Civilinė byla Nr. 2-1678-241/2016

Proceso Nr. 2-56-3-00368-2014-0

Procesinio sprendimo kategorija

(S)

3.4.2.8

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. spalio 21 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens A. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 6 d. nutarties, kuria uždarosios akcinės bendrovės „Langų stilius“ bankrotas pripažintas tyčiniu.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 4 d. nutartimi UAB „Langų stilius“ iškelta bankroto byla, administratore paskirta UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“.
2. Bankroto administratorė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti UAB „Langų stilius“ bankrotą tyčiniu. Administratorė nurodė, kad, patikrinusi UAB „Langų stilius“ buhalterinės apskaitos dokumentus, nustatė, jog įmonės nemokumą nulėmė nesąžiningas ir neteisėtas įmonės atsakingų (vadovaujančių) asmenų (akcininkų, direktoriaus) elgesys valdant įmonę, įmonei žalingi sandoriai, pažeidžiantys įmonės bei kreditorių interesus.
3. 2013 m. balandžio 8 d. UAB „Langų stilius“ ir UAB „Baltimor grup“ sudarė tarptautinę didmeninio pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią pardavėja Baltarusijos įmonė UAB „Baltimor grup“ įsipareigojo parduoti prekes (1305 t statybinio cemento), o pirkėja UAB „Langų stilius“ įsipareigojo priimti prekes ir sumokėti 120 000 Eur kainą. Šalys sulygo, kad pirkėja UAB „Langų stilius“ prievolių įvykdymo užtikrinimui sumoka pardavėjai 100 proc. dydžio avansą grynaisiais pinigais, įnešdama juos į pardavėjos kasą.
4. Sutarties kainą sumokėjo A. K., grynaisiais pinigais įmokėdamas į pardavėjos kasą 413 308 Lt. A. K. 2013 m. gegužės 3 d. kasos išlaidų orderio Nr. 74 pagrindu buvo išduota 366 550 Lt suma, nurodant pagrindą „atsiskaitytinai“, 2013 m. rugsėjo 30 d. kasos išlaidų orderio Nr. 81 pagrindu – 24 601,37 Lt suma, nurodant pagrindą „atsiskaitytinai“. Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartimi patvirtintas A. K. 22 324,32 Lt finansinis reikalavimas, kildinamas iš avanso apyskaitų.
5. Administratorė nerado įrodymų, kad pirkėjai buvo pradėtos gabenti prekės ar kad UAB „Baltimor grup“ verčiasi cemento prekyba. Tarp šalių nevyko jokie sutarties derinimo, prekių užsakymo veiksmai, susirašinėjimai. Sutartyje įtvirtintas galutinis prekių pristatymo terminas – 2013 m. birželio 30 d. Iš administratorei perduotų dokumentų nematyti, jog UAB „Langų stilius“ 2013 metų antrame pusmetyje ar 2014 metų pirmame pusmetyje būtų planavusi ar vykdžiusi kokius nors statybos darbus, kuriems būtų reikalingas didelis statybinio cemento kiekis. Tuo metu UAB „Langų stilius“ neturėjo vykdytinų rangos sutarčių, nevystė nekilnojamojo turto projektų, įmonės veikla buvo sustabdyta.
6. UAB „Langų stilius“ veikla sustabdyta dėl UAB „Via Baltica dvaras“ neatsiskaitymo, kurios skola – 405 169,21 Lt. Darbus pagal sutartį su UAB „Via Baltica dvaras“ įmonė baigė 2013 m. balandžio mėnesį, o įsiskolinimas tęsėsi nuo 2012 m. pabaigos. UAB „Langų stilius“ ieškinį Kauno apylinkės teismui padavė 2013 m. liepos 17 d. Užsakovei UAB „Via Balticum dvaras“ neatsiskaitant, UAB „Langų stilius“ 2013 m. balandžio - gegužės mėnesiais sustabdė savo veiklą, nes neturėjo lėšų atsiskaityti su subrangovais ir darbuotojais.
7. Nuo 2013 m. liepos mėn. įmonėje 0,5 arba 0,25 etato dirbo 5 darbuotojai, 2013 m. sausio-gegužės mėnesiais buvo atleista 11 darbuotojų. Įmonės reali ūkinė veikla pasibaigė 2013 m. gegužės mėnesį, užbaigus darbus UAB „Via Baltica dvaras“.
8. 2013 m. balandžio 8 d. tarptautinę didmeninio pirkimo-pardavimo sutartį pasirašė direktorius E. K., nors įmonės direktoriumi jis įregistruotas tik 2013 m. balandžio 9 d. Paskirtas naujas direktorius negalėjo objektyviai ir sąžiningai įvertinti sandorio sudarymo poreikio visos įmonės veiklos, jos pajėgumų, verslo perspektyvų kontekste.
9. UAB „Langų stilius“ dalyvavo rangovu projekte, kuris iš dalies buvo finansuojamas Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšomis. Paramos gavėjas buvo užsakovė UAB „Via Baltica dvaras“, kuri Nacionalinei mokėjimų agentūrai teikdavo dokumentus apie faktiškai atliktus darbus, jų vertę, atliktus mokėjimus ir tuo pagrindu prašydavo iš dalies finansuoti projektą. Rangovės UAB „Langų stilius“ išrašytų sąskaitų pagrindu buvo apmokamos paramos gavėjos išlaidos. Iš viso buvo gražinta 87 600 Lt suma. Tokia schema buvo sugalvota tam, kad UAB „Via Baltica dvaras“ Nacionalinei mokėjimų agentūrai pateiktų įrodymus dėl didesnio finansavimo panaudojimo, tačiau pagal neteisėtą šalių susitarimą rangovė gautų pinigų dalį nedelsiant grąžindavo pačiai užsakovei. UAB „Via Baltica dvaras“ liko skolinga UAB „Langų stilius“.
10. UAB „Langų stilius“ vadovai ir akcininkai, žinodami sunkią įmonės padėtį, nedėjo jokių pastangų vystyti įmonės veiklą, kad galėtų bent iš dalies sumažinti įsipareigojimus kreditoriams. Bankroto byla buvo iškelta kreditorių, o ne įmonės vadovo iniciatyva.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

11. Kauno apygardos teismas 2016 m. birželio 6 d. nutartimi pripažino UAB „Langų stilius“ bankrotą tyčiniu.
12. Išankstinį 120 000 Eur kainos už 1 305 t statybinio cemento sumokėjimą 2013 m. balandžio 9 d. teismas vertino kaip UAB „Langų stilius“ lėšų iššvaistymą ir didelės žalos įmonei padarymą. Teismas sprendė, kad šio sandorio reikalingumo suinteresuoti asmenys nepagrindė. Teismas padarė išvadą, kad sandorio sudarymo metu reali UAB „Langų stilius“ ūkinė veikla buvo sustabdyta, įmonė neturėjo lėšų atsiskaityti su subrangovais ir darbuotojais. Teismas konstatavo, kad aplinkybė, jog A. K. 2013 m. balandžio 9 d. į pardavėjos UAB „Baltimor grup“ kasą įnešė 120 000 Eur grynaisiais, yra neįrodyta. A. K. pinigai iš UAB „Langų stilius“ kasos buvo išmokėti vėliau, o A. K. nepateikė įrodymų, kad jis turėjo 120 000 Eur asmeninių lėšų.
13. Teismas konstatavo, kad byloje pakanka įrodymų, liudijančių apie tyčinį blogą UAB „Langų stilius“ valdymą, ydingą įmonės veiklą, blogą vadovavimą įmonės komercinei, ūkinei ir finansinei veiklai, žinomai nenaudingo įmonei sandorio su UAB „Baltimor grup“ sudarymą. Teismas sprendė, kad UAB „Langų stilius“ bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o netinkama bendrovės vadovo veikla – tyčiniai įmonės vadovo/dalyvio veiksmai siekiant ne atsiskaityti su įmonės kreditoriais, bet, sudarant įmonei nereikalingą, nenaudingą ir nuostolingą sandorį, ištuštinti įmonės kasą, tuo pačiu palikti įmonę be turto, išskyrus UAB „Via Baltica dvaras“ debitorinį įsiskolinimą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

14. Suinteresuotas asmuo A. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti pareiškėjos BUAB „Langų stilius“ bankroto administratorės UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ pareiškimą dėl UAB „Langų stilius“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Byloje neįrodytos aplinkybės, kad UAB „Langų stilius“ valdymo organai sąmoningai tyčia privedė įmonę prie bankroto arba sudarė sandorius žinodami, kad sandoriai pažeidžia kreditorių interesus. Bankroto administratorė nepateikė duomenų, kad UAB „Langų stilius“ sudarė ekonomiškai nenaudingus sandorius, nuosekliai ir kryptingai siekdama įmonės nemokumo. Byloje nėra jokių įrodymų, kad 2013 m. balandžio 8 d. sutartis tarp UAB „Langų stilius“ ir UAB „Baltimor grup“ sudaryta tik dėl akių, nesiekiant sukurti jokių teisinių pasekmių. Ši sutartis, taip pat kasos pajamų-išlaidų orderiai nėra nuginčyti, todėl teismas vadovavosi prielaidomis ir dėl to nepagrįstai konstatavo, kad ši sutartis realiai nebuvo įvykdyta. Teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą, suinteresuotiems asmenims buvo perkelta pareiga įrodyti savo pačių veiksmų (ne)teisėtumą.
2. Teismo išvada, kad UAB „Langų stilius“ valdymo organai ir dalyviai tyčia ir sąmoningai vedė įmonę prie bankroto, yra nepagrįsta, nes įmonės valdymo organai po 2013 m. balandžio 8 d. sutarties sudarymo aktyviais veiksmais bandė prisiteisti ženklią pinigų sumą iš UAB „Via Baltica dvaras“, iš kurios buvo galima padengti visus tos dienos kreditorinius reikalavimus. Teismas nepasisakė, kaip konkrečiai pasireiškė suinteresuotų asmenų tyčiniai nesąžiningi veiksmai, todėl formaliai sprendė dėl suinteresuotų asmenų veiksmų neteisėtumo. Teismas pažeidė Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-2623-527/2013 prejudiciškumą ir neatsižvelgė į tai, kad po 2013 m. balandžio 8 d. sutarties sudarymo Kauno apygardos teismas konstatavo, jog UAB „Langų stilius“ neatitinka nemokios įmonės statuso. Teismas nevertino aplinkybės, kad byloje nėra įrodymų, jog 2013 m. balandžio 4 d. egzistavo kreditoriai, kurių reikalavimai patvirtinti bankroto byloje, ar mokėjimo terminai tą dieną šiems kreditoriams buvo suėję ir pradelsti.
3. Teismas nevertino ir neanalizavo priežastinio ryšio tarp UAB „Langų stilius“ nemokumo ir UAB „Via Baltica dvaras“ veiksmų negrąžinant ženklaus įsiskolinimo. Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-584-601/2015 UAB „Langų stilius“ naudai iš UAB „Via Baltica dvaras“ priteista 65 794,08 Eur skola ir 6 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos.
4. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad A. K. veiksmai buvo neteisėti ir lėmė UAB „Langų stilius“ tyčinį bankrotą. Teismas nepagrįstai sprendė, kad A. K. buvo atsakingas už sandorių sudarymą. A. K. nebuvo įmonės valdymo organas, iki 2013 m. balandžio 17 d. buvo įmonės akcininkas, kuriam priklausė 30 proc. akcijų ir su tokiu kiekiu akcijų negalėjo kontroliuoti įmonės ir priimti sprendimų. UAB „Langų stilius“ veiksmai po 2013 m. balandžio 17 d. nėra susiję su A. K. kaip akcininko teisėmis ir pareigomis, nes jis nebebuvo įmonės akcininku. 2013 m. balandžio 8 d. sutarties sudarymo metu A. K. nebuvo įmonės vadovas, sutikimo dėl šio sandorio nedavė. Taip pat dėl tokio sandorio sudarymo nėra akcininkų susirinkimo sprendimo.
15. Pareiškėja BUAB „Langų stilius“ bankroto administratorė UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:
1. Apelianto argumentus dėl įrodymų, pagrindžiančių sąmoningą siekį iššvaistyti įmonės lėšas, nebuvimo paneigia byloje nustatytos faktinės aplinkybės: 2013 m. balandžio 8 d. sutartis, kuri numatė 100 proc. kainos dydžio avansinį atsiskaitymą grynaisiais pinigais; sutarties kainą grynaisiais pinigais, gautais iš UAB „Langų stilius“ kasos, į UAB „Baltimor grup“ kasą sumokėjo apeliantas; 2013 m. balandžio-gegužės mėn. UAB „Langų stilius“ veikla buvo sustabdyta ir kt.
2. UAB „Langų stilius“ bankrotą nulėmė tai, kad bendrovei vadovaujantys asmenys veiklos nevykdymo laikotarpiu įsigijo didelį kiekį bendrovei nereikalingų prekių ir už jas sumokėjo avansu, tokiu būdu iš įmonės apskaitos išėmė visas įmonės turėtas pinigines lėšas. Šių veiksmų neatlikus, UAB „Langų stilius“ kasoje būtų likusi 120 000 Eur suma, kurios būtų užtekę atsiskaityti su visais kreditoriais.
3. Aplinkybė, ar 2013 m. balandžio 8 d. sutarties sudarymo metu bendrovė turėjo kreditorių, nėra reikšminga. Po šios sutarties sudarymo bendrovė neturėjo turto atsiskaitymui su kreditoriais, kurių iniciatyva bendrovei buvo iškelta bankroto byla. Tačiau byloje yra duomenų, kad kreditorių reikalavimai yra atsiradę ir iki šios sutarties sudarymo.
4. Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. B2-2623-527/2013 pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „Langų stilius“ iškėlimo pareiškę asmenys neturėjo duomenų apie 2013 m. balandžio 8 d. sutarties sudarymą, vykdymą, sustabdytą įmonės veiklą, darbuotojų atleidimą, faktinį kainos UAB „Baltimor grup“ nesumokėjimą. Šių aplinkybių Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. B2-2623-527/2013 nežinojo, neanalizavo ir dėl jų nepasisakė, todėl teismo padarytos išvados apie įmonės finansinę padėtį neatitiko realios jos būklės.
5. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad bendrovės bankrotą nulėmė debitoriaus UAB „Via Baltica dvaras“ neatsiskaitymas su UAB „Langų stilius“. Apeliantas iš UAB „Langų stilius“ kasos pasisavino du kartus didesnę sumą nei teismo priteista debitoriaus UAB „Via Baltica dvaras“ skola. Todėl net jeigu debitorius būtų atsiskaitęs laiku, apelianto pasisavinta pinigų suma vis tiek būtų nulėmusi UAB „Langų stilius“ bankrotą.
6. Pinigai pagal 2013 m. balandžio 8 d. sutartį iš UAB „Langų stilius“ kasos faktiškai buvo išmokėti apeliantui, nors pačią sutartį pasirašė E. K.. Įmonei žalą padarė E. K. ir apeliantas bendrais veiksmais. Akcininkai žinojo, kad UAB „Langų stilius“ veikla yra sustabdyta ir jai nereikalingas statybinis cementas, tačiau vis tiek sudarinėjo sutartį ir išsimokėjo iš kasos pinigus.
7. Apeliantas sprendimus priiminėjo kartu su E. K., veikė kaip faktinis UAB „Langų stilius“ vadovas. Tai patvirtina aplinkybė, kad E. K. įmonės direktoriumi registruotas tik 2013 m. balandžio 9 d., tuo tarpu tarptautinė didmeninio pirkimo-pardavimo sutartis pasirašyta 2013 m. balandžio 8 d., kuomet E. K. oficialiai nebuvo pradėjęs eiti direktoriaus pareigų.
16. Suinteresuotas asmuo J. M. prašo atskirąjį skundą nagrinėti teismo nuožiūra.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

17. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria UAB „Langų stilius“ bankrotas pripažintas tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

18. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013 m. balandžio 8 d. UAB „Langų stilius“ ir Baltarusijos įmonė UAB „Baltimor grup“ (toliau – Baltarusijos įmonė) sudarė tarptautinę didmeninio pirkimo-pardavimo sutartį tarp Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos ūkio subjektų (4 t., b. l. 69-71). Pagal šią sutartį Baltarusijos įmonė įsipareigojo parduoti UAB „Langų stilius“ 1 305 t statybinio cemento, o UAB „Langų stilius“ įsipareigojo nurodytą kiekį statybinio cemento priimti ir sumokėti už jį 120 000 Eur (1 350 698 600 Baltarusijos rublių) kainą (sutarties 1.1, 1.5 punktai). Pagal sutarties 2.2 punktą šalys sulygo, kad UAB „Langų stilius“ sutarties pasirašymo dieną savo prievolių įvykdymo užtikrinimui sumoka Baltarusijos įmonei 100 proc. dydžio avansą grynaisiais pinigais, įnešdamas juos į Baltarusijos įmonės kasą. Sutarties 2.6 punkte nustatyta, kad Baltarusijos įmonė įsipareigoja statybinį cementą pristatyti UAB „Langų stilius“ iki 2013 m. birželio 30 d. 2013 m. balandžio 8 d. prekės užsakymu Nr. R 2013/04, pasirašytu UAB „Langų stilius“ direktoriaus E. K., Baltarusijos įmonės prašoma statybinį cementą siųsti į Kauno geležinkelio stotį (4 t., b. l. 79). 2013 m. balandžio 26 d. įspėjimu Nr. R05 2013/04, pasirašytu UAB „Langų stilius“ komercijos direktoriaus A. K., Baltarusijos įmonės prašoma statybinį cementą pristatyti į Kauno geležinkelio stotį iki 2013 m. birželio 30 d. (4 t., b. l. 80). 2013 m. gegužės 17 d. įspėjimu Nr. R04 2013/05, pasirašytu UAB „Langų stilius“ komercijos direktoriaus A. K., Baltarusijos įmonės prašoma statybinį cementą pristatyti į Kauno geležinkelio stotį iki 2013 m. birželio 30 d. (4 t., b. l. 81).
19. Baltarusijos įmonės 2013 m. balandžio 9 d. kasos pajamų orderiu Nr. 0091175 UAB „Langų stilius“ pagal 2013 m. balandžio 8 d. sutartį Baltarusijos įmonei sumokėjo  671 859 900 Rub (4 t., b. l. 73-75). Baltarusijos įmonės UAB „Baltimor grup“ 2013 m. balandžio 11 d. kasos pajamų orderiu Nr. 0091176 UAB „Langų stilius“ pagal 2013 m. balandžio 8 d. sutartį Baltarusijos įmonei sumokėjo 678 838 700 Rub (4 t., b. l. 76-78). UAB „Langų stilius“ 2013 m. gegužės 3 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 74 apeliantui išduota 366 550 Lt suma, nurodant pagrindą „atsiskaitytinai“, dokumentas pasirašytas apelianto asmeniškai (4 t., b. l. 72). UAB „Langų stilius“ 2013 m. rugsėjo 30 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 81 apeliantui išduota 24 601,37 Lt suma, nurodant pagrindą „atsiskaitytinai“, dokumentas pasirašytas apelianto asmeniškai (4 t., b. l. 72). UAB „Langų stilius“ 2013 m. gegužės 28 d. avanso apyskaita Nr. 05-1 patvirtina, kad 2013 m. gegužės 3 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 74 apeliantui išduota 366 550 Lt suma (4 t., b. l. 134). Taip pat ši avanso apyskaita patvirtina, kad apeliantas kasos pajamų orderiais Nr. 0091175, Nr. 0091176 Baltarusijos įmonei sumokėjo 413 308 Lt sumą. UAB „Langų stilius“ 2013 m. rugsėjo 30 d. avanso apyskaita Nr. 09-01 patvirtina, kad 2013 m. rugsėjo 30 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 81 apeliantui išduota 24 601,37 Lt suma (2 t., b. l. 64-65).
20. 2012 m. gegužės 31 d. darbo sutartimi Nr. 76 A. K. priimtas į UAB „Langų stilius“ komercijos direktoriaus pareigas (4 t., b. l. 68). 2013 m. kovo 25 d. UAB „Langų stilius“ akcijos priklausė: 70 proc. E. K. (įsigijimo data 2013 m. kovo 22 d.), 30 proc. A. K. (įsigijimo data 2012 m. rugpjūčio 28 d.) (4 t., b. l. 67). 2013 m. balandžio 18 d. vienintelis UAB „Langų stilius“ akcininkas E. K. (3 t., b. l. 168). Nuo 2013 m. balandžio 5 d. UAB „Langų stilius“ vadovu buvo E. K. (4 t., b. l. 64).

Dėl pagrindų konstatuoti UAB „Langų stilius“ tyčinį bankrotą

21. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalį tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti tyčinio bankroto požymiai. Teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato bent vieną iš ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų tyčinio bankroto požymių. Kasacinis teismas, formuodamas praktiką tyčinio bankroto bylose, yra išaiškinęs, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2004). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad tam, jog būtų galima pripažinti bankrotą tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1045/2003; 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004).
22. Tyčinio UAB „Langų stilius“ bankroto faktą administratorė grindė UAB „Langų stilius“ ir Baltarusijos įmonės 2013 m. balandžio 8 d. sudaryta tarptautine didmeninio pirkimo-pardavimo sutartimi. Administratorės teigimu, ši sutartis buvo sudaryta nesąžiningai, pažeidžiant UAB „Langų stilius“ ir kreditorių interesus, ji nulėmė įmonės nemokumą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad UAB „Langų stilius“ bankrotą nulėmė tyčiniai įmonės vadovo/dalyvio veiksmai sudarant įmonei nereikalingą, nenaudingą ir nuostolingą 2013 m. balandžio 8 d. sutartį, siekiant ištuštinti įmonės kasą, palikti įmonę be turto. Apeliantas su tokia teismo išvada nesutinka, teigia, kad ji yra nepagrįsta, nes byloje neįrodytos aplinkybės, jog UAB „Langų stilius“ valdymo organai sąmoningai tyčia privedė įmonę prie bankroto arba 2013 m. balandžio 8 d. sutartį sudarė žinodami, kad ji pažeidžia kreditorių interesus.
23. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, skundžiama nutartimi pripažino UAB „Langų stilius“ bankrotą tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintų požymių pagrindu. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktą teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad buvo sudaryti bankrotą nulėmę nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai.
24. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, įrodančius, jog įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Taigi kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl įmonės tyčinio bankroto reikia įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla, tokios įmonės valdymo organų sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių. Be to, įmonės tyčiniu bankrotu pripažintini visi atvejai, kai dėl įmonės valdymo organų sąmoningų sprendimų įmonės turtas yra perleidžiamas, iššvaistomas, sunaikinamas ar sugadinamas, jei dėl tokių veiksmų įmonė gauna žymiai mažesnę naudą, nei yra to turto reali rinkos vertė, ir tokių veiksmų padariniu tampa įmonės nemokumas. Įmonės tyčiniu bankrotu laikytini ir įvardyti įmonės valdymo organų veiksmai įmonei esant faktiškai nemokiai, dar labiau pabloginantys įmonės turtinę padėtį, jei dėl tokių veiksmų, t. y. finansiškai nepagrįstų (nuostolingų) sandorių arba papildomų įsipareigojimų prisiėmimo, siekiama išvengti atsiskaitymo su kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2004; Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-412/2010, 2013 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2777/2013).
25. Taigi pripažįstant bankrotą tyčiniu svarbus įmonės nemokumo fakto nustatymas. Nors apeliantas nurodo, kad byloje nėra įrodymų, jog 2013 m. balandžio 4 d. egzistavo kreditoriai, kurių reikalavimai patvirtinti bankroto byloje, ar mokėjimo terminai tą dieną šiems kreditoriams buvo suėję ir pradelsti, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiu argumentu nesutinka. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad 2013 m. balandžio 8 d. sutarties sudarymo ir atsiskaitymo pagal ją metu UAB „Langų stilius“ turėjo daug iki šios sutarties sudarymo susidariusių pradelstų įsipareigojimų. Tai patvirtina bankroto byloje pareikšti kreditoriniai reikalavimai (2 t., b. l. 4-52, 61-200; 3 t., b. l. 3-39, 41-43, 66-88, 90-91). Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys patvirtina, kad įmonės kreditoriai 2013 metais kreipėsi į teismus dėl 2011-2012 metais susidariusių pradelstų įsiskolinimų priteisimo (CPK 179 straipsnio 3 d.). Taip pat pažymėtina, kad iki 2013 m. balandžio 8 d. sutarties sudarymo UAB „Langų stilius“ du kartus (2012 m. balandžio 24 d. ir 2012 m. lapkričio 12 d.) buvo inicijuota bankroto byla. Be to, UAB „Langų stilius“ ginčo laikotarpiu turėjo pridėtinės vertės mokesčio įsiskolinimą Valstybinei mokesčių inspekcijai (1 t., b. l. 86).
26. Nekilnojamojo turto registro duomenimis nuo 2011 m. birželio 17 d. iki 2014 m. birželio 17 d. UAB „Langų stilius“ nekilnojamojo turto nuosavybės teise neturėjo (3 t., b. l. 176). VĮ „Regitra“ laikotarpio nuo 2011 m. birželio 17 d. iki 2014 m. birželio 28 d. duomenimis, UAB „Langų stilius“ nuosavybės teise turėjo vieną transporto priemonę, įmonės vardu įregistruotą 2011 m. rugpjūčio 19 d., kito savininko vardu perregistruotą 2012 m. rugpjūčio 27 d. (3 t., b. l. 177). Iš byloje esančių UAB „Langų stilius“ finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad 2012 metais įmonės turtas sudarė 561 114 Lt, iš jų didžiąją dalį sudarė trumpalaikis turtas – 456 319 Lt, ilgalaikis turtas – 104 795 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 385 038 Lt  (3 t., b. l. 190). 2013 metais įmonės turtas sudarė 990 500 Lt, iš jų didžiąją dalį sudarė trumpalaikis turtas – 980 024 Lt, ilgalaikis turtas – 10 476 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 494 668 Lt (3 t., b. l. 173). Lyginant 2012 metų ir 2013 metų duomenis matyti, kad nors bendra įmonės turto masė padidėjo, tačiau itin ženkliai (net dešimt kartų) sumažėjo ilgalaikio turto dalis, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai išaugo beveik ketvirtadaliu. Pažymėtina, kad bendros turto masės padidėjimą didžiąja dalimi nulėmė itin ženkliai išaugusios per vienerius metus gautinos sumos (nuo 22 852 Lt 2012 metais iki 413 916 Lt 2013 metais). Pastebėtina, kad iš esmės tokią pačią sumą (413 308 Lt), kuri nurodyta 2013 metų balanse kaip per vienerius metus gautina suma (413 916 Lt), UAB „Langų stilius“ sumokėjo Baltarusijos įmonei 2013 m. balandžio 9, 11 d. pagal 2013 m. balandžio 8 d. sutartį. Taigi tiek 2012 metais, tiek 2013 metais įmonės įsipareigojimai (tikėtinai pradelsti) viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Be to, Juridinių asmenų registrui UAB „Langų stilius“ deklaravo, kad 2012 metais patyrė 6 129 Lt nuostolių (3 t., b. l. 174).
27. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta nutarties 25-26 punktuose, konstatuotina, kad 2013 m. balandžio 8 d. sutarties sudarymo ir atsiskaitymo pagal ją metu UAB „Langų stilius“ nevykdė atsiskaitymų su kreditoriais, atsiskaitymo su kreditoriais terminai buvo suėję, pagal kreditorių reikalavimus teismuose buvo iškeltos bylos, įmonė neturėjo turto, kurio verte pakankamai būtų padengtas įsipareigojimų vykdymas. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nurodyti bylos duomenys yra pakankami ir suteikiantys pagrindą daryti išvadą, kad UAB „Langų stilius“ tuo metu jau buvo faktiškai nemoki įmonė. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nemokumas yra ekonominė įmonės būklė, kuri nustatoma pagal tai, ar įmonė atsiskaito su kreditoriais ir ar ji yra ekonomiškai pajėgi atsiskaityti. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės nemokumą, nebūtina, kad įmonei būtų iškelta bankroto byla, nes bankroto bylos iškėlimas, esant ekonominio nemokumo padėčiai, yra teisinis nemokumo būklės pripažinimas ir atitinkamų procedūrų vykdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012).
28. Byloje nėra jokių duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kad buvo būtina ir pagrįsta sudaryti 2013 m. balandžio 8 d. statybinio cemento pirkimo-pardavimo sutartį, taip pat kad šia sutartimi buvo siekta išsaugoti ir (ar) plėtoti verslą, patenkinti daugumos kreditorių reikalavimus ar pan. Tokio sandorio ekonominis naudingumas, įvertinus sandorio vertę (120 000 Eur), turimų įsipareigojimų dydį ir tai, kad jį sudarė faktiškai nemoki įmonė, kelia pagrįstų abejonių, o byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti, kad itin didelio kiekio statybinio cemento įsigijimas atitiko tuometinius įmonės interesus ir verslo riziką. UAB „Langų stilius“ bankroto byloje buvo pareikšti 145 454,70 Eur dydžio kreditoriniai reikalavimai (5 t., b. l. 18-19). Todėl spręstina, kad 2013 m. balandžio 8 d. sudaryta sutartis ir išankstinis atsiskaitymas pagal ją lėmė tai, kad UAB „Langų stilius“, būdama faktiškai nemoki, sudarė įmonei nuostolingą sandorį, taip reikšmingai pablogindama savo finansinę padėtį, dėl kurios nebegalėjo atsiskaityti su savo kreditoriais.
29. Atskirajame skunde pažymima, kad teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą ir netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus. Teismų praktikoje dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo bankroto bylose yra nurodyta, jog kaip dispozityviosiose, taip ir nedispozityviosiose bylose teismas kontroliuoja įrodinėjimo procesą, yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo pareigos paskirstymą ir įrodinėjimo dalyko nustatymą, gali reikalauti paaiškinimų iš dalyvaujančių byloje asmenų ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-701/2015). Tačiau šios kategorijos bylose taip pat galioja ir negali būti paneigtas rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims, o teismas neturi būti aktyvesnis už pačią šalį, jei ši nededa pastangų gauti įrodymus, bet, nurodydama tik deklaratyvius nesutikimo su priešingos šalies argumentais teiginius, įrodinėjimo naštą siekia perkelti teismui (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1466-464/2015). Apelianto nesutikimas su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi iš esmės apsiriboja deklaratyviais teiginiais apie įrodymų byloje nebuvimą. Tačiau apeliantas nenurodė, kokie konkretūs įrodymai dėl konkrečių faktinių aplinkybių turėjo būti pateikti į bylą, pats nepateikė jokių įrodymų, nereiškė prašymų dėl jų išreikalavimo, kurie galėtų pagrįsti poziciją, kad 2013 m. balandžio 8 d. sutarties sudarymas UAB „Langų stilius“ buvo ekonomiškai naudingas, kilusios neigiamos pasekmės tebuvo normali ir pateisinama, nesėkmingai susiklosčiusi verslo rizika (CPK 178 straipsnis). Vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013).
30. Apeliantas taip pat nurodo, kad Kauno apygardos teismas 2013 m. gruodžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2623-527/2013 atsisakė iškelti UAB „Langų stilius“ bankroto bylą, nes įmonė neatitiko nemokios įmonės statuso. Iš šios nutarties matyti, kad Kauno apygardos teismas nustatė, jog 2012 metais bendra UAB „Langų stilius“ turto vertė sudarė 561 114 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai per vienerius metus – 385 038 Lt, t. y. viršijo daugiau nei pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, o įmonės veikla buvo nuostolinga (nuostolis – 6 129 Lt). Taip pat teismas nustatė, kad UAB „Langų stilius“ Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skolinga 75 298,42 Lt, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai – 3 770,08 Lt, nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi. Pastebėtina, kad nurodytoje civilinėje byloje nustatytos faktinės aplinkybės iš esmės atitinka ir šioje civilinėje byloje nustatytąsias. Tačiau minimoje byloje Kauno apygardos teismas, be kita ko, įvertino ir UAB „Langų stilius“ teismui pateiktus 2013 m. spalio 31 d. įmonės balanso duomenimis, pagal kuriuos įmonės turto vertė sudaro 990 949 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai per vienerius metus – 395 107 Lt, pelnas – 389 665 Lt, aplinkybę, kad UAB „Langų stilius“ vykdo veiklą, įmonėje dirba keturi asmenys. Kauno apygardos teismas nustatė, kad debitorių skolos 2013 m. spalio 31 d. duomenimis sudaro 980 019,92 Lt, iš jų UAB „Via Baltica dvaras“ skolinga UAB „Langų stilius“ 459 997,96 Lt, o Baltarusijos įmonei – 413 308 Lt. Kauno apygardos teismas, įvertinęs šiuos duomenis, atsižvelgdamas į realias debitorinių skolų išieškojimo galimybes, sprendė, kad UAB „Langų stilius“ yra moki ir pajėgi padengti įsiskolinimą įmonės kreditoriams bei toliau sėkmingai tęsti veiklą. Taigi Kauno apygardos teismas UAB „Langų stilius“ mokumą konstatavo pagal 2013 m. spalio 31 d. balanso duomenis. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. B2-2623-527/2013 neanalizavo ir nesiaiškino priežasčių, privedusių įmonę prie bankroto, nevertino įmonės vadovo/dalyvio veiksmų (neveikimo), nesprendė dėl tyčinio bankroto požymių egzistavimo ir kt., t. y. šie veiksmai atliekami nuosekliai einančioje kitoje bankroto bylos nagrinėjimo stadijoje, įsiteisėjus nutarčiai dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1230-381/2015).
31. Atskirajame skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog apeliantas buvo atsakingas už sandorių sudarymą ir kad jo neteisėti veiksmai lėmė UAB „Langų stilius“ tyčinį bankrotą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad byloje dėl tyčinio įmonės bankroto pripažinimo teismas nesprendžia žalos atlyginimo priteisimo iš kaltų asmenų klausimo ir nenustatinėja kiekvieno iš kaltų asmenų civilinės atsakomybės sąlygų. Minėta, kad teismas, spręsdamas dėl įmonės tyčinio bankroto, turi įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla ar įmonės valdymo organų ir/ar dalyvių sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių, o bankroto pripažinimui tyčiniu nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą – turi būti vertinama aplinkybių visuma. Nagrinėjamos bylos atveju įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu taip pat nereiškia, jog visi apelianto nurodyti įmonės vadovų ir (ar) akcininkų veiksmai ar sprendimai yra neteisėti ar kad visais jais sąmoningai buvo siekiama įmonę privesti prie bankroto. Įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu teismui pakanka nustatyti tam tikrų veiksmų nuoseklią eigą, kurių sistema objektyviai patvirtina blogą įmonės valdymą, privedusį prie bankroto. Tuo tarpu atlikti detalesnį įmonės veiklos patikrinimą (patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, įvertinti konkrečių nurodytų asmenų veiksmų teisėtumą, atitikimą įmonės interesams ir pan.), pripažinus bankrotą tyčiniu, turi bankroto administratorius (ĮBĮ 20 straipsnio 5 dalis).
32. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės tinkamam klausimo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu išnagrinėjimui, todėl teismas dėl jų atskirai nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą (nutartį) nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą ar apeliacinės instancijos teismui išsamiai pakartoti pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriems jis pritaria. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
33. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino tyčinio bankroto požymius reglamentuojančias teisės normas, tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, pagrįstai UAB „Langų stilius“ bankrotą pripažino tyčiniu. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

34. BUAB „Langų stilius“, atstovaujama bankroto administratorės, prašė priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 847 Eur dydžio išlaidos advokato teisinėms paslaugoms (atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymas), pateikė šias išlaidas ir jų apmokėjimą pagrindžiančius įrodymus (5 t., b. l. 165-166). Atmetus apelianto atskirąjį skundą, BUAB „Langų stilius“ turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme priteistinos BUAB „Langų stilius“ naudai iš apelianto. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgdamas į tai, kad prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. redakcija) 8.16 punkte nustatytą maksimalų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą dydį, sprendžia, kad priteistina bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalaus dydžio – 299,20 Eur (748 Eur x 0,4).

   Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

palikti Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 6 d. nutartį nepakeistą.

Priteisti bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Langų stilius“, juridinio asmens kodas 110888746, iš suinteresuoto asmens A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 299,20 (du šimtus devyniasdešimt devynis Eur 20 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėja                                                                                                                               Danutė Gasiūnienė