Baudžiamoji byla Nr. 1-105-417/2010
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.3.1.
(S)
Klaipėdos apygardos teismas
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. lapkričio 22 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius,
sekretoriaujant Aušrai Čybienei, Danutei Klimašauskaitei, Jūratei Dužinskienei,
dalyvaujant prokurorams Editai Mikalainienei, Arūnui Saunoriui,
gynėjui advokatui Jurijui Koreckiui,
kaltinamajam A. Š. (A. Š.),
nukentėjusiems A. G., I. J., V. Ž.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Š., duomenys neskelbtini, teistas:
1) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-02-13 nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d. ir 140 str. 1 d., 63 str. 5 mėn. viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui;
2) Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008-03-31 nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d., 63 str. 1 metų viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 val. per mėnesį visuomenės labui.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-06-16 nutartimi paskirta bausmė pakeista 40 MGL (5200 Lt) bauda, teistumas neišnykęs, kaltinamas BK 129 str. 1 d.,
n u s t a t ė:
kaltinamasis A. Š. tyčia nužudė kitą žmogų:
2009-10-08, apie 21 val., prie įėjimo į parduotuvę „Maxima“, esančią Klaipėdoje, duomenys neskelbtini, tarp apsvaigusių nuo alkoholio nukentėjusiojo A. G. ir A. Š. įvyko konfliktas, kurio metu A. G. papurškęs dujų jam į veidą pabėgo. A. Š. pasivijo nukentėjusįjį praėjime tarp Šilutės pl. 14 pastato ir šunų vedžiojimo aikštelės, ties įėjimu į barą „duomenys neskelbtini“. Pasivijęs A. G., A. Š. rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius į galvą ir padarė didelį galvos dešinės pusės nubrozdinimą, kairio smilkinio bei užausio nubrozdinimą, poodines minkštųjų audinių kraujosruvas ant abiejų akių vokų, kairiojo smilkinio, ausies kaušelio, užausio ir paausio, viršugalvio, pakaušio ir kaklo kairėje pusėje, daugybinius galvos smegenų sumušimus, kraujo išsiliejimą smegenų skilveliuose bei kraujosruvas po minkštaisiais smegenų dangalais. A. G. padarytas daugybinis galvos smegenų sumušimas bei kraujo išsiliejimas smegenų skilveliuose sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. 2009-12-27 10 val. Klaipėdos universitetinės ligoninės Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje A. G. nuo daugybinio smegenų sumušimo mirė, t. y. taip tyčia jį nužudė.
Kaltinamasis A. Š. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2009 m. spalio 8 d., apie 21 val., prie parduotuvės „Maxima“ konflikto metu A. G. jam papurškė dujomis į veidą, todėl kaltinamasis jį pasivijęs sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius į galvą. Aiškina, kad galėjo suduoti ir daugiau smūgių į galvą, tačiau tai padarė ranka, mušė A. G. jis vienas, A. T. muštynėse nedalyvavo. Neneigia, jog įvykio vakarą gėrė alkoholį ir tai galėjo turėti įtakos atsiradusiems padariniams, gailisi dėl padaryto nusikaltimo, su ieškiniais iš dalies sutinka, tačiau prašo juos sumažinti.
Duotus parodymus A. Š. patvirtino įtariamojo parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu (t. 3, b. l. 54–68).
Nukentėjusysis A. G. parodė, kad apie tai, jog yra sumuštas jo sūnus A. G., jam pasakė V. Ž.. Prašo iš kaltinamojo priteisti 100000 Lt turtinės žalos bei 1000 Lt laidojimo išlaidų atlyginimo.
Nukentėjusioji I. J. parodė, kad jai V. Ž. pasakojo, kad prie parduotuvės „Mašima“ A. G. sumušė vyras, kuriam jis papurškė dujomis. Prašo iš kaltinamojo priteisti 100000 Lt turtinės žalos bei 10000 Lt laidojimo išlaidų, už slaugą bei nupirktus vaistus.
Nukentėjusioji V. Ž. parodė, kad jos sugyventinis A. G. 2009-10-08, apie 11 val., išėjo iš namų. Vakare, apie 21 val. 30 min., pas ją į namus atėjęs S. J. pasakė, kad A. G. yra sumuštas ir jį išvežė į ligoninę. Prašo iš kaltinamojo priteisti 149000 Lt turtinės žalos bei 1000 Lt laidojimo išlaidų.
Liudytojas P. L. (P. L.) parodė, kad 2009-10-08 matė V. Z., kuris dviem vyrams atnešė plastikinį butelį geriamo vandens.
Liudytojas S. J. parodė, kad 2009-10-08 matė, kaip prie parduotuvės „Maxima“ A. G. papurškė dviem nepažįstamiems vyrams dujų ir pabėgo. Teigia, kad vienas iš buvusių vyriškių labai panašus į kaltinamąjį.
Duotus parodymus liudytojas S. J. patvirtino parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu (t. 2, b. l. 24–35).
Liudytojas A. T. parodė, kad 2008-10-08 jam kartu su V. Z. ir A. Š. geriant alų prie parduotuvės „Mašima“, nepažįstamas vyras jam ir A. Š. papurškė dujomis į akis. Jis kartu su A. Š. pastarąjį pradėjo vytis, tačiau jis atsiliko, nes labai graužė akis. Po to ieškodamas A. Š. atėjo prie klubo ,,Sodžius“ ir pamatė gulintį ant žemės bei sumuštą nepažįstamą vyrą. Vėliau kaltinamasis jam sakė, kad tą vyrą jis ,,išjungė“. Teigia, kad tikrai jokio smurto prieš A. G. nevartojo.
Liudytojas V. Z. (V. Z.) parodė, kad 2008-10-08 jam kartu su A. T. ir A. Š. geriant alų prie parduotuvės „Mašima“, nepažįstamas vyras papurškė dujomis į akis A. Š., kuris pastarąjį nusivijo. Teigia, kad nematė, jog A. T. tą dieną vartotų smurtą.
Liudytojas A. L. (A. L.) apklausos pradžioje parodė, kad 2009-10-08, apie 20 val. 30 min., kartu su V. S. matė, kaip prie „Sodžiaus“ aukštesnio ūgio vyras smogė nukentėjusiajam 6–7 kartus, po to šiam nukritus jį spardė. Perskaičius jo pirminius parodymus šis liudytojas parodė, jog tiksliai neprisimenąs ar nukentėjusįjį spardė abu vyrai, tačiau vėliau jau parodo, kad du vyrai spardė ant žemės gulintį vyrą, mušė vienodai. Paklaustas prokurorės jis atsakė matęs, kad mušė vienas asmuo, tačiau galutinai nurodė, jog nukentėjusįjį mušė du vyrai.
Liudytojas V. S. parodė, kad 2009-10-08, apie 20 val. 30 min., kartu su A. L. matė, kaip prie „Sodžiaus“ aukštesnio ūgio vyras spardė ant žemės gulintį vyrą į galvą ir nugarą bei šokinėjo ant galvos.
Akistatos metu liudytojai A. L. ir V. S. patvirtino savo parodymus (t. 2, b. l. 96–100).
Teismo medicinos specialisto išvadose Nr. G 1665/09(03) ir M 787/09(03) konstatuota, kad 2009-10-08 vakare A. G. padaryti kūno sužalojimai: didelis galvos dešinės pusės nubrozdinimas, kairio smilkinio bei užausio nubrozdinimai, poodinės minkštųjų audinių kraujosruvos abiejų akių vokuose, ant kairiojo smilkinio, ausies kaušelio, užausio ir paausio, viršugalvio, pakaušio ir kaklo kairėje pusėje, daugybinis galvos smegenų sumušimas, kraujo išsiliejimas smegenų skilveliuose bei kraujosruvos po minkštaisiais smegenų dangalais. A. G. galvos sumušimai padaryti mažiausiai keturiais smūgiais. A. G. patirtas daugybinis galvos smegenų sumušimas bei kraujo išsiliejimas smegenų skilveliuose sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. Daugybinis galvos smegenų sumušimas atsirado nuo kelių į galvą suduotų smūgių, tikriausiai, spardant, be to, sužalojimai galėjo gautis suduodant kumščiais. A. G. kraujyje rasta 3,41 prom. etilo alkoholio. 2009-12-27 10 val. Klaipėdos universitetinės ligoninės Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje A. G. nuo daugybinio smegenų sumušimo mirė (t. 1, b. l. 19–21, 25–29).
Iš greitosios medicinos pagalbos kortelės matyti, kad GMP prie Klaipėdoje esančio Šilutės pl. 10 namo buvo iškviesta 2009-10-08 21 val. 13 min (t.1, b. l. 37).
„Maxima LT“, UAB administracija pateikė duomenis, kad 2009-10-08 21 val. 05 min. buvo pirktas geriamas vanduo „Žalia giria“ (t. 1, b. l. 48, 49).
Iš įvykių registracijos matyti, kad 2009-10-08 21 val. 11 min. telefonu, kurio abonentinis Nr. 8-607 81734, policijai buvo pranešta apie sumuštą žmogų prie Klaipėdoje esančio Šilutės pl. 14 namo (t. 1, b. l. 5–6).
Iš 2010-03-29 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas kompaktinis diskas su pranešimo policijai apie sumuštą žmogų garso įrašu (t. 1, b. l. 57–58).
Taigi šie duomenys patvirtina, kad 2009-10-08, apie 21.00 val., prie parduotuvės „Maxima“, esančios Šilutės pl.14, tarp nukentėjusiojo A. G. bei kaltinamojo A. Š. ir liudytojo A. T. įvyko konfliktas, nes A. G. pastariesiems papurškė dujų į akis ir nubėgo už minėtos parduotuvės. Kaltinamasis nuosekliai teigė, kad nukentėjusįjį A. G. jis mušė vienas. Liudytojas A. T. parodo, kad vijosi kartu, tačiau jo nepavijo, jokio smurto prieš nukentėjusįjį nepavartojo. Įvykį matė du nepilnamečiai liudytojai A. L. ir V. S., kurie paskambino į policiją ir pranešė, kad du vyrai spardo ant žemės gulintį žmogų. Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolų matyti, jog atstumas – apie 41 m, iš kurio jie stebėjo įvykį. Iš schemų matosi, kad artimiausias žibintas yra dar 10 m toliau nuo vietos kur stovėjo liudytojai A. L. bei V. S.. Jie nurodė, kad įvykio vietoje buvo tamsu. A. L. buvo apklausiamas 3 kartus, 2010-01-28 jis nurodė, kad spardė du vyrai gulintį žmogų ant žemės ir spyrė ne mažiau kaip 25 kartus, o koks jų ūgis, nekreipė dėmesio, antrą kartą apklaustas 2010-02-28 jis nurodė vėl, kad mušė dviese, 2010-03-04 tvirtino, jog mušė dviese, kad buvo labai tamsu. Apklausiamas teisme šis liudytojas nurodė, kad aukštesnis spardė, o mažesnis stovėjo šalia. Paskelbus duotus ankstesnius parodymus jis jau neprisimena, ar spardė dviese, ar vienas, ir galiausiai parodė, jog nukentėjusįjį mušė du vyrai. Šio liudytojo parodymai apklausiant ikiteisminio tyrimo metu buvo nenuoseklūs, teisme jis taip pat keitė parodymus, nurodydamas, jog spardė abu, spardė aukštesnis, nežino, gal vienas, gal dviese. Apklaustas kaip liudytojas O. L. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu sūnus parodymus davė abejodamas, nebuvo įsitikinęs. Liudytojas V. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu du kartus, 2010 m. sausio 18 d. ir vasario 24 d., nurodė, kad mušė vienas didesnis, kitas mažesnis stovėjo šalia. Abu liudytojai nurodė, kad mušęs asmuo šokinėjo nukentėjusiajam ant galvos. Teisme apklaustas kaip liudytojas V. S. teigė, kad mušė vienas ir šokinėjo ant galvos vienas ir tas pats asmuo. Liudytoja I. S. patvirtino, kad sūnus pasakojo tai, ką matė. Taigi liudytojas V. S. nurodo, kad spardė vienas, o liudytojas A. L., kad spardė dviese. Abu teigia, kad buvo suduotas didelis kiekis smūgių, užšokta ant galvos. Teismo medicinos išvadoje yra užfiksuota, kad nukentėjusiajam yra sumuštos galvos smegenys, jokių lūžių nenustatyta, sužalojimai padaryti suduodant smūgius kojomis arba rankomis. Tai prieštarauja liudytojo V. S. parodymams, nes akivaizdu, jeigu būtų užšokta ant galvos, būtų lūžę kaulai, padaryti išoriniai sužalojimai. Taigi jo parodymai prieštarauja objektyviai nustatytoms aplinkybėms, specialisto išvadai. Atsižvelgiant į šių nepilnamečių liudytojų jauną amžių, oro sąlygas, kad įvykį matė esant tamsiu paros metu bei pakankamai buvo toli nuo įvykio vietos, darytina išvada, jog jų parodymai vertintini kaip prieštaringi ir neatitinkantys faktinių bylos aplinkybių. Nors kaltinamojo ūgis yra mažesnis negu liudytojo A. T., tačiau atsižvelgiant į tai, kad nepilnamečių liudytojų parodymai nėra nuoseklūs, kaltinamasis kategoriškai teigia, kad jis mušė vienas, liudytojas A. T. neigia mušęs nukentėjusįjį, todėl laikytina, kad A. G. nužudė būtent A. Š..
Kaltinamojo A. Š. veika kvalifikuotina pagal BK 129 str. 1d., nes jis, kilus konfliktui suduodamas ne mažiau kaip 4 smūgius kumščiu bei spardydamas kojomis į gyvybiškai svarbią sritį – galvą, suprato, kad savo veika kelia pavojų nukentėjusiojo A. G. sveikatai ir gyvybei, tokių pasekmių siekė, t. y. jis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, jį tenkino bet kokios pasekmės. A. Š. nukentėjusiajam padarė daugybinį galvos smegenų sumušimą bei kraujo išsiliejimą smegenų skilveliuose ir tai sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. 2009-12-27 10 val. Klaipėdos universitetinės ligoninės palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje A. G. nuo daugybinio smegenų sumušimo mirė, t. y. taip tyčia jį nužudė.
Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia neturtinę žalą kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita, teismo įvertinamą pinigais. Šio straipsnio antroje dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai, be kita ko, reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra.
Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos sampratą ir jos apskaičiavimo kriterijus nustato CK 6.250 1 ir 2 dalys. Pažymėtina, kad CK nėra nustatytas nei minimalus, nei maksimalus neturtinės žalos dydis – jis nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusieji dėl A. G. mirties padarytos neturtinės žalos atlyginimui prašo priteisti: A. G. ir I. J. po 100000 Lt, V. Ž. 149000 Lt. Teigia, kad dėl sūnaus, brolio bei sutuoktinio mirties patyrė didžiulius dvasinius išgyvenimus bei sukrėtimus, ilgalaikį emocinį stresą. Esant šioms aplinkybėms nukentėjusieji pagrįstai reikalauja neturtinės žalos atlyginimo. Tačiau šioje byloje yra pagrindas sumažinti neturtinės žalos dydžio atlyginimą, nes prašomos žalos dydis neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų, kurie leidžia atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą, taip pat teismų praktiką tokio pobūdžio bylose.
Žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra dar vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Šiuo atveju reikia atsižvelgti į žalą padariusio asmens finansavimo šaltinius ir turtinę būklę, turimą turtą ir lėšas, įvertinti jo turtinę padėtį. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Teismų praktikoje, tarp jų ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, yra naudojami ir tokie neturtinės žalos dydžio nustatymo aspektai, kaip šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai. Jie atspindi žalą padariusio asmens – valstybės – turtinę padėtį ir yra svarbūs teisingos kompensacijos parinkimo požiūriu. Kai nagrinėjama byla ne prieš valstybę, o prieš asmenį, savarankiškai atsakantį už savo prievoles, tai didesnę reikšmę turi tiesioginio skolininko turtinė padėtis, o ne apibendrinti krašto ekonominės padėties duomenys.
Atkreiptinas dėmesys, kad neturtinė žala yra materialinis atlygis, kurį nukentėjusieji teisėtai tikisi gauti, bei priteisus sumą, kuri dėl objektyvių priežasčių negalės būti išieškota, bus diskredituojamas paties neturtinės žalos atlyginimo instituto vaidmuo, toks sprendimas nepateisins pagrįstų nukentėjusiųjų lūkesčių. Esant aptartų aplinkybių visumai, nukentėjusiųjų ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio vargu ar atitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, jog kaltinamasis A. Š. neturi turto bei neteko pajamų, todėl realių galimybių atlyginti nukentėjusiųjų prašomą neturtinę žalą nėra. Dirbdamas paskirtos ilgalaikės bausmės atlikimo vietoje, kaltinamasis galėtų atlyginti tik palyginti nedidelę dalį priteistos žalos, be to, ją reikia atlyginti trims civiliniams ieškovams.
Atlyginant neturtinę žalą visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visas, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus).
Įvertinus šias aplinkybes bei vadovaujantis išdėstytais argumentais, teismui yra pagrindas tenkinti civilinius ieškinius bei sumažinti civiliniams ieškovams prašomą neturtinės žalos atlyginimą, priteisiant A. G. ir I. J. po 50000 Lt, o V. Ž. 75000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nes nukentėjusiųjų prašomos sumos neturtinei žalai atlyginti yra aiškiai neatitinkančios Lietuvos Respublikos ekonominės situacijos ir žmonių gyvenimo lygio, todėl tokių dydžių neturtinė žala prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams.
Tenkintini nukentėjusiųjų pareikšti civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo, nes dėl kaltinamojo A. Š. tyčinių nusikalstamų veiksmų buvo atimta A. G. gyvybė ir tuo jiems padaryta turtinė žala. Dėl turtinės žalos atlyginimo ieškinys yra realus bei pagrįstas byloje surinktais įrodymais, todėl priteistinas visiškai.
Valstybinė ligonių kasa prie sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė 12627,98 Lt ieškinį turtinei žalai atlyginti. Šis ieškinys priteistinas, nes dėl kaltinamojo A. Š. veiksmų A. G. buvo gydomas ligoninėje ir nukentėjusiojo gydymas dėl sveikatos sužalojimo kainavo 12627,98 Lt.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios veikos padarymui.
Kaltinamasis iš darbovietės charakterizuojamas teigiamai, nusikalto 3 kartą. Esant vienai atsakomybę lengvinančiai bei vienai atsakomybę sunkinančiai aplinkybei skirtina mažesnė už vidurkį sankcijoje numatyto už padarytą nusikaltimą terminuoto laisvės atėmimo bausmė.
Iš antstolio padėjėjo rašto matyti, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-06-16 nutartimi paskirtos baudos likutis yra 2000 Lt, todėl vadovaujantis BK 64 str. 2 d. prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis.
Teismas, vadovaudamasis BPK 297 str., 302 str. 1 d., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str., 307 str., 308 str.,
n u s p r e n d ž i a:
A. Š. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 129 str. 1 d. dešimčiai metų ir šešiems mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 str. 2 d., 65 str. 2 d. prie šios bausmės pridėti visą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-06-16 nutartimi neatliktos bausmės dalį ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą dešimčiai metų ir šešiems mėnesiams su 2000 Lt bauda, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.
Kardomąją priemonę – suėmimą – iki įsiteisės nuosprendis, palikti.
Į paskirtąją bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme bei suėmime išbūtą laiką nuo 2009-12-30 iki 2010-11-22.
Priteisti iš A. Š. A. G. ir I. J. po 50000 Lt, V. Ž. 75000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei A. G. 1000 Lt, I. J. 10000 Lt, V. Ž. 1000 Lt turtinei žalai atlyginti ir 12627,98 Lt Valstybinei ligonių kasai.
Daiktinį įrodymą – CD diską – palikti saugoti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per šį teismą.
Teisėjas Eduardas Maškevičius