b.l. 174), dirba. K. S. atsakomybę lengvina dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose (kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei atlygino nusikaltimu padarytą žalą). Atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bausmės skyrimą, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių numato BK 61 straipsnis, kurio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad  teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
12. Šiuo atveju, kai yra dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir viena atsakomybę  sunkinanti aplinkybė, įvertinus paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirta 1 (vienerių) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri yra beveik dvigubai mažesnė už sankcijoje nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį, negali būti laikoma per griežta.
13. Bendrindamas bausmes, teismas įstatymo taip pat nepažeidė. Šiuo atveju, siekiant individualizuoti bausmę, BK 64 straipsnis suteikia galimybę dvejais nuosprendžiais skirtas bausmes sudėti visiškai ar iš dalies. Teismas, parinkęs nuteistajam palankesnį – dalinį bendrinimo būdą, prie neatliktos 2 metų 1 mėnesio 1 dienos laisvės atėmimo bausmės pridėjo tik trečdalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir nustatė galutinę 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Taigi, galutinė subendrinta bausmė taip pat negali būti laikoma per griežta. Apeliacinio skundo argumentais - vedęs, turi šeimą, augina vaikus, ieško darbo - švelninti bausmę nėra pagrindo.
14. Pripažinus A. S. vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, švelninti jam skirtą bausmę pagal BK 178 straipsnio 2 dalį taip pat nėra pagrindo. Nuteistasis tyčinį nusikaltimą padarė būdamas teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, todėl BK 27 straipsnio prasme laikomas recidyvistu. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo matyti, kad A. S. sistemingai daro nusikalstamas veikas (4 t., b.l. 174-183), savo gyvenimo būdo nekeičia, skirtomis laisvės atėmimo bausmėmis BK 41 straipsnyje numatyti bausmių tikslai pasiekti nebuvo. Todėl teismas pagrįstai paskyrė A. S. pačią griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Nors pagal gyvenamąją vietą nusiskundimų  dėl jo negauta (4 t., b.l. 194), tačiau eilę kartų baustas administracine tvarka (5 t., b.l. 1- 6), nedirbantis (4 t., b.l. 198). Įvertinus dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybės (BK 59 straipsnio 2 ir 3 punktai) ir vieną atsakomybę  sunkinančią aplinkybę, bei kitas minėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri yra beveik dvigubai mažesnė už sankcijoje iki šešerių metų nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį, negali būti laikoma per griežta.
15. Nuteistasis A. S. prašo skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti BK 75 straipsnio pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, kad tokiam apelianto prašymui tenkinti nėra jokio pagrindo. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti, ar atidėjus bausmės vykdymą, asmuo bus nubaustas teisingai, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, taip pat ar nuteistasis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, ar padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos. Šiuo atveju kai asmuo sistemingai daro tyčinius nusikaltimus ir administracinius teisės pažeidimus, išvadų dėl ankstesnių teistumų nedaro, gyvenimo būdo nekeičia, nėra jokio pagrindo teismui tikėti, kad bus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmių tikslai taikant BK 75 straipsnį. Apeliacinio skundo argumentai, kad nuteistasis vienintelis išlaiko šeimą, kurioje auga du mažamečiai vaikai, teismo sprendimui įtakos neturi.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 328 straipsnio 1 punktu ir 329 straipsnio 1 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

nuteistąjį K. S. pagal BK 187 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Pripažinti K. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad atlygino nusikaltimu padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalis 3 punktas).

Panaikinti bausmių, skirtų pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį bendrinimą apėmimo būdu pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą ir laikyti, kad K. S. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas 1 (vienerių) metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Nuteistąjį A. S. pagal BK 187 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Pripažinti A. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad atlygino nusikaltimu padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalis 3 punktas).

Laikyti, kad A. S. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas 1 (vienerių) metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                                              Sigitas Bagdonavičius

              Jolanta Raščiuvienė

                                                                                                                        Valdas Ciesiūnas