Baudžiamoji byla Nr. 1-480-759/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-51102-2019-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.1; 1.1.7.2.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.10.2; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.9.1; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.4.6.2.1; 1.2.25.4.2.6; 2.1.16.1.3; 2.3.4.3; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

(S)

 VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 6 d.

Ukmergė

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja S. B.,

sekretoriaujant Jūratei Gritienei,

dalyvaujant prokurorui D. Ž.,

kaltinamajam G. P.,

nukentėjusiajai S. G.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje G. P., gim. (duomenys neskelbtini), Molėtų r., Lietuva, asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), pradinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir 2811 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

kaltinamasis G. P. mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent:

jis, 2019 m. gruodžio 2 d., apie 4 val. bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkotesteriu nustatytas 1.95 promilių girtumas), koridoriuje, konflikto metu, tyčia, kumščiu vieną kartą sudavė savo sugyventinei S. G. į veidą ir tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai savo sugyventinei S. G. fizinį skausmą.

Kaltinamasis G. P. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatyta daugiau nei 1,5 promilės alkoholio, o būtent:

jis, 2019 m. gruodžio 5 d., apie 13 val. 35 min. Kauno g., Ukmergėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį VW PASSAT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2.02 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Kaltinamasis G. P. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. gruodžio 2 d. apie 4 val. vyko konfliktas, sudavė į veidą savo sugyventinei S. G.. Tuo metu buvo išgėręs. Sugyventinei sudavė, nes susiginčijo. Su nukentėjusiąją augina vieną bendrą vaiką. Vienas iš vaikų matė, kaip kaltinamasis sudavė nukentėjusiajai. Atvažiavo policiją ir jį išvežė. Namai, kuriuose gyvena, yra socialinis būstas. Su nukentėjusiąja kaltinamasis susitaikė, grįžo gyventi į S. G. paskirtą būstą. 2019 m. gruodžio 5 d. važiavo pirkti vaistų į vaistinę. Prie parduotuvės „Maxima“ sustabdė policija, buvo išgėręs, pripūtė daugiau negu 1,5 promilės. Veikų padarymo metu dirbo statybose UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atleido iš darbo, nes darbdavys sužinojo, kad kaltinamasis buvo uždarytas dviem parom ir jis neprašė, jog neateis į darbą. Gavo du pasiūlymus vykti į Daniją, Kopenhagą, dirbti statybose. Prašo teismo panaikinti įpareigojimą būti namuose nustatytu laiku, kad galėtų išvykti dirbti į užsienį, sumokėti paskirtą baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir kaltinamasis.

Be kaltinamojo G. P. prisipažinimo jo kaltė, padarius nusikalstamas veikas teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio tvarka buvo betarpiškai ištirti teisiamajame posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.

Dėl fizinio skausmo sukėlimo

Nukentėjusioji S. G., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad su G. P. 2019 m. vasario 18 d. susilaukė kūdikio, augina dar penkis vaikus, kurių amžius 7-16 metų. 2019 m. gruodžio 1 d., apie 17 val. į namus (duomenys neskelbtini), atėjo jos buvęs neblaivus sugyventinis G. P.. Ji jo į namus nepriėmė, o liepė išeiti ir išsinuomoti butą. Jam išėjus už poros valandų gavo SMS žinutę: „Ar galiu užeit“. Ji atrašė: „Užeik“. Apie 21 val. pro jos buto duris įgriuvo į koridorių girtas G. P., kuris nieko nesakęs užmigo ant grindų prie vonios durų. Apie vidurnaktį jis prabudo ir pradėjo triukšmauti, keikti ją necenzūriniais žodžiais. Nuo triukšmo pabudo vaikai. Taip jis triukšmavo ir nedavė visiems ramybės visą naktį. 4 val. jos dukra K. B., nuėjusi į kambarį, paėmė mažąją dukrą ir nešė jai, o ji koridoriumi ėjo jų pasitikti, kai staiga iššokęs G. P. iš tualeto į koridorių  jai iš nugaros  trenkė rankos kumščiu į dešinės pusės veidą, žandikaulio  sritį. Nuo suduoto smūgio nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, garsiai riktelėjo, atsitrenkė į sieną. Tai pamatę jos vaikai K. ir F. pradėjo ją ginti, atsistodami tarp konfliktuojančių pusių. Kaltinamasis šaukdamas ant K. necenzūriniais žodžiais pradėjo staigiai link jos artintis. Tada ji šoko prie G. P. ir nustūmė iki buto išėjimo durų. Prie durų jis nugriuvo, pradėjo verkti. Kurį laiką jis pasėdėjęs prie durų aprimo, todėl policijos iškart nekvietė. Bet po kurio laiko jam nuėjus į tualetą ir pradėjus agresyviai šūkauti, kad joms nebus ramybės, ji iškvietė policijos pareigūnus. Į Ukmergės ligoninės priėmimo skyrių ir pas medicinos ekspertą nukentėjusioji vykti atsisakė, nes patyrė tik fizinį skausmą, o ne sužalojimus (I tomas, b. l. 46-48).

Akistatos metu tarp G. P. ir S. G., pastaroji parodė, kad 2019 m. gruodžio 1 d. jos sugyventinis G. P. buvo išvykęs, apie 17 val. sugrįžo į namus ir ji jam pasakė, kad jie kartu negyvens, nes nusibodo pastovūs konfliktai, kad ieškotų sau gyvenamosios vietos. G. P. bandė dar ją kalbinti, bet nelabai atsimena, ką sakė. Po kurio laiko jis išėjo. Vėliau, apie 21 val. į Messenger‘į parašė žinutę, klausdamas, ar gali užeiti. Ji žinojo, kad kaltinamajam rytoj į darbą, todėl net nesitikėjo, kad jis bus toks girtas. Atrašė, kad „gali“. Už kokių 15 minučių, nukentėjusiajai migdant dukrą, išgirdo, kad „bumbtelėjo“ kažkur koridoriuje. Durys buvo tik uždarytos, bet neužrakintos. S. G. atėjo į koridorių pasižiūrėti ir pamatė ant grindų gulintį G. P.. Jis gulėjo, knarkė, ji jo nelietė, pagalvojo, kad išsimiegos, pats atsikels. Apie 23 val. 30 min G. P. atsikėlė ir atėjo į jų miegamąjį aiškintis santykių, tai yra klausė, kodėl ji nenori su juo būti, kad jis ją myli. Pabudo dukra ir pradėjo verkti. Paėmė vaiką ant rankų, G. P. taip pat bandė raminti, nes miegojo kiti vaikai. G. P. nenurimo. Nukentėjusioji nuėjo į vaikų kambarį su dukra ant rankų ir pažadino kitą dukrą K., kad ši pažiūrėtų mažąją. G. P. tuo metu nuėjo į tualetą. Kadangi jis rėkavo, pabudo visi vaikai. S. G. migdė mažąją, o atėjusi K. pasakė, kad G. išėjo. Po kelių minučių G. P. vėl įėjo ir kažką su savimi turėjo. Vėliau nukentėjusioji pamatė, kad turi baltos butelį „Absolut“ (galimai 0,5 litrų talpos). G. P. nuėjęs į tualetą gėrė. Išgėrė pusę butelio ir vėl pradėjo triukšmauti. Pabudo vėl mažoji dukra. K. nuėjo jos paimti. Ji bandė raminti G., sakė, kad išeitų iš namų. Tuo metu buvo koridoriuje prie tualeto durų. Kadangi girdėjo, kad vaikas nerimsta, nukentėjusioji ėjo iki miegamojo ir iš tualeto išėjęs G. P. jai kumščiu, (kurios rankos negali pasakyti) trenkė į dešinį žandą. Smūgį matė nuketėjusiosios dukra K. ir F. Nukentėjusioji su K. ir F. bandė išstumti G. P. iš namų pro duris ir tuo metu atėjo vyriausioji dukra A. Kaltinamasis nenorėjo išeiti, triukšmavo, toliau gėrė, telefone klausėsi muzikos. Apie 6 val. buvo iškviesta policija. Kaltinamasis G. P. parodymus girdėjo, bet su jais nesutiko. Ką pasakojo S. G. pradžioje yra tiesa, nes taip, ji jam pasakė, kad nori skirtis. Po kurio laiko jis išėjo, ir nuėjęs pas draugą, kurio nenori minėti, rašinėjo S.. Po kurio laiko grįžo namo. Kaltinamasis neatsimena, kad būtų miegojęs koridoriuje, bet gal ir gali būti, dalies įvykių neprisimena. Pamena, jog gėrė tualete, vyko konfliktas. Kad būtų smūgiavęs savo sugyventinei nepamena. Smurto prieš S. G. nenaudojo niekada, tik kartais pagąsdindavo. Po akistatos S. G. ir G. P. kiekvienas liko prie savo parodymų (I tomas, b. l. 71-73)

Nepilnametė liudytoja K. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad kartu gyvena mama S. G., keturios sesės ir vienas brolis: A. 16 m., F. 13 m., L.11 m., G. 7 m. ir A., kuriai nėra metų,. Kartu gyvena mamos draugas G., pavardės nežino. Jis jai tiesiog pažįstamas. Santykiai šeimoje normalūs, kartais pasipyksta. Su G. sutaria gerai, ypač kai negeria. Dabar nustojo gerti. Gerdavo ir visą savaitę. Visumoje sutaria gerai. Tai buvo praeitų metų pabaigoje, iki Kalėdų, pirmoje gruodžio pusėje. G. prisigėrė, grįžo namo visas girtas, jau buvo tamsu, jis nepastovėjo ant kojų. Mama sakė eiti miegoti, išsiblaivyti, jis nėjo, pradėjo su mama pyktis mamos kambaryje, mama bandė užmigdyti sesę, bet G. triukšmavo ir sese vėl atsikėlė. Kai mama su G. barasi, A. nemiega. Tą kartą ji nemiegojo su vyriausia sese, kiti miegojo, gal F. dar nemiegojo. Mama pradėjo kviesti A., ji išgirdo, bet A. negirdėjo, nes buvo su ausinėm. Ji nuėjo pas mamą į kambarį ir pamatė mamą laikančią sesę ant rankų, o G. grasino mamai, buvo užsimojęs ranka, bet ji pradėjo rėkti "Ką čia darot?“. Mama atsitraukė ir perdavė jai sesę A., kad G. jos neužgautų. G. liepė padėti jo vaiką, dar kažką jai sakė, bet tiksliai nepamena ką. G. norėjo sesę iš jos atimti, bet mama atsistojo priešais ją su A., o G. prieš ją. G. bandė pasiekti A., o mama bandė ji sulaikyti (K. parodė, kad delnais ji pastūmė). Tada ji nubėgo su sese į savo kambarį. Mama su G. toliau pykosi, bet ką tiksliai ji negirdėjo. Po kurio laiko G. norėjo ateiti į kambarį paimti A., bet mama užstojo jam kelią. Jis pradėjo rėkauti, norėjo paimti A. Dėl triukšmo pabudo L., o G. miegojo, dėl to mama labai supyko, pradėjo stumti jį iš namų pro duris. G. nenorėjo išeiti, bet brolis atidarė namų duris ir mamai pavyko G. išstumti. Kai atėjo G. į kambarį, F. irgi buvo kambaryje, padėjo jai, kad G. nepaimtų A. G. stipriai beldėsi, paskui aprimo, mama sukrovė jo daiktus ir padėjo koridoriuje, atidarė duris, pamatė, kad nieko nėra, mama padėjo jo daiktus už durų. Gal po pusvalandžio G. vėl atėjo pradėjo belstis. Mama pasakė, kad daiktai už durų. Jis pradėjo reikalauti telefono ir piniginės. Mama pravėrė duris norėdama atiduoti telefoną ir piniginę, bet G. pastūmė duris, atidarė ir vėl pradėjo rėkauti. G. pasakė, kad eina miegoti. Jos nuėjo į savo kambarį, bet mama pamatė jo striukės vidinėje kišenėje butelį ir pasakė, kad jis išeitų. Jis norėjo eiti į mamos kambarį, bet mama neleido, užstojo kelią. Jis ėjo, tada mama jį pastūmė ir jis nugriuvo, nes vos stovėjo ant kojų, iškrito butelis. Tuomet G. pradėjo rėkti per visus namus. Vėl jie rėkė ir pažadino A. Mama jai pasakė skambinti į policiją. Buvo jau ankstus rytas, reikėjo keltis į mokyklą. G. buvo tualete, paskui atvažiavo policija. Papildant nurodė, kad G. mamai buvo užsimojęs ir dar kai mama neįleido į kambarį trenkė per veidą delnu (parodė sau į dešinio skruosto apačią, rodydama sau ant veido paaiškino, kad buvo pas mamą raudona). Ir tada mama pastūmė, o jis nukrito. Žandas buvo raudonas, bet mėlynės nebuvo. Tai ne pirmas kartas, kai taip pykstasi, dažniausiai žodžiu, bet vieną kartą buvo smurtavęs. Mama su G. susitaikė, G. nebegeria, susirado darbą, G. jų atsiprašė. Ji jam atleido, bet bendrauja tiek, kiek reikia (I tomas, b. l. 64-66).

Iš pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą matyti, kad 2019 m. gruodžio 2 d., apie 4 val. namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), buitinio konflikto metu G. P., būdamas neblaivus (nustatytas 1,95 promilių girtumas), dviejų mažamečių vaikų akivaizdoje (13-15 metų) vieną kartą kumščiu trenkė į dešinės pusės veido sritį bendro vaiko motinai S. G.. S. G. patyrė fizinį skausmą, į VšĮ „Ukmergės ligoninė“ priėmimo – skubios pagalbos skyrių vykti atsisakė (I tomas, b. l. 3-4).

Iš 2019 m. gruodžio 2 d. Įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad užlipus į daugiabučio namo Nr. (duomenys neskelbtini) penktą aukštą po kaire puse matomos durys Nr. (duomenys neskelbtini). Pro duris patenkama į buto koridorių. Iš koridoriaus, kairėje pusėje yra virtuvė, dešiniau yra patalpa Nr. 1. Koridoriumi tiesiai po dešine puse yra patalpa Nr. 3. Bute viskas tvarkinga, grumtynių ar kitų pėdsakų nusikalstamai veikai tirti nerasta (I tomas, b. l. 24-25, 26-29).

Iš alkotesterio Alcotest 6810, prietaiso Nr. ARFM-0422, parodymų matyti, kad 2019 m. gruodžio 2 d. 6 val. 41 min. kaltinamajam G. P. buvo nustatytas 1,95 promilių girtumas (I tomas, b. l. 33). Nukentėjusiosios S. G. kraujyje alkoholio nebuvo rasta (I tomas, b. l. 33).

Dėl transporto priemonės vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo

Kaltinamasis G. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir duodamas teisme parodymus, pripažino, kad dėl vairavimo transporto priemonę, būnant neblaiviam, kaltę pripažįsta pilnai, dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi. Buvo neblaivus ir nusikalstamą veiką padarė jis (II tomas, b. l. 51-53, 65-66).

Liudytojas T. V., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. gruodžio 5 d. apie 13 val. 22 min. jam dirbant kartu su Vilniaus AVPK Ukmergės r. PK Reagavimo skyriaus vyr. patruliu A. N. ir patruliuojant Ukmergės mieste iš Vilniaus AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad  prekybos cento „Maxima“ automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu: (duomenys neskelbtini), prie įėjimo durų apie 30 minučių stovi pilkos spalvos automobilis VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su užkurtu varikliu. Minėtame automobilyje už vairo ant sėdynės miega vyras, o ant sėdynės guli degtinės butelis. Pranešėjas įtaria, kad vyras yra neblaivus. Nuvykus minėtu adresu pamatė automobilių stovėjimo aikštelėje tvarkingai stovintį automobilį VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Priėjus prie minėto automobilio, jo salone už vairo sėdėjo vyriškis. Vyriškio pasiteiravus ar jam pagalba nėra reikalinga, jis atsakė, kad pagalbos jam nereikia. Bendraujant su vyriškiu jis atrodė neblaivus, t.y. nuo jo sklido aitrus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Todėl vyriškį perspėjo, kad būdamas neblaivus jis transporto priemonės vairuoti negali, taip pat buvo išaiškinta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, esant neblaiviam. Vyriškis teigė, kad perspėjimą suprato, todėl išlipo iš automobilio VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir išėjo. Vyras teigė, kad eina pas draugą. Netrukus patruliuojant tarnybiniu automobiliu (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), pastebėjo važiuojantį automobilį VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo tas pats vyras, su kuriuo buvo bendrauta prieš kelias minutes. Todėl minėtą automobilį nedelsdami stabdė. Paprašius pateikti dokumentus, automobilio vairuotojas pateikė visus prašomus dokumentus ir paaiškino, kad alkoholį vartojo prieš dieną. Iš dokumentų nustatė, kad automobilį VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus vairavo G. P.. Patikrinus asmens blaivumą alkoholio kiekio matuokliu 13 val. 40 min. G. P. nustatė 2,19 promilių girtumą, o pakartotinai patikrinus 13 val. 59 min. jam buvo nustatytas 2,02 promilių girtumas. Vėliau G. P. buvo perduotas tyrėjams procesiniams veiksmams atlikti. Automobilis VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priverstinai nuvežtas į Vilniaus AVPK Ukmergės r. PK automobilių saugojimo aikštelę (I tomas, b. l. 115-117).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), šalikelėje stovi automobilis VW PASSAT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), baltos spalvos. Apžiūrėjus automobilį ryškių apgadinimų nepastebėta. Pradarius automobilio bagažinę, matomas atsarginis ratas, plastikiniai indai. Pradarius galines automobilio duris ant grindų matomas  tuščias plastikinis maišelis, ant kurio gulintis tuščias degtinės butelis. Pradarius keleivio pusės dureles ant grindų matomos dvi tuščios alaus skardinės, tuščias degtinės butelis. Apžiūrėjus įvykio vietą daugiau įkalčių, turinčių reikšmės bylos tyrimui, nepastebėta. (I tomas, b. l. 75-77, 78-81).

Iš alkotesterio Alcotest 6810, prietaiso Nr. ARFM-0422, parodymų matyti, kad 2019 m. gruodžio 19 d. 13 val. 40 min. kaltinamajam G. P. buvo nustatytas 2,19 promilių girtumas. Patikrinus pakartotinai, 2019 m. gruodžio 19 d. 13 val. 59 min. kaltinamajam G. P. buvo nustatytas 2,02 promilių girtumas (I tomas, b. l. 86).

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad automobilio VW Passat (2004 m. gamybos) kaina - 1703 Eur be PVM (I tomas, b. l. 89).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką (mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino) padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai ji pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis, kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimas giminaitis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016).

Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad G. P. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkotesteriu nustatytas 1,95 promilių girtumas), konflikto metu tyčia kumščiu vieną kartą sudavė savo sugyventinei S. G. į veidą. Tokiu būdu jai sukėlė fizinį skausmą. Šias išvadas teismas daro įvertinęs įrodymų visumą. G. P. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Jo nurodytas aplinkybes patvirtinta nukentėjusiosios S. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nepilnametės liudytojos K. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, tarnybiniuose pranešimuose, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys. Pagal byloje nustatytas aplinkybes kaltinamasis parodė, kad tyčia sudavė S. G. į veidą, tačiau dėl girtumo visų aplinkybių neprisimena. BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodyta veika kvalifikuotina kaip veika padaryta asmeniui, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė). BK 248 straipsnio 2 dalis numato, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra ir kartu su juo gyvenantis asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė). Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji patvirtino, jog yra sugyventiniai, kartu gyveno iki veikos padarymo metu ir po jos, augina bendrą vaiką. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama G. P. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Pagal nustatytas aplinkybes, teismas G. P. veiksmus nukentėjusios S. G. atžvilgiu kvalifikuoja pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį

Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad G. P. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį VW PASSAT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2.02 promilės etilo alkoholio koncentracija. G. P. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Jo nurodytas aplinkybes patvirtinta liudytojo T. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, tarnybiniuose pranešimuose, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys, alkotesterio parodymai. Pagal byloje nustatytas aplinkybes kaltinamasis parodė, kad tyčia vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Pagal nustatytas aplinkybes, teismas G. P. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

BK 41 straipsnis numato bausmę ir jos paskirtį, t.y. bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Parinktina ir skirtina bausmės rūšimi kaltinamasis turi būti paveiktas taip, kad ateityje suprastų savo padarytų veikos žalingumą, suprastų, kad įstatymas skirtas drausminti ir įtakoti asmens elgesiui teigiama linkme – nenusikalsti; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kaltinamasis turi atsakyti už kilusias pasekmes adekvačiai baudžiamojo įstatymo numatytoms sankcijoms. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens  kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamojo padaryti nusikaltimai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir BK 2811 straipsnio 1 dalį yra priskiriami prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė tyčia (BK 15 straipsnis).

Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų. Kaltinamojo G. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 2811 straipsnio 1 dalį bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (pagal BK 140 straipsnio 2 dalį) – veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Jo atsakomybę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymo sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis neteistas (II tomas, b. l. 88-90), baustas administracine tvarka, galiojančią administracinių nuobaudų neturi (II tomas, b. l. 96-97), nėra įrašytas į psichiatro ar nepriklausomybių ligų įskaitą, šiuo metu nedirba, tačiau yra susitaręs dėl darbo užsienyje. Individualizuodamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas pažymi, kad kaltinamasis G. P. savo elgesį vertina kritiškai, supranta, kad tokį jo elgesį įtakojo alkoholio vartojimas. Kaltinamasis po nusikalstamų veikų padarymo alkoholio nevartoja, rado darbą užsienyje ir ketina ten išvykti dirbti, atlygino išlaidas dėl transporto priemonės priverstinio nuvežimo, atsiprašė ir susitaikė su nukentėjusiąja bei jos nepilnamečiais vaikais, toliau gyvena bei augina bendrą vaiką su nukentėjusiąją S. G.. Nukentėjusioji pretenzijų kaltinamajam neturi.

Teismas, skirdamas bausmes, atsižvelgia į G. P. padarytų nusikalstamų veikų stadiją, pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kad jis padarė du tyčinius, baigtus, nesunkius nusikaltimus. Teismas šių nusikaltimų atžvilgiu nustatė vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai, įskaitant ir galimybę ateityje daryti nusikalstamas veikas, bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijose už padarytas veikas numatytas bausmes – baudą kaip švelniausią bausmės rūšį pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį ir laisvės apribojimą (BK 47 straipsnis, 48 straipsnis). Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką G. P. skirtina 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė, už BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką – 75 MGL (3750 eurų) dydžio bauda.

Kaltinamajam, paskyrus laisvės apribojimo bausmę, skirtinos pareigos bausmės paskirčiai užtikrinti, paskiriant šiuos įpareigojimus ir draudimus: 1) uždrausti be bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą; 2) pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtas bausmes visiškai sudėjus, paskirta subendrinta bausmė – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimas, paskiriant šiuos įpareigojimus ir draudimus: 1) uždrausti be bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą; 2) pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, ir 75 MGL (3750 eurų) dydžio bauda.

Atsižvelgiant į tai, jog byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu ir kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, taikytinas BK 641 straipsnis ir bausmė mažintina vienu trečdaliu. 

Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai G. P. buvo sulaikytas nuo 2019 m. gruodžio 2 d. 6 val. 20 min. iki 2019 m. gruodžio 3 d. 11 val. 21 min. (b. l. 5-7, 8), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnis).

Kaltinamasis prašė jam skirtą baudą leisti sumokėti dalimis per du metus. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Įstatymai nenumato galimybės atidėti ar išdėstyti baudos sumokėjimą. Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia į paskirtą bausmės dydį ir jos paskirtį, sprendžia, kad šiuo atveju tikslinga nustatyti ilgesnį terminą baudai sumokėti, negu numato įstatymas. Pažymėtina, kad teismas nustato tik savanoriško baudos sumokėjimo terminą, tačiau nenustato konkrečių mėnesio įmokų dydžio. Todėl kaltinamasis turi teisę pasirinkti, kokiu laiku ir kokio dydžio įmokas atliks mokėdamas jam paskirtą baudą. Svarbu tai, kad bauda turi būti sumokėta per teismo nustatytą terminą.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 7 punktas, 9 punktas). BK 68 straipsnio 1 ir 2 dalyse reglamentuojama, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiosiomis teisėmis, iš jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienų iki penkerių metų (vidurkis – 3 metai). Kaltinamojo G. P. padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis G. P. vairavo būdamas neblaivus (jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,02 promilės etilo alkoholio), padarė itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, rizikavo tiek savo, tiek aplinkinių turtu, sveikata bei gyvybe, todėl spręstina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant G. P. naudotis teise vairuoti transporto priemones 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui. Teismų praktikoje pabrėžiama, jog draudimas naudotis specialiąja teise apima draudimą ir ją įgyti teismo nustatytu terminu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-7-49-788/2016).

Prokuroras taip pat prašo taikyti kaltinamajam G. P. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti automobilį VW PASSAT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), saugomą Vilniaus apskrities VPK Ukmergės r. PK. Pagal Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 2 dalį turi būti konfiskuojamas turtas, kuris buvo panaudotas darant nusikalstamą veiką kaip įrankis ar priemonė. Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Nors vairuotas automobilis nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios transporto priemonės nusikaltimo, numatyto BK 2811 straipsnio1 dalyje, padarymas yra neįmanomas. Todėl įvykio metu vairuotas automobilis VW PASSAT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Minėta priemonė turi ekonominę vertę, ją naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikaltimų darymą, transporto priemonė konfiskuotina (BK 72 straipsnio 2 dalis, 3 dalis).

Atsižvelgiant į kaltinamojo G. P. asmenybę, padarytos veikos pobūdį, kaltinamajam, kaip prieš savo šeimos narį smurtavusiam asmeniui, yra paskirtina įstatymo numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 722 straipsnis).

Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (II tomas, b. l. 69-71), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

Kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas (II tomas, b. l. 72-74) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

Kaltinamajam G. P. paskirta kardomoji priemonė – dokumento paėmimas, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus, paimtas dokumentas - G. P. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) - perduotinas saugoti VĮ „Regitra“ (II tomas, b. l. 75-77).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus 2019 m. gruodžio 6 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui VW PASSAT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (I tomas, b. l. 105-106), palikti galioti iki šio nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos (BPK 151 straipsnio 8 dalis).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – automobilio VW PASSAT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), užvedimo raktelis, transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo sutarties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato administratoriui, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduotini valstybės nuosavybėn kartu su konfiskuota transporto priemone (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kaltinamasis G. P. sumokėjo už transporto priemonės priverstinį nuvežimą paskaičiuotos proceso išlaidas – 60 eurų (II tomas, b. l. 68). Kitų proceso išlaidų nėra.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi

n u s p r e n d ė :

G. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, bausmės atlikimo metu nustatyti šiuos įpareigojimus ir draudimus: 1) uždrausti be bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą; 2) pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir alkoholio.

G. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 75 MGL (3750 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti visiškai sudedant ir G. P. paskirti subendrintą bausmę - 1 (vienerių) metų laisvės apribojimą, bausmės atlikimo metu nustatant šiuos įpareigojimus ir draudimus: 1) uždrausti be bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą; 2) pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir alkoholio, ir 75 MGL (3750 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, G. P. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę - 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimą, bausmės atlikimo metu nustatant šiuos įpareigojimus ir draudimus: 1) uždrausti be bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą; 2) pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir alkoholio, ir 50 MGL (2500 eurų) baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką, kai G. P. buvo sulaikytas nuo 2019 m. gruodžio 2 d. 6 val. 20 min. iki 2019 m. gruodžio 3 d. 11 val. 21 min., vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, G. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. gruodžio 5 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 3 dalimi, G. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti automobilį VW PASSAT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), saugomą Vilniaus apskrities VPK Ukmergės r. PK, valstybės nuosavybėn kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu ir 722 straipsniu, paskirti G. P. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, išklausant visą šių programų kursą.

Kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas - paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Kardomoji priemonė – dokumento paėmimas - paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus, paimtas dokumentas - G. P. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) - perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.

Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus 2019 m. gruodžio 6 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui VW PASSAT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki šio nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – automobilio VW PASSAT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), užvedimo raktelis, transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo sutarties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato administratoriui, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotini valstybės nuosavybėn kartu su konfiskuota transporto priemone.

Teismo nuosprendžiu paskirta bauda turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB Citadele banko Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, banko kodas 72900; AB SEB banko Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440; AB Šiaulių banko Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800; AB Swedbank Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000; Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas) Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100; Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius) Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400; UAB Medicinos banko Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300; įmokos kodas 6801. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Teisėja                                        Snieguolė Bielskienė