Administracinė byla Nr. A-2334-520/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01820-2020-9

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugpjūčio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ramutės Ruškytės ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos apeliacinį skundą ir atsakovo Marijampolės pataisos namų prisidėjimą prie apeliacinio skundo dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. S. skundą atsakovui Marijampolės pataisos namams (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas R. S. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Marijampolės pataisos namų (toliau – ir atsakovas, Marijampolės PN) direktoriaus 2020 m. birželio 23 d. įsakymą Nr. 21/08-296 „Dėl tarnybinės nuobaudos (duomenys neskelbtini) R. S.“ (toliau – ir Įsakymas).

2.       Pareiškėjas paaiškino, kad Įsakymu jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, su kuria jis nesutinka, nes Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2020 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. V-92 „Dėl komisijos sudarymo“ (pakeistu Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. V-95) sudarytos komisijos 2020 m. birželio 1 d. Tarnybinio patikrinimo išvadoje dėl Marijampolės PN (Kybartuose) kilusių ypatingų įvykių ir pataisos pareigūnų galimai netinkamų veiksmų (neveikimo) Nr. TT-13 (toliau – ir Išvada) nurodytų teisės aktų reikalavimų nepažeidė.

3.       Pareiškėjas pažymėjo, kad, nors Išvadoje konstatuota, jog pareiškėjas netinkamai vykdė jam nustatytas tarnybines funkcijas (pareigas), t. y. padarė tarnybinį nusižengimą, nes, vykdydamas (duomenys neskelbtini) pareigas, jis dėl aplaidumo neužtikrino nuolatinės nuteistųjų kontrolės jų buvimo vietose, dėl ko nuteistasis D. G. (toliau – D. G.) pabėgo iš pasivaikščiojimo kiemelio ir užlipo ant penkiaaukščio nuteistųjų bendrabučio stogo, tačiau Išvadoje nėra plačiau aiškinama ir detalizuojama, kaip konkrečiai pareiškėjas neužtikrino nuolatinės nuteistųjų kontrolės jų buvimo vietose, kaip konkrečiai pasireiškė netinkama apsaugos ir priežiūros pamainos pareigūnų, kurie vykdė tiesioginę nuteistojo D. G. priežiūrą, veiksmų kontrolė, kokiais veiksmais jis turėjo užtikrinti ir kontroliuoti, kad nuteistasis būtų nuolat prižiūrimas pasivaikščiojimo metu ir laikytųsi nustatytų režimo reikalavimų, tačiau to nepadarė.

4.       Pareiškėjas teigė, kad tarnybinio patikrinimo metu teiktuose paaiškinimuose, be kita ko, jis nurodė, kad jaunesnieji specialistai, dirbę tą pamainą drausmės grupėje, turėjo visą pateiktą informaciją ir nurodymus dėl nuteistojo D. G. priežiūros, įsakymo naudoti antrankius D. G., išvedant jį į pasivaikščiojimo kiemelį, nebuvo. SVS specialistas R. M. (toliau – R. M.) buvo davęs nurodymus jaunesniesiems pareigūnams pasivaikščiojimo kiemelyje Nr. 1 esančius nuteistuosius pasižiūrėtų kas 15 min., o prie filmavimo kamerų dirbusiai pareigūnei D. K. (toliau – D. K.) buvo nurodęs atidžiau stebėti pasivaikščiojimo kiemelius.

5.       Pareiškėjas akcentavo, kad tarnybinio patikrinimo metu nustatytos aplinkybės patvirtina, jog jaunesnieji specialistai turėjo visą pateiktą informaciją ir nurodymus dėl nuteistojo D. G. priežiūros jį išvedus į pasivaikščiojimo kiemelį. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas papildomų nurodymų jiems nedavė, nes tam nebuvo būtinybės – įvykis įvyko praėjus vos valandai po instruktažo, kurio metu viskas buvo išaiškinta.

6.       Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad nuteistųjų pasivaikščiojimo kiemeliai, iki nuteistuosius išvedant pasivaikščioti, buvo patikrinti ir jų techninė būklė buvo gera. Patikrinimą atliko jaunesnieji specialistai. Pareiškėjas teigė, kad tam, jog būtų galima konstatuoti pareiškėjo padarytą tarnybinį nusižengimą, buvo būtina nustatyti visus būtinuosius tarnybinio nusižengimo sudėties elementus, t. y. buvo būtina objektyviai bei vienareikšmiškai nustatyti neteisėtos veikos – pareiškėjui privalomo atlikti veiksmo neatlikimo ar netinkamo atlikimo faktą, pasireiškusį konkrečiu elgesiu (veikimu ar neveikimu), pareiškėjo kaltę, o taip pat priežastinį ryšį, kad būtent dėl jo neteisėtos veikos nuteistasis D. G. pabėgo iš pasivaikščiojimo kiemelio ir užlipo ant penkiaaukščio nuteistųjų bendrabučio stogo. Pareiškėjas akcentavo, kad nagrinėjamu atveju nėra įrodyta, jog būtent dėl jo netinkamo tarnybinių pareigų (funkcijų) vykdymo tariamai neteisėtai elgėsi jam pavaldūs pareigūnai.

7.       Atsakovas Marijampolės PN atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

8.       Atsakovas paaiškino, kad 2020 m. balandžio 3 d., prieš prasidedant tarnybai, instruktažo metu, ankstesniosios pamainos vyriausiasis specialistas (budinčiajai pamainai) supažindino pamainą Nr. 1 su praėjusios paros įvykiais ir kriminogenine būkle įstaigoje. Instruktaže dalyvavę SVS viršininkas ir jo pavaduotojas pareiškėją ir visus kitus tą pamainą priežiūros postuose tarnybą turėjusius vykdyti pareigūnus supažindino su 2020 m. kovo 31 d. įvykiu, kuomet nuteistasis D. G. po drausmės komisijos posėdžio buvo išleistas į nuteistųjų 3–4 būrių lokalinį sektorių (pasivaikščiojimo kiemą), tačiau pabėgo iš pasivaikščiojimo kiemelio ir užlipo ant penkiaaukščio nuteistųjų bendrabučio stogo. Pareiškėjas buvo supažindintas, kad nuteistasis atlieka nuobaudą drausmės grupės patalpose (gyvenamojoje kameroje Nr. 118) su dar dviem nuteistaisiais, buvo nurodyta, kad drausmės grupėje dirbsiantys pareigūnai šiuos nuteistuosius prižiūrėtų atidžiau.

9.       Atsakovas pabrėžė, kad po instruktažo, pareigūnams pasiskirsčius po postus, pareiškėjas nedavė jokių papildomų nurodymų jaunesniesiems specialistams, dirbusiems drausmės grupėje, kurie, vadovaudamiesi laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų pasivaikščiojimo grafiku, patvirtintu Marijampolės PN direktoriaus 2020 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 4/07-38, apie 9.02 val. nuteistuosius iš kameros Nr. 118 išvedė į pasivaikščiojimo kiemelį Nr. 1. Nuteistasis D. G. pasivaikščiojimo gryname ore metu užlipo ant skersinio, skirto nuteistiesiems sportuoti (prisitraukimams daryti), išlaužė stogo metalinę dangą ir apie 9.10 val. pabėgo iš pasivaikščiojimo kiemelio. Pabėgęs, nuteistasis pasinaudojo grotomis, įrengtomis ant Sveikatos priežiūros tarnybos pastato langų, užlipo ant vieno aukšto sporto salės pastato stogo. Tuomet nuteistasis sporto salės pastato stogu nubėgo iki nuteistųjų gyvenamojo bendrabučio ir pasinaudojęs grotomis, įrengtomis ant šio pastato langų, užlipo ant penkiaaukščio nuteistųjų bendrabučio stogo. Užlipęs, jis vaikščiojo stogu šūkaudamas necenzūrinius žodžius, (duomenys neskelbtini). D. G. ant stogo prabuvo apie 1 val. 15 min., kol pataisos įstaigos pareigūnai įtikino nuteistąjį nulipti.

10.       Atsakovas teigė, kad, apibendrinus tarnybinio patikrinimo metu nustatytas visas aplinkybes, pripažinta, jog pareiškėjas netinkamai vykdė jam nustatytas tarnybines funkcijas (pareigas), t. y. padarė tarnybinį nusižengimą, nes, jis, vykdydamas (duomenys neskelbtini) pareigas, dėl aplaidumo neužtikrino nuolatinės nuteistųjų kontrolės jų buvimo vietose, todėl 2020 m. balandžio 3 d. įvyko incidentas su nuteistuoju D. G. Pareiškėjas netinkamai kontroliavo apsaugos ir priežiūros pamainos pareigūnų, kurie vykdė tiesioginę nuteistojo D. G. priežiūrą, veiksmus, neužtikrino ir nekontroliavo, kad nuteistasis būtų nuolat prižiūrimas pasivaikščiojimo metu ir laikytųsi nustatytų režimo reikalavimų.

II.

11.       Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimu pareiškėjo R. S. skundą tenkino, t. y. panaikino Įsakymą.

12.       Teismas nurodė, kad ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas), Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas), Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo, Pataisos pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, etikos kodekso, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. V-228, (toliau – ir Etikos kodeksas), (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo, patvirtinto Marijampolės PN direktoriaus 2019 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-53 „Dėl (duomenys neskelbtini) skyriaus nuostatų ir skyriaus darbuotojų pareigybių aprašymų patvirtinimo“, (toliau – ir Pareigybės aprašymas) nuostatos.

13.       Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda (pastaba) paskirta vadovaujantis Statuto 39 straipsnio 2 dalies 1 punktu bei atsižvelgiant į Išvadą, pripažinus, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, pažeidė (netinkamai vykdė): Pareigybės aprašymo 5.1 punkte nustatytą funkciją; Statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtintą bendrųjų pareigūno pareigų nuolatinio vykdymo principą bei 21 straipsnio 2 ir 6 punktuose nustatytas pareigas; Pataisos pareigūnų veiklos įstatymo 9 straipsnio 4 ir 7 punktuose pataisos pareigūnui nustatytas pareigas; Etikos kodekso 6.1 punktą.

14.       Teismas, apibendrinęs ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas (Statuto 39 str. 1 d. ir 2 d.) bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotas nuostatas dėl šių teisės normų aiškinimo ir taikymo, konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje atsakovas turėjo pateikti pakankamai įtikinamus įrodymus, kuriais remdamasis teismas turėtų teisinį pagrindą konstatuoti, kad atsakovas įrodė, jog pareiškėjo (valstybės tarnautojo) veikoje (neveikime) yra tarnybinio nusižengimo sudėtis ir pagrįstai pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda (pastaba) už netinkamai įvykdytas (neįvykdytas) jam (pareiškėjui) priskirtas funkcijas, nustatytas pareigybės aprašyme ar kituose teisės aktuose.

15.       Teismas nurodė, kad iš Išvados spręstina, jog pareiškėjas kaltinamas tuo, jog 2020 m. balandžio 3 d., prieš prasidedant tarnybai, instruktažo metu, ankstesniosios pamainos vyriausiajam specialistui (budinčiajai pamainai) supažindinus pamainą Nr. 1 su praėjusios paros įvykiais ir kriminogenine būkle įstaigoje ir pareiškėjui nurodžius atidžiau pasižiūrėti kameroje Nr. 118 esančius nuteistuosius, tačiau, po instruktažo pareigūnams pasiskirsčius po postus, pareiškėjas nedavė jokių papildomų nurodymų jaunesniesiems specialistams, dirbusiems drausmės grupėje, kurie, vadovaudamiesi laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų pasivaikščiojimo grafiku, patvirtintu Marijampolės PN direktoriaus 2020 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 4/07-38, apie 9.02 val. nuteistuosius iš kameros Nr. 118 išvedė į pasivaikščiojimo kiemelį Nr. 1.

16.       Teismas vertino Išvadoje nustatytas aplinkybes dėl nuteistojo D. G. pabėgimo (žr. šios nutarties 8–9 p.). Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas teigė, kad daugiau papildomų nurodymų jaunesniesiems specialistams, dirbusiems drausmės grupėje, nebuvo reikalo duoti, nes SVS specialistas R. M. buvo davęs nurodymus jaunesniesiems specialistams pasivaikščiojimo kiemelyje Nr. 1 esančius nuteistuosius pasižiūrėti kas 15 min., o prie vaizdo kamerų dirbusiai pareigūnei D. K. buvo davęs nurodymą atidžiau stebėti pasivaikščiojimo kiemelius.

17.       Įvertinęs pareiškėjo Pareigybės aprašymą, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas turėjo duoti budinčiajai pamainai tokius konkrečius papildomus nurodymus, kurie būtų užkirtę nuteistajam D. G. galimybę patekti iš pasivaikščiojimo kiemelio Nr. 1 ant penkių aukštų nuteistųjų gyvenamojo bendrabučio stogo.

18.       Teismas akcentavo, kad Išvadoje nėra objektyviais įrodymais patvirtinta, kad tarp pavaldžių pareigūnų padarytų pažeidimų ir tarp tariamai netinkamo vadovavimo egzistuoja priežastinis ryšys, t. y. nenustatyta, kad tarnybinius nusižengimus pavaldūs pareigūnai padarė būtent dėl netinkamo pareiškėjo vadovavimo. Išvadoje taip pat nėra detalizuota, kokius papildomus nurodymus pareiškėjas privalėjo duoti, tačiau jų nedavė, budinčiajai pamainai, kad būtų išvengta nuteistojo D. G. patekimo ant penkių aukštų nuteistųjų gyvenamojo bendrabučio stogo per 10 min. nuo jo išvedimo į pasivaikščiojimo kiemelį Nr. 1. Teismas vertino, kad tarnybinio nusižengimo formulavimas tokiu abstrakčiu būdu (nedavė jokių papildomų nurodymų jaunesniesiems specialistams, dirbusiems drausmės grupėje) yra nepakankamas nustatyti pareiškėjo neteisėtų veiksmų turinį bei ribas, o taip pat yra ydingas, nes asmuo, kuriam inkriminuojamas taip suformuluotas kaltinimas, nežino, kokių konkrečių veiksmų atlikimu ar jų neatlikimu yra kaltinamas ir dėl kokio pareikšto kaltinimo apimties jis gali gintis. Teismas sutiko su pareiškėjo nurodyta aplinkybe, jog D. G. vesti į pasivaikščiojimo kiemelį ir laikyti pasivaikščiojimo kiemelyje su antrankiais nebuvo teisinio pagrindo, nes tokie nurodymai budinčiajai pamainai būna suformuluojami raštu.

19.       Teismas pažymėjo, kad nustatytos faktinės aplinkybės leidžia konstatuoti, jog atsakovas iš esmės netyrė pareiškėjo veikos subjektyvaus pagrindo, t. y. neatsižvelgė į visas nagrinėjamos veikos metu egzistavusias faktines aplinkybes, neanalizavo, ar konkretus pareiškėjo pasirinktas elgesio modelis objektyviai prieštaravo imperatyviosioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms veikti atitinkamu būdu, ar asmuo pažeidimo metu suvokė / privalėjo suvokti, kad turi veikti atitinkamu būdu. Teismas padarė išvadą, kad Kalėjimų departamento įgalioti asmenys netyrė pareiškėjo kaltės dėl konstatuoto tarnybinio nusižengimo, jos nepagrindė ir tik formaliai pažymėjo, kad nusižengimas padarytas dėl aplaidumo.

20.       Įvertinęs ginčo teisinį reglamentavimą, nustatytas aplinkybes ir jas patvirtinančius įrodymus, teismas padarė išvadą, kad byloje surinkti įrodymai (2020 m. balandžio 3 d., prieš prasidedant tarnybai, instruktažo metu, ankstesniosios pamainos vyriausiajam specialistui (budinčiajai pamainai) supažindinus pamainą Nr. 1 su praėjusios paros įvykiais ir kriminogenine būkle įstaigoje ir pareiškėjui nurodžius atidžiau pasižiūrėti kameroje Nr. 118 esančius nuteistuosius, tačiau, po instruktažo pareigūnams pasiskirsčius po postus, pareiškėjas nedavė jokių papildomų nurodymų jaunesniesiems specialistams, dirbusiems drausmės grupėje, kurie, vadovaudamiesi laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų pasivaikščiojimo grafiku, patvirtintu Marijampolės PN direktoriaus 2020 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 4/07-38, apie 9.02 val. nuteistuosius iš 118 kameros išvedė į pasivaikščiojimo kiemelį Nr. 1) tarnybinės nuobaudos taikymo požiūriu nėra pakankami konstatuoti pareiškėjo veiksmuose Įsakyme nurodytų teisės normų pažeidimų padarymo faktą bei jo kaltą elgesį byloje aptariamoje situacijoje.

21.       Teismas konstatavo, kad Išvadoje ir Įsakyme nenurodant (neindividualizuojant) konkrečių pareiškėjo kaltą elgesį patvirtinančių aplinkybių, nėra pagrindo pripažinti pareiškėją padarius Įsakyme nurodytą tarnybinį pažeidimą.

III.

22.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

23.       Kalėjimų departamentas nurodo, kad teismo sprendimas, kuriuo panaikintas Įsakymas, yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė materialiosios ir proceso teisės normas ir tai lėmė neteisingą bylos išsprendimą.

24.       Kalėjimų departamentas akcentuoja, kad Pareigybės aprašymo 5.1 punkte nustatyta funkcija instruktuoti budinčiąją pamainą, vadovauti apsaugos ir priežiūros pareigūnų budinčiajai pamainai, nuolat kontroliuoti jos veiksmus bei duoti konkrečius nurodymus apsaugos ir priežiūros užduotims vykdyti, o Išvadoje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjas nedavė jokių papildomų nurodymų jaunesniesiems specialistams. Atsižvelgdamas į tai, Kalėjimų departamentas teigia, kad Išvadoje pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjas netinkamai vykdė jam nustatytas tarnybines funkcijas (pareigas), t. y. padarė tarnybinį nusižengimą, nes jis, vykdydamas (duomenys neskelbtini) pareigas dėl aplaidumo neužtikrino nuolatinės nuteistųjų kontrolės jų buvimo vietose, netinkamai kontroliavo apsaugos ir priežiūros pamainos pareigūnų, kurie vykdė tiesioginę nuteistojo D. G. priežiūrą, veiksmus, neužtikrino ir nekontroliavo, kad nuteistasis būtų nuolat prižiūrimas pasivaikščiojimo metu ir laikytųsi nustatytų režimo reikalavimų.

25.       Kalėjimų departamentas pažymi, kad yra nepagrįstos teismo išvados, jog tarnybinio nusižengimo formulavimas abstrakčiu būdu (nedavė jokių papildomų nurodymų jaunesniesiems specialistams, dirbusiems drausmės grupėje) yra nepakankamas nustatyti pareiškėjo neteisėtų veiksmų turinį bei ribas; atsakovas iš esmės netyrė pareiškėjo veikos subjektyvaus pagrindo; Kalėjimų departamento įgalioti asmenys netyrė pareiškėjo kaltės dėl konstatuoto tarnybinio nusižengimo, jos nepagrindė ir tik formaliai pasižiūrėjo, kad nusižengimas padarytas dėl aplaidumo; byloje surinkti įrodymai tarnybinės nuobaudos taikymo požiūriu nėra pakankami konstatuoti pareiškėjo veiksmuose Įsakyme nurodytų teisės normų pažeidimų padarymo faktą bei jo kaltą elgesį byloje aptariamoje situacijoje.

26.       Kalėjimų departamentas akcentuoja, kad nurodytos išvados neatitinka byloje surinktų įrodymų, padarytos netinkamai juos įvertinus ir yra neteisingos. Vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, Kalėjimų departamentas nurodo, kad nustatant, ar valstybės tarnautojas (pareigūnas) neveikimu padarė teisei priešingą veiką (tarnybinį nusižengimą), būtina įvertinti ar konkretus jo pasirinktas elgesio modelis objektyviai prieštaravo imperatyviosioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms veikti atitinkamu būdu. Pareiškėjas Pareigybės aprašyme nustatytų pareigų neatliko (nedavė papildomų nurodymų jaunesniesiems specialistams, dirbusiems drausmės grupėje, atidžiau prižiūrėti nuteistuosius, buvusius kameroje Nr. 118, nors apie tai buvo informuotas, nuolat nekontroliavo budinčiosios pamainos pareigūnų veiksmų, kurie privalėjo nuolat prižiūrėti nuteistuosius pasivaikščiojimo kiemelyje, tačiau tai darė tik kas 15 min.), nors nebuvo jokių objektyvių priežasčių, atimančių iš pareiškėjo galimybę šią pareigą atlikti jam nustatytu būdu.

27.       Kalėjimų departamento teigimu, teismas, spręsdamas pareiškėjo atsakomybės už Išvadoje nurodytus pažeidimus klausimą, visiškai neatsižvelgė į pareiškėjo statuso specifiką, kaip jo atsakomybę lemiantį veiksnį. Kalėjimų departamentas akcentuoja, kad pareiškėjas yra ne eilinis statutinis pareigūnas, o (duomenys neskelbtini), atsakingas už visos budinčiosios pamainos pareigūnų tinkamą pareigų vykdymą, o tai suponuoja aukštesnį negu paprastai kitų statutinių pareigūnų atsakomybės laipsnį už budinčiajai pamainai pavestų funkcijų ir uždavinių įgyvendinimą, jos darbo organizavimą, koordinavimą ir veiklos kontrolę, teisės aktų reikalavimų laikymąsi. Šiame kontekste pareiškėjui išlieka pareiga nuolat kontroliuoti, kaip įgyvendinami budinčiajai pamainai pavesti uždaviniai ir vykdomos funkcijos. Išvadoje pateikta pakankamai duomenų, kurie neginčytinai patvirtina pažeidimų faktus ir pagrindžia pareiškėjo kaltę dėl netinkamo budinčiajai pamainai pavestų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimo, netinkamo jos koordinavimo ir kontrolės, netinkamo teisės aktų reikalavimų laikymosi užtikrinimo.

28.       Atsakovas Marijampolės PN pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo.

29.       Pareiškėjas R. S. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

30.       Pareiškėjas teigia, kad teismas išsamiai išnagrinėjo visą byloje pateiktą tarnybinio patikrinimo medžiagą, ir, vadovaudamasis materialiosios teisės normomis bei teismų praktika, priėmė teisingą bei teisėtą sprendimą, kurį tinkamai motyvavo.

31.       Pareiškėjas

32.       Pareiškėjas akcentuoja, kad jaunesnieji specialistai, dirbę drausmės grupėje, apie 9.02 val. nuteistuosius iš kameros Nr. 118 išvedė į pasivaikščiojimo kiemelį Nr. 1, dalyvaujant SVS specialistui R. M., kurio funkcijos apima jaunesniųjų specialistų darbo organizavimą bei kontrolę. R. M. buvo davęs nurodymus pavaldiems pareigūnams pasivaikščiojimo kiemelyje Nr. 1 esančius nuteistuosius pasižiūrėtų kas 15 min., o prie filmavimo kamerų dirbusiai pareigūnei D. K. buvo nurodęs atidžiau stebėti pasivaikščiojimo kiemelius.

33.       Pareiškėjas pažymi, kad nėra aišku, kokius papildomus nurodymus nagrinėjamu atveju jis turėjo duoti – Išvadoje nėra paaiškinta ir detalizuota, kaip konkrečiai būtent pareiškėjas neužtikrino nuolatinės nuteistųjų kontrolės jų buvimo vietose, kaip konkrečiai pasireiškė netinkama apsaugos ir priežiūros pamainos pareigūnų, kurie vykdė tiesioginę nuteistojo D. G. priežiūrą, veiksmų kontrolė, kokie dar konkrečiai pareiškėjo veiksmai turėjo būti atlikti, kokie dar papildomi nurodymai turėjo būti duoti, kad nuteistasis D. G. būtų nuolat prižiūrimas pasivaikščiojimo metu ir laikytųsi nustatytų režimo reikalavimų.

34.       Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju tarnybinės atsakomybės taikymas pareiškėjui yra grindžiamas tik bendro pobūdžio teisės aktų nuostatų pažeidimų. Pareiškėjas teigia, kad nėra apibrėžta kokiais konkrečiais veiksmais turi būti vykdoma kontrolė ar kokie nurodymai turi būti duodami, todėl pareigūno elgesys atitinkamose situacijose turi būti detalizuojamas kitais teisės aktais, kad būtų aišku, kokio elgesio modelio iš jo turi būti reikalaujama. Atsižvelgiant į tai, Išvadoje konstatavus tik bendro pobūdžio taisyklių pažeidimą, neatskleidžiant tų normų turinio konkrečioje situacijoje, nėra pakankamo teisinio pagrindo konstatuoti padaryto tarnybinio nusižengimo fakto.

35.       Pareiškėjas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nebuvo teisinio ir faktinio pagrindo formuluoti pareiškėjui kaltinimus dėl Statuto 21 straipsnio 2 punkto ir Pataisos pareigūnų veiklos įstatymo 9 straipsnio 4 punkto pažeidimų, nes apie nuteistojo D. G. rengiamą teisės pažeidimą niekas nežinojo, o kai tik D. G. neteisėtas elgesys buvo pastebėtas, iš karto buvo reaguojama ir imtasi priemonių, siekiant nutraukti pažeidimą.

36.       Pareiškėjas teigia, kad apeliacinio skundo argumentai, jog teismas neatsižvelgė į pareiškėjo statuso specifiką (pareiškėjo pareigybę), yra nepagrįsti, nes pareiškėjo statusą apibrėžia ne pareigybės pavadinimas ir vieta pataisos įstaigos pareigūnų pareigybių hierarchijoje, o pareigybei nustatytų teisių, pareigų ir funkcijų turinys.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

37.       Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo panaikintas atsakovo Marijampolės PN direktoriaus 2020 m. birželio 23 d. įsakymas Nr. 21/08-296 skirti pareiškėjui R. S. ((duomenys neskelbtini)) tarnybinę nuobaudą – pastabą, pagrįstumas ir teistumas.

38.       Byloje nustatyta, kad pareiškėjui Įsakymu paskirta tarnybinė nuobauda dėl to, jog jis pažeidė (netinkamai vykdė) Pareigybės aprašymo 5.1 punkte nustatytą funkciją instruktuoti budinčiąją pamainą, vadovauti apsaugos ir priežiūros pareigūnų budinčiajai pamainai, nuolat kontroliuoti jos veiksmus bei duoti konkrečius nurodymus apsaugos ir priežiūros užduotims vykdyti; Statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtintą bendrųjų pareigūno pareigų nuolatinio vykdymo principą, nustatantį, kad pareigūnas privalo atlikti bendrąsias pareigas ir specialiuosiuose įstatymuose nustatytas pareigas, bei 21 straipsnio 2 ir 6 punktuose nustatytas pareigas – pareigūnai, sužinoję apie rengiamą ar daromą teisės pažeidimą, taip pat patys būdami teisės pažeidimo liudytojais, privalo imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią rengiamam arba daromam teisės pažeidimui, atlikti kitas specialiuosiuose įstatymuose nustatytas pareigūnų pareigas; Pataisos pareigūnų veiklos įstatymo 9 straipsnio 4 ir 7 punktuose pataisos pareigūnui nustatytas pareigas (pataisos pareigūnai privalo): gavę pranešimą apie galimai daromą nusikalstamą veiką ar kitą teisės pažeidimą arba būdami galimos nusikalstamos veikos ar kito teisės pažeidimo liudininkai, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią galimai daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui ir apie tai pranešti tokius pažeidimus kompetentingiems tirti pareigūnams ir (ar) institucijoms (4 p.); atlikti kitas Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas pareigas (7 p.); Etikos kodekso 6.1 punktą – sąžiningai atlikti tarnybines (darbo) pareigas ir funkcijas.

39.       Išvadoje (sudėtinė Įsakymo dalis) pripažinta, kad pareiškėjas netinkamai vykdė jam nustatytas tarnybines funkcijas (pareigas), nes dėl aplaidumo neužtikrino nuolatinės nuteistųjų kontrolės jų buvimo vietose, todėl 2020 m. balandžio 3 d. įvyko incidentas (asmenys, laikomi 118 gyvenamojoje kameroje, t. y. D. G. ir dar du nuteistieji, apie 9 val. buvo išvesti į pasivaikščiojimo kiemelį Nr. 1, kuriame nuteistasis D. G. užlipo ant skersinio, skirto nuteistiesiems sportuoti (prisitraukimams daryti), išlaužė stogo metalinę dangą ir apie 9.10 val. pabėgo iš pasivaikščiojimo kiemelio, užlipo ant penkiaaukščio nuteistųjų bendrabučio stogo, kur jis vaikščiojo stogu šūkaudamas necenzūrinius žodžius, pjaustėsi dilbių odą).

40.       Pirmosios instancijos teismas iš Išvados sprendė, kad pareiškėjas kaltinamas tuo, jog 2020 m. balandžio 3 d., prieš prasidedant tarnybai, instruktažo metu, ankstesniosios pamainos vyriausiajam specialistui (budinčiajai pamainai) supažindinus pamainą Nr. 1 su praėjusios paros įvykiais ir kriminogenine būkle įstaigoje ir pareiškėjui nurodžius atidžiau pasižiūrėti 118 kameroje esančius nuteistuosius, tačiau, po instruktažo pareigūnams pasiskirsčius po postus, pareiškėjas nedavė jokių papildomų nurodymų jaunesniesiems specialistams, dirbusiems drausmės grupėje, kurie nuteistuosius iš 118 kameros išvedė į pasivaikščiojimo kiemelį Nr. 1.

41.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad Išvadoje nėra objektyviais įrodymais patvirtinta, jog tarp pavaldžių pareigūnų padarytų pažeidimų ir tarp tariamai netinkamo pareiškėjo vadovavimo egzistuoja priežastinis ryšys, t. y. nenustatyta, kad tarnybinius nusižengimus pavaldūs pareigūnai padarė būtent dėl netinkamo pareiškėjo vadovavimo; nėra detalizuota, kokius papildomus nurodymus pareiškėjas privalėjo duoti, tačiau jų nedavė budinčiajai pamainai, kad būtų išvengta nuteistojo D. G. patekimo ant penkių aukštų nuteistųjų gyvenamojo bendrabučio stogo per 10 min. nuo jo išvedimo į pasivaikščiojimo kiemelį Nr. 1 (byloje nustatyta, kad SVS specialistas R. M. buvo davęs nurodymus jaunesniesiems specialistams pasivaikščiojimo kiemelyje Nr. 1 esančius nuteistuosius pasižiūrėti kas 15 min., o prie vaizdo kamerų dirbusiai pareigūnei D. K. buvo davęs nurodymą atidžiau stebėti pasivaikščiojimo kiemelius, o budinčiajai pamainai raštu nebuvo suformuluoti reikalavimai D. G. vesti į pasivaikščiojimo kiemelį ir laikyti pasivaikščiojimo kiemelyje su antrankiais), pripažino, jog nėra pagrindo pripažinti pareiškėją padarius atsakovo Įsakyme nurodytą tarnybinį pažeidimą, ir panaikino Įsakymą.

42.       Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo padavė trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvavęs Kalėjimų departamentas. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nėra nurodyti tarp pareiškėjo ir Kalėjimo departamento susiklostę teisiniai santykiai, aplinkybės, dėl kurių turėtų būti nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo panaikintas atsakovo Marijampolės PN direktoriaus Įsakymas, t. y. bylos išsprendimas tokiu būdu, turi ar gali turėti įtakos Kalėjimų departamento teisėms ir pareigoms (ABTĮ 46 str. 2 d.).

43.       Šioje byloje nagrinėtas tarnybinis ginčas, kilęs tik tarp valstybės statutinio pareigūno (pareiškėjo) ir Marijampolės PN (pareiškėjo darbdavio) dėl tarnybinės nuobaudos taikymo (ABTĮ 2 str. 3 d.). Atsakovas Marijampolės PN apeliacinio skundo nepateikė, o pareiškimu prisidėjo prie Kalėjimų departamento apeliacinio skundo (ABTĮ 135 str. 1.). Marijampolės PN pareiškime dėl prisidėjimo prie Kalėjimų departamento apeliacinio skundo nurodė argumentus, dėl kurių turėtų būti panaikintas pirmosios instancijos teismo sprendimas, tačiau šie argumentai nenagrinėtini, nes pagal ABTĮ 135 straipsnio 1 dalį, pareiškime dėl prisidėjimo prie pareikšto apeliacinio skundo prisidedantys asmenys negali pareikšti savarankiškų reikalavimų ir apskųsto sprendimo naikinimo ar pakeitimo pagrindų.

44.       Tarnybinis nusižengimas, kurį padaro statutinis valstybės tarnautojas, yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tik esant šių elementų visumai vienu metu galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas statutinis valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Statute, pareigybių aprašymuose, kituose teisės aktuose neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Taigi statutinis valstybės tarnautojas gali apskritai neatlikti savo pareigų, arba jas atlikti, tačiau su tam tikrais trūkumais, klaidomis, t. y. netinkamai. Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. 

45.       Nustatant asmens neveikimo subjektyvų pagrindą, privalu atsižvelgti į visas neveikimo metu egzistuojančias faktines aplinkybes, kurios: 1) leido asmeniui veikti taip, kaip to reikalavo teisės aktai; arba 2) nepriklausė nuo asmens valios, ir asmuo negalėjo veikti taip, kaip to reikalavo teisės aktai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-577/2013; kt.). Tarnybinio nusižengimo padarymas neveikimo (pasyvia) forma pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia, jog pagal teisės aktų reikalavimus, reglamentuojančius jo tarnybinę veiklą, jis privalo veikti atitinkamu būdu, tačiau neatlieka tų veiksmų, išlieka pasyvus, nesant objektyvių priežasčių, galinčių atimti iš jo galimybę veikti iš jo reikalaujamu būdu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2013/2012; kt.).

46.       Valstybės tarnautojo (pareigūno) atsakomybė už neveikimu padarytą veiką kyla tik tokiu atveju, kai pareiga veikti atitinkamu būdu yra suformuluota konkrečiai, imperatyviai, pavyzdžiui, įtvirtinta valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančiuose teisės norminiuose aktuose, atitinkamos institucijos (įstaigos) vidaus teisės aktuose, kituose teisės aktais patvirtintuose valstybės tarnautojo teisinį statusą (jo teises ir pareigas) apibrėžiančiuose oficialiuose dokumentuose (pareiginėse instrukcijose, pareigybės aprašymuose ir pan.). Taigi nustatant, ar valstybės tarnautojas neveikimu padarė teisei priešingą veiką (tarnybinį nusižengimą), būtina įvertinti, ar konkretus jo pasirinktas elgesio modelis objektyviai prieštaravo imperatyviosioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms veikti atitinkamu būdu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A438-1446/2011; kt.). 

47.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką, ne kartą yra pažymėjęs, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo; būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę (žr., pvz., 2015 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-37-662/2015; kt.).

48.       Jeigu konstatuojama, kad iš viso nebuvo pagrindo skirti tarnybinę nuobaudą, pavyzdžiui, dėl to, jog nustatyti (įrodyti) ne visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai ar padarytas tarnybinis nusižengimas vertintinas kaip mažareikšmis, sprendimas skirti tarnybinę nuobaudą panaikinamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-872-261/2015; kt.).

49.       Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad būtent Marijampolės PN šioje byloje privalėjo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti drausminę atsakomybę pareiškėjui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1854-662/2021; kt.).

50.       Teisėjų kolegija, išanalizavusi Išvadoje nurodytas aplinkybes, dėl kurių Įsakymu buvo konstatuota, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, pirmosios instancijos teismo atliktą atsakovo pateiktų įrodymų vertinimą, neturi jokio pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjui Įsakymu pagrįstai ir teisėtai paskirta tarnybinė nuobauda.

51.       Trečiasis suinteresuotas asmuo apeliaciniame skunde akcentuoja, kad pareiškėjas nedavė jokių papildomų nurodymų jaunesniesiems specialistams, kad privalėjo instruktuoti budinčiąją pamainą, nuolat kontroliuoti jos veiksmus ir duoti konkrečius nurodymus apsaugos ir priežiūros užduotims vykdyti, tačiau taip ir nenurodo šių papildomų nurodymų, nenurodo jokių teisės aktų normų ar pareiškėjo darbdavio (Marijampolės PN) duotų konkrečių nurodymų (instrukcijų), kuriose būtų įtvirtintos pareiškėjo tarnybos konkrečios funkcijos, esant tokiai ekstraordinariai situacijai, kokia buvo susiklosčiusi nagrinėjamu atveju.

52.       Apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kuriais būtų paneigtos pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, kad pareiškėjas ėmėsi visų įmanomų priemonių, jog būtų įvykdytos pataisos namų ir kalinamų asmenų apsaugos ir priežiūros funkcijos (instruktažo metu pareigūnai buvo informuoti apie kriminogeninę padėtį ir dėl sustiprintos nuteistojo D. G. priežiūros, SVS specialistas R. M., kurio funkcijos apima jaunesniųjų specialistų darbo organizavimą bei kontrolę, buvo davęs nurodymus jaunesniesiems specialistams pasivaikščiojimo kiemelyje Nr. 1 esančius nuteistuosius pasižiūrėti kas 15 min., o prie vaizdo kamerų dirbusiai pareigūnei D. K. buvo davęs nurodymą atidžiau stebėti pasivaikščiojimo kiemelius (pareiškėjas nurodo, kad buvo duotas nurodymas kamerą atsisukti ir nusistatyti taip, kad būtų matoma, kas vyksta pasivaikščiojimo kiemelyje)). Pagal bylos duomenis pareiškėjas nevykdė tiesioginės nuteistojo D. G. priežiūros, byloje nėra pateikti įrodymai, kad pareiškėjui buvo žinoma apie D. G. rengiamą padaryti konkretų pažeidimą. Akcentuotina, kad byloje yra pateikti įrodymai, jog pareigūnams buvo duoti nurodymai D. G. vedžioti dviese ir skirti jam ypatingą dėmesį (žr. Marijampolės PN 2-ojo SVS viršininko R. Č. 2020 m. balandžio 24 d. paaiškinimą; SVS vyriausiojo specialisto apsaugos ir priežiūros veiklai G. P. 2020 m. balandžio 24 d. paaiškinimą). G. P. nurodė, kad į priežiūros postą Nr. 4, kur paskirtą nuobaudą atliko D. G., buvo paskirti 3 pareigūnai, nors visada skiriami 2 pareigūnai. R. M. 2020 m. balandžio 27 d. paaiškinime nurodė, kad davė nurodymą pareigūnams patikrinti pasivaikščiojimo kiemelius ir jų techninę būklę. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjas turi teisę duoti nurodymą, jog nuteistasis pasivaikščiojimo kiemelyje vaikščiotų su antrankiais.

53.       Apeliacinio skundo argumentai, kad pareiškėjas turėjo būti nubaustas tarnybine nuobauda vien dėl jo statuso specifikos, nes yra neeilinis statutinis pareigūnas, o (duomenys neskelbtini), atsakingas už visos budinčiosios pamainos pareigūnų vykdymą, nepripažintini pagrįstais.

54.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-1889/2012 (taip pat žiūrėti 2020 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1371-1062/2020) yra nurodęs, kad preziumuojama, jog įstaigos vadovas žino teisės aktų, reglamentuojančių įstaigos veiklą ir jai pavestų funkcijų įgyvendinimą, reikalavimus, nes priešingu atveju toks asmuo iš viso negalėtų užimti tokių atsakingų pareigų. Minėtose bylose pripažinta, kad valstybės tarnautojo (pareigūno) statuso ypatumai nulemia jo atsakomybę už teisės aktų reikalavimų laikymąsi įstaigos veikloje; vadovui išlieka pareiga nuolat kontroliuoti (organizuoti kontrolę), kaip įgyvendinami įstaigai pavesti uždaviniai ir vykdomos funkcijos, o šie nurodyti reikalavimai mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikytini ir įstaigos struktūrinių padalinių vadovams; vadovas privalo domėtis, kaip vykdomi padaliniui priskirti uždaviniai, funkcijos, įskaitant pavedimų įvykdymą tinkamai ir laiku.

55.       Nagrinėjamu atveju nustačius, kad pareiškėjas ir R. M. davė nurodymus kitiems pareigūnams, kad būtų tinkamai įvykdytos budinčiosios pamainos pareigūnų pareigos saugant ir prižiūrint D. G., taip pat ir kiti pareigūnai buvo davę nurodymus dėl sustiprintos priežiūros ir ypatingo dėmesio skyrimo D. G., apeliacinio skundo bendro pobūdžio teiginiai, kad pareiškėjas nekontroliavo, kaip įgyvendinami budinčiajai pamainai pavesti uždaviniai ir vykdomos funkcijos, nepagrindžia pareiškėjo neteisėto neveikimo ir kaltės dėl įvykusio incidento. Atsakovas byloje nėra nurodęs jokių teisiškai pagrįstų argumentų, dėl kurių stebėjimas nuteistųjų pasivaikščiojimo kiemelyje kas 15 min. šiuo atveju turėtų būti pripažintas nepagrįstu ir neteisėtu, pareiškėjui nebuvo inkriminuotas kaltinimas, kad jis asmeniškai 2020 m. balandžio 3 d. nuo 9 val. iki 9.10 val. privalėjo prižiūrėti D. G., kai jis buvo išvestas į pasivaikščiojimo kiemelį, ir pareigūnus, kurie buvo tiesiogiai atsakingi už D. G. priežiūrą, tačiau to neatliko. 

56.       Apeliaciniame skunde akcentuojant, kad buvo pažeistos Pareigybės aprašymo 5.1 nuostatos (pareiškėjas turi vadovauti apsaugos ir priežiūros pareigūnų budinčiajai pamainai, nuolat kontroliuoti jos veiksmus bei duoti konkrečius nurodymus apsaugos ir priežiūros užduotims vykdyti), taip ir nenurodoma, kokio konkretaus elgesio modelio buvo tikimasi iš pareiškėjo nagrinėjamoje situacijoje. 

57.       Apibendrindama šioje byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Apeliacinio skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl Įsakymo nepagrįstumo, atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinis skundas bei atsakovo prisidėjimas prie apeliacinio skundo atmetami.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos apeliacinį skundą, atsakovo Marijampolės pataisos namų prisidėjimą prie apeliacinio skundo atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                        Audrius Bakaveckas

Ramutė Ruškytė

Dalia Višinskienė