Civilinė byla Nr. e2S-92-739/2023

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03575-2022-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.3.9.4.; 3.3.2.3; 3.3.2.4.

 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 17 d.

Panevėžys

        Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Pranckienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos Respublikinės Panevėžio ligoninės atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. spalio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-7836-1137/2022 pagal pareiškėjos viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Respublikinės Panevėžio ligoninės prašymą dėl Darbo ginčų komisijos paskirtos baudos peržiūrėjimo, suinteresuotas asmuo R. S..

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu pripažinti Darbo ginčų komisijos (toliau – ir DGK) 2022 m. liepos 19 d. sprendimą Nr. DGKS-3389 nepagrįstu; panaikinti Darbo ginčų komisijos 2022 m. liepos 19 d. sprendimą Nr. DGKS-3389 darbo byloje Nr. APS-111-11773/2022 VšĮ Respublikinei Panevėžio ligoninei paskirtą baudą už Darbo ginčų komisijos 2022 m. gegužės 6 d. sprendimo Nr. DGKS-2161 darbo byloje Nr. 118-4879/2022 nevykdymą; sustabdyti civilinę bylą Nr. e2-7836-1137/2022 iki bus išnagrinėta Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-5559-1103/2022 pagal VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės ieškinį atsakovui R. S. dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme (dėl atleidimo iš darbo pripažinimo teisėtu).

2.       Prašymą grindė tuo, kad DGK, išnagrinėjusi R. S. prašymą, priėmė 2022 m. liepos 19 d. sprendimą Nr. DGKS-3389 darbo byloje Nr. APS-111- 11773/2022, kuriuo nusprendė išieškoti R. S. naudai iš Ligoninės 240 Eur baudą už 2022 m. gegužės 6 d. sprendimo skubios dalies nevykdymą laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 18 d. iki 2022 m. birželio 28 d. Paaiškino, kad ligoninė skubiai vykdytiną sprendimo dalį, remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normomis, pradėjo vykdyti ir įvykdė teisės aktų nustatyta tvarka. Manė, kad ligoninė nepažeidė CPK 282 straipsnio 1 dalies nuostatų ir sprendime nurodytą skubiai vykdytiną dalį dėl 1272,39 Eur (suma nurodyta neatskaičius mokesčių) darbuotojo vieno vidutinio darbo užmokesčio įvykdė laiku, dar šiam neįsiteisėjus. Taip pat teigė, kad R. S., gavęs 2022 m. gegužės 6 d. sprendimą ir sužinojęs apie jam priteistą skubiai vykdytiną sumą, delsė, neragino pareiškėjos su juo atsiskaityti. Pasak pareiškėjos, DGK netinkamai taikė įstatymo nuostatas, be pagrindo tenkino suinteresuoto asmens prašymą ir priteisė Ligoninei baudą dėl DGK sprendimo nevykdymo.

3.       Suinteresuotas asmuo R. S. pateiktu atsiliepimu į prašymą nurodė, kad su pareikštu prašymu nesutinka ir prašė jį atmesti. Teigė, kad nerašė raštiškų pretenzijų ligoninei, nes manė, kad ji privalo laikytis įstatymų ir pati pervesti nurodytą sumą, o pareiškimas DGK buvo paduotas dėl nevykdymo skubos tvarka sprendimo dalies, ką ir numato įstatymas.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2022 m. spalio 6 d. nutartimi skyrė pareiškėjai VšĮ Respublikinei Panevėžio ligoninei už Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisijos 2022 m. gegužės 6 d. sprendimo darbo byloje Nr. APS-111-11773 nevykdymą 240 Eur baudą ir priteisė šią baudą suinteresuotam asmeniui R. S.. Nutarčiai įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisijos 2022 m. liepos 19 d. sprendimą Nr. DGKS-3389 darbo byloje Nr. APS-111-11773/2022 ir 2022 m. liepos 29 d. sprendimą Nr. DGKS-3438 darbo byloje Nr. APS-111-11773/2022 laikė netekusiais galios.

5.       Teismas nustatė, kad sprendimą, kuris įpareigoja pareiškėją sprendimo dalį dėl 1272,39 Eur sumokėjimo R. S. vykdyti skubiai, ji gavo 2022 m. gegužės 18 d., o įvykdė 2022 m. birželio 28 d., nors DGK sprendimo rezoliucinėje dalyje, be kita ko, pareiškėjai buvo nurodyta, kad sprendimo dalis dėl darbo užmokesčio išieškojimo R. S. iš VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės neviršijant vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio, t. y. 1272,39 Eur, yra vykdytina skubiai. Teismas sprendė, kad pareiškėja, gavusi skubiai vykdytiną sprendimą (t. y., jo dalį), jo nevykdė, nors tą daryti privalėjo.

6.       Teismas rėmėsi CPK 232 straipsnio 1 dalimi ir sprendė, kad atsižvelgus į pareiškėjos, kaip juridinio asmens mastą, yra akivaizdu, kad 1272,39 Eur priteistos sumos sumokėjimas jai nesukelia esminių kliūčių veikos vykdymui. Skubiai vykdytiną sprendimą ji delsė vykdyti 41 dieną, o įvykdė tik suinteresuotam asmeniui ėmusis aktyvių veiksmų, t. y. kreipusis į darbo ginčų komisiją dėl baudos skyrimo. Įvertinęs išdėstytą, teismas sprendė, kad teisingumo ir protingumo principą atitinkanti bauda pareiškėjai už skubiai vykdytino sprendimo delsimą vykdyti 41 dieną yra 240 eurų.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7.       Atskiruoju skundu pareiškėja VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. spalio 6 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – suinteresuoto asmens R. S. prašymą dėl baudos skyrimo atmesti kaip nepagrįstą.

7.1.                      Apeliantė teigia, kad teismas netinkamai ir formaliai pasisakė dėl pareiškimo dėl baudos panaikinimo aplinkybių. Pareiškimo formalus nagrinėjimas, kaip ir atsainiai surašyta nutartis, pažeidžia teismo vykdomo teismingumo, vadovaujantis asmenų lygybės įstatymui ir teisingumui, principus, nustatytus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 6 straipsnyje.

7.2.                      Mano, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėja, gavusi skubiai vykdytiną sprendimą (t. y. jo dalį), jo nevykdė, nors tą daryti privalėjo. Teismas nevertino fakto, kad ligoninė Darbo ginčų komisijos 2022 m. gegužės 6 d. sprendimą Nr. DGKS darbo byloje Nr. APS-111- 11773 dalyje dėl 1272,39 Eur darbuotojo vieno vidutinio darbo užmokesčio įvykdė dar iki baudos skyrimo.

7.3.                      Teigia, kad teismas, nesant pagrindo, konstatavo, jog ligoninė skubiai vykdytiną sprendimą delsė vykdyti 41 dieną, o įvykdė tik suinteresuotam asmeniui ėmusis aktyvių veiksmų, t. y. kreipusis į Darbo ginčų komisiją dėl baudos skyrimo. Teismas tokią išvadą padarė netinkamai vertindamas suinteresuoto asmens veiksmus. Suinteresuotas asmuo visiškai nesidomėjo jo naudai priimto sprendimo vykdymu, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų dėl šios sprendimo dalies vykdymo: nesikreipė į ligoninę dėl lėšų gavimo, nekontaktavo su ligoninės administracija, nenurodė kokiu būdu ir kada pageidauja gauti jam priteistą sumą, taip pat neinicijavo ir priverstinio sprendimo vykdymo CPK nustatyta tvarka (nesikreipė į antstolį). Teismas neatsižvelgė į tai, kad suinteresuotas asmuo nebuvo aktyvus ir nesiėmė jokių veiksmų, kad sprendimo vykdymas ilgai neužsitęstų. Priešingai, suinteresuotas asmuo, gavęs sprendimą ir sužinojęs apie jam priteistą skubiai vykdytiną sumą, delsė, neragino pareiškėjos su juo atsiskaityti.

7.4.                      Pasak apeliantės, teisės aktai nenustato reikalavimo procesinį sprendimą įvykdyti iškart, tik sužinojus apie tokio dokumento priėmimą. CPK 282 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skubaus vykdymo atveju teismo sprendimas ar nutartis (ar jų dalys) pradedami vykdyti dar jiems neįsiteisėjus. DK 229 straipsnio 1 dalies normos numato, kad DGK sprendimas įsiteisėja, pasibaigus šio kodekso 231 straipsnyje nustatytam ieškinio pareiškimo teismui terminui, jeigu nė viena šalis jo metu nepareiškė ieškinio teisme. DK 231 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vieno mėnesio terminas nuo Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos pareikšti ieškinį teisme. Darbo ginčų komisijos 2022 m. gegužės 6 d. sprendimą pareiškėja gavo 2022 m. gegužės 18 d. Todėl mano, kad teismas, skaičiuodamas delsimo terminą, skaičiavimo pradžia turėjo laikyti 2022 m. birželio 18 d.

7.5.                      Teigia, kad pareikšime pareiškėja nurodė, jog ji yra viešoji įstaiga, kuri yra įsteigta Sveikatos apsaugos ministerijos viešiesiems visuomenės poreikiams tenkinti, t. y. sveikatos priežiūros paslaugoms teikti. Pareiškėja yra finansuojama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, t. y. visų mokesčių mokėtojų pinigų. Suinteresuotas asmuo ligoninėje dirbo mažiau nei penkerius metus, o darbo sutartis buvo nutraukta dėl pasikartojančių darbo drausmės pažeidimų. Tuo pagrindu pareiškėja prašė teismo mažinti paskirtos baudos dydį, tuo atveju, jei teismas nuspręstų, kad bauda ligoninei skirta pagrįstai.

7.6.                      Be to, teigia, kad teismas, netenkindamas pareiškėjos prašymo, nepasisakė apie prašymo sustabdyti bylą netenkinimą, nepateikė motyvų ir pagrįstai neargumentavo savo sprendimo.

8.       Atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti skundžiamą nutartį nepakeistą.

8.1.                      Suinteresuoto asmens teigimu, jis nerašė raštiškų pretenzijų ligoninei, nes manė, kad ji privalo laikytis įstatymų ir pati pervesti nurodytą sumą. Dėl kreipimosi į antstolių kontorą suinteresuotam asmeniui būtų kilę papildomų išlaidų, o pareiškimas DGK buvo paduotas dėl nevykdymo skubos tvarka sprendimo dalies, ką ir numato įstatymas. Suinteresuotas asmuo nemano, kad ligoninei, kaip juridiniam asmeniui, 240 Eur yra žymi finansinė našta. Be to, bauda turėjo būti skaičiuojama už 6 savaites, taigi priteistina suma turėjo būti didesnė.

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

10.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjos prašymo neskirti baudos darbdaviui už Darbo ginčų komisijos sprendimo nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, šalys šių faktinių aplinkybių neginčija, kad Darbo ginčų komisija 2022 m. gegužės 6 d. priėmė sprendimą, kuriuo, be kita ko, nusprendė, kad sprendimo dalis dėl darbo užmokesčio išieškojimo R. S. iš VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės neviršijanti vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio, t. y. 1272,39 Eur (suma nurodyta neatskaičius mokesčių), vykdytina skubiai. Byloje nėra ginčo, kad minėtą sprendimą VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė gavo 2022 m. gegužės 18 d. 2022 m. birželio 20 d. suinteresuotas asmuo R. S. kreipėsi į darbo ginčų komisiją dėl nevykdomo skubiai vykdytino darbo ginčų komisijos 2022 m. gegužės 6 d. sprendimo Nr. DGKS, VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė sprendimą įvykdė 2022 m. birželio 28 d., tačiau Darbo ginčų komisija R. S. prašymu priėmė 2022 m. liepos 19 d. sprendimą Nr. DGKS-3389 darbo byloje Nr. APS-111-11773/2022, kuriuo pareiškėjai buvo paskirta 240 Eur bauda už Darbo ginčų komisijos 2022 m. gegužės 6 d. sprendimo Nr. DGKS-2161 darbo byloje Nr. 118-4879/2022 nevykdymą.

12.       Pagal DK 232 straipsnio 1 dalį, kai darbdavys nevykdo Darbo ginčų komisijos arba teismo sprendimo ar nutarties, darbuotojo prašymu Darbo ginčų komisija priima sprendimą skirti darbdaviui iki 500 eurų baudą už kiekvieną praleistą savaitę nuo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos iki įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už šešis mėnesius. Bauda priteisiama darbuotojo naudai. Darbo ginčų komisijos sprendimas skirti baudą yra vykdomasis dokumentas, vykdomas CPK nustatyta tvarka (DK 232 straipsnio 2 dalis).

13.       Darbdavio atsakomybė pagal aukščiau nurodytą straipsnį kyla esant tokioms sąlygoms: 1) darbdavys turi pareigą vykdyti (Darbo ginčų komisijos ir/ar teismo) sprendimą, 2) darbdavys šios pareigos nevykdo. Tai specialioji norma, kurios paskirtis yra ne išspręsti individualų ginčą, o užtikrinti (DGK ir / ar teismo sprendimo) vykdymą, nustatant sankcijas už savalaikį ir geranorišką jo nevykdymą bei kompensuojant darbuotojo nuostolius laiku negaunant priteistų sumų ar turint papildomų finansinių ir laiko sąnaudų kreipiantis į antstolius dėl priverstinio sprendimo vykdymo. 

14.       Nagrinėjamu atveju apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nesant pagrindo, konstatavo, kad ligoninė skubiai vykdytiną sprendimą delsė vykdyti 41 dieną. Pasak apeliantės, teisės aktai nenustato reikalavimo procesinį sprendimą įvykdyti iškart, tik sužinojus apie tokio dokumento priėmimą. Kadangi DK 231 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vieno mėnesio terminas nuo Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos pareikšti ieškinį teisme, apeliantės vertinimu, Darbo ginčų komisijos 2022 m. gegužės 6 d. sprendimą pareiškėjai gavus 2022 m. gegužės 18 d., teismas, skaičiuodamas delsimo terminą, termino skaičiavimo pradžia turėjo laikyti 2022 m. birželio 18 d.

15.       Apeliacinės instancijos teismas su tokiais pareiškėjos argumentais nesutinka. DK 230 straipsnio 1 dalyje nurodyta išlyga, jog Darbo ginčų komisijos sprendimas turi būti įvykdytas jam įsiteisėjus, išskyrus atvejus, kai jis ar sprendimo dalis turi būti įvykdyti skubiai.  CPK 282 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skubaus vykdymo atveju teismo sprendimas ar nutartis (ar jų dalys) pradedami vykdyti dar jiems neįsiteisėjus. Skubiai vykdytinų sprendimų ar nutarčių apskundimas jų vykdymo nesustabdo.

16.       Vadovaujantis aukščiau aptartomis normomis, akivaizdu, kad sprendimo dalis dėl 1272,39 Eur (su mokesčiais) turėjo būti pradėta vykdyti skubiai, t. y. sprendimui neįsiteisėjus, o ne nuo 2022 m. birželio 18 d., t. y. po mėnesio, kaip kad teigia pareiškėja. Dėl šios priežasties visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties motyvais, kad pareiškėja Darbo ginčų komisijos sprendimo, vykdytino skubiai, nevykdė 41 dieną, kas iš esmės reiškia delsimą, ir nors įstatymas nenustato termino, per kurį turi būti pradėtas vykdyti skubiai vykdytinas Darbo ginčų komisijos sprendimas, akivaizdu, kad 41 dienos terminas negali būti laikomas protingu terminu skubiai vykdytino sprendimo įvykdymui.

17.       Nors apeliantė atskirajame skunde delsimą vykdyti sprendimą siekia susieti su suinteresuoto asmens (darbuotojo) neveikimu, nurodydama, kad pats buvęs darbuotojas nesikreipė dėl sprendimo įvykdymo, neragino pareiškėjos, nesikreipė dėl priverstinio jo vykdymo proceso pradėjimo, nesidomėjo sprendimo vykdymu, tokie apeliantės argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir laikytini tik siekiu išvengti atsakomybės už skubaus Darbo ginčų komisijos sprendimo nevykdymą. Darbo ginčų komisijos sprendimas buvo nukreiptas būtent į pareiškėją, būtent jai buvo skirti įpareigojimai skubiai sumokėti buvusiam darbuotojui 1272,39 Eur (su mokesčiais) ir tai buvo tik pareiškėjos pareiga, kurios vykdymas niekaip nesietinas su darbuotojo veiksmais (darbuotojo raginimais darbdaviui ar kt.). Be to, pažymėtina, kad darbuotojas gali inicijuoti vykdymo procesą pateikdamas Darbo ginčų komisijos sprendimą priverstinai vykdyti antstoliui CPK 650 straipsnyje nustatyta tvarka. Tačiau darbuotojui, dėl jo specialaus, socialiai jautraus statuso, įstatymų leidėjas suteikia ir papildomus, labiau jo teises užtikrinančius teisių gynimo vykdymo procese būdus. Būtent tokiu teisių gynimo būdu pripažintinas ir DK 232 straipsnyje aptartas kreipimasis į Darbo ginčų komisiją dėl baudos darbdaviui skyrimo (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1333-945/2021). Todėl suinteresuoto asmens veiksmai, kreipiantis į Darbo ginčų komisiją dėl baudos skyrimo, negali būti laikomi neteisėtais ar prilyginami siekiui pasipelnyti, nes tokią teisę darbuotojui suteikia įstatymas.

18.       Atskirajame skunde taip pat nurodoma, kad pareiškėja yra įsteigta viešiesiems visuomenės poreikiams tenkinti, t. y. sveikatos priežiūros paslaugoms teikti, ji yra finansuojama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, o suinteresuotas asmuo ligoninėje dirbo mažiau nei penkerius metus, darbo sutartis buvo nutraukta dėl pasikartojančių darbo drausmės pažeidimų. Dėl to apeliantė nurodo, be kita ko, prašiusi teismo sumažinti paskirtos dydį.

19.       Apeliacinės instancijos teismai, sprendžiant klausimą dėl sankcijų darbdaviui taikymo, pagal analogiją vadovaujasi kasacinio teismo praktika, suformuota bylose dėl sankcijų darbdaviui taikymo už vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tokiais atvejais vertinama: 1) darbo santykių trukmė; 2) priteistinos sumos dydis; 3) darbdavio finansinė padėtis; 4) priteistinos išmokos dydžio reikšmė darbdavio kitų darbuotojų ir kreditorių interesams; 5) šalių elgesio įtaka teismo proceso trukmei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262-687/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d., nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-469/2015; 2017 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368-611/2017). Taigi teismas, spręsdamas dėl baudos skyrimo už Darbo ginčų komisijos sprendimo nevykdymą, turi įvertinti priežastis, dėl kurių darbdavys neįvykdė sprendimo.

20.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju įvertinus tiek Darbo ginčų komisijos sprendimu darbuotojui priteistos sumos dydį (1272,39 Eur (su mokesčiais)), tiek aplinkybę, kad pareiškėja yra juridinis asmuo, tiek tai, kad skubiai vykdytinas sprendimas įvykdytas po to, kai darbuotojas kreipėsi į Darbo ginčų komisiją dėl baudos skyrimo, negalima spręsti, kad 240 Eur baudos skyrimas už skubiai vykdytino sprendimo nevykdymą 41 dieną, yra neadekvati sankcija darbdavei.

21.       Nors apeliantė teigia, kad ši byla turėjo būti sustabdyta iki išsispręs šalių darbo ginčas teisme, jau minėta, kad DK 232 straipsnio 1 dalis yra specialioji norma, kurios paskirtis yra ne išspręsti individualų ginčą, o užtikrinti (DGK ir / ar teismo sprendimo) vykdymą, nustatant sankcijas už savalaikį ir geranorišką jo nevykdymą. Baudos skyrimo klausimas yra susijęs ne su darbdavio iš darbo santykių kylančių pareigų pažeidimu, bet su darbo ginčą išnagrinėjusio organo priimto sprendimo, kaip vykdytino dokumento DK 230 straipsnio 2 dalies, CPK 584 straipsnio prasme, nevykdymu ar netinkamu vykdymu. Todėl šiuo konkrečiu atveju, Darbo ginčų komisijai nusprendus dėl skubaus sprendimo vykdymo, darbo ginčo išsprendimo rezultatas kitoje byloje neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl DK 232 straipsnio 1 dalies taikymo ir baudos darbdavei skyrimo už delsimą vykdyti skubų Darbo ginčų komisijos sprendimą.

22.       Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas netenkino pareiškėjos prašymo dėl baudos neskyrimo, yra teisėta ir pagrįsta, tinkamai motyvuota ir atitinkanti CPK 291 straipsnio reikalavimus, priimta nepažeidžiant Darbo ginčų komisijos sprendimų vykdymą reglamentuojančių tesės normų, todėl naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. spalio 6 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. spalio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                            Dalia Pranckienė