Civilinė byla Nr. e2S-2285-614/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22923-2020-1
Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. rugsėjo 2 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės užsienio įmonės KL Logistic service spol. S. R. O. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės užsienio įmonės KL Logistic service spol. S. R. O. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „BIG TRANS“ dėl nuostolių atlyginimo ir palūkanų priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė užsienio įmonė KL Logistic service spol. S. R. O. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „BIG TRANS“ 1 503,00 Eur nuostolių atlyginimo, 8 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 23 d. nutartimi ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtą ir priteisė atsakovės naudai iš ieškovės 1 064,80 Eur bylinėjimosi išlaidų.
3. Teismas nurodė, kad išnagrinėjus bylą iš esmės, pasitvirtino atsakovės nurodomos aplinkybės, kad nagrinėjamas šalių ginčas kilo dėl atsakovės sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, nes nagrinėjant bylą iš esmės ieškovė rėmėsi vien tik atsakovės sutartinių įsipareigojimų nevykdymu ar netinkamu jų vykdymu. Pažymėjo, kad krovinio vežimo sutartimi šalys susitarė dėl sutartinio teismingumo, t. y. 2019 m. lapkričio 29 d. užsakymo 12 punktu (ieškovei pateikiant ofertą, o atsakovei priimant šią ofertą, įskaitant ir jos dalį dėl sutartinio teismingumo) šalys susitarė dėl sutarties vykdymo kilusius ginčus perduoti spręsti kompetetingam teismui pagal užsakovės (ieškovės) buveinės vietą (Civilinio proceso kodekso 32 straipsnis). Atsižvelgdamas į tai, teismas sutiko su atsakovės atsikirtimais, kad nagrinėjamas ginčas neteismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui, todėl ieškinį paliko nenagrinėtą (CPK 32 straipsnis, 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
4. Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartį. Nurodė, kad:
4.1. 2019 m. lapkričio 29 d. užsakymo 12 punkto sąlygos dėl sutartinio teismingumo atsakovė raštu nepatvirtino, t.y. šalys raštu nesusitarė dėl teismingumo, o įstatymas pripažįsta tik rašytine forma sudarytus susitarimus dėl teismingumo;
4.2. CMR važtaraštis yra įrodymas, kad buvo sudaryta vežimo sutartis ir krovinys perėjo vežėjo dispozicijon, o važtaraštyje nurodyta, kad krovinys vežamas pagal CMR Konvenciją;
4.3. nuostolius ieškovė patyrė vežimui pasibaigus, t. y. po to, kai krovinys buvo iškrautas sandėliavimui, o sutartyje buvo numatyta, kad sutartinis teismingumas taikomas tik užsakymo metu kilusiems ginčams;
4.4. atsakovė slėpė krovinio buvimo vietą, vengė atsakyti į ieškovės užklausimus, ir nebeketino tęsti vežimo.
5. Atsakovė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė ieškovės atskirąjį skundą atmesti, skundžiamą nutartį palikti galioti nepakeistą; priteisti iš ieškovės atsakovės naudai teisinės pagalbos išlaidas (423,50 Eur), turėtas atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimui. Nurodė, kad:
5.1. nėra ginčo dėl to, kad 2019 m. lapkričio 29 d. užsakymas (toliau – Užsakymas) su teismingumo sąlyga buvo atsakovei pateiktas, atsakovė neneigia jį gavusi, taip pat neneigia, kad pasitelkė vežėją Sajko d.o.o. Pati ieškovė bylos nagrinėjimo eigoje nesirėmė tuo, kad krovinio vežimas būtų buvęs pradėtas kito dokumento, nei minėtasis Užsakymas, pagrindu. Atsakovė neginčija, kad nebuvo pateikusi ieškovei pasirašytos Užsakymo kopijos, tačiau Užsakymo vykdymui pasitelkė vežėją Sajko d.o.o., kuris priėmė krovinį vežimui ir tokiu būdu Užsakymą pradėjo faktiškai vykdyti. Taigi, įvyko tiek oferta, tiek akceptas, kas leidžia teigti, kad susitarimas buvo sudarytas būtent Užsakymo (t.y. rašytinio dokumento) pagrindu;
5.2. ieškovė ginčija ne vežimo sutarties sudarymą Užsakymo pagrindu, bet išskiria vieną Užsakymo dėl sutartinio teismingumo sąlygą ir bando teigti, kad būtent ši Užsakymo sąlyga negalioja. Tačiau bylos nagrinėjimo eigoje ieškovė nereiškė procesinio reikalavimo pripažinti minėtą Užsakymo nuostatą negaliojančia, todėl nesant atitinkamo reikalavimo, minėtoji nuostata negali būti pripažįstama negaliojančia. Nesant tokio reikalavimo, atsakovė neturėjo pagrindo ir galimybės dėl jo pasisakyti atsiliepime į ieškinį ir kituose procesiniuose dokumentuose. Nors ir žinodama atsakovės poziciją teismingumo klausimu dar iš atsiliepimo į ieškinį, ieškovė ieškinio reikalavimų netikslino, todėl šis reikalavimas negali būti sprendžiamas ir apeliacinės instancijos teisme;
5.3. 2019 m. lapkričio 29 d. užsakymo projektą parengė ieškovė ir pateikė atsakovei elektroniniu paštu. Taigi, ir 12 punkte esančią sutartinio teismingumo sąlygą, kad ginčai sprendžiami pagal ieškovės buveinės vietą, į sutartį įtraukė pati ieškovė. Atsakovė jos iki vežimo pradžios neginčijo ir sutikdama Užsakymą vykdyti, alternatyvios teismingumo sąlygos nepasiūlė, todėl bet kokie argumentai, kad tokia sąlyga neatitinka tikrosios šalių valios, jei tokie būtų reiškiami iš ieškovės pusės, atmestini;
5.4. sprendžiant dėl skundžiamos nutarties panaikinimo, nei viena iš ieškovės atskirajame skunde paminėtų nutarčių negali būti taikoma dėl esminio ginčuose nagrinėtų faktinių aplinkybių neatitikimo;
5.5. ieškovė, teigdama, kad vežimo sutartis buvo sudaryta ir vykdoma ne sutarties, o CMR Konvencijos pagrindu, bei reikalaudama nuostolių atlyginimo, turėtų pagrįsti, kurių CMR Konvencijos nuostatų pagrindu šiuo konkrečiu atveju kyla atsakovės atsakomybė ir kaip CMR Konvencijos taikymas įtakotų teismingumo klausimą, tačiau tokių argumentų atskirajame skunde nėra;
5.6. net jei ginčas būtų sprendžiamas išimtinai pagal CMR Konvencijos nuostatas, ieškinys vis tiek turėtų būti paliekamas nenagrinėtu, tik kitu pagrindu, nesilaikius privalomos ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos, numatytos CMR Konvencijos 30 straipsnio 3 dalyje, t. y. ieškovei nepateikus pretenzijos per 21 dieną po krovinio pristatymo;
5.7. nepagrįsti atskirajame skunde ieškovės nurodyti argumentai, kad Užsakyme numatyta sutartinė teismingumo sąlyga taikytina ginčams, kurie atsidaro užsakymo vykdymo metu, o šiuo atveju nuostoliai patirti vežimui pasibaigus. Teigia, jog Užsakymo vykdymas turėjo pasibaigti pristačius krovinį gavėjui Slovakijoje, tačiau ieškovė vienašališkai nutraukė sutartį, perduodama krovinį kitam vežėjui. Tai, kad išlaidos buvo patirtos nutraukus sutartį, nereiškia, kad ginčas kilo po užsakymo įvykdymo, todėl ir šis ieškovės argumentas atmestinas;
5.8. teismo posėdžio metu apklausta liudytoja L. T. patvirtino, kad informacija apie krovinio buvimo vietą ieškovei buvo teikiama žodžiu ir nebuvo slepiama, o ir pati ieškovė pripažino žinojusi, kur yra jo krovinys, todėl ieškovės argumentai dėl tariamo vengimo teikti informaciją apie krovinio buvimo vietą, neatsiliepimą į skambučius atmestini kaip nepagrįsti.
Apeliacinės instancijos teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
7. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas ar pagrįstai ir teisėtai pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtą, nuspręsdamas, kad krovinio vežimo sutartimi šalys susitarė dėl sutartinio teismingumo, t. y. 2019 m. lapkričio 29 d. užsakymo 12 punktu šalys susitarė dėl sutarties vykdymo kilusius ginčus perduoti spręsti kompetentingam teismui pagal užsakovės (ieškovės) buveinės vietą (CPK 32 straipsnis), o ieškinys pateiktas atsakovės buveinės teismui, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismui šis ginčas neteismingas.
9. Ieškovė atskiruoju skundu ginčija skundžiamą nutartį, teigdama, kad atsakovė 2019 m. lapkričio 29 d. užsakymo sąlygų nepatvirtino, todėl 12 punktu nustatyta sąlyga dėl teismingumo negalioja; CMR važtaraštis yra vežimo sutartį ir jos sąlygas patvirtinantis dokumentas, kuris yra įrodymas, kad yra sudaryta vežimo sutartis ir kad krovinys perėjo vežėjo dispozicijon; nuostolius apeliantė patyrė vežimui pasibaigus, tuo tarpu, užsakymo 12 punkte buvo nurodyta, jog sutartinis teismingumas taikomas tik užsakymo vykdymo metu kilusiems ginčams; atsakovė vežimo sutartį vykdė nesąžiningai ir sąmoningai darė žalą ieškovei.
10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šiuo atveju ginčas yra kilęs iš tarptautinio krovinių vežimo teisinių santykių. Taisyklės dėl ginčų, kylančių iš tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarčių, jurisdikcijos yra nustatytos CMR konvencijos 31 straipsnio 1 dalyje. Aptariamoje normoje nurodyta, kad visais ginčytinais klausimais, kilusiais dėl vežimo, patenkančio į šios konvencijos veikimo sritį, ieškovas, be teismų, esančių konvencijos šalyse dalyvėse, gali kreiptis į teismus valstybės, kurios teritorijoje: a) atsakovas turi nuolatinę gyvenamąją vietą, firmos būstinę ar filialą arba agentūrą, kuriems tarpininkaujant buvo sudaryta vežimo sutartis, arba b) yra krovinio priėmimo vežti vieta arba numatyta pristatymo vieta. Šioje nuostatoje taip pat aiškiai įvardinta, kad į kitus teismus kreiptis negalima.
11. Šiuo atveju byloje nėra ginčo, kad atsakovės registruotos buveinės vieta yra Lietuvoje, o krovinys turėjo būti pristatytas ieškovei (Slovakijoje). Esant tokioms aplinkybėms, ieškinys atsakovei pagal pirmiau minėtas CMR konvencijos nuostatas galėtų būti reiškiamas tiek Lietuvos, tiek ir Slovakijos teismuose. Tačiau byloje kilo ginčas dėl šalių sulygto sutartinio teismingumo. Ieškovės įsitikinimu, 2019 m. lapkričio 29 d. užsakymo 12 punktu nustatyta sąlyga dėl teismingumo negalioja, nes atsakovė šio užsakymo nepatvirtino. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka.
12. Pagal CK 6.162 straipsnio 1 dalį sutartis yra sudaroma pateikiant pasiūlymą (ofertą) ir priimant pasiūlymą (akceptą) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais. Sutarties sudarymui ir galiojimui iš esmės pakanka, kad šalys susitartų dėl esminių sąlygų (CK 6.162 straipsnio 2 dalis). CK 6.192 straipsnio 3 dalis nustato, kad sutartis gali būti sudaroma priimant vykdyti užsakymą, todėl užsakymas yra laikomas rašytine sutarties forma.
13. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 29 d. ieškovė KL Logistic Service spol s. r.o. pateikė atsakovei (vežėjai) UAB „BIG TRANS“ pasirašytą ir bendrovės antspaudu patvirtintą užsakymą dėl tarptautinio krovinio pervežimo. Šio užsakymo 13 punkte įrašytas prašymas per 30 min. atsiųsti užsakovei šios sutarties kopiją, patvirtinančią užsakymą. Taip pat nurodyta, kad per 30 min. nuo užsakymo gavimo neatsiuntus faksu rašytinio atsisakymo priimti užsakymą (nurodant atsisakymo priežastį), bus laikoma, kad užsakymas priimtas vykdyti. Tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovė užsakymą priėmė ir pradėjo vykdyti. Iš teismui pateikto CMR važtaraščio matyti, kad 2019 m. gruodžio 5 d. krovinį iš siuntėjo paėmė atsakovės UAB „BIG TRANS“ pasamdytas vežėjas SAJKO d.o.o. Už krovinio pervežimą ieškovė 2016 m. gruodžio 6 d. sumokėjo atsakovei 2019 m. lapkričio 29 d. užsakyme nurodytą 1 500 Eur sumą.
14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios nutarties 13 punkte nustatytos aplinkybės ir aptarti įrodymai suteikia pagrindą išvadai, kad 2019 m. lapkričio 29 d. užsakymą atsakovė patvirtino pradėjusi jį vykdyti. Taigi, įvyko tiek oferta, tiek akceptas, kas leidžia teigti, kad susitarimas buvo sudarytas būtent 2019 m. lapkričio 29 d. užsakymo (t.y. rašytinio dokumento) pagrindu.
15. Kaip jau buvo minėta, 2019 m. lapkričio 29 d. užsakymu šalys susitarė dėl sutartinio teismingumo, t. y. šio užsakymo 12 punktu šalys susitarė dėl sutarties vykdymo kilusius ginčus perduoti spręsti kompetentingam teismui pagal užsakovės (ieškovės) buveinės vietą (Civilinio proceso kodekso 32 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, kad ši sąlyga buvo įrašyta būtent pačios ieškovės, kuri ir parengė visą užsakymą, iniciatyva. Pati ieškovė šį užsakymą patvirtino antspaudu ir atsakingo asmens parašu.
16. Pažymėtina, kad šalių susitarimas dėl ginčo nagrinėjimo jurisdikcijos yra privalomas šalims, todėl kai šalys yra sudariusios susitarimą dėl ginčo nagrinėjimo jurisdikcijos, teismas, visų pirma, turi įvertinti, ar keliamas ginčas patenka į tokio šalių susitarimo turinį. Nagrinėjamu atveju šalių keliamas ginčas iš esmės kyla iš 2019 m. lapkričio 29 d. užsakymo netinkamo vykdymo (neįvykdymo), kurio 12 punktu šalys susitarė dėl sutarties vykdymo kilusius ginčus perduoti spręsti kompetentingam teismui pagal užsakovės (ieškovės) buveinės vietą. Todėl nustačius, kad ieškovės keliamas ginčas kyla iš 2019 m. lapkričio 29 d. užsakymo, visų pirma, turi būti taikoma jame nustatyta ginčų nagrinėjimo jurisdikcijos nuostata. Šalys byloje nepateikė duomenų, kad ginčų nagrinėjimo jurisdikcijos nuostata 2019 m. lapkričio 29 d. užsakyme buvo pakeista ar panaikinta, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ginčo jurisdikcija turi būti nustatoma pagal 2019 m. lapkričio 29 d. užsakyme numatytą sutartinį teismingumą pagal užsakovės (ieškovės) buveinės vietą.
17. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o ginčijama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
18. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
19. Atmetus atskirąjį skundą, ieškovei nėra atlyginamos jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.
20. Atsakovė už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą patyrė 423,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) maksimalaus dydžio, todėl nėra pagrindo jas mažinti. Ieškovės atskirojo skundo netenkinus, atsakovei iš ieškovės priteistinos 423,50 Eur apeliaciniame teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis).
Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
n u t a r i a:
Atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Big trans“, j. a. k. 301718533, iš ieškovės užsienio įmonės KL Logistic service spol. S. R. O., įmonės kodas 50477,668, PVM mokėtojo kodas SK 2120340882, 423,50 Eur (keturis šimtus dvidešimt tris eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėja Eglė Surgailienė