Civilinė byla Nr. 3K-3-326-695/2016

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-13964-2014-1                                                               

Procesinio sprendimo kategorija 2.1.6.3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. birželio 22 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas), Gintaro Kryževičiaus ir Algio Norkūno (pranešėjas), 

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ ir A. B. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 30 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Miesto tvarka“, atstovaujamos bankroto administratorės UAB Verslo administravimo kompanijos, ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos miesto tvarka“ ir A. B. dėl nuostolių atlyginimo; trečiasis asmuo bankrutavusi UAB „Perspektyvūs namai“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiami materialiosios teisės normų, reglamentuojančių civilinės atsakomybės sąlygas, bei proceso teisės normų dėl pažeistų civilinių teisių gynimo būdo parinkimo aiškinimo ir taikymo klausimai.
2. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų 121 835,10 Lt (35 285,88 Eur) nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. 2009 metais UAB „Miesto tvarka“ perleido atsakovei UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ 35 285,88 Eur reikalavimo teisę į UAB „Perspektyvūs namai“. Ši buvo skolinga UAB „Miesto tvarka“, o UAB „Miesto tvarka“ – UAB „Klaipėdos miesto tvarka“.
4. 2009 m. gruodžio 21 d. reikalavimo perleidimo sutartimi UAB „Perspektyvūs namai“ perleido UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ 35 285,88 Eur reikalavimo teisę į bankrutavusią UAB „Bruzdelynas“. UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ už įsigytą reikalavimo teisę įsipareigojo sumokėti UAB „Perspektyvūs namai“ tokio pat dydžio sumą (35 285,88 Eur). Sutarties 4 punkte nurodyta, kad tokio pat dydžio sumą UAB „Perspektyvūs namai“ yra skolinga UAB „Klaipėdos miesto tvarka“, todėl šalys, pasirašydamos reikalavimo perleidimo sutartį, įskaitė priešpriešinius vienarūšius reikalavimus.
5. Ieškovės teigimu, ši sutartis patvirtino, kad atsakovė UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ ne tik iš UAB „Miesto tvarka“ perėmė 35 285,88 Eur reikalavimo teisę į UAB „Perspektyvūs namai“, tačiau šią reikalavimo teisę įgyvendino, kai atsiskaitė su UAB „Perspektyvūs namai“ perimdama 35 285,88 Eur reikalavimo teisę į bankrutavusią UAB „Bruzdelynas“.
6. Dėl to, kad ieškovė neteko 35 285,88 Eur reikalavimo teisės į UAB „Perspektyvūs namai“, ji patyrė tokio paties dydžio nuostolį, už kurio atsiradimą solidariai yra atsakingi atsakovai UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ ir A. B..
7. UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ ir UAB „Miesto tvarka“ yra susijusios įmonės. UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ atsakomybė kyla dėl to, kad ši įmonė, neturėdama jokio pagrindo, neatlygintinai įgijo reikalavimo teisę į UAB „Miesto tvarka“ ir šia teise pasinaudojo, padarydama 35 285,88 Eur nuostolių ieškovei.
8. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. sausio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-939-265/2014 UAB „Miesto tvarka“ iškelta bankroto byla. Atsakovas A. B. 2014 m. spalio 1 d. BUAB „Miesto tvarka“ administratoriui UAB Verslo administravimo centrui perdavė tik dalį bendrovės dokumentų.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

9. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino.
10. Teismas nustatė, kad rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovė UAB „Miesto tvarka“ turėjo kredito įsipareigojimų UAB „Klaipėdos miesto tvarka“, byloje nepateikta. UAB „Miesto tvarka“, nevykdydama jokios veiklos, neturėjo pagrindo pirkti prekes ar paslaugas iš ką tik įsteigtos UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ ir UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ reikalavimas UAB „Miesto tvarka“ objektyviai negalėjo atsirasti.
11. UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ reikalavimo perleidimo sutartimi už 70 000 Lt (20 273,40 Eur), kuriuos už UAB „Miesto tvarka“ įsipareigojo sumokėti UAB „Swedbank lizingas“, perėmė reikalavimo teisę iš UAB „Miesto tvarka“ į UAB „Perspektyvūs namai“ 35 285,97 Eur skolą.
12. Reikalavimo perleidimo sutartis nebuvo ginčijama ar nuginčyta įstatymų nustatyta tvarka, taip pat byloje nebuvo pateikta duomenų, leidžiančių abejoti sutarties pasirašymo aplinkybėmis. UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ buvo finansiškai naudinga perimti reikalavimo teisę į UAB „Perspektyvūs namai“, siekiant atlikti tarpusavio įskaitymą ir sumažinti savo įsipareigojimų kreditoriams dydį.
13. Atsakovas A. B., būdamas vienasmenis UAB „Miesto tvarka“ valdymo organas – vadovas, sudarė sąlygas, kad UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ perimtų UAB „Miesto tvarka“ reikalavimo teisę į UAB „Perspektyvūs namai“.
14. Atsakovai veikė nesąžiningai, nurodytais būdais siekdami tenkinti tik savo interesus ir visiškai neatsižvelgdami į ieškovės bei jos kreditorių teises ir teisėtus interesus. Atsakovai, žinodami apie sunkią įmonės finansinę padėtį, 2009 m. gruodžio 21 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią neįgijo jokios realios naudos, priešingai, sumažino savo galimybę atsiskaityti su kreditoriais bei prarado 35 285,88 Eur reikalavimą. Ieškovė neteko 35 285,88 Eur reikalavimo teisės į UAB „Perspektyvūs namai“, todėl patyrė tokio paties dydžio nuostolį, už kurį atsakingi atsakovai UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ ir A. B..
15. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovų apeliacinius skundus, 2015 m. gruodžio 30 d. nutartimi paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą.
16. UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ įgijo 35 285,97 Eur reikalavimo teisę iš ieškovės ir šia teise pasinaudojo atlygintinai, už tokią pat sumą įgydama tokio paties dydžio reikalavimo teisę į UAB „Bruzdelynas“. UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ perėmė 35 285,88 Eur reikalavimo teisę iš ieškovės, gavo naudos, todėl atsakovams kilo deliktinė atsakomybė. Atsakovo A. B. deliktinė civilinė atsakomybė pasireiškė tuo, kad jis, būdamas UAB „Miesto tvarka“ akcininkas bei vadovas ir UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ akcininkas, pažeidė ieškovės interesus ir veikė taip, jog visa nauda tektų UAB „Klaipėdos miesto tvarka“, t. y. kad ši atsakovė, pasinaudodama įgytu nematerialiu turtu, įgytų reikalavimo teisę į UAB „Bruzdelynas“.
17. Jeigu atsakingas asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais (CK 6.249 straipsnio 2 dalis), o pagal CK 6.279 straipsnio 1 dalį bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai, todėl, atsižvelgdamas į tai, kad žala ieškovei kilo dėl abiejų atsakovų veiksmų ir abu atsakovai ieškovės sąskaita gavo naudos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė solidariąją civilinę atsakomybę abiem atsakovams.
18. Tai, kad reikalavimo perleidimo sutartis, sudaryta UAB „Miesto tvarka“ ir UAB „Klaipėdos miesto tvarka“, nagrinėjamoje byloje nebuvo ginčijama, nereiškia, jog ši sutartis savaime negalėjo būti vertinama kaip ieškovei padarytų nuostolių atsiradimo priežastis ir atsakovų civilinės atsakomybės nagrinėjamoje byloje pagrindas (neteisėti veiksmai).
19. Sutarties šalys susitarė dėl reikalavimo teisės į UAB „Bruzdelynas“ kainos, todėl nėra pagrindo teigti, jog reikalavimo perleidimo metu reikalavimo teisė į UAB „Perspektyvūs namai“ ar UAB „Bruzdelynas“ buvo bevertė. Aplinkybės, kad UAB „Perspektyvūs namai“ ir UAB „Bruzdelynas“ buvo iškeltos bankroto bylos, ir tai, kad atsakovė negavo jokių išmokų iš UAB „Perspektyvūs namai“ ar UAB „Bruzdelynas“, nepaneigia reikalavimo teisės į UAB „Perspektyvūs namai“ vertės, kuri nurodyta 2009 m. gruodžio 21 d. reikalavimo perleidimo sutartyje.
20. Sudariusi reikalavimo perleidimo sutartį UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ įgijo galimybę naudotis pagal lizingo sutartis įgytu ieškovės turtu, kaip mokėjimus pagal šias sutartis įskaityti iki teisių ir pareigų perleidimo ieškovės sumokėtas lizingo įmokas, todėl sandoris buvo naudingas atsakovei.
21. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, kad atsakovas A. B. yra susijęs ir su ieškove, ir su atsakove UAB „Klaipėdos miesto tvarka“, todėl teisingai konstatavo, jog kilo pagrįstų abejonių dėl šio atsakovo veiksmų sąžiningumo ir jų atitikties UAB „Miesto tvarka“ interesams. Buvusiam ieškovės vadovui ir akcininkui buvo žinoma sudėtinga UAB „Miesto tvarka“ finansinė padėtis bei faktas, kad dar 2008 m. UAB „Miesto tvarka“ veikla buvo nuostolinga, tačiau atsakovas nesiėmė veiksmų UAB „Perspektyvūs namai“ skolai išieškoti. 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

22. Kasaciniu skundu atsakovai prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 30 d. nutartį ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Bylą nagrinėję teismai atsakovei UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ nepagrįstai taikė deliktinę civilinę atsakomybę, nors teismų procesiniuose dokumentuose konstatuota, kad atsakovę UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ ir ieškovę BUAB „Miesto tvarka“ siejo sutartiniai santykiai. Pagal teisinį civilinės atsakomybės reguliavimą sutartinės ir deliktinės atsakomybės konkurencija negalima: nėra delikto, jeigu žala yra susijusi su sutartiniais santykiais, o esant sutartiniams santykiams, deliktinę atsakomybę vienai iš šalių galima taikyti tik įstatyme nustatytu atveju.
2. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvada, kad reikalavimo perleidimo sutartis gali būti vertinama kaip ieškovės nuostolių priežastis ir kasatorių neteisėti veiksmai, prieštarauja protingumo principui, CK įtvirtinam teisiniam reguliavimui. Reikalavimo perleidimo sutartis nebuvo ginčijama, ji buvo teisėta ir galiojanti, todėl atsakovė UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ negalėjo atlikti neteisėtų veiksmų sudarydama teisėtą sutartį. Taigi nesant neteisėtų veiksmų, šiai atsakovei negalėjo kilti ir civilinė atsakomybė.
3. Bylą nagrinėję teismai nepagrįstai suabsoliutino faktinę aplinkybę, kad reikalavimo perleidimo sutartis buvo sudaryta dviejų atsakovo A. B. kontroliuojamų įmonių, ir šiam atsakovui nepagrįstai netaikė verslo sprendimų priėmimo taisyklės, t. y. preziumuojamas įmonės valdymo organų veikimas geriausiais bendrovės, kuriai jie vadovauja, interesais. Teismai nesiaiškino, ar dėl reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo ieškovė patyrė realią žalą, neįvertino to, kad reikalavimo perleidimo sutartis buvo sudaryta per patį pasaulinės finansų krizės pakilimą, buvo atlygintinė, po septynių mėnesių nuo reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo UAB „Perspektyvūs namai“ buvo iškelta bankroto byla, todėl kasatoriai jokios realios naudos iš sutarties sudarymo negavo. Be to, ieškovė neįrodė, kad atsakovas A. B. pažeidė įmonės valdymo organų narių fiduciarines pareigas ar savo veiksmais viršijo akivaizdžią protingą ūkinę komercinę riziką.
4. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai konstatavo, kad dėl sutarties sudarymo ieškovė prarado galimybę išieškoti skolą iš UAB „Perspektyvūs namai“, todėl ieškovės patirta žala laikė reikalavimo perleidimo sutartyje nurodytą reikalavimo teisės vertę. Ieškovei priteista nuostolių suma viršija tikruosius nuostolius ir nagrinėjamoje byloje buvo neįrodyta, nes reikalavimo teisės vertė priklauso nuo skolininko mokumo, o jei jis nemokus, reikalavimo teisės vertė lygi nuliui. Dėl to ieškovė byloje privalėjo įrodyti, kad reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu UAB „Perspektyvūs namai“ buvo moki ir ieškovė būtų objektyviai turėjusi galimybę susigrąžinti visą skolą arba jos dalį, tačiau po septynių mėnesių nuo reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo UAB „Perspektyvūs namai“ buvo iškelta bankroto byla, byloje nebuvo įrodinėjamas ir tiriamas šios bendrovės mokumas, perleisto reikalavimo atgavimo galimybės bankroto byloje, kitų UAB „Perspektyvūs namai“ iškeltų bylų skaičius, taikyti areštai ir pan. Be to, kasatorių nuomone, nagrinėjamoje byloje turėjo būti taikoma CK 6.249 straipsnio 6 dalis, pagal kurią ieškovės gauta 70 000 Lt (20 273,40 Eur) nauda turėjo būti įskaityta į ieškovės patirtų 35 285,88 Eur nuostolių sumą.
5. Į bylą nebuvo pateikta įrodymų dėl teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų ieškovės BUAB „Miesto tvarka“ bankroto byloje. Tokie įrodymai būtų reikšmingi sprendžiant atsakovo A. B. civilinės atsakomybės dydžio klausimą, nes jis, būdamas BUAB „Miesto tvarka“ vadovas ir vienintelis akcininkas, negalėjo padaryti žalos sau, todėl priteistos žalos dydis negali viršyti ieškovės BUAB „Miesto tvarka“ įsipareigojimų tretiesiems asmenims. Be to, iš atsakovo A. B. negali būti priteisiamas ieškovės BUAB „Miesto tvarka“ bankroto administravimo išlaidų atlyginimas.
6. Bylą nagrinėję teismai neatsižvelgė į byloje nustatytą faktinę aplinkybę, kad po septynių mėnesių nuo reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo UAB „Perspektyvūs namai“ buvo iškelta bankroto byla, ir nepagrįstai sprendė, jog padariniai (ieškovės negalėjimas išsiieškoti skolos iš šios bendrovės) yra nenutolę nuo neteisėtų veiksmų (reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo). Teismai nenagrinėjo, ar per septynių mėnesių laikotarpį ieškovė objektyviai būtų galėjusi susigrąžinti skolą iš UAB „Perspektyvūs namai“, neanalizavo ieškovės galimybių atgauti skolą po bankroto bylos UAB „Perspektyvūs namai“ iškėlimo. Dėl to teismai nepagrįstai konstatavo, kad tarp kasatorių neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtos žalos egzistuoja teisinis priežastinis ryšys.
23. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė prašo skundą atmesti ir palikti nepakeistą skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1. Nagrinėjamoje byloje įrodinėjimo dalykas nebuvo sutarties nutraukimo teisėtumas ar šalių veiksmų vykdant sutartį vertinimas, o pačios sutarties sudarymo nuostolingumas ar nenaudingumas ieškovei ir jos kreditoriams. Dėl to atsakovų civilinė atsakomybė nagrinėjamoje byloje buvo būtent deliktinė. Nagrinėjamoje byloje šalys neginčijo, kad UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ iš ieškovės BUAB „Miesto tvarka“ perėmė reikalavimo teisę į UAB „Perspektyvūs namai“, ginčas kilo tik dėl šios reikalavimo teisės perleidimo sąlygų ir pačios reikalavimo perleidimo sutarties teisinio vertinimo. Būtent iš šių veiksmų – reikalavimo teisės perėmimo iš ieškovės BUAB „Miesto tvarka“ – kilo abiejų atsakovų deliktinė civilinė atsakomybė, t. y. atsakomybė kilo ne dėl sutarties nevykdymo ar netinkamo įvykdymo, o dėl nuostolingos sutarties sudarymo fakto ir ieškovės BUAB „Miesto tvarka“ interesams prieštaraujančio veikimo.
2. Ieškiniu buvo reikalaujama atlyginti nuostolius, kurie atsirado dėl paties reikalavimo teisės į UAB „Perspektyvūs namai“ perleidimo fakto ir nesvarbu, ar šis faktas būtų patvirtintas kokia nors rašytine sutartimi. Paties fakto, kad nurodytos reikalavimo teisės perleidimas įvyko, nagrinėjamoje byloje niekas neginčijo. Sutartis turėjo būti vertinama kritiškai kaip įrodymas, tariamai patvirtinantis, kad UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ reikalavimo teisę į UAB „Bruzdelynas“ įsigijo ne neatlygintinai, o už 70 000 Lt (20 273,40 Eur). Tas faktas, kad reikalavimo perleidimo sutartis tarp BUAB „Miesto tvarka“ ir UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ nebuvo ginčijama nagrinėjamoje byloje kaip neteisėta, nereiškia, jog ši sutartis savaime buvo teisėta ir negalėjo būti vertinama kaip ieškovei padarytų nuostolių atsiradimo priežastis ir atsakovų civilinės atsakomybės nagrinėjamoje byloje pagrindas.
3. Atsakovo A. B. veiksmai, perleidžiant ieškovei priklausančią 35 285,88 Eur reikalavimo teisę į atsakovės UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ skolą ir sudarant sąlygas tokio paties dydžio reikalavimo teisę į UAB „Bruzdelynas“ įgyti ne ieškovės, o atsakovės UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ vardu, akivaizdžiai rodo, jog jis nesilaikė kasaciniame skunde nurodytos verslo sprendimų priėmimo taisyklės. Tokie šio atsakovo veiksmai apskritai neturi nieko bendra nei su verslu, nei su sprendimais, priimamais plėtojant verslą.
4. Iš ieškovės perimtos 35 285,88 Eur reikalavimo teisės į UAB „Perspektyvūs namai“ vertė buvo nustatyta pačių reikalavimo perleidimo sutartį sudariusių šalių. Iš reikalavimo perleidimo sutarties 3 punkto matyti, kad už įsigytą reikalavimo teisę UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ įsipareigojo sumokėti UAB „Perspektyvūs namai“ tokio pat dydžio sumą, t. y. 35 285,88 Eur. UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo būdu sumokėjo UAB „Perspektyvias namai“ reikalavimo teisės į UAB „Bruzdelynas“ kainą, kuri buvo lygi iš ieškovės perimtos reikalavimo teisės sumai. Vadinasi, tiek reikalavimo teisė į UAB „Bruzdelynas“, tiek į UAB „Perspektyvūs namai“ buvo vertos tiek, kokia buvo šių reikalavimo teisių piniginė išraiška – 35 285,88 Eur. Dėl to atsakovei UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ perleistos reikalavimo teisės vertė ir atitinkamai ieškovės patirtos žalos dydis nagrinėjamoje byloje buvo visiškai įrodyti. 
5. BUAB „Miesto tvarka“ ir UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ buvo susiję asmenys per atsakovą A. B., todėl būtent jis sprendė, kas – ieškovė ar atsakovė – įgis galimybę įsigyti reikalavimo teisę į UAB „Bruzdelynas“ vietoj turėtos tokio paties dydžio reikalavimo teisės į UAB „Perspektyvūs namai“. Ir tokia galimybė buvo suteikta būtent UAB „Klaipėdos miesto tvarka“. Dėl to reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo padariniai yra ne tik ieškovės turėto reikalavimo bei galimybės išsiieškoti skolą iš UAB „Perspektyvūs namai“ praradimas, bet taip pat galimybės už šią reikalavimo teisę įgyti reikalavimo teisę į UAB „Bruzdelynas“ ir iš šios bendrovės atgauti skolą praradimas.
6. Vienintelis reikalavimo teisės į UAB „Perspektyvūs namai“ perėmimo iš ieškovės tikslas buvo įsigyti 35 285,88 Eur reikalavimo teisę į UAB „Bruzdelynas“ ir nesvarbu, per kiek laiko nuo 2009 m. gruodžio 21 d. reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo UAB „Perspektyvūs namai“ buvo iškelta bankroto byla ar kokios buvo ieškovės galimybės išsiieškoti skolą iš UAB „Perspektyvūs namai“ iki bankroto bylos jai iškėlimo.
7. Atsakovas A. B., būdamas BUAB „Miesto tvarka“ vadovas, iki pat reikalavimo teisės perleidimo, t. y. daugiau nei dvejus metus, nesiėmė jokių priemonių skolai iš UAB „Perspektyvūs namai“ išsiieškoti. Dėl to teigti apie priežastinio ryšio tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtų nuostolių nebuvimą nėra jokio pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl civilinių teisių gynimo būdo parinkimo

24. Dispozityvumo principas, įtvirtintas CPK 13 straipsnyje, reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. tik suinteresuotas asmuo sprendžia, ar kreiptis į teismą dėl pažeistų civilinių teisių gynimo, ir tik jis turi teisę pasirinkti pažeistų teisių gynybos būdą bei nustatyti bylos nagrinėjimo dalyką. Asmuo, nutaręs kreiptis į teismą pažeistai ar ginčijamai teisei ar įstatyme saugomam interesui apginti (CPK 5 straipsnis), ieškinyje privalo nurodyti faktines aplinkybes, kuriomis įrodinėja pažeistą teisę, ir suformuluoti reikalavimą, kokias pažeistas teises ir kokiu būdu prašo apginti.
25. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl tinkamo gynimo būdo parinkimo sprendžiant klausimą dėl civilinės atsakomybės taikymo sutartinių santykių šalims, nesant įstatyme nustatyto konkretaus pagrindo, taikyti deliktinę civilinę atsakomybę.
26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pasisakęs, kad ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008).
27. Išdėstant ieškinio dalyką turėtų būti aiškiai nurodyta asmens teisė arba įstatymų saugomas interesas, kuriuos, į teismą besikreipiančio asmens nuomone, reikėtų ginti. Be to, ieškinyje būtina nurodyti asmens pageidaujamą ir teismo prašomą pritaikyti pažeistos teisės gynimo būdą (CK 1.138 straipsnis). Civilinių teisių gynimo būdai nustatyti materialiosios teisės normose, kurios reguliuoja konkretų teisinį santykį, ir asmuo, kuris mano, kad jo civilinės teisės yra pažeistos, gali prašyti teismo taikyti vieną ar iš karto kelis civilinės teisės gynimo būdus, jeigu įstatymuose nenustatyta konkretaus tos civilinės teisės gynimo būdo ir ieškovas gynimo būdus ar būdą gali pasirinkti savo nuožiūra bei suformuluoti savo ieškinio reikalavimą (reikalavimus).
28. Nagrinėjamoje byloje ieškovė, nurodžiusi ieškinyje faktines aplinkybes, pagrindžiančias jos reiškiamą reikalavimą (ieškinio pagrindą), suformulavo reikalavimą (ieškinio dalyką) priteisti solidariai iš atsakovų 35 285,88 Eur nuostolių atlyginimo bei 6 procentų dydžio metines palūkanas, nuostolius kildindama iš to, kad BUAB „Miesto tvarka“ ir UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ siejo 2009 m. gruodžio 21 d. reikalavimo perleidimo sutartis, kurią atsakovas A. B., būdamas UAB „Miesto tvarka“ vadovas, sudarė labai palankiomis UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ sąlygomis, t. y. naujoji kreditorė reikalavimo teisę į UAB „Perspektyvūs namai“ įsigijo už 70 000 Lt (20 273,40 Eur) ir įsipareigojo juos sumokėti dengdama kreditorės 70 000 Lt (20 273,40 Eur) skolą UAB „Swedbank lizingas“.
29. Taigi byloje kilo civilinių teisių gynimo būdo – taikant civilinės atsakomybės ar sandorio negaliojimo institutą – parinkimo klausimas.
30. Dėl reikalavimo perleidimo sandorio gali būti nepareikštas ieškinys pripažinti jį negaliojančiu, tačiau tai nereiškia, kad pažeistoms teisėms ginti negali būti parenkamas kitas būdas – nuostolių atlyginimas civilinės atsakomybės pagrindu. Nuostolių atlyginimas tokiu atveju taikomas konstatavus civilinės atsakomybės sąlygas.
31. Viena iš civilinės atsakomybės (sutartinės ar deliktinės) sąlygų yra neteisėti veiksmai, kurie bendrąja prasme suprantami kaip teisinės pareigos pažeidimas. Teisinė pareiga asmeniui gali būti kildinama iš sutarties ar įstatymo. Jeigu sudaryta nuostolinga reikalavimo perleidimo sutartis neginčijama, tai byloje dėl nuostolių atlyginimo turi būti nustatytos aplinkybės, kad būtų pagrindas sudarytą sandorį nuginčyti dėl pažeidimų jį sudarant ir tai būtų vertinama kaip neteisėtumas sudarant reikalavimo perleidimo sutartį.
32. Jeigu asmens veiksmų neteisėtumas yra siejamas su sutarties dėl reikalavimo perleidimo sudarymu, tai vien ta aplinkybė, kad viena sutarties šalis neteko reikalavimo teisės, yra nepakankama, norint konstatuoti sutarties šalies neteisėtus veiksmus kaip civilinės atsakomybės sąlygą.
33. Nepasirinkus tokio teisių gynimo būdo kaip sandorio pripažinimo negaliojančiu, o prašant priteisti dėl sandorio sudarymo padarytų nuostolių atlyginimą, neteisėti veiksmai gali būti akivaizdus sandorio nenaudingumas, interesų konfliktas, kiti pažeidimai, kurie teismo turi būti nustatyti ir ištirti.
34. Nagrinėjamoje byloje teismai sprendė dėl atsakovų neteisėtų veiksmų pagal civilinės atsakomybės sąlygas vadovaudamiesi vien tuo, kad dėl sandorio sudarymo reikalavimą perleidęs asmuo neteko teisės išsireikalauti pinigų. Ši reikalavimo perleidimo sutarties nuostata, vertinama atskirai, gali būti pripažinta kaip nenaudinga, tačiau vertinant, ar tuo buvo padaryta žalos, minėta, turi būti įvertintas ir sandorio atlygintinumas, lėšų už perleistą reikalavimą mokėjimas, verslo rizika, kitų sutarčių vykdymas ir kiti veiksniai.
35. Byloje yra duomenų, kad su ginčo reikalavimo perleidimu susijęs pinigų mokėjimas pagal lizingo sutartį ir jos pagrindu gauto turto perleidimo. Dėl tokių aplinkybių yra pagrindas vertinti, ar reikalavimo perleidimo sandoris atlygintinis, ar buvo ekonomiškai pagrįstas, ar ne pernelyg rizikingas ir nuostolingas. Šios aplinkybės svarbios sprendžiant dėl asmens veiksmų neteisėtumo vertinimo, taip pat sprendžiant, ar padaryta žalos ieškovei ir kokio dydžio.
36. Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normos, reglamentuojančias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas. Taikant civilinę atsakomybę liko nenustatytos ir neįvertintos pirmiau išvardytos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės dėl neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo. Kasacinio skundo argumentai dėl tinkamo pažeistų civilinių teisių gynimo būdo parinkimo yra pagrįsti, nagrinėjamoje byloje svarbi ir teismų turi būti vertinama aplinkybė dėl šalis siejančių sutartinių santykių. Išvardyti pažeidimai gali būti pašalinti apeliacinės instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina, byla perduodama iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl kitų kasacinio skundo argumentų 

37. Kiti kasacinio skundo argumentai neatitinka CPK 346 straipsnyje išvardytų reikalavimų, nes išsamiai nepagrindžia esant teisės normų pažeidimą, skunde nenurodytos jokios materialiosios ar proceso teisės normos, tik išdėstytos faktinės aplinkybės, nurodyti su faktinėmis aplinkybėmis susiję motyvai, tačiau jie nesiejami su teisės normų aiškinimu ir taikymu.

Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo priteisimo

38. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 5,56 Eur tokių išlaidų. Kasaciniam teismui nusprendus bylą grąžinti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti apeliacinės instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 96 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 30 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui apeliacine tvarka.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                        Sigitas Gurevičius

Gintaras Kryževičius

Algis Norkūnas