Civilinė byla Nr. 3K-3-65/2014

Teisminio proceso Nr. 2-15-3-00216-2012-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 42.8; 44.2; 44.2.4; 44.3; 44.6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LInbETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. kovo 4 d. 

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas), Janinos Stripeikienės ir Dalios Vasarienės  (pranešėja),   

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Biogrūdai“ kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 28 d. nutarties ir Biržų rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 11 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Biogrūdai“ ieškinį atsakovui N. M. dėl žalos, atsiradusios pardavus netinkamos kokybės produktus, atlyginimo ir palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl ekologiškos prekės (grūdų) pardavėjo sutartinės civilinės atsakomybės, pardavus netinkamos kokybės prekę, materialiosios teisės normų, reglamentuojančių reikalaujamo priteisti nuostolių atlyginimo mažinimą, atsižvelgiant į kreditoriaus kaltę (CK 6.248 straipsnio 4 dalies, 6.259 straipsnio), aiškinimo ir taikymo, keliamas sutarčių aiškinimą reglamentuojančių normų (CK 6.193 straipsnio) pažeidimo klausimas.

Ieškovas ir atsakovas 2011 m. rugpjūčio 30 d. sudarė grūdų pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – ir Sutartis), pagal kurią atsakovas ieškovui pardavė 22,490 t grūdų. Pirkimo kaina už toną – 720 Lt ir PVM. Atsakovas ieškovo atstovui Sutarties pasirašymo metu pateikė galiojantį Patvirtinamąjį dokumentą, išduotą VŠĮ „Ekoagros“, kad jis yra ekologiško produkto – rugių – gamintojas.  2011 m. rugpjūčio 30 d. grūdai (22,35 t) buvo pakrauti, užantspauduoti plombomis, paimti trys krovinio mėginiai Nr. IB 1053721, IB 1053722, IB 1053723, o grūdai išvežti į Vokietiją galutiniam gavėjui – Vokietijos įmonei Heinrich N. Clausen GmbH & Co. KG (toliau – ir Vokietijos įmonė), su kuriuo ieškovas 2011 m. liepos 31 d. buvo sudaręs sutartį. Pagal šią sutartį Vokietijos įmonei nugabenti ir ieškovo iš ūkininkų K. J. bei E. K. nupirkti ekologiški rugiai. Visi grūdai Vokietijoje buvo sandėliuojami kartu. Už ieškovo parduotus ekologiškus rugius Heinrich N. Clausen GmbH & Co. KG įsipareigojo mokėti 30 eurų ir PVM už 100 kg. Vokietijos įmonė Heinrich N. Clausen GmbH & Co. KG informavo ieškovą kad, atlikus laboratorinius tyrimus, jo siuntoje rasta didesnė, nei leistina norma, cheminės medžiagos – pirimifosmetilo (0,113 mg/kg). Ieškovui užsakius papildomus tyrimus, atsakovo parduotų grūdų mėginyje (Nr. IB 1053721) buvo rasta 0,018 mg/kg pirimifosmetilo. Vokietijos įmonė už ieškovo pristatytus netekusius ekologiško produkto statuso grūdus sumokėjo mažesnę kainą, t. y. po 18 eurų ir PVM už 100 kg. 

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs 2012 m. spalio 10 d. teismo posėdžio metu prašė priteisti iš atsakovo 75 399,85 Lt nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad pagal Sutartį atsakovas įsipareigojo ieškovui parduoti ekologiškus rugius, atitinkančius nustatytus kokybės reikalavimus, tačiau šį įsipareigojimą pažeidė; atsakovo ekologiniuose rugiuose rasta didesnė, nei leistina norma cheminės medžiagos, dėl ko visi pristatyti grūdai (tarp jų ir kitų ūkininkų – K. J. bei E. K.) neteko ekologinių grūdų statuso, Vokietijos įmonė juos nupirko iš ieškovo už mažesnę, nei buvo sutarta, kainą. Reikalavimą sudaro: netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos) – 37 737,72 Lt, tiesioginiai – 37 662,13 Lt (pirkimo, transportavimo, sandėliavimo, laboratorinių tyrimų ir pašto išlaidos).

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Biržų rajono apylinkės teismas 2013 m. vasario 11 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovui iš atsakovo 49 239 Lt nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2012 m. kovo 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 3249,79 Lt; kitą ieškinio dalį atmetė.

Teismas, remdamasis Komisijos reglamento (EB) Nr. 889/2008 su pakeitimais ir papildymais, II priedo nuostatomis, pagal kurias pirimipfosmetilas nėra įtrauktas į ekologinėje gamyboje leidžiamų naudoti augalų apsaugos produktų sąrašą, todėl šio preparato naudojimas ekologiniam ūkiui yra draudžiamas, iš liudytojų parodymų nustatęs, jog sandėlyje, kuriame buvo sandėliuojami atsakovo išauginti ekologiški grūdai, V. A. išpurškė savo aruodą chemine medžiaga nuo kenkėjų ir taip atsakovo šiame sandėlyje laikyti grūdai buvo užteršti ekologiškiems grūdams neleistinu preparatu; sandėlio bendraturčių susitarimo dėl naudojimosi juo, cheminių preparatų naudojimo (sandėlio dezinfekcijai, kenkėjų naikinimui) nebuvo; jie neskyrė dėmesio tam, kad sandėlyje laikoma ekologinė žemės ūkio produkcija (ekologiški atsakovo rugiai) nebūtų užteršta neleistinomis cheminėmis medžiagomis, teismas sprendė, kad toks atsakovo elgesys rodo jo, kaip ekologinės žemės ūkio produkcijos augintojo, kuriam privalu žinoti šiai produkcijai keliamus reikalavimus ir jų laikytis, abejingumą bei nerūpestingumą, kas, teismo vertinimu, lėmė ieškovo patirtus nuostolius. 

Teismas nurodė, kad atsakovas privalėjo laikytis ekologiniam ūkiui keliamų reikalavimų, užtikrinti, jog parduodama produkcija būtų ekologiška (atitiktų keliamus reikalavimus), nes buvo įregistravęs ekologinį ūkį, turėjo teisę prekiauti ekologiška produkcija. Remdamasis CK 6.305 straipsnio 1 dalimi, 6.327, 6.333 straipsniais, pagal byloje esančius įrodymus teismas konstatavo, kad ieškovas įrodė, jog atsakovas jam pardavė netinkamos kokybės prekes (neekologiškus grūdus); atsižvelgęs į byloje nustatytą aplinkybę, kad Vokietijos įmonė atsisakė pirkti ieškovo pateiktus grūdus kaip ekologiškus pagal 2011 m. liepos 31 d. sutartį, nes jie buvo užteršti chemine medžiaga pirimipfosmetilu, teismas laikė, kad ieškovas, siekdamas išvengti didesnių nuostolių, buvo priverstas šiuos grūdus Vokietijos įmonei parduoti kaip neekologiškus rugius ir dėl to patyrė 37 737,72 Lt nuostolių, kuriuos sudaro negautos pajamos; be to, grūdai Vokietijoje buvo laikomi (sandėliuojami) atskirai, nebuvo teikiami perdirbti, buvo atliekami laboratoriniai tyrimai (dėl ko papildomai patirtos pašto išlaidos) – patirti nuostoliai sudaro 11 035,15 Lt; atlikti grūdų tyrimai nepriklausomoje laboratorijoje ieškovui kainavo 466,13 Lt.

Teismas, vertindamas ieškovo argumentą, kad jis patyrė nuostolių pirkdamas ekologiškus grūdus iš ūkininkų E. K. ir K. J. ir sumokėdamas už jų transportavimą iš Lietuvos į Vokietiją, šias ieškovo patirtas išlaidas vertino kaip būtinas sąnaudas vykdant 2011 m. liepos 31 d. sutartį su Vokietijos įmone Heindrich N. Claus GmbH&Co.KG.

Teismas nurodė, kad žala ieškovui pasireiškė jo turto praradimu (atsakovui neįvykdžius sutartinės pareigos pristatyti ieškovui nustatytą kiekį ekologinių rugių; ieškovui pateikus atsakovo užterštus grūdus kartu su iš kitų ūkininkų nupirktais grūdais galutiniam pirkėjui Vokietijoje, dėl ko teko keisti grūdų statusą iš ekologinio į įprastinį ir ieškovas patyrė nuostolių); 49 239 Lt žalos atsiradimą lėmė neteisėti atsakovo veiksmai – ekologinės gamybos reikalavimų pažeidimas ir išaugintų produktų, neatitikusių ekologinės produkcijos reikalavimų, pardavimas (Komisijos reglamentas (EB) Nr. 889/2008); ieškovui  įrodžius  parduotų  rugių  kokybės trūkumus, pardavėjui – atsakovui  tenka atsakomybė ir dėl pirkėjui atsiradusių su tuo susijusių nuostolių. Sutartimi atsakovas įsipareigojo atlyginti ieškovui visus nuostolius, patirtus dėl to, kad nesilaikyta Europos Sąjungos teisės aktų nuostatų dėl ekologijos. Remdamasis CK 6.248 straipsnio 1 ir 3 dalimis, teismas nurodė, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl žalos padarymo, jeigu jo elgesys neatitinka įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų veikimo tam tikroje situacijoje standartų, nes jis nesugebėjo elgtis taip, kaip turėjo pasielgti protingas žmogus.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo N. M. apeliacinį skundą, 2013 m. gegužės 28 d. nutartimi pakeitė Biržų rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 11 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo ieškovo naudai priteista 49 239 Lt nuostolių atlyginimo ir 3 249 Lt bylinėjimo išlaidų; sumažino priteistą nuostolių atlyginimą iki 25 000 Lt, bylinėjimosi išlaidas – iki 2450 Lt; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą; priteisė atsakovui iš ieškovo 727 Lt žyminio mokesčio.

Remdamasi CK 6.246–6.249 straipsniais, 6.259 straipsniu, 6.305 straipsnio 1 dalimi, 6.327 straipsnio 1 dalimi, 6.333 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, pateiktais nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes (kad ginčo šalys sudarė Sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo parduoti ieškovui ekologiškus grūdus; Sutartyje nustatyti reikalavimai prekei: produkcijos kokybė turi atitikti galiojančias ES nuostatas dėl ekologinės gamybos, LST kokybės standartus, techninių sąlygų reikalavimus tokiai produkcijai; patvirtindamas parduodamų grūdų kokybę bei atitiktį Sutarties reikalavimams, atsakovas ieškovui pateikė tai pagrindžiančius dokumentus, išduotus VšĮ „Ekoagros“; atsakovo parduotų grūdų mėginyje rasta viršijanti minimalias ribas (pagal Vokietijos ir Europos ekologiškų maisto produktų perdirbėjų, realizuotojų ir didmenininkų asociacijos susirinkimo patvirtintus orientacinius augalų apsaugos, cheminių–sintetinių kenkėjų apsaugos ir cheminių–sintetinių atsargų apsaugos priemonių dydžius) cheminio preparato – pirimifosmetilo, kuris yra draudžiamas naudoti ekologiniame ūkyje, koncentracija; ekologinio ūkininkavimo sąlygų nesilaikymą patvirtino ir ieškovo užsakymu atliktas papildomas tyrimas – atsakovo tiektų grūdų mėginyje IB 1053721 rasta 0,018 mg/kg pirimifosmetilo; sandėlyje, kuriame iki pardavimo buvo laikomi grūdai, naudoti chemikalai), teisėjų kolegija sprendė, kad ieškovui atsakovas pardavė netinkamos kokybės produkciją, dėl ko ieškovas patyrė nuostolių, taigi konstatuotini neteisėti atsakovo veiksmai. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas, kartu su kitais asmenimis naudodamasis vienu sandėliu, nesiėmė pakankamų priemonių ekologiškų rugių užterštumui cheminėmis medžiagomis išvengti; konstatavo, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų (netinkamos kokybės produkcijos pardavimo) ir ieškovo patirtų nuostolių, pardavus pirktus grūdus už mažesnę, nei tikėtasi gauti, sumą.

Atsižvelgusi į Sutartyje nustatytas sąlygas (kad 50 proc. Sutarties kainos atsakovui bus sumokėta pirkimo dieną, likę 50 proc.  – per 30 dienų pagal pateiktą sąskaitą faktūrą bei ekologinį sertifikatą po to, kai prekės laboratoriniai tyrimai atitiks Sutarties ypatingąsias sąlygas; jeigu galiojančių ES nuostatų dėl ekologijos nebus laikomasi, pardavėjas įsipareigoja atlyginti visus  patirtus nuostolius), kurios yra galiojančios (nenuginčytos), nustačiusi, kad atsakovo grūdai jų pirkimo–pardavimo metu nebuvo tirti laboratorijoje, teisėjų kolegija sprendė, jog tokiu būdu ieškovas prisiėmė tam tikrą riziką dėl prekės kokybės ir atitikties teisės aktų reikalavimams bei galimų nuostolių; nurodė, kad, sprendžiant dėl ieškovo kaltės dėl atsiradusių nuostolių, vertintini Sutarties sąlygos dėl laboratorinio tyrimo atlikimo nevykdymo padariniai. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad ieškovo atsakomybės dėl patirtų nuostolių dalis yra didesnė nei atsakovo, nes: ieškovui atlikus atsakovo grūdų mėginių tyrimą iki išsiuntimo į Vokietiją, būtų buvusi reali galimybė išvengti atsakovo tiektų grūdų, užterštų chemine medžiaga, poveikio iš kitų ūkininkų pirktiems ekologiškiems grūdams ir taip patirti mažesni nuostoliai. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo kaltė dėl atsiradusių nuostolių pasireiškė tik tuo, kad jis neskyrė pakankamo dėmesio savo plėtojamai ūkinei ekologinei veiklai; be to, apie chemikalais užterštus grūdus atsakovas galėjo sužinoti tik 2011 m. lapkričio 23 d., VšĮ „Ekoagros“ papildomai atlikus ekologinio ūkio patikrinimą, kai, gavus tyrimo rezultatus, jam išduotas sertifikatas buvo anuliuotas, todėl informuoti ieškovą apie parduotų grūdų kokybės neatitiktį Sutarties sąlygoms atsakovas negalėjo. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad ieškovas, nesilaikydamas Sutarties sąlygos dėl laboratorinių tyrimų, iš esmės lėmė nuostolių atsiradimą. Nurodžiusi, kad pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovui iš atsakovo 37 737,72 Lt negautų pajamų, 11 035,15 Lt grūdų sandėliavimo Vokietijoje išlaidų, 466,13 Lt ekspertizės išlaidų, teisėjų kolegija vertino ieškovo parduotų Vokietijos įmonei grūdų priėmimo, sandėliavimo (daugiau kaip du mėnesius) bei laboratorinių tyrimų išlaidų priteisimo pagrįstumą, ir atkreipė dėmesį į tai, kad neįrodyta, jog šių buvo patirta dėl atsakovo kaltės. Teisėjų kolegija sprendė, kad, nustačius, jog grūdai negali būti priskirti ekologiškų grūdų kategorijai ir Vokietijos įmonei saugotus grūdus nupirkus, ši įmonė neturi pagrindo reikalauti atlyginti sandėliavimo išlaidas. Įvertinusi, kad ieškovas yra įmonė, užsiimanti grūdų supirkimu ir pardavimu, kuris pagal sutartį su Vokietijos įmone buvo įsipareigojęs pateikti ekologišką prekę, teisėjų kolegija sprendė, kad iki išvežant produkciją ieškovas privalėjo atlikti laboratorinius tyrimus ir taip išvengti nuostolių; nurodė, kad Sutartyje šalys neaptarė, kas mokės už ekspertizę, todėl laikė, jog nėra pagrindo iš atsakovo priteisti ekspertizės išlaidas (466,13 Lt). Padariusi išvadą, kad nuostoliai iš dalies patirti dėl paties ieškovo (kuriam, kaip juridiniam asmeniui, užsiimančiam ūkine veikla, susijusia su ekologiškos produkcijos pirkimu–pardavimu, tenka didesnė atsakomybė, priimant ekologišką produkciją) nerūpestingumo, priteistų nuostolių dydį, remdamasi CK 6. 259 straipsnio 2, 3 dalimis, sumažino iki 25 000 Lt. 

Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad pagal ieškovo ir Vokietijos įmonės sutartį, ieškovas įsipareigojo parduoti apie 300 tonų 2011 metų derliaus ekologiškų duoninių rugių, o Vokietijos įmonė –  juos nupirkti po 30 eurų už 100 kg; šiai sutarčiai taikomos Hamburgo grūdų biržos Papildomų ekologiškų grūdų ir susijusių produktų prekybos nuostatos, Vokietijos ir Europos ekologiškų maisto produktų perdirbėjų, realizuotojų ir didmenininkų asociacijos susirinkimo patvirtinti orientaciniai augalų apsaugos, cheminių–sintetinių kenkėjų apsaugos ir cheminių–sintetinių atsargų apsaugos priemonių dydžiai, sprendė, kad ieškovas privalėjo pirkėjui pateikti ekologiškus grūdus. Atsakovo teiginius, kad pagal pirmiau nurodytos sutarties nuostatas ieškovas neprivalėjo sumokėti už sumaišytus (atsakovo ir kitų ūkininkų) grūdus, teisėjų kolegija atmetė, remdamasi aplinkybe, kad buvo sumaišyti tik ieškovo (ne kitų asmenų) pristatyti grūdai; sprendė, kad atsakovo parduotų grūdų siunta laikytina vienos partijos dalimi, todėl Vokietijos įmonė tyrimams pateikė grūdų, kuriuos pardavė ieškovas ir kurie Vokietijoje buvo sandėliuojami viename aruode, mišinį. Remdamasi Hamburgo grūdų biržos Papildomų ekologiškų grūdų ir susijusių produktų prekybos nuostatų 4 paragrafo 3 punktu, kuris įpareigoja pirkėją laikyti prekę atskirai iki bus gauti tyrimai, teisėjų kolegija vertino, kad Vokietijos įmonė to laikėsi – gavus tyrimų rezultatus apie cheminio preparato viršijimo limitus, ieškovo parduoti grūdai nebuvo sumaišyti su kitų siuntų (partijų) grūdais, laikyti atskirai iki buvo gautas ieškovo pasiūlymas dėl tolimesnio prekės likimo. Teisėjų kolegija atmetė atsakovo argumentą dėl galimo pirmiau nurodytų nuostatų 4 paragrafo 3 punkto pažeidimo papildomai motyvuodama, kad šių nuostatų 4 paragrafo 2 punkte nustatyta pirkėjo (nagrinėjamu atveju – Vokietijos įmonės) teisė paruošti reprezentatyvų mėginį iš partijos, susidedančios iš kelių siuntų, ir jį pateikti tirti.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad aplinkybė, jog ieškovas, nesitaręs su atsakovu atsisakė Vokietijos įmonės pasiūlymo grąžinti grūdus į Lietuvą, nesudaro pagrindo atmesti ieškinį, nes toks apsisprendimas tik sumažino ieškovo patirtus nuostolius; tai, kad neatlikęs grūdų laboratorinio tyrimo, ieškovas sumokėjo atsakovui už parduotus grūdus, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog dėl to ieškovas prarado teisę į dalies patirtų nuostolių atlyginimą.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 28 d. nutartį ir palikti galioti Biržų rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 11 d. sprendimą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Kasacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

1. Dėl netinkamo sutarčių aiškinimo, pardavėjo pareigos parduoti tinkamos kokybės daiktą, pirkėjo teisių gynimo būdų, pardavus netinkamos kokybės daiktą (CK 6.193, 6.327, 6.333, 6.334 straipsnių). Teismas, nustatęs atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas, sprendė dėl jo atsakomybės mažinimo, tai darydamas iškreipė Sutarties esmę. Nurodžiusi, kad, nustatant, kiek yra ieškovo kaltės dėl atsiradusių nuostolių, vertintinos Sutartyje nustatytos sąlygos dėl laboratorinio tyrimo atlikimo nevykdymo padariniai, teisėjų kolegija padarė išvadą, prieštaraujančią Sutarčiai, t. y. kad ieškovo atsakomybės dėl patirtų nuostolių dalis yra didesnė nei atsakovo. Teisėjų kolegija neteisingai aiškino Sutarties nuostatas, nes pagal jas ieškovas laboratorinio tyrimo neįsipareigojo atlikti. Tokios pareigos ieškovui nenustatyta ir su Vokietijos įmone sudarytoje sutartyje, pagal kurią sutarta vadovautis standartinėmis Vokietijos grūdų prekybos sąlygomis su Hamburgo biržos grūdų prekybininkų asociacijos (įregistruota asociacija) arbitražu Hamburge.

Sutartimi atsakovas įsipareigojo parduoti ekologiškus rugius, o jo parduodama produkcijos kokybė turėjo atitikti galiojančias ES nuostatas dėl ekologinės gamybos, taip pat LST kokybės standartų bei techninių sąlygų reikalavimus, keliamus tokiai produkcijai. Ekologinį ūkininkavimą reglamentuoja 2007 m. birželio 28 d. Europos Tarybos reglamentas (EB) Nr. 834/2007, kurio besąlygiškai turi laikytis ir atsakovas. Pagal šio reglamento 27 straipsnio 13 punktą Valstybės narės užtikrina, kad sukurta kontrolės sistema, laikantis Reglamento (EB) Nr. 178/2002 18 straipsnio, leistų atsekti kiekvieną produktą visais gamybos, paruošimo ir platinimo etapais, visų pirma siekiant suteikti vartotojams garantijas, kad ekologiški produktai buvo gaminami laikantis šiame reglamente nustatytų reikalavimų; 34 straipsnyje „Ekologiškų produktų laisvas judėjimas“ nustatyta, kad „kompetentingos institucijos, kontrolės institucijos ir kontrolės įstaigos negali uždrausti arba apriboti ekologiškų produktų, kontroliuojamų kitoje valstybėje narėje esančios kitos kontrolės institucijos ar kontrolės įstaigos, pardavimo dėl priežasčių, susijusių su gamybos metodu, ženklinimu arba to metodo pateikimu, jeigu šie produktai atitinka šio reglamento reikalavimus. Visų pirma, negalima nustatyti jokios papildomos kontrolės ar finansinės naštos, nenustatytos šio reglamento V antraštinėje dalyje“. 2008 m. rugsėjo 5 d. komisijos Reglamente (EB) Nr. 889/2008 nustatytos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo įgyvendinimo taisyklės dėl ekologinės gamybos, ženklinimo ir kontrolės. Pirmiau nurodyti reglamentai privalomi ir tiesiogiai taikomi visose valstybėse narėse. Taigi, aiškindamas Sutartį, apeliacinės instancijos teismas iškreipė jos esmę, konstatuodamas, jog nuostolių atsiradimą lėmė ieškovo nesilaikymas Sutarties sąlygos dėl laboratorinių tyrimų; nepagrįstai konstatavo, kad atsakovo kaltė pasireiškė tik tuo, jog jis neskyrė pakankamai dėmesio savo plėtojamai ekologinei veiklai.

Ekologiniam ūkininkavimui visoje Europos Sąjungoje keliami aukšti reikalavimai, sukurta kontrolės ir atsekamumo programa, kuria ir šiuo atveju buvo nustatytas ūkio subjektas (atsakovas), pažeidęs ekologinio ūkininkavimo taisykles ir nustatytą tvarką. Atsakovas kaip ūkio subjektas, kreipdamasis į VšĮ „Ekoagros“ su prašymu ūkio subjekte atlikti sertifikavimo darbus pagal ekologiškų produktų tvarkybai keliamus reikalavimus, įsipareigojo atlikti veiksmus pagal Reglamentą (EB) Nr. 834/2007 ir Reglamentą Nr. 889/2008 bei Ekologinio žemės ūkio taisykles; VšĮ „Ekoagros“ išduotą dokumentą naudoti tik tokiems produktams, kurie atitinka pirmiau nurodytų reglamentų ir taisyklių reikalavimus,  patvirtinamojo dokumento ir (ar) kitų dokumentų, susijusių su sertifikavimu, nenaudoti klaidinančiu būdu. Atsakovas pagal CK 6.292 straipsnį laikytinas ir gamintoju. Tai, kad ieškovas iki laboratorinių tyrimų, kuriuos, imdamas reprezentatyvų mėginį, atliko partneris Vokietijoje, gavimo rezultatų, sumokėjo atsakovui likusius 50 proc. sumos už nusipirktus grūdus, negali būti vertinamas Sutarties pažeidimu; juos atsakovas turėtų grąžinti be ginčo. Be to, teismai neakcentavo, kad atsakovui už grūdus buvo sumokėta aukštesne kaina, t. y. kaip už ekologišką produkciją.

2. Dėl nuostolių mažinimo esant kreditoriaus kaltei (CK 6.248 straipsnio 4 dalies, 6.259 straipsnio). Teismai nenustatė, kad ieškovas būtų pažeidęs daikto naudojimo ar saugojimo taisykles. Apeliacinės instancijos teismas neargumentavo, kodėl priteistų nuostolių dydį sumažino iki 25 000 Lt; nepasisakė dėl ieškovo negautų pajamų (37 737,72 Lt), nepagrįstai nepriteisė ieškovo parduotų Vokietijos įmonei grūdų priėmimo, sandėliavimo (11 035 Lt) bei laboratorinių tyrimų (466,13 Lt) išlaidų, atkreipęs dėmesį į tai, kad neįrodyta, jog šios patirtos dėl atsakovo kaltės, Sutartyje neaptarta, kas mokės už ekspertizę. Į Vokietijos įmonės pateiktą 3196 eurų (11 035 Lt) sąskaitą įskaityti laboratoriniai tyrimai (1374 eurų), o 466,13 Lt ieškovas sumokėjo pateikdamas tyrimui pas save laikomą grūdų mėginį. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nutarė, kad neįrodyta, jog pirmiau nurodytos išlaidos patirtos dėl atsakovo kaltės.

Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas N. M. prašo Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 28 d. nutartį palikti nepakeistą; nurodo tokius nesutikimo su kasaciniu skundu argumentus:

Ieškovas kasaciniame skunde nutylėjo faktines bylos aplinkybes, dėl kurių teismai savo galutiniuose procesiniuose sprendimuose nepasisakė ir nepateikė motyvų, kodėl šiuos įrodymus ir argumentus atmetė. Tai laikytina CPK normų pažeidimu, turėjusiu įtakos teismų sprendimų teisėtumui ir pagrįstumui. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad: atsakovo ieškovui parduoti grūdai, kurie buvo pristatyti į Vokietiją ieškovo klientui, sudarė vieną prekių siuntą, o iš kitų ūkininkų (E. K. ir K. J.) pirkti grūdai – kitas savarankiškas prekių siuntas; Vokietijos įmonė atsakovo grūdų siuntą sumaišė su kitomis, todėl ieškovas pagal Hamburgo grūdų biržos Papildomos ekologiškų grūdų ir susijusių produktų prekybos nuostatų 4 paragrafo 3 punktą neatsako už žalą, kurią patyrė visas prekės kiekis; neaišku, ar Vokietijos įmonė turi teisę reikšti ieškovui pretenzijas ir jos buvo pareikštos, nes byloje nepakanka įrodymų (nėra oficialių pretenzijų) tokiai išvadai. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad pagal Sutartį atsakovas turi atlyginti visus jo patirtus nuostolius; atsakovas turi atlyginti tik tuos, kurie atsirado dėl jo veiksmų. Teismai nepagrįstai nepasisakė dėl CK 6.334 straipsnio taikymo ginčo išsprendimui, taip iš esmės pažeidė proceso teisės normas (CPK 263 straipsnio 1 dalį). Kasatorius, nepasinaudojęs CK 6.334 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis teisėmis, prisiėmė atsiradusių nuostolių riziką. Dėl ieškovo ir Vokietijos įmonės neveikimo pagal jų pasirašytą sutartį liko nežinomi galutiniai galimi laboratorinių tyrimų rezultatai, kurie galbūt būtų eliminavę nuostolių atsiradimą. Byloje nėra įrodymų, kad visų gautų (92,060 t) grūdų statusas iš ekologinio buvo pakeistas į įprastinį. Kasatorius nepateikė argumentų, kodėl 11 035,15 Lt ir 466,13 Lt sumas laiko žala CK 6.249 straipsnio 1 dalies prasme; šios sumos, kurias sudaro grūdų sandėliavimas Vokietijoje, laboratoriniai tyrimai, pašto išlaidos, nevertintinos kaip žala.  

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių – iš naujo nenustatinėja faktinių aplinkybių, o vadovaujasi teismų jau nustatytomis ir sprendimuose konstatuotomis bylos aplinkybėmis. Kasacinis teismas tik patikrina, ar pagal konstatuotų faktinių aplinkybių visumą teismai tinkamai taikė ir aiškino įstatymą. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl sutartinės civilinės atsakomybės taikymo ir jos mažinimo pagrindų, pardavėjui pagal šalių pasirašytą pirkimo–pardavimo sutartį pateikus netinkamos kokybės prekę.

Dėl sutartinės civilinės atsakomybės taikymo ir jos mažinimo

Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ginčo šalis siejo sutartiniai santykiai, kilę iš grūdų pirkimo–pardavimo sutarties, kurią atsakovas netinkamai įvykdė, pateikdamas ieškovui netinkamos kokybės grūdus, todėl spręstinas pardavėjo sutartinės civilinės atsakomybės klausimas. Tokio pobūdžio santykiams taikytinos pirkimo–pardavimo sutartis reglamentuojančios CK šeštosios knygos XXIII skyriaus antrosios dalies normos ir bendrosios sutartinę civilinę atsakomybę reglamentuojančios CK normos (CK šeštosios knygos XXII skyrius).

Bendrieji parduodamam daiktui keliami reikalavimai išdėstyti CK 6.327 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad pardavėjas privalo perduoti daiktus, atitinkančius sutartyje numatytus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, o jeigu sutartyje nėra nurodymų – įprastus reikalavimus. Nuostatos dėl pirkimo–pardavimo sutartimi perduodamų daiktų kokybės detalizuotos CK 6.333 straipsnyje; pagal šio straipsnio 1 dalį pardavėjas privalo perduoti daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas ir daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, bei atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir sudarant sutartį nėra paslėptų daikto trūkumų, dėl kurių daiktų nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas juos ketino naudoti, arba dėl kurių daiktų naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų tų daiktų pirkęs, arba nebūtų už juos tiek mokėjęs. Taigi pardavėjas atsako už bet kokius daikto trūkumus, jeigu šie atsirado prieš perduodant daiktus arba juos lėmė priežastys, atsiradusios iki daiktų perdavimo. Jau buvo minėta, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog pardavėjas pardavė netinkamos kokybės prekę, jis sutinka atlyginti visus dėl šios prekės netinkamos kokybės tiesiogiai atsiradusius nuostolius.

Kasaciniame skunde iš esmės keliamas klausimas, ar pagrįstai apeliacinės instancijos teismas, aiškindamas šalių pasirašytos Sutarties sąlygas, konstatavo ieškovo kaltę dėl atsiradusių nuostolių ir tuo pagrindu sumažino atsakovo sutartinę civilinę atsakomybę.

Sprendžiant klausimą dėl atsakomybės pagal sutartį, turi būti atsižvelgiama į asmeniui tenkančios prievolės pobūdį, reikalaujamo iš jo rūpestingumo laipsnį ir kitas aplinkybes, tačiau svarbu akcentuoti ir kreditoriaus elgesį. Skolininkas privalo įrodyti, kad jis nekaltas dėl neįvykdytos ar netinkamai įvykdytos prievolės, tačiau atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad žala arba nuostoliai gali atsirasti ne vien dėl skolininko veiksmų ar neveikimo, bet ir dėl kreditoriaus kaltės ar esant abiejų šių asmenų kaltei. Civilinėje sutartinėje atsakomybėje kreditoriaus kaltė yra pagrindas sumažinti skolininko atsakomybę ar visiškai nuo jos atleisti (CK 6.259 straipsnio 2 dalis). Ši nuostata taikoma ir tais atvejais, kai skolininkas atsako pagal sutartį be kaltės (CK 6.259 straipsnio 3 dalis). Ar konkrečiu atveju buvo kreditoriaus kaltė, yra fakto klausimas. Kreditoriaus kaltė civilinėje atsakomybėje nepreziumuojama (CK 6.259 straipsnis), nes CK 6.248 straipsnyje nustatyta skolininko, o ne kreditoriaus kaltės prezumpcija. Kreditoriaus kaltę privalo įrodyti skolininkas, jeigu jis remiasi šia aplinkybe (CPK 178 straipsnis).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas turėjo pagrindą pripažinti, jog dėl nuostolių padidėjimo yra ir paties ieškovo kaltės. Ieškovo elgesys pagrįstai įvertintas kaip Sutarties šalies joje įtvirtintų priemonių galimiems nuostoliams minimizuoti nesiėmimas, pripažintas pagrindu mažinti skolininko atsakomybę, sprendžiant dėl priteistinų nuostolių dydžio.

Teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentu, kad atsakovas, parduodamas ieškovui grūdus, garantavo jų kokybę, pateikdamas Patvirtinamąjį dokumentą VšĮ „Ekoagros“, išduotą, vadovaujantis Europos Tarybos reglamento Nr. 834/2007 ir Europos Komisijos reglamento Nr. 889/2008 nuostatomis bei Ekologinio žemės ūkio taisyklių reikalavimais. Prievolė, kurios tinkamą įvykdymą šalis garantuoja, pasižymi dideliu pareigos įvykdymo privalomumu, o tokios prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo garantavusioji šalis faktiškai neturi galimybės pateisinti ir privalo atlyginti visus tiesiogiai dėl jos neįvykdymo atsiradusius nuostolius, kuriuos ji numatė ar protingai galėjo numatyti. Taigi teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovui pažeidus prievolę garantuoti pirkėjui pateikiamo daikto kokybę, kylančią ne tik iš įstatymo (CK 6.317 straipsnio 2 dalis), bet ir iš ieškovui pateikto Patvirtinamojo dokumento, jam nėra pagrindo taikyti atleidimo nuo sutartinės civilinės atsakomybės dėl tiesiogiai iš jo veiksmų kilusių nuostolių ar ją mažinti; kreditoriaus pareiga imtis priemonių galimiems nuostoliams mažinti buvo minimizuota ir jos nevykdymas nelėmė skolininko sutartinės civilinės atsakomybės dėl nuostolių atsiradimo mažinimo nagrinėjamoje ginčo dalyje.

Nagrinėjamoje byloje svarbu atskirti nuostolius, tiesiogiai kilusius dėl atsakovo veiksmų (negautas pajamas Vokietijos įmonei Heinrich N. Claus GmbH&Co.KG pardavus atsakovo ieškovui parduotus rugius už mažesnę, nei ekologiškiems rugiams taikytiną, kainą) ir nuostolius, netiesiogiai kilusius dėl atsakovo veiksmų (dėl kitų dviejų ūkininkų ieškovui parduotų grūdų pardavimo ieškovo kontrahentui už mažesnę kainą). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ginčo šalys pasirašytoje Grūdų pirkimo pardavimo sutartyje nustatė, jog sąskaita faktūra apmokama tik nustačius prekei priklausančio ekologinio sertifikato ir laboratorinės analizės rezultatų tinkamumą. Tyrimą atlieka nepriklausoma tyrimų laboratorija. Jei prekė atitinka visus įstatymų nustatytus rodiklius ir nuostatas dėl ekologijos už ją sumokama per 30 kalendorinių dienų. Šios Sutarties nuostatos aiškintinos taip, kad šalys numatė rizikos dėl netinkamos kokybės grūdų pardavimo paskirstymo mechanizmą ir dėl to susitarė. Pirkėjui nusprendus atlikti tolesnius veiksmus su įsigyta preke (maišyti juos su kitais grūdais), prieš tai neatlikus laboratorinės analizės (o tai galėjo lemti didesnių, su ieškovo ir atsakovo pasirašyta Sutartimi tiesiogiai nesusijusių, nuostolių atsiradimą), konstatuotina, kad jis buvo neatsargus ir nesiėmė Sutartyje nustatytų priemonių užkirsti kelią tokiems nuostoliams atsirasti ar juos sumažinti. Taigi pirkėjui nepasinaudojus Sutartyje nustatytu mechanizmu patikrinti atsakovo parduotus grūdus, taip prisiimant riziką dėl netinkamos kokybės rugių tolesnio panaudojimo, t. y. jų sumaišymo su kitų dviejų pardavėjų grūdais bei šių užteršimo neleistina chemine medžiaga, iš to atsiradusių papildomų sandėliavimo, dalies laboratorinių tyrimų bei pašto išlaidų, spręstina, kad dėl šios dalies apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog yra pagrindas mažinti atsakovo sutartinę civilinę atsakomybę dėl kreditoriaus kaltės (CK 6.259 straipsnio 2 dalis).

Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neargumentavo savo sprendimo sumažinti pirmosios instancijos teismo priteistų nuostolių dydį iki 25 000 Lt. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nors apeliacinės instancijos teismas išsamiai nepasisakė dėl atsakovo sutartinės civilinės atsakomybės mažinimo teisinių pagrindų, tai neturėjo įtakos teisingos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnis). Teismas įvertino pirmosios instancijos teismo apskaičiuotą nuostolių, pasireiškusių negautų pajamų forma, dydį, atsižvelgė į faktines bylos aplinkybes ir tuo pagrindu konstatavo esant kreditoriaus kaltę dėl neatsargumo nesiėmus priemonių (prieš sumaišant atsakovo grūdus su kitų dviejų ūkininkų patiektais grūdais, neatlikus laboratorinio jų tyrimo) nuostoliams sumažinti, bei pasinaudodamas diskrecijos teise atitinkamai sumažino ieškovui priteistinų nuostolių dydį.

Teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentu, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė ieškovui išlaidų, susijusių su pakartotinio atsakovo parduotų grūdų laboratorinio tyrimo atlikimu, t. y. 466,13 Lt. Kaip buvo nustatyta bylą nagrinėjusių teismų, pakartotinis atsakovo parduotų grūdų laboratorinis tyrimas atliktas dėl to, kad pirminiai tyrimai parodė, jog ieškovo grūdai yra užteršti ekologiniams grūdams neleistina chemine medžiaga pirimifosmetilu. Pakartotinis laboratorinis tyrimas buvo atliekamas ieškovui pateikus pas jį saugomą atsakovo rugių mėginį. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad jeigu atsakovo grūdai nebūtų buvę užteršti pirimifosmetilu ir pirminių laboratorinių tyrimų metu nebūtų buvę nustatyta neleistinų priemaišų ekologiniuose atsakovo parduotuose grūduose, pakartotinio tyrimo nebūtų reikėję atlikti. Taigi išlaidos, susijusios su pakartotiniu laboratoriniu tyrimu, yra tiesiogiai susijusios su atsakovo neteisėtais veiksmais, jis jas galėjo protingai numatyti, todėl priteistinos ieškovui iš atsakovo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl šios dalies apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sutartinę civilinę atsakomybę, todėl skundžiama nutartis keistina. 

Kiti kasacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir neturi įtakos teismų priimtų procesinių sprendimų teisėtumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kasaciniame teisme patirta 26,42 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 4 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Patenkinus 2 proc. kasatoriaus kasacinio skundo reikalavimų, 98 proc. pirmiau nurodytų išlaidų – 25,89 Lt, valstybės naudai priteistinos iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 28 d. nutarties dalį, kuria sumažinta Biržų rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 11 d. sprendimu priteista nuostolių suma iki 25 000 Lt, pakeisti ir ją išdėstyti taip: „sumažinti priteistą nuostolių sumą iki 25 466,13 Lt (dvidešimt penkių tūkstančių keturių šimtų šešiasdešimt šešių litų ir 13 ct)“.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš kasatoriaus UAB „Biogrūdai“ (j. a. k. 302447412) bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai – 25,89 Lt (dvidešimt penkis litus 89 ct). 

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                 Sigitas Gurevičius

                       Janina Stripeikienė

                            Dalia Vasarienė