Civilinė byla Nr. 2-1039-820/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-46202-2016-2
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. vasario 3 d.,
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vaidas Pajeda,
sekretoriaujant Deimantei Šinkūnaitei,
dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Irinai Beleškienei,
atsakovo atstovui advokatui Jurij Binevič ir atstovui O. I.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės Transeita Logistics“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Alitransa“, dalyvaujant trečiajam asmeniui OOO „Eurostil“, dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu ir skolos priteisimo.
Teismas
nustatė:
I. Ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindo santrauka
1. Ieškovas kreipėsi į teismą ir pareiškė šiuos reikalavimus (ieškinio dalykas):
1.1. pripažinti 2016 m. spalio 10 d. atsakovo atliktą įskaitymą negaliojančiu,
1.2. priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 2 242,20 EUR skolą,
1.3. priteisti 5 procentų metines procesines palūkanas,
1.4. priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad 2016 m. liepos 1 d. šalys sudarė užsakymą krovinio pervežimui Nr. 16-06-14, kuriuo ieškovas įsipareigojo nuvežti atsakovo krovinį nurodytu maršrutu ir perduoti nurodytam gavėjui, o atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovui 2 000 Eur atlyginimą.
3. 2016 m. rugsėjo 15 d. šalys sudarė užsakymą krovinio pervežimui Nr. 16-09-01, kuriuo ieškovas įsipareigojo nuvežti atsakovo krovinį nurodytu maršrutu ir perduoti nurodytam gavėjui, o atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovui 1 200 Eur atlyginimą.
4. Ieškovas savo įsipareigojimus įvykdė tinkamai.
5. 2016 m. spalio 15 d. ieškovas gavo 2016 m. spalio 10 d. atsakovo pranešimą apie įskaitymą, kuriuo atsakovas informavo ieškovą, kad ieškovas, vykdydamas 2016 m. rugsėjo 15 d. užsakymą krovinio pervežimui Nr. 16-09-01, prarado dalį krovinio. Dėl to krovinio gavėjas patyrė 2 242,20 EUR nuostolį, kurį atsakovas atlygino. Todėl atsakovas ieškovui mokėtiną 3 200 Eur atlyginimą už pervežimo paslaugas įskaitė į 2 242,20 EUR nuostolius, patirtus dėl dalies krovinio praradimo.
6. Krovinio gavėjas pastebėjo, kad trūksta dalies krovinio, vežto pagal 2016 m. rugsėjo 15 d. užsakymą krovinio pervežimui Nr. 16-09-01. Krovinio trūkumą įrašė tarptautiniame krovinių gabenimo važtaraštyje, taip pat nurodė, kad vairuotojo kaltės nėra. Taigi, dėl dalies krovinio praradimo ieškovo kaltės nėra, todėl atsakovo įskaitymas pripažintinas negaliojančiu ir ieškovui priteistinos reikalaujamos sumos.
II. Atsakovo atsikirtimų santrauka
7. Atsakovas UAB „Alitransa“ pateikė atsiliepimą, kuriame su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
8. Atsakovas nurodė, jog 2016 m. rugsėjo 15 d. užsakymas krovinio pervežimui Nr. 16-09-01 nebuvo įvykdytas tinkamai, nes dalis krovinio buvo parasta. Krovinio dalies paradavimo faktą patvirtina tiek krovinio gavėjo įrašas tarptautiniame krovinių gabenimo važtaraštyje, tiek krovinio priėmimo aktas. Krovinio dalies praradimu padarytą žalą patvirtina nuostolių apskaičiavimo aktas. Atsakovas atlygino išlaidas, patirtas dėl krovinio praradimo krovinio vežėjui, įskaitymo būdu, pagal susitarimą.
9. Įrašas tarptautiniame krovinių gabenimo važtaraštyje apie vairuotojo kaltės nebuvimą padarytas krovinio gavėjo sandėlininko, neturinčio įgaliojimų krovinio gavėjo vardu spręsti dėl pretenzijų tretiesiems asmenims pagrįstumo, prašant tokį įrašą padaryti ieškovo vairuotojui.
10. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad dėl dalies krovinio praradimo nėra ieškovo kaltės, bet kaltas dėl praradimo ieškovas, todėl atsakovas turėjo teisę atlikti priešpriešinių prievolių įskaitymą
III. Kitų byloje dalyvaujančių asmenų atsikirtimų santrauka
11. Tretysis asmuo OOO „Eurastil“ atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti.
12. Nurodė, jog ginčo sutartimis buvo organizuojamas OOO „Evrostil“ krovinio pervežimas. Iškraunant krovinį buvo nustatyta, jog dalies krovinio trūksta ir buvo padaryti įrašai vežimo dokumentuose bei surašytas aktas.
13. Tretysis asmuo pateikė pretenziją atsakovui dėl 2 242 EUR nuostolių atlyginimo ir atsakovas šiuos nuostolius atlygino.
IV. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados
Teismas
konstatuoja :
14. Teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą (CPK 176 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010, 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010, 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009 ir kt.).
15. Aiškindamas įrodymų pakankamumo taisyklę kasacinis teismas yra nurodęs, kad vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Multiidėja“ v. I. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-697/2013; 2015 m. birželio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Visbalta“ v. N. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-399-701/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-224-469/2016 ir kt.).
16. Teismas nustatė žemiau nurodytas aplinkybes.
17. Ieškovas ir atsakovas 2016 m. rugsėjo 15 d. pasirašė Užsakymą krovinio pervežimui, kuriuo ieškovas įsipareigojo atlikti pervežimą už 1 200 EUR (1 t., p. 5) iš Italijos į Rusiją. Atlikęs pervežimą ieškovas išrašė sąskaitą atsakovui 1 265 EUR sumai (1 t., p. 7).
18. Priėmus krovinį 2016 m. rugsėjo 23 d. buvo sudaryta komisija, kuri aktu nustatė krovinio trūkumą – 20 dėžių (1 t., p. 20, 26).
19. Byloje nėra ginčo, jog pristačius krovinį trūko 20 dėžių. Ieškovo teigimu, krovinys dingo ne dėl ieškovo kaltės, atsakovas pripažino, jog vairuotojo kaltės nėra, be to, vežėjo atsakomybė pagal CMR 23 straipsnį yra ribojama 8,33 atsiskaitymo vienetais už vieną svorio kilogramą, todėl atsakovas galėjo įskaityti ne didesnę, kaip šią sumą.
20. Atsakovas 2016 m. spalio 04 d. pareiškė pretenziją ieškovui dėl dingusios krovinio dalies – 2 242,20 EUR sumoje (1 t., p. 25).
21. Atsakovas 2016 m. spalio 10 d. Pranešimu dėl įskaitymo (1 t., p. 8) įskaitė ieškovo reikalavimus atsakovui su atsakovo reikalavimais ieškovui. Atsakovas savo reikalavimus ieškovui grindė nuostoliais, patirtais vežėjui praradus krovinį. Ieškovas ginčija šį įskaitymą.
22. Krovinio gavėjas OOO „Eurostil“ pateikė paaiškinimus atsakovui dėl 2016 m. rugsėjo 30 d. atsakovui reikštos pretenzijos dėl krovinio trūkumo, nes nustatė 20 dėžių trūkumą priimdamas krovinį (1 t., p. 21, 27). Iš šio rašto matyti, kad krovinio gavėjas, priimdamas krovinį nustatė 20 dėžių trūkumą ir tai nurodė CMR važtaraštyje. Kartu nurodė, jog sandėlininkas vairuotojo prašymu CMR važtaraštyje vairuotojo prašymu įrašė, kad vairuotojo kaltės nėra. Byloje nėra ginčo, jog priimant prekes, CMR važtaraštyje krovinio gavėjo priimantis prekes asmuo padarė įrašą: „20 dėžių trūkumas, vairuotojo kaltės nėra“ (1 t., p. 21).
23. OOO „Eurostil“ pagal trūkstamas prekes paskaičiavo patirtus nuostolius – 2 242,20 EUR (1 t., p. 23-24). Dėl paskaičiuoto nuostolių dydžio ginčo byloje nėra ir jų dydį patvirtina minėtas rašytinis įrodymas.
24. Atsiliepime į ieškinį tretysis asmuo OOO „Eurostil“ patvirtino, jog atsakovas yra atlyginęs jam 2 242,20 EUR nuostolius, patirtus praradus krovinį ir pateikė tai patvirtinantį 2017 m. birželio 5 d. pranešimą (1 t., p. 187-190). Žalos atlyginimas tarp trečiojo asmens ir atsakovo buvo atliktas atliekant dalinius mokėjimus už atsakovo paslaugas trečiajam asmeniui (2 t., p. 1-2).
25. Byloje remiantis minėtais rašytiniais įrodymais nustatyta ir ginčo byloje nėra dėl to, kad:
25.1. Ieškovas priėmė krovinį vežti;
25.2. Ieškovas krovinį nuvežė krovinio gavėjui;
25.3. Priėmimo metu nustatytas 20 dėžių krovinio trūkumas ir CMR važtaraštyje buvo padarytas įrašas – „20 dėžių trūkumas, vairuotojo kaltės nėra“;
25.4. Prarasto krovinio vertė – 2 242,20 EUR;
25.5. Ieškovas turėjo reikalavimo 2 242,20 EUR teises į atsakovą už pervežimo paslaugas;
25.6. Atsakovas atliko įskaitymą, įskaitydamas savo reikalavimą dėl nuostolių už prarastą krovinį su ieškovo reikalavimu apmokėti už ieškovo atsakovui suteiktas pervežimo paslaugas.
26. Byloje ieškovas kelia klausimus susijusius su įskaitymo pagrįstumu ir, pripažinus įskaitymą negaliojančiu, prašo priteisti skolą už pervežimo paslaugas.
27. Ieškovo teigimu, ieškovas nėra atsakingas už krovinio praradimą ir krovinio gavėjas patvirtino nurodydamas važtaraštyje, jog vairuotojo kaltės nėra. Su šiais ieškovo teiginiais nesutiktina.
28. ???Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, jog vežėjas atsako už krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, iki jo perdavimo momento (CMR konvencijos 17 straipsnio 1 punktas). Šios taisyklės išimtys nustatytos CMR konvencijos 17 straipsnio 2 ir 4 punktuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2009). Taigi, vežėjo kaltė dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo pagal CMR konvenciją yra preziumuojama (Konvencijos 17, 18 straipsniai) ir vežėjas privalo paneigti savo kaltės prezumpciją.
29. Byloje nėra duomenų, jog dalis krovinio dingo dėl trečiųjų asmenų veikų. Kaip minėta, pagal CMR 17 straipsnio 1 dalį vežėjas atsako už dalies krovinio praradimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti iki jo perdavimo momento. Kadangi ieškovas priėmė krovinį vežti pilna apimtimi, todėl jis atsako už šio krovinio dalies praradimą. Aplinkybė, kad prekes priimantis krovinio gavėjo atstovas nurodė, jog „vairuotojo kaltės nėra“, nėra pagrindas atleisti vežėją nuo atsakomybės, nes pareigą atsakyti už krovinio praradimą prieš užsakovą turi vežėjas, o ne vežėjo vairuotojas. Užsakovas, neturėdamas duomenų dėl vairuotojo kaltės, galėjo nurodyti, jog vežėjo kaltės nėra, tačiau tai neatleidžia vežėjo nuo atsakomybės. Todėl ieškovas yra atsakingas prieš atsakovą už krovinio dalies praradimą (CMR 17 straipsnio 1 dalis). Ieškovui (vežėjui) nepateikus įrodymų apie krovinio praradimą, vežėjo kaltės prezumpcija nėra paneigta, todėl ieškovas laikytinas atsakingu dėl krovinio praradimo.
30. Ieškovo teigimu, jo atsakomybė yra ribota 8,33 atsiskaitymo vienetais už kiekvieną trūkstamą kilogramą pagal CMR 23 straipsnį. Atsakovo teigimu, vežėjas atsakingas pilnai (CMR 29 straipsnis).
31. Kasacinės instancijos teismo praktikoje yra nurodyta, jog CMR konvencijoje, griežtai reglamentuojančioje vežėjo atsakomybę, įtvirtinant jo kaltės dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo prezumpciją (CMR konvencijos 17, 18 straipsniai), kartu nustatytos ir tam tikras garantijos, kuriomis ribojamas vežėjui tenkančių atlyginti nuostolių dydis (CMR konvencijos 23 straipsnio 1–3 dalys, 28 straipsnis). Tačiau CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta tokio ribojimo išimtis: vežėjas negali vadovautis Konvencijos nuostatomis, kurios jį atleistų nuo atsakomybės ar ją ribotų, jeigu žala padaryta sąmoningai arba dėl jo kaltės, kuri pagal įstatymus, taikomus bylą nagrinėjančio teismo, prilyginama tyčiniams veiksmams. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, taikant CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalį, vežėjo didelis neatsargumas, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, gali būti prilyginamas tyčiniams veiksmams, kurie yra pagrindas taikyti vežėjui visišką atsakomybę už krovinio praradimą. Lietuvos teisėje didelis neatsargumas suprantamas kaip paprasčiausių atidumo ir rūpestingumo taisyklių nepaisymas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB „ERGO Lietuva“ v. UAB „Transtira“, bylos Nr. 3K-3-172/2009). Pagal Lietuvos teismų praktiką ir teisės doktriną tyčiniams veiksmams prilygintinu neatsargumu laikomi tokie asmens veiksmai, kurių šis, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų, nebūtų padaręs, arba neveikimas – neatlikimas visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo riziką arba padėti jos išvengti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Baltic Express“ v. UAB „Autonivera“, bylos Nr. 3K-3-259/2007; 2009 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „If draudimas“ v. UAB „DSV Transport“, bylos Nr. 3K-3-318/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127-378/2015).
32. Teismų praktikoje teigiama, kad kaltė, kaip pagrindas civilinei atsakomybei, yra nepakankamas skolininko atsargumas, rūpestingumas ar atidumas, kurį jis turi parodyti konkrečioje situacijoje, pagal savo padėtį elgdamasis taip, kad nepadarytų žalos kitam asmeniui ar kad neatsirastų nuostolių. Vežėjui patikimas gabenti turtas, kurį jis privalo įteikti gavėjui, todėl jo įsipareigojimai verčia būti jį ypatingai pareigingu, t. y. labai atsargiu ir atidžiu. Atsargumas reiškia tai, kad rūpestingas ir apdairus vežėjas turi numatyti galimas grėsmes ir pavojus žalai atsirasti, konkrečiai imant, kroviniui prarasti, todėl privalo imtis adekvačių priemonių jam išsaugoti. ??? ???
33. Šioje byloje vežėjas nenurodė jokių aplinkybių pateisinančių priimto vežti krovinio trūkumą. Aplinkybė, jog vežėjas negali nurodyti jokių krovinio dalies praradimo aplinkybių rodo, jog vežėjo abejingumą, visišką ir sąmoningą nesirūpinimą priimtu vežti kroviniu, jo išsaugojimu, t. y. neveikimą, turint pareigą rūpintis krovinio išsaugojimu, todėl vežėjas (ieškovas) neturi teisės remtis CMR 29 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ribojančiomis jo atsakomybę ir yra pilnai atsakingas už prarastą krovinio dalį.
34. Pažymėtina, jog ginčydamas įskaitymą, ieškovas rėmėsi tik viena aplinkybe, jog jis, kaip vežėjas, nėra atsakingas dėl prarasto krovinio, todėl teismas, neišeidamas už ieškinio ribų, nenagrinėja ginčo plačiau, nei pareikštas ieškinys.
35. Kaip minėta, prarasto krovinio vertė buvo 2 242,20 EUR. Kadangi atsakovas turėjo prievolę atlyginti nuostolius trečiajam asmeniui (krovinio gavėjui) už prarastą krovinį, todėl laikytina, jog atsakovas turėjo ir reikalavimo teisę į ieškovą, kaip asmenį, atsakingą dėl nuostolių, atsiradusių praradus krovinį, atlyginimo. Abi prievolės buvo vienarūšės (piniginės), galiojančios, vykdytinos, todėl atsakovas atlikdamas įskaitymą įstatymo nuostatų nepažeidė (CK 6.130 straipsnis). Atsakovui pagrįstai ir teisėtai atlikus įskaitymą, ieškovo reikalavimas laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas. Atmetus reikalavimą dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu, atmestinas ir reikalavimas dėl įskaitytos prievolės priteisimo (dėl skolos priteisimo).
36. Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
37. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str.).
38. Atsakovai patyrė išlaidas advokato pagalbai apmokėti: 160 EUR (1 t., p. 35-36). Atsakovas sumokėjo 50 EUR už apeliacinį skundą (1 t., p. 54). Ieškinį atmetus atsakovui iš ieškovo priteistina 210 EUR bylinėjimosi išlaidų.
39. Teismas patyrė 5,44 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios paskirstomos CPK 96 straipsnio nustatyta tvarka.
40. Šalims išaiškintina, kad pagal CPK 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese CPK 595 straipsnio tvarka.
Teismas, vadovaudamasis CPK 93, 96, 98, 259-274 straipsniais,
nusprendžia:
atmesti ieškinį.
Priteisti atsakovui UAB „Ailtransa“ (į. k. 125151388) iš ieškovo UAB „Transeita Logistics“ (į. k. 304125958) 210,00 EUR (du šimtus dešimt euro) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo UAB „Transeita Logistics“ (į. k. 304125958) 5,44 EUR (penkis euro ir 44 euro centus) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 AB LUMINOR banke Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, LT12 2140 0300 0268 0220 AB LUMINOR banke Lietuvos skyriuje, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, kvito originalą būtina nedelsiant pateikti teismui.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Vaidas Pajeda