Adm. byla Nr. ATP-1276-387/2015
Teisminio proceso Nr.: 4-45-3-00508-2015-7 Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.7.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2015 m. gruodžio 21 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algimantas Valantinas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. B. apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015-10-19 nutarties, kuria netenkintas V. B. skundas ir paliktas nepakeistas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono PK 2015-04-15 nutarimas dėl V. B. nubaudimo pagal ATPK 1242 straipsnio 1 dalį, paskiriant jam 230 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams,
n u s t a t ė :
Vilniaus apskrities VPK Švenčionių RPK VPS KPP viršininko 2015-04-15 nutarimu V. B. nubaustas už tai, kad 2015-04-05, apie 22.40 val., pažeisdamas KET 4 p., 9 p., Vilniaus g. 96 Pabradės m. Švenčionių r. sav. tyčia didino vairuojamos transporto priemonės - automobilio „BMV 328“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) variklio apsisukimus ir dėl to automobilis sukosi ratu, tuo sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams, kai tuo metu aplinkui buvo žmonių ir kitų transporto priemonių.
Nesutikdamas su minėtu nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas V. B. padavė teismui skundą. Švenčionių rajono apylinkės teismas 2015-10-19 nutartimi V. B. skundo netenkino ir paliko nepakeistą Vilniaus apskrities VPK Švenčionių RPK VPS KPP viršininko 2015-04-15 nutarimą, kuriuo V. B. pripažintas kaltu padaręs ATPK 1242 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.
Apeliaciniu skundu V. B. prašo panaikinti 2015-10-19 Švenčionių rajono apylinkės teismo nutartį ir Vilniaus apskrities VPK Švenčionių RPK VPS KPP viršininko 2015-04-15 nutarimą, priimtus jo atžvilgiu bei jam pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti. Nurodo, kad priimdamas skundžiamą nutartį, pirmos instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, vadovavosi byloje esančiu vaizdo įrašu, iš kurio neįmanoma nustatyti nei kada jis darytas, nei kas šiame vaizdo įraše užfiksuotas. Be to, pasak apelianto, apylinkės teismas nepagrįstai policijos pareigūnų parodymus įvardijo kaip neginčijamus įrodymus. Apelianto teigimu, nurodydamas jam surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole, kad savo veiksmais V. B. pažeidė Kelių eismo taisyklų (toliau – ir KET) 129 punkto reikalavimus, policijos pareigūnas J. T. elgėsi neteisėtai. Apelianto nuomone, policijos pareigūnas tyčia įrašė jam šį pažeidimą, nors prieš tai nebuvo tinkamai nustatęs jo važiavimo greičio. Taip pat, pasak V. B., pareigūnas nepagrįstai nurodė, jog kitą datą vaizdo registratoriuose yra nustatęs PK viršininkas ir vykdant tarnybą policijos pareigūnams uždrausta nustatyti realią datą. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad šie teiginiai yra paneigti Vilniaus apskrities VPK Švenčionių rajono PK pateikta pažyma. Anot apelianto, šios aplinkybės įrodo ne tik pareigūnų neprofesionalumą, bet ir jų suinteresuotumą bylos baigtimi, kadangi nekyla abejonių, jog jie, nepagrįstai surašydami administracinio teisės pažeidimo protokolą V. B., netinkamai atliko pareigas.
V. B. pažymi, kad surašydami administracinio teisės pažeidimo protokolą, o vėliau ir tarnybinį pranešimą, policijos pareigūnai nefiksavo eismo dalyvių, liudytojų, žmonių ar kitų transporto priemonių, kuriems neva jo vairavimas kėlė pavojų. Anot apelianto, pareigūnai nesiekė užfiksuoti įvykio ir vaizdo registratoriumi, kadangi jo darytame įraše nesimato nei V. B. automobilio, nei automobilio valstybinių numerių, nei liudytojo automobilio, nei pačių liudytojų ar V. B.. Apelianto teigimu, jo nekaltumą patvirtina ir tai, jog nepaisant pareigūnų spaudimo jis savo kaltės nepripažino.
Apelianto nuomone, pirmos instancijos teismas nepagrįstai atmetė liudytojų E. K. bei I. V. paaiškinimus, kaip nepatvirtinančios jo versijos. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, jog minėti liudytojai paaiškino matę kaip V. B. privažiavo prie jų mašinos. Pasak apelianto, liudytojai patvirtino, jog jiems nekilo joks pavojus. Nieko ypatingo jie nepastebėjo, nors jei V. B., kaip kad nurodoma tarnybiniame pranešime, būtų tris kartus apsisukęs, tai tikrai patrauktų jų dėmesį. Apelianto manymu, pripažindamas, jog savo vairavimu jis kėlė pavojų būtent šiems asmenims, pirmos instancijos teismas peržengė kaltinimo ribas, kadangi administracinio teisės pažeidimo protokole ši aplinkybė nebuvo nurodoma.
Apeliantas pažymi, kad nei institucija surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, nei teismas skundžiamoje nutartyje, nepateikė jokių įrodymų, kad V. B. vienu metu ar paeiliui padarė kelis KET pažeidimus, keliančius tiesioginę grėsmę eismo saugumui. Apelianto nuomone, 2015-04-15 nutarime buvo neteisėtai įrašyti KET 4 ir 9 punktų pažeidimai, tačiau tai taip pat nesudaro ATPK 1242 straipsnio 1 dalyje numatytos sudėties, kadangi šie punktai reglamentuoja bendrąsias eismo dalyvių pareigas ir tiesioginės grėsmės eismo saugumui nesukelia. Pasak apelianto, aptariamo pažeidimo padarymas jam negalėjo būti inkriminuotas ir todėl, kad nėra nustatyta, kad jis savo veiksmais būtų sukėlęs pavojingą situaciją ir būtų privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį ar imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti.
Apelianto manymu, aukščiau išdėstyti argumentai patvirtina, jog pirmos instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, vadovavosi prielaidomis, nepagrįstai policijos pareigūnų netinkamą pareigų atlikimą vertino kaip abejonių nekeliančius įrodymus, be to, nepagrįstai neatsižvelgė į liudytojų parodymus. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad nors teismas ir nurodė, jog vaizdo registratoriaus duomenys neturi reikšmės sprendimo priėmimui, tačiau visgi jais vadovavosi.
Atsiliepimu Vilniaus apskrities VPK Švenčionių rajono PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininkas I. A. prašo apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad V. B. įvykdytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Administracinio teisės pažeidimo protokolas V. B. buvo surašytas dėl to, kad jis, vairuodamas automobilį prie prekybos centro esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, tyčia didino vairuojamos transporto priemonės - automobilio „BMW 328“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) variklio apsisukimus ir dėl to automobilis sukosi ratu, tuo sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams, kai tuo metu aplinkui buvo žmonių ir kitų transporto priemonių. Kvalifikuodami V. B. veiksmus, policijos pareigūnai nurodė, jog jis įvykdė ATPK 1242 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Tokią administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmų kvalifikavimą paliko ir 2015-04-15 nutarimą priėmęs Vilniaus apskrities VPK Švenčionių RPK VPS KPP viršininkas bei V. B. skundą dėl pastarojo nutarimo išnagrinėjęs apylinkės teismas.
Išnagrinėjęs bylos medžiaga, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad aukščiau nurodyti procesiniai sprendimai dalyje dėl V. B. veikos kvalifikavimo pagal ATPK 1242 straipsnio 1 dalį yra nepagrįsti ir neteisėti. Tokią išvadą teismas daro, atsižvelgdamas į administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyto kaltinimo formuluotę bei šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką. Pažymėtina, jog kaltu asmenų veiksmai, jiems tyčia didinant variklio apsisukimus bei priverčiant automobilį suktis ratu (daryti „saulutes“), t. y. veiksmai visiškai atitinkantys administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytą V. B. kaltinimo formuluotę, teismų yra kvalifikuojami pagal ATPK 1242straipsnio 2 dalį kaip chuliganiškas vairavimas, o ne pavojingas, kaip kad yra nagrinėjamu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-32-2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N63-482/2010, Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-164-211/2014, ATP-1120-195/2015, ATPK-193-195/2013, Klaipėdos apygardos teismas Nr. ATP-574-462/2012 ir kt.). Akcentuotina, kad šioje teisės normoje yra numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų, keliantį pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Inkriminuojant šį pažeidimą, ypatingą svarbą įgyja veikos darymo motyvas, o būtent chuliganiškos paskatos. Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija turi įrodyti, kad kaltininkas KET reikalavimus pažeidė neturėdamas tam jokių konkrečių tikslų ir motyvų. Kvalifikuojant veiką pagal ATPK 1242straipsnio 2 dalį užtenka nustatyti, jog KET pažeidimas (paprastai tokio pobūdžio bylose tai būna KET 9, 19, 28 punktų reikalavimų pažeidimai) buvo įvykdyti dėl chuliganiškų paskatų, tokiu būdu keliant pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Tuo tarpu kai kaltinant asmenį ATPK 1242 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymu, yra akcentuojami pažeidėjo vienu metu ar paeiliui padaryti keli eismo taisyklių pažeidimai, keliantys grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją. Taigi nagrinėjant bylą, kurioje asmuo yra kaltinamas pavojingu vairavimu, turi būti nustatinėjamos ir įrodinėjamos visiškai kitokios aplinkybės negu kad kaltinant asmenį chuliganišku vairavimu. Šios teismo išvados pagrįstumą patvirtina ir V. B. pareikšto apeliacinio skundo turinys, kuriame jis pažymi, jog savo veiksmais jokios pavojingos situacijos nesukėlė, neįvykdė vienu metu kelių KET pažeidimų ir pan.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ATPK 284 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta galimybė organui (pareigūnui), nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už pažeidimą tik tuo atveju, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra išdėstyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą, bet ne atvirkščiai. Ši teisės norma nesudaro galimybės papildyti kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, t. y. keisti administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluoto kaltinimo turinį (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismų nutartį byloje Nr. N3-444/2006).
Susipažinęs su bylos medžiaga bei atsižvelgdamas į V. B. reiškimo kaltinimo pobūdį, aukščiau aptartus esminius ATPK 1242 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų teisės pažeidimų sudėčių skirtumus, jų įrodinėjimo ypatumus, pažeidėjui gresiančios nuobaudos griežtumą (ATPK 1242 straipsnio 2 dalyje numatyta griežtesnė sankcija) apygardos teismas daro išvadą, jog pakeičiant veikos kvalifikavimą bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, nebūtų tinkamai užtikrinta V. B. teisė į gynybą (asmuo negalėtų tinkamai gintis nuo pasikeitusių jam reiškiamų kaltinimų, netektų teisės apskųsti apygardos teismo sprendimo ir pan.). Esant šioms aplinkybėms, Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015-10-19 nutartis bei Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono PK 2015-04-15 nutarimas dėl V. B. nubaudimo pagal ATPK 1242 straipsnio 1 dalį, naikintini, bylą grąžinant administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai (o nagrinėjamu atveju, ir nuobaudą paskirusiai) institucijai.
Teismas, vadovaudamasis ATPK 30212 str. 1 d. 3 p.,
n u t a r ė :
V. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015-10-19 nutartį bei Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono PK 2015-04-15 nutarimą dėl V. B. nubaudimo pagal ATPK 1242 straipsnio 1 dalį, ir grąžinti bylą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyriui.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjas Algimantas Valantinas