Baudžiamoji byla Nr. 1-74-880/2011
(Teisminio proceso Nr. 1-95-1-00202-2009-1)
Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.7, 1.2.14.5.1., 2.3.6.4.5
(S)
ŠIRVINTŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. gruodžio 12 d.
Širvintos
Širvintų rajono apylinkės teismo teisėjas Linas Zinkevičius,
sekretoriaujant Bronei Matiukienei,
dalyvaujant prokurorui Dainiui Dambrauskui,
kaltinamajam V. M., jo gynėjui advokatui Ričardui Lilui,
nukentėjusiajai D. M. R., jos atstovei advokatei Irinai Kizinai,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, teistas Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 4 d. pagal LR BK 284 str. 1 dalį 5 MGL dydžio bauda, Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 17 d. pagal LR BK 182 str. 1 d. galutinę bausmę paskiriant 2 metus laisvės atėmimo, Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 8 d. pagal LR BK 178 str. 2 d. galutinę bausmę paskiriant 3 metus laisvės atėmimo, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje,
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
V. M. pasikėsino savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą turtą ir panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą, o būtent:
2009 m. liepos 24 d. apie 15.45 val. V. M., bendrininkaudamas su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, veikdamas pagal iš anksto su bendrininkais suderintą veiksmų planą, siekdamas apgaulės būdu užvaldyti svetimą turtą – pinigus, nenustatytam asmeniui telefonu paskambinus D. M. R. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), apsimetus nukentėjusiosios sūnumi Ž., apgaulingai pranešė, kad jis eismo įvykio metu sužalojo mergaitę ir paprašė nukentėjusiosios perskambinti į telefonu Nr. 8-689-10457. Nukentėjusiajai perskambinus į minėtą numerį, juo atsiliepęs nenustatytas asmuo, apsimetęs policijos pareigūnu, pasakė, kad sūnaus sužalotos mergaitės operacijai reikia 8000 Lt. D. M. R. iš seifo, esančio kambaryje, paėmus 6900 Lt, apie 16.15 val. į nukentėjusiosios namus atėjo pinigų paimti V. M. ir apgaulingai prisistatęs avarijoje sužalotos mergaitės broliu pasikėsino iš nukentėjusiosios apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti 6900 Lt, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo kaltininko nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusioji suabejojo ir pinigų neatidavė. Tada apie 16.15 val. V. M., būdamas D. M. R. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinį smurtą, t.y. sugriebdamas nukentėjusiajai už rankos, kurioje ji laikė pinigus, pargriovė ją ant grindų, įsirėmė koja nukentėjusiajai į šoną ir įkandęs į nukentėjusiosios kairės rankos II pirštą ištraukė rankoje laikytus 6700 Lt ir juos pagrobė. Tokiais veiksmais V. M. D. M. R. padarė 6700 Lt turtinės žalos.
Kaltinamasis V. M. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme kaltės nepripažino ir paaiškino, kad nusikalstamų veikų nepadarė. Jis nėra buvęs Širvintų rajone, o tik pro jį važiavęs autostrada Vilnius – Panevėžys. Jis Ukmergėje buvo sulaikytas su M. G., kurį jo prašymu kaltinamasis vežė į Ukmergę. Kam priklauso 2009 m. rugpjūčio 7 d. sulaikymo metu Ukmergėje V. M. automobilyje rasta SIM kortelė, kurios Nr. 8-602-52598 jis nežino. Nokia telefonas rastas automobilyje taip pat yra ne M.. Jis galėjo būti G., nes M. turėjo vieną telefoną. Sulaikymo metu policijos pareigūnai kaltinamojo atžvilgiu vartojo smurtą, suplėšė jo drabužius, todėl nukentėjusioji negalėjo jo atpažinti nuotraukoje pagal drabužius, nes jie buvo ne jo.
Nukentėjusioji D. M. R. paaiškino, kad 2009 m. liepos 24 d. po pietų suskambo telefonas. Kai ji pakėlė telefono ragelį, išgirdo žodžius „mama, aš iš ligoninės skambinu, padariau avariją“. Balsas panašus į sūnaus pasakė „aš nelabai nukentėjau, man tik lūpa susiūta, o mergaitė labai sužalota, užsirašyk telefono numerį ir į jį paskambink“. Nukentėjusioji viskuo patikėjo, išsigando, surado popieriaus ir užsirašė numerį. Kai paskambino telefonu atsiliepęs asmuo prisistatė pareigūnu, pasakė, kad jos sūnus sulaikytas ir paklausė ar ji nori jam padėti, nes mergaitė sunkiai sužalota ir reikalinga operacija, kurios atlikimui reikia 8000 Lt. D. M. R. pasakė, kad daug pinigų neturi ir paėmė iš seifo 6900 Lt. Telefonu kalbėjęs asmuo liepė ant lapelio surašyti kupiūras ir jų numerius bei pasakė, kad atvažiuos tos mergaitės broliukas paimti pinigų. Kai atėjo jaunuolis, kurį tyrimo metu nukentėjusioji atpažino, kaip V. M., ji suprato, kad tai sukčiai ir nusprendė pinigų neduoti ir paskambinti marčiai. V. M. pasakė, tada suimame sūnų ir griebė nukentėjusiajai už rankos, kurioje ji laikė pinigus. Jis negalėjo atplėšti jos pirštų, tada jis pargriovė ją ant žemės, stipriai įrėmė koją į šoną ir perkando pirštą. Tik perkandus pirštą nukentėjusioji paleido pinigus, o V. M. išbėgo iš namų į Bagaslaviškio pusę, kur stovėjo automobilis. V. M. pagrobė 6700 Lt, nes vėliau nukentėjusioji rado vieną 200 Lt kupiūrą namuose ant grindų. Ji neabejoja, kad tai buvo V. M., nes jo veidą gerai įsiminė.
Apklausta teisme liudytoja I. M. nurodė, kad apie jokias V. M. nusikalstamas veikas nieko nežino. Kaltinamasis buvo jos draugas, o dabar ryšių su juo nepalaiko. 2009 m. rugpjūčio 7 d. ji su V. M. važiavo perrašyti automobilio į Ukmergę ir vežė Girdžiūną į kažkokį kaimą. G. išėjus, kol laukė su kaltinamuoju automobilyje, atsirado pareigūnai. Sulaikymas buvo suplanuotas, policijos pareigūnai apsimetė paprastais žmonėmis. Pareigūnai sudaužė mašinos stiklą ir ji su kaltinamuoju pradėjo bėgti, tačiau vėliau pamatė, kad vejasi pareigūnai su švyturėliais ir sustojo. Sustojus ji ir kaltinamasis buvo sulaikyti. Pareigūnai M. sumušė, suplėšė drabužius. Automobilyje pareigūnai rado 4 ar 5 telefonus. Du iš jų turbūt buvo M., vienas jos, o kiti kieno ji nežino. Telefono Nr. 8-602-52598 jai nežinomas.
Liudytojas A. R. parodė, kad yra nukentėjusiosios vyras. 2009 m. liepos 24 d. jis tvarkė traktorių namuose už ūkinio pasato. Žmona atėjo kraujuota ranka ir pasakė, kad juos apiplėšė. Ji papasakojo kas įvyko, o A. R. paskambino sūnui. Nukentėjusiajai buvo sužalotas šonas, perkastas pirštas, matėsi kastinė žaizda. Kai atvažiavo tyrėjai ir parodė nuotraukas, ji iš karto atpažino V. M., kaip asmenį padariusį nusikaltimą, kitas liudytojas Č. R. tuo laiku irgi atpažino, tačiau vėliau po metų jau neprisiminė. Suklysti žmona negalėjo, ji tvirtai pasakė.
Liudytojas Č. R. parodė, kad yra nukentėjusiosios kaimynas. Konkrečios dienos nepamena, liepos pabaigoje išėjęs į kiemą pamatė, kaip į nukentėjusiosios namus įėjo apie 25 metų vyriškis, nestambus, apie 180 cm ūgio, kuris eidamas kalbėjo telefonu. Pastarasis jaunuolis išėjo iš R. po kokių 10-15 min. Vėliau nukentėjusioji jam pasakė, kad pastarasis pagrobė jos pinigus.
Liudytojas M. G. parodė, kad yra kaltinamojo pažįstamas. Jis niekada nėra buvęs Širvintose. 2009 m. rugpjūčio 7 d. buvo sulaikytas Ukmergės rajone. Tada kartu buvo sulaikytas ir V. M. su I. M.. Jis sulaikymo metu turėjo tik vieną telefoną Nokia 3100. Sulaikymo metu rastas kaltinamojo automobilyje telefonas Nokia 3120 su SIM kortele, kurios Nr. 8-602-52598 priklausė ne jam. Savo telefoną jis turėjo su savimi, o mašinoje savo telefono nepaliko. Jo manymu, telefonas Nokia 3120 ir kiti rasti telefonai galėjo būti draugo Filypo.
Iš D. M. R. pateikto susitaikymo protokolo (b.l. 18) matyti, kad nukentėjusioji paskambinus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, surašė šį protokolą, pagal kurį ketino perduoti 6900 Lt, kaip žalos už sūnų atlyginimą.
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole (b.l. 49-51) konstatuota, kad D. M. R. pagal bendrus veido bruožus bei megztinį atpažino V. M., kaip asmenį pagrobusį jos pinigus.
D. M. R. kaltinamąjį atpažino ir asmens parodymo atpažinti metu (100-102).
Atlikus telefono Nr. 8-698-10457 telekomunikacijų tinklais perduodamos informacjos analizę nustatyta, kad 2009 m. liepos 24 d. 15 val. 46 min. 12 sek. abonentas Nr. 8-602-52598 skambino abonentui Nr. 8-689-10457, bokšto Cell MAR01A, pokalbio trukmė 13 sek. 2009 m. liepos 24 d. 15 val. 46 min. 49 sek. abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) (D. M. R.) skambino abonentui Nr. 8-689-10457, bokšto Cell MAR01A, pokalbio trukmė 2324 sek. (b.l. 26-39).
Policijos departamento Operatyvaus valdymo skyriaus 2009 m. rugpjūčio 8 d. rašte Nr. 5-10-S-689 Dėl informacijos pateikimo nurodyta, kad 2011 m. rugpjūčio 7 d. sulaikymo, kurio metu buvo sulaikyti M. G., V. M. ir I. M. buvo rasti mobiliojo ryšio telefonai ir SIM kortelės, iš kurių vienos Nr. 8-602-52598 (b.l. 43).
2009 m. rugpjūčio 7 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad rasti keturi telefonai ir kiti daiktai. I. M. paaiškino, kad visi daiktai priklauso V. M.. (b.l. 55-56).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 3293/11 (01) konstatuota, kad D. M. R. buvo padarytos kastinės žaizdos kairės plaštakos II-ame piršte. Šie sužalojimai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Specialistas krūtinės ląstos sužalojimo nevertino, nes diagnozė paremta tik subjektyviais nukentėjusiosios nusiskundimais, bet nepagrįsta objektyviais traumavimo pėdsakais.
Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad V. M. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas numatytas LR BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. ir 180 str. 1 d. Jo kaltė įrodyta nukentėjusiosios parodymais, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, asmens atpažinimo protokolu, susitaikymo protokolu, liudytojo A. R. parodymais, telefonų išklotinėmis, 2009 m. rugpjūčio 7 d. įvykio vietos apžiūros protokolu ir kita bylos medžiaga.
Nors kaltinamasis neigia padaręs nusikalstamas veikas, jo kaltę įrodo nukentėjusiosios parodymai ir V. M. atpažinimas. Ji nuo pat pradžių atpažino V. M. kaip asmenį pagrobusį jos pinigus, tiek iš nuotraukų, tiek gyvai. Nors kaltinamasis teigia, kad atpažinimo protokole iš nuotraukos ji atpažino jį pagal megztinį, o jis buvo fotografuojamas ne su savo megztiniu, tačiau protokole nurodyta, kad nukentėjusioji kaltinamąjį atpažino ne tik pagal megztinį, o pirmiausia pagal veido bruožus. Juk kaltinamąjį nukentėjusioji atpažino ir persirengus kitais drabužiais, atpažįstant gyvai. Č. R. nurodė, kad kaltinamasis pas nukentėjusiąją buvo apie 10 min. Nukentėjusiosios parodymais nustatyta, kad ji bendravo pakankamai ilgą laiko tarpą su kaltinamuoju, su juo grūmėsi, todėl galėjo gerai įsidėmėti jo veidą, sudėjimą ir vėliau jį atpažinti. Jos parodymai buvo nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, nėra duomenų teigti, kad ji norėtų kaltinamąjį apkalbėti ar pan., todėl nėra pagrindo netikėti jos parodymais. Be to, kaltinamojo kaltę įrodo ne tik D. M. R. parodymai, bet ir kiti bylos duomenys. 2009 m. rugpjūčio 7 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad V. M. automobilyje rastas mobiliojo ryšio telefonas ir SIM kortelė Nr. 8-602-52598. Iš telefono Nr. 8-689-10457 išklotinės matyti, kad abonentas Nr. 8-602-52598 skambino abonentui Nr. 8-689-10457, į kurį po pusės minutės po minėto pokalbio skambino nukentėjusioji ir tarėsi dėl pinigų perdavimo. Nors V. M. teigia, kad jo automobilyje rastas telefonas Nr. 8-602-52598 priklauso ne jam ir jis nežino kieno jis. Sulaikymo metu automobiliu važiavo tik I. M., kuri teigia, kad telefonas ne jos, o visi daiktai esantys automobilyje yra V. M.. Analogiškai ir M. G. teigia, kad telefonas Nr. 8-602-52598 yra ne jo. Todėl darytina išvada, kad telefonas yra V. M.. Nors teismo posėdžio metu M. G. teigė, kad prieš dieną iki įvykio kaltinamasis jį vežė ir kažkokį asmenį vardu Filipas, kurio duomenų jis nežino, šie jo parodymai vertintini kaip nepatikimi, duodami norint padėti kaltinamajam, nes jie yra kitų nusikaltimų, už kuriuos jau nuteisti, bendrininkai. Visa tai ir Ukmergės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nuosprendis, kuriuo kaltinamasis nuteistas už analogiškas nusikalstamas veikas, leidžia daryti išvadą, kad V. M. nėra atsitiktinis asmuo šioje situacijoje, o nusikaltimus padaręs asmuo. Be to, aplinkybę, jog nukentėjusios atžvilgiu buvo pavartotas smurtas patvirtina ir specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad jai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
Pagal LR BK 182 str. dispoziciją sukčiavimas yra svetimo turto užvaldymas arba teisės į turtą įgijimas apgaule. Svetimas, tai yra kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantis turtas gali būti įgyjamas ir tapti kito asmens nuosavybe taip pat ir civilinių sutarčių pagrindu. Tačiau civilinių sutarčių pagrindu nuosavybės teisė įgyjama teisėtai, tai yra sutarties sudarymo momentu šalims išreiškus savo tikrą valią. Sukčiavimo, kaip nusikaltimo, rezultatas – turtas ar teisė į jį įgyjama neteisėtai. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą ar teisės į jį įgijimą neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip asmens (turto valdytojo) suklaidinimo ir turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė tai turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą arba dėl jo ketinimų ir tokiu būdu jų „privertimas“ perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei arba laikinam valdymui. Apgaulė sukčiaujant turi būti esminė, tai yra suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu.
Byloje nustatyta, kad V. M., bendrininkaudamas su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, sugalvoję tikrovės neatitinkančią istoriją, apie tai, jog nukentėjusiosios sūnus padarė eismo įvykį ir sunkiai sužalojo mergaitę, kuriai būtina skubi operacija, pasinaudodami nukentėjusiosios patiklumu, apgaulės būdu bandė užvaldyti svetimą (nukentėjusiosios) turtą savo ar kitų asmenų naudai, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusioji suabejojo ir pinigų neatidavė.
Be šių objektyvių požymių, būtina nustatyti ir atitinkamą kaltės turinį, t. y. kad tas asmuo suprato naudojamos apgaulės, gaunamos naudos ir daromos žalos pobūdį, šiuos padarinius numatė ir jų norėjo. Nagrinėjamu atveju, V. M. suprato, kad bando apgaulės būdu, neteisėtai užvaldyti D. M. R. turtą (6900 Lt), tokio turto gavimo padarinius ir to siekė, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo. Todėl V. M. nusikalstama veika kvalifikuotina kaip pasikėsinimas sukčiauti, numatyta BK 182 str. 1 dalyje.
Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį plėšimas yra tuo atveju, kai pavartojant fizinį smurtą ar grasinant tuoj pat jį pavartoti arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis pagrobiamas svetimas turtas. Plėšimo sąvoka yra sudėtinė, iš dalies sujungianti svetimo turto pagrobimo ir nusikaltimo žmogui požymius. Plėšimo pavojingumą parodo du kėsinimosi objektai – asmens sveikata ir žmogaus veiksmų laisvė. Plėšimo metu pavartotas fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimą turtą. Plėšimo metu vartojamas fizinis smurtas suprantamas kaip bet koks fizinis-smurtinis poveikis žmogaus kūnui. Jo padariniai gali būti fizinio skausmo sukėlimas, nežymus ar nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Byloje nustatyta, kad V. M., D. M. R. persigalvojus perduoti jam pinigus, sugriebė nukentėjusiajai už rankos, kurioje ji laikė pinigus, pargriovė ją ant grindų, koja stipriai įsirėmė nukentėjusiajai į šoną ir įkandęs į nukentėjusiosios kairės rankos II pirštą ištraukė rankoje laikytus 6700 Lt ir juos pagrobė. Tokiais veiksmais V. M. D. M. R. padarė 6700 Lt turtinės žalos ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Šie V. M. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas numatytas BK 180 str. 1 d., nes jis pavartodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą. Veika padaryta tiesiogine tyčia, nes kaltinamasis suprato, kad naudodamas fizinį smurtą siekia atimti svetimą turtą, numatė šios veikos padarinius ir jų siekė.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, atsakomybę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 1 dalyje sunkina tai, kad veika padaryta bendrininkaujant, t.y. nusikaltimas padarytas veikiant mažiausiai dviem asmenims, tačiau kiti asmenys, kurie skambino R., nenustatyti.
Skirdamas bausmę V. M., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d., teismas atsižvelgia į tai, kad jo padarytos nusikalstamos veikos yra apysunkis ir nesunkus nusikaltimai, šie nusikaltimai nukreipti į senyvo amžiaus moterį, pasinaudojo jos patiklumu, pateikdamas tokią melagingą informaciją, į kurią senyvo amžiaus asmenys labai jautriai reaguoja, elgėsi ciniškai, kad viena veika padaryta, o kita nebaigta, tačiau dėl ne nuo kaltinamojo priklausančių aplinkybių, kad veikos padarytos esant tiesioginei tyčiai. Tiriant V. M. asmenybę nustatyta, kad jis nusikaltimo padarymo metu nedirbo, nesimokė, neturėjo jokio pragyvenimo šaltinio, į psichiatrinę ar priklausomybių įskaitas neįrašytas, baustas administracine tvarka, nusikaltimą padarė būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą ir neišnykus teistumui ir remiantis BK 27 straipsniu yra recidyvistas, šiuo metu kaltinamasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jam skirtina laisvės atėmimo bausmė.
Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 1 d. V. M. skirtina 1 metų laisvės atėmimo bausmė, o už BK 180 str. 1 d. – 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Remiantis BK 63 str. 1 d. ir 4 d. bausmės iš dalies sudedamos ir skiriama galutinė 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Galutinė bausmė V. M. skiriama subendrinus su Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme, iš dalies bausmes sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnę bausmę.
Byloje pareikštas civilinis ieškinys, kuriuo nukentėjusioji prašo iš V. M. priteisti 6700 Lt turtinės ir 10000 Lt neturtinės žalos.
Pagal BPK 109 str. asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 113 str. nustato, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.
Byloje nustatyta, kad V. M. panaudodamas fizinį smurtą pagrobė iš civilinės ieškovės 6700 Lt, todėl ši suma priteistina iš jo.
Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Tačiau teismas įpareigotas nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio negatyvus (fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan.). CK 6.250 str. 2 d. nustatyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, kurių sąrašas nėra baigtinis. Pagal šią normą teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Pagal teismų praktiką absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams, o žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi.
Nagrinėjamu atveju nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sukeltas fizinis skausmas, jos teigimu, ji negalėjo atlikti ūkio darbų, kurie yra būtini gyvenant kaime, dėl patirto streso ji negali ramiai miegoti, bijo likti namuose viena, kaimynai ir kiti tyčiojosi, kad ji taip kvailai įkliuvo, pagrobus jos santaupas, kurias taupė ilgą laiką, pergyveno ir dėl netektų pinigų, nepatogumų sukėlė ir tai, kad reikėjo važiuoti į ikiteisminio tyrimo įstaigas, teismą. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes ir į tai, kad nusikalstamos veikos padarytos tyčią, kad kaltinamasis nevedęs, padarė 6700 Lt turtinės žalos, į teismų praktiką panašiose bylose, ir vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo, protingumo principais teismas sprendžia, kad prašomas neturtinės žalos dydis turi būti mažinamas iki 4000 Lt.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301-305, 307 str. teismas, -
n u s p r e n d ž i a:
V. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. ir nuteisti laisvės atėmimu dviem metams.
V. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. ir nuteisti laisvės atėmimu vieneriems metams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. ir 4 d. bausmės iš dalies sudedamos ir skiriama galutinė dviejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., V. M. paskirtą bausmę subendrinti su 2010 m. lapkričio 8 d. Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskirtas bausmes sudedant iš dalies ir paskirti V. M., galutinę subendrintą bausmę - penkerių metų laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės terminą įskaityti atliktos bausmės laiką.
Civilinį ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti D. M. R. iš V. M. 6700 Lt turtinės ir 4000 Lt neturtinės žalos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Širvintų rajono apylinkės teismą.
Teisėjas Linas Zinkevičius