Civilinė byla Nr. e2-795-464/2021
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02492-2015-0
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.6
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. rugsėjo 16 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų I. K. ir T. F. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 11 d. nutarties, kuria atmestas prašymas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovams T. F. K. ir I. K. dėl dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, restitucijos taikymo, turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, ir atsakovo T. F. K. priešieškinį ieškovei A. K. dėl be pagrindo įgyto turto priteisimo,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašė:
1.1. pripažinti negaliojančiomis atsakovų T. F. K. ir I. K. 2015 metais sudarytas dovanojimo sutartis, kuriomis T. F. K. sutuoktinei I. K. asmeninėn nuosavybėn dovanojo turtą, taikyti restituciją, priteisiant T. F. K. naudai padovanotą turtą, o nesant galimybių taikyti restituciją natūra – priteisti atitinkamo turto ekvivalentą pinigais;
1.2. pripažinti negaliojančia atsakovų T. F. K. ir I. K. 2013 m. rugpjūčio 27 d. sudarytą nekilnojamojo turto dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), taikyti restituciją, priteisiant T. F. K. naudai pastatą – gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini);
1.3. pripažinti nekilnojamąjį turtą – administracinį pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių T. F. K. ir I. K. nuosavybe;
1.4. priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad Jungtinių Amerikos Valstijų Floridos valstijos 12-osios apygardos teismas (toliau – JAV Floridos valstijos apygardos teismas) 2015 m. rugsėjo 11 d. sprendimu, kuris buvo pripažintas ir leistas vykdyti Lietuvos Respublikoje, ieškovei iš buvusio sutuoktinio, atsakovo T. F. K., priteisė 34 611 702 JAV dolerius ir procesines palūkanas kaip žalos, patirtos atsakovui T. F. K. laiku neperdavus ieškovei 23 mln. Gulf Keystone Petroleum Ltd paprastųjų akcijų pagal jų santuokos nutraukimo byloje priimtą teismo sprendimą, atlyginimą. Pasak ieškovės, jai ėmusis veiksmų dėl JAV Floridos valstijos apygardos teismo sprendimo įvykdymo, atsakovai sudarė ginčo sandorius siekdami sumažinti savo turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas dėl žalos atlyginimo, masę. Todėl visus sandorius, kuriais atsakovas T. F. K. pusę ginčo objektu tapusio turto neatlygintinai perdavė atsakovei I. K., ieškovė prašo pripažinti negaliojančiais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio pagrindu. Mano, kad egzistuoja visos sąlygos actio Pauliana institutui taikyti. Ieškovė teigia esanti atsakovo T. F. K. kreditorė, tai patvirtina JAV Floridos valstijos apygardos teismo sprendimas priteisti jai iš atsakovo žalos atlyginimą, šių sandorių atsakovai neprivalėjo sudaryti, abi jų šalys buvo nesąžiningos ir tokiu būdu siekė apsunkinti teismo sprendimo vykdymą. Be to, atsakovai santuokoje įgijo administracinį pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuris nepagrįstai įregistruotas kaip asmeninė I. K. nuosavybė, todėl prašo šį turtą pripažinti atsakovų bendrąja jungtine nuosavybe.
3. Atsakovas T. F. K. pateikė priešieškinį, prašydamas priteisti iš ieškovės A. K. 26 344 476,36 Eur be pagrindo įgytą turtą ir bylinėjimosi išlaidas.
4. Nurodė, kad tuo atveju, jei Gulf Keystone Petroleum Ltd akcijos ieškovei būtų buvusios perduotos teismo sprendime nurodytu metu, jų vertė būtų buvusi 99 757 210 JAV dolerių, tačiau, atsakovui pavėlavus įvykdyti savo pareigą ir akcijas perdavus 2012 m. kovo 1 d., ieškovė faktiškai gavo turto už 129 639 783 JAV dolerių. Kadangi ieškovė pareiškė reikalavimą dėl žalos atlyginimo, šis akcijų vertės prieaugis iš jos priteistinas kaip nepagrįstai gautas turtas.
5. Ieškovė, siekdama jos ieškinyje pareikštų reikalavimų užtikrinimo, teikė prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurie Vilniaus apygardos teismo įsiteisėjusiomis nutartimis patenkinti iš dalies arba visiškai, t. y.:
5.1. 2015 m. gruodžio 14 d. buvo areštuotas atsakovei I. K. nuosavybės teise priklausantis turtas: pastatas–gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini); ½ dalis transporto priemonės Land Rover Range Rover Sport; ½ dalis transporto priemonės Bentley Continental Supersport S; ½ dalis piniginių lėšų – 595 671,45 JAV dolerių, 222,94 Jungtinės Karalystės svarų sterlingų ir 87 096,79 Eur, iš viso – 616 932,74 Eur; ½ dalis pastato–dirbtuvių, ½ dalis pastato–sandėlio, ½ dalis pastato–ūkinio pastato, esančių adresu (duomenys neskelbtini), uždraudžiant bet kokį šio turto nuosavybės perleidimą arba apsunkinimą prievolėmis – įsipareigojimais; areštuotų nekilnojamųjų bei kilnojamųjų daiktų, išskyrus pinigines lėšas, valdytoja ir saugotoja paskiriant atsakovę I. K., paliekant jai teisę naudotis areštuotais daiktais.
5.2. 2015 m. gruodžio 17 d. buvo areštuotas atsakovei I. K. nuosavybės teise priklausantis turtas: žemės sklypas, pastatas–ūkinis pastatas, pastatas–stoginė, kitas inžinerinis statinys–kiemo statinys (baseinas), esantys adresu (duomenys neskelbtini); 19 605 Eur piniginės lėšos; transporto priemonė Bentley Continental Supersport S (patikslinant Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutartį), uždraudžiant bet kokį šio turto nuosavybės perleidimą arba apsunkinimą prievolėmis – įsipareigojimais;
5.3. 2016 m. sausio 25 d. buvo areštuotas atsakovei I. K. nuosavybės teise priklausantis turtas – administracinis pastatas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), uždraudžiant bet kokį šio turto nuosavybės perleidimą arba apsunkinimą prievolėmis – įsipareigojimais, areštuoto nekilnojamojo turto valdytoja ir saugotoja paskiriant atsakovę I. K., paliekant jai teisę naudotis areštuotu turtu.
6. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi šią civilinę bylą sustabdė iki kol įsiteisės JAV Floridos valstijos 2-osios apygardos Apeliaciniame teisme (toliau – JAV Floridos valstijos Apeliacinis teismas) priimtas sprendimas pagal T. F. K. apeliacinį skundą dėl JAV Floridos valstijos apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. sprendimo.
7. Atsakovai T. F. K. ir I. K. 2020 m. rugpjūčio 19 d. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti bylos nagrinėjimą ir panaikinti 2015 m. gruodžio 14 d., 2015 m. gruodžio 17 d. ir 2016 m. sausio 25 d. nutartimis pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Prašymą grindė tokia aplinkybe, kad JAV Floridos valstijos Apeliacinio teismo procesinis sprendimas yra jau įsiteisėjęs, išduodant 2020 m. birželio 22 d. „mandatą“, pagal kurį atsakovas T. F. K. neturi jokių įsipareigojimų ieškovei.
8. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi atsakovų prašymus atnaujinti sustabdytos bylos nagrinėjimą ir panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones atmetė, Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. lapkričio 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1557-464/2020, pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.
9. Nutartimi, priimta 2021 m. balandžio 27 d., pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių pateiktus duomenis apie tai, kad JAV teismuose procesas yra pasibaigęs ir įsiteisėjęs JAV Floridos valstijos Apeliacinio teismo priimtas galutinis procesinis sprendimas dėl JAV Floridos valstijos apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 11 d. sprendimo, konstatavo, jog bylos sustabdymo pagrindas yra išnykęs ir civilinės bylos nagrinėjimą atnaujino.
10. Atsakovai I. K. ir T. F. K. 2021 m. balandžio 28 d. pateikė naują prašymą panaikinti 2015 m. gruodžio 14 d., 2015 m. gruodžio 17 d. ir 2016 m. sausio 25 d. nutartimis taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad dėl pasikeitusių aplinkybių, t. y. JAV teismų sprendimų, kuriais ieškovės A. K. reikalavimai T. F. K. atmesti kaip nepagrįsti, kurias patvirtina 2021 m. balandžio 15 d. JAV Floridos valstijos Aukščiausiojo Teismo procesinis sprendimas, nebeliko pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Pažymėjo, kad ieškovės reikalavimas yra grindžiamas JAV teismų procesiniais sprendimais, kurie yra panaikinti, tokio reikalavimo pagrindu laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomas, kadangi tai nėra suderinama su proporcingumo ar ekonomiškumo principais.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
11. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 11 d. nutartimi atsakovų I. K. ir T. F. K. prašymo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones nepatenkino.
12. Teismas pažymėjo, kad pareikštu ieškiniu ieškovė I. K. prašė pripažinti negaliojančiais CK 6.66 straipsnio pagrindu atsakovų sudarytus dovanojimo sandorius, kuriais T. F. K. (buvęs ieškovės sutuoktinis) savo sutuoktinei I. K. padovanojo dalį jam priklausančio turto, bei pripažinti atsakovės I. K. santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe. Taikant atsakovų prašomas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones buvo konstatuota, kad tokiu būdu ieškovė siekė atkurti vienos iš ginčo sandorio šalių, t. y. jos buvusio sutuoktinio T. F. K., mokumą, siekdama ateityje į jį nukreipti reikalavimo teises, kylančias iš 2015 m. rugsėjo 11 d. JAV Floridos valstijos apygardos teismo priimto sprendimo. Be to, atsakovų jau anksčiau teiktų prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo turinys patvirtina, kad atsakovė I. K. siekia perleisti teismo areštuotą turtą, todėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimas neatitiktų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslo.
13. Kadangi sprendžiant ankstesnį atsakovų prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones buvo konstatuota, kad laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nagrinėjamoje byloje pakako ieškinio pagrįstumo įvertinimo pagal prima facie (iš pirmo žvilgsnio) doktriną, teismas atsakovų nurodomą aplinkybę, jog ieškovė galbūt jau nebeturi reikalavimo teisės į vieną iš atsakovų, pripažino neteikiančią pagrindo spręsti apie išnykusį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį dėl preliminariai nepagrįsto ieškinio.
14. Teismas pažymėjo, kad atsakovai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių tokį faktinių aplinkybių pasikeitimą, kad dėl to išnyko pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o būtent, kad išnyko taikant laikinąsias apsaugos priemones konstatuota grėsmė teismo sprendimo tinkamam įvykdymui, jeigu jis būtų priimtas ieškovės naudai. Pritaikant ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones buvo nustatyta, kad atsakovai, sužinoję apie ieškovės inicijuotą ginčą, perleido vieną iš transporto priemonių tretiesiems asmenims, o dalį Lietuvos bankuose buvusių pinginių lėšų pervedė į užsienio bankuose atidarytas sąskaitas. Šios aplinkybės nėra paneigtos arba įrodyta priešingai.
15. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovų prašymą, taip pat atkreipė dėmesį ir į tai, kad atsakovams turint galimybę šiuo metu parduoti turtą už rinkos ar aukštesnę kainą, jie galėtų teikti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, atsižvelgiant į šalių interesų pusiausvyrą ir proceso įstatyme numatytas alternatyvias priemones. Atsakovų prašymas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones jau ne kartą buvo nagrinėjamas teismuose ir atmestas, nenustačius nei neproporcingo atsakovės I. K. teisių suvaržymo, nei kitų pažeidimų. Atsakovai savo prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo nepaneigė teismo nutartyse, kuriomis buvo taikomas turto areštas, o taip pat atmetamas jų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, konstatuotų aplinkybių.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
16. Atsakovai I. K. ir T. F. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 11 d. nutartį ir priimti naują procesinį sprendimą – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
16.1. Teismas nevertino ir neanalizavo atsakovų prašyme nurodytų aplinkybių, kad yra išnykęs ieškinio pagrindas bei dalykas. Ieškinio pagrindu buvo nurodytas JAV teismo sprendimas, kuriuo ieškovei iš atsakovo T. F. K. buvo priteistas žalos atlyginimas ir kurį buvo leista vykdyti Lietuvos Respublikoje. Tačiau JAV Aukščiausiasis Teismas ieškinyje nurodytą sprendimą panaikino, be to, panaikino ir atsakovo turtui taikytą areštą.
16.2. Ieškovė neturi ir negali turėti jokių kreditorinių reikalavimų atsakovui T. F. K., o tuo labiau atsakovei I. K., todėl ir laikinosios apsaugos priemonės šioje byloje negali būti taikomos, kadangi tam nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Ieškovė nėra atsakovo kreditore, todėl neturi teisės reikšti actio Pauliana ieškinio.
16.3. Nutartis prieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams, ja yra siekiama revizuoti kitos valstybės teismo sprendimą, netinkamai interpretuojant ir aiškinant JAV Aukščiausiojo Teismo sprendimą.
16.4. Skundžiamą nutartį priėmė šališkas teismas, gindamas išimtinai ieškovės neteisėtus interesus ir nesigilindamas į atsakovų prašyme išdėstytas faktines aplinkybes bei jų pagrindą.
17. Ieškovė A. K. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo tokius pagrindinius argumentus:
17.1. Sprendžiant, ar atsakovas T. F. K. padarė daugiau nei 34 milijonų JAV dolerių žalą ieškovei, JAV Floridoje abiejų instancijų teismų sprendimai yra prima facie dokumentai, patvirtinantys, kad tokia žala buvo padaryta. JAV apeliacinės instancijos teismo sprendimu tik buvo nustatyta, kad galutinį sprendimą turi priimti civilinių bylų, o ne šeimos bylų teismas. Nėra jokių aplinkybių, iš kurių galima būtų padaryti išvadą, kad civilinių bylų teismas ar Lietuvos teismai galėtų nepatvirtinti šeimos bylų teismo ir ekspertės padarytų išvadų dėl padarytos žalos (nuostolių) dydžio.
17.2. Esminės faktinės aplinkybės nepasikeitė. Atsakovas T. F. K. turi prievolę atlyginti daugiau nei 34 milijonų JAV dolerių žalą ieškovei, o teismo sprendimas yra tik įrodymas dėl tokios prievolės buvimo. Nepasikeitė jokia faktinė aplinkybė, dėl kurios galėtų išnykti pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
17.3. Lietuvos teisme nagrinėjama byla buvo pradėta ne 2015 metų teismo sprendimo pagrindu, o atsakovo T. F. K. ieškovei 2012 metais padarytos žalos (nuostolių) pagrindu. Priešingu atveju atsakovai šioje byloje neprašytų taikyti 1 metų ieškinio senaties termino.
17.4. Tuo atveju, jei bus panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, atsakovai perleis ginčo turtą, tai patvirtina jų ankstesnis elgesys, kuomet jie dalį turto pardavė / pervedė pingines lėšas į užsienio bankus.
Teisėja
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų
18. Lietuvos apeliaciniame teisme 2021 m. rugsėjo 16 d. 07 val. 51 min. gautas apeliantų I. K. ir T. F. K. atstovės prašymas priimti naują įrodymą – JAV Floridos valstijos apygardos teismo 2018 m. birželio 6 d. nutartį dėl apeliacinių nurodymų ir tolimesnio bylos nagrinėjimo su vertimu į lietuvių kalbą. Prašyme nurodyta, kad šis įrodymas patvirtina atskirajame skunde dėstomus argumentus, susijusius su ieškinio pagrindo ir dalyko pasikeitimu ir dėl to išnykusia ieškinio preliminaraus pagrįstumo sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.
19. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
20. Taigi, apeliantai visų pirma turėjo nurodyti konkrečias aplinkybes, kodėl pateiktas įrodymas – 2018 m. birželio 6 d. priimta nutartis – negalėjo ir nebuvo teikiama pirmosios instancijos teismui kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir kodėl būtinybė šį įrodymą teikti atsirado tik šiuo metu, t. y. prieš pat 2021 m. rugsėjo 16 d. 9.00 val. teismo posėdį. Įrodymų, kad šis dokumentas buvo teiktas pirmosios instancijos teismui, tačiau šis jį būtų atsisakęs priimti, taip pat nepateikta. Todėl apeliantų teikiamas įrodymas į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą nepriimamas.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo
21. Apeliacijos dalyką nagrinėjamoje byloje sudaro teismo nutarties, kuria atmestas kaip nepagrįstas apeliantų I. K. ir T. F. K. prašymas panaikinti 2015 m. gruodžio 14 d., 2015 m. gruodžio 17 d. ir 2016 m. sausio 25 d. nutartimis jų turtui pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
22. Pagal CPK 149 straipsnį laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi. Nors CPK 149 straipsnyje nenurodyti laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrindai, sisteminė CPK nuostatų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, analizė leidžia teigti, kad teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikinamos, jei dėl pasikeitusių aplinkybių išnyko šių priemonių taikymo pagrindas, arba laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1578-823/2016; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-668-236/2017; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-804-516/2017; 2020 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1714-881/2020; 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-638-798/2021).
23. Taigi, prašymas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones gali ir turi būti grindžiamas tik pasikeitusiomis, palyginus su tuo momentu, kai laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos, faktinėmis aplinkybėmis, o ne nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, motyvų vėlesniu kvestionavimu.
24. Jau ne pirmą kartą apeliantai siekia jų turto atžvilgiu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Toks prašymas jau buvo atmestas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi, kuri Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1557-464/2020 palikta nepakeista (Lietuvos teismų informacinė sistema LITEKO). Tiek teikdami pirmąjį prašymą, tiek ir pakartotinį prašymą, nagrinėjamą šioje byloje, apeliantai aplinkybių pasikeitimą siejo su JAV teismuose nagrinėjamu ieškovės ir apelianto T. F. K. kitu ginču bei jį sprendžiant priimtais procesiniais sprendimais. Tačiau, kaip teisingai spęsta skundžiamoje nutartyje, apeliantų įvardytos aplinkybės dėl kito teisminio ginčo baigties nesuponuoja išvados, kad yra išnykę ar iš esmės pasikeitę buvę laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindai.
25. Tiek savo prašyme, tiek ir atskirajame skunde apeliantai nurodo, kad po to, kai JAV Floridos valstijos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. balandžio 15 d. atsisakė nagrinėti ieškovės skundą dėl JAV Floridos valstijos Apeliacinio teismo sprendimo, nebėra vienos iš actio Pauliana taikymo sąlygos, t. y. ieškovė neturi reikalavimo teisės apeliantams, nėra jų kreditorė, todėl ir reikalavimas pareikštas šiuo pagrindu negali būti tenkinamas. Kitaip tariant, apeliantai siekia įrodyti tai, kad išnyko viena iš būtinųjų CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – ieškinio preliminarus pagrįstumas.
26. Tokie atskirojo skundo argumentai stokoja pagrįstumo. Preliminaraus ieškinio (priešieškinio) pagrįstumo vertinimas leistų teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones (arba, atitinkamai, jas panaikinti) tik tais atvejais, kai reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, pasirinktas neleistinas ar aiškiai neįmanomas civilinių teisių gynybos būdas arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje (priešieškinyje) nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. tik tais atvejais, kai jau ieškinio (priešieškinio) priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. e2-831-516/2020).
27. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo pasisakyta ir tokiu aspektu, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą ir vertindamas reikalavimas pagal prima facie (iš pirmo žvilgsnio) doktriną teismas nenagrinėja argumentų dėl ieškinio (priešieškinio) nepagrįstumo iš esmės, t. y. netiria ir nevertina ieškinio faktinių bei teisinių argumentų, vien preliminariai nustatydamas tikimybę, ar pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas šiuos reikalavimus pareiškusiam asmeniui palankus teismo sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų apsaugos priemonių, galėtų pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016; 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-732-943/2020; 2021 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-294-881/2021). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, teismui pakanka įsitikinti, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais ir ar ieškinio argumentai paremti įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015; 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015; 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-458-330/2019).
28. Taigi, pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos įvertinimas negali būti grindžiamas detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų ar pateiktų įrodymų analize. Todėl visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad apeliantai, savo prašymą grįsdami argumentais dėl JAV priimtų procesinių sprendimų esmės ir jų reikšmės taikant CK 6.66 straipsnį, iš esmė siekia vienos iš actio Paulina sąlygų teisinio įvertinimo, o tai sudaro bylos nagrinėjimo iš esmės dalyką. Dar daugiau, abi ginčo šalys skirtingai supranta ir interpretuoja JAV teismų priimtų procesinių sprendimų turinį bei jų reikšmę nagrinėjamam ginčui. Ieškovė teigia, kad JAV Floridos valstijos Apeliacinis teismas iš dalies pakeitė ir iš dalies pripažino JAV Floridos valstijos apygardos teismo sprendimą, kuriuo jai iš apelianto F. T. K. buvo priteistas žalos atlyginimas. Tuo tarpu apeliantai tvirtina, kad įsiteisėjusiu sprendimu ieškovės reikalavimas yra atmestas visiškai.
29. Kaip jau buvo pasisakyta ir nagrinėjant pirmą apeliantų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, jas pritaikyti pakako ieškinio pagrįstumo įvertinimo pagal prima facie (iš pirmo žvilgsnio) doktriną. Todėl ir spendžiant laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą būtent tokia apeliantų akcentuojama aplinkybė, kad ieškovė galbūt jau nebeturi reikalavimo teisės į vieną iš apeliantų, neteikia pagrindo išvadai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas jau nėra reikalingas, nes ieškinys preliminariai nepagrįstas. Nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip patvirtinančios faktinės situacijos, kiek tai susiję su ieškinio preliminariu pagrįstumu, pasikeitimą.
30. Atskirojo skundo argumentai, susiję su JAV priimtų sprendimų revizija, taip pat atmestini kaip nepagrįsti. Apeliantų siekiamos panaikinti laikinosios apsaugos priemonės yra pritaikytos konkrečioje Lietuvos Respublikos bendrosios kompetencijos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje, taikant nacionalinės teisės aktus. Tuo tarpu JAV nagrinėtose bylose priimti tų teismų sprendimai dėl turto arešto būtent tų bylų faktinių aplinkybių kontekste, taikant JAV teisės aktus. Kitoje valstybėje priimti atitinkami sprendimai neturi įtakos sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, nes tokios priemonės buvo taikytos užtikrinant šioje konkrečioje civilinėje byloje pareikštus reikalavimus, kurie dar nėra išnagrinėti.
31. Apeliantai neginčija skundžiamos nutarties išvadų, susijusių su tebeegzistuojančia ir nepaneigta grėsme teismo sprendimo tinkamam įvykdymui. Kadangi bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai, o apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas skundo ribų, apeliantų neginčijamos pirmosios instancijos teismo išvados dėl neišnykusios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui nevertinamos ir dėl jų nepasisakoma (CPK 320, 338 straipsniai).
32. Sutiktina su apeliantais tuo aspektu, kad taikant tokias varžančias procesines priemones, kaip turto areštas, visuomet egzistuoja poreikis nepažeisti proceso šalių interesų pusiausvyros bei proporcingumo principo. Todėl vertindamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą proporcingumo aspektu teismas privalo atsižvelgti ir į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jeigu laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir į padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-936-823/2018). Visgi šiuo konkrečiu atveju sprendžiamas ne laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, bet jų panaikinimo klausimas, todėl ir įrodinėjimo dalykas – aplinkybių esminis pasikeitimas, lyginant su buvusiomis šių priemonių taikymo metu – yra kitoks nei jas taikant. Jokių aplinkybių visuma nesudaro pagrindo spręsti, kad dabar galiojančios laikinosios apsaugos priemonės pernelyg ar neproporcingai varžo apeliantų teises, juo labiau kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje įvardijo ir alternatyvas, kuriomis apeliantai galėtų pasinaudoti (žr. nutarties 15 punktą).
33. Priešingai nei teigiama atskirajame skunde, vien tai, kad apeliantų prašymą nagrinėjusi teisėja priėmė jiems nepalankų, tačiau teisingą ir pagrįstą procesinį sprendimą, nesudaro pagrindo kaltinti teismą šališkumu. Be to, kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė 2021 m. liepos 15 d. nutartimi yra išsprendusi bylą nagrinėjančios teisėjos nušalinimo klausimą ir tokį prašymą atmetusi, nenustačius tam jokių objektyvių pagrindų.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Dalia Kačinskienė