Baudžiamoji byla Nr. 2K-194-895/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39430-2018-3
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.4.1 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. lapkričio 5 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Gutausko (kolegijos pirmininkas), Prano Kuconio ir Armano Abramavičiaus (pranešėjas),
sekretoriaujant Ritai Bartulienei,
dalyvaujant prokurorei Laimai Milevičienei,
nuteistojo gynėjai advokatei Aušrai Saulėnienei,
nukentėjusiojo atstovui advokatui Artūrui Andriukaičiui,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. E. kasacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 16 d. nutarties nuteistojo A. G. baudžiamojoje byloje.
Teisėjų kolegija, išklausiusi prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą atmesti, nukentėjusiojo atstovo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. A. G. nuteistas už tai, kad 2018 m. liepos 29 d. apie 20 val. prie poilsio namelių, esančių Pušyno g. 3A, Palangoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu vieną kartą smogė nukentėjusiajam R. E. į dešinę kaklo pusę, po to, jam parkritus ant žemės ir bandant keltis, smogė ranka vieną kartą į kairįjį skruostikaulį ir vieną kartą į kairįjį apatinį žandikaulį, taip nukentėjusiajam R. E. sukėlė fizinį skausmą ir padarė apatinio žandikaulio lūžimą kairiojo kampo projekcijoje su poodine kraujosruva lūžyje, atitinkantį nesunkų sveikatos sutrikdymą.
II. Kasacinio skundo argumentai
2. Kasaciniu skundu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. E. prašo pakeisti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus perkvalifikuojant A. G. veiksmus iš BK 138 straipsnio 1 dalies į BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir BK 284 straipsnį bei paskirti A. G. griežtesnę bausmę; priteisti nukentėjusiajam R. E. iš A. G. baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti bei visas išlaidas advokato pagalbai apmokėti; atsisakius tenkinti antrąjį prašymą, prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius nurodo:
2.1. Teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius baudžiamojo proceso pažeidimus. Teismai, neišspręsdami civilinio ieškinio klausimo, padarė esminį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 115 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimą ir BPK 44 straipsnio 10 dalies pažeidimą bei nesilaikė teismų praktikos. Nukentėjusysis R. E. kartu su civiliniu ieškiniu pateikė visus ieškinio reikalavimus pagrindžiančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas galėjo išsikviesti į teismo posėdį specialistus, paruošusius medicininius dokumentus, ir įvertinti civiliniu ieškiniu prašomos priteisti turtinės žalos dydį. Neišnagrinėtas ne tik turtinės žalos dydžio klausimas, bet ir neturtinės žalos dydžio klausimas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino nukentėjusiojo R. E. patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2.2. Teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą A. G. veiksmus kvalifikuodami pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, o ne pagal 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir BK 284 straipsnį. Teismai rėmėsi tik prielaidomis ir paties A. G. parodymais. Teismo išvada, kad nėra nustatyta jokių objektyvių duomenų, kad nukentėjusysis R. E. būtų naudojęs fizinį smurtą prieš A. G., yra šališka ir neparemta jokiais BPK 20 straipsnio reikalavimus atitinkančiais įrodymais, o tik A. G. paaiškinimu. Pagal teismų praktiką įtariamųjų (kaltinamųjų) parodymai turi būti vertinami ypač atidžiai ir kritiškai, nes jie, kaip proceso dalyviai, yra suinteresuoti proceso baigtimi ir siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės. A. G. veikė brutaliai, turėdamas tik menkavertę priežastį (jo (kasatoriaus) sprendimą iškviesti policiją), panaudodamas išlaužtą lentą kaip įrankį suduodant smūgį iš nugaros užpultam nukentėjusiajam (kasatoriui) į galvos sritį, o nukentėjusiajam (kasatoriui) pargriuvus, sudavė dar du smūgius rankomis jam (kasatoriui) į galvos sritį. Teismai neįvertino, kad liudytoja S. Z. T. teisme parodė, jog po sumušimo ji ant R. E. veido matė mėlynes, o medinė lenta gulėjo šalia R. E.. Tai rodo ypatingą A. G. veiksmų pavojingumą ir veikimą esant chuliganiškoms paskatoms. A. G. veiksmai buvo atlikti viešojoje vietoje, tačiau apeliacinės instancijos teismas atmetė kasatoriaus prašymą inkriminuoti A. G. dar ir BK 284 straipsnyje nustatytą nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į nuteistojo veiksmų pavojingumą ir sukeltus neigiamus padarinius jam (kasatoriui), A. G. turėjo būti paskirta laisvės atėmimo bausmė, ją atidedant bei paskiriant baudžiamajame įstatyme nurodytus įpareigojimus bei draudimus ir įpareigojant atlyginti turtinę ir neturtinę žalą nukentėjusiajam.
2.3. Teismai padarė BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimą, kadangi teismo vidinis įsitikinimas kvalifikuojant A. G. veiksmus, analizuojant ir vertinant nukentėjusiojo R. E. pateiktą civilinį ieškinį ir jo priedus nebuvo paremtas visapusišku bylos aplinkybių išnagrinėjimu, tai nulėmė BPK 305 straipsnio reikalavimų neatitinkančio nuosprendžio priėmimą.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
3. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. E. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl kasacinio skundo turinio ir kasacinės instancijos teismo įgaliojimų ribų
4. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), jeigu kasaciniame skunde nurodyta, kad teismai, nagrinėdami bylą, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą arba padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus (BPK 369 straipsnis). Vadinasi, kasacinės instancijos teisme tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012, 2K-7-386-746/2015, 2K-7-70-895/2018, 2K-52-942/2020). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir jų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių tokių pasiūlymų atmetimas byloje savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jei nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-374-489/2015, 2K-7-386-746/2015, 2K-339-719/2018, 2K-213-942/2019, 2K-52-942/2020).
5. Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiojo kasaciniame skunde iš esmės yra nesutinkama su teismų nustatyta ir išanalizuota konflikto tarp nukentėjusiojo R. E. ir nuteistojo A. G. eiga bei šio konflikto vertinimu, kurį atliko teismai, remdamiesi išnagrinėtais įrodymais. Antai, kasatoriaus nuomone, teismai padarė nepagrįstą išvadą, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas ne dėl chuliganiškų paskatų, o buvo abipusis santykių aiškinimosi padarinys. Taip pat kasaciniame skunde, kitaip vertinant teismų nustatytas aplinkybes, ginčijama teismų išvada dėl to, kad nuteistasis savo veiksmais nesutrikdė viešosios tvarkos. Taigi tokiais teiginiais iš esmės ginčijamos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvados dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo ir duomenų pripažinimo įrodymais bei jų vertinimo ir taip netiesiogiai kreipiamasi į kasacinės instancijos teismą dėl šių aplinkybių tyrimo bei vertinimo. Minėta, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą ir kasacinės instancijos teismo praktiką tai nėra nei apskundimo, nei bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindas, todėl kasacinės instancijos teismas tokius kasacinio skundo teiginius nagrinės tiek, kiek jie susiję su baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų laikymusi ir baudžiamojo įstatymo taikymu. Taigi, nagrinėjamoje byloje bus sprendžiama, ar pagal teismų nustatytas ir įvertintas aplinkybes nuteistojo A. G. veika teisingai buvo kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
Dėl nuteistojo veikos kvalifikavimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį
6. Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, t. y., pasak kasatoriaus, nuteistojo veika turėjo būti kvalifikuota ne pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, o pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir BK 284 straipsnį.
7. Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų. Taigi, būtinasis nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, požymis yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo motyvas – chuliganiškos paskatos.
8. BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte (nesunkus žmogaus sužalojimas ar susargdinimas dėl chuliganiškų paskatų) nustatytas kvalifikuojamasis požymis – chuliganiškos paskatos, kaip nusikalstamos veikos elgesio motyvas, konstatuojamas tada, kai veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomenės tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Teismų praktikoje smurto veiksmai, kad ir atlikti viešoje vietoje ir sutrikdę viešąją tvarką, ne visada vertinami kaip padaryti dėl chuliganiškų paskatų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24/2008, 2K-136/2008). Tais atvejais, kai kaltininko viešojoje vietoje padarytą smurtinę veiką pirmiausia nulėmė konfliktas su nukentėjusiaisiais, pavydas, kerštas, pyktis ar kitokios paskatos, kilusios dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių ir panašaus pobūdžio (dalykinių, tarnybinių) santykių, t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios, juos paaiškinančios priežastys, chuliganiškų paskatų kvalifikuojanti aplinkybė paprastai neinkriminuojama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2008, 2K-454/2011, 2K-314/2012, 2K-475/2012, 2K-166/2013, 2K-21-942/2016, 2K-367-511/2018).
9. Būtent nagrinėjamoje byloje buvo nustatyta, kad konflikto iniciatorės po to, kai R. E. iškvietė policiją ir jos laukė atvykstant, buvo moterys S. Z. T. ir L. B.. Iš bylos medžiagos matyti, kad pats konfliktas iš esmės ne tik prasidėjo, bet vyko ir tęsėsi dėl S. Z. T. ir L. B. veiksmų, o konfliktas tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo kilo, kai nuteistasis ėjo prie konfliktuojančių moterų, norėdamas jas išskirti.
10. Atsižvelgiant į nustatytas ir teismų aptartas aplinkybes nėra pagrindo teigti, kad nuteistasis A. G. sudavė nukentėjusiajam R. E. smūgius dėl to, kad norėjo pademonstruoti nepagarbą aplinkiniams, dėl mažareikšmės dingsties ar esant kitoms chuliganiškoms paskatoms. Būtent minėtos aplinkybės liudija tai, kad smurtas prieš R. E. buvo panaudotas dėl asmeninių priežasčių, esant konfliktinei situacijai, t. y. A. G. nusikalstamus veiksmus lėmė konkrečios, juos paaiškinančios priežastys.
11. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal nustatytą ir aptartą įvykio eigą ir motyvą A. G. veiksmuose padarant nukentėjusiajam R. E. nesunkų sveikatos sutrikdymą nėra chuliganiškų paskatų, t. y. nėra būtinojo BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyto subjektyviojo požymio. Taigi, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, teisingai kvalifikavo nuteistojo A. G. veiką pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
12. Kaip minėta, kasaciniame skunde teigiama, kad nuteistojo veika turėjo būti kvalifikuota ir pagal BK 284 straipsnį kaip viešosios tvarkos sutrikdymas.
13. Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.
14. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad pats savaime smurto panaudojimas viešojoje vietoje dar nereiškia ir BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymo. Teismų praktikoje yra pažymėta, kad traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal šį straipsnį turi būti nustatyti veikos padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-491/2013, 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016, 2K-3-489/2018, 2K-367-511/2018, 2K-19-511/2020 ir kt.).??? Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-697/2019). ??
15. Teismų praktikoje taip pat konstatuota, kad motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos sudėties požymiai, šis nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba kitokie, tačiau veikos motyvų ir tikslų analizė svarbi teisingam kaltininko tyčios apibrėžimui, išvadoms apie tai, kad asmuo suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-54-222/2017).
16. Nagrinėjamoje byloje iš teismų nustatytų aplinkybių matyti, kad nuteistasis A. G.: 1) neveikė turėdamas tyčią aplinkiniams ar aplinkai demonstruoti nepagarbą; 2) konfliktas tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo reiškėsi abipusiu santykių aiškinimusi, nepasitenkinimu vienas kito elgesiu; 3) šis konfliktas vyko neilgą laiko tarpą; 4) nenustatyta, kad įvykį būtų matę pašaliniai asmenys; 5) nėra jokių duomenų, kad būtų sutrikdytas kitų žmonių poilsis poilsio zonoje ir taip pažeista viešoji tvarka.
17. Taigi, pagal teismų nustatytas aplinkybes nėra pagrindo daryti išvadą, kad A. G. padaryta nusikalstama veika pirmiausia turi būti vertinama kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas. Ši veika nelaikytina ir peržengusia privataus konflikto ribas bei esančia pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Vadinasi, teismai, A. G. veikos nekvalifikuodami pagal BK 284 straipsnį, baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai.
18. Nesutiktina su kasacinio skundo argumentais, kad teismai, A. G. veiką kvalifikuodami pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, o ne pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir BK 284 straipsnį, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas. Kasatorius BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimą iš esmės grindžia atskirų teismų sprendimų fragmentų kritika. Tokia kritika nepatvirtina tai, kad šie teismų sprendimai buvo priimti neįvertinus įrodymų visumos ar vieniems įrodymams teikiant pirmenybę prieš kitus įrodymus. Pažymėtina, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėję ir įvertinę byloje esančių įrodymų visumą, savo sprendimuose dėl A. G. veikos kvalifikavimo išsamiai pasisakė ir išdėstė įrodymus, pagrindžiančius tokias jų išvadas.
Dėl civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo
19. Kasatorius kasaciniame skunde teigia, kad teismai, neišspręsdami civilinio ieškinio klausimo, padarė esminį BPK 115 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimą ir BPK 44 straipsnio 10 dalies pažeidimą bei nesilaikė teismų praktikos.
20. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85/2011).
21. Iš bylos medžiagos matyti, kad byloje nepakanka duomenų spręsti, ar visa nukentėjusiojo R. E. ieškinyje prašoma priteisti turtinė žala yra susijusi priežastiniu ryšiu su nuteistojo A. G. padaryta nusikalstama veika. Antai byloje nėra pakankamai duomenų, objektyviai patvirtinančių visų nukentėjusiajam pagal gydymo įstaigos parengtą preliminarų gydymo planą atliekamų odontologinių paslaugų pagrįstumą, be kita ko, ir kainų realumą. Taip pat teismų aptarti duomenys nepatvirtina nukentėjusiojo R. E. teiginio, kad jam klausa pablogėjo būtent po patirto sužalojimo. Teisiamajame posėdyje teismo medicinos ekspertas R. P. Pečkus patvirtino byloje pateiktas išvadas dėl R. E. klausos sutrikimų, papildomai paaiškino, kad galima apkursti dėl ausies sraigės uždegimo, insulto, bet reikėtų įvertinti ligos istoriją. Kartu nurodė, kad jis, atlikdamas ekspertizę, ankstesnių R. E. sveikatos duomenų neturėjo, todėl išvadą galėtų patikslinti gavęs visas sveikatos korteles.
22. Taigi sutiktina su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad esant aptartiems duomenims akivaizdu, jog tam, kad būtų galima patikslinti ir įvertinti priežastis dėl R. E. klausos pablogėjimo bei padaryti galutinę objektyvią išvadą, reikalinga papildoma medžiaga ir atskiras tyrimas.
23. Taip pat pritartina teismų išvadai, kad nagrinėjamu atveju, neišsprendus klausimo dėl turtinės žalos, t. y. ar R. E. tolesnis gydymas tiesiogiai susijęs su patirtu sužalojimu, nėra galimybės objektyviai nustatyti ir patirtos neturtinės žalos dydžio, kadangi būtina įvertinti visus patirtus išgyvenimus ir nepatogumus, susijusius su padarytu sužalojimu nagrinėjamo įvykio metu. Juolab kad patikslintame ieškinyje nurodyti argumentai, kuriais grindžiama neturtinė žala ir jos dydis, tiesiogiai siejami ir su klausos pablogėjimu bei reikalingumu atlikti dantų protezavimą. Taigi, nagrinėjamu atveju nukentėjusiajam padarytos neturtinė ir turtinė žalos glaudžiai tarpusavyje susijusios.
24. Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai, nustatydami, jog šioje byloje tiksliai apskaičiuoti civilinio ieškinio, negavus papildomos medžiagos, negalima, todėl pripažindami civiliniam ieškovui R. E. teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduodami nagrinėti civilinio proceso tvarka, baudžiamąjį įstatymą (BPK 115 straipsnio 2 dalis) pritaikė tinkamai.
25. Nepagrįstas ir nukentėjusiojo reikalavimas priteisti jo naudai iš nuteistojo visas patirtas išlaidas, susijusias su advokato paslaugų suteikimu baudžiamojoje byloje.
26. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-374/2012, 2K-520-303/2015 ir kt.).
27. Šioje byloje kasacinį skundą padavė nukentėjusysis R. E.. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nukentėjusiojo kasacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, todėl, atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką dėl išlaidų priteisimo ir jų dydžio nustatymo, prašomos priteisti iš nuteistojo A. G. turėtos nukentėjusiojo išlaidos už suteiktas advokato teisines paslaugas nepriteistinos.
28. Remiantis tuo, kas pirmiau išdėstyta, atsižvelgiant į paduotų kasacinių skundų nagrinėjimo ribas, kasacine tvarka skundžiamų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys nesuteikia pagrindo įžvelgti netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo ar esminių BPK nuostatų pažeidimų, dėl kurių reikėtų minėtus nuosprendį ir nutartį pakeisti.
Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų
29. Nagrinėjamoje byloje prašoma valstybės naudai priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 108,00 Eur (vieną šimtą aštuonis eurus).
30. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra teisinio pagrindo šią pinigų sumą priteisti nei iš nuteistojo, nei iš nukentėjusiojo. Todėl toks prašymas netenkintinas.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. E. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Aurelijus Gutauskas
Pranas Kuconis
Armanas Abramavičius