Administracinė byla Nr. A-611-502/2015

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00932-2013-4

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Miroda“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Miroda“ skundą atsakovams Alytaus miesto savivaldybei, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, ir uždarajai akcinei bendrovei „Alytaus planas“ dėl turtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Miroda“ kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovų solidariai 8 800 Lt turtinei žalai atlyginti ir šešių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos per laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Skunde (I t., b. l. 149–154) pareiškėjas paaiškino, kad 2007 m. nusipirko nebaigtos statybos statinį pastatą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), Alytuje, kurio paskirtis gyvenamoji (trijų ir daugiau butų pastatai) (naujas adresas (duomenys neskelbtini), Alytus) (toliau – ir Namas). 2007 m. spalio 31 d. pareiškėjas su Alytaus miesto savivaldybės administracija sudarė sutartį Nr. SR-1447 dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo, pagal kurią detaliojo plano organizatoriaus pareigas, o tuo pačiu ir finansavimą, Alytaus miesto savivaldybė perleido pareiškėjui. 2007 m. lapkričio 10 d. pareiškėjas pateikė prašymą Alytaus miesto savivaldybės administracijai dėl planavimo sąlygų išdavimo ir 2007 m. gruodžio 6 d. jas gavo. 2008 m. balandžio 28 d. pareiškėjas pasirašė sutartį su UAB „Alytaus planas“, pagal kurią ši įmonė įsipareigojo parengti ir perduoti pareiškėjai žemės sklypo ribų formavimo esamo pastato eksploatacijai bei tvarkymo ir naudojimo režimo nustatymo detalųjį planą. Detalusis planas privalėjo būti parengtas pagal pareiškėjo pateiktas sąlygas, o projektavimo darbai atlikti kaip to reikalauja galiojantys įstatymai ir norminiai aktai. Sutartimi pareiškėjas įsipareigojo už detaliojo plano parengimą UAB „Alytaus planas“ sumokėti 7 000 Lt. Už parengtą detalųjį planą buvo sutarta mokėti etapais, t. y. pareiškėjas privalėjo sumokėti 2 500 Lt, kai UAB „Alytaus planas“ suderino detalųjį planą nuolatinėje statybos priežiūros komisijoje ir 4 500 Lt sumokėti suderinus planą teritorijų planavimo ir statybos valstybės priežiūros departamente. Kai UAB „Alytaus planas“ parengė detalųjį planą ir suderino su minėtomis institucijomis, 2008 m. rugsėjo 25 d. su detaliojo plano rengėju UAB „Alytaus planas“ buvo pasirašytas atliktų darbų atidavimo-priėmimo aktas Nr. 2008/46, pareiškėjui pateiktos sąskaitos faktūros 2 500 Lt ir 4 500 Lt sumoms, kurias jis apmokėjo 2008 m. rugsėjo 16 d., 2008 m. lapkričio 24 d., 2009 m. liepos 9 d., 2009 m. rugpjūčio 11 d., 2009 m. rugpjūčio 31 d. pavedimais. Detalųjį planą rengusi įmonės architektė ji suderino pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 patvirtintas Detaliųjų planų rengimo taisykles (2006 m. spalio 18 d. įsakymo Nr. D1-473 redakcija, toliau ir Detaliųjų planų rengimo taisyklės), t. y. 1) Alytaus miesto savivaldybės nuolatinė statybos priežiūros komisija (toliau – ir Komisija) parengtą detalųjį planą svarstė 2008 m. rugpjūčio 28 d., Alytaus miesto savivaldybės nuolatinė statybos komisija nutarė derinti parengtą žemės sklypo, ribų formavimo esamo pastato eksploatacijai bei tvarkymo ir naudojimo režimo nustatymo detalųjį planą; 2) Alytaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2008 m. rudenį pateikė teigiamą išvadą su siūlymu derinti detalųjį planą, o 2009 m. rugsėjo 22 d. patikrinimo aktu Nr. 140 pakartotinai pateikė teigiamą išvadą su siūlymu Alytaus miesto savivaldybės tarybai detalųjį planą tvirtinti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas) 26 straipsnio nustatyta tvarka. 2009 m. rugsėjo 28 d. pareiškėjas pateikė Alytaus miesto savivaldybės administracijai prašymą teikti Alytaus miesto savivaldybės tarybai tvirtinti detalųjį planą, tačiau 2009 m. gruodžio 10 d. neeiliniame Alytaus miesto savivaldybės tarybos posėdyje Alytaus miesto savivaldybės tarybos nariai priėmė sprendimą Nr. 258 jo netvirtinti. Kadangi tiek plano rengėjas UAB „Alytaus planas“, tiek tikrinusios ir derinusios institucijos (nuolatinė statybos priežiūros komisija ir statybos inspekcija) savo išvadomis nurodė, kad parengtas detalusis planas parengtas pagal išduotas technines sąlygas ar vadovaujantis įstatymais ir norminiais teisės aktais, pareiškėjui susidariusi situacija buvo nesuprantama, o pareiškėjo kompetencijos neužteko suvokti, ar detalusis planas iš tiesų parengtas tinkamai, todėl jis kreipėsi į administracinį teismą dėl Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2009 m. gruodžio 10 d. sprendimo panaikinimo. Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą, 2010 m. birželio 14 d. sprendimu pripažino, kad Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2009m. gruodžio 10 d. sprendimas Nr. 258 yra pagrįstas ir teisėtas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. gegužės 16 d. nutartimi konstatavo, kad detaliojo plano sprendiniai byloje nagrinėjamu aspektu neatitinka Alytaus miesto bendrojo plano sprendinių t. y. detalusis planas savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui. Pasak pareiškėjo, Alytaus miesto savivaldybės nuolatinė statybos priežiūros komisija bei statybos inspekcija, gavusios planavimo organizatoriaus prašymą derinti teritorijų planavimo dokumentą, privalo patikrinti ir nustatyti, ar pateiktas derinti teritorijų planavimo dokumentas atitinka specialiųjų žemės naudojimo sąlygų ir teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, sąlygas išdavusių institucijų reikalavimus dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas įrodo, kad detaliojo plano rengėjas – UAB „Alytaus planas“, nesilaikė su pareiškėju 2008 m. balandžio 28 d. sudarytos projektavimo darbų vykdymo sutarties Nr. 46/08, III dalies 6 punkto ir V dalies 10.1 bei 9.2 punktų ir parengė detalųjį planą, kuris neatitiko Alytaus miesto bendrojo plano sprendinių. Alytaus miesto savivaldybės nuolatinės statybos priežiūros komisija, 2008 m. rugpjūčio 28 d. pateikdama teigiamą išvadą, neatliko savo pareigų, numatytų Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 4 dalies ir 35 straipsnio 1–2 dalyse, Detaliųjų planų rengimo taisyklių 45, 46 ir 50 punktuose, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. D1-200 patvirtintų Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašas) 8 ir 9 punktuose, Alytaus miesto savivaldybės nuolatinės statybos komisijos nuostatų, patvirtintų Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. T-235, 14 punkte numatytų pareigų. Alytaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2009 m. rugsėjo 22 d. patikrinimo aktu Nr. 140 pateikęs teigiamą išvadą su siūlymu Alytaus miesto savivaldybės tarybai detalųjį planą tvirtinti Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio nustatyta tvarka neatliko savo pareigų, numatytų Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 4 dalies ir 35 straipsnio 1 ir 2 dalyse, Detaliųjų planų rengimo taisyklių 45, 46, 50 punktuose, Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašo 8 ir 9 punktuose. Alytaus miesto nuolatinės statybos priežiūros komisijos kompleksinio derinimo protokolo klaidinga išvada ir Alytaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento klaidinga išvada suklaidino pareiškėją ir leido detaliojo plano procedūrą tęsti toliau, ko pasėkoje šią procedūrą užbaigus detalusis planas nebuvo patvirtintas, o „teigiamą“ šių institucijų išvadą teismas paneigė. Komisija kompleksinio derinimo protokolą Nr. 265 su nutarimu derinti žemės sklypo ribų formavimo esamo pastato eksploatacijai bei tvarkymo ir naudojimo režimo nustatymo detalųjį planą pateikė 2008 m. rugpjūčio 28 d., statybos inspekcija teigiamas išvadas pateikė tiek 2008 m., tiek ir 2009 m. Jeigu dar 2008 m. rugpjūčio mėnesį detaliųjų planų priežiūrą ir derinimą atliekančios institucijos būtų fiksavusios, kad detaliojo plano rengėjas UAB „Alytaus planas“ parengė detalųjį planą nesilaikydamas išduotų techninių sąlygų ir Alytaus miesto bendrojo plano sprendinių, ir nurodžiusios parengtą detalųjį planą taisyti, pareiškėjas nebūtų nepatyręs turtinės žalos. Vadovaudamasis Alytaus miesto savivaldybės nuolatinės statybos priežiūros komisijos teigiama išvada ir Alytaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento teigiama išvada pareiškėjas kreipėsi į teismą, bet bylą pralaimėjo. Teisinės paslaugos teikiant įvairioms institucijoms prašymus ir skundus dėl detaliojo plano tvirtinimo jam kainavo 1 800 Lt. Pareiškėjo nuostolius didino ir tai, kad šio statinio pirkimui pareiškėjas buvo paėmęs paskolą banke, už kurią UAB „Miroda“ vienintelė akcininkė R. M. su sutuoktiniu R. M. bankui įkeitė nuosavybės teise turimas administracines patalpas. Esamo 37 proc. baigtumo pastato negalima nei rekonstruoti, nei užbaigti, kol nebus detaliuoju planu suformuotas žemės sklypas, be to, nebaigta statyba, veikiama oro sąlygų, praranda savo statybinę vertę. Pareiškėjas nepraleido 3 metų ieškinio senaties termino, nes apie atsiradusią žalą sužinojo tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2011 m. gegužės 16 d. priėmus galutinę ir neskundžiamą nutartį.

Atsakovas Alytaus miesto savivaldybė su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Atsiliepime (I t., b. l. 169–174) paaiškino, kad 2007 m. lapkričio 30 d. Alytaus miesto savivaldybės taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 23 straipsnio 9, 10 ir 11 dalimis, Teritorijų planavimo įstatymo 27 dalimi ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. D1-379 patvirtintais Nuolatinės statybos komisijos pavyzdiniais nuostatais patvirtino tarpžinybinę instituciją Alytaus miesto savivaldybės nuolatinės statybos komisiją, jos nuostatus ir darbo reglamentą. Minėta Komisija nagrinėja ir priima sprendimus Alytaus miesto savivaldybės lygmens teritorijų planavimo dokumentų derinimo klausimais, taip pat tikrina statinių projektus ir priima sprendimus išduoti arba neišduoti statybos leidimus. Komisija sudaryta iš: Alytaus miesto savivaldybės administracijos tarnautojų (Aplinkos apsaugos skyriaus, Architektūros ir urbanistikos skyriaus – savivaldybės vyriausiojo architekto, Komunalinio ūkio skyriaus, Statybos skyriaus, Žemėtvarkos skyriaus), Alytaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Alytaus miesto žemėtvarkos skyriaus įgalioto atstovo, Alytaus visuomenės sveikatos centro įgalioto atstovo, Alytaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos įgalioto atstovo, Alytaus miesto ir rajono policijos komisariato įgalioto atstovo, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Alytaus teritorinio padalinio įgalioto atstovo, Aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento įgalioto atstovo, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos įgalioto atstovo, žmonių su negalia viešosios įstaigos „Aplinka visiems“ įgalioto atstovo, AB „Lietuvos dujos“ Kauno filialo Alytaus skyriaus įgalioto atstovo, AB Rytų skirstomųjų tinklų Alytaus regiono Alytaus skyriaus įgalioto atstovo. Komisijos nuostatų 14 punktas numato, kad Komisija, gavusi planavimo organizatoriaus prašymą derinti teritorijų planavimo dokumentą bei atitinkamais teisės aktais nustatytus derinimo procedūrai atlikti reikalingus dokumentus, privalo patikrinti ir nustatyti, ar pateiktas derinti teritorijų planavimo dokumentas atitinka: specialiųjų žemės naudojimo sąlygų ir teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus (14.1 p.), galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius (14.2 p.), sąlygas išdavusių institucijų reikalavimus dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo. Komisijos pirmininkas ir komisijos nariai už savo pagal kompetenciją priimtų sprendimų teisėtumą atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka (33 p.). 2008 m. rugpjūčio 28 d. komisijos posėdyje dalyvavo Alytaus miesto savivaldybės administracijos tarnautojai, Alytaus miesto ir rajono policijos komisariato įgaliotas atstovas, UAB „Litekso“ filialo „Alytaus energija“, AB Rytų skirstomųjų tinklų Alytaus regiono Alytaus skyriaus įgaliotas atstovas, TEO LT, AB įgaliotas atstovas, UAB „Dzūkijos vandenys“ įgaliotas atstovas, AB „Lietuvos dujos“. Iš Komisijos protokolo matyti, kad pareiškėjo teritorijų planavimo dokumentui pritarė visi pirmiau minėti Komisijos nariai. Nuostatų 15 punkte numatyta, kad sprendimas derinti teritorijų planavimo dokumentą priimamas, jei tam pritarė visi privalantys dalyvauti komisijos posėdyje nariai. Pagal suformuotą teismų praktiką, pareiškėjas turi įrodyti, kuris tiesiogiai Komisijos narys (iai) jį suklaidino ir dėl to jis patyrė žalą, nes Komisijos nuostatų 33 punkte numatyta, kad nariai atsako pagal kompetenciją. Atsakovo nuomone, sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą pareiškėjas turi pagrįsti objektyviais faktais, kas konkrečiai – ar komisijos narys (iai) ar Alytaus miesto savivaldybės administracija kaip juridinis asmuo padarė jam žalą. Vien formalaus nurodymo, kad žala atsirado dėl Alytaus miesto savivaldybės administracijos tarnautojų veiksmų, nepakanka. Aplinkybę, kad skundas pareikštas ne tam asmeniui, įrodo pareiškėjo ir UAB „Alytaus planas“ sudaryta projektavimo darbų vykdymo sutartis Nr. 46/08. Detalių planų rengimo taisyklių 32 punkte numatyta, kad planavimo organizatorius (pareiškėjas), sudarydamas sutartį su plano rengėju, jam pateikia planavimo užduotį. Užduotyje nurodoma: detaliojo plano rengimo pagrindas, planuojamos teritorijos adresas, planavimo tikslas, planavimo proceso etapai, derinimo ir tvirtinimo terminai. Planavimo užduotį tvirtina planavimo organizatorius (pareiškėjas) (29 p.). Tai reiškia, kad už planavimo užduoties sudarymo teisingumą, kurį pateikia plano rengėjui, atsako pats pareiškėjas. Be to, nuolatinės statybos komisija negalėjo pareiškėjo suklaidinti ir savo veiksmais sukelti jam pasekmių, kadangi UAB „Alytaus planas“ parengtas detalusis planas iki nuolatinės statybos komisijos posėdžio momento, preziumuojama, jau buvo parengtas pažeidžiant Alytaus miesto bendrojo plano sprendinius, o taip pat ir planavimo sąlygose nustatytus reikalavimus. Šį faktą, kad parengtas teritorijų planavimo dokumentas prieštarauja bendrajam planui, planavimo sąlygoms, įrodo Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2009 m. gruodžio 10 d. sprendimas Nr. T-258 ir Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 14 d. sprendimas. Pagal 2008 m. balandžio 28 d. sutarties 10.1 punktą, UAB „Alytaus planas“ įsipareigojo parengti detalųjį planą pagal pareiškėjo parengtas sąlygas ir kitus dokumentus atlikti projektavimo darbus kaip to reikalauja galiojantys įstatymai ir norminiai aktai, tačiau UAB „Alytaus planas“ neįvykdė sutarties 10.2 (9.2) punkto. Taigi pareiškėjas galutinio tikslo (nepatvirtintas žemės sklypo ribų formavimo esamų pastatų eksploatavimui, tvarkymo ir naudojimo režimo nustatymo detalusis planas) nepasiekė dėl UAB „Alytaus planas“ kaltės. Pareiškėjas, atsakovo žiniomis, UAB „Alytaus planas“ nereiškė priekaištų, kad ji parengė detalųjį planą nesilaikydama Alytaus miesto bendrojo plano sprendinių, nors žalą kildina iš UAB „Alytaus planas“ netinkamų veiksmų. Atsakovas pažymėjo, kad Komisijos 2008 m. rugpjūčio 28 d. protokolo ir jos narių veiksmų pareiškėjas nekvestionavo kai kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą dėl Alytaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T-258. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas dėl žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senatis prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Tai reiškia, kad pareiškėjas praleido teisę kreiptis į teismą ir apginti savo teises. Atsakovas pareiškėjo ieškinio senaties termino pradžios momentą siejo su 2009 m. gruodžio 10 d. data, kai Alytaus miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimo netvirtinti detaliojo plano, o ieškinio senaties pabaiga 2012 m. gruodžio 11 d. Taigi pareiškėjas praleido teisę kreiptis į teismą ir apginti savo teises. Pareiškėjo reikalavimas priteisti 6 proc. metinių palūkanų taip pat negali būti tenkintinas, nes tarp atsakovo, veikiančio kaip viešojo administravimo subjektas, ir pareiškėjo nėra prievolinių santykių.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Atsiliepime (I t., b. l. 159–165) paaiškino, kad vadovaujantis Nuolatinės statybos komisijos pavyzdinių nuostatų 32 punktu komisijos pirmininkas ir komisijos nariai už savo pagal kompetenciją priimtų sprendimų teisėtumą atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Komisijos sprendimas derinti teritorijų planavimo dokumentą priimamas, jei tam pritarė visi privalantys dalyvauti Komisijos posėdyje Komisijos nariai. Jeigu bent vienas Komisijos narys nepritaria teritorijų planavimo dokumento derinimui, laikoma, kad Komisija priėmė sprendimą nederinti teritorijų planavimo dokumento (14 punktas). Nagrinėjamu atveju atsakovu laikytina ne Alytaus miesto savivaldybė, o konkretus Komisijos narys ar nariai, kurie pasirašė protokolą ir kurie, pareiškėjo manymu, jį suklaidino. Atitinkamai reikalavimas priteisti žalą šioje administracinėje byloje turi būti vertinamas kiekvieno iš Komisijos narių atžvilgiu, proporcingai pareikštų reikalavimų skaičiui ir sudėtingumui. Pareiškėjas taip pat turtinę žalą kildina iš Inspekcijos konkrečių veiksmų, t. y. Alytaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009 m. rugsėjo 22 d. patikrinimo aktu Nr. 140 pateiktos teigiamos išvados su siūlymu Alytaus miesto savivaldybės tarybai tvirtinti detalųjį planą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančios institucijos priimta teigiama išvada dėl detaliojo planavimo dokumento sukelia tik procedūrines, bet ne materialiąsias teisines pasekmes, šis aktas tėra tik viena iš prielaidų tęsti teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo procedūrą. Materialinio pobūdžio teisines pasekmes sukelia detaliojo planavimo proceso galutinis rezultatas, t. y. teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas detalusis planas (2010 m. kovo 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-1285/2010). Teigiama patikrinimo akto išvada yra tik siūlymas, viena iš teisinių sąlygų kompetentingai institucijai tvirtinti teritorijų planavimo dokumentą. Taigi Inspekcijos pateikta teigiama išvada jokių pareiškėjo teisių nepažeidžia ir dėl to negali būti kildinama turtinė žala iš siūlymo tvirtinti detalųjį planą. Jeigu būtų atvirkštinis atvejis ir Inspekcija būtų davusi neigiamą išvadą, tada pareiškėjo teisės būtų pažeistos, nes užkertamas kelias tolimesnei teritorijų planavimo proceso eigai, tokiu būdu atsirastų teorinė galimybė patirti žalą. Šiuo atveju pareiškėjas žalą patyrė ne dėl patikrinimo akto teigiamos išvados, todėl Inspekcija nėra tinkamas atsakovas byloje. Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus pareigos yra organizuoti detaliojo plano rengimą; pasirinkti detaliojo plano rengėją <...> (Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 635, 9 p.). Planavimo organizatorius su plano rengėju sudaro sutartį detaliojo planavimo darbams atlikti (Detaliųjų planų rengimo taisyklių 31 p.). Detaliojo planavimo organizatorius ir rengėjas yra atsakingi už pasekmes, atsiradusias dėl jų kaltės detaliojo planavimo proceso ir procedūrų metu (Detaliųjų planų rengimo taisyklių 66 punktas). Nagrinėjamu atveju Alytaus miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą netvirtinti detaliojo plano todėl, kad detalusis planas buvo parengtas pažeidžiant planavimo sąlygas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. gegužės 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-1033/2011, turinčioje prejudicinę galią nagrinėjamai administracinei bylai, konstatavo, kad iš pareiškėjo parengto detaliojo plano matyti, kad planuojamos teritorijos naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba. Tvirtino, kad detaliojo plano sprendiniai, numatantys žemės sklype mažaaukščių gyvenamųjų namų statybą, prieštarauja Alytaus miesto bendrojo plano sprendiniui, kuris planuojamoje teritorijoje nustato daugiaaukščio užstatymo gyvenamąją teritoriją. Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad parengtame detaliajame plane numatytas užstatymo tankis ir užstatymo intensyvumas viršija bendrajame plane nustatytus rodiklius mažaaukštei gyvenamajai statybai. Tai lemia, kad detaliojo plano sprendiniai byloje nagrinėjamu aspektu neatitinka Alytaus miesto bendrojo plano sprendinių. Šiuo atveju pareiškėjas sumokėjo už detaliojo plano rengimą, bet detalusis planas nebuvo patvirtintas todėl, kad pareiškėjas, t. y. detaliojo plano organizatorius, bei detaliojo plano rengėja UAB „Alytaus planas“ parengė detalųjį planą ne pagal planavimo sąlygas, todėl jie ir atsakingi už kilusias pasekmes (Detaliųjų planų rengimo taisyklių 66 p.). Pareiškėjo samprotavimai apie tai, jog Alytaus miesto savivaldybės siūlymas derinti detalųjį planą ir Inspekcijos teigiama išvada jį suklaidino, yra visiškai nepagrįstas. Skųsti Alytaus miesto savivaldybės tarybos sprendimą buvo pareiškėjo teisė, bet ne prievolė, todėl išlaidos, patirtos administracinėje byloje Nr. I-303-406/2010 (kurią pareiškėjas pralaimėjo), nepripažintinos atlygintina žala. Ieškinio senaties termino eigos pradžia skaičiuotina nuo 2009 m. gruodžio 10 d., kada Alytaus miesto savivaldybės taryba nusprendė detaliojo plano netvirtinti, nes būtent tada pareiškėjas turėjo suprasti, kad jį neva „suklaidino“ Komisijos 2008 m. rugpjūčio 28 d. protokolinis sprendimas.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. liepos 4 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Miroda“ skundą atmetė kaip nepagrįstą (II t., b. l. 14–33).

Teismas nustatė, kad UAB „Miroda“ pagal pateiktą prašymą 2007 m. gruodžio 6 d. buvo išduotos planavimo sąlygos Nr. 001113000757 detaliojo planavimo dokumentui rengti, kurių 3 punkte nurodyta, kad planuojamas žemės sklypas (teritorija), pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas ir/ar pobūdis: 0,2788 ha žemės sklypas; kitos paskirties žemė; gyvenamosios teritorijos; daugiaaukščių ir aukštybinių gyvenamųjų namų statybos, o planavimo sąlygų 5.1 punkte numatyta, kad planuojamam žemės sklypui (teritorijai) taikomi galiojančių atitinkamo lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, t. y. Alytaus miesto bendrasis planas. UAB „Miroda“, atstovaujama direktorės R. M., 2008 m. balandžio 28 d. pasirašė projektavimo darbų vykdymo sutartį Nr. 46/08 su UAB „Alytaus planas“, kurios 3 punktu šalys susitarė, kad sutarties objektas yra 0,2788 ha žemės sklypo, ribų formavimo esamo pastato eksploatacijai bei tvarkymui ir naudojimo režimo nustatymui detalusis planas, o sutarties 4 punktu susitarė, kad sutarties darbų kaina yra 7 000 Lt, sumokama etapais.

Iš pareiškėjo atstovės R. M. paaiškinimų bylos nagrinėjimo metu, UAB „Miroda“ įstatų, kuriuose yra numatytas bendrovės ūkinės veiklos pobūdis (prioritetinė veiklos sritis yra tarpininkavimo paslaugos nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos srityje), liudytojos UAB „Alytaus planas“ architektės I. B., rengusios minėtą detalųjį planą, parodymų, jog Alytaus miesto bendrajame plane planuojama teritorija pažymėta daugiaaukštei statybai, o UAB Miroda“ norėjo, kad teritorija detaliuoju planu būtų suplanuota mažaaukštei statybai ir ji įvykdė užduotį ne pagal sutartį, pareiškėjo UAB „Miroda“ direktorės R. M. 2008 m. kovo 20 d. prašymo Alytaus miesto merui, Alytaus miesto vyr. architektui, Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento direktoriui, kuriame ji nurodė, kad pareiškėjui yra išduotos planavimo sąlygos detaliajam planui rengti, ir sąlygose numatyta žemės sklypo paskirtis daugiaaukščių ir aukštybinių gyvenamųjų namų statybai (ką šioje teritorijoje numato ir miesto bendrasis planas), o grąžinus tretiesiems asmenims žemės sklypus aplink pastatą-gyvenamąjį namą buvo paliktas per mažas (27,88 a.) žemės sklypas (beveik visas sklypas užstatytas), kuriame pagal statybinius reikalavimus nėra galimybių statyti daugiaaukštį gyvenamąjį namą, todėl prašė išanalizuoti esamą padėtį ir įvertinti galimumą statyti daugiaukštį gyvenamąjį namą per mažame žemės sklype bei leisti po statiniu formuoti sklypą (sklypas formuojamas esamam statiniui) mažaaukštei statybai ar pagal pastato paskirtį, kuri užfiksuota VĮ Registrų centro duomenyse (gyvenamoji (trijų ir daugiau butų pastatai) (prijungta administracinė byla Nr. I-303-406/2010) matyti, jog UAB „Miroda“ dar iki 2008 m. balandžio 28 d. sutarties su UAB „Alytaus planas“ sudarymo ir pasirašymo buvo žinomos ir suprantamos aplinkybės, jog Alytaus miesto bendrojo plano sprendiniuose planuojama ginčo teritorija nustatyta daugiaaukščio užstatymo gyvenamoji teritorija, taip pat buvo suprantami planavimo sąlygų sąvado ir sutarties dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo planavimo tikslai, t. y. planuojamas žemės sklypas (teritorija), pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas ir/ar pobūdis: 0,2788 ha žemės sklypas; kitos paskirties žemė; gyvenamosios teritorijos; daugiaaukščių ir aukštybinių gyvenamųjų namų statybos, bei kad planuojamoje teritorijoje pagal išduotą statybos leidimą buvo pradėtas statyti 27 butų gyvenamasis namas (jo baigtumas 37 procentai), kurį UAB „Miroda“ pirko. Taigi akivaizdu, kad planavimo sąlygose esanti nuoroda – formuoti žemės sklypo ribas esamo pastato eksploatacijai – reiškia, kad planuojamoje teritorijoje detaliuoju planu žemės sklypo ribos turi būti formuojamos ne mažaaukštei statybai, kaip pageidavo pareiškėjas, bet ten esančiam nebaigtam statyti 27 butų gyvenamajam namui, kuris priskirtinas gyvenamajai daugiaaukščių ir aukštybinių gyvenamųjų namų statybai. Tokiu būdu esant minėtoms aplinkybėms vertintina, jog UAB „Miroda“, atstovaujama direktorės R. M., pasirašydama projektavimo darbų vykdymo sutartį, netiksliai suformulavo sutarties užduotį (objektą) (3 punktas), kuris numatytas jai išduotų planavimo sąlygų 3–5 punktuose, ir dėl šios priežasties UAB „Alytaus planas“ netinkamai įvykdė planavimo užduotį (CK 6.700 str., CK 6.702 str. 1 d. 1 p., 6.703 ir 6.271 str.), o pareiškėjo atstovės veiksmai dalinai turėjo įtakos pareiškėjo patirtai žalai atsirasti.

Komisijos 2008 m. rugpjūčio 28 d. posėdyje, kuriame buvo svarstomas detalusis planas, dalyvavo Alytaus miesto savivaldybės administracijos tarnautojai (ginčo nagrinėjimo atveju aktualu – architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas, vyriausiasis architektas E. J.), Alytaus miesto ir rajono policijos komisariato įgaliotas atstovas, UAB „Litekso“ filialo „Alytaus energija“, AB Rytų skirstomųjų tinklų Alytaus regiono Alytaus skyriaus įgaliotas atstovas, TEO LT, AB įgaliotas atstovas, UAB „Dzūkijos vandenys“ įgaliotas atstovas, AB „Lietuvos dujos“. Komisijos protokolas Nr. N-265 patvirtina, kad pareiškėjo teritorijų planavimo dokumentui pritarė visi pirmiau minėti Komisijos nariai, todėl buvo nutarta derinti svarstytą detalųjį planą. Bylos nagrinėjimo metu liudytoju apklaustas buvęs Alytaus miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas, vyriausiasis architektas E. J. parodė, jog jam buvo žinoma, kad Alytaus miesto bendrajame plane ginčo teritorija pažymėta kaip kitos paskirties žemė, daugiaaukščio užstatymo gyvenamoji teritorija, tačiau įvertinęs tos teritorijos faktinę situaciją, kad tarp jau pastatytų mažaaukščių gyvenamųjų namų daugiaaukščių namų statyba nebus vykdoma ir galimai ateityje bus pakeistas miesto bendrasis planas, todėl pasielgė protingai pritardamas pareiškėjo UAB „Miroda“ parengtam detaliajam planui. Remdamasis šiomis aplinkybėmis teismas padarė išvadą, kad Komisija, gavusi planavimo organizatoriaus UAB „Miroda“ prašymą derinti teritorijų planavimo dokumentą bei atitinkamais teisės aktais nustatytus derinimo procedūrai atlikti reikalingus dokumentus, privalėjo patikrinti ir nustatyti, ar pateiktas derinti teritorijų planavimo dokumentas atitinka galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, sąlygas išdavusių institucijų reikalavimus dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo, tačiau Nuolatinės komisijos posėdžio pirmininkui Alytaus miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjui, vyriausiajam architektui E. J. pagal kompetenciją nepareiškus nepritarimo teritorijų planavimo dokumento derinimui, Nuolatinė komisija priėmė neteisėtą nutarimą, ir tai patvirtina Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2009 m. gruodžio 10 d. sprendimas Nr. T-258, kuriuo buvo nuspręsta netvirtinti žemės sklypo detaliojo plano, nes teikiamo tvirtinti detaliojo plano sprendiniai numato žemės sklype mažaaukščių gyvenamųjų namų statybą, o tai prieštarauja Alytaus miesto bendrojo plano sprendiniui, kuriame nustatyta daugiaaukščio užstatymo gyvenamojo teritorija; parengtas detalusis planas, kuriame numatyta mažaaukščių pastatų statyba neatitinka planavimo sąlygų sąvade ir sutartyje dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo nustatyto planavimo tikslo, nes planavimo sąlygos išduotos esamo pastato eksploatacijai; parengtame plane numatytas užstatymo tankis ir užstatymo intensyvumas daugiau kaip dvigubai viršija bendrajame plane nustatytus rodiklius (leistinas iki 0.6, esamas 1.26), kurio teisėtumas ir pagrįstumas patvirtintas jau minėtų teismų procesiniais sprendimais.

Alytaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas, patikrinęs pareiškėjo – planavimo organizatoriaus žemės sklypo detalųjį planą, 2009 m. rugsėjo 22 d. patikrinimo aktu Nr. 140 pateikė teigiamą išvadą, siūlydamas Alytaus miesto savivaldybės tarybai detalųjį planą tvirtinti Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio nustatyta tvarka. Kauno apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą pagal UAB „Miroda“ skundą atsakovui Alytaus miesto savivaldybei, nustatė, kad iš teikto tvirtinti detaliojo plano pagrindinio brėžinio: teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo plano matyti, kad planuojama teritorija (reglamentų sutartinis žymėjimas), pažymėta G1 indeksu, kuris reiškia, jog teritorijos naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba. Darė išvadą, kad pareiškėjas rengiamu detaliuoju planu siekė formuoti sklypą ne esamo pastato tolimesnei statybai, bet naujų statinių statybai. Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi bendrasis planas yra privalomas visiems planuojamoje teritorijoje esančio nekilnojamojo turto savininkams, valdytojams ar naudotojams. Aiškindamas šias Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog bendrasis teritorijos planas iš esmės nustato teritorijos vystymo, naudojimo bei apsaugos principus (tam tikras elgesio taisykles), kuriais turi vadovautis visi planuojamos teritorijos nekilnojamojo turto savininkai, valdytojai ar naudotojai (individualiais požymiais neapibūdinti subjektai). Teritorijų planavimo dokumentai (bendrieji (generaliniai), detalieji planai, specialiojo teritorijų planavimo dokumentai) sudaro atitinkamą hierarchinę struktūrą, kurią apsprendžia dokumento teisinis statusas, planavimo lygmuo, taip pat – suplanuotos teritorijos dydis bei sprendinių konkretizavimo lygis. Įstatymų leidėjas yra aiškiai nustatęs, jog specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai neturi prieštarauti atitinkamiems bendriesiems (generaliniams) planams (Įstatymo 18 str. 2 d.), o detalieji planai – planuojamoje teritorijoje galiojantiems bendrojo ir (ar) specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams (Įstatymo 24 str. 4 d.). Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad detaliojo plano sprendiniai neturi prieštarauti įstatymais, Vyriausybės nutarimais nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimams, galiojantiems savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendriesiems bei specialiesiems planams. Taigi teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad teritorijų planai negali būti tvirtinami, jeigu jie prieštarauja minėtiems teisės aktams, taip pat aukštesniems teritorijų planams. Alytaus miesto bendrajame plane ginčo teritorija pažymėta kaip kitos paskirties žemė, daugiaaukščio užstatymo gyvenamoji teritorija ir pažymėta indeksu K1.1 (gyvenamosios didelio užstatymo intensyvumo teritorijos, kurios naudojamos gyvenamiesiems namams (aukštingumas 4 ir daugiau aukštų), bendrabučiams, smulkios gamybos, asmeninių ir buitinių daiktų taisymo ir kitiems netaršiems objektams statyti ir įrengti esamuose pastatuose). Pažymėjo, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos teiginys, kad planuojama teritorija pagal bendrojo plano sprendinius yra sodybinio užstatymo gyvenamoji teritorija, neatitinka tikrovės. Akivaizdu, kad ši teritorija, įvertinus joje pradėtą, bet nebaigtą statyti daugiaaukštį gyvenamąjį namą, rengiant bendrąjį planą buvo rezervuota ir atitinkamai pažymėta būtent tokių gyvenamųjų namų statybai. Darė išvadą, kad tiek pagal naudojimo pobūdį, tiek pagal planavimo tikslus ir uždavinius, kurie buvo nustatyti įvertinus bendrojo plano sprendinius, parengto detalaus plano sprendiniai akivaizdžiai prieštarauja bendrajam planui. Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2009 m. gruodžio 10 d. sprendime Nr. T-258 konstatuota, kad parengtame plane numatytas užstatymo tankis ir užstatymo intensyvumas daugiau kaip dvigubai viršija bendrajame plane nustatytus rodiklius mažaaukštei gyvenamajai statybai. Detaliojo plano sprendiniuose nurodyta, kad užstatymo tankis 42 procentai, užstatymo intensyvumas – 126 procentai. Bendrajame plane maksimalus didelio užstatymo intensyvumo dydis yra 1.6, todėl nėra pagrindo teigti, kad planuojamos teritorijos užstatymo intensyvumas viršija reglamentuose nustatytą: bendrajame plane mažaaukštei statybai numatytas 0.6, tuo tarpu detaliajame – 126. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 4 dalį, detaliuosius planus tvirtina savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius tarybos pavedimu ir kad detalusis planas patvirtinamas ar motyvuotai nepatvirtinamas per 20 darbo dienų nuo detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus prašymo tvirtinti detalųjį planą pateikimo dienos. Pareiškėjas nurodo, kad Institucijos išvada yra teigiama, todėl atsakovas, atsisakydamas tvirtinti detalųjį planą, nepagrįstai šios aplinkybės nevertino. Šiuo aspektu pažymėjo, jog teigiama nurodytos institucijos patikrinimo akte pateikiama išvada yra reikšminga tolesnei teritorijos detaliojo planavimo eigai – taip sukuriamos teisinės prielaidos prasidėti kitai procedūros stadijai, tačiau tai tik siūlymas ir tėra tik viena iš privalomų teisinių sąlygų kompetentingai institucijai tvirtinti teritorijų planavimo dokumentą. Administracinėje byloje Nr. AS17-285/2007 Lietuvos vyriausias administracinis teismas nurodė, jog detalusis planas, o ne teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas, yra tas dokumentas, kuris suteikia galimybę tam tikrai ūkinei -komercinei veiklai. Savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius tarybos pavedimu, priimdami sprendimą dėl detalaus plano patvirtinimo, savarankiškai, nepriklausomai nuo teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akte esančios teigiamos išvados, sprendžia – tvirtinti detalųjį planą ar ne. Tai, kad patvirtinus teritorijos planavimo dokumentą, jis įgyja teisinę galią, o teritorija – tam tikrą teisinį statusą, rodo tokio proceso (teritorijų planavimo dokumentų tvirtinimo) svarbą, todėl plano tvirtinimas nėra tik formalus veiksmas ir, kaip jau buvo minėta, Institucijos pateikta teigiama išvada tokio sprendimo priėmimo neįtakoja.

Teismas pripažino, kad esant šioms aplinkybėms Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (pareigūnai, tarnautojai), kuri yra Alytaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento teisių ir pareigų perėmėja, neatliko pareigos patikrinti pareiškėjo – planavimo organizatoriaus UAB „Miroda“ žemės sklypo detaliojo plano sprendinių atitikimą planavimo sąlygoms (Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašo 8.4 p); planavimo sąlygų ir jų sąvadų, Dokumento rengimo, svarstymo, derinimo procedūrų bei sprendinių atitikimo Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimams (8.5 p.). Kadangi atsakovų tarnautojai, pareigūnai šių minėtų veiksmų neatliko, padaryta išvada, kad UAB „Miroda“ Alytaus miesto savivaldybės tarybai priėmus sprendimą netvirtinti detaliojo plano, patyrė detaliojo plano rengimo išlaidas pagal 2008 m. balandžio 28 d. projektavimo darbų vykdymo sutartį Nr.46/08, kurios yra 7 000 Lt, CK 6.271 straipsnio 1 dalies prasme. Pareiškėjas taip pat nurodė, jog vadovaudamasis Komisijos teigiama išvada ir Alytaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento teigiama išvada dėl parengto detaliojo plano ir siekdamas apginti savo teises, kreipėsi į teismus dėl Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2009 m. gruodžio 10 d. sprendimo Nr. T-258 panaikinimo ir įpareigojimo patvirtinti parengtą detalųjį planą, kuriuos pralaimėjo, nes minėtų institucijų jam pateiktos teigiamos išvados suklaidino. Teisinės paslaugos teikiant įvairioms institucijoms prašymus ir skundus dėl detaliojo plano tvirtinimo pareiškėjui kainavo – 1 800 Lt, kurie sumokėti IĮ „Vairena“ 2010 m. vasario 10 d. ir 2010 m. birželio 22 d., ir tai patvirtina PVM sąkaitos-faktūros, kasos pajamų orderiai. Kadangi atsakovų institucijų tarnautojai, pareigūnai jau anksčiau minėtų veiksmų neatliko, pripažinta, jog UAB „Miroda“ Alytaus miesto savivaldybės tarybai nusprendus netvirtinti detaliojo plano, patyrė ir 1 800 Lt teisinių paslaugų išlaidas.

Pareiškėjas skunde, o jos atstovės bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nurodyto trejų metų ieškinio senaties termino kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo jis nepraleido, nes apie atsiradusią žalą sužinojo tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2011 m. gegužės 16 d. priėmus galutinę ir neskundžiamą nutartį. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pareiškėjas į teismą dėl patirtos turtinės žalos atlyginimo kreipėsi 2013 m. rugpjūčio 19 d. Iš pareiškėjo skundo aplinkybių, jo atstovių paaiškinimų bylos nagrinėjimo metu matyti, kad pareiškėjas žalą kildina iš atsakovų Alytaus miesto savivaldybės, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Inspekcijos, UAB „Alytaus planas“ įvairių veiksmų, kurie sukėlė teisines pasekmes pareiškėjui, t. y. 2009 m. gruodžio 10 d. nebuvo patvirtintas detalusis planas, bei su jomis susijusias materialines pasekmes, t. y. detaliajam planui parengti bendrovė buvo sumokėjusi 7 000 Lt, žemės sklype esančio nebaigto statyti gyvenamojo namo pirkimui bendrovei buvo suteikta banko paskola, detaliuoju planu nesuformavus žemės sklypo nebuvo galima gyvenamojo namo, kurio baigtumas 37 proc., nei rekonstrukcija, nei statybos užbaigimas, kt., pareiškėjas dėl teisminių procesų patyrė 1 800 Lt išlaidų. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir įrodymus teisės pažeidimo pobūdžio bei momento prasme, šalių atstovų paaiškinimus apie tai, kada pareiškėjas sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, sprendė, kad pareiškėjas, atstovaujamas direktorės R. M., aktyviais veiksmais dalyvavusios detaliojo plano rengimo procedūrose atsakovų institucijose, bendrovėje apie teisės pažeidimą sužinojo vėliau, nei tokioje pačioje situacijoje turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, kad jo teisė yra pažeista, todėl pripažinta, kad ieškinio senaties terminas pažeistai teisei apginti prasidėjo nuo tada, kai jis turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, t. y. 2009 m. gruodžio 10 d., kai nebuvo patvirtintas detalusis planas, ir 2010 m. vasario 10 d. ir 2010 m. birželio 22 d., kai sumokėjo IĮ „Vairena už suteiktas teisines paslaugas dėl sprendimo panaikinimo, o į teismą su skundu dėl patirtos turtinės žalos atlyginimo kreipėsi 2013 m. rugpjūčio 19 d., t. y. praleidęs trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl padarytos žalos atlyginimo. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Nagrinėjamu atveju atsakovai prašė taikyti ieškinio senatį, todėl pareiškėjo reikalavimui atlyginti turtinę žalą, kuri kildinama iš šių institucijų neteisėtų veiksmų, ir pareiškėjui neprašant atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, yra pagrindas taikyti ieškinio senaties terminą. Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarime Nr. 39 „Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų taikymo teismų praktikoje“ nurodyta, jog byloje nustačius, kad ieškinio senaties terminas praleistas ir nėra pagrindo jį atnaujinti, o ginčo šalis reikalauja ieškinio senatį taikyti, teismas gali ieškinį atmesti, motyvuodamas vien ieškinio senaties termino pasibaigimu. Taigi nustačius atsakovų Alytaus miesto savivaldybės, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Inspekcijos, UAB „Alytaus planas“ neteisėtus veiksmus (CK 6.246 str.), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.) bei teisės pažeidimu padarytą žalą (CK 6.249 str.), atsakovams prašant taikyti ieškinio senatį bei esant minėtam ieškinio senaties taikymo teisiniam reglamentavimui, pareiškėjui praleidus ieškinio senaties terminą pažeistai teisei apginti, pareiškėjo skundas dėl turtinės žalos atlyginimo atmestas kaip nepagrįstas (CK 1.131 str. 1 d.).

III.

Pareiškėjas UAB „Miroda“ padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti, bei priteisti 50 Lt žyminio mokesčio.

Apeliacinis skundas (II t., b. l. 37–42) grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Pareiškėjas, turėdamas teigiamas Alytaus miesto savivaldybės nuolatinės statybos priežiūros komisijos ir Inspekcijos išvadas, o Alytaus miesto savivaldybės tarybai priėmus kardinaliai priešingą sprendimą, pats negalėjo suprasti, kuri valstybės institucija yra teisi, todėl aktyviais veiksmais ėmėsi ginti savo pažeistas teises, t. y. 2009 m. gruodžio mėnesį kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą.
2. Pirmosios instancijos teismas 2014 m. liepos 4 d. sprendime vertindamas situaciją byloje nagrinėjamu aspektu pripažino, kad teisinių paslaugų išlaidos (1 800 Lt) atsirado, kadangi atsakovų tarnautojai neatliko jiems priskirtų veiksmų, o tuo pačiu ir pripažino, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, nesuprato, kuri iš byloje minimų institucijų atliko darbą teisingai, o kuri suklydo.
3. Pareiškėjas prašė Alytaus miesto savivaldybės merą, vyriausiąjį architektą, Teritorijų planavimo ir statybos priežiūros departamento direktorių išanalizuoti esamą padėtį ir įvertinti galimumą statyti daugiaaukštį gyvenamąjį namą per mažame žemės sklype, bei leisti po statiniu formuoti žemės sklypą.
4. Alytaus miesto savivaldybės tarybos Aplinkos ir plėtros komitetas 2008 m. balandžio 8 d. posėdyje pritarė ginčo žemės sklypo planuojamam rengti detaliajam planui (posėdžio protokolas Nr. TP-8). Taigi UAB „Miroda“ ne savo valia pasirinko galimybę rengti detalųjį planą mažaaukštei statybai, o tik ieškodama išeities iš susidariusios padėties.
5. Viso detaliojo plano rengimo, derinimo ir tvirtinimo metu pareiškėjas manė, kad detalusis planas rengiamas pagal įstatymų reikalavimus ir neprieštarauja Alytaus miesto bendrajam planui. Be to, tai patvirtino Komisijos 2008 m. rugpjūčio 28 d. išvada derinti svarstomą detalųjį planą ir Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2008 m. patikrinimo akto bei 2009 m. rugsėjo 22 d.  patikrinimo akto Nr. 140 teigiamos išvados.
6. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pareiškėjo vadovės R. M., turinčios pedagoginį išsilavinimą, veiksmus ir nepagrįstai jai kėlė padidintus atidumo reikalavimus.
7. Šiuo atveju senaties termino pradžia yra 2011 m. gegužės 16 d., nes tik paskelbus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 16 d. nutartį tapo aišku, kad detaliojo plano rengėjas UAB „Alytaus planas“, Alytaus miesto savivaldybės nuolatinės statybos priežiūros komisija ir Inspekcija neatliko savo pareigų ir pateikė klaidingas išvadas.
8. Kadangi vidinis teisės pažeidimo suvokimas tiesiogiai susijęs su pačiu asmeniu, konkreti diena, kada asmuo sužinojo apie teisės pažeidimą, nustatoma pagal to asmens nurodymą.

Atsakovas Alytaus miesto savivaldybė prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime (II t., b. l. 47–51) pažymi, kad sprendimą dėl detaliojo plano tvirtinimo savivaldybės taryba priima savarankiškai, nepriklausomai nuo teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akte esančios teigiamos išvados. Pareiškėjo atstovė, pirkdama žemės sklypą, suprato, kad planuojamoje teritorijoje detaliuoju planu žemės sklypo ribos turi būti formuojamos ne mažaaukštei statybai, bet ten esančiam nebaigtam statyti 27 butų gyvenamajam namui (gyvenamajai daugiaaukščių ir aukštybinių gyvenamųjų namų statybai), o apie savo teisių pažeidimą pareiškėjas turėjo sužinoti 2009 m. gruodžio 10 d., kai nebuvo patvirtintas detalusis planas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, juridinio asmens vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai. Pareiškėjo atstovė netinkamai suformulavo sutarties užduotį, todėl UAB „Alytaus planas“ netinkamai ją įvykdė.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Inspekcijos, prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime (II t., b. l. 53–62) pabrėžia, kad planavimo organizatorius, rengdamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentą, privalo besąlygiškai vykdyti visus planavimo sąlygose nustatytus reikalavimus, susijusius su planavimo tikslais ir uždaviniais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Administracinis ginčas kilo dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų atlyginimo (ABTĮ 15 straipsnio 1dalies 3 punktas).

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į susiklosčiusią praktiką, nagrinėjant tokio pobūdžio bylas kompleksiškai turi būti taikomos Civilinio kodekso nuostatos.

Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, o žalą atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės.

Civilinių teisių gynyba nėra absoliuti ir gali būti ribojama įstatymu. Vienas ribojimų – ieškinio senatis, Civilinio kodekso 1.124 straipsnyje apibrėžta kaip įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo teises pareikšdamas ieškinį. Reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas.

Nagrinėjamu atveju atsakovai prašė taikyti senatį, todėl Civilinio kodekso 1.126 straipsnio reikalavimų laikytasi.

Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta ieškinio senaties termino pradžia, tačiau teismo išvados pagrįstos.

Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t.y. dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą. Pareiškėjo argumentai dėl sužinojimo apie teisių pažeidimą momento nepaneigia teismo išvadų dėl subjekto objektyvios pareigos sužinoti apie galimą teisių pažeidimą atsiradimo momento.

Pagal pareiškėjo nurodytas faktines aplinkybes, iš kurių kildinamas reikalavimas atsakovams dėl žalos atlyginimo, matyti, kad apie atsakovų veiksmus, kuriuos pareiškėjas laiko neteisėtais, jis turėjo sužinoti iš Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2009 m. gruodžio 10 d. sprendimo Nr. T-258 nepatvirtinti parengto teritorijos detaliojo plano. Pažymėtina, kad šiame administraciniame akte nurodyti pažeidimai buvo patvirtinti Kauno apygardos administraciniam teismui 2010 m.. birželio 14 d. išnagrinėjus administracinį ginčą dėl sprendimo. Tuo tarpu į teismą pareiškėjas dėl patirtos turtinės žalos atlyginimo kreipėsi tik 2013 m. rugpjūčio 19 d., t.y praleidęs trejų metų ieškinio senaties terminą.

Nustatyta faktinė aplinkybė pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį yra laikoma pagrindu ieškinį atmesti. Byloje nenustatyta reikšmingų aplinkybių, leidžiančių teismui pripažinti, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, praleistą terminą atnaujinti ir ginti pažeistą teisę.

Dėl paminėto pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Miroda“ apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.