Civilinė byla Nr. e2-1242-656/2017
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01662-2016-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.1.5.; 3.2.6.1.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
Lietuvos Respublikos vardu
2017 m. sausio 25 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ ieškinį atsakovui UAB „Ferogama“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo,
n u s t a t ė :
- Ieškinio argumentai ir reikalavimai
- Ieškovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ padavė ieškinį atsakovui UAB „Ferogama“ dėl 51 516,04 Eur skolos, 2 587,32 Eur delspinigių, 1 028 Eur žyminio mokesčio ir 6 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo. Ieškovo reikalavimai kildinami iš tarp šalių 2015-06-15 sudarytos Vežimų organizavimo ir privažiuojamojo kelio naudojimo sutarties Nr. 316V/SV(DK)-124.
- Ieškovas nurodė, kad atsakovo skola susidarė neapmokėjus krovinių saugojimo mokesčių ir mokesčių už privačių vagonų buvimą viešosios geležinkelių infrastruktūros keliuose. 2016 m. kovo mėn. į stotį atvykus atsakovui skirtiems vagonams ieškovas suteikė krovinių vežimo bei kitas papildomas, su krovinių vežimu susijusias, paslaugas. Vagonų atvarymo į privažiuojamuosius kelius buvo įformintas surašant vagonų atvarymo – nuvarymo žiniaraščius, kuriuos pasirašė atsakovo atstovas. Jokių pastabų dėl netinkamai nurodyto vagonų atvarymo momento nėra nurodyta. Tačiau laikas, kurį buvo teiktos tam tikros paslaugos (krovinių saugojimo, privačių vagonų buvimo viešosios geležinkelių infrastruktūros keliuose) yra nurodytas įforminus bendruosius aktus. Bendruosius aktus atsakovo atstovas atsisakė pasirašyti, nurodydamas, jog bus kreipiamasi į ieškovo Krovinių vežimo direkciją dėl mokesčių už papildomas paslaugas sumažinimo, tačiau jokių kitų pastabų dėl neteisingo ar netinkamo mokesčių skaičiavimo nebuvo pateikta. Atsakovo atstovo atsisakymas pasirašyti bendruosius aktus taip pat yra įformintas surašant bendruosius aktus Nr. 37-1600852, Nr. 37-1600949 ir Nr. 37-1600986.
- Pagal pirminius apskaitos dokumentus, kuriais buvo įformintas papildomų paslaugų atsakovui teikimas, 2016-03-31 buvo išrašyta ir atsakovui pateikta PVM sąskaita faktūra serija FAC1 Nr. 097968. Iš viso atsakovui buvo suteikta paslaugų už 82 280,42 Eur. Kartu su sąskaita, kaip tai numatyta sutarties 6.1.1, punkte, buvo pateiktas priedas, kuriame detalizuojami važtos ir papildomų paslaugų mokesčiai. Dalį sąskaitos atsakovas apmokėjo, 2016-04-15 pervesdamas 21 328,92 Eur ir 2016-06-30 pervesdamas 9435,46 Eur (8 priedas). Tačiau atsakovas neatsiskaitė už krovinių saugojimo paslaugas – 43 808,88 Eur ir už privačių vagonų buvimą viešosios geležinkelių infrastruktūros keliuose – 7 707,16 Eur. Todėl vadovaujantis Sutarties 4.1.1 p., 4.1.2 p., 4.6 p., 4.10 p. ir Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso (toliau – GTK) 48, 55 str., CK 6.189 str. 1 d., iš viso atsakovas liko skolingas ieškovui 51 516,04 Eur. Pažymi, kad ieškovo reikalaujami mokesčiai nėra nauji, jų skaičiavimo tvarka atsakovui buvo žinoma ir anksčiau, atsakovas šiuos mokesčius be jokių pretenzijų mokėjo tiek iki 2016 m. kovo mėnesio, tiek pagal vėliau išrašytas kitas sąskaitas faktūras.
- Pagal Sutarties 6.2.1 p. ir 8.1 p. nuostatas, ieškovas atsakovui paskaičiavo delspinigius nuo atitinkamu laikotarpiu neapmokėtos skolos ir pateikė delspinigių sąskaitas 2016-04-30 Nr. 54A, 2015-06-01 Nr. 70, 2016-07-01 Nr. 83, 2016-07-01 Nr. 842016-07-08 Nr. 87 iš viso 2 548,32 Eur delspinigių sumai.
II. Atsakovo atsikirtimų argumentai
5. Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašo išreikalauti iš ieškovo įrodymus, pagrindžiančius krovinio saugojimo sąnaudas, patirtus nuostolius dėl saugojimo, išlaidų pagrindimą dėl reikalaujamo mokesčio už privačių vagonų buvimą viešosios geležinkelių infrastruktūros keliuose, kadangi šie duomenys gali būti tik pas ieškovą.
6. Nurodė, kad 2016 m. kovo mėn. vagonų su kroviniais srauto netikėtas padidinimas iš atsakovo klientų Baltarusijoje nulėmė situaciją, kai atsakovui atvaryti vagonai su kroviniais buvo iškrauti per ilgesnį laikotarpį nei numatyta sutartiniuose įsipareigojimuose. Visą prastovos laikotarpį iki vagonai buvo iškrauti, atsakovas aktyviai bendradarbiavo su ieškovu ir siekė pašalinti vagonų prastova sukeltus padarinius kiek įmanoma greičiau priimdamas ir iškraudamas visą atvykusį krovinį. Tačiau ieškovas išrašė atsakovui sąskaitą faktūrą Nr.097635, pareikalaudamas apmokėti itin didelę 82 280,42 Eur sumą už suteiktas paslaugas vagonų prastovos laikotarpyje, iš kurių 43 808,88 Eur buvo už saugojimo paslaugų suteikimą ir 7 707,16 Eur už privačių vagonų buvimą viešosios geležinkelių infrastruktūros keliuose. Atsakovas dalį sąskaitos apmokėjo, o dėl likusios dalies ne kartą teikė ieškovui pastabas dėl paskaičiuotų mokesčių abejotinų dydžių, todėl ieškovas nepagrįstai nurodo, kad atsakovas niekada neteikė pastabų dėl ieškovo neteisingo ar netinkamo mokesčių skaičiavimo.
7. Atsakovas sutinka, kad Sutarties 4.6 p. yra numatyta geležinkelio bendrovės teikiama krovinių saugojimo paslauga, tačiau ieškovas šios paslaugos nesuteikė ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog vagonų prastovos atveju jis būtų šią paslaugą suteikęs. Teismui pateiktuose bendruose aktuose esantis įrašas krovinio saugojimo paslaugos suteikimo nepatvirtina, ir ieškovas nenurodė, kuo konkrečiai pasireiškė jo įvardijamos saugojimo paslaugos, už kurias yra reikalaujama apmokėjimo, t.y. nei paminėtoje sąskaitoje – faktūroje, nei ieškinyje nėra detalizuojama, kokie konkretūs ieškovo veiksmai buvo atlikti, kurie sudarytų saugojimo paslaugų turinį. Atsakovas nėra patvirtinęs šių paslaugų atlikimo ar prašęs jų suteikti. Tarp šalių nesusiklostė tarpusavio teisiniai santykiai dėl krovinio saugojimo paslaugų teikimo. Ieškovas galėtų reikšti pretenzijas tik už iškrautino krovinio laikymą, bet ne už jų saugojimą. Ieškovas, atsakydamas į atsakovo rašte nurodytus argumentus, 2016 m. birželio 28 d. raštu Nr. 2-2204 “Dėl vežimų organizavimo ir privažiuojamojo kelio naudojimo sutarties vykdymo” pripažino, kad krovinių saugojimas ir krovinių laikymas yra skirtingos paslaugų rūšys, taip pat ieškovas pripažino, jog AB “Lietuvos geležinkeliai” mokestinėje politikoje nėra įtvirtinto atlyginimo dydžio už krovinių laikymą, o ieškovo patvirtintas “Papildomų paslaugų susijusių, su krovinių vežimu, kainynas PP-LG nenumato, jokių papildomų mokesčių už krovinių laikymą. Taigi aplinkybė, kad ieškovas savo mokestinėje politikoje dėl teikiamų paslaugų tarifų geležinkelio transportu gabenant krovinius nėra numatęs mokestinio tarifo už krovinių laikymą vagonuose, kai nėra sudarytos krovinių pasaugos sutarties ar krovinio gavėjo pavedimo, nesuteikia teisės reikalauti mokesčio už krovinių saugojimo paslaugas, kurių nėra atsakovui suteikęs. Todėl Sutarties 4.6 p. nuostatos, kiek jos yra susijusios su krovinių saugojimo paslaugų apmokėjimu, atsakovo atžvilgiu gali būti taikomos tik toje apimtyje, kiek jos atitinka GTK 55 str. 2 d. nuostatas.
8. Krovinių saugojimas (pasauga) yra savarankiška paslaugos rūšis, kuriai taikytinos CK 6.830 str. normos. Atsakovui su ieškovu nesutarus dėl būtinų pasaugos sutarčiai taikomų sąlygų ir nuostatų, dėl tokios sutarties dalyko, ieškovo ir atsakovo teisių, pareigų, atlyginimo dydžio, ieškovas negali reikalauti apmokėti už tariamai atsakovui suteiktas krovinių, esančių vagonuose, saugojimo paslaugas. Ieškovui ir atsakovui nesudarius atskiro susitarimo (kaip numatyta GTK 55 str. 2 d.) dėl krovinio saugojimo paslaugų teikimo, šių paslaugų turinio ir pobūdžio, neįtvirtinus ir neaptarus visų tokiai paslaugai privalomų sąlygų pagal CK nuostatas, nepranešus atsakovui apie jam priklausančio krovinio atžvilgiu taikomą paslaugą, ieškovo teiginiai, kad jis yra suteikęs krovinių saugojimo paslaugas atsakovui, yra nepagrįsti, todėl ieškovas neteisėtai reikalauja apmokėjimo.
9. Ieškovo reikalaujamas mokestis už privačių vagonų buvimą viešosios geležinkelių infrastruktūros keliuose priskirtinas rinkliavoms, skirtoms viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui už jo teikiamas paslaugas, o ne ieškovui, kaip krovinio vežėjui, vykdančiam krovinių vežimo geležinkelio transportu licencijuotą veiklą (GTK 10 str. 1 d.). Už viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teikiamas paslaugas rinkliavų dydžių nustatymo taisykles nustato Vyriausybė, o ne krovinio vežėjas. Konkrečių rinkliavų dydžius nustato Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos (GTK 25 str. 2, 3 d. d.). Ieškovo nustatyto mokesčio dydis ieškovo patvirtintame Papildomų paslaugų susijusių su krovinių vežimu kainyne PP-LG prieštarauja GTK 25 str. reikalavimams ir šio kodekso normos reikalavimus įgyvendinantiems kitiems poįstatyminiams teisės aktams – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 5 d. nutarimui Nr. 1474 ir 2015 m. gruodžio 9 d. Valstybinės geležinkelio inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko įsakymui Nr. V-232 “Dėl rinkliavų už viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teikiamas paslaugas dydžių nustatymo”. Taigi mokesčio už privačių vagonų buvimą viešosios geležinkelio infrastruktūros keliuose įtraukimas į Sutarties 4.1.1. punktą prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 1.80 str.) ir ieškovas neįgijo teisės reikalauti iš atsakovo sumokėti mokestį už privačių vagonų buvimą viešosios geležinkelių infrastruktūros keliuose aukščiau paminėtos sutarties sąlygomis (Sutarties 4.1.1.p. 2 d.).
10.Ieškovas, reikalaudamas iš atsakovo priteisti mokesčius už krovinio saugojimo paslaugas, kurios realiai nebuvo suteiktos, bei sumokėti ieškovui nepriklausantį mokestį už privačių vagonų buvimą viešosios infrastruktūros keliuose, vadovaujantis sudarytos sutarties nuostatomis, kurių esminės sąlygos parengtos išskirtinai ieškovo interesais, atsakovo nuomone, elgiasi nesąžiningai ir naudojasi išskirtine savo, kaip krovinių vežėjo ir viešosios geležinkelio infrastruktūros valdytojo situacija krovinių geležinkelio transportu pervežimo rinkoje.
- Dublike ir triplike pateikti šalių argumentai
11. Dublike ieškovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ nurodė, kad atsakovas neginčija nei jam atvykusių vagonų kiekio, nei aplinkybės, kiek laiko vagonai prastovėjo stoties keliuose. Atsakovas nurodytuose raštuose ir atsiliepime nenurodė jokių suteiktų paslaugų apskaitos įforminimo klaidų, taip pat neginčija to, jog buvo taikyti ne tokie įkainiai ir koeficientai, kaip reglamentuota sutarties 4.10 punkte ir Kainyne PP-LG, dėl ko būtų galima teigti, jog mokesčiai atsakovui pagal sutartį buvo paskaičiuoti netinkamai ar neteisingai. Pažymi, kad šio ginčo dalykas yra tarp šalių pasirašytos sutarties nuostatų taikymas, taigi ginčas yra susijęs su sutarties aiškinimu. Būtent atsakovo pareiga užtikrinti tinkamą atvykusių vagonų iškrovą, o vagonams likus stovėti stoties keliuose, atsakovui tenka pareiga mokėti sutartyje nustatytus mokesčius.
12.Atsakovas nepagrįstai susiaurina sutarties reguliavimo dalyką, nurodydamas, kad sutartis nustato, šalių tarpusavio santykius varant vagonus iš ieškovui priklausančio stoties kelio į atsakovui priklausantį privažiuojamąjį kelią, kadangi sutartis reguliuoja ne tik krovinių vežimo santykius, bet ir kitų papildomų paslaugų, tarp jų ir privačių vagonų buvimo viešosios geležinkelių infrastruktūros keliuose bei krovinių saugojimo, teikimą bei mokesčių už jas skaičiavimo ir atsiskaitymo tvarką. Pagal sutarties nuostatas, krovinių saugojimo mokesčiai skaičiuojami tuo atveju, jei vagonai ne dėl bendrovės kaltės nėra varomi į klientų privažiuojamuosius kelius. Pažymi, kad sutartyje nenumatyta, jog klientai atlygina kroviniu saugojimo išlaidas, kurias kiekvienu konkrečiu atveju ieškovas turėtų pagristi, sutartis numato, jog tais atvejais, kai į stotį atvykę vagonai su kroviniais nėra iškart varomi į klientų privažiuojamuosius kelius, pradedamas skaičiuoti vagonų saugojimo mokestis.
13.Atsakovas, ginčydamas savo pareigą mokėti mokesčius, remiasi įvairiomis saugojimą reglamentuojančiomis teisės normomis, nors jos visiškai netaikomos šiuo atveju, t.y. tarp šalių susiklostė ne pasaugos, o vežimų organizavimo geležinkelių transportu teisiniai santykiai. Pažymi, kad CK 6.807 str. 2 d. nustatyta, jog vežimo sąlygas nustato šis kodeksas, atskirų transporto šakų kodeksai ir kiti įstatymai, Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys bei kiti transporto teisės aktai. Atsakovas teisingai nurodo, pagal GTK 46 str., jeigu ne dėl geležinkelio įmonės (vežėjo) kaltės vagonai ar konteineriai negali būti pateikti siuntėjui (gavėjui), siuntėjas (gavėjas) privalo mokėti geležinkelio įmonės (vežėjo) nustatytą atlyginimą už vagonų ar konteinerių naudojimą ir krovinių saugojimą. Šiuo atveju, krovinio saugojimo mokestis yra reglamentuotas, jo skaičiavimo tvarka ir atsakovo prievolė jį mokėti yra reglamentuota Vežimų organizavimo sutartyje, todėl joks atskiras susitarimas neturėjo būti sudarytas, o ieškovo teisė skaičiuoti šį mokestį grindžiama ne tik sutartimi, bet ir GTK 46, 48 ir 55 str. Krovinių vežimo tarifus ir kitų paslaugų įkainius nustato geležinkelio įmonė. Pažymi, kad vežėjas kiekvienu konkrečiu atveju neturi atskirai pagrįsti įkainio, nes tai yra nustatytas mokesčio, reglamentuoto sutartyje, įkainis, vienodai taikomas visiems klientams, pasirašiusiems su vežėju vežimų organizavimo ir privažiuojamojo kelio naudojimo sutartis.
14.Atsakovas netinkamai traktuoja ir supranta pačią rinkliavos sąvoką ir kokie subjektai moka rinkliava viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui. Pažymi, kad privačių vagonų buvimo viešosios geležinkelių infrastruktūros keliuose mokestis nėra kokia nors atskira rinkliava, todėl negalima teigti, jog vagonų buvimo viešosios geležinkelių infrastruktūros keliuose mokestis atskirai turėtų būti nustatytas Valstybinės geležinkelio inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos. Šio ginčo atveju svarbu išsiaiškinti, kokie subjektai moka rinkliavą. Rinkliavų nustatymo taisyklėse aiškiai nurodyta, kad rinkliavą moka geležinkelio įmonės (vežėjai). Atsakovas nėra geležinkelio įmonė (vežėjas), todėl pagal nustatytą teisinį reglamentavimą atsakovas negali mokėti rinkliavų už naudojimąsi viešąją geležinkelio infrastruktūra tiesiai viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui, kadangi šių rinkliavų mokėtojas gali būti tik vežėjas. Sutarties nuostatos yra aiškios ir nedviprasmiškos, o mokesčio reglamentavimas ieškovo patvirtintame Kainyne PP-LG yra pagristas atsakovo, kaip vežėjo, veiklos sąnaudomis, susijusiomis su galimybe naudotis viešąja geležinkeliu infrastruktūra, todėl privačių vagonų buvimo mokesčio nustatymas yra teisėtas ar pagristas.
15.Atsakovas, teigdamas, kad ieškovas yra nesąžiningas ir piktnaudžiauja dominuojančia padėtimi, nenurodė, kokiais veiksmais ieškovas tariamai varžo atsakovo galimybes veikti geležinkelių transporto rinkoje, be to, atsakovas nėra geležinkelio įmonė (vežėjas). Šiuo atveju sutarties objektas yra krovinių vežimas ir su tuo susijusių paslaugų teikimas. Vienintelė sritis, kurioje galbūt galėtų būti nagrinėjamas tariamas konkurencijos pažeidimas, yra krovinių saugojimo ir privačių vagonų buvimo viešosios geležinkelių infrastruktūros keliuose mokesčių įtraukimas į vežimų organizavimo sutartis. Tačiau akivaizdu, kad krovinių saugojimo mokestis susidaro iš vežėjo pareigos užtikrinti krovinio išsaugojimą iki jo atidavimo krovinio gavėjui, o privačių vagonų buvimo viešosios geležinkelių infrastruktūros keliuose mokestis taip pat akivaizdžiai susijęs su vežimų geležinkelio transportų organizavimu. Ieškovas taiko mokesčius visiems klientams, taip užtikrindamas vienodas krovinių vežimo ir papildomų paslaugų teikimo sąlygas.
16. Triplike atsakovas UAB ,,Ferogama“ nurodė, kad ginčas tarp ieškovo ir atsakovo kyla ne dėl atitinkamų sutartyje numatytų įkainių ar koeficientų dydžio, o apskritai dėl paslaugų suteikimo fakto, t.y., kad ieškovas realiai neteikė krovinio saugojimo paslaugų, o tik skaičiavo tarifą už tariamai krovinio saugojimo suteiktas paslaugas. Atsakovas nesutinka ir su ieškovo paskaičiuotu mokesčiu vien tik už vagonų buvimą viešosios geležinkelių infrastruktūros keliuose.
17.Pažymi, kad atsakovas visada mokėjo jam paskirtus mokesčius, kadangi ieškovo išrašytos sąskaitos atsakovui visada buvo pagrįstos ir jokių abejonių dėl suteiktų paslaugų nekėlė. Ginčo atvejis yra visiškai kitoks tiek dėl susiklosčiusios situacijos (krovinio prastovos), tiek dėl ieškovo reikalaujamos apmokėti sumos. Ieškovui pareikalavus apmokėti paskaičiuotus mokesčius už krovinio saugojimą, akivaizdu, kad tapo neaišku, kada ir kokiu būdu ieškovas saugojo atsakovui priklausanti krovinį. Ieškovo manymu, vien aplinkybė, kad atsakovas pripažįsta susiklosčiusią situaciją dėl krovinio prastovos, todėl privalo sutikti su visų sąskaitoje faktūroje paskaičiuotų mokesčių pagrįstumu. Atsakovas niekada neginčijo susiklosčiusios situacijos, dėl kurios nebuvo pajėgus užtikrinti savalaikį netikėtai paduotų didesnio kiekio atvykusių vagonų iškrovą. Atsakovas jau yra sumokėjęs visus papildomai atsiradusius mokesčius, susijusius su krovinio prastova, tačiau ginčas kilo tik dėl saugojimo paslaugų suteikimo ir mokesčių už privačių vagonų buvimą viešosios geležinkelių infrastruktūros keliuose paskaičiavimo pagrįstumo. Visais atvejais, kai atsakovui kyla abejonės dėl tam tikrų paslaugų suteikimo fakto buvimo, jis turi teisę pareikalauti, kad ieškovas pagrįstų suteiktas paslaugas ir visas patirtas išlaidas dėl šių paslaugų suteikimo ir gauti išsamią informaciją, kai kyla abejonių dėl sulygtų paslaugų apimties ir kainos aiškumo.
18.Ieškovas tiek dublike, tiek ieškinyje nepagrįstai vagonų prastovą prilygina krovinio saugojimo paslaugos suteikimui, skaičiuojant saugojimo mokesčius ir reikalaujant jų apmokėjimo. Atsakovas yra ieškovui apmokėjęs visus mokesčius susijusius, būtent su vagonų stovėjimu ilgesnį nei numatyta sutartyje laiką (prastovos laiką). Bendrieji aktai, kuriais remiasi ieškovas, nurodo vagonų stovėjimo laiką, tačiau juose nėra fiksuojamos saugojimo paslaugos, jų suteikimo laikas bei pobūdis. Atsakovo nuomone, nepagrįsti yra ieškovo teiginiai ir reikalavimai dėl mokesčių priteisimo už vagonuose esančių krovinių saugojimą, kadangi pats ieškovas 2016 m. birželio 28 d. rašte Nr. 2-2204 „Dėl vežimų organizavimo ir privažiuojamojo kelio naudojimo sutarties vykdymo“, sutiko su atsakovo nurodyta pastaba, kad krovinių saugojimas ir krovinių laikymas yra skirtingos paslaugų rūšys. Ieškovas taip pat rašte pažymėjo, kad ieškovo mokestinėje politikoje nėra įtvirtinto atlyginimo dydžio už krovinių laikymą bei sutiko, kad mokesčiai už vagonuose esačių krovinių saugojimą atsakovo atžvilgiu nebuvo skaičiuojami.
19.Ieškovas, nurodydamas, kad tarp šalių susiklostė ne pasaugos, o vežimų organizavimo geležinkelio transportu teisiniai santykiai, neatsižvelgia į aplinkybę, kad iš pagrindinės vežimo sutarties šiuo atveju kyla ir pasaugos teisiniai santykiai, todėl yra nepagrįstas ieškovo reikalavimas mokėti krovinio saugojimo mokesčius, atsižvelgiant vien tik į paties ieškovo patvirtintame Kainyne nustatytą saugojimo paslaugos tarifą, nepriklausomai nuo pasaugos paslaugos suteikimo fakto ir realiai suteiktas saugojimo paslaugas. saugojimo paslaugų suteikimui sutartyje yra skirtas tik vienas 4.6. punktas, nurodantis, kad jeigu į stotį atvežti vagonai su kroviniais ne dėl bedrovės kaltės stovi viešosios geležinkelių infrastruktūros keliuose, klientas moka bendrovei krovinių saugojimo mokesčius pagal bendrovės nustatytą tvarką ir nustatytus įkainius.
20.Vežimų organizavimo ir privažiuojamojo kelio naudojimo 2015-06-15 sutarties šalys nebuvo susitarusios dėl vienos iš esminės šios sutarties sąlygos – dėl krovinio saugojimo paslaugos teikimo geležinkelio įmonės iniciatyva nesant krovinio gavėjo pavedimui ar susitarimui dėl krovinio saugojimo. Nors ieškovas ginčija ir nesutinka kad su atsakovu, kad turėjo būti detaliai suderintos visos saugojimo paslaugų teikimo sąlygos ir aplinkybės bei nurodo, kad atskira sutartis pagal GTK 55 str. 2 d. ginčo atveju neturėjo būti sudaryta, tačiau apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, ieškovas pažymi, kad ieškovo teisė skaičiuoti šį mokestį grindžiama ne tik sutartimi, bet ir vadovaujantis GTK 46, 48 bei 55 str., tačiau GTK 55 str. 2 d. nurodyta, kad jeigu krovinio gavėjas per 10 darbo dienų nuo pranešimo apie jo vardu gautą krovinį jo neatsiima ir neduoda pavedimų geležinkelio įmonei (vežėjui) ar nesudaro sutarties dėl krovinio saugojimo, geležinkelio įmonė (vežėjas) turi teisę gavėjo sąskaita iškrauti krovinį ir jį saugoti. Toks teisinis reglamentavimas patvirtina geležinkelio įmonės, kaip krovinio vežėjo, teisę gauti mokestį už krovinio saugojimą tik tuo atveju, kai yra gautas krovinio gavėjo pavedimas krovinį saugoti ar sudaroma sutartis dėl krovinio saugojimo. Šiuo konkrečiu atveju atsakovas nedavė ieškovui pavedimo krovinį saugotis ir nebuvo sudaryta atskira krovinio saugojimo sutartis. Atsakovas pažymi, kad ieškovas krovinio saugojimo paslaugos suteikimą vertina abstrakčiai, nesiedamas su krovinio pasaugos paslaugos realiu suteikimu kitai sutarties šaliai, o saugojimo mokesčių mokėjimą sieja su abstrakčia ir formalia prievole mokestį šį mokestį pagal tarifą nepriklausomai ar pasaugos paslauga buvo teikiama, ar nebuvo. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų kaip ieškovas siekė apsaugoti atsakovui priklausantį krovinį ir kuo konkrečiai pasireiškė ieškovo, kaip vežėjo atsakomybė.
21.Ieškovas dublike neatskleidė teisinio pagrindo reikalauti iš atsakovo vagonų buvimo viešosios infrastruktūros kelyje mokesčio, kai šis mokėjimas priskirtinas viešosios geležinkelio infrastruktūros valdytojo naudai, kurį moka ne krovinio gavėjai, o krovinių vežimo geležinkelio transportu paslaugas teikiančios įmonės. Mokesčių, susijusių su viešosios geležinkelio infrastruktūros valdytojo teikiamomis paslaugomis nustatymas yra ne ieškovo, kaip krovinio vežėjo kompetencijoje, o Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos kompetencijoje. Ieškovas, dublike tvirtindamas, jog kaip vežėjas privalantis mokėti mokesčius už privačių vagonų buvimą viešosios geležinkelių infrastruktūros keliuose viešosios infrastruktūros valdytojui, nepateikia jokių įrodymų, kad atitinkami mokesčiai buvo ieškovo sumokėti ir dėl to jis reikalauja šio mokesčio sumokėjimo kompensacijos iš atsakovo. Ieškovas visiškai nepagrindžia šio mokesčio ekonominio pagrįstumo sumos, kuri yra nurodyta Atsakovui pateiktoje sąskaitoje faktūroje. Šiuo atveju ieškovas Vežimų organizavimo ir privažiuojamojo kelio naudojimo 2015-06-15 Sutarties 4.1.1. p. 2 d. sąlygos nevykdė, kadangi šį mokestį paskaičiavo be jokio išankstinio suderinimo su atsakovu, kaip įtvirtinta nurodytoje nuostatoje.
22.Atsižvelgiant į Konkurencijos įstatymo 7 str. 1 p. ir 4 p. (t.y. tiesioginį ar netiesioginį nesąžiningų kainų arba kitų pirkimo ar pardavimo sąlygų primetimą ir sutarties sudarymą, kai kitai sutarties šaliai primetami papildomi įsipareigojimai), ieškovo reikalavimas mokėti mokesčius už krovinio saugojimą, kai realiai krovinių pasaugos paslaugos neteikiamos ir sumokėti ieškovui nepriklausantį mokestį už privačių vagonų buvimą geležinkelio viešosios infrastruktūros keliuose, kyla pagrįstos abejonės dėl ieškovo sąžiningumo ir piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi. Ieškovo primetimas sutartimi atsakovui mokėti papildomus įsipareigojimus dėl krovinio saugojimo mokesčių, kurie tiesiogiai nėra susiję su vežimo paslaugomis bei reikalavimas apmokėti už privačių vagonų buvimą viešosios geležinkelių infrastruktūros keliuose, yra išskirtinai naudingas tik ieškovui, užimančiam dominuojančią padėtį krovinių vežimo geležinkelio transportu rinkoje Lietuvoje. Todėl atsakovas kreipsis į Konkurencijos Tarybą ir, priklausomai nuo rezultato, prašys teismo įtraukti Konkurencijos Tarybą į bylos nagrinėjimą, kaip išvadą teikiančią instituciją.
III. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados
23.Iš bylos duomenų, procesinių dokumentų ir šalių atstovų paaiškinimų nustatyta, kad 2015 m. birželio 15 d. tarp AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir UAB „Ferogama“ buvo sudaryta Vežimų organizavimo ir privažiuojamojo kelio naudojimo sutartis Nr.316V/SV(DK)-124 (toliau – Sutartis), kuria šalys nustatė tarpusavio santykius varant vagonus iš Panerių geležinkelio stoties (toliau – Stotis) į privažiuojamąjį kelią arba atgal į stotį, nustatė vietinių, įvežamų, ir išvežamų į (iš) Lietuvos Respublikos krovinių priėmimo ir išdavimo tvarką, atsiskaitymą už suteiktas krovinių vežimo geležinkelių transportu bei kitas, su tuo susijusias paslaugas, pagal Bendrovės (ieškovo) nustatytus įkainius ir koeficientus (1.1. punktas).
24.Sutarties 4.1.1. punkto 2 dalyje numatyta, kad jeigu privatūs ar jiems prilyginti vagonai Kliento lokomotyvu ne iš karto varomi iš 2.1 punkte nurodytos sutartos perdavimo vietos į privažiuojamuosius kelius, tai nuo vagonų atvarymo Bendrovės lokomotyvu į šią vietą iki jų varymo Kliento lokomotyvu iš jos į privažiuojamuosius kelius, suderinus tai su Bendrove, praėjus galiojančiame kainyne PP-LG nurodytam neapmokestinamam laikui, skaičiuojami vagonų buvimo viešosios geležinkelių infrastruktūros kelyje Nr. 29 mokesčiai. Sutarties 4.1.2. punkte nustatyta, kad jeigu po pranešimo Klientui apie krovinių atvežimą į Stotį vagonai ne dėl Bendrovės kaltės negali būti nuvaryti Klientui į sutarties 2.1. punkte nurodytą sutartą vietą, tai vagonų naudojimo arba privačių arba jiems prilygintų vagonų buvimo Stoties viešosios geležinkelių infrastruktūros keliuose ir vagonų naudojimo privažiuojamuosiuose keliuose laikas pradedamas skaičiuoti nuo pranešimo Klientui apie krovinių atvežimą į stotį, praėjus galiojančiame Kainyne PP-LG nurodytam neapmokestinamam laikui, ir skaičiuojamas iki Kliento pranešimo, kad po krovos darbų pabaigos vagonus iš sutarties 2.1 punkte nurodytos sutartos vietos galima varyti į Stotį.
25.Pagal Sutarties 4.6. punktą, tuo atveju, jeigu į Stotį atvežti vagonai su kroviniais ne dėl Bendrovės kaltės stovi Stoties viešosios geležinkelių infrastruktūros keliuose, Klientas moka bendrovei krovinių saugojimo mokesčius pagal Bendrovės nustatytą tvarką ir nustatytus įkainius. Sutarties 4.10 punktas numato, jog už Sutartyje nurodytą vagonų (taip pat ir apsauginių vagonų) varymą Bendrovės lokomotyvu šios Sutarties 2.3. punkte nurodytu atstumu, vagonų naudojimo laiką, privačių arba jiems prilygintų vagonų buvimo laiką, krovinių saugojimo laiką, lokomotyvo ridą, papildomus manevrus ir kitas suteiktas papildomas paslaugas Klientas moka pagal Bendrovės Kainyne PP-LG nustatytus įkainius ir galiojančius koeficientus.
26.Atsakovas nepateikė duomenų, kad paslaugų teikimo metu Sutartis būtų nutraukta ar Sutarties sąlygos būtų nuginčytos, taigi sutartis galiojanti ir vykdytina. Tarp šalių nėra ginčo, kad 2016 m. kovo mėnesį į Stotį atvykus atsakovui skirtiems vagonams ieškovas remdamasis Sutartimi suteikė krovinių vežimo bei kitas papildomas, su krovinių vežimu susijusias, paslaugas: prekinių traukinių formavimo plane numatyto maršruto pakeitimo, riedmenų varymo, vagonų naudojimo privažiuojamuosiuose ir viešosios geležinkelių infrastruktūros keliuose, krovinių deklaravimo ir kitas paslaugas. Tačiau atsakovas ginčija ieškovo išdėstytas aplinkybes, kad ieškovas atsakovui skirtiems vagonams suteikė krovinių saugojimo paslaugą bei už privačių vagonų buvimą viešosios geležinkelių infrastruktūros keliuose paslaugą, dėl ko atsisakė šias paslaugas apmokėti pagal ieškovo 2016-03-31 išrašytą ir atsakovui pateiktą PVM sąskaitą faktūrą serija FAC1 Nr. 097968. Ieškovo paskaičiavimu atsakovas neatsiskaitė už saugojimo paslaugas - 43 808,88 Eur ir už privačių vagonų buvimą viešosios geležinkelių infrastruktūros keliuose – 7 707,16 Eur, viso 51 516,04 Eur.
Dėl atsakovo prievolės mokėti krovinių saugojimo mokesčius
27.Ieškovas reikalavimą atsakovui apmokėti už krovinių saugojimą kildina iš Sutarties 4.6 punkto. Nagrinėjamu atveju atsakovas neneigia, kad atsakovui atvykę vagonai stovėjo stoties viešosios geležinkelių infrastruktūros keliuose, neginčija atvykusių vagonų kiekio. Šį faktą patvirtina ir į bylą pateikti bendrieji aktai (Ieškinio 5 priedas), kuriuose fiksuotas vagonų stovėjimo stoties keliuose laikas. Atsakovas Sutarties 4.6 punkte nustatytos sutartinės krovinių saugojimo prievolės neneigia, tačiau tvirtina, kad ieškovas privalo įrodymais pagrįsti suteiktą paslaugą, detalizuoti konkrečius saugojimo paslaugų veiksmus. Be to, mano, kad remiantis GTK 55 straipsnio 2 dalimi, klientas turi duoti pavedimą dėl krovinio saugojimo sudarydamas su geležinkelio įmone (vežėju) sutartį dėl krovinio saugojimo. Atsakovo tvirtinimu, jis tokio pavedimo nebuvo davęs, pasaugos sutarties nebuvo sudaręs, dėl ko tarp šalių nesusiklostė pasaugos teisiniai santykiai, o atsakovui nekyla prievolė atsiskaityti už krovinių saugojimą.
28.CK 6.807 straipsnio 2 dalis numato, kad vežimo sąlygas nustato šis kodeksas, atskirų transporto šakų kodeksai ir kiti įstatymai, Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys bei kiti transporto teisės aktai. Geležinkelių transporto kodekso (toliau – GTK) 46 straipsnyje įtvirtinta nuostata, jog jeigu ne dėl geležinkelio įmonės (vežėjo) kaltės vagonai ar konteineriai negali būti pateikti siuntėjui (gavėjui), siuntėjas (gavėjas) privalo mokėti geležinkelio įmonės (vežėjo) nustatytą atlyginimą už vagonų ar konteinerių naudojimą ir krovinių saugojimą. Pagal GTK 55 straipsnio 2 dalį, kad jeigu krovinio gavėjas per 10 darbo dienų nuo pranešimo apie jo vardu gautą krovinį jo neatsiima ir neduoda pavedimų geležinkelio įmonei (vežėjui) ar nesudaro sutarties dėl krovinio saugojimo, geležinkelio įmonė (vežėjas) turi teisę gavėjo sąskaita iškrauti krovinį ir jį saugoti. GTK 35 straipsnio 2 dalis numato, kad geležinkelio įmonė (vežėjas) ir krovinių siuntėjas (gavėjas) sudaro krovinių vežimo ir (ar) vežimų organizavimo sutartis.
29.Įvertinus teisinį reglamentavimą bei faktines bylos aplinkybes, negalima daryti išvados, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių privalėjo būti sudaryta atskira pasaugos sutartis, remiantis GTK 55 straipsnio 2 dalies pagrindu, nes, kaip jau minėta, šalys buvo sudarę Vežimų organizavimo ir privažiuojamojo kelio naudojimo sutartį Nr.316V/SV(DK)-124, kuri apima ir krovinio saugojimo paslaugą, bei kurioje nustatyta krovinio saugojimo mokesčių skaičiavimo tvarka (GTK 35 straipsnio 2 dalis).
30.Teismas sutinka su ieškovo argumentais, kad tarp šalių susiklostė ne pasaugos, o krovinių vežimo geležinkelio transportu teisiniai santykiai. Atsakovo prievolė mokėti saugojimo mokestį atsirado Sutarties 4.6 punkto bei GTK 46, 48 ir 55 straipsnių pagrindu.
31.2016 metų papildomų paslaugų įkainiai yra nustatyti AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus 2015-11-25 įsakymu Nr. Į-990 patvirtintame „Papildomų paslaugų, susijusių su krovinių vežimu, kainyne PP-LG“. Todėl atsakovui neneigiant, kad jam atvykę vagonai stovėjo stoties viešosios geležinkelių infrastruktūros keliuose, neginčijant atvykusių vagonų skaičiaus, stovėjimo stoties keliuose laiko bei netinkamai pritaikytų įkainių, ieškovo padarytų skaičiavimo klaidų, spręstina, kad ieškovas įrodė suteiktas krovinio saugojimo paslaugas, dėl ko papildomų įrodymų apie atliktus pasaugos darbus neturėjo pateikti.
32.Atsakovas neginčija ieškovo paskaičiuoto 43 808,88 Eur mokesčio už krovinių saugojimo paslaugas dydžio, todėl jis laikytinas pagrįstu (Sutarties 4.6 punktas, GTK 46, 48 ir 55 straipsniai).
Dėl atsakovo prievolės mokėti mokesčius už privačių vagonų buvimą viešosios geležinkelių infrastruktūros keliuose
33.Sutarties 4.1.1. punkto 2 dalis nustato, jeigu privatūs ar jiems prilyginti vagonai Kliento lokomotyvu ne iš karto varomi iš 2.1 punkte nurodytos sutartos perdavimo vietos į privažiuojamuosius kelius, tai nuo vagonų atvarymo Bendrovės lokomotyvu į šią vietą iki jų varymo Kliento lokomotyvu iš jos į privažiuojamuosius kelius, suderinus tai su Bendrove, praėjus galiojančiame kainyne PP-LG nurodytam neapmokestinamam laikui, skaičiuojami vagonų buvimo viešosios geležinkelių infrastruktūros kelyje Nr. 29 mokesčiai.
34.Atsakovo tvirtinimu, ieškovo reikalaujamas mokestis už privačių vagonų buvimą viešosios geležinkelių infrastruktūros keliuose priskirtinas rinkliavoms, skirtoms viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui už jo teikiamas paslaugas, o ne ieškovui, kaip krovinio vežėjui, vykdančiam krovinių vežimo geležinkelio transportu licencijuotą veiklą (GTK 10 straipsnio 1 dalis). Už viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teikiamas paslaugas rinkliavų dydžių nustatymo taisykles nustato Vyriausybė, o ne krovinio vežėjas. Konkrečių rinkliavų dydžius nustato Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos (GTK 25 straipsnio 2, 3 dalys). Atsakovo manymu, ieškovo nustatyto mokesčio dydis ieškovo patvirtintame Papildomų paslaugų susijusių su krovinių vežimu kainyne PP-LG prieštarauja GTK 25 straipsnio reikalavimams ir šio kodekso normos reikalavimus įgyvendinantiems kitiems poįstatyminiams teisės aktams – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 5 d. nutarimui Nr. 1474 ir 2015 m. gruodžio 9 d. Valstybinės geležinkelio inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko įsakymui Nr. V-232 “Dėl rinkliavų už viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teikiamas paslaugas dydžių nustatymo”. Atsakovo tvirtinimu, mokesčio už privačių vagonų buvimą viešosios geležinkelio infrastruktūros keliuose įtraukimas į Sutarties 4.1.1. punktą prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 1.80 straipsnis), todėl mano, kad ieškovas nepagrįstai reikalauja iš atsakovo sumokėti mokestį už privačių vagonų buvimą viešosios geležinkelių infrastruktūros keliuose.
35.Nagrinėjamu atveju atsakovas neginčija faktinių aplinkybių, kad jam skirti privatūs vagonai stovėjo viešosios geležinkelių infrastruktūros keliuose, taip pat neginčija privačių vagonų buvimo viešosios geležinkelio infrastruktūros keliuose laiko apskaitos. Vagonų stovėjo viešosios geležinkelių infrastruktūros keliuose laiką patvirtina vagonų nuvarymo - atvarymo žiniaraščiai ir bendrieji aktai (Ieškinio 4,5 priedai). Mokestis už vagonų buvimą viešosios geležinkelių infrastruktūros keliuose, jo skaičiavimo tvarka yra nustatyta šalių sudarytos Sutarties 4.1.1, 4.1.2, 4.10 punktuose ir Kainyne PP-LG.
36.Nors atsakovas tvirtina, kad Sutarties nuostatos prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, tačiau šioje byloje Sutartis nėra ginčijama, taigi Sutarties teisėtumas ir jos atitiktis teisės normoms nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
37.Teismas sutinka su ieškovo dublike išdėstytu teisiniu argumentavimu, paneigiančiu atsakovo poziciją, kad ieškovo reikalaujamas mokestis už privačių vagonų buvimą viešosios geležinkelių infrastruktūros keliuose priskirtinas rinkliavoms, mokėtinoms viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui. Pagal GTK 23 straipsnio 1 dalį viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijas atlieka AB „Lietuvos geležinkeliai“ padalinys, nevykdantis šio kodekso 10 straipsnio 1 dalyje nurodytos licencijuojamos veiklos. Geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijas atlieka Geležinkelių infrastruktūros direkcija, vežėjo funkcijas vykdo kitas ieškovo padalinys - Krovinių vežimo direkcija. Pagal GTK 25 straipsnio 3 dalį rinkliavų už viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teikiamas paslaugas dydžius nustato Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos. Rinkliavų už naudojimąsi viešąja geležinkelių infrastruktūra sampratą, jų skaičiavimo ir mokėjimo tvarką reglamentuoja 2004-05-19 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl rinkliavų už viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teikiamas paslaugas dydžio nustatymo taisyklių patvirtinimo Nr. 610 (toliau - Rinkliavų nustatymo taisyklės). Šių taisyklių 3 punkte yra apibrėžta, jog rinkliava už viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teikiamas paslaugas - geležinkelių įmonių (vežėjų) viešosios geležinkeliu infrastruktūros valdytojui mokamas užmokestis už naudojimąsi viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo suteiktas paslaugas, kurios būtinos geležinkelio įmonėms (vežėjams), kai jos teikia keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo vietiniais ir tarptautiniais maršrutais paslaugas. Ta pati nuostata yra įtvirtinta ir GTK 3 straipsnio 22 punkte. Pagal ieškovo pateiktus duomenis, rinkliavos mokėjimas tarp struktūrinių padalinių vykdomas pagal vidinius atsiskaitymus (dubliko 3 priedas). Byloje nėra ginčo, kad atsakovas nėra vežėjas, todėl rinkliavos infrastruktūros valdytojui negali mokėti. Šiuo atveju vežėjas, sumokėjęs rinkliavą, kurią nustatant įtraukiamas ir naudojimasis viešosios geležinkelių infrastruktūros keliais, įgijo pagrindą nustatyti atitinkamą mokestį savo klientams.
38.Pagal bylos duomenis vežėjas suteikė atsakovui kaip klientui papildomą paslaugą už privačių vagonų buvimą viešosios geležinkelių infrastruktūros keliuose, nustatytą Sutarties 4.1.1. punkto 2 dalyje, už kurią mokama ne rinkliava, o mokestis, ir kurio dydis nustatytas Kainyne PP-LG. Todėl darytina išvada, kad atsakovas nepaneigė jo pareigos vykdyti sutartines nuostatas ir sumokėti ieškovui už suteiktas paslaugas, sumokant privačių vagonų buvimo viešosios geležinkelių infrastruktūros kelyje 7 707,16 Eur mokestį, kurio paskaičiavimo atsakovas neginčija (Sutarties 4.1.1 punktas).
Dėl ieškovo sąžiningumo ir piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi
39.Atsakovo manymu, atsižvelgiant į byloje keliamus ieškovo reikalavimus dėl atsakovo nesumokėtų mokesčių, kyla pagrįstos abejonės dėl ieškovo sąžiningumo ir piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi (CK 1.137 straipsnio 4 dalis, Konkurencijos įstatymo 7 straipsnis).
40.Teismas atkreipia dėmesį, kad konkurencijos įstatymo normų pažeidimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Tačiau atsakovas, manydamas, kad ieškovas vykdydamas veiklą pažeidžia Konkurencijos įstatymo nuostatas, šio įstatymo nustatyta tvarka gali kreiptis į Konkurencijos tarybą, kaip galimos konkurencijos priežiūrą vykdančią instituciją.
Dėl skolos priteisimo
41.Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.63 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis). Įvertinęs bylos faktines aplinkybes, šalių argumentus, teismas sprendžia, kad atsakovas, pažeisdamas Vežimų organizavimo ir privažiuojamojo kelio naudojimo sutarties Nr.316V/SV(DK)-124 4.1.1., 4.6. punktus, nesumokėjo ieškovui už krovinių saugojimo paslaugas 43 808,88 Eur ir už privačių vagonų buvimą viešosios geležinkelių infrastruktūros keliuose 7 707,16 Eur, viso 51 516,04 Eur. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 51 516,04 Eur skolą tenkinamas visiškai (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.63 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis).
Dėl delspinigių priteisimo
42.Sutarties 6.2.1 punktas numato, kad PVM sąskaitos faktūros turi būti apmokėtos per 7 kalendorines dienas nuo PVM sąskaitos faktūros įteikimo dienos. Sutarties 8.1 punktas nustato, kad, neatsiskaičius per sutartyje nustatytą mokėjimo terminą, Klientas moka 0,05 procentų delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Atsakovui apmokėjus tik dalį sąskaitos, ieškovas pateikė delspinigių sąskaitas 2016-04-30 Nr. 54A, 2015-06-01 Nr. 70, 2016-07-01 Nr. 83, 2016-07-01 Nr. 842016-07-08 Nr. 87, viso 2 548,32 Eur delspinigių sumai. Byloje nėra ginčo dėl delspinigių dydžio paskaičiavimo, todėl iš atsakovo priteistina visa prašoma 2 548,32 Eur delspinigių suma.
Dėl palūkanų priteisimo
43.Iš atsakovo ieškovui priteistina 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2016-08-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
44.Šaliai, kurios naudai priteistas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antros šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Sprendimas priimtas ieškovo naudai, todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteistina jo sumokėta 1028 Eur žyminio mokesčio suma.
Vadovaudamasis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, 6.63 straipsnio 1 dalimi, 6.256 straipsnio 1 dalimi, CPK 270 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti ieškovui AB „Lietuvos geležinkeliai“ (į.k. 110053842) iš atsakovo UAB „Ferogama“ (į.k. 301133896) 51 516,04 Eur skolos, 2 587,32 Eur delspinigių, 1 028 Eur žyminio mokesčio ir 6 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-08-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per 30 dienų paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėjas Andrius Ignotas