Civilinė byla Nr. e2-747-991/2023

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07026-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.3.4; 2.3.3.5; 3.1.7.6; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6.14; 3.4.1.4

(S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 9 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Neringa Ruibytė-Karimžanova,

sekretoriaujant M. K., 

dalyvaujant ieškovui A. O. (A. O.),

ieškovo A. O. (A. O.) ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, L. J. atstovei advokato padėjėjai S. B.,

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei R. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. O. (A. O.) ieškinį atsakovui R. M. dėl tėvystės nuginčijimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, L. J., institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams, prašydamas nustatyti, kad atsakovas R. M. nėra nepilnamečio vaiko E. M., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, ieškovas A. O. (A. O.) yra nepilnamečio vaiko E. M., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus gimimo akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kurioje R. M. įrašytas E. M. tėvu, nustačius tėvystę, suteikti nepilnamečiam vaikui E. M. biologinio tėvo pavardę „O.“, priteisti ieškovui iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) ieškovui ir L. J. gimė dukra E. M.. Dukters tėvu įregistruotas atsakovas R. M., nes vaiko gimimo metu nebuvo nutraukta tarp L. J. (buvusi M.) ir atsakovo R. M. sudaryta santuoka (sprendimas dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjo (duomenys neskelbtini)) Atsakovas nėra matęs vaiko E. M., nėra jos biologinis tėvas, biologinis tėvas yra ieškovas. Šias aplinkybes patvirtina Teismo medicinos specialisto išvada, kurioje nustatyta, kad ieškovas yra biologinis E. M. tėvas. Tarp atsakovo ir vaiko nėra ir negali būti susiformavęs tėvo ir vaiko ryšys. Ieškovas dukrą išlaiko bei rūpinasi, tarp jų formuojasi tėvo ir vaiko ryšys. Pažymėjo, kad tėvystės nuginčijimas nepažeis nepilnamečio vaiko interesų, nes vaikas gyvena su ieškovu, jo biologiniu tėvu, bei vaiko mama L. J. faktinėje šeimoje.

3.       Atsakovas R. M. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, pripažįsta ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir prašo ieškovo ieškinį tenkinti, nesutinka dėl reikalavimo priteisti bylinėjimosi išlaidas. 

4.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, L. J. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka, palaiko ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes bei reikalavimus ir prašo jį tenkinti.

5.       Institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą dėl ginčo, kurioje nurodė, kad šiuo atveju nepilnametis vaikas E. M. gyvena su mama L. J. ir A. O. (A. O.), siekiančiu tapti nepilnamečio vaiko tėvu, gyvenimo ir buities sąlygos tinkamos nepilnamečiam vaikui augti, ilsėtis, lavintis. L. J. sutinka ir nori, kad būtų pripažinta, jog R. M. nėra dukros E. M. tėvas bei būtu nustatytas tikrasis vaiko tėvas – A. O. (A. O.). A. O. (A. O.) patvirtino, jog yra vaiko biologinis tėvas, vaiką augina ir rūpinasi juo nuo pat gimimo. Atsakovas vaiko nėra matęs, juo nesidomi. R. M. taip pat patvirtino aplinkybes, jog jis nėra vaiko biologinis tėvas. Atsižvelgiant į esamą situaciją, institucija nurodė, jog sutinka dėl nepilnametės tėvystės nuginčijimo R. M. atžvilgiu ir A. O. (A. O.) nustatymo E. M. tėvu.

6.       Teismo posėdyje ieškovas A. O. (A. O.) ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti visiškai. Paaiškino, kad gimus vaikui L. J. dar nebuvo išsituokusi, todėl vaiko tėvu gimimo įraše buvo nurodytas atsakovas, nors jis nėra vaiko biologinis tėvas. Su L. J. gyvena apie dvejus metus, tėvystės nustatymo testą darė savo iniciatyva, abejonių, jog jis yra biologinis vaiko tėvas, neturi.

7.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, L. J. į teismo posėdį neatvyko, prašymų bylą nagrinėti jai nedalyvaujant negauta, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką informuota tinkamai.

8.       Teismo posėdyje ieškovo A. O. (A. O.) ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, L. J. (buv. M.) atstovė advokato padėjėja S. B. ieškinį palaikė, atsisakė ieškinio reikalavimo dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo. Paaiškino, kad santuoką buvo bandoma nutraukti anksčiau, tačiau santuokos nutraukimo procesas užtruko dėl atsakovo kaltės, neteikiant reikalingų duomenų, todėl santuoka buvo nutraukta 2022 metais ir kol įsiteisėjo teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo gimė ieškovo dukra, kuri buvo įregistruota kaip atsakovo dukra. Tarp šalių nėra ginčo, kad vaiko biologinis tėvas yra ieškovas, šį faktą patvirtina teismo medicinos specialistų išvada. Atsakovo ir vaiko nesieja jokie socialiniai ir bendravimo ryšiai, atsakovas vaiko nėra matęs. Byloje pateikti visi duomenys, patvirtinantys ieškovo tėvystę, vaikų teisių institucijos išvada, kad neprieštarauja tėvystės nuginčijimui, išreikšta atsakovo pozicija, jog neprieštarauja ir sutinka, jog ieškovas yra vaiko tėvas. Vertinant poziciją, jog byloje ginčo nėra, vadovaujantis protingumo ir sąžiningumo principais atsisakė ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.  

9.       Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką informuotas tinkamai, atsiliepime į ieškinį pateikė prašymą nagrinėti bylą teismo posėdyje jam nedalyvaujant.

10.       Teismo posėdyje išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė R. B. nurodė, kad sprendžiant su nepilnamečiu vaiku susijusius klausimus, turi būti atsižvelgiama į nepilnamečio vaiko interesus ir jais vadovautis. Vaikas turi žinoti, kas yra jo biologiniai tėvai, šiuo atveju ieškovas prašo nustatyti, kad atsakovas nėra vaiko tėvas, o ieškovas yra vaiko biologinis vaiko tėvas, ką patvirtina byloje pateikta teismo medicinos specialistų išvada. Specialistų apsilankymo šeimoje metu nustatyta, kad vaiku rūpinamasi tinkamai, sukurtos jam visos sąlygos sveikai augti, ugdytis, vaiko tėvai – ieškovas ir L. J. (buv. M.) vaiku rūpinasi nuo pat gimimo, jį prižiūri, o atsakovas pats prašo ir sutinka, kad būtu nustatyta, jog nėra vaiko tėvas. Tokiu būdu tėvystės nuginčijimas neprieštarauja geriausiems vaiko interesams.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys tenkintinas.

11.       Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) tenkintas L. M. ir R. M. prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinų bendru sutikimu, panaikintas pareiškėjų L. M. ir R. M., (duomenys neskelbtini) Kristaus Karaliaus bažnyčioje sudarytos, (duomenys neskelbtini) apskaitytos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, santuokos įrašas Nr. (duomenys neskelbtini). Sprendimas įsiteisėjo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) gimė E. M., gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) vaiko tėvu nurodytas atsakovas R. M.. 2022 m. spalio 3 d. Teismo medicinos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad remiantis DNR tyrimu, ieškovas A. O. (A. O.) yra E. M. biologinis tėvas su 99,999998 procentų tikimybe.

Dėl tėvystės nuginčijimo

12.       Ieškovas prašo nustatyti, kad atsakovas nėra ieškovo dukters E. M. biologinis tėvas, patvirtina, kad ieškovas yra vaiko biologinis tėvas. Ieškovas teigia, kad dukra turi teisę žinoti, kas yra jos tikras biologinis tėvas, ieškovas vaiku rūpinasi nuo pat gimimo, tarp jų formuojasi tėvo ir vaiko ryšys.

13.       Jeigu manoma, kad vaiko kilmės nustatymas neatitinka tikrosios (biologinės) vaiko kilmės iš tėvo, vaiko gimimo liudijime nurodyti duomenys gali būti nuginčijami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 3.149 – 3.153 straipsniuose nurodyta tvarka. Kai vaikas gimsta praėjus ne daugiau kaip trims šimtams dienų nuo gyvenimo skyrium pradžios arba po santuokos pripažinimo negaliojančia ar santuokos nutraukimo, ar po vyro mirties, kaip vaiko tėvas pripažįstamas buvęs vaiko motinos sutuoktinis (CK 3.140 straipsnio 2 dalis). Tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius.

14.       Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas) ir kad jie nebūtų pažeisti.

15.       Pažymėtina, kad vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Kiekvieno vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus, pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis). Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas ir, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, o tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis).

16.       Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo turi būti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, šeimos bei visuomenės interesų; būtina įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų. Sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007; 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-475-969/2018).

17.       Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionalinės teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis, CK 3.161 straipsnis). Ši teisė gali būti įgyvendinama tik nustatant tikrąjį vaiko tėvą. Be to, už vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, CK 3.155 straipsnis), todėl vaiko kilmės nustatymas yra pagrindas nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis.

18.       Pagrindas tėvystei nuginčyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) nurodyti CK 3.148 straipsnio 1 dalyje kaip vienas iš pagrindinių tėvystės nustatymo pagrindų. Nesant tokių įrodymų byloje, naudojamos ir kitos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau ir CPK) numatytos priemonės.

19.       Teismo medicinos specialisto 2022 m. spalio 3 d. išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad remiantis DNR tyrimu, ieškovas A. O. (A. O.) yra E. M. biologinis tėvas su 99,999998 procentų tikimybe.

20.       Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) tenkintas L. M. ir R. M. prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinų bendru sutikimu, panaikintas pareiškėjų L. M. ir R. M., (duomenys neskelbtini) Kristaus Karaliaus bažnyčioje sudarytos, (duomenys neskelbtini) apskaitytos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, santuokos įrašas Nr. (duomenys neskelbtini). Sprendimas įsiteisėjo tik (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) gimė E. M..

21.       Teismo posėdyje ieškovas, ieškovo ir trečiojo asmens atstovė palaikė ieškinio reikalavimus bei paaiškino, kad E. M. gimė neįsiteisėjus teismo sprendimui dėl santuokos nutraukimo, tačiau atsakovas nėra vaiko biologinis tėvas. Ieškovas teismo posėdyje paaiškino, kad su trečiuoju asmeniu palaiko santykius jau apie dvejus metus, neabejoja, kad jis yra biologinis E. M. tėvas. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jis nėra biologinis vaiko tėvas, neprieštarauja, kad E. M. tėvu būtų nurodytas ieškovas.

22.       Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas taip pat pateikė išvadą, kad neturi pagrindo prieštarauti ieškiniui (CK 3.153 straipsnis, 3.178 straipsnis).

23.       Įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, darytina išvada, kad atsakovo ir dukters E. M. nesieja nei biologiniai, nei socialiniai, nei emociniai, nei materialinio išlaikymo ryšiai, nėra susiklostę tėviški santykiai. Ieškovas patvirtino, jog augina, išlaiko ir prižiūri savo nepilnametę dukrą E., dukra laiko jį tėvu, tarp jų yra susiformavęs ryšys. Tokiu būdu, vaiko E. M. gimimo įraše ieškovo nurodymas vaiko tėvu ne tik neatitinka biologinės tikrovės, bet ir vaiko suvokimo apie savo kilmę ir šeimą.

24.       Teismas, spręsdamas dėl minėto prioritetinio vaiko intereso žinoti tiesą apie savo genetines šaknis bei nesant ginčo tarp šalių dėl to, kas yra vaiko E. M. biologinis tėvas, vertina šios kategorijos bylose didelę reikšmę turinčius įrodomuosius faktus, kurie pagal įstatymą sudaro tėvystės nustatymo pagrindą (CPK 376, 389 straipsniai, CK 3.148 straipsnio 1 dalis). Teismas atsižvelgia į tai, kad bylos šalys laikosi vieningos pozicijos, jog vaiko motina trečiasis asmuo L. J. su atsakovu kartu negyveno daugiau nei dvejus metus ir jokių artimų santykių nepalaikė, vaikas gimė ieškovui ir trečiajam asmeniui gyvenant kartu. Taigi nuoseklūs byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai rodo, kad tarp vaiko E. M. ir ieškovo yra susiformavę tėvo ir vaiko faktiniai (lot. „de facto“) ryšiai, tuo tarpu atsakovas vaiko tėvu įrašytas vaiko gimimo įraše vadovaujantis tėvystės prezumpcija ir juos sieja tik teisinis ryšys (lot. „de iure“) (CK 3.138 straipsnis, 3.140 straipsnio 2 dalis).

25.       Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, ieškovo reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo tenkintinas, pripažintina, kad atsakovas nėra E. M. biologinis tėvas, o E. M. nėra atsakovo biologinė dukra. Atitinkamai yra pagrindas panaikinti vaiko gimimo įraše duomenis apie tai, kad atsakovas yra E. M. tėvas (CPK 178, 399 straipsniai, 182 straipsnio 5 punktas, 185, 187 straipsniai, CK 3.149, 3.150 straipsniai).

Dėl tėvystės nustatymo

26.       Ieškovas prašo teismo pripažinti, kad dukters E. M. biologinis tėvas yra jis, t. y. ieškovas A. O. (A. O.).

27.       Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį klausimą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Taigi ir tėvystės pripažinimo, nustatymo, nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 straipsnio 2 dalis, 3.146 – 3.148, 3.150 straipsniai). Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas ir, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, o tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010).

28.       Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, siekiant užtikrinti vaikų teisę žinoti savo tėvus, vadovaujantis protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, darytina išvada, jog yra pagrindas pripažinti ieškovą vaiko E. M. biologiniu tėvu (CK 3.148 straipsnio 1 dalis).

29.       Taip pat, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, rašytinius įrodymus bei ir į tai, kad ieškovas prašo nustačius tėvystę E. M. suteikti pavardę – „O.“, o šalys šiam ieškovo reikalavimui neprieštaravo, yra pagrindas pakeisti ieškovės dukters E. M. pavardę į „O.“ (CK 3.148 straipsnio 1 dalis, 3.167 straipsnis, CPK 265 straipsnio 2 dalis, 392 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

30.       Už ieškinį ieškovas sumokėjo 105 Eur žyminį mokestį. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė atsisakė ieškinio reikalavimo dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo, todėl ieškovui patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 93 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-268, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti.

Pripažinti, kad atsakovas R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nėra E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, o E. M. nėra atsakovo R. M. biologinė dukra.

Panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus (duomenys neskelbtini) išduoto gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kad R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas.

Nustatyti, kad E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas yra ieškovas A. O. (A. O.), asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Pakeisti E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pavardę ir nurodyti, kad jos pavardė yra „O.“.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos įstaigai duomenų apie vaiko tėvą ir pavardę pakeitimui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja                                           Neringa Ruibytė-Karimžanova