Civilinė byla Nr. 2A-22-413/2012
Pirmosios instancijos teismo teisėja Valdonė Račiūnienė;
procesinio sprendimo kategorijos: 35.4;42.10.;
(S)
121.15.; 121.18.;121.21.
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. sausio 12 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algimanto Kukalio ir Ramūno Mitkaus,
sekretoriaujant Irenai Nikolajenko,
dalyvaujant ieškovų atstovams V. M. ir advokatei Stefanijai Bukelienei,
atsakovo atstovui advokatui Jurgiui Kaušiniui,
trečiajam asmeniui V. M.,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Apskaitos etika“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 27 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-437-774/2011 pagal ieškovų VšĮ „Ketvirtoji valdžia“ ir Lietuvos žurnalistų sąjungos Kauno skyriaus ieškinį atsakovui UAB „ Apskaitos etika“, trečiajam asmeniui V. M. įmonei dėl įpareigojimo įvykdyti prievolę natūra.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.Ginčo esmė
Ieškovai VšĮ „Ketvirtoji valdžia“ ir Lietuvos žurnalistų sąjungos Kauno skyrius prašė įpareigoti atsakovą UAB „ Apskaitos etika“ per trisdešimt dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti pastato, esančio V. P. g. 48, Kaune, gatvės laiptų ir terasos rekonstrukcijos darbus pagal perduotą techninį projektą. Atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, suteikti ieškovui teisę atlikti darbus atsakovo lėšomis (t. 1, b.l. 3-5).
Ieškovų reikalavimas buvo grindžiamas tuo, kad 2004 m. vasarą tretysis asmuo architektas V. M., vykdęs atsakovo pastato projektavimo darbus, kreipėsi į ieškovą, kaip gretutinio žemės sklypo naudotoją, prašydamas duoti sutikimą atsakovo administracinio pastato, esančio V. P. g. 50, Kaune, statybai. Ieškovui tokį sutikimą davus, šalys ir tretysis asmuo pasirašė įsipareigojimų protokolą, pagal kurį: 1) ieškovai įsipareigojo gauti iš Kauno miesto savivaldybės projektavimo sąlygas jiems priklausančio pastato gatvės laiptų ir terasos rekonstrukcijai atlikti, pateikti jas trečiajam asmeniui bei duoti atsakovui reikiamus sutikimus statant pastatą V. P. g. 50; 2) tretysis asmuo įsipareigojo parengti ieškovams priklausančio pastato gatvės laiptų ir terasos rekonstrukcijos techninį projektą ir jį suderinti su kompetentingomis institucijomis; 3) atsakovas įsipareigojo atlikti ieškovams priklausančio pastato gatvės laiptų ir terasos rekonstrukcijos darbus pagal parengtą techninį projektą, perdažyti rūsio salės sienas bei išsaugoti funkcionuojančius ortakius statybų procese. Ieškovai ir tretysis asmuo savo įsipareigojimus įvykdė, atsakovas prisiimtus įsipareigojimus įvykdė iš dalies – neatliko laiptų rekonstrukcijos darbų.
Atsakovas teigė, kad jo prievolė pasibaigė tinkamu jos įvykdymu kitu būdu. Ieškovai su tokia pozicija nesutiko, kadangi atsakovo neprašė atlikti papildomus ar kitus darbus, jų neužsakė ir nepriėmė, atsakovo pateiktų sąmatų nepasirašinėjo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. sausio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino, įpareigojo atsakovą UAB „Apskaitos etika“ per trisdešimt dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti pastato, esančio V. P. g. 48, Kaune, gatvės laiptų ir terasos rekonstrukcijos darbus pagal perduotą V. M. įmonės techninį projektą. Atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, suteikė teisę ieškovams VšĮ „Ketvirtoji valdžia“ ir Lietuvos žurnalistų sąjungos Kauno apskrities skyriui atlikti pastato, esančio V. P. g. 48, Kaune, gatvės laiptų ir terasos rekonstrukcijos darbus pagal perduotą V. M. įmonės techninį projektą ieškovų pasirinktam kompetentingam rangovui atsakovo UAB „ Apskaitos etika“ lėšomis. Priteisė iš atsakovo UAB „ Apskaitos etika“ ieškovui VšĮ „Ketvirtoji valdžia“ 132 Lt žyminio mokesčio ir 1000 Lt išlaidų už advokato teisinę pagalbą bei 116,82 Lt pašto išlaidų valstybės naudai (t.2, b.l. 106-111).
Teismas nustatė, kad patalpos, unikalus Nr.19/872-0003-01-1:0001, esančios Kaune, V. P. g. 48, privačios nuosavybės teise priklauso VšĮ „Ketvirtoji valdžia“. Administracinės patalpos, unikalus Nr. 19/872-0003-01-1:0002, ir kiemo statiniai (kiemo aikštelė), unikalus Nr. 19/872-0003-02-2, esantys Kaune, V. P. g. 48, privačios nuosavybės teise priklauso Lietuvos žurnalistų sąjungos Kauno apskrities skyriui. 2004 m. spalio mėn. tretysis asmuo V. M. parengė pastato, esančio V. P. g. 48, Kaune, priešprojektinius pasiūlymus, o 2009 m. sausio mėn. - šio objekto techninį projektą. 2005m. sausio 30 d. šalys ir tretysis asmuo pasirašė įsipareigojimų protokolą, kuriuo atsakovas UAB „Apskaitos etika“ įsipareigojo atlikti pastato V. P. g. 48, Kaune, gatvės laiptų ir terasos rekonstrukcijos darbus pagal suderintus priešprojektinius pasiūlymus. Darbus įsipareigojo atlikti gavus suderintą techninį projektą ir leidimą statybai; perdažyti šio pastato rūsio salės sienas; vykdant statybas, išsaugoti funkcionuojančius ortakius. Protokole numatyta, kad atsakovas turi teisę sustabdyti savo įsipareigojimų vykdymą ir jų nevykdyti, jei Lietuvos žurnalistų sąjungos Kauno apskrities skyrius ir VšĮ „Ketvirtoji valdžia“ neįvykdys šiuo protokolu prisiimtų įsipareigojimų. V. M. įmonė, atstovaujama savininko V. M., įsipareigojo pagal suderintus priešprojektinius pasiūlymus paruošti pastato, esančio V. P. g. 48, Kaune, gatvės laiptų ir terasos rekonstrukcijos techninį projektą ir jį suderinti su reikalingomis instancijomis. Ieškovai įsipareigojo išsiimti iš Kauno miesto savivaldybės projektavimo sąlygas pagal suderintus priešprojektinius pasiūlymus pastato V. P. g. 48, Kaune, gatvės laiptų ir terasos rekonstrukcijai atlikti ir pateikti jas projektavimo įmonei; ne vėliau kaip per 5 (penkias) darbo dienas nuo UAB „Apskaitos etika“ rašytinio prašymo gavimo dienos išduoti atsakovui sutikimą statyti žemės sklype V. P. g. 50, Kaunas, pastatą pagal pasirašymo metu su Kultūros vertybių apsaugos departamento Kauno teritorinio padaliniu suderintas sąlygas pastato projektavimui; ne vėliau kaip per 5 (penkias) darbo dienas nuo UAB „Apskaitos etika“ rašytinio prašymo gavimo dienos išduoti bendrovei visus kitus sutikimus, kurie yra ar bus reikalingi statyti pastatą V. P. 50, Kaune pagal suderintas sąlygas pastato projektavimui. Teismas bylos rašytinių įrodymų pagrindu (žemės sklypo V. P. g. 50, Kaune detaliuoju planu, suderintu su visomis derinančiomis institucijomis; trečiojo asmens parengtu ir su visomis institucijomis suderintu pastato, esančio V. P. g. 48, Kaune, gatvės laiptų ir terasos rekonstrukcijos darbų techniniu projektu; Statybinės teismo ekspertizės akto išvada) pažymėjo, kad ieškovai ir tretysis asmuo savo įsipareigojimus pagal 2005 m. sausio 30 d. protokolą įvykdė. Atsakovas 2005 m. sausio 31 d. įsipareigojimų protokole numatytas prievoles įvykdė tik iš dalies. 2007 m. liepos 23 d. šalių surašytame apžiūrėjimo akte šalys pripažino, kad dėl atsakovo pastato statybos daroma žala ieškovams priklausančio pastato rūsio sienoms, kurias atsakovas buvo įsipareigojęs perdažyti pagal Protokolo sąlygas. Šioje dalyje atsakovas Protokolą įvykdė - perdažė rūsio sienas, nors tai ieškovai sieja ne vien su Protokolo vykdymu, bet ir su atsakovo padarytos žalos atlyginimu. Likusioje dalyje, t. y. dėl ieškovams priklausančio pastato gatvės laiptų ir terasos rekonstrukcijos darbų atlikimo pagal suderintą techninį projektą atsakovas prievolę pažeidė. Teismas nurodė, kad Protokole darbų atlikimo terminai nebuvo apibrėžti, todėl 2009 m. vasario 25 d. ieškovai nustatė atsakovui septynių dienų terminą nuo reikalavimo gavimo dienos darbams pradėti ir trisdešimties dienų terminą nuo darbų pradžios jiems užbaigti. Atsakovas ieškovų nustatytų terminų prievolei įvykdyti neginčijo. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad UAB „Apskaitos etika“ buvo verčiamas pasirašyti Protokolą jam nenaudingomis sąlygomis ir nustatė priešingai, kad būtent pats atsakovas kreipėsi į ieškovus pasirašyti sutikimą, kad galėtų vykdyti savo administracinio pastato statybą V. P. g. 50. Teismas konstatavo, kad pasirašius protokolą tarp šalių atsirado sutartiniai teisiniai santykiai. Tikroji šalių valia, pasirašant 2005 m. sausio 31 d. įsipareigojimų protokolą, buvo: atsakovo - gauti projektavimo sąlygas ir reikiamus sutikimus iš ieškovų (gretimo žemės sklypo bendraturčių) ir pasistatyti administracinį pastatą V. P. g. 50, Kaune; ieškovų - už duodamą sutikimą atlikti jų pastato, esančio V. P. g.48, Kaune, gatvės laiptų ir terasos rekonstrukcijos darbus pagal suderintus priešprojektinius pasiūlymus; trečiojo asmens - atlikti projektavimo darbus. Teismas sprendė, kad šalių 2005 m. sausio 31 d. susitarimas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir nenustatė kitų jo negaliojimo pagrindų. Sudarydamos tokį susitarimą, šalys susitarė dėl esminių sutarties sąlygų. Teismas nesutiko su atsakovo atsiliepimo į ieškinį motyvais, kad atsakovas negalėjo vykdyti savo įsipareigojimų, nes nebuvo išduotas statybos leidimas, kadangi tai buvo nesudėtingas II grupės statinys, kuriam statybos leidimas nereikalingas. Apie tai, kad statinio projektas parengtas tinkamai ir atitinka įstatymo keliamus reikalavimus atsakovui buvo žinoma, nes jam buvo pateikta visa projektinė dokumentacija. Teismas pripažino nepagrįstu ir kitą atsakovo motyvą, kuriuo jis tvirtino, kad jo prievolės pagal 2005 m. sausio 31 d. susitarimą yra pasibaigusios tinkamu prievolės įvykdymu. Nei pasirengimo bylai, nei teismo teisminio nagrinėjimo metu atsakovas nepatvirtino savo nurodytų aplinkybių leistinomis įrodinėjimo priemonėmis ir tokiu būdu neįrodė, kad pateikė ieškovams pasiūlymą ginčo laiptų rekonstrukcijos darbus pakeisti kitos rūšies prievolėmis, kad ieškovai su tokiu atsakovo pasiūlymu sutiko, kad atsakovo prievolės įvykdymą kitu būdu ieškovai priėmė ir įskaitė. Teismas pažymėjo, kad atsakovas yra juridinis asmuo - verslininkas, todėl tinkamą savo prievolės įvykdymą privalėjo įrodinėti leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, t.y. buhalterinės apskaitos (finansinės atskaitomybės) dokumentais, rašytinėmis sutartimis, atliktų darbų priėmimo aktais, sąskaitomis – faktūromis, kasos dokumentais ir pan., tačiau tokie įrodymai teismui nebuvo pateikti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliacniu skundu atsakovas UAB „Apskaitos etika“ prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 27 d. sprendimą, ieškovų ieškinį atmesti ir priteisti atsakovui bylinėjimosi išlaidas (t.2, b.l. 118-127). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Dėl prievolės įvykdymo kitu būdu
2005 m. sausio 31 d. Įsipareigojimų protokolo pagrindu atsakovas įgijo dvi savarankiškas prievoles: 1) perdažyti Pastato rūsio sienas; 2) ieškovams pateikus statybos leidimą bei trečiojo asmens V. M. įmonės tinkamai parengtą ir suderintą techninį projektą, atlikti Pastato gatvės laiptų ir terasos rekonstrukcijos darbus. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad atsakovas tinkamai įvykdė Įsipareigojimų protokolu prisiimtą prievolę perdažyti Pastato rūsio sienas. Ginčas kilo dėl antrosios prievolės, t.y. Pastato gatvės laiptų ir terasos rekonstrukcijos darbų, įvykdymo. Ieškovai pareikštu ieškiniu pateikė reikalavimą įpareigoti Atsakovą šią prievolę įvykdyti natūra, o Atsakovas savo procesiniuose dokumentuose įrodinėjo, kad ši prievolė yra įvykdyta kitu nei Įsipareigojimų protokole nurodytu būdu ir šį prievolės įvykdymo būdą Ieškovai yra priėmę. Tačiau teismas atmetė atsakovo argumentus, susijusius su prievolės įvykdymu kitu būdu. Atsakovo vertinimu, tokia išvada buvo padaryta netinkamai taikant materialinės teisės normas, reglamentuojančias prievolės įvykdymą kitu būdu, o tuo pačiu padarant procesinių teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, pažeidimus, lėmusius neteisingą šios civilinės bylos išsprendimą. Nagrinėjamoje civilinėje byloje tarp šalių nekilo ginčo dėl to, jog atsakovas Pastate faktiškai atliko visą eilę Įsipareigojimų protokole nenurodytų darbų, t.y. Pastato dujotiekio (dujinių radiatorių) įrengimo, vidaus ir fasado sienų, kiemo dangos remonto darbus ir šių darbų atlikimo faktą ieškovai aiškiai ir vienareikšmiškai pripažino ir to neneigė.
Kitų darbų atlikimo faktą pagrindžia sąmatos, atliktų darbų aktai, susitarimai dėl darbų atlikimo. Šie rašytiniai įrodymai patvirtina tai, kad atsakovą su trečiaisiais asmenimis siejo rangos teisiniai santykiai, kurių pagrindu būtent ir buvo atlikti kiti darbai ieškovų naudai. Atsakovo vertinimu, atsižvelgiant į nurodytus argumentus, buvo akivaizdus pagrindas konstatuoti, jog atsakovas Pastate atliko kitus darbus, konstatavus tokią aplinkybę, buvo būtina įvertinti tokios aplinkybės teisinę reikšmę ieškovų pareikšto reikalavimo ir atsakovo pateiktų atsikirtimų kontekste. Teismo sprendime toks Kitų darbų atlikimo faktas apskritai liko tinkamai neįvertintas ir dėl jo absoliučiai nebuvo pasisakyta.
Atsakovas visą laiką nuosekliai laikėsi pozicijos, jog ieškovai patys sutiko, patvirtindami savo tokį sutikimą žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais, priimti kitus darbus vietoje Įsipareigojimų protokole numatytos atsakovo prievolės atlikti Pastato gatvės laiptų ir terasos rekonstrukcijos darbus. Tokia apelianto pozicija grindžiama tuo, kad Įsipareigojimų protokolas buvo surašytas 2005 m. sausio 31 d. ir ieškovai įsipareigojo atsakovui pateikti visą būtiną statybinę dokumentaciją (projektavimo sąlygų sąvada, statybos leidimą, tinkamai parengtą ir su atitinkamomis institucijomis suderintą technini projektą), tačiau tai ilgą laiką nebuvo padaryta. Tokiu būdu ieškovai nevykdė savo atžvilgiu Protokolu prisiimto įsipareigojimo ir nesudarė sąlygų tam, kad atsakovas galėtų atlikti Pastato gatvės laiptų ir terasos rekonstrukcijos darbus. Atsižvelgiant į tokią susidariusią situaciją, atsakovas geranoriškai pasiūlė ieškovams, jog Įsipareigojimų protokole numatyta prievolė - atlikti Pastato gatvės laiptų ir terasos rekonstrukcijos darbus - būtų įvykdyta kitu būdu, t.y. kitų darbų atlikimu. Ieškovai su tokiu pasiūlymu sutiko ir šiuo pagrindu atsakovas, didžiąja dalimi per 2007-2008 m., pasitelkęs trečiuosius asmenis, atliko kitus darbus, taigi kitu būdu įvykdė savo prievolę (Kitų darbų vertė pagal pateiktus rašytinius įrodymus viršija 30 000,00 Lt sumą).
Ieškinyje ieškovai laikėsi pozicijos, jog šioje civilinėje byloje nėra jokių įrodymų, jog Kiti darbai buvo atlikti su ieškovų sutikimu. Tokios pozicijos laikėsi ir teismas. Apeliantas nurodė, kad nagrinėjamu atveju yra reikšmingas laiko tarpas, kuris praėjo nuo Įsipareigojimų protokolo sudarymo momento (2005-01-31) iki to momento, kai ieškovai atsakovui pateikė 2009 m. vasario 25 d. Reikalavimą dėl darbų atlikimo, kartu pateikdami ir Pastato gatvės laiptų ir terasos rekonstrukcijos darbų techninį projektą. Laiko atžvilgiu tarp šių dviejų juridinių faktų praėjo itin ilgas laiko tarpas, t.y. daugiau nei keturi metai. Be to, Pastato gatvės laiptų ir terasos rekonstrukcijos darbų techninis projektas taip pat buvo parengtas tik 2009 m., nors atlikti šiuos veiksmus nebuvo jokių trukdžių nuo pat Įsipareigojimų protokolo pasirašymo dienos. Kiti atsakovo darbai buvo atlikti 2007-2008 m. Akivaizdu, jog ieškovai pradėjo reikalauti Įsipareigojimu protokole numatytos prievolės įvykdymo tik 2009 m., o iki tol tokio reikalavimo nebuvo pareiškę. Atsakovo vertinimu, toks ieškovų „delsimas“ aiškiai patvirtina, jog ieškovai šią prievolę laikė įvykdyta kitu būdu ir, tik praėjus ilgam laiko tarpui, dėl atsakovui nežinomų priežasčių, pradėjo nepagrįstai ir nesąžiningai reikalauti, jog būtų įvykdyta Protokole nurodyta prievolė. Šiuo atveju bet koks atidus ir rūpestingas asmuo, matydamas jog įsipareigojimai nevykdomi itin ilgą laiką, operatyviai imtųsi priemonių, kad asmenys, nevykdantys savo įsipareigojimų, būtų priversti šiuos įsipareigojimus įvykdyti. Atsakovo vertinimu, tokie ieškovų veiksmai, kai itin ilgą laiko tarpą nebuvo imtasi jokių veiksmų ir buvo leidžiama Pastate atlikti Kitus darbus, patvirtina, jog Ieškovai sutiko, kad Įsipareigojimų protokole nurodyta prievolė būtų įvykdyta kitu būdu, t.y. kitais darbais.
Atsakovas niekada nėra gavęs jokių ieškovų pretenzijų dėl savivaliavimo atliekant Kitus darbus ar reikalavimų sustabdyti šiuos darbus. Todėl akivaizdu, jog ieškovai objektyviai negalėjo nepastebėti Kitų darbų atlikimo jiems priklausančiame Pastate (ypatingai atsižvelgiant į pakankamai ilgą šių darbų vykdymo terminą (2007-2008 m.). Be to, Pastate yra kiekvieno iš ieškovų buveinė ir veikia administracija. Taigi ieškovai, pastebėję, kad Pastate atliekami Įsipareigojimų protokolu nesulygti statybos darbai (Kiti darbai), ir nepageidaudami, jog šie darbai būtų atliekami, turėjo galimybę ir pareigą nedelsdami informuoti atsakovą apie būtinybę nutraukti šiuos darbus, tačiau tokių veiksmų neatliko. Atsakovo vertinimu, tokios aplinkybės aiškiai patvirtina ieškovų valią priimti Kitus darbus vietoj Įsipareigojimų protokole numatytų darbų. Vien ta aplinkybė, jog ieškovai faktiškai naudojasi visais atsakovo papildomai atliktais darbais, patvirtina ieškovų sutikimą tokių darbų atlikimui, jų priėmimą ir tuo pačiu sutikimą pakeisti prievolės įvykdymo būdą. Priešingu atveju ieškovai būtų reikalavę, jog atsakovas pašalintų tokių, neva savavališkai ir be ieškovų žinios atliktų, darbų rezultatus.
Atsakovas neturėjo jokio kito pagrindo atlikti Kitus darbus. Šiuo atveju savavališkas tokių darbų atlikimas akivaizdžiai prieštarautų protingumo ir ekonomiškumo principams, kadangi atsakovas objektyviai negalėjo prisiimti tokios didelės rizikos atlikinėdamas Kitus darbus ieškovų naudai. Pastato rūsio sienų perdažymo darbai, kuriuos atsakovas atliko pagal Įsipareigojimų protokolą ir kurių atlikimo faktą aiškiai pripažįsta ir ieškovai, taip pat nebuvo perduoti jokiu rašytiniu aktu, o tai tik patvirtina tarp šalių susiklosčiusio bendradarbiavimo praktiką. Tuo tarpu teismas į tokius argumentus visiškai neatsižvelgė ir tinkamai jų neįvertino. Teismo sprendime šis prievolės įvykdymo kitu būdu klausimas buvo analizuojamas per visiškai netinkamą teisinį reguliavimą, t.y. toks prievolės įvykdymas kitu būdu buvo vertinamas per įskaitymo teisinį institutą (CK 6.130 str. - 6.140 str.). Tokiu būdu ginčo santykiams buvo taikomos netinkamos teisės normos, dėl ko teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas (CPK 263 str. 1 d.). Atsakovo vertinimu, visi aukščiau išdėstyti argumentai suponuoja išvadą, jog nagrinėjamu atveju Įsipareigojimų protokole numatyta atsakovo prievolė atlikti Pastato gatvės laiptų ir terasos rekonstrukcijos darbus ieškovų sutikimu, kuris buvo išreikštas žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais, buvo įvykdyta kitu būdu, dėl ko, remiantis CK 6.39 str. 2 d., yra pagrindas konstatuoti, jog ieškovo reikalavimai negali būti tenkinami.
Dėl ieškovų tinkamo prievolių nevykdymo
Įsipareigojimų protokolu atsakovas prisiėmė prievolę atlikti Pastato gatvės laiptų ir terasos rekonstrukcijos darbus, tačiau šie darbai turėjo būti vykdomi tik įvykus Įsipareigojimų protokole aiškiai įvardintoms būtinosioms sąlygoms - ieškovams pateikus leidimą, reikalingą Pastato gatvės laiptų ir terasos rekonstrukcijos darbams pagal trečiojo asmens V. M. įmonės tinkamai parengtą ir suderintą techninį projektą, atlikti (įskaitant atitinkamo projektavimo sąlygų sąvado gavimą). Be to, Įsipareigojimų protokole buvo aiškiai nustatyta atsakovo teisė sustabdyti savo įsipareigojimų vykdymą ir jų nevykdyti, jeigu Ieškovai neįvykdys savo atžvilgiu Įsipareigojimų protokolu prisiimtų įsipareigojimų (tame tarpe nepateiks statybos leidimo).
Dėl statybos leidimo būtinumo
Ieškovai įrodinėjo, jog Pastato gatvės laiptai ir terasa turi būti vertinami kaip II grupės nesudėtingas statinys, kuriam nereikalingas statybos leidimas. Su ieškovų pozicija sutiko ir teismas. Tačiau visoje civilinės bylos medžiagoje nėra nei vieno įrodymo, kuriame būtu nurodyti aiškūs kriterijai ir argumentai, kurių pagrindu Pastato gatvės laiptai ir terasa yra priskirtini II grupės nesudėtingiems statiniams. Pastato gatvės laiptai ir terasa nėra suformuoti kaip atskiras turtinis vienetas (tai patvirtina šios civilinės bylos medžiagoje esantys Pastate esančių patalpų Nekilnojamojo turto registro išrašai ir į šios civilinės bylos medžiagą pateikta Pastato (pastate esančių patalpų) kadastrinė byla). Todėl nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo Pastato gatvės laiptus ir terasą traktuoti kaip atskirą nuo Pastato turtinį vienetą (objektą), kurį būtų galima prilyginti nesudėtingam statiniui. Pastato gatvės laiptai ir terasa turėtų būti laikomi antraeiliu daiktu, kurį ištinka pagrindinio daikto, t.y. Pastato, likimas. Dėl to Pastatas bei Pastato gatvės laiptai ir terasa turi būti traktuojami kaip vientisas objektas ir Pastato gatvės laiptai ir terasa negali būti vertinami kaip atskiras nuo Pastato nepriklausantis objektas. Pabrėžtina, kad tokią išvadą vienareikšmiškai patvirtina ta aplinkybė, jog Pastato gatvės laiptai ir terasa nėra registruoti kaip atskiras turtinis vienetas. Todėl akivaizdu, kad konkretus objektas negali būti laikomas nesudėtingu statiniu, jei jis yra kitos rūšies statinio dalis. Pastatas neatitinka nesudėtingo statinio kategorijos, nes Pastate esančių patalpų bendras plotas gerokai viršija 80 kv.m.
Pastato gatvės laiptų ir terasos rekonstrukcijos darbai turėjo ir turi būti laikomi rekonstravimo darbais, nes tokiais darbais iš esmės pakeičiamas Pastatas, t.y. fasadinė pusėje nugriaunami seni laiptai, kurių vietoje įrengiami visiškai kitokio pobūdžio ir stiliaus nauji laiptai, įrengiama nauja terasa, laiptų išmatavimai skiriasi daugiau nei 20 %, į Pastatą įvedamos naujos architektūrinės detalės ir kt. Tokiu būdu yra sukuriama visiška nauja paties Pastato kokybė, o tai suponuoja išvadą, jog tokio pobūdžio darbai gali būti priskiriami tik prie rekonstravimo darbų.
Dėl techninio projekto netinkamumo
Pastato gatvės laiptų ir terasos rekonstrukcijos darbams yra privalomas statybos leidimas, taigi trečiojo asmens V. M. įmonės parengtas Pastato laiptų ir terasos rekonstrukcijos darbų techninis projektas laikytinas neatitinkančiu teisės aktų nustatytų reikalavimų, t.y. parengtas netinkamai, laikantis pozicijos, jog statybos leidimas nėra reikalingas.
Ieškovai kartu su 2009 m. vasario 25 d. Reikalavimu dėl darbų atlikimo atsakovui buvo pateikę kitokį techninį projektą nei tą, kuris buvo pateiktas teismui. Atsakovui pateiktame techniniame projekte „statytoju“ buvo nurodytas Atsakovas, t.y. UAB „Apskaitos etika", o teismui pateiktame techniniame projekte vienas iš Ieškovų, t.y. VšĮ „Ketvirtoji valdžia". Teismui pateiktame techniniame projekte (šio projekto 9 psl.) ranka įrašyta „Nesudėtingas statinys II grupė. Stat. Leidimas nereikalingas", ko nėra Atsakovui pateiktame projekte. Šiuo atveju tokie pakeitimai kelia esminių abejonių ir neaiškumų dėl jų atsiradimo būdo sąžiningumo ir atitikimo teisės aktų reikalavimams.
Trečiojo asmens V. M. įmonės parengtame Pastato gatvės laiptų ir terasos rekonstrukcijos darbų techniniame projekte tokio pobūdžio darbai yra įvardijami kaip „Aplinkos sutvarkymo darbai“. Atsižvelgiant į tai, kad tokio pobūdžio darbai dėl išdėstytų argumentų priskirtini rekonstravimo darbams, yra akivaizdu, jog pagal šį techninį projektą atliekamų darbų pavadinimas, o labiausiai patys darbai, visiškai neatitinka tokios „Aplinkos sutvarkymo darbų“ kategorijos. Tokios aplinkybės suponuoja tik vieną išvadą, jog šis techninis projektas buvo rengiamas netinkamai ir siekiant paslėpti darbus, kuriems yra būtinas statybos leidimas. Pagrįstų abejonių kelia ir tai, kad šiame techniniame projekte nėra pateikto šiai dienai prie Pastato esančių laiptų bei terasos brėžinio - toks brėžinys aiškiai patvirtintų, jog naujai įrengtini Pastato gatvės laiptai ir terasa iš esmės skiriasi nuo dabartinių ir atitinka „rekonstravimo", o ne „aplinkos sutvarkymo“ darbų kategoriją.
Pastato gatvės laiptai ir terasa yra ne žemės sklype, ant kurio stovi Pastatas, t.y. ne žemės sklype, kurio adresas V. P. g. 48, tačiau ant pačios V. P. gatvės (šaligatvio). Tokią aplinkybę pagrindžia Pastato (jame esančių patalpų) kadastrinė byla. Be to, tokia aplinkybė aiškiai matosi ir trečiojo asmens V. M. įmonės parengto Pastato gatvės laiptų ir terasos rekonstrukcijos darbų techninio projekto brėžiniuose (t. 1, b.l. 11-25). Remiantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punktu V. P. g. priskirtina vietinės reikšmės kelių kategorijai ir vertinama kaip viešasis kelias. Taigi V. P. g-vė nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei. Remiantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 30 dalimi, 3 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 20 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 23 straipsnio 6 dalies 6 punktu, V. P. g. atliekant Pastato gatvės laiptų ir terasos rekonstrukcijos darbus, yra būtina turėti žemės sklypo savininko (Kauno miesto savivaldybės) sutikimą. Šiuo atveju tokio sutikimo, kuriame būtų išreikšta Kauno miesto savivaldybės, kaip V. P. g. šeimininko, valia, nėra. Ši aplinkybė vertintina kaip Pastato gatvės laiptų ir terasos rekonstrukcijos darbų techninio projekto esminis trūkumas.
Tiek Ieškovai, tiek teismas savo poziciją, jog statybos leidimas nereikalingas, o techninis projektas parengtas tinkamai, grindė tuo, jog analogiško pobūdžio teiginiai yra nurodyti Kauno apskrities viršininko administracijos 2009 m. vasario 5 d. rašte „Dėl aplinkos tvarkymo darbų" (t. 1, b.l. 13), Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus 2008 m. balandžio 17 d. rašte „Dėl nesudėtingo statinio projektinės dokumentacijos" (t. 1, b.l. 110); pačiame techniniame projekte ranka darytuose įrašuose „Nesudėtingas statinys II grupė. Stat. Leidimas nereikalingas“ (t. 1, b.l. 11-25). Atsakovo nuomone, tokio pobūdžio dokumentai negali panaikinti imperatyvaus įstatyminio reguliavimo reikalavimų ir jais negali būti pateisinamas tokių imperatyvių reikalavimų nevykdymas. Neginčytina, jog įstatyminis reguliavimas teisinės hierarchijos prasme yra iš esmės aukštesnės galios teisės aktas, nei aukščiau nurodyti atitinkamų tarnautojų (institucijų) dokumentai, kurie savo esme yra tik teisės taikymo aktai, prieštaraujantys įstatyminiam reguliavimui. Dėl to teismui sprendus, jog aktualiems darbams atlikti nereikalingas statybos leidimas, buvo iš esmės paneigti teisės imperatyvai, nustatyti Statybos įstatyme, kas suponuoja teismo sprendimo nepagrįstumą ir neteisėtumą.
Dėl ekspertizės akto įrodomosios reikšmės
Byloje buvo nutarta paskirti trečiojo asmens V. M. įmonės parengto Pastato gatvės laiptų ir terasos rekonstrukcijos darbų techninio projekto ekspertizę. Teismo ekspertas K. B. parengė 2010 m. gegužės 31 d. Statybinės teismo ekspertizės aktą Nr. 2-13595-774/2009 (t. 2, b.l. 17-20). Teismas vadovavosi Ekspertizės aktu siekdamas pagrįsti savo teiginius, jog techninis projektas atitinka Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2006 Statinio projektavimas reikalavimus. Atsakovo nuomone, Ekspertizės aktas pasižymi esminiais trūkumais, kurie neleidžia šiuo aktu vadovautis kaip tinkamu įrodymu šioje civilinėje byloje.
Pastatas turi dvejus atskirus laiptus, kuriais patenkama į atskiras patalpas: (i) tai vidiniai kiemo laiptai, pro kuriuos patenkama į Lietuvos žurnalistų sąjungos Kauno apskrities skyriui priklausančias patalpas (unikalus numeris 1987-2000-3011:0002) ir kurie priskirtini prie kiemo statinių - aikštelė su laiptais b4, atraminė sienutė b5, b6, b6, kurių unikalus numeris 4400-2031-5722, t.y. atskiras turtinis vienetas: (ii) tai fasadiniai (iš Pastato reprezentacinės pusės, esančios V. P. gatvėje) esantys laiptai, kuriais patenkama į Viešajai įstaigai „Ketvirtoji valdžia" priklausančias patalpas (unikalus numeris 1987-2000-3011:0001), kurios neturi jokių teisiškai įregistruotų priklausinių - tame tarpe Pastato laiptų ar terasos. Tokius duomenis pagrindė į šios civilinės bylos medžiagą pateikta Pastato (jame esančių patalpų) kadastrinė byla ir Nekilnojamojo turto registro išrašai. Šioje civilinėje byloje ginčas yra kilęs dėl fasadinių (iš Pastato reprezentacinės pusės V. P. gatvėje) laiptų ir terasos rekonstrukcijos, kurie nėra nei registruoti kaip Pastato priklausinys, nei kitaip teisiškai individualizuoti, t.y. su Pastatu sudaro vientisą atskirai neindividualizuotą objektą.
Ekspertizės akte, pateikiant išvadą į pirmąjį klausimą, yra nurodyta: „<...> Rekonstravimo techniniame projekte nurodyti išorės laiptai ir terasa tarnauja administracinės paskirties statiniui (lBl/p) V. P. g. 48, Kaune. Minėti priklausiniai - aikštelė su laiptais b4 ir atraminės sienutės b4, bS, b6, kaip kiemo statiniai, priskirtini inžinerinių statinių rūšiai (STR 1.01.09:2003 6.2. p) ir kitų statinių grupei (STR 1.01.09:2003 6.2.3. p.). Vadovaujantis 2010 m. gegužės 12 d. patikslintu Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu (9 versija), administracinių patalpų (1-12 iki 1-19) administracinės paskirties pastate (IBI/p), V. P. g. 48, Kaune, kiemo statinių grupei priskirta aikštelė su laiptais b4 ir atraminės sienutės b5, b6 ir b7 (unikalus Nr. 4400-2031-5722). Šie pastato (IBI/p) priklausiniai įrengti visuomeninės paskirties teritorijoje - V. P. gatvėje. <...>". Remiantis išdėstytu yra akivaizdu, jog Ekspertizės akte, pateikiant išvadą į pirmąjį klausimą, o tuo pačiu po to ir visus kitus klausimus, yra padaryta esminė klaida, nes išvadoje nurodomi ir vertinami vidiniai kiemo laiptai, o ne fasadiniai kiemo laiptai ir terasa, dėl kurių būtent yra ir kilęs ginčas šioje civilinėje byloje. Tai patvirtina išvadoje nurodytas vidinių kiemo laiptų unikalus numeris (4400-2031-5722), patalpų žymėjimo indeksacija (1-12 iki 1-19 - tai vidinio kiemo pastato pusėje esančios patalpos, kurios priklauso Lietuvos žurnalistų sąjungos Kauno apskrities skyriui). Tai leidžia pagrįstai teigti, kad Ekspertizės aktas yra iš esmės netikslus (vertinti visai kiti objektai) ir negali būti naudojamas kaip įrodymas šioje civilinėje byloje. Į tokius Ekspertizės akto trūkumus Atsakovas buvo atkreipęs teismo dėmesį tiek 2010-08-25 vykusio teismo posėdžio metu (t. 2, b.l. 34-35), tiek atskiru rašytiniu prašymu dėl ekspertizės patikslinimo (t. 2, b.l. 39-40). Taigi teismui buvo žinoma apie Ekspertizės akto trūkumus ir šie trūkumai buvo pripažinti priimant teismui 2010 m. rugsėjo 7 d. nutartį (t. 2, b.l. 48-49), tačiau tokiu Ekspertizės aktu vis tiek buvo vadovautasi.
Dėl pažeistų įrodinėjimo taisyklių
Teismas pažeidė tiek CPK įtvirtintas, tiek teisminėje praktikoje detalizuotas įrodinėjimo, įrodymų vertinimo taisykles. Nagrinėjamu atveju liko neįvertinta ir nebuvo atsižvelgta į didžiąją dalį įrodymų ir aplinkybių, susijusių su prievolės atlikti Pastato gatvės laiptų ir terasos rekonstrukcijos darbus įvykdymu kitu būdu, pačių ieškovų netinkamu savo prievolių vykdymu, o vadovautasi tik ieškovų išdėstyta pozicija, kurią paneigia apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai. Tokie pažeidimai sudarė sąlygas netinkamai taikyti materialinės teisės normas, o padaryti procesinės teisės normų pažeidimai turėjo esminės reikšmės, priimant nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti apylinkės teismo sprendimą nepakeistą (t.2, b.l. 134-141). Atsiliepime nurodoma, kad teismas, atmesdamas atsakovo motyvą, jog jis prievolę įvykdė kitu būdu, teisingai aiškino ir taikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas. Atsakovas turėjo gauti ieškovo sutikimą įvykdyti prievolę kitu būdu, tačiau nei žodžiu, nei raštu ieškovų sutikimo pakeisti Įsipareigojimo protokolo sąlygas negavo. Jokių papildomų darbų, kurie nenumatyti Susitarime, atlikti ieškovai neprašė, jų neužsakė ir nepriėmė.
Teismas teisingai nustatė, jog ieškovai tinkamai įvykdė savo prievolę ir konstatavo, jog Įsipareigojimų protokole numatytas rekonstrukcijos objektas - gatvės laiptai ir terasa yra nesudėtingas statinys, kuriam statybos leidimas nereikalingas, o ginčo darbams atlikti paprastasis techninis projektas parengtas tinkamai.
Atsakovas vengė vykdyti prievolę dalyje dėl gatvės laiptų ir terasos rekonstrukcijos, vilkino ir keitė šios užduoties rangovus.
Statybinė teismo ekspertizė atlikta tinkamai, turint visą bylos medžiagą ir ekspertizės tyrimo objektą: trečiojo asmens V. M. įmonės parengtą pastato, esančio V. P. g. 48, Kaune, išorės laiptu ir terasos rekonstrukcijos darbų techninį projektą. Jame kaip tik ir yra pavaizduoti ginčo išorės laiptai ir terasa (projekte tiksliai nurodyta prie pagrindinio statinio jų buvimo vieta). Teismas ekspertizės akto įrodomąją reikšmę įvertino tinkamai, nes atliktos Statybinės teismo ekspertizės akto išvadoje konstatuota, jog statinio priklausinių - gatvės laiptų ir terasos rekonstrukcijos darbų projektas atitinka reglamento STR 1.05.06:2005 VI skyriaus reikalavimus.
Teismas vertino įrodymus nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių, numatytų LR CPK 12 str., 13 str., 177 str.. 178 str., 179 str., 180 str., 182 str. 185 str., ir tinkamai įvertino atsakovo skunde minimus įrodymus: ekspertizės aktą, atsakovo atstovo paaiškinimus teisme, atsiliepimo argumentus bei pateiktus rašytinius duomenis – sąmatas.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje tiriama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų savo išvadoms pagrįsti, ar tuos įrodymus tinkamai ištyrė bei įvertino, ar nepažeidė įrodinėjimo taisyklių.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo šalys 2005 m. sausio 31 d. pasirašė Įsipareigojimų protokolą (toliau – Sutartį), pagal kurį ieškovai įsipareigojo: 1) gauti iš Kauno miesto savivaldybės projektavimo sąlygas pagal suderintus priešprojektinius pasiūlymus jiems priklausančio pastato, esančio V. P. g. 48, Kaune, gatvės laiptų ir terasos rekonstrukcijai atlikti, ir pateikti jas projektavimo įmonei (trečiajam asmeniui); 2) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo UAB „Apskaitos etika“ rašytinio prašymo gavimo dienos, duoti atsakovui sutikimą žemės sklype, esančiame V. P. g. 50, Kaune, statyti pastatą pagal suderintas su Kultūros vertybių apsaugos departamento Kauno teritoriniu padaliniu sąlygas pastato projektavimui; 3) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo UAB „Apskaitos etika“ rašytinio prašymo gavimo dienos išduoti atsakovui visus kitus sutikimus, kurie yra ar bus reikalingi pastato statybai V. P. g. 50, Kaune. Atsakovas įsipareigojo: 1) atlikti ieškovams priklausančio pastato, esančio V. P. g. 48, Kaune, gatvės laiptų ir terasos rekonstrukcijos darbus pagal suderintus priešprojektinius pasiūlymus. Darbus atlikti tik gavus suderintą techninį projektą ir leidimą statybai; 2) perdažyti ieškovams priklausančio pastato V. P. g. 48, Kaune, rūsio salės sienas; 3) vykdant statybas, išsaugoti funkcionuojančius ortakius (t. 1, b.l. 9-10).
Byloje kilo ginčas dėl atsakovo UAB „Apskaitos etika“ tinkamo įsipareigojimų vykdymo pagal jam tenkančios prievolės, numatytos Sutarties 1 punkte (atlikti ieškovams priklausančio pastato, esančio V. P. g. 48, Kaune, gatvės laiptų ir terasos rekonstrukcijos darbus pagal suderintus priešprojektinius pasiūlymus. Darbus atlikti tik gavus suderintą techninį projektą ir leidimą statybai). Ieškovai teigė, kad atsakovas savo įsipareigojimo neįvykdė, atsakovas nurodė priešingai, - kad šalių žodiniu susitarimu savo įsipareigojimą (prievolę) įvykdė kitu būdu (CK 6.39 str.), t.y. atlikdamas ieškovams priklausančio pastato dujotiekio įrengimo, vidaus ir fasado sienų dažymo ir kiemo dangos remonto darbus. Be to, atsakovo nuomone, ieškovai nepilnai įvykdė savo įsipareigojimus ir nepateikė atsakovui statybos leidimo, reikalingo gatvės laiptų ir terasos rekonstrukcijos darbams atlikti, dėl ko iš viso tapo negalimas tinkamas prievolės įvykdymas.
Skolininko pareigas vykdant sutartį apibrėžia prievolės dalykas, t.y. skolininko veiksmai, kuriuos tinkamai atlikus prievolė pasibaigia. Prievolės dalykas lemia, kad skolininkas be kreditoriaus sutikimo neturi teisės įvykdyti prievolę kitokiu būdu, išskyrus tą, kuris yra aptartas sutartyje ar įstatymuose, nepaisant įvykdymo būdo vertės (CK 6.39 str. 1 d.). Prievolės dalyko ar įvykdymo būdo pakeitimas yra novacija (CK 6.141 str. 1 d.). Pagal įstatymą novacija nepreziumuojama, todėl turi būti aiškiai ir neabejotinai pareikšta (CK 6.141 str. 2 d.). Tai reiškia, kad novaciją galima konstatuoti tik esant įrodymų, jog prievolės šalys aiškiai ir neabejotinai išreiškė savo valią pakeisti vieną prievolę kita. Esant ginčui dėl įvykusios novacijos, šalis, kuri remiasi novacija, turi įrodyti, jog novacija įvyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2004; 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005; 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2007;ir kt.). Taigi, net esant novacijai, jeigu šalių sudarytoje Sutartyje numatytas prievolės įvykdymo būdas buvo pakeistas, tai nepaneigia atsakovo pareigos įrodyti, kad jis atliko nurodomus darbus su ieškovų aiškiai išreikšta valia dėl tokių darbų atlikimo (CPK 178 str.).
Ieškovams šią aplinkybę ginčijant, atsakovas savo poziciją įrodinėjo rašytiniais įrodymais apie ieškovų objekte (pastate) atliktus sutartimi nenumatytus darbus (t. 1, b.l. 68-74) ir ieškovų konkliudentiniais veiksmais priimant tokius darbus (ieškovai, matydami atliekamus Sutartyje nenumatytus darbus, nepareiškė atsakovui pretenzijų dėl darbų nutraukimo ar jų sustabdymo; daugiau kaip 4 metus nuo sutarties sudarymo nerengė projektinės ginčo objekto dokumentacijos). Su tokia pozicija ir apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.
Visų pirma, atsakovas neįrodė, jog ieškovai aiškiai ir neabejotinai išreiškė savo valią pakeisti pradinę atsakovo prievolę į naują prievolę (CK 6.141 str. 2 d.). Priešingai, šalių paaiškinimai ir faktinės bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad dėl kitų darbų nebuvo susitarta, nes byloje nėra jokių duomenų, jog ieškovai būtų užsakę kitus darbus, susitarę dėl ginčijamų darbų apimties, kainos, darbų atlikimo terminų ir kitų statybos rangos teisiniams santykiams būdingų sąlygų (CK 6.681 str.). Paminėtam kontekste pažymėtina, kad darbų atlikimas turėjo būti įformintas Atliktų darbų aktu (CK 6.662 str. 1 d.), tačiau tokio įrodymo atsakovas nepateikė. Antra, ieškovai nurodė, kad papildomus atsakovo darbus V. P. g. 48 nulėmė atsakovo statomo pastato V. P. g. 50 tiesiogiai daromas fizinis poveikis ieškovų pastatui, dėl ko buvo pažeista pastato vakarinės dalies siena, rūsys, negalėjo normaliai funkcionuoti ortakiai, kuriuos pagal Sutartį įsipareigojo išsaugoti atsakovas. Bylos rašytinių įrodymų pagrindu daugiau tikėtina ieškovų nurodomas aplinkybes buvus, nei priešingai, - kad tokių aplinkybių nebuvo, kadangi atsakovas suremontavo tik nedidelę ieškovams priklausančio pastato dalį (žr. lentelių skiltį „kiekis“) (t.1, b.l. 69, 70), o iš UAB „Gasterma“ pažymos darytina išvada, kad dėl atsakovo pastato statybos ieškovo pastate sumontuota šildymo sistema tapo nefunkcionali, dėl ko reikėjo ją keisti (t. 1, b.l. 71, t. 2, b.l. 184-187). Trečia, nepagrįstais laikytini apelianto argumentai, jog ieškovų delsimas daugiau kaip 4 metus nerengti priešprojektinių ginčo statinių darbų patvirtina atsakovo įrodinėjamą aplinkybę, jog ieškovai nebuvo suinteresuoti darbų atlikimu ir sutiko, kad atsakovas savo sutartinę prievolę įvykdytų kitu būdu. Pažymėtina, kad Sutartyje nebuvo numatytas konkretus terminas iki kada ieškovai turi parengti tokius dokumentus ir nuo kada atsakovas privalo pradėti ginčo statinių darbus, juolab, kad iki projektinės dokumentacijos parengimo atsakovas vykdė savo pastato statybą. Taigi, atsakovo argumentai grindžiami ne leistinais įrodymais, bet prielaidomis ir samprotavimais. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pati atsakovo atstovė (įmonės vadovė) apeliacinės instancijos teisme patvirtino, jog ieškovų atstovas nuolat, iki 2008 m. pabaigos, prašė atsakovą atlikti ginčo laiptų ir terasos rekonstrukcijos darbus. Taigi apeliacinio skundo argumentai paminėtu klausimu iš esmės prieštarauja paties apelianto nurodytoms faktinėms aplinkybėms.
Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo pozicija ginčo klausimu yra prieštaringa ir nenuosekli. Viena vertus, atsakovas įrodinėja, kad savo prievolę ieškovams įvykdė kitu būdu, kita vertus, - jog jis negalėjo tinkamai įvykdyti savo prievolės dėl ieškovų kaltės (ieškovai statybos darbams negavo statybos leidimo). Pasisakydama dėl šio apeliacinio skundo argumento teisėjų kolegija pažymi, kad statybos leidimų išdavimas yra viešojo administravimo sritis, kurią reglamentuoja specialios Statybos įstatymo (23 straipsnis) ir kitos teisės normos (STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (sutarties sudarymo metu galiojęs STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“)), ir už kurių išdavimą yra atsakingi viešojo administravimo subjektai - valstybės (savivaldybės) galioti asmenys (institucijos). Taigi, ar reikalingas ginčo statinių statybai leidimas sprendžia ne sutarties šalys, bet įgaliotas valstybės (savivaldybės) asmuo. Todėl Sutarties nuostata „darbus atlikti tik gavus suderintą techninį projektą ir leidimą statybai“ reiškia, kad atsakovas gali pradėti darbus tik tuo atveju, kai yra priimtas viešojo administravimo subjekto įgalioto asmens sprendimas (derinimas, išvada, leidimas ir kt.) tokių darbų atlikimui (CK 6.193 str.). Bylos duomenimis savivaldybės atsakingas asmuo patvirtino, kad statybos leidimas ginčo statinio statybai nereikalingas (t.1, b.l. 19, 109-110, t.2, b.l. 72, 96-97), analogiška išvada darytina ir iš ekspertizės akto (t.2, b.l. 19). Todėl apelianto argumentai dėl statybos leidimo būtinumo atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad statybos leidimo išdavimo (neišdavimo) teisėtumas nėra šios bylos ginčo dalykas, atsakovas nenurodė, kuo pasireiškia jo teisių pažeidimas, kai yra viešojo administravimo subjekto įgalioto asmens išvada ginčijamu klausimu, šių veiksmų įstatymų nustatyta tvarka apeliantas neskundė, todėl teisėjų kolegija dėl apeliacinio skundo motyvų, susijusių su statybos normų aiškinimu, plačiau nepasisako.
Visiškai nepagrįsti apeliacinio skundo motyvai, jog ekspertas vertino ir pateikė išvadą ne dėl ginčo, bet dėl kitų (vidinių) ieškovo pastato laiptų. Iš tiriamosios ir baigiamosios (išvados) ekspertizės akto dalies akivaizdu, kad tyrimo objektu buvo išorės laiptai ir terasa pagal V. M. parengtą šio objekto rekonstrukcijos projektą, esantys V. P. gatvėje, servituto pėstiesiems zonoje, žemės sklypo V. P. g. 48 plano pietinėje dalyje (t.2, b.l. 18-19). Ekspertas apeliacinės instancijos teisme paaiškino aplinkybes, kiek tai liečia laiptų aikštelės ir atraminių sienelių žymėjimą ekspertizės akte (ekspertas rėmėsi pastato kadastrinių matavimų bylos duomenimis) ir paneigė apelianto teiginius apie galimai ieškovams priklausančio pastato vidaus laiptų ekspertizę. Todėl nėra jokio pagrindo išvadai, kad ekspertizė galėjo būti atlikta ne ginčo, bet kitam objektui.
Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, jog pradėjus jam ginčo statinių statybą, būtų pažeistos V. P. g. savininko, t.y. savivaldybės, teisės. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovai nori statyti ne naują statinį (laiptus), bet rekonstruoti esamus. Be to, teritorija, kurioje turi būti atliekami darbai, įstatymo nustatyta tvarka priskirta ieškovams (t.2, b.l. 70), todėl atlikti darbus pagal suderintą ir trečiojo asmens parengtą projektą nėra kliūčių.
Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ieškovų ieškinį patenkino pagrįstai, ginčą išnagrinėjo nepažeisdamas procesinės teisės ir iš esmės tinkamai taikydamas materialinės teisės normas, todėl naikinti arba pakeisti teismo sprendimą apelianto nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Atsakovo apeliacinį skundą atmetus, ieškovui ir valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d., 96 str., 98 str.). Apeliacinės instancijos teisme ieškovai pateikė duomenis apie patirtas 5000 Lt dydžio atstovavimo išlaidas ir 400,82 Lt išlaidas ekspertui. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teisme įvyko 4 teismo posėdžiai, ieškovai yra pateikę vieną procesinį dokumentą (atsiliepimą į apeliacinį skundą), todėl prašomos priteisti advokato atstovavimo išlaidos mažintinos iki 3000 Lt (CPK 98 str. 2 d.). Su procesinių dokumentų siuntimu buvo išleista 37,70 Lt valstybės lėšų, kurios priteistinos iš apelianto (CPK 96 str.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a:
palikti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 27 d. sprendimą nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo UAB „Apskaitos etika“, į.k. 111775915, ieškovui VšĮ „Ketvirtoji valdžia“, į.k. 135569553, 3000 Lt (tris tūkstančius litų) atstovavimo išlaidų, 400,80 Lt (keturis šimtus litų 80 ct) ekspertizės išlaidų ir 37,70 Lt (trisdešimt septynis litus 70 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Gintautas Koriagina
Algimantas Kukalis
Ramūnas Mitkus