Baudžiamoji byla Nr. 1A-247-634/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43190-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.2; 2.4.6.4.1; 2.4.7

(S)

Kauno apygardos teismas

N u O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 23 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Jankauskienės,

sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei-Puidienei,

dalyvaujant prokurorui Osvaldui Stadaliui,

atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės G. V. ir jos gynėjai advokatei Stasei Kupčiūnienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro Osvaldo Stadaliaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 6 d. nuosprendžio, kuriuo G. V., padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir baudžiamoji byla G. V. atžvilgiu nutraukta.

Nuspręsta perduoti G. V. laiduotojo N. V. atsakomybei.

Nustatytas 1 (vienerių) metų laidavimo terminas.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi ir 72 straipsnio 5 dalimi, G. V. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuotino turto – automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės dalies – 2 000 Eur išieškojimas iš G. V. valstybės naudai.

Nuspręsta kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       G. V. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 6 d. nuosprendžiu už tai, kad 2021 m. gruodžio 13 d., apie 13.00 val. Kauno r., Užliedžių sen., (duomenys neskelbtini) vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,51 promilės ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 6810, Nr. ARAJ-0008, jai nustatytas 1,65 promilių neblaivumas, iki kol ties (duomenys neskelbtini) g. pastatu Nr. 2 atsitrenkė į paliktą stovėti automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tokie veiksmai kvalifikuoti pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį.

2.       Kauno apylinkės teismas, priimdamas nuosprendį, konstatavo, kad:

2.1.                      nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamoji G. V. savo kaltę visiškai pripažino, girtumas nustatytas neblaivumo nustatymo aktu, vairavimo faktą taip pat patvirtino liudytojo D. D. parodymai, kaltinamosios kaltę patvirtino ir kiti rašytiniai bylos įrodymai. G. V. veikė tiesiogine tyčia, žinodama, kad Kelių eismo taisyklės (toliau – KET) draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviai, suvokė tokios veikos pavojingumą, tačiau norėjo taip elgtis. Todėl kaltinamoji G. V. padarė nusikaltimą, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje.

2.2.                      Teismas atsižvelgęs, kad G. V. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikalto pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padariusi nusikalstamą veiką, pati kaltinamoji teigia padariusi išvadas dėl neteisėto savo elgesio, labai išgyvena, naujų ikiteisminių tyrimų jos atžvilgiu nėra, padarė išvadą, kad kaltinamoji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų ir konstatavo, yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos G. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

2.3.                      Teismas taip pat padarė išvadą, kad laiduotojas N. V. yra vertas teismo pasitikėjimo, savo asmeninėmis savybėmis, nepriekaištinga reputacija, savo darbine veikla darys teigiamą įtaką kaltinamosios pasitaisymui, todėl N. V. skyrė laiduotoju.

2.4.                      Teismas įvertinęs kaltinamąją charakterizuojančius duomenis, nusikaltimo padarymo aplinkybes, šeimos turtinę padėtį, sprendė, kad G. V. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato.

2.5.                      Teismas atsižvelgęs, kad G. V. nedirba, turi sunkių sveikatos problemų, šeimoje yra dar trys vaikai, šeima turi finansinių įsiskolinimų, o vienintelis šeimos maitintojas ir išlaikytojas yra N. V., taip pat atsižvelgęs į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojamą taikomos poveikio priemonės proporcingumo principo taikymą, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamosios nusprendė išieškoti mažesnę, nei konfiskuotino turto, t. y. nusikalstamos veikos padarymo priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 000 Eur.

2.6.                      Teismas atsižvelgęs, kad kaltinamoji padarė nusikaltimą būdama stipriai susijaudinusi, tai yra vienintelis jos nusikaltimas, jai diagnozuota onkologinė liga – galvos auglys, kuris jau kelis kartus operuotas, ji turi tik 35 proc. darbingumą, yra nedirbanti, nes po šios ligos diagnozavimo ir nustatyto darbingumo jai nepavyksta susirasti darbo, dėl jos ligos, kuri nėra pagydyta, šeima turi finansinių problemų, šeimoje augina tris vaikus, kurie mokosi skirtingose mokyklose ir juos reikia vežti iki mokymosi įstaigų, vienas vaikas serga epilepsija, kurios priepuoliai paauglystėje ir šiuo metu yra labai sustiprėję, dėl ko vaikui dažnai reikia pagalbos, tame tarpe ir jį nuvežant-parvežant namo bei vežant į gydymo įstaigas, kaltinamoji pasirūpina ir uošviene, kai šiai reikia nuvykti į gydymo įstaigą, kaltinamosios vyras pagal savo užimamas pareigas dirba kitame mieste, į kurį išvyksta anksti ryte ir grįžta gana vėlai vakare, kaltinamoji dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi ir pergyvena, todėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – neskyrė.

3.       Apeliaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroras Osvaldas Stadalius prašo Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 6 d. nuosprendį pakeisti dalyje dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo – paskirti G. V. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti motorines kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. gruodžio 17 d., t. y. kardomosios priemonės specialiosios teisės sustabdymo skyrimo dienos. Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą. Skunde nurodoma, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamąją įstatymą neskirdamas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise. Pasak prokuroro, apylinkės teismo motyvai neskirti baudžiamojo poveikio priemonės, atsižvelgiant į įvykio aplinkybes, įvykio pasekmes, nėra pakankami. Teigia, kad nagrinėjamu atveju G. V. šiurkščiai pažeidė KET reikalavimus, buvo ypatingai neatidi ir nedėmesinga, be to, pavojingai manevravo mokyklos aikštelėje, kurioje vairuotojai turėtų būti ypatingai atidus. Nurodo, kad iš liudytojo D. D. parodymų matyti, kad jis keletą kartų įjungė savo automobilio garsinį signalą, kad atkreiptų BMW vairuotojos dėmesį, tačiau ši vis tiek atsitrenkė į aikštelėje stovintį automobilį „VW Passat“. Toliau skunde nurodoma, kad G. V. administracine tvarka už KET reikalavimų pažeidimus yra bausta penkis kartus, vieną iš jų už leidžiamo maksimalaus greičio viršijimą, o tai, prokuroro manymu, rodo, kad G. V. sistemingai pažeidinėja KET reikalavimus. Todėl atsižvelgiant į tai, kad G. V. anksčiau administracine tvarka bausta už KET pažeidimus, BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdama kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles, jai turėtų būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise.

4.       Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro Osvaldo Stadaliaus apeliacinis skundas tenkinamas.

5.       Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Baudžiamojoje byloje nėra ginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, veikos kvalifikavimas, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, pritaikius BK 40 straipsnio nuostatas. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones skyrimo.

6.       Teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, taip pat apylinkės teismo nuosprendžio argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, neskirdamas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, tinkamai neįvertino nusikalstamos veikos ir asmenį charakterizuojančių aplinkybių. Todėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 6 d. nuosprendis šioje dalyje keistinas.

7.       Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nustatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiosiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką, o to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

8.       Pažymėtina, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, už kelių transporto priemonės vairavimą arba praktinio vairavimo mokymą, apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nustatė baudžiamąją atsakomybę, nurodydamas, kad už šį nusikaltimą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

9.       Nagrinėjamu atveju G. V. iš esmės nepatyrė jokių griežtesnių suvaržymų – ji yra atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o jai nustatytas laidavimo terminas lygus minimaliam vienerių metų terminui pagal BK 40 straipsnio 4 dalį, kuris G. V. paskirtas be užstato ir paskirta viena baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuotino turto dalies išieškojimas. Teisėjų kolegija sutinka su prokuroro pozicija, jog baudžiamosios poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise nepaskyrimas neužtikrina siekio paveikti G. V. laikytis įstatymų normų ir daugiau nebenusikalsti, todėl nėra pasiektas aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės prevencinis tikslas – užkirsti kelią kaltininkui toliau vairuoti transporto priemones esant neblaiviam.

10.       Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles arba inkriminuotą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

11.       G. V. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, kai jai buvo nustatytas 1,65 promilių neblaivumas. Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad G. V. neblaivi vairavo tol, kol pašalinis asmuo neiškvietė pareigūnų ir nenutraukė jos neteisėtos veikos. Byloje surinkti įrodymai taip pat patvirtina, kad nagrinėjamo įvykio eigoje apsisukinėdama mokyklos aikštelėje neblaivi G. V. kliudė šalia stovėjusį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – šio įvykio metu nežymiai apgadinti abu automobiliai. Tai leidžia spręsti, kad nustatyta veika (eismo įvykio sukėlimas vairuojant neblaiviai) neabejotinai sukėlė ypatingą pavojų eismo bei kitų eismo dalyvių saugumui ir tik dėl palankiai susiklosčiusių aplinkybių buvo išvengta itin skaudžių ir neatitaisomų pasekmių. Tuo pačiu pažymėtina, kad veikos padarymo metu G. V. turėjo galiojančių nuobaudų už KET pažeidimus, o tai charakterizuoja ją kaip nusižengti linkusią eismo dalyvę.

12.       Nors baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nuteistam asmeniui, tačiau tai nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-85/2010, 2K-502/2011). Taigi G. V. argumentai, į kuriuos atsižvelgė pirmosios instancijos teismas, neskirdamas specialiosios teisės uždraudimo (padarė nusikaltimą būdama stipriai susijaudinusi, jai diagnozuota onkologinė liga, ji turi tik 35 proc. darbingumą, yra nedirbanti, šeimoje augina tris vaikus, kurie mokosi skirtingose mokyklose ir juos reikia vežti iki mokymosi įstaigų, vienas vaikas serga epilepsija ir kt.), reikšmingos nagrinėjamam klausimui, tačiau šiuo atveju nevertintinos kaip nulemiančios būtinybę neskirti draudimo naudotis specialiąja teise. Į paminėtus argumentus atsižvelgtina parenkant baudžiamosios poveikio priemonės taikymo terminą.

13.       Teisėjų kolegija sutinka, kad teisės vairuoti transporto priemones laikinas netekimas sukels G. V. tam tikrų nepatogumų, tačiau pabrėžia, kad atsižvelgiant į nusikaltimų, susijusių su transporto priemonių vairavimu asmenims esant neblaiviems, pavojingumą, kaltininko patiriami sunkumai paprastai nėra laikytini pakankamu pagrindu neatimti asmeniui specialios teisės. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad baudžiamojo poveikio priemonės laiko nustatymas yra baudžiamojo poveikio priemonės, o kartu kaltininkui skiriamos bausmės, individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamą veiką, dėl jos kilusius padarinius, kaltininko kaltės laipsnį ir asmenybę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-696/2017).

14.       Apeliaciniu skundu prokuroras prašo taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metų terminui. Teisėjų kolegija sprendžia, kad aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą nusikalstamą veiką, tiek ir charakterizuojančių G. V. asmenybę, visuma leidžia pagrįstai manyti, kad BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamųjų poveikio priemonių paskirtis ir prevenciniai tikslai bus pasiekti paskyrus prokuroro prašomą minimalios trukmės baudžiamojo poveikio priemonę. Šį sprendimą pagrindžia ir tai, kad, vadovaujantis baudžiamosios bylos duomenimis, G. V. nusikalto pirmą kartą, dėl padaryto nusikaltimo prisipažįsta ir labai gailisi.

15.       Pagal gautą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, iš G. V. prašoma valstybės naudai priteisti 66,67 Eur (1 t., b. l. 149).

16.       Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje. Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020). Šioje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis ir išieškojimo iš nuteistojo klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje. BPK 322 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai reiškia, kad apeliaciniame procese, gynėjas buvo paskirtas ne nuteistojo, o valstybės iniciatyva, kuri jam garantuoja tokią teisę.

17.       Šiuo nagrinėjamu atveju nuosprendį apskundė prokuroras asmens padėtį bloginančiais pagrindais, todėl, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva (BPK 322 straipsnis), nepriklausomai nuo G. V. valios. Ir nors prokuroro skundas tenkinamas, tačiau svarbu atsižvelgti į tai, kad G. V. nedirba. Atsižvelgusi į paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad prašomos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neišieškotinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro Osvaldo Stadaliaus apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 6 d. nuosprendį pakeisti:

Vadovaujantis BK 68 straipsnio 1 ir 2 dalimis, G. V. paskirti baudžiamąją poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise 1 (vienerių) metų terminui, jį skaičiuojant nuo 2021 m. gruodžio 17 d.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš G. V. nepriteisti.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai         Albinas Antanaitis

        Giedrius Endriukaitis

        Daiva Jankauskienė