Administracinio nusižengimo byla Nr. II-235-1127/2023

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00109-2023-9

                                     Procesinio sprendimo kategorija 19.9; 21.10.4

 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2023 m. gegužės 23 d.

Kaunas

        Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Giedrė Maslauskaitė,

sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei,

dalyvaujant pareiškėjo K. Ž. atstovui advokatui K. V.,

Institucijos, priėmusios nutarimą, Kauno miesto savivaldybės viešosios tvarkos skyriaus atstovei N. R.,

            viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo K. Ž. atstovo advokato K. V. skundą dėl Kauno miesto savivaldybės viešosios tvarkos skyriaus (toliau – Institucija) 2023 m. sausio 5 d. nutarimo Nr. SAVAD-19-ANR_N-128-2023 administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini).

Teismas

n u s t a t ė :

Kauno miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės S. D. 2023 m. sausio 5 d. nutarimu Nr. SAVAD-19-ANR_N-128-2023 K. Ž. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 505 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2022 m. lapkričio 7 d., 10.25 val. užfiksuota, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) vadovas K. Ž., būdamas atsakingu už savo įmonės kasdienės veiklos organizavimą, neužtikrino, kad (duomenys neskelbtini), Kaune, būtų pašalinta skleidžiama išorinė reklama ant reklaminio įrenginio (viena plokštuma) su turiniu „(duomenys neskelbtini)“, be leidimo, direktorius - K. Ž. neįvykdė Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiosios specialistės R. D. administracinio nusižengimo ROIK: (duomenys neskelbtini) byloje priimtame nutarime Nr. SAVAD-19-ANR_N-3558-2022 nurodyto įpareigojimo ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo nutarimo išsiuntimo (nutarimas išsiųstas 2022 m. spalio 27 d.), t. y. iki 2022 m. spalio 31 d. pašalinti skleidžiamą reklamą (duomenys neskelbtini), Kaune, reklaminiame įrenginyje (vienoje plokštumoje). Tokiais veiksmais UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas nevykdė savivaldybės vykdomosios institucijos pareigūnų kaip reklamos priežiūros institucijos teisėtų reikalavimų, per nustatytą terminą nepašalino išorinės reklamos nuo reklaminio įrenginio (viena plokštumą) adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, nenutraukė Lietuvos Respublikos reklamos įstatyme nurodytų reikalavimų pažeidimo. Nutarime konstatuota, kad šiais veiksmais K. Ž. Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo (nuo 2022 m. gegužės 26 d. galiojanti redakcija) 19 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 21 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimus. K. Ž. nutarimu paskirta 1 170 Eur bauda.

Pareiškėjas, nesutikdamas su jo atžvilgiu priimtu nutarimu, per atstovą pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Institucijos 2023 m. sausio 5 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną K. Ž. atžvilgiu nutraukti, nepadarius administracinio nusižengimo. Skunde Pareiškėjas nurodo, kad bendruosius išorinės reklamos reikalavimus, leidimų įrengti išorinę reklamą išdavimo, atsisakymo juos išduoti, įspėjimo apie galimą leidimo galiojimo panaikinimą ir leidimų galiojimo panaikinimo tvarką numato Lietuvos Respublikos reklamos įstatymas (toliau– Reklamos įstatymas) ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu patvirtintos išorinės reklamos įrengimo taisyklės (toliau – Vyriausybės taisyklės). Reklamos įstatymo 12 straipsnio 12 dalis numato baigtinį sąrašą pagrindų, kuriems esant savivaldybių vykdomosios institucijos gali atsisakyti išduoti leidimus išorinei reklamai įrengti. Jokių kitų pagrindų atsisakymui išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą šis ar kiti įstatymai nenumato. Atitinkamai, šis baigtinis sąrašas jokia apimtimi nėra išplėstas ir Vyriausybės taisyklėmis. 2022 m. birželio 14 d. Kauno miesto savivaldybės administracija savo interneto svetainėje www.kaunas.lt paskelbė viešąjį konkursą dėl rinkliavos už leidimo įrengti išorinę reklamą dydžio nustatymo. Konkursas buvo paskelbtas dėl iš viso 27 vietų reklaminiams įrenginiams įrengti. Atsižvelgiant į tai, kad konkursas apėmė ir vietas, kuriose galiojančių leidimų pagrindu vis dar buvo įrengti UAB „(duomenys neskelbtini)“ reklamos įrenginiai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ketino dalyvauti konkurse ir siekti laimėti teisę išorinės reklamos paslaugas teikti ir toliau.

Konkurso pabaiga buvo numatoma 2022 m. liepos 15 d., o UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėti leidimai baigė galioti 2022 m. rugsėjo 1 d., taigi konkursą buvo numatoma baigti dar iki UAB „(duomenys neskelbtini)“ leidimo galiojimo termino pabaigos. Visgi, 2022 m. liepos 8 d. Institucija savo interneto svetainėje www.kaunas.lt pranešė, kad konkursas yra sustabdytas teismo sprendimu. Kaip paaiškėjo, vienas iš išorinės reklamos paslaugų teikėjų apskundė konkurso sąlygas, o teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones ir konkurso procedūras visa apimtimi sustabdė iki bylos išnagrinėjimo. Esant tokiai situacijai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į Instituciją su paraiškomis išduoti naujus (o faktiškai - pratęsti esamus) leidimus išorinei reklamai įrengti konkurso vietoje, tikslu laikinai sureguliuoti susidariusią situaciją iki konkurso atnaujinimo ar naujo konkurso paskelbimo. Institucija leidimo neišdavė ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ paraišką atmetė, t. y. 2022 m. liepos 26 d. sprendimu Nr. (33.200.E) R-2020 Institucija neišdavė leidimų pagal paraiškas Nr. 29-29-1630 reklamos įrenginiui (duomenys neskelbtini) sankryžoje, Nr. 29-29-1640 reklamos įrenginiui ties (duomenys neskelbtini), Nr. 29-29-1602 reklamos įrenginiui adresu (duomenys neskelbtini) Nr. 29-29-1613 reklamos įrenginiui (duomenys neskelbtini) Nr. 29-29-1605 reklamos įrenginiui adresu (duomenys neskelbtini) sankryžoje, Nr. 29-29-1612 įrenginiui adresu prie (duomenys neskelbtini) sankryžos. Atsakyme Institucija nurodė, kad dėl teisės įrengti išorinę reklamą šiose vietose yra paskelbtas konkursas, todėl Institucija leidimų neišduoda. Tokio pagrindo atsisakyti išduoti leidimus įrengti išorinę reklamą nenumato nei Reklamos įstatymas, nei Vyriausybės taisyklės, nei pačios Institucijos teisės aktai. Dėl šios priežasties UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus su skundu dėl Institucijos atsisakymo panaikinimo ir pripažinimo, kad visų aukščiau nurodytų reklamos įrenginių atžvilgiu leidimai įrengti išorinę reklamą buvo išduoti.

Institucija tuo metu 2022 m. spalio 27 d. pareiškėjui surašė 6 nutarimus pagal ANK 144 straipsnio 1 dalį, 2022 m. lapkričio 28 d. surašė 6 nutarimus pagal ANK 144 straipsnio 1 dalį, o 2022 m. gruodžio 9 d. Institucija pranešė apie tai, kad bendrovės atžvilgiu pradeda procedūras dėl galimų Reklamos įstatymo pažeidimų. 2023 m. sausio 5-6 dienomis Institucija bendrovės atžvilgiu surašė bent 12 nutarimų dėl administracinės atsakomybės taikymo pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį, kurių kiekvienu, išskyrus du, pareiškėjas nubaustas 1170 Eur bauda (kitais dviem nutarimais – 390 Eur bauda).

Pareiškėjo atstovas nurodė, kad reklamos įrenginius Bendrovė naudojo teisėtai (turėdama teisinį pagrindą), o tai reiškia, kad Institucijos pareigūnų reikalavimai pašalinti Reklamos įrenginiuose skleidžiamą išorinę reklamą negali būti vertinami kaip teisėti reikalavimai ir ANK 505 straipsnio 1 dalies prasme. Įstatymas aiškiai numato, kad jeigu per nustatytą terminą leidimą išduodanti institucija (šiuo atveju - Institucija) neišduoda leidimo išorinei reklamai įrengti ir nepateikia motyvuoto rašytinio atsisakymo, laikoma, kad leidimas išorinei reklamai įrengti yra išduotas (Reklamos įstatymo 12 straipsnio 10 dalis). Įstatymas numato baigtinį sąrašą pagrindų, kuriems esant, įstatymų leidėjas suteikia galimybę Institucijai atsisakyti išduoti leidimą išorinei reklamai įrengti. Šis reguliavimas iš esmės numato tai, kad Institucija visais atvejais privalo išduoti leidimą išorinei reklamai įrengti, nebent būtų nustatyti konkretūs įstatyme įvardinti atsisakymo pagrindai. Atitinkamai, net jeigu Institucija, gavusi paraišką, tokio leidimo per įstatyme numatytą terminą neišduoda arba nepateikia motyvuoto atsisakymo, įstatymų leidėjas numato aiškius teisinius padarinius - t. y. laikoma, kad leidimas išorinei reklamai įrengti buvo išduotas, o šių padarinių atsiradimo įstatymas nesieja su jokiomis papildomomis sąlygomis ar juridiniais faktais (pvz. Teismo sprendimu dėl šių padarinių pripažinimo ar pan.). Toliau nurodomos aplinkybės patvirtina, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja Reklamos įstatymo 12 straipsnio 10 dalyje numatyti teisiniai padariniai, t. y. kad leidimai Bendrovės atžvilgiu buvo išduoti, o tai reiškia, kad Nutarimuose įvardinamas administracinis nusižengimas iš tiesų nebuvo padarytas. Pareiškėjo atstovas pabrėžė, kad atsisakymo išduoti leidimus motyvai tesudaro vieną sakinį, kuris niekaip negali būti vertinamas kaip tinkamas viešojo administravimo subjekto pareigos motyvuoti savo sprendimus įvykdymas.

Viešojo administravimo subjektai, įgyvendindami jiems pavestas funkcijas, be kita ko, turi pareigą vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo („VAĮ“) 3 straipsnyje išvardintais principais. Šiame straipsnyje įtvirtintas išsamumo principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas (Institucija) į prašymą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, t. y. individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą (VAĮ 3 straipsnio 5 punktas, 10 straipsnio 5 dalies 6 punktas). Atitinkamai, vien tam santykiui taikytinų teisės aktų pavadinimų ar jų normų nurodymas administraciniame akte nėra ir negali būti laikomas tinkamu motyvavimo pareigos įvykdymu - viešojo administravimo subjektas privalo aiškiai pagrįsti, kodėl būtent vienas ar kitas teisės aktas yra taikytinas, o šiuo atveju - kokiu teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų neatitiko Bendrovės paraiška, kas sudarytų teisėtą pagrindą Institucijai leidimo pagal paraišką neišduoti. Nagrinėjamu atveju, atsisakyme Institucija itin plačiai citavo teisės aktų pavadinimus bei atitinkamas teisės normas, tačiau nepaisant to, iš tiesų nėra aišku, kaip šie pacituoti teisės aktų pavadinimai ar teisės normos yra susiję su konkrečiu Institucijos sprendimu - atsisakyti išduoti leidimus išorinei reklamai įrengti, t. y. Institucijos citavimas neturi nieko bendro su pačiu administraciniu sprendimu. Kaip minėta, baigtinį sąrašą pagrindų atsisakyti išduoti leidimus išorinei reklamai numato Reklamos įstatymo 12 straipsnio 12 dalyje. Atitinkamai, nenustačius šių pagrindų, savivaldybių vykdomosios institucijos privalo išduoti leidimus išorines reklamai įrengti. Tačiau nagrinėjamu atveju, Institucija Atsisakyme ne tik kad nepateikė nė vieno motyvo dėl kurio nors iš Reklamos įstatymo 12 straipsnio 12 dalyje įtvirtintų pagrindų taikymo, bet šių nuostatų net ir necitavo, nors tik šios nuostatos įgalintų Instituciją priimti sprendimą atsisakyti išduoti leidimą išorinei reklamai įrengti. Atsisakymas savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Minėta, vienintelis Institucijos motyvas yra tai, kad dėl teisės įrengti išorinę reklamą šiose vietose yra paskelbtas Konkursas, todėl esant paskelbtam Konkursui, Institucija leidimų neišduoda. Atitinkamai, kaip šio motyvo teisinį pagrindą Institucija nurodė Kauno miesto savivaldybės tarybos 2022 m. vasario 1 d. sprendimo Nr. T-6 ,,Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2008 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. T-45 ,,Dėl vietinės rinkliavos už leidimo įrengti išorinę reklamą savivaldybės teritorijoje išdavimą nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ 2.1 papunktį. Tačiau, viena vertus, kaip buvo nurodyta aukščiau, Reklamos įstatymo 12 straipsnio 12 dalis numato baigtinį sąrašą (numerus clausus) pagrindų, kuriems esant savivaldybių vykdomosios institucijos gali atsisakyti išduoti leidimus išorinei reklamai įrengti. Atitinkamai, savivaldybė, įskaitant ir Tarybą, neturi jokios įstatymais suteiktos kompetencijos šį sąrašą išplėsti kitais (papildomais) pagrindais. Dėl šios priežasties, net jeigu savivaldybių institucijos savo aktais neteis papildomus - Reklamos įstatyme nenumatytus - atsisakymo išduoti leidimą konstatuotina būtų tai, kad leidimai išorinei reklamai įrengti buvo neišduoti pagrindai įtvirtinti įstatyme, o jais pagrįsti administraciniai sprendimai - neteisėti ir savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Kita vertus, Kauno miesto savivaldybės tarybos 2022 m. vasario 1 d. sprendimo Nr. T-6 „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2008 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. T-45 rinkliavos už leidimo įrengti išorinę reklamą savivaldybės teritorijoje išdavu patvirtinimo“ pakeitimo“ 2.1 papunktis visiškai nepagristai ir klaidingai Atsisakyme buvo įvardintas kaip atsisakymo išduoti leidimus išorinei reklamai įrengti pagrindas, o šio teisės ako nuostatos buvo pacituotos netiksliai.

Institucija išduoti leidimus išorinei reklamai įrengti atsisakė ne tik pagrindais, kurių nenumato įstatymas (Reklamos įstatymo 12 straipsnio 12 dalis), bet net ir teisės norma, į kurią nuorodą pateikė Institucija, jokio pagrindo atsisakyti išduoti ar kitaip apriboti leidimų išdavimą iš tiesų nenumato. Institucija nepateikė nė vieno motyvo, dėl kurio nors iš Reklamos įstatymo 12 straipsnio 12 dalyje įtvirtintų pagrindų taikymo, t. y. per įstatyme nustatyta terminą Institucija nekonstatavo, kad egzistuotų nors viena iš Reklamos įstatymo 12 straipsnio 12 dalyje įtvirtintų sąlygų Bendrovei neišduoti leidimų išorinei reklamai įrengti.

Pareiškėjo atstovas nurodė, kad atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad Institucija teisės aktų nustatyta tvarka motyvuoto atsisakymo išduoti leidimus nepateikė, todėl Reklamos įrenginių atžvilgiu yra laikytina, kad leidimai išorinei reklamai įrengti yra išduoti. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad leidimus įrengti išorinę reklamą ant Reklamos įrenginių Bendrovė turėjo ir po ankstesnio leidimo pasibaigimo (2022 m. rugsėjo 1 d.). Tai reiškia, kad Institucijos pareigūnų reikalavimai pašalinti išorinę reklamą teisėtai naudojamuose Reklamos įrenginiuose negali būti vertinami kaip teisėti reikalavimai ANK 505 straipsnio 1 dalies prasme. Vadinasi, Nutarimuose nurodoma Administracinių nusižengimų kodekse numatyta veika nebuvo padaryta, todėl administracinio nusižengimo teisena yra nutrauktina, Bendrovės vadovui nepadarius ANK numatyto administracinio nusižengimo (ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Bendrovės vadovas nėra Institucijos nurodytų „teisėtų reikalavimų“ adresatas ir todėl negali būti laikomas padariusiu ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką. Kaip matyti iš Nutarimo, teisėti nurodymai ir reikalavimai, už kurių nevykdymą Institucija Bendrovės vadovo atžvilgiu pritaikė administracinę atsakomybę, buvo išdėstyti kituose Institucijos nutarimuose Bendrovės vadovo atžvilgiu taikyti administracinę atsakomybę dėl tariamo ANK 144 straipsnio (Reklamos naudojimo reikalavimų ir draudimų nesilaikymas) pažeidimo. Taigi, savo „teisėtą reikalavimą“ pašalinti Reklamos įrenginius Institucija pareiškė Bendrovės vadovui asmeniškai, kaip fiziniam asmeniui, Pirmiausia, Bendrovės vadovas nėra reklaminės veiklos subjektas, todėl net jeigu ir būtų konstatuota, kad Reklamos įrenginius Bendrovė naudojo be teisinio pagrindo, Institucijos reikalavimai dėl išorinės reklamos pašalinimo turėjo būti adresuoti būtent reklaminės veiklos subjektui - Bendrovei - o ne Bendrovės vadovui asmeniškai, kaip fiziniam asmeniui. Kaip įtvirtinta Reklamos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 5 punkte, priežiūros institucijos (šiuo atveju - Institucija), atlikdamos Reklamos įstatymo reikalavimų įgyvendinimo priežiūrą, turi teisę įpareigoti reklaminės veiklos subjektus nutraukti šiame įstatyme nustatytų reikalavimų neatitinkančios reklamos naudojimą. Reklaminės veiklos subjektas, pagal Reklamos įstatymo 2 straipsnio 9 dalį, yra reklamos davėjas, reklamos paslaugų teikėjas. Šiuo atveju, reklamos paslaugų teikėjas yra Bendrovė, kaip juridinis asmuo. Šią aplinkybę patvirtina faktas, kad ankstesni pačios Institucijos leidimai įrengti išorinę reklamą buvo išduoti būtent Bendrovei (o ne Bendrovės vadovui asmeniškai). Vadinasi, Institucija puikiai supranta, kad reklaminės veiklos subjektas yra Bendrovė, o ne fizinis asmuo (Bendrovės vadovas). Dėl šios priežasties, Institucijos „teisėti reikalavimai“ pašalinti išorinę reklamą be jokio teisinio pagrindo buvo pareikšti Bendrovės vadovui asmeniškai, kaip fiziniam asmeniui - tokių reikalavimų adresatas, net jeigu jie ir būtų teisėti - yra Bendrovė. Atitinkamai, tik po to, jeigu gavusi Institucijos reikalavimą Bendrovė būtų nesutikusi pašalinti Reklamos įrenginio, Institucija galėtų aiškintis, koks asmuo (Bendrovės vadovas ar kiti juridinio asmens darbuotojai) yra atsakingas už tokių reikalavimų nevykdymą. ANK 144 straipsnis, dėl kurio tariamo pažeidimo Institucija Bendrovės vadovo atžvilgiu surašė ankstesnius nutarimus, kuriuose ir buvo įrašytas neva teisėtas Institucijos reikalavimas, apskritai nėra skirtas taikyti administracinę atsakomybę juridinių asmenų vadovams ar bet kokiems kitiems už juridinio asmens veiklą atsakingiems asmenims. Ši teisės norma yra taikoma išimtinai atvejais, kai reklamos naudojimo reikalavimų ir draudimų nesilaikymą atliko fizinis asmuo asmeniškai. Visgi, kaip patvirtina aukščiau nurodytos aplinkybės, Institucija puikiai supranta, kad reklaminės veiklos subjektas šiuo atveju yra juridinis, o ne fizinis asmuo, dėl ko aptariama teisės norma apskritai nėra taikytina.

Pareiškėjo atstovas nurodė, kad Bendrovės vadovas yra pateikęs skundą dėl ankstesnių (2022 m. lapkričio 28 d.) Institucijos nutarimų skirti nuobaudas ANK 144 straipsnio pagrindu panaikinimo (Adm. nusižengimo bylos Nr. II-93-667/2023). Ši aplinkybė svarbi ir tuo aspektu, kad Nutarimais atsakomybė Bendrovės vadovai atžvilgiu pritaikyta už tariamą pažeidimą teisėto reikalavimo, kuris buvo išdėstytas ankstesniame Institucijos nutarime taikyti administracinę atsakomybę, nors šie ankstesni nutarimai yra apskųsti ir neįsiteisėję. Apibendrinant, įpareigoti nutraukti Reklamos įstatyme nustatytų reikalavimų neatitinkančios reklamos naudojimą Institucija turi teisę tik reklaminės veiklos subjektus. Visgi, tokį reikalavimą Institucija visiškai nepagrįstai pateikė Bendrovės vadovui, kaip fiziniam asmeniui, nors šis asmuo net nėra reklaminės veiklos subjektas. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad administracinio nusižengimo teisena nutrauktina, Bendrovės vadovui nepadarius ANK numatyto administracinio nusižengimo, kadangi Bendrovės vadovas nėra Institucijos nurodytų „teisėtų reikalavimų“ adresatas (ANK 642 straipsnio 1 2 punktas).

Pareiškėjo atstovas taip pat nurodė, kad institucija pažeidė lex specialis derogat legi generali principą Net jeigu būtų konstatuoti kokie nors neteisėti Bendrovės ar Bendrovės vadovo veiksmai, administracinę atsakomybę Institucija pritaikė pažeisdama lex specialis derogat legi genera principą, t. y. pažeisdama bendrųjų ir specialiųjų teisės normų taikymo taisykles. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai įstatymų leidėjas konkrečioms situacijoms reglamentui numatė specialias teisės normas, bendrosios ir specialiosios normos konkurencijos atveju yra visada taikoma specialioji norma.

Visgi, net jeigu ir būtų konstatuoti kokie nors neteisėti Bendrovės ar Bendrovės vadovo veiksmai, Institucija nagrinėjamu atveju pritaikė bendrą teisės normą (ANK 505 straipsnio 1 dalis), nors įstatymų leidėjas už išorinės reklamos reikalavimų nesilaikymą yra numatęs specialiąsias teisės normas tiek Reklamos įstatyme (pvz. Reklamos įstatymo 22 straipsnio 1 dalis, 24 straipsnis), tiek ir ANK (pvz. ANK 144 straipsnis). Tai reiškia, kad atsakomybės taikymas, net jeigu ir būtų konstatuotas pažeidimas, turėtų būti paremtas būtent įstatymo leidėjo numatytų specialiųjų, o ne bendrųjų teisės normų pagrindu. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad Nutarimai yra naikintini ir tuo pagrindu, kad Institucija atsakomybę pritaikė pažeisdama lex specialis derogat legi generali principą. Net jeigu būtų konstatuoti kokie nors neteisėti Bendrovės vadovo veiksmai, administracinę atsakomybę už ta pačią veiką Bendrovės vadovo atžvilgiu Institucija Nutarimais pritaikė po kelis kartus ir tokiu būdu pažeidė konstitucinį draudimą antrą kartą bausti už tą pačią veiką.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė pareiškėjo skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Institucija atsiliepime nurodo, kad nurodyti neva padaryti pažeidimai dėl Institucijos atsisakymo išduoti leidimą išorinei reklamai įrengti bei konkurso sąlygų teisėtumo nėra surašytų skundžiamų nutarimų ar nagrinėjimo dalykas, nes yra skundžiami nutarimai, o ne Institucijos atsisakymas išduoti leidimą ar konkurso sąlygos. Pareiškėjui jau 2022 m. rugsėjo 1 dienai, kuomet baigėsi leidimų galiojimo terminas, buvo žinoma apie tai, kad negalima skleisti išorinės reklamos neturint leidimų ir kad išorinės reklamos įrenginiai pasibaigus leidimo galiojimui turi būti išardyti.

2022 m. lapkričio 7 d. 10 val. 25 min. užfiksuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas K. Ž., būdamas atsakingu už savo įmonės kasdienės veiklos organizavimą, neužtikrino, kad adresu (duomenys neskelbtini) Kaune, būtų pašalinta skleidžiama išorinė reklama ant reklaminio įrenginio, tai yra K. Ž. neįvykdė Institucijos vyriausiosios specialistės R. D. administracinio nusižengimo nutarime Nr. SAVAD-ANR_N-3558-2022 byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) dėl ANK 144 straipsnio pažeidimo nurodyto įpareigojimo per 1 darbo dieną nuo nutarimo išsiuntimo dienos pašalinti skleidžiamą išorinę reklamą. Nustačius, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas K. Ž. neįvykdė pareigūnų teisėto nurodymo ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo administracinio nusižengimo nutarimo Nr. SAVAD-ANR_N-3558-2022 byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) išsiuntimo dienos, pašalinti skleidžiamą išorinę reklamą, vadovaujantis ANK 505 straipsnio 1 dalimi, 2022 m. gruodžio 1 d. buvo surašytas protokolas SAVAD-19-ANR_P-14263-2022, o 2023 m. sausio 5 d. skundžiamas nutarimas SAVAD-19-ANR_N-128-2023.

Pažymėtina, kad tiek pirminiame leidime įrengti išorinę reklamą, tiek 2022 m. liepos 26 d. Atsisakyme suprantamai ir aiškiai surašyta, kiek galioja leidimas ir kad, be kita ko, reklaminės veiklos subjektas - UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymų, Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimų, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių reklaminę veiklą, reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys, kad leidimo įrengti išorinę reklamą išdavimo metu galiojusiame Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. liepos 30 d. įsakyme Nr. 4-670 (galiojanti redakcija 2018 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. 4-371) „Dėl Išorinės reklamos įrengimo tipinių taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Tipinės taisyklės) buvo nurodyta, ką reklaminės veiklos subjektas privalo padaryti pasibaigus leidimo galiojimo terminui, t. y. šių tipinių taisyklių 20.5. punktas nustato tipinių taisyklių 24.2 papunktyje ir 36 punkte nurodytus terminus, taip pat terminą, per kurį, pasibaigus leidimo galiojimo terminui ar panaikinus leidimo galiojimą, turi būti išardytas reklaminis įrenginys, nukabinta reklama ir sutvarkyta aplinka. Pažymėtina ir tai, jog pagal Civilinį kodeksą (toliau - CK) vienas iš esminių privataus juridinio asmens požymių yra juridinio asmens teisnumas, t. y. galėjimas turėti konkrečias civilinių įstatymų nustatytas ar jų nedraudžiamas teises ir pareigas (CK 2.74 straipsnio 1 dalis).

Juridiniai asmenys civilines teises įgyja, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus. Uždarosios akcinės bendrovės teisnumas įgyvendinamas vadovaujantis atitinkamomis CK ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau tekste ir - ABĮ) normomis bei bendrovės įstatais. Juridinio asmens- akcinės bendrovės - organų struktūra nustatyta ABĮ 19 straipsnyje: bendrovė turi turėti visuotinį akcininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą - bendrovės vadovą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad pagal CK 2.82 straipsnio 2 dalies nuostatas juridinio asmens dalyvių susirinkimas laikomas įmonės organu, tačiau šio straipsnio prasme nelaikomas įmones valdymo organu. Akcininko teisės apibūdinamos kaip valdymas nuosavybes teise, taip atskiriant nuo bendrovės valdymo organų veiklos- įmonės reikalų tvarkymo. Atsižvelgiant į tai, atsakomybė už klaidingą verslo sprendimą ar netinkamą įmonės veiklos organizavimą akcininkų susirinkimui netaikoma. Bendrovės vadovas yra specialus subjektas, kuriam įstatyme nustatyta išskirtinė teisė atstovauti bendrovei, veikti jos vardu ir jam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai negu juridinio asmens dalyviui ar eiliniam juridinio asmens darbuotojui; juridinį asmenį (bendrovę) ir jo vadovą, minėta, sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai ir jis privalo veikti išimtinai juridinio asmens interesais; vadovas, atstovaudamas juridiniam asmeniui, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Praktikoje galima situacija, nulemta tam tikrų priežasčių, dėl kurių ABĮ 37 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti bendrovės organai negali paskirti nuolatinio vadovo (pvz., kol bus surastas tinkamos kompetencijos ir gebėjimų kandidatas į vadovo pareigas), tokiu atveju, laikantis ABĮ nuostatų, bendrovės valdyba (kai valdyba nesudaroma - stebėtojų taryba, kai nesudaroma ir stebėtojų taryba, - visuotinis akcininkų susirinkimas) gali paskirti laikiną vadovą iki išnyks aplinkybės, dėl kurių negalima paskirti nuolatinio vadovo. Šiuo atveju laikinai paskirtasis vadovas yra valdymo organas, o jo laikinas pareigų ėjimas reiškia tik vadovo veiklos termino išankstinį neapibrėžtumą ar trumpumą. Taigi, bendrovės vadovas atstovauja įmonei ex officio, t. y. be atskiro įgaliojimo, o jo veiksmai laikomi paties juridinio asmens veiksmais, bendrovės vadovas veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius (CK 2.81 straipsnio 1 dalis; ABĮ 37 straipsnio 10 dalis). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nuosekliai pripažįstama, kad bendrovės vadovui būdingos kasdienės veiklos organizavimo funkcijos. Vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas administracinių teisės pažeidimų bylas, taip pat ne kartą yra nurodęs, jog bet kokiu atveju pagal galiojančią teisės normų sistemą už juridinio asmens padalytą ir įrodytą teisei priešingą veiką administracinio poveikio priemones paprastai taikytinos juridinio asmens atstovui, kuriuo gali būti direktorius, valdytojas ar kitas asmuo, t. y. fizinis asmuo, einantis tarnybą, susijusią su organizacinių-tvarkymo arba administracinių-ūkinių pareigų vykdymu ir nebūtinai tai turi būti vienasmenis vadovas (Vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N17-1662/2006, Nr. N1-702/2007, Nr. N-62-447/2008, Nr. N-575-56).

Pareiškėjas, būdamas įmonės, kuri užsiima reklamos skleidimu, vadovu, žinojo ir suprato Reklamos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kuris nurodo, jog savivaldybės vykdomoji institucija yra reklamos priežiūros institucija, bei 21 straipsnio 1 dalies 5 punktą, kuriuo savivaldybės vykdomoji institucija gali įpareigoti reklaminės veiklos subjektus nutraukti šiame įstatyme nustatytų reikalavimų neatitinkančios reklamos naudojimą. Taigi, iš to kas aptarta aukščiau ir paminėtų aplinkybių visumos, akivaizdu ne tik tai, kad pasibaigus išorinės reklamos leidimo galiojimui, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui buvo suprantama, kad jis privalo užtikrinti, kad būtų išardytas reklaminis įrenginys ir sutvarkyta aplinka, bet ir tai, kad reklamos skleidimas neturint leidimo ar kad įrenginių neišardymas ir vietos nesutvarkymas po leidimo galiojimo pabaigos, užtraukia ANK 144 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudą, o pareigūnų teisėtų reikalavimų ar nurodymų nevykdymas užtraukia 505 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudą.

Pareiškėjo teiginiai, kad Institucijos diskrecija išorinės reklamos leidimo išdavimo srityje niekaip nėra perimama ar apribojama, kadangi tokio pobūdžio padarinius aiškiai įtvirtina įstatymas, todėl Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybėms, kad leidimus įrengti išorinę reklamų ant Reklamos įrenginių Pareiškėjas turėjo ir po ankstesnio leidimų pasibaigimo 2022 m. rugsėjo 1 d. datai, yra tik paties Pareiškėjo subjektyvi nuomonė, traktuojant teismus aktus savo naudai ir taip siekiant pateisinti reklamos įrenginių neišardymą ir teisėtų pareigūnų nurodymų nevykdymą.

Institucija nurodė, kad nutarimas Pareiškėjo atžvilgiu priimtas nepažeidus nei Konstitucijos 31 straipsnio, nei ANK 2 straipsnio 5 dalies. Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtintas principas, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą, o ANK šis principas įtvirtintas 2 straipsnyje, kurio 5 dalyje nurodyta, kad niekam negali būti antrą kartą skiriama administracinė nuobauda už tą pačią veiką. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas K. Ž. nevykdė Savivaldybės vykdomosios institucijos pareigūnų kaip Reklamos priežiūros institucijos (Reklamos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punktas), teisėtų nurodymų ir reikalavimų (Reklamos įstatymo 21 straipsnio 5 dalis), įgyvendinant Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punktą - pašalinti skleidžiamą reklamą, neturinčią galiojančio Kauno miesto savivaldybės nustatyta tvarka išduoto leidimo, t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje. Taigi, nagrinėjamu atveju Pareiškėjas nevykdė Savivaldybės vykdomosios institucijos pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, už ką jam buvo surašytas nutarimas Nr. SAVAD-19-ANR_N-128-2023 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 22188675287, o administracinio nusižengimo byloje ROIK: 221811172895 buvo nubaustas už tai, kad nesilaikė Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punkto, t. y. skleidė išorinę reklamą, neturint galiojančio Kauno miesto savivaldybės nustatyta tvarka išduoto leidimo įrengti išorinę reklamą Kauno savivaldybės teritorijoje ir padarė nusižengimą, numatytą ANK 144 straipsnyje. Nutarimas Nr. SAVAD-19-ANR_N-76-2023 dėl įsivėlusių techninių klaidų buvo anuliuotas, o pranešimas apie anuliavimą buvo išsiųstas Pareiškėjui. Taigi, iš bylose esančių įrodymų visumos matyti, kad Nutarimas buvo priimtas teisėtai ir pagrįstai, o administracinio nusižengimo teiseną atlikusi ir Nutarimą ne teismo tvarka priėmusio pareigūno išvados nėra paneigtos duomenimis, parodančiais išvadų nepagrįstumą byloje surinktiems duomenims, ar jų prieštaringumą, o administracinė atsakomybė pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį Pareiškėjo atžvilgiu buvo pritaikyta teisingai, nepažeidžiant administracinių nusižengimų teisenos.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo K. Ž. atstovas skundą palaikė ir prašė jį tenkinti jame išdėstytų motyvų pagrindu.

Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovė prašė skundą atmesti atsiliepime nurodytų motyvų pagrindu, nutarimo naikinimo aplinkybės yra netinkamos. Atsakomybės subjekto pažymėjo, kad šis klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo esmė, nesutinkant su šiomis aplinkybėmis, turėjo teisę institucijos reikalavimą skųsti administraciniam teismui.

Skundas tenkinamas

Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

ANK 667 straipsnio 2 dalis numato, jog Institucijų (pareigūnų) nutarimai, priimti administracinių nusižengimų bylas išnagrinėjus ne teismo tvarka, privalomi visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir atsakingiems asmenims, juridiniams ir fiziniams asmenims, jeigu jie suėjus apskundimo terminui nebuvo apskųsti teismui ar išnagrinėjus skundą nebuvo panaikinti.

ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kliudymas įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymas ar netinkamas vykdymas (pareigūnų neįleidimas į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimas pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimas, atsisakymas paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimas, vengimas atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 5051, 506 straipsniuose nurodytus atvejus, užtraukia baudą asmenims nuo aštuoniasdešimt iki septynių šimtų aštuoniasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų šimtų devyniasdešimt iki vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimt eurų.

Nagrinėjamu atveju K. Ž. pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį nubaustas dėl to, kad būdamas atsakingu už savo įmonės kasdienės veiklos organizavimą, neužtikrino, kad (duomenys neskelbtini), Kaune, būtų pašalinta skleidžiama išorinė reklama ant reklaminio įrenginio (viena plokštuma) su turiniu „(duomenys neskelbtini)“, be leidimo, direktorius- K. Ž., neįvykdė Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiosios specialistės R. D. administracinio nusižengimo ROIK: (duomenys neskelbtini) byloje priimtame nutarime Nr. SAVAD-19-ANR_N-3558-2022 nurodyto įpareigojimo ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo nutarimo išsiuntimo (nutarimas išsiųstas 2022 m. spalio 27 d.), t. y. iki 2022 m. spalio 31 d. pašalinti skleidžiamą reklamą (duomenys neskelbtini), Kaune, reklaminiame įrenginyje (vienoje plokštumoje). Tokiais veiksmais UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas nevykdė savivaldybės vykdomosios institucijos pareigūnų kaip reklamos priežiūros institucijos teisėtų reikalavimų, per nustatytą terminą nepašalino išorinės reklamos nuo reklaminio įrenginio (viena plokštumą) adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, nenutraukė Lietuvos Respublikos reklamos įstatyme nurodytų reikalavimų pažeidimo.

Vienas iš argumentų, dėl ko yra prašoma panaikinti skundžiamą nutarimą, tai aplinkybės, susijusios su leidimo reklamai neišdavimu, vertinant, kad aptariamu laikotarpiu reklamos įrenginį bendrovė naudojo teisėtai, t. y. turėdama tam teisinį pagrindą, dėl ko reikalavimai pašalinti išorinę skleidžiamą reklama negali būti vertinami kaip teisėti reikalavimai aptariamo straipsnio kontekste.

Teismui pateiktoje administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys patvirtina, kad besibaigiant leidimo skleisti išorinę reklamą skundžiamame nutarime nurodytoje vietoje terminui, UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją dėl atitinkamo leidimo išdavimo nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. Iš 2022 m. liepos 26 d. Kauno miesto savivaldybės rašto matyti, kad leidimas KB „(duomenys neskelbtini)“ įrengti išorinę reklamą nebuvo išduotas. 2022 m. rugsėjo 20 d. K. Ž. surašytas administracinio nusižengimo protokolas (ROIK:(duomenys neskelbtini)) pagal ANK 144 straipsnio 1 dalį, grafoje „Kitos žinios, būtinos bylai išspręsti“ nurodyta, kad atsakingas asmuo ne vėliau kaip per 10 dienų nuo protokolo išsiuntimo dienos privalo nukabinti išorinę reklamą, išardyti įrenginį ir sutvarkyti aplinką. 2022 m. spalio 27 d. nutarimu K. Ž. nubaustas pagal ANK 144 straipsnio 1 dalį už išorinės reklamos skleidimą (duomenys neskelbtini), Kaune, kuris užfiksuotas 2022 m. rugsėjo 3 d., nutarime grafoje „kitos aplinkybės“ nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo įpareigojamas ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo nutarimo išsiuntimo dienos pašalinti skleidžiamą reklamą. Bylos duomenimis, nutarimas K. Ž. buvo išsiųstas tą pačią, t. y. 2022 m. spalio 27 d.

Iš byloje, taip pat Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių duomenų matyti, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 14 d. sprendimu, išnagrinėjus UAB „(duomenys neskelbtini)“, kooperatinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundą dėl sprendimų panaikinimo ir teisinių padarinių pripažinimo, keturi Kauno miesto savivaldybės administracijos sprendimai dėl „Dėl leidimo įrengti išorinę reklamą neišdavimo“ panaikinti, skundo reikalavimai dėl pripažinimo, kad leidimas įrengti išorinę reklamą Pareiškėjams buvo išduotas, atmesti kaip nepagrįsti. Sprendimas šiai dienai nėra įsiteisėjęs, nagrinėjamas apeliacine tvarka.

Skundo nagrinėjimo metu buvo akcentuojama, kad pareiškėjas buvo kreipęsis į Regionų apygardos administracinį teismą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, atitinkamai teismas konstatavo, kad pareiškėjui buvo žinoma apie pareigą išardyti reklaminį įrenginį, o tęsiant veiklą po leidimo galiojimo pabaigos, pati prisiėmė riziką.

Tačiau šios aplinkybės, teismo vertinimu, esminės įtakos skundo nagrinėjimui neturi. Šioje situacijoje aktualu yra tai, kad reikalavimas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui pašalinti skleidžiamą reklamą, kuris galėtų būti skundžiamas atskira tvarka, buvo įrašytas į nutarimą, priimtą administracinio nusižengimo byloje, grafoje „kitos aplinkybės“, nustatant vienos darbo dienos reikalavimo įvykdymo terminą. Administracinio nusižengimo byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjui buvo išaiškinta, kaip yra vertinamas nutarimo minėtoje dalyje įrašytas reikalavimas bei nesutikimo su šiuo reikalavimu tvarka ir terminai. Tuo tarpu, tokio reikalavimo įrašymas į nutarimą, kuris, vadovaujantis ANK 623 straipsnio nuostatomis, gali būti skundžiamas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) gavimo, sudarė dviprasmišką situaciją.

Atkreiptinas dėmesys, kad Institucijos 2022 m. spalio 27 d. nutarimas Nr. SAVAD-19-ANR_N-3558-2022 administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), kuriuo K. Ž. buvo nubaustas pagal ANK 144 straipsnį, nes per 1 darbo dieną neišardė reklaminio stendo, esančio (duomenys neskelbtini), ir toliau skleidė reklamą, buvo apskųstas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 8 d. nutartimi byloje Nr. II-109-1023/2023 Institucijos nutarimas Nr. SAVAD-19-ANR_N-3558-2022 panaikintas ir bylą grąžinta Institucijai. Minėtas Institucijos Nr. SAVAD-19-ANR_N-3558-2022 nutarimas, kuriuo K. Ž. nubaustas pagal ANK 144 straipsnio 1 dalį, kuriame buvo suformuluotas reikalavimas per vieną darbo dieną atlikti atitinkamus veiksmus, nei administracinio nusižengimo protokolo surašymo, nei nutarimo, kuriuo asmuo nubaustas pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį, priėmimo dieną nebuvo įsiteisėjęs, o šiai dienai apskritai yra panaikintas, teismui išnagrinėjus K. Ž. skundą dėl eilės nutarimų administracinių nusižengimų byloje, ir grąžinus bylą institucijai. Esant tokiai situacijai, teismo vertinimu, K. Ž. nubaudimas pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį jau vien dėl šių aplinkybių yra neteisėtas ir nepagrįstas. 

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, skundžiamas institucijos 2023 m. sausio 5 d. nutarimas Nr. SAVAD-19-ANR_N-128-2023 administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), kuriuo K. Ž. yra nubaustas pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį, už tai, kad nevykdė įstatymų įgaliotų pareigūnų teisėtų nurodymų, naikintinas.

Įvertinus aplinkybes, dėl kurių skundžiamas nutarimas yra naikinamas, teismas dėl argumentų, susijusių su bendrosios ir specialiosios normos taikymo pažeidimu, subjekto, kuriam kyla atsakomybė pagal aptariamą straipsnį dėl atitinkamo reikalavimo nevykdymo, nepasisako (pažymėtina, kad teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, 2023 m. vasario 13 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos nutarimas skirti baudą UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra apskųstas teisės aktų nustatyta tvarka).

ANK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos.

Iš byloje esančio pareiškėjo atstovo advokato K. V. prašymo matyti, kad bylos nagrinėjimo metu buvo patirta 471,90 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas (skundo dėl nutarimo panaikinimo parengimą) (b. l. 118–121).

BPK 106 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į pateikto skundo turinį – buvo ginčijama asmens kaltė, asmens patraukimo atsakomybėn teisėtumas ir pagrįstumas, nurodytos išlaidos atstovui nelaikytinos neproporcingomis ar akivaizdžiai nepagrįstomis. Be to, jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintose rekomendacijose nurodytų priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Atsižvelgiant į administracinio nusižengimo bylos apimtį, jos faktinį ir teisinį sudėtingumą, teisinės pagalbos teikimo pobūdį, tikėtinai skirtą darbo laiką, bylos rezultatą, šios išlaidos laikytinos būtinomis ir pagrįstomis, todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinamas, K. Ž. iš Kauno miesto savivaldybės priteisiant 471,90 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

K. Ž. atstovo advokato K. V. skundą patenkinti.

Kauno miesto savivaldybės viešosios tvarkos skyriaus 2023 m. sausio 5 d. nutarimą Nr. SAVAD-19-ANR_N-128-2023 administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) panaikinti ir administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukti.

Priteisti K. Ž. iš Kauno miesto savivaldybės 471,90 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt vieną eurą 90 ct) patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Giedrė Maslauskaitė