Civilinė byla Nr. e2YT-5726-1212/2024

Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00237-2024-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.8;

 (S)

3.2.6.1; 3.2.6.5; 3.4.5.2

        Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėjas Mindaugas Vegys, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo byloje valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“.

        Teismas

n u s t a t ė

pareiškėjas pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas priėmė savo mamos – palikėjos  V. K., palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti. 

Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo mama V. K. Pareiškėjas yra vienintelis V. K. sūnus. Po mamos mirties jis nesikreipė į notaro biurą dėl palikimo priėmimo, tačiau gyveno mamai priklausančiame name, adresu (duomenys neskelbtini), naudojosi ir šiuo metu naudojasi visu likusiu turtu: gyvenamuoju namu, žemės sklypu, kitais statiniais, namų apyvokos daiktais, mamos asmeniniais daiktais, dokumentais, mokėjo ir moka mokesčius. Likusį po mamos mirties turtą tvarko, remontuoja, prižiūri ir naudoja kaip savo. Taip pat pareiškėjas nurodė, jog V. K. palikimo niekas nepriėmė.

Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog prašo pareiškėjo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

Teismas

k o n s t a t u o j a

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011 ir kt.).

Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatyme įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010 ir kt.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo įpėdiniui pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė V. K. – pareiškėjo mama. Byloje nėra duomenų apie palikėjos palikimo priėmimo/atsisakymo priimti faktą ar testamentą. Pareiškėjas yra vienintelis V. K. sūnus ir pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, jog  V. K. vardu yra įregistruotos nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą su pastatais ir žemės sklypu, adresu (duomenys neskelbtini). Byloje esantys pareiškėjo paaiškinimai ir rašytiniai įrodymai (kvitai už sumokėtą elektros energiją) patvirtina, kad pareiškėjas po palikėjos mirties gyveno jos name, naudojosi ir šiuo metu naudojasi visu po palikėjo mirties likusiu turtu: gyvenamuoju namu, žemės sklypu, kitais statiniais, namų apyvokos daiktais, mamos asmeniniais daiktais, dokumentais, mokėjo ir moka mokesčius. Šių nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas po palikėjos mirties priėmė palikimą bei rūpinosi juo kaip nuosavu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pareiškėjo pareiškimas tenkintinas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog pareiškėjas po mamos V. K. mirties (duomenys neskelbtini)  priėmė jos palikimą per įstatymo numatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (CPK 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjo paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą) (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, teismas byloje nepatyrė, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 130 straipsniu, 259-270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. K., asmens kodas  (duomenys neskelbtini) po mamos V. K., asmens kodas  (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimą per įstatymo numatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos, faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant pareiškėjui A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Teisėjas                                                                                                                      Mindaugas Vegys