Civilinė byla Nr. e2-1502-864/2018

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01262-2017-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.26; 2.6.39; 2.6.39.2.6.2

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS  RESPUBLIKOS  VARDU

2018 m. vasario 19 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė,

sekretoriaujant Donatai Matuzevičienei,

vertėjai J. C.,

dalyvaujant ieškovės UAB „Epsilon Energo“ atstovui advokatui G. B.,

atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo atstovui pagal įgaliojimą M. K.,

trečiojo asmens UAB „Transjungta“ atstovui advokatui J. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Epsilon Energo“ ieškinį atsakovui ERGO Insurance SE Lietuvos filialui dėl draudimo išmokos priteisimo, trečiasis asmuo UAB „Transjungta“.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

1. Ieškovė pateiktu teismui ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 74 986,65 Eur draudimo išmoką, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodo, kad 2017 m. kovo 8 d. ieškovė, kaip užsakovė (siuntėja ir krovinio savininkė), sudarė su trečiuoju asmeniu, kaip vežėju, tarptautinio krovinio pervežimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis). Paaiškina, kad pagal Sutartį trečiasis asmuo turėjo iš Lietuvos į Prancūziją pervežti ieškovei priklausantį krovinį (šaldytus grybus), kurį turėjo pasikrauti 2017 m. kovo 9 d., o pristatyti į vietą 2017 m. kovo 13 d. Teigia, kad būtina Sutarties vykdymo sąlyga buvo šaldytų grybų gabenimas temperatūriniu režimu: -18 / -20 laipsnių (Sutarties 7.7. punktas), o krovinio vertė pagal 2017 m. kovo 9 d. sąskaitą-faktūrą buvo 87 889,60 Eur.
3. Ieškovės teigimu, trečiasis asmuo 2017 m. kovo 9 d. pasikrovė krovinį ieškovės nurodytais adresais, gavo bei pasirašė 2017 m. kovo 9 d. CMR važtaraštį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame taip pat buvo nurodyta krovinio gabenimo temperatūra -18 / -20 laipsnių. Nurodo, kad jokių pastabų dėl pakrauto (priimto) krovinio trečiasis asmuo nereiškė. Atsižvelgiant į tai, ieškovės nuomone, trečiasis asmuo krovinį priėmė tinkamos būklės (Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – CMR konvencija) 9 straipsnio 2 dalis).
4. Paaiškina, kad trečiasis asmuo 2017 m. kovo 14 d. pristatė krovinį gavėjui (pirkėjui) Comagnies Des Produits Sauvage, Prancūzijoje, tačiau krovinio gavėjas atsisakė priimti krovinį, nes krovinys (šaldyti grybai) neatitiko reikalavimų, t. y. krovinio gavėjas, nedelsiant pamatavęs jų temperatūrą, nustatė, jog ji siekia tik -13 laipsnių ir apie tai krovinio gavėjas pažymėjo CMR važtaraštyje.
5. Ieškovės teigimu, gavus trečiojo asmens civilinės atsakomybės draudiko – atsakovo prašymą, buvo nedelsiant atliktas krovinio tyrimas bei gauti kiti dokumentai (trečiojo asmens vilkiko šaldytuvo termograma). Nurodo, kad 2017 m. kovo 14 d. tyrimu, kuriame dalyvavo krovinio gavėjo atstovas, trečiojo asmens atstovai (vairuotojai) bei draudimo siurvejeris, nustatyta, jog krovinio temperatūra yra netinkama (vidutinė -14,3 laipsnių), susidaręs ledas, grybai sulipę. Ieškovės teigimu, atliekant tyrimą trečiojo asmens atstovas (vairuotojas) nurodė, jog „antras įrenginys yra sugedęs ir jo duomenys yra klaidingi“. Nurodo, kad ekspertas nustatė galimas žalos atsiradimo priežastis tokias: 1) garintuvo užšalimas dėl anomalinio šalčio veikimo; 2) pakrautas krovinys buvo netinkamos temperatūros, be kita ko, tyrime nurodant, jog krovinio temperatūra neatitinka reikalavimų ir yra bakteriologinis pavojus.
6. Paaiškina, kad ieškovė 2017 m. kovo 14 d. pateikė trečiajam asmeniui pretenziją, bei, veikdama pagal CMR konvencijos nuostatas, 2017 m. kovo 16 d. pateikė trečiajam asmeniui ir atsakovui instrukcijas dėl krovinio, t. y. atsisakė priimti krovinį (kaip sugadintą ir netinkamą vartoti) bei nurodė dėl jo utilizacijos.
7. Nurodo, kad 2017 m. kovo 31 d. taip pat buvo gauti duomenys apie pakrauto krovinio temperatūrinį režimą (pakrovimo metu) iš bendrovių UAB „Vipreka“ ir UAB „Terminal LT“, o 2017 m. balandžio 12 d. buvo gauta informacija (duomenys) iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, kuri nurodė, jog produkcija dėl galimos mikrobinės taršos yra netinkama žmonėms vartoti.
8. Paaiškina, kad atsakovas 2017 m. balandžio 20 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sprendimas) atsisakė ieškovei išmokėti draudimo išmoką, motyvuodamas aplinkybe, jog temperatūrinį neatitikimą iškrovimo vietoje sąlygojo netinkamas krovinio temperatūros paruošimas transportavimui, todėl trečiasis asmuo, kaip vežėjas, nėra atsakingas už žalą kroviniui (ieškovei).
9. Ieškovės nuomone, atsakovo Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, neatitinkantis Draudimo įstatymo 98 straipsnio nuostatų, t. y. atsakovas neįrodė aplinkybių, atleidžiančių jį nuo draudimo išmokos sumokėjimo ieškovei. Teigia, kad ieškovė, kaip nukentėjęs asmuo, pagal Draudimo įstatymo 111 straipsnio nuostatas turi tiesioginio reikalavimo teisę į atsakovą. Ieškovės nuomone, atsakovas, priimdamas Sprendimą, neištyrė ir neįvertino visų aplinkybių (vertino aplinkybes selektyviai), Sprendimą priėmė, neįsitikęs draudžiamo įvykio nebuvimu, tokiu būdu pažeidė Draudimo įstatymo 98 straipsnio 2, 3, 7 dalis ir priėmė neteisėtą Sprendimą.
10. Ieškovė atsakovo pareigą išmokėti draudimo išmoką įrodinėja aplinkybėmis, kad: 1) pakraunant (pakrovus) krovinį jokių pastabų dėl krovinio iš trečiojo asmens nebuvo gauta; 2) gauti duomenys iš krovinio pakrovimo vietų (UAB „Vipreka“, UAB „Terminal LT“) patvirtina, jog temperatūros režimas krovinio pakrovimo metu buvo tinkamas; 3) trečiojo asmens vilkiko šaldytuvo termograma nuo krovinio priėmimo momento iki jo pristatymo patvirtina, jog temperatūrinio režimo (Sutarties sąlygų) akivaizdžiai buvo nesilaikoma (T2 daviklis); 4) atliekant tyrimą (ekspertizę), t. y. nedelsiant po krovinio atgabenimo, trečiojo asmens atstovas patvirtino, jog „antras įrenginys yra sugedęs“. Ieškovės nuomone, atsakovo nurodyta galima žalos priežastis - kad pakrautas netinkamos temperatūros krovinys, buvo tik kaip prielaida (alternatyvi), kurios atsakovas nepatvirtino jokiais įrodymais, o priimdamas neteisėtą Sprendimą, atsakovas ieškovės įrodymų visiškai nevertino.
11. Ieškovė pažymi, kad pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalį vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento, taip pat už krovinio pavėluotą pristatymą. Todėl, ieškovės nuomone, 2017 m. kovo 9 d. – 2017 m. kovo 14 d. trečiajam asmeniui gabenant ieškovės krovinį, žinant temperatūrinį jo režimą (įsipareigojus jo laikytis), ir akivaizdžiai nesilaikant temperatūrinio režimo, ieškovei buvo padaryta žala, t. y. sugadintas ieškovei priklausantis turtas (šaldyti grybai). Nurodo, kad esant trečiojo asmens ir atsakovo civilinės atsakomybės draudimo sutarčiai ir įvykus minėtam draudiminiam įvykiui, pareiga atlyginti žalą, išmokant draudimo išmoką, atsirado atsakovui.
12. Ieškovė paaiškina, kad 2017 m. gegužės 4 d. trečiasis asmuo pervedė į ieškovės sąskaitą 11 402,95 Eur sumą, t. y. likutį už realizuotą krovinį. Teigia, kad ieškovė nėra gavusi jai priklausančios žalos atlyginimo dėl sugadinto krovinio likusios dalies, kuri sudaro 74 986,65 Eur sumą (87 889,60 – 11 402,95 – 1 500), kurią, jos nuomone, turi pareigą atlyginti atsakovas.
13. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinyje išdėstytus argumentus. Papildomai paaiškino, kad krovinys buvo kraunamas dviejose vietose (Vilniuje ir Varėnoje), pakrovimą vykdė įmonių, kurios saugojo krovinį, darbuotojai. Patvirtino, jog, kaip nustatė ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, krovinys – greitai užšaldytas maisto produktas. Nurodė, kad siurvejerio išvada patvirtina, jog krovinio iškrovimo metu nustatytas temperatūrinis režimas neatitiko aptarto Sutartimi.
14. Atsakovas atsiliepimu su ieškovės ieškiniu nesutinka.
15. Nurodo, kad, atsakovo nuomone, trečiasis asmuo tinkamai atliko savo kaip vežėjo funkcijas, todėl nėra atsakingas už krovinio sugadinimą. Teigia, jog atsakovui nekyla pareiga mokėti draudimo išmoką, kadangi: 1) nėra įrodytos civilinės atsakomybės sąlygos trečiojo asmens atsakomybei kilti; bei 2) įvykis yra nedraudžiamasis.
16. Paaiškina, jog atsakovas kreipėsi į šaldymo įrangos Thermo King, kuri buvo sumontuota vežėjo puspriekabėje, oficialų atstovą Lietuvoje UAB „Eva King“, kuri nustatė, kad vežėjo šaldymo agregate buvo nustatyta reikiama  -20 laipsnių palaikymo temperatūra. Nurodo, kad krovinys galėjo būti pristatytas šiltesnis, nei nurodyta susitarime todėl, kad buvo pakrautas per šiltas, o šį faktą patvirtina ir vežėjo vairuotojas.
17. Atsakovo nuomone, ginčo atveju ieškovė (siuntėja) pakrovė krovinį, todėl ji yra ir atsakinga už netinkamą krovinio būklę jo pristatymo gavėjui metu. Pažymi, kad vežėjas tinkamai atliko savo kaip vežėjo pareigas – nuvežė krovinį, perdavė jį gavėjui, o pervežimo metu nebuvo jokių įvykių, galėjusių įtakoti krovinio būklę ar kokybę, šaldymo įranga gedimų nustatyta nebuvo. Atkreipia dėmesį, jog puspriekabėje esanti šaldymo įranga yra skirta tik temperatūros palaikymui transportavimo metu ir negali atšaldyti krovinio. Nurodo, jog tai paneigia vežėjo kaltės prezumpciją dėl krovinio sugadinimo, t. y. įrodo, kad jis tinkamai vykdė pervežimo užsakyme jam nustatytas sąlygas, o krovinys jau buvo pakrautas netinkamos kokybės ir netinkamos temperatūros, todėl už krovinio sugadinimą ir žalos atsiradimą atsakinga ieškovė.
18. Pažymi, kad vežėjas yra atsakingas už krovinio tinkamą bei saugų pristatymą, bet ne už krovinio kokybę pakrovimo metu. Atsižvelgiant į tai, draudėjas 2017 m. balandžio 20 d. priėmė Sprendimą ir atmetė reikalavimą atlyginti žalą dėl sugadinto krovinio, kadangi šaldymo agregate nebuvo nustatyta jokių gedimų, nekilo vežėjo civilinė atsakomybė. Nurodo, kad atsakovas nesutinka su argumentu, kad krovinys buvo sugadintas. Teigia, kad ginčo atveju buvo vežamas užšaldytas krovinys. Pažymi, jog pristačius krovinį, paaiškėjo, kad jo temperatūra yra -13 laipsnių, todėl bet kuriuo atveju maisto produktai nebuvo sugadinti.
19. Atsakovas taip pat nurodo, jog ieškinys yra pareikštas netinkamam atsakovui, kadangi, jo nuomone, įvykis yra nedraudžiamasis, nes draudėjas (trečiasis asmuo) netinkamai atliko savo sutartines pareigas - netinkamai vykdė draudimo sutarties nuostatas. Teigia, jog šiuo atveju trečiasis asmuo, priimdamas krovinį, neįvertino jo būklės, t. y. pakrovimo metu nepatikrino krovinio būklės, neišmatavo krovinio temperatūros, todėl draudikas negali prisiimti atsakomybės už tokią riziką. Nurodo, kad prieš kraunant krovinį vairuotojas privalo: 1) kartu su siuntėjo atstovu pamatuoti krovinio (prekių) vidinę temperatūrą. Jeigu matavimo duomenys nesutampa su nurodyta krovinio temperatūra, apie tai įrašyti į CMR važtaraštį; 2) prekių pervežimui pateikti tik iki reikiamos temperatūros (giliai užšaldytiems kroviniams iki -18 laipsnių) įšaldytus refrižeratorius ar transportavimo konteinerius; 3) atidžiai patikrinti krovinio (prekių) temperatūrą ir įsitikinti jų transportavimo tinkamumu.
20. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus. Nurodė, kad iš UAB „Eva King“ buvo gauta pažyma, jog šaldymo agregate buvo palaikoma tinkama temperatūra (-20 laipsnių), o siurvejeris pateikė išvadą, kad krovinys galėjo būti pakrautas netinkamos temperatūros. Pažymėjo, jog buvo susitarta, kad puspriekabėje bus palaikomasis režimas, bet ne užšaldymo. Atstovo teigimu, krovinys buvo pakrautas netinkamos temperatūros. Nurodė, kad savo ruožtu vežėjas neatliko visų būtinų veiksmų, tam, kad galiotų draudimo apsauga.
21. Trečiasis asmuo UAB „Transjungta“ pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašo teismo ieškovės ieškinį atmesti ir trečiojo asmens naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas.
22. Nurodo, kad nei Sutartyje, nei CMR važtaraštyje ieškovė (siuntėja) nenurodė trečiajam asmeniui (vežėjui), kokios konkrečiai temperatūros turi būti krovinys jo išsiuntimo, gabenimo ir perdavimo gavėjui metu. Pažymi, jog Sutarties šalys numatė tik krovinio gabenimo režimą, bet ne paties krovinio konkrečios temperatūros išlaikymą. Teigia, jog Sutartimi šalys nesulygo, jog trečiasis asmuo iš ieškovės gautą krovinį turėtų užšaldyti iki tam tikros neigiamos temperatūros bei nugabenti gavėjui konkrečios temperatūros krovinį.
23. Pažymi, jog krovinį vežimui paruošė ir pakrovė ieškovė. Nurodo, kad krovinys prieš išvykstant į Prancūziją Lietuvoje buvo perrūšiuotas Varėnoje, t. y. iškrautas, dar kartą sukomplektuotas ir vėl pakrautas lauko sąlygomis (tai atliko pati ieškovė). Pažymi, kad iš esmės krovinys jo perkrovimo ir perrūšiavimo metu buvo laikomas lauke, o ne -18 / -20 laipsnių sąlygomis. Atkreipia dėmesį, jog byloje nėra duomenų, jog krovinys būtų buvęs užšaldytas iki tam tikros temperatūros.
24. Nurodo, kad nors 2017 m. kovo 18 d. ThermoKing pažymoje buvo svarstytos dvi temperatūros pakilimo priekaboje priežastys (sugedusi išgarintuvo atšildymo sklendė arba pakrautas krovinys buvo daug šiltesnis negu nustatyta palaikymo temperatūra). Vis dėlto, buvo padaryta išvada, kad temperatūros pakilimo priežastis – per šiltas krovinys. Atkreipia dėmesį, jog išgarintuvo atšildymo funkcijos (Defrost) įsijungimas nėra netinkamas šaldymo įrangos veikimas, kadangi tai yra šaldymo įrangos veikimo būdas pagal gabenimo metu vykstančius procesus, kurie priklauso nuo krovinio fizinės būklės. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju krovinys buvo pakrautas per šiltas, todėl ši funkcija įsijungdavo, o funkcijai baigus darbą temperatūra vėl būdavo palaikoma tuo pačiu nustatytu -20 laipsnių režimu. Nurodo, kad T2 daviklis nėra šaldymo įrenginys ir jis niekaip nėra susijęs su šaldymo įrangos veikimu, o eksperto teigimu, termografo EUROSCAN termograma, kuria remiasi ieškovė, pasikliauti negalima.
25. Trečiojo asmens teigimu, nei Sutartis, nei kitos byloje išdėstytos aplinkybės nepatvirtina, kad trečiasis asmuo privalėjo priimti bei nugabenti į paskirties vietą ne tik bendrai apibūdintą krovinį – šaldytus grybus, bet ir konkrečios temperatūros krovinį, pavyzdžiui, -18 / -20 laipsnių arba ne aukštesnės kaip -13 laipsnių temperatūros grybus. Todėl, trečiojo asmens nuomone, vairuotojas, būdamas informuotas ir matydamas, kad į transporto priemonę yra kraunami užšaldyti grybai, t. y. tokios fizinės būklės krovinys, koks buvo nurodytas CMR važtaraštyje ir Sutartyje, papildomai tikrinti jų temperatūros neprivalėjo. Atkreipia dėmesį, jog krovinys buvo supakuotas į kartonines dėžes ir sušaldytas su kartoninėmis dėžėmis, dėl ko trečiasis asmuo tik išoriškai galėjo patikrinti, ar krovinys sušaldytas ir ar nėra pažeistos pakuotės, ką iš esmės vairuotojas šiuo atveju ir atliko.
26. Trečiojo asmens teigimu, nagrinėjamu atveju taikytinos trečiojo asmens atsakomybę šalinančios CMR konvencijos 17 straipsnio 4 dalies c punkto nuostatos, kadangi: 1) krovinį pakrovė ieškovė (siuntėja); 2) krovinys sugadintas dėl šių ypatingų rizikų - krovinys buvo perkrautas Varėnoje lauko sąlygomis, nesilaikant temperatūrinio režimo, dėl ko tikėtina sušilo, t. y. nebuvo atšaldytas iki krovinio gabenimo režimo temperatūros; eksperto išvados patvirtina hipotezę – krovinys jį pakraunant siuntėjos (ieškovės) patalpose buvo netinkamos temperatūros; temperatūrų pokyčiai priekabos šaldiklyje gabenimo metu vyko dėl to, kad pakrauto krovinio temperatūra buvo aukštesnė nei -20 laipsnių, sąlygojusi išgarintuvo atšildymo funkcijos (Defrost) įsijungimą; byloje esantys duomenys rodo, kad krovinys prieš jį pakraunant nebuvo tinkamai paruoštas transportavimui. Atsižvelgiant į tai, trečiojo asmens nuomone, ieškovė, nepasirūpindama tinkamu krovinio paruošimu transportavimui arba vykdydama netinkamą krovinio pakrovimą, pati sukėlė krovinio sugadinimo riziką, dėl ko vežėjui (trečiajam asmeniui), vadovaujantis CMR konvencijos 17 straipsnio 4 dalies c punktu, atsakomybė už sugadintą krovinį netaikytina.
27. Nurodo, kad tam, jog nugabentas krovinys būtų ne aukštesnės kaip -18 / -20 laipsnių temperatūros, ieškovė pirmiausia jį turėjo paruošti greitojo užšaldymo būdu naudojant kriogenines medžiagas – orą, azotą, anglies dioksidą (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 33 patvirtinto Greitai užšaldytų maisto produktų techninio reglamento (toliau – Reglamentas) 5 punktas), kad didžiausios krovinio kristalizacijos zonos būtų įveikiamos kaip įmanoma greičiau. Kadangi byloje nėra duomenų apie krovinio užšaldymą aptartu būdu, trečiojo asmens nuomone, darytina išvada, jog ieškovė tiesiog patalpino krovinį į sandėlį pagal tam tikrą temperatūrinį režimą prieš tai krovinio neužšaldžiusi. Nurodo, kad tokiu būdu ieškovė tinkamai krovinio transportavimui neparuošė, todėl pagal Sutartį neturi teisės reikalauti iš trečiojo asmens (vežėjo), kad nugabentas krovinys atitiktų greitai užšaldyto krovinio savybes.
28. Atkreipia dėmesį, jog ieškovės pateikti duomenys neįrodo krovinio laikymo sąlygų -18 / -20 laipsnių temperatūriniame režime prieš jį pakraunant išvežti.
29. Nurodo, jog vien tai, kad atsakovo pateiktame priede Nr. 2 prie draudimo poliso Nr. (Duomenys neskelbtini) – „nurodymai vairuotojams” numatyta, jog vairuotojas turi patikrinti kraunamo krovinio temperatūrą ir apie tai įrašyti CMR važtaraštyje, savaime nereiškia, jog įvykis nėra draudiminis, kadangi tokia situacija nei CMR taisyklėse nei kitur draudimo sutartyje nėra įvardinta kaip nedraudiminis įvykis. Teigia, jog vertinant trečiojo asmens kaltę, kaip nedraudiminio įvykio sąlygą, trečiojo asmens veiksmuose didelio neatsargumo nebuvo, kadangi: 1) krovinio pakrovimu ir parengimu transportavimui pagal Sutartį privalėjo pasirūpinti siuntėja (ieškovė); 2) trečiojo asmens vairuotojas krovinį apžiūrėjo išoriškai, t. y. tiek, kiek pagal Sutartį ir CMR konvencijos 8 straipsnio 1 dalį apima jo pareigos; 3) tai, kad vairuotojas į CMR važtaraštį neįrašė duomenų apie pakraunamą krovinį, nėra veiksmas, sukeliantis žalą, kaip tai numatyta CMR taisyklių 6.1.3 punkte; 4) pagal Sutartį su ieškove, trečiasis asmuo nebuvo įsipareigojęs nuvežti konkrečios temperatūros krovinį, ieškovė nebuvo nurodžiusi specialiųjų krovinio savybių (pavyzdžiui, greito užšaldymo ir pan.), todėl tikrinti jo temperatūrą trečiasis asmuo neprivalėjo. Trečiojo asmens teigimu, šioje byloje spendžiant ginčą ne tarp draudėjo ir draudiko, o tarp draudiko (atsakovo) ir žalą patyrusio asmens (ieškovės), neturėtų būti vertinamas draudimo sutarties tarp atsakovo ir trečiojo asmens sąlygų vykdymas.
30. Trečiojo asmens atstovas palaikė rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytus argumentus. Atkreipė dėmesį, jog trečiasis asmuo Sutartimi nebuvo įsipareigojęs pristatyti konkrečios temperatūros krovinį ar jį užšaldyti. Nurodė, kad ieškovė šiuo atveju kelia reikalavimą, jog krovinys turėjo būti vežamas kaip greitai užšaldomas maisto produktas, nors Sutartyje ši sąlyga nebuvo numatyta. Paaiškino, jog krovinys Varėnoje buvo iškrautas lauko sąlygomis, kas suponuoja tai, jog krovinys nebuvo perkrautas tinkamai. Teigė, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas krovinį užšaldė kaip greitai užšaldomą maisto produktą. Atstovo teigimu, žala kroviniui nebuvo padaryta.
31. Liudytoju apklaustas R. Ž., UAB „Vipreka“ direktorius komercijai, teismo posėdžio metu paaiškino, jog pakrovimo metu kroviniai yra pervežami per lauką (atstumas apie 15 metrų). Nurodė, kad ginčo krovinio atveju krovinio dalis buvo iškrauta į šaldytuvą, lauke jokia paletė nestovėjo, grybai nebuvo perrenkami. Teigė, jog šiuo atveju neprisimena, ar trečiojo asmens vairuotojas tikrino temperatūrą. Paaiškino, jog atvežtas krovinys buvo visas iškrautas, tuomet dalis krovinio buvo sukrauta atgal i priekabą, o kita dalis pakrauta iš šaldytuvo.
32. Liudytoja L. B., ieškovo tarpininkė, teismo posėdžio metu paaiškino, kad krovinys per lauką buvo vežamas apie 50 metrų, tačiau, liudytojos nuomone, krovinio atšalinimui ar atšilimui ši aplinkybė neturi reikšmės, nes lauke ginčo krovinio pakrovimo metu buvo šalta. Teigė, jog iškrovimas bei pakrovimas užtruko apie pusvalandį. Paaiškino, kad sandėlio darbuotojai, priimdami krovinį, turi patikrinti krovinio temperatūrą.
33. Liudytoju apklaustas I. R., UAB „Transjungta“ vairuotojas, teismo posėdžio metu nurodė, jog Girtekoje krovinys buvo kraunamas tiesiogiai iš šaldytuvo, o Varėnoje krovinys (dėžės su grybais) buvo iškrautas ant rampos lauke, tuomet dalis krovinio buvo atvežta iš sandėlio, o likusi dalis – atrūšiuota iš stovėjusių lauke ant rampos. Teigė, kad visą pakrovimo laiką sunkvežimio (šaldytuvo) durys buvo atidarytos. Nurodė, kad ant rampos dėžės prastovėjo apie 1 valandą. Paliudijo, kad grybai buvo pilnai užšalę, todėl jų temperatūros niekas nematavo. Paliudijo, kad Prancūzijoje ekspertas temperatūrą matavo termometru, klausė dėl temperatūrų skirtumo priekabos gale ir priekyje. Apie galimą daviklio gedimą sužinojo tik Prancūzijoje, kuomet paėmė jo rodmenų išklotinę. Tiek eksperto nustatyta temperatūra, tiek daviklio rodmenys sutapo.
34. Liudytoju apklaustas UAB „Eva King“ serviso pamainos vadovas M. K. teismo posėdžio metu patvirtino savo 2017 . kovo 18 d. ir 2017 m. rugpjūčio 4 d. pažymoje nurodytas išvadas. Paaiškino šaldymo įrangos veikimo principą.

Ieškinys atmestinas.

35. Nustatyta, jog 2017 m. kovo 8 d. tarp ieškovės ir trečiojo asmens buvo sudaryta Tarptautinio krovinio pervežimo užsakymas – sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis) dėl krovinio – šaldytų grybų – vežimo (Sutarties 7 punktas); krovinio pakrovimo vieta ((duomenys neskelbtini), Varėna, Lietuva) (Sutarties 1 punktas), krovinio iškrovimo vieta ((duomenys neskelbtini), France)(Sutarties 2 punktas), atvykimo į pakrovimo vietą data ir laikas (2017 m. kovo 9 d.) ir atvykimo į iškrovimo vietą data ir laikas (2017 m. kovo 13 d.) (Sutarties 3, 4 punktai), krovinio svoris (17 500 kg), krovinio apytikslė vertė (88 000 Eur), temperatūros režimas (-18 / -20 laipsnių) (Sutarties 7.7 punktas), a/m valstybinis numeris ((duomenys neskelbtini)) ir atlyginimo už pervežimą suma (2 000 Eur). Nustatyta, jog ginčo dėl aplinkybės , kad krovinys pakrautas ir pristatytas gavėjui laku, tarp šalių nėra. Byloje yra pateiktas CMR važtaraštis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – CMR važtaraštis), iš kurio turinio nustatyta, jog trečiasis asmuo krovinį pristatė krovinio gavėjui 2017 m. kovo 14 d., grafoje - siuntėjo nurodymai pažymint, jog nustatyta temperatūra yra -13 laipsnių, neatitinka reikalavimų. Pagal bylos medžiagą, ieškovė 2017 m. kovo 14 d. išsiuntė elektroniniu paštu trečiajam asmeniui 2017 m. kovo 14 d. pretenziją, kurioje nurodė, kad iškraunant krovinį buvo nustatyta, jog vežėjas nesilaikė nurodyto temperatūros režimo ir krovinys yra sugadintas, informuodama, jog dėl tikslios nuostolių sumos ieškovė praneš papildomai, gavusi informaciją iš ekspertų (draudimo atstovų). Remiantis byloje esančiais įrodymais, nustatyta, jog elektroniniu paštu išsiųstu 2017 m. kovo 16 d. pranešimu ieškovė informavo atsakovą bei trečiąjį asmenį, kad atsisako priimti sugadintą krovinį, nurodydama, jog krovinys turi būti utilizuotas ir jokiu būdu neturi patekti į pardavimo taškus ar perdirbimo fabrikus, nes nėra galimybių užtikrinti krovinio maisto saugą bei jo tinkamumą žmonių mitybai. Savo ruožtu 2017 m. balandžio 12 d. raštu Nr. B6-(1.9.)-1014 Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informavo, jog 2017 m. kovo 9-14 dienomis gabentas krovinys galimai neatitiko Gretai užšaldytų maisto produktų techninio reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 33 „Dėl Greitai užšaldytų maisto produktų techninio reglamento patvirtinimo“ (toliau – Reglamentas) nuostatų, todėl kroviniu vežta produkcija dėl galimos mikrobinės taršos yra netinkama žmonėms vartoti.
36. Nustatyta, jog nuo 2016 m. spalio 12 d. iki 2017 m. spalio 11 d. trečiajam asmeniui buvo išduotas Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo liudijimas Nr. (Duomenys neskelbtini), iš kurio turinio matyti, kad tarp trečiojo asmens ir atsakovo sudarytos draudimo sutarties objektas – krovinių vežėjo automobiliais atsakomybė pagal CMR konvenciją. Taigi, ginčo krovinio vežimo metu atsakovas buvo apdraudęs trečiojo asmens kaip krovinių vežėjo automobiliais atsakomybę pagal Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją (toliau – CMR konvencija). Ginčo dėl šios aplinkybės byloje nėra. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą dėl atsakovo pareigos išmokėti ieškovei draudimo išmoką (ne)buvimo, pirmiausia būtina nustatyti bei įvertinti paties trečiojo asmens veiksmus ar neveikimą Sutarties vykdymo metu, kadangi atsakovo kaip draudiko pareigos išmokėti draudimo išmoką (ne)buvimas yra tiesiogiai susijęs su trečiojo asmens kaip vežėjo civilinės atsakomybės dėl tam tikrų aplinkybių atsiradimo (ne)egzistavimu, t. y. atsakovo draudimo sutartimi suteikiamos apsaugos apimtį pirmiausia nulemia CMR konvencijoje nustatytas vežėjo civilinės atsakomybės teisinis režimas. Pažymėtina, jog tarp šalių nėra ginčo, kad tarp ieškovės ir trečiojo asmens sudaryta Sutartis yra laikytina CMR konvencijos reikalavimus atitinkanti Tarptautinio krovinio vežimo sutartis ir jai taikomos CMR konvencijos nuostatos.
37. Atsakovas 2017 m. balandžio 20 d. priėmė Sprendimą dėl 2017-03-14 įvykio Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sprendimas), kuriuo atmetė ieškovės pretenziją, t. y. atsisakė išmokėti ieškovui draudimo išmoką, kadangi, atsakovės teigimu, trečiasis asmuo nėra atsakingas už žalą kroviniui. Ieškovės nuomone, Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, dėl ko ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama teismo priteisti jos naudai iš atsakovo 74 986,65 Eur draudimo išmoką.
38. Taigi nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo draudimo išmoką pagrįstumo, ieškovei teigiant, jog galimai netinkamas trečiojo asmens Sutarties sąlygų vykdymas lėmė 74 986,65 Eur žalos ieškovei atsiradimą bei atitinkamai suponavo atsakovo pareigos išmokėti ieškovei draudimo išmoką buvimą.
39. Remiantis byloje pateikta siurvejerio parengta krovinio apžiūros informacija, 2017 m. kovo 14 d. krovinio iškrovimo vietoje buvo nustatytas dalinis grybų užšaldymas (grybai sulipę), tarp vežtų dėžių gale priekabos susidaręs ledas. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje pateiktos ginčo krovinio nuotraukos krovinio iškrovimo metu. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2017 m. balandžio 12 d. rašte Nr. B6-(1.9.)-1014 nurodė, kad ginčo kroviniu vežta produkcija dėl galimos mikrobinės taršos yra netinkama žmonėms vartoti. Teismas pažymi, jog krovinio sugadinimas – tai krovinio savybių pablogėjimas, nulemiantis jo vertės sumažėjimą, arba tai, kad jis tampa nebetinkamas naudoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-219/2017). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad krovinys buvo pristatytas krovinio gavėjui netinkamos būklės, sugadintas, faktiškai įrodyta.
40. Nagrinėjamoje byloje ginčo šalys pateikė skirtingas kroviniui padarytos žalos atsiradimo priežastis. Ieškovės teigimu, krovinio sugadinimą lėmė krovinio vežimo metu Sutartyje bei CMR važtaraštyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyto temperatūrinio režimo (-18 / -20 laipsnių) neužtikrinimas, kas suponuoja būtent trečiojo asmens kaip vežėjo civilinės atsakomybės dėl krovinio sugadinimo buvimą bei atitinkamai atsakovo pareigą išmokėti ieškovei draudimo išmoką. Atsakovas bei trečiasis asmuo bylos nagrinėjimo metu neigė esant šiuo atveju trečiojo asmens civilinei atsakomybei dėl krovinio sugadinimo, nurodydami, jog pagrindinė nagrinėjamu atveju žalos kroviniui atsiradimo priežastis – netinkama krovinio temperatūra pakrovimo metu, dėl ko civilinė atsakomybė už krovinio sugadinimą atsiranda būtent ieškovei, kaip siuntėjai, turėjusiai užtikrinti nagrinėjamu atveju tinkamą krovinio paruošimą transportavimui bei tinkamą pakrovimą. Darytina išvada, jog šioje byloje svarbu nustatyti bei įvertinti, kurio iš ginčo vežime dalyvavusių asmenų veiksmai buvo tiesioginė arba netiesioginė kroviniui padarytos žalos atsiradimo priežastis.
41. Pažymėtina, jog CMR konvencijos 17 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar sugadinimą nuo to momento, kai krovinį prisiėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento. Kasacinio teismo išaiškinta, kad šioje CMR normoje įtvirtinta griežtoji (objektyvioji) vežėjo sutartinė atsakomybė: vežėjas joje nustatytais pagrindais atsako visais atvejais, jeigu neįrodo jo atsakomybę šalinančių aplinkybių, nustatytų 17 straipsnio 2 ir 4 punktuose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2012). CMR Konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktyje nurodyta, kad vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės tuo atveju, kai krovinys prarandamas ar sugadinamas dėl ypatingos rizikos, kuri susijusi su tuo, jog krovinį pakrovė, perkrovė, sudėjo ar iškrovė krovinio siuntėjas, gavėjas ar trečiasis asmuo, veikiantis siuntėjo ar gavėjo vardu. Kasacinio teismo konstatuota, kad atleidžiant vežėją nuo atsakomybės pagal CMR Konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktį, būtina nustatyti, jog būtent ypatinga rizika, atleidžianti vežėją nuo atsakomybės, galėjo būti krovinio praradimo ar sugadinimo tiesioginė ar netiesioginė priežastis. Ši aplinkybė nustatoma įvertinus visas faktines bylos aplinkybes, ypatingos rizikos faktorių, nurodytą CMR Konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktyje, žalos pobūdį, žalos susidarymo mechanizmą. Jei nustatoma, kad ypatinga rizika galėjo tiesiogiai ar netiesiogiai lemti krovinio praradimą ar sugadinimą, tai preziumuojama, kad nuostoliai dėl to ir buvo patirti (CMR Konvencijos 18 straipsnio 2 punktas). Tokiu atveju vežėjas nuo atsakomybės turi būti atleidžiamas. Tačiau, jeigu nustatoma, kad ypatingos rizikos faktorius tiesiogiai ar netiesiogiai negalėjo lemti krovinio praradimo ar sugadinimo, tuomet atsakomybė dėl krovinio praradimo ar sugadinimo tenka vežėjui. Tokiu būdu vien tik konstatavimas fakto, kad krovinį pakrovė siuntėjas, nėra pakankamas pagrindas pripažinti buvus rizikos faktorių, atleidžiantį vežėją nuo atsakomybės, nes turi būti nustatomas bent tikėtinas priežastinis ryšys tarp aplinkybės, kad krovinį pakrovė siuntėjas, ir žalos, padarytos krovinio praradimu ar sugadinimu. Tokio tikėtino priežastinio ryšio buvimą turi įrodyti vežėjas, siekdamas paneigti savo, kaip perėmusio savo dispozicijon krovinį, kaltės prezumpciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-467/2000).
42. Remiantis CMR važtaraščiu Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. kovo 14 d. ieškovės pretenzija, 2017 m. kovo 17 d. vairuotojo paaiškinimu, trečiojo asmens 2017 m. gegužės 4 d. raštu, siurvejerio pateikta krovinio apžiūros informacija krovinio iškrovimo vietoje, siurvejerio 2017 m. balandžio 6 d. ataskaita, nustatyta, jog krovinio iškrovimo vietoje 2017 m. kovo 14 d. buvo užfiksuotas krovinio temperatūrinio režimo neatitikimas, t. y. nustatyta maksimali temperatūra -13 laipsnių. Šios aplinkybės ginčo šalys faktiškai bylos nagrinėjimo metu neginčijo.
43. Iš siurvejerio pateiktos krovinio apžiūros informacijos nustatyta, jog krovinio iškrovimo metu (2017 m. kovo 14 d.) siurvejeris buvo pateikęs keletą galimų žalos kroviniui atsiradimo priežasčių: pirma, garintuvo užšaldymas yra įmanomas dėl anomalinio šalčio veikimo, būtina Thermo King kontrolė (patikra); antra, pakrautas krovinys buvo netinkamos temperatūros. Taigi krovinio iškrovimo metu (2017 m. kovo 14 d.) siurvejeris, apžiūrėjęs krovinį, iškėlė kelias pagal turimą informaciją bei surinktus duomenis galimas krovinio sugadinimą nulėmusias priežastis, iš kurių vienai iš priežasčių konstatuoti nurodė atlikti papildomą Thermo King kontrolę (patikrą).
44. Remiantis siurvejerio pateikta informacija apie krovinio apžiūrą, nustatyta, jog ginčo krovinys buvo vežamas priekaba, t. y. šaldytuve su dviem temperatūros davikliais (T1 ir T2), su nuimamomis sienomis ir oro difuzijos kanalais. Remiantis byloje pateikta UAB „Eva King“ (oficialus šaldymo įrangos Thermo King gamintojo atstovas Lietuvoje) 2017 m. rugpjūčio 4 d. pažyma, liudytojo M. K. paaiškinimais, priekaboje, kuria buvo vežamas ginčo krovinys, yra sumontuotas temperatūros sekimo įrenginys EUROSCAN ir šaldymo įranga THERMO KING SLX SPECTRUM.
45. Bylos duomenimis, krovinio iškrovimo metu trečiojo asmens vairuotojas patvirtino, kad vienas iš temperatūros daviklių (T2) yra sugedęs ir jo duomenys yra klaidingi. Pažymėtina, jog, remiantis UAB „Eva King“ 2017 m. rugpjūčio 4 d. pažymoje pateikta informacija, T1 ir T2 yra temperatūros davikliai, kurių pagalba priekaboje įmontuotas temperatūros sekimo įrenginys EUROSCAN matuoja ir kaupia temperatūrinius duomenis. Šioje pažymoje taip pat nurodyta, jog sugedus vienam iš temperatūros daviklių, tikslinga pasikliauti termograma, ištraukta iš šaldymo įrangos THERMO KING temperatūros kaupimo įrenginio DAS, kadangi temperatūros daviklių T1 ar T2 gedimas jokios įtakos neturi šaldymo įrangos temperatūriniams davikliams. 2017 m. rugpjūčio 4 d. pažymoje taip pat padaryta išvada, jog sugedus temperatūros sekimo įrenginiui EUROSCAN, šaldymo įrangos THERMO KING veikimui ir temperatūrinių duomenų kaupimui tai jokios įtakos neturi. Šią išvadą patvirtino liudytoju apklausto M. K. šaldymo įrangos veikimo principo paaiškinimai. Įvertinęs šią informaciją, teismas konstatuoja, jog temperatūros daviklis T2 priekaboje, kuria buvo vežamas ginčo krovinys, tik fiksuoja temperatūros duomenis, bet ne atlieka šaldymo įrenginio funkcijų. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog temperatūros daviklio T2 gedimas iš esmės tik suponuoja negalimumą nagrinėjamu atveju remtis priekaboje įmontuoto temperatūros sekimo įrenginio EUROSCAN duomenimis, bet neturi jokios įtakos faktiškai krovinio vežimo metu buvusiam temperatūriniam režimui nustatyti. Todėl, teismo vertinimu, ieškovė nepagrįstai remiasi temperatūros daviklio T2 duomenimis savo reikalavimų pagrįstumui patvirtinti, kadangi šio daviklio fiksuotais duomenimis dėl jo gedimo negalima šiuo atveju pasikliauti, bei kurie, be kita ko, neatspindi ir tokiu atveju realaus krovinio vežimo metu buvusio nustatyto temperatūrinio režimo.
46. Remiantis siurvejerio pateikta krovinio apžiūros informacijos, nustatyta, jog krovinio iškrovimo metu (2017 m. kovo 14 d.) priekaboje įmontuotas šaldymo įrenginys veikė ir nustatyta temperatūra buvo -20 laipsnių. UAB „Eva king“ 2017 m. kovo 18 d. pažymoje taip pat patvirtino, kad laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 9 d. iki 2017 m. kovo 18 d. šaldymo agregate palaikymo temperatūra buvo nustatyta -20 laipsnių. Atkreiptinas dėmesys, jog nors ši UAB „Eva King“ pažyma parengta praėjus kelioms dienoms nuo krovinio pristatymo krovinio gavėjui momento, tačiau teismas neturi pagrindo abejoti šioje pažymoje pateikta informacija, kadangi iš pažymos turinio matyti, jog ji parengta, įvertinus laikotarpio nuo 2017 m. kovo 9 d. iki 2017 m. kovo 18 d. termogramą. Taigi šios aplinkybės patvirtina, kad vežimo metu priekaboje įmontuotas šaldymo įrenginys veikė tinkamai, jokių sugedimų nustatyta nebuvo, palaikymo temperatūra buvo nustatyta tokia, kokia nurodyta Sutartyje bei CMR važtaraštyje Nr. (duomenys neskelbtini) (-20 laipsnių). Teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės liudija, jog trečiasis asmuo, krovinį veždamas priekaba su įmontuota veikiančia viso vežimo metu šaldymo įranga bei atitinkamai nustatyta -20 laipsnių temperatūra, atliko visus būtinus bei nuo jo paties priklausomus veiksmus tinkamam Sutartyje bei CMR važtaraštyje nurodytos krovinio vežimo sąlygos – palaikyti -18 / -20 temperatūrinį režimą viso krovinio vežimo metu –įvykdymui užtikrinti.
47. Savo ruožtu, UAB „Eva King“ 2017 m. kovo 18 d. pažymoje taip pat nurodė, kad, išnagrinėjus termogramą, buvo pastebėti dideli temperatūros nukrypimai. UAB „Eva King“ teigimu, temperatūra pakyla iki neleistinos ribos tik darant įrangai išgarintuvo radiatoriaus atšildymo funkciją, kuri yra būtina šaldymo įrangai, vežant minusinius krovinius (suveikiant šiai funkcijai nuo išgarintuvo esantys ledai nutirpsta ir įranga toliau gali dirbti našiai). 2017 m. kovo 18 d. UAB „Eva King“ pažymoje taip pat nurodyta, jog vykstant išgarintuvo atšildymui, įrangoje suveikia sklendė, kuri neleidžia šiltam oro srautui patekti į šaldomą krovinį, o neveikiant šiai sklendei – visą laiką suveikia avarinis signalas. Pagal UAB „Eva King“ 2017 m. balandžio 19 d. pažymą, atlikus atšildymo sklendės patikrą, nustatyta, kad visi su išgarintuvo atšildymo sklendės veikimu susiję mazgai veikia tinkamai ir atitinka gamintojo keliamiems reikalavimams. UAB „Eva King“ 2017 m. kovo 18 d. pažymoje padarė išvadą, kad temperatūra kilo dėl netinkamai atšaldyto krovinio, t .y. pakrauto krovinio temperatūra buvo aukštesnė negu -20 laipsnių. Ekspertas, nagrinėdamas kelias galimas kroviniui padarytos žalos atsiradimo priežastis, 2017 m. balandžio 6 d. ataskaitoje iš esmės padarė analogišką UAB „Eva King“ išvadai, t. y. prekės jas pakraunant buvo siuntėjo patalpose netinkamos temperatūros.
48. Pažymėtina, jog CMR važtaraštyje Nr. (duomenys neskelbtini) bei Sutartyje krovinys įvardintas – šaldyti grybai. Iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2017 m. balandžio 12 d. rašto Nr. B6-(1.9.)-1014 nustatyta, jog tarnyba ginčo krovinį vertino kaip esantį greito užšaldymo maisto produktą, kuriam atitinkamai taikytinos Reglamento nuostatos. Liudytoja L. B. (siuntėjo atstovė, tarpininkė) teismo posėdžio metu patvirtino, kad krovinys (grybai) šiuo atveju ir buvo greitai užšaldomas maisto produktas. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu šios aplinkybės taip pat neginčijo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog šiuo atveju krovinys (grybai), įvardinti CMR važtaraštyje Nr. (duomenys neskelbtini) bei Sutartyje kaip šaldyti grybai, pagal savo pobūdį yra laikytini greitai užšaldytu maisto produktu, kuriam taikytinos Reglamento nuostatos.
49. Pagal Reglamento 8 punktą, greitai užšaldytų maisto produktų temperatūra visose produkto vietose turi būti pastovi – -18 laipsnių arba žemesnė. Pervežimo metu galimas trumpalaikis temperatūros šoktelėjimas, neviršijantis 3 laipsnių. Greitai užšaldytų maisto produktų gamintojas, sandėliuotojas, pervežėjas, didmeninis ar mažmeninis pardavėjas privalo užtikrinti, kad, maisto produktui esant jo žinioje ir priežiūroje, bus naudojama tik tokia įranga ir daromi tik tokie veiksmai, kad maistui nebus parduotas produktas, neatitinkantis šio techninio reglamento nuostatų (Reglamento 7 punktas). Remiantis UAB „Terminal LT“ pateikta šaldymo kameros C-02 ataskaita, nustatyta, jog nuo 2017 m. kovo 4 d. iki 2017 m. kovo 14 d. vidutinė temperatūra buvo  -17,95 laipsnių. Tuo tarpu ginčo krovinys jau 2017 m. kovo 9 d. buvo pakrautas į priekabą, dėl ko akivaizdu, jog šioje ataskaitoje pateiktas šaldymo kameros vidurkis apskaičiuotas vertinant dar papildomai 5 dienas, kuomet krovinio sandėlyje jau nebuvo, kas suponuoja išvadą, jog ši ataskaita neatspindi krovinio buvimo sandėlyje metu faktiškai buvusios šaldymo kameros temperatūros (t. y. nuo 2017 m. kovo 4 d. iki 2017 m. kovo 9 d.). Į bylą pateiktus UAB „Vipreka“ Šaldytuvų temperatūrinės kontrolės žurnalo duomenis teismas vertina kaip nepatikimus, kadangi juose šaldytuvo kameros temperatūra, kaip paliudijo R. Ž., buvo fiksuojama pačių įmonės darbuotojų vieną kartą į dieną nurašant termometro rodmenis. Akivaizdu, jog tokiu būdu užfiksuoti rodmenys gali būti tiek faktiniais temperatūros duomenimis, tiek duomenimis, kokia temperatūra buvo faktiniu rodmenų fiksavimo metu. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, jog esantys byloje įrodymai nepatvirtina aplinkybės, jog ginčo krovinys sandėliuose buvo laikomas -18/ -20 laipsnių režime. Atkreiptinas dėmesys, jog, liudytojų R. Ž. ir L. B. teigimu, 2017 m. kovo 9 d. atvežtas į sandėlį krovinys buvo įvertintas kaip esantis tinkamos būklės, tik šį krovinį vizualiai apžiūrėjus. Teismo vertinimu, toks krovinio, kuriam pagal jo pobūdį taikomi griežti reikalavimai dėl konkrečios temperatūros buvimo, patikrinimas, negali būti laikomas tinkamu bei patikimu esančios krovinio temperatūros nustatymui. Taigi darytina išvada, jog byloje nėra taip pat ir įrodymų, kurie patvirtintų, jog krovinio iškrovimo sandėlyje metu (2017 m. kovo 9 d.) atvežto krovinio temperatūra faktiškai buvo -18 laipsnių ar žemesnė. Todėl šios aplinkybės suponuoja išvadą, jog, byloje nėra jokių duomenų, kurie vienareikšmiškai patvirtintų, jog krovinys sandėliuose buvo saugomas laikantis Reglamento reikalavimų bei atitinkamai pakrautas į priekabą būtent -18 laipsnių ar žemesnės temperatūros.
50. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog trečiojo asmens priekaba atvežtas krovinys UAB „Vipreka“ sandėlyje 2017 m. kovo 9 d. buvo iškrautas ir vėliau dalis atvežto krovinio pakrauta atgal, o dalis – pakrauta iš sandėlyje esančios kitos krovinio dalies. Liudytojai R. Ž. ir L. B. patvirtino, kad krovinys buvo perkraunamas, tam tikrą lauko atstumą krovinį vežant į sandėlį ir atgal. Taigi krovinio iškrovimas bei jo pakrovimas faktiškai vyko lauko sąlygomis. Akivaizdu, jog tokiu atveju nėra užtikrinamas Reglamente nustatytos temperatūros greitai užšaldytiems maisto produktams nuolatinis palaikymas, dėl ko pažeidžiama Reglamente įtvirtinta tokių greitai užšaldytų maisto produktų laikymo tvarka bei aplinkybių sąlygos. Nustatytų visuma suponuoja išvadą, kad nagrinėjamu atveju krovinio, kuriam taikytini griežti reikalavimai dėl temperatūros režimo bei jo nuolatinio palaikymo būtinumo, net ir nedidelis temperatūros padidėjimas krovinio pakrovimo metu galėjo turėti įtakos tokio krovinio kokybei.
51. Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės, t. y. kad bylos duomenys nepatvirtina, jog krovinys sandėliuose buvo saugomas laikantis Reglamento reikalavimų bei atitinkamai pakrautas į priekabą būtent -18 laipsnių ar žemesnės temperatūros, bei tai, jog krovinio iškrovimo bei pakrovimo metu (2017 m. kovo 9 d.) nebuvo užtikrinamas Reglamente nustatytos temperatūros greitai užšaldytiems maisto produktams pastovumas, iš esmės atitinka siurvejerio bei UAB „Eva King“ padarytas išvadas dėl netinkamos krovinio temperatūros buvimo jau krovinio pakrovimo metu. Todėl yra pagrindas daryti išvadą, jog temperatūrinio režimo neatitikimas buvo sąlygotas netinkamos paties krovinio temperatūros buvimo jau nuo pat šio krovinio pakrovimo į priekabą momento.
52. Remiantis Sutarties 11.2. punktu, krovinio pakrovimą/iškrovimą/muitinės formalumų sutvarkymą nagrinėjamu atveju įsipareigojo užtikrinti ieškovė. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog krovinys buvo perkraunamas (sukomplektuotas) UAB „Vipreka“ sandėlyje šios įmonės, su kuria ieškovė bendradarbiauja, darbuotojų. Taigi ieškovė, naudodamasi trečiųjų asmenų pagalba krovinių vežimo teisiniuose santykiuose savo pareigų vykdymui užtikrinti, tokiu būdu prisiima ir tam tikrą riziką bei atsakomybę dėl šių asmenų atliktų veiksmų. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju būtent ieškovė, kaip krovinio vežimo užsakovė, Sutartimi įsipareigojusi be kita ko ir pakrauti/iškrauti ginčo krovinį, turėjo pareigą užtikrinti tiek tinkamą krovinio parengimą vežimui, tiek ir tinkamą jo pakrovimą į priekabą.
53. Įvertinęs aplinkybę, kad ši ieškovės pareiga buvo įvykdyta netinkamai, t. y. krovinys jau krovinio pakrovimo metu buvo netinkamos temperatūros, o trečiasis asmuo viso vežimo metu buvo atlikęs visus nuo jo priklausomus veiksmus dėl Sutartyje nurodyto temperatūrinio režimo palaikymo, teismas daro išvadą, jog būtent netinkamas krovinio paruošimas bei pakrovimas yra tiesioginė atsiradusios žalos priežastis. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju aplinkybė, jog vežėjas (trečiasis asmuo) CMR važtaraštyje krovinio priėmimo vežti metu nenurodė jokių pastabų dėl krovinio būklės, neeliminuoja  išvados dėl krovinio paruošimo vežimui bei krovinio pakrovimo netinkamumo. Įvertinus CMR važtaraščio bei Sutarties turinį, vežto krovinio pobūdį, akivaizdu, jog esminė šio ginčo vežimo sąlyga – temperatūrinis režimas (-18 / -20 laipsnių). Kaip teisingai rašytiniuose paaiškinimuose nurodė trečiasis asmuo, temperatūrinis režimas šiuo atveju suponavo trečiojo asmens kaip vežėjo pareigą užtikrinti viso vežimo metu šaldymo įrangos veikimą temperatūriniu režimu -18 / -20 laipsnių, tačiau ne užtikrinti paties krovinio (šaldytų grybų) temperatūrą. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, jog krovinio priėmimo vežti metu trečiasis asmuo krovinį turėjo įvertinti pagal Sutartyje bei CMR važtaraštyje įtvirtintas krovinio vežimo sąlygas, t. y. ar krovinys atitinka krovinį lydinčiuose dokumentuose nurodytą krovinio pavadinimą, išorinę krovinio būklę, krovinio vietų skaičių, jo ženklinimą ir numeraciją, bet ne paties krovinio temperatūrą. Todėl darytina išvada, jog trečiasis asmuo tinkamai atliko savo kaip vežėjo pareigą patikrinti priimtą vežti krovinį. Jokių pastabų nebuvimas CMR važtaraštyje dėl krovinio būklės jo priėmimo vežti metu savaime nesuponuoja išvados dėl krovinio tinkamos būklės jau pakrovimo metu buvimo, esant byloje pakankamai įrodymų šiam faktui paneigti.
54. Nustatytų aplinkybių visumos pagrindu teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktyje įtvirtinta trečiojo asmens kaip vežėjo civilinę atsakomybę šalinanti aplinkybė, dėl ko trečiajam asmeniui negali kilti civilinė atsakomybė dėl krovinio sugadinimo. Teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju neegzistuoja atsakovo pareiga išmokėti ieškovei draudimo išmoką, kadangi vežėjo civilinės atsakomybės pagrindų nebuvimas lemia atitinkamai ir draudimo išmokos išmokėjimo pagrindo nebuvimą.
55. Įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja atsakovo atsakomybės pagrindai dėl kroviniui padarytos žalos atlyginimo, laikytina, jog šioje byloje klausimas dėl įvykio pripažinimo (ne)draudžiamuoju nėra aktualus, dėl ko teismas plačiau šiuo aspektu nepasisako.
56. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis). Kadangi ieškinys atmestas, ieškovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Ieškovei grąžinama 165 Eur permokėta žyminio mokesčio dalis (Civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
57. Atsakovas prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų teismui nepateikė.
58. Trečiasis asmuo pateikė teismui prašymą atlyginti jo turėtas šioje byloje bylinėjimosi išlaidas, kurių suma – 2 280 Eur. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio teismas turi vadovautis Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009, publikuota „Teismų praktika“ Nr. 32, 2010 m. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo). Atsižvelgiant į tai, jog šioje civilinėje byloje vyko net 6 posėdžiai, byloje buvo sprendžiami sudėtingi klausimai dėl civilinės atsakomybės taikymo CMR konvencijos pagrindu, laikytina, jog 2 280 Eur suma atitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus, dėl ko priteistina iš ieškovės trečiojo asmens naudai.

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės UAB „Epsilon Energo“, į. k. 302786882, trečiojo asmens UAB „Transjungta“, į .k. 123347858, naudai 2 280 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų aštuoniasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovei UAB „Epsilon Energo“, į. k. 302786882, grąžinti jos permokėtą 165 Eur (vieno šimto šešiasdešimt penkių eurų) žyminį mokestį.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja                                                                                       Ramunė Mikonienė