Civilinė byla Nr. 3K-3-474-219/2015

Proceso Nr. 2-55-3-00835-2011-5

Procesinio sprendimo kategorija 114.8.2 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. rugsėjo 11 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Dalios Vasarienės ir Vinco Versecko (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Mano tikslas“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 4 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Mano tikslas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Armitana“ dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių tiesioginių ir netiesioginių nuostolių atlyginimą, bei proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovė BUAB „Mano tikslas“, pareiškusi ieškinį atsakovei UAB „Armitana“, prašė teismo priteisti iš atsakovės 1 652 687,14 Lt (478 651,28 Eur) nuostolių atlyginimo ir 8,05 proc. metinių procesinių palūkanų. Ieškovė nurodė, kad 2007 m. sausio 24 d. su atsakove sudaryta patalpų subnuomos sutartimi (toliau – Sutartis) iki 2013 m. gruodžio 31 d. išsinuomojo komercinės paskirties patalpas prekybos centre „Flagman“ Vilniuje, Gedimino pr. 16 / Vilniaus g. 10 (toliau – Patalpos). Ieškovė jose įkūrė biliardo klubą ir barą, ketindama vykdyti laisvalaikio pramogų organizavimo ūkinę komercinę veiklą bei gauti pelno. Šiam tikslui įgyvendinti ieškovė investavo lėšas: pirko reikalingą inventorių, įrengė Patalpas ir pritaikė jas savo veiklai. Ieškovės teigimu, atsakovė 2008 m. kovo mėnesį pažeidė Sutartį, nes vienašališkai pakeitė prekybos centro „Flagman“ vidaus tvarkos taisykles patalpų nuomininkams. Pakeistose taisyklėse buvo nustatytas ieškovei nenaudingas prekybos centro darbo laikas. Atsakovei neleidus ieškovės klientams patekti į Patalpas po 20 val., ieškovė neteko galimybės dirbti jai pelningiausiu paros metu. Dėl to ieškovės veikla buvo sutrikdyta, per trumpą laikotarpį ieškovės apyvarta krito, veikla tapo nuostolinga, o 2008 m. liepos 29 d. ji buvo nutraukta. Ieškovės vertinimu, dėl šių neteisėtų atsakovės veiksmų, lėmusių ieškovės veiklos nutraukimą, ji patyrė 230 170,65 Lt (66 662,03 Eur) tiesioginių nuostolių ir negavo 1 422 516,49 Lt (411 989,25 Eur) pajamų, kurias pagrįstai tikėjosi gauti vykdydama savo įprastinę ūkinę komercinę veiklą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. kovo 4 d. sprendimu atmetė ieškinį. Teismas nurodė, kad kitoje civilinėje byloje pagal ieškovės ieškinį atsakovei dėl Sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir nuostolių atlyginimo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. lapkričio 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje tarp tų pačių šalių, bylos Nr. 3K-3-459/2010 (toliau – ir Susijusi byla), išsprendė ginčą dėl Sutarties vienašališko pakeitimo ir nutraukimo, nuostolių dėl negautų pajamų ir verslo nuvertėjimo atlyginimo. Kasacinis teismas, spręsdamas dėl ieškovės negautų pajamų (už laikotarpį nuo 2008 m. balandžio 14 d. iki 2008 m. liepos 28 d.) iš veiklos išsinuomotose negyvenamosiose patalpose priteisimo, atsakovei pakeitus tam tikras Sutarties sąlygas, konstatavo abiejų šalių kaltę dėl ieškovės negautų pajamų atsiradimo ir jų dydžio išaugimo. Vertindamas ieškovės reikalavimą dėl žalos, ieškovės skaičiuojamos kaip nuvertėjusio verslo rinkos vertė, atlyginimo, numatant, kad ieškovė tęstų biliardo klubo išsinuomotose patalpose veiklą nuo 2009 m. iki 2013 m., kasacinis teismas konstatavo, jog ieškovės numatomos pajamos ir pelnas nėra realūs, todėl atmetė reikalavimą atlyginti ieškovės verslo nuvertėjimą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad teisinis rezultatas nurodytoje Susijusioje byloje ir nustatyti faktai turi teisinę reikšmę – įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią nagrinėjamoje byloje (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Teismas konstatavo, kad nėra būtinųjų sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei atsirasti, nes ieškovės reikalavimas priteisti tiesioginius nuostolius ir negautas pajamas yra nepagrįstas, ieškiniu prašomas priteisti dydis nėra nulemtas atsakovės neteisėtų veiksmų ir nėra priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir ieškiniu apskaičiuotų neigiamų padarinių ieškovei. Teismo vertinimu, ieškovė nuostolius nepagrįstai kildina iš atsakovės Sutarties netinkamo vykdymo ir nutraukimo, atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą tenkinti ieškinį. Nagrinėjamu atveju ieškovės patirtos išlaidos pagerinant Patalpas nebuvo nulemtos kaip neišvengiamas atsakovės (subnuomotojos) elgesio rezultatas. Priešingai, ieškovė, sudarydama Sutartį, turėjo galimybę susitarti dėl dalies Patalpų pagerinimo išlaidų kompensavimo ar įskaitymo į nuomos mokestį. Pagal Sutarties 5.6 ir 5.10 punktus, pasibaigus Sutarties terminui ar ją nutraukus anksčiau laiko, atsakovei (subnuomotojai) lieka bet kokie ieškovės (subnuomininkės) padaryti Patalpų pagerinimai, kurių neįmanoma atskirti be žalos Patalpoms, o subnuomininkui nurodytų pagerinimų vertės subnuomotojas nekompensuoja. Teismas nurodė, kad šalių tarpusavio prievoliniai santykiai pasibaigė, nutraukus Sutartį prieš terminą ir tokį nutraukimą pripažinus teisėtu bei pagrįstu (kasacinio teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2010). Teismas, remdamasis Sutarties 5.6 ir 5.10 punktais, kurie nėra panaikinti ar nuginčyti nustatyta tvarka, atmetė ieškovės reikalavimą dėl remonto išlaidų priteisimo. Teismas nepriteisė ieškovei ir inventoriaus įsigijimo išlaidų, remdamasis 2012 m. sausio 20 d. teismo ekspertizės aktu, kuriame nurodyta, kad ieškovė netiksliai ir ekonomiškai nepagrįstai apskaičiavo tiesioginių nuostolių pagal Sutartį dydį. Be to, teismas pažymėjo, kad ieškovės inventorius pagal 2009 m. kovo 25 d. turto pirkimo–pardavimo sutartį buvo parduotas už 70 000 Lt (20 273,40 Eur). Teismo vertinimu, aplinkybė, kad ieškovė 2007 m. vasario 8 d. sumokėjo avansą, kurį atsakovė nurodė įskaičiusi kaip dalį nuomos mokesčio skolos, savaime nereiškia, kad šį avansą galima priskirti prie ieškovės tiesioginių nuostolių. Teismas pažymėjo, kad ieškovės bankroto byloje bus sprendžiamas klausimas dėl avanso įskaitymo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas, įvertinęs kasacinio teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutarties prejudicinę reikšmę ir nagrinėjamoje byloje atliktų teismo ekspertizių išvadas, konstatavo, kad ieškovės veikla nebūtų buvusi pelninga nuo 2008 m. iki 2013 m., nes ieškovės pateiktuose negautų pajamų skaičiavimuose nėra įvardytos papildomos sąnaudos, mokėtinas pelno mokestis. Be to, ieškovės finansiniai rodikliai nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. balandžio 13 d. retrospektyviai neatspindi realios paslaugų rinkos situacijos nuo 2008 m. liepos 28 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., todėl toks negautų pajamų apskaičiavimas ir priteisimas sudarytų sąlygas ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. gruodžio 2 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 4 d. sprendimą paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir argumentais.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė BUAB „Mano tikslas“ kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 4 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 2 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Tarp tų pačių šalių jau išnagrinėta Susijusi civilinė byla, kurioje nustatyti prejudiciniai faktai, reikšmingi nagrinėjamoje byloje. Šioje civilinėje byloje pareikštas reikalavimas dėl negautų pajamų atlyginimo priteisimo yra iš esmės tapatus Susijusioje byloje pareikšto ir teismų patenkinto reikalavimo dėl negautų pajamų priteisimo daliai, tik reiškiamas už kitą laikotarpį. Susijusioje byloje ieškovė reiškė reikalavimą dėl negautų pajamų priteisimo už laikotarpį nuo 2008 m. balandžio 14 d. iki 2008 m. liepos 28 d. (laikotarpis, nuo kurio buvo sutrumpintas prekybos centro „Flagman“ darbo laikas iki BUAB „Mano tikslas“ veiklos vykdymo pabaigos prekybos centre „Flagman“), o šioje byloje – nuo 2008 m. liepos 28 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Atsižvelgiant į tai, kad visi trys Susijusią bylą nagrinėję teismai pripažino egzistuojant visas civilinės atsakomybės sąlygas, nagrinėjamoje byloje teismų padaryta išvada, jog šios sąlygos neegzistuoja, yra nepagrįsta.

2. Apeliacinės instancijos teismo svarstymai, kad Susijusioje byloje nagrinėtas ieškovės reikalavimas iš atsakovės priteisti nuostolius, patirtus dėl ieškovės verslo nuvertėjimo, ir šioje byloje reiškiamas reikalavimas dėl nuostolių (negautų pajamų) priteisimo yra tapatūs, nepagrįsti. Reikalavimas dėl negautų pajamų priteisimo yra grindžiamas įrodymais, patvirtinančiais planuojamus bendrovės veiklos rezultatus, planuotą gauti pelną, kuris nebuvo gautas dėl ieškovės neteisėtų veiksmų. Reikalavimas dėl nuostolių, patirtų dėl ieškovės verslo nuvertėjimo, atlyginimo yra susijęs ne su ieškovės veiklos rezultatais, uždirbamu pelnu, o su ieškovės bendrovės, kaip verslo, verte. Dėl to šie reikalavimai negali būti laikomi tapačiais. Tai, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais Susijusioje byloje dėl šių reikalavimų yra priimti skirtingi sprendimai (vienas reikalavimas atmestas, kitas – patenkintas iš dalies), patvirtina, kad nurodyti reikalavimai negali būti tapatinami. Apeliacinės instancijos teismas, šiuos reikalavimus laikydamas tapačiais, juos nagrinėjo iš esmės ir bylos dėl jų nenutraukė (CPK 293 straipsnio 3 punktas).

3. Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išvadomis Susijusioje byloje, nagrinėjant joje pareikštą reikalavimą dėl verslo dalies nuvertėjimo atlyginimo, t. y. kad ieškovės valdomo biliardo klubo duodamos pajamos ir praėjusio laikotarpio pelnas negalėtų užtikrinti tokio paties lygio pajamų ir pelno ateityje (2009–2013 m.), atsižvelgiant į ekonominio sunkmečio objektyviai iš esmės pakitusias rinkos sąlygas, todėl ieškovės įrodinėjamos pajamos (pelnas) nėra realios. Nagrinėjamoje byloje pareikštas kitoks reikalavimas – priteisti negautas pajamas. Faktai, nustatyti kitoje byloje, nagrinėjant skirtingus reikalavimus, negali būti laikomi prejudiciniais faktais šioje civilinėje byloje. Bylą nagrinėję teismai, nepateikdami jokių argumentų, nepagrįstai nesivadovavo bylos nagrinėjimo metu atliktos ekonominės teismo ekspertizės akto išvadomis, patvirtinančiomis, kad ieškovės valdomas biliardo klubas veiktų pelningai ir duotų pelną visą ginčo laikotarpį. Apeliacinės instancijos teismo samprotavimai, kad ieškovės veikla nebūtų pelninga dėl ekonominio sunkmečio sąlygų, yra visiškai nepagrįsti, nes apskaičiuojant negautų pajamų dydį buvo įvertinti ūkio konjunktūros pokyčiai ir pritaikytas koregavimo koeficientas. Bylos nagrinėjimo metu kilus klausimui, ar, teismo ekspertui apskaičiuojant ieškovės negautų pajamų dydį ginčo laikotarpiu, buvo atsižvelgta į ekonominio sunkmečio įtaką, buvo kreiptasi į teismo ekspertizės įstaigą dėl papildomos teismo ekspertizės atlikimo ir teismo ekspertas detaliai pasisakė dėl ūkio konjunktūros pokyčių įtakos apskaičiuojant ieškovės negautas pajamas. Teismo eksperto išvados šiuo klausimu buvo ignoruojamos. Teismai savo procesiniuose sprendimuose vadovavosi prielaidomis apie tai, jog ekonominio sunkmečio sąlygomis ieškovės bendrovė nebūtų veikusi pelningai.

4. Skaičiuojant žalos atlyginimą, atsižvelgtina į Pelno mokesčio įstatymo 12 straipsnio 12 dalį, kurioje nustatyta, kad pelno mokesčiu neapmokestinamos Lietuvos vieneto bei užsienio vieneto per nuolatines buveines uždirbtos ir (arba) gautos pajamos, susijusios su žalos atlyginimu.

5. Teismai nepagrįstai vien Sutarties 5.6 ir 5.10 punktų nuostatų, įtvirtinančių, jog patalpoms padarytos investicijos nėra atlyginamos, pagrindu atmetė ieškovės reikalavimą dėl tiesioginių nuostolių atlyginimo. Ieškovė, prieš sudarydama ginčo sutartį su atsakove, įvertino, kad, šalims tinkamai vykdant sandorį iki jame nustatyto termino pabaigos, ieškovės investicijos į patalpų pagerinimą atsipirks, amortizuosis, tačiau tai neįvyko atsakovei neteisėtai pakeitus Sutartį. Atsižvelgiant į tai, ieškovė šioje civilinėje byloje pagrįstai reiškė reikalavimą atlyginti investicijų išlaidų ir sukauptos amortizacijos iki veiklos nutraukimo skirtumą, iš šios sumos atėmus dalies inventoriaus pardavimo kainą. Teismo ekspertizės akte konstatuota, kad ieškovė, teismo eksperto vertinimu, neteisingai apskaičiuoja tiesioginių nuostolių dydį (207 226,65 Lt (600 16,99 Eur), tačiau teismai ignoravo teismo eksperto išvadą, kuria konstatuojamas patikslintas šių nuostolių dydis – 185 534,78 Lt (53 734,59 Eur).

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė UAB „Armitana“ prašo skundą atmesti, šį prašymą motyvuodama šiais argumentais:

1. Susijusioje byloje buvo konstatuoti abiejų šalių kalti veiksmai dėl susidariusių nuostolių nuo 2008 m. balandžio 14 d. iki 2008 m. liepos 28 d., pakeitus prekybos centro darbo laiką, tačiau tai nėra pagrindas per se priteisti ieškovės prašomus nuostolius. Susijusioje byloje spręsta, kad abi nuomos sutarties šalys lygiomis dalimis turi prisiimti tokių nuostolių kompensavimo pareigą, taip pat pažymėta, kad ieškovės pajamų esminį sumažėjimą 2009–2013 m. laikotarpiu būtų lėmęs ekonomikos nuosmukis. Atsakovės nuomone, darytina išvada, kad Susijusioje byloje dėl nuostolių, susidariusių nurodytu laikotarpiu, priešingai nei teigia kasatorė, nenustatyta atsakovės kaltė.

2. Ieškovė teigia, kad reikalavimai šioje ir Susijusioje byloje yra skirtingi – šioje byloje reikalavimas dėl negautų pajamų priteisimo grindžiamas bendrovės veiklos rezultatais, planuotu gauti pelnu, o Susijusioje byloje dėl ieškovės verslo nuvertėjimo reikalavimo dydį lėmė bendrovės vertė. Šiuos ieškovės argumentus paneigia vien tas faktas, kad tiek negautos pajamos šioje byloje, tiek verslo nuvertėjimo nuostoliai buvo skaičiuojami remiantis tais pačiais BUAB „Mano tikslas“ veiklos duomenimis, įmonės pajamomis už tą patį laikotarpį. Išdėstyti argumentai patvirtina, kad ankstesnėje byloje ir šioje byloje ieškovės reikalavimo dalykas, taip pat faktinis bei teisinis pagrindas yra tas pats: dėl neteisėtų atsakovės veiksmų – ieškovė negavo pajamų, kurias būtų gavusi per nuomos laikotarpį iki 2014 m. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai skundžiamojoje nutartyje konstatavo, kad ginčo atveju nėra skirtumo, ar negautas pajamas iš verslo įvardysime kaip verslo rinkos nuvertėjimą ar tiesiog kaip negautas pajamas, nes ieškovės reikalaujamų nuostolių prigimtis yra ta pati.

3. Kasatorė nurodo, kad bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai nesivadovavo bylos nagrinėjimo metu atliktos ekonominės teismo ekspertizės akto išvadomis, tačiau, teismams nenustačius byloje atsakovei taikytinos civilinės atsakomybės sąlygų dėl ieškovės prašomų priteisti negautų pajamų, teismams net nebuvo tikslinga pasisakyti dėl šių išvadų pagrįstumo bei įrodomosios reikšmės byloje.

4. Ieškovės prašomi priteisti nuostoliai negali būti laikomi tiesioginiais. Tiesioginiai nuostoliai yra asmens turto ar jo vertės sumažėjimas. Ieškovė pirko inventorių ir Patalpas savo veiklai pritaikė ne dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, o dėl to, kad šios investicijos buvo reikalingos klubo veiklai. Kad šios investicijos atsipirktų, klubo veikla turėjo būti rentabili, t. y. veiklos pajamos turėjo būti ne mažesnės už veiklos sąnaudas ( išlaidas už nuomą, komunalines paslaugas, atlyginimus darbuotojams ir kt.), įskaitant ir inventoriaus bei patalpų pritaikymą amortizacijai. Šiuo atveju teismų sprendimais yra nustatyta, kad nėra pagrindo laikyti, jog dėl neteisėtų atsakovės veiksmų ieškovė prarado pajamas, kuriomis būtų kompensuotos ieškovės investicijos inventoriui bei Patalpų pritaikymui. Be to, pagal Sutarties 5.6 ir 5.10 punktus subnuomininkas (ieškovė) neturi teisės už patalpų pagerinimą reikalauti iš atsakovės kompensacijos nepriklausomai nuo Sutarties nutraukimo teisėtumo ar neteisėtumo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl ieškinio dalyko tapatumo

Kasatorė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog Susijusioje byloje nagrinėtas jos reikalavimas iš atsakovės priteisti nuostolius, patirtus dėl jos verslo nuvertėjimo, ir šioje byloje reiškiamas reikalavimas dėl nuostolių (negautų pajamų) priteisimo yra tapatūs. Kasacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties analizė paneigia šį kasatorės argumentą, suformuluotą netinkamai interpretuojant nutarties turinį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutiko su atsakovės pozicija, kad nėra skirtumo, ar negautas iš verslo pajamas įvardyti kaip verslo rinkos nuvertėjimą, ar tiesiog kaip negautas pajamas, nes ieškovės reikalaujamų nuostolių prigimtis yra ta pati, ji kitais išdėstytais nutartyje motyvais nurodė, kad iš dalies sutinka ir su ieškovės pozicija, jog reikalavimas atsakovei dėl negautų pajamų priteisimo už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 28 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. ir Susijusioje byloje ieškovės pareikštas reikalavimas dėl nuostolių, patirtų dėl ieškovės verslo dalies nuvertėjimo, atlyginimo nėra tapatūs (identiški).

Tokia apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos išvada turi būti vertinama atsižvelgiant į tai, kad abiejose bylose reikalaujamos atlyginti žalos atsiradimas siejamas su ta pačia priežastimi – atsakovės nustatytu ieškovės darbo laiko apribojimu – ir jos padariniais – planuotų gauti pajamų negavimu 2008–2013 m. Taigi, sutiktina, kad vienoje irt kitoje byloje sutampa ieškinių pagrindu nurodomos faktinės aplinkybės, bet skiriasi ieškinių dalykas ir jam pagrįsti pateikti įrodymai. Susijusioje byloje ieškovė verslo rinkos vertės sumažėjimą, t. y. ieškinio dalyką, įrodinėjo, pateikusi teismui turto ir verslo vertintojo ataskaitą, pagrįstą Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatomis. Šio įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad turto ar verslo (toliau – turto) vertinimas – nešališkas turto vertės nustatymas taikant šio įstatymo 7 straipsnyje nurodytus turto vertės nustatymo metodus ir apimantis vertintojo nuomonę apie turto būklę, jo tinkamumą naudoti bei tikėtiną piniginę vertę rinkoje. Konkretus turto vertinimo metodas kaip būdas, kuriuo gali būti nustatinėjama turto rinkos vertė, pasirenkamas ir taikomas, tikintis, kad jis bus efektyviausias nustatant turto vertę rinkoje. To paties straipsnio 13 dalyje nurodyta, kad rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesąlygojamos kitų sandorių bei interesų. Tai, kad, reikalaujant atlyginti žalą verslo vertei, įrodinėjant jos sumažėjimą, buvo remiamasi verslo objekto negautomis pajamomis, nereiškia, kad negautos pajamos buvo reikalavimo dalykas Susijusioje byloje. Nurodytu atveju negautų pajamų skaičiavimas buvo tik pasirinktas būdas ieškinio dalykui įrodyti, bet ne dalykas. Kasacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad kasatorės nurodytas apeliacinės instancijos teismo pasisakymas nors ir nėra tiksliai suformuluotas, bet negali būti vertinamas kaip tapataus ieškinio dalyko konstatavimas. Tokią išvadą patvirtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas analizuojamą reikalavimą šioje byloje nagrinėjo iš esmės, bylos dėl josios reikalavimo dalies nenutraukė. Jei teismas būtų laikęs, kad jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, jis, vadovaudamasis CPK 293 straipsnio 3 punktu, būtų privalėjęs nutraukti bylą (jos dalį) dėl tapataus reikalavimo.

Dėl įrodymų vertinimo nustatinėjant negautas pajamas

Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje konstatavo, kad, nors ir nustačius neteisėtus atsakovės veiksmus, nėra būtinųjų sąlygų jos civilinei atsakomybei atsirasti, nes nėra priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir ieškinyje apskaičiuotų neigiamų padarinių ieškovei. Tokią išvadą teismas grindė, konstatavęs, kad ieškovės veikla nebūtų buvusi pelninga 2008–2013 m. laikotarpiu. Teismas nesirėmė savo paskirtos ekonominės ekspertizės ir papildomos ekspertizės išvadomis apie negautas ieškovės pajamas nuo 2008 m. liepos 28 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., nurodęs, kad jas skaičiuojant neatsižvelgta į galimas sąnaudas ir pelno mokestį, bendrovės finansiniai 2008 m. sausio 1 d. – 2008 m. balandžio 13 d. rodikliai retrospektyviai neatspindi realios paslaugų rinkos situacijos nuo 2008 m. liepos 28 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., toks negautų pajamų apskaičiavimas ir priteisimas sudarytų sąlygas ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nurodytą prejudicinį faktą 2010 m. lapkričio 23 d. nutartyje, priimtoje Susijusioje byloje Nr. 3K-3-459/2010, kad ieškovės numatomos pajamos ir pelnas nėra realūs, nes apskaičiuoti pagal praeito laikotarpio duomenis bei visiškai neįvertintas rinkos nuosmukio poveikis ieškovės verslui. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su tokiais pirmosios instancijos teismo motyvais, išsamiau savo pozicijos nepagrįsdamas.

Pagal CPK 185 straipsnio 1 dalį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. CPK 182 straipsnyje išvardytos aplinkybės, kurių įrodinėti nereikia. Viena tokių aplinkybių rūšių – prejudiciniai faktai, t. y. aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

Aiškindamas proceso teisės normas dėl prejudicinių faktų taikymo, kasacinis teismas ne kartą pažymėjo, kad pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Prejudicinę galią turi kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės (faktai), t. y. tokios aplinkybės, kurias teismas pripažino įrodytomis; ir priešingai – neturi prejudicinės galios faktai, kurie kitu teismo sprendimu pripažinti nenustatytais dėl įrodymų stokos. Įsiteisėjusiame teismo sprendime padaryta išvada dėl įrodymų nepakankamumo ginčo dalyku esantiems faktams nustatyti neužkerta kelio suinteresuotiems asmenims tą patį faktą įrodinėti kitoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas“, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje DnB Nord bankas v. UAB „Dama“, bylos Nr. 3K-3-37/2008; 2009 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. S. v. Z. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-73/2009; kt.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant, ar kitoje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, padarytos išvados gali būti laikomos prejudiciniais faktais nagrinėjamoje byloje, būtina įvertinti tokių aplinkybių nurodymo kontekstą anksčiau išnagrinėtoje byloje. Pirmosios instancijos teismo pacituotą argumentą, kad „ieškovo numatomos pajamos ir pelnas nėra realūs, nes apskaičiuoti pagal praeito laikotarpio duomenis bei visiškai neįvertintas rinkos nuosmukio poveikis ieškovo verslui“ kasacinis teismas 2010 m. lapkričio 23 d. nutartyje, priimtoje Susijusioje byloje, nurodė, pasisakydamas dėl pagrindinio įrodymo toje byloje – verslo vertinimo ataskaitos – duomenų pakankamumo siekiant pagrįsti ieškovės įrodinėtą reikalavimą priteisti verslo vertės sumažėjimo atlyginimą.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Susijusioje byloje kasacinis teismas nenustatinėjo tikslios ekonominio sunkmečio įtakos ieškovės 2008–2013 m. laikotarpiu gautinoms pajamoms. Jis rinkos nuosmukio aplinkybes nurodė ir į jas atsižvelgė, iškilus įrodymo – verslo vertinimo ataskaitos – teisinio kvalifikavimo poreikiui toje byloje, pažymėjęs, kad: pirma, ieškovė savo įrodinėjamą verslo rinkos vertės sumažėjimą grindė ne teismo skiriamos ekspertizės aktu, bet savo užsakymu parengta turto ir verslo vertintojo ataskaita, kuri teismų praktikoje pripažįstama paprastu rašytiniu įrodymu; antra, šioje ataskaitoje rinkos nuosmukio poveikis ieškovės verslui ir pajamoms nebuvo įvertintas. Pažymėjęs, kad rinkos nuosmukis, prasidėjęs 2008 m., turėjo reikšmingą įtaką visiems verslo subjektams, jų pajamoms, tačiau į šį nuosmukį neatsižvelgta ieškovės pateiktoje verslo vertinimo ataskaitoje, kasacinis teismas sprendė, kad toks įrodymas negali būti pakankamas ieškovės reikalavimo pagrįstumui įrodyti. Taigi Susijusioje byloje konstatuotas ne galimybės ieškovei gauti pelno 2008–2013 m. laikotarpiu nebuvimas (nes tokiai išvadai byloje nebuvo reikiamų išsamių duomenų), bet verslo vertinimo ataskaitos nepakankamumas pagrįsti įrodinėtą žalą, joje nesant įvertintų ekonomikos nuosmukio padarinių ieškovės pajamoms, t. y. nustatytas ne faktas, kad ieškovė negalėjo gauti pajamų, bet faktas, kad ji nepateikė pakankamų įrodymų, patvirtinančių verslo rinkos vertės sumažėjimą. Apibendrinant darytina išvada, kad nagrinėjamą bylą sprendę teismai nepagrįstai 2010 m. lapkričio 23 d. nutartyje išdėstytus argumentus, reikšmingus proceso teisės normų taikymo aspektu, neatsižvelgę į jų kontekstą ir prasmę, vertino kaip prejudicinę reikšmę turinčius faktus šioje byloje.

Minėta, kad įsiteisėjusiame teismo sprendime padaryta išvada dėl įrodymų nepakankamumo ginčo dalyku esantiems faktams nustatyti neužkerta kelio suinteresuotiems asmenims tą patį faktą įrodinėti kitoje byloje. Nagrinėjamoje byloje įrodinėdama ieškinio dalyko pagrįstumą, ieškovė rėmėsi teismo paskirtos ekonominės ekspertizės aktais, kuriuose, skaičiuojant ieškovės pajamas, buvo vertinama rinkos konjunktūra, pritaikytas koregavimo koeficientas, taip įvertinant ne tik rinkos nuosmukį, bet ir pakilimą konkrečiais laikotarpiais analizuotu periodu nuo 2008 m. liepos 28 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., ir tokio rinkos svyravimo įtaka ieškovės pajamoms. Teismai šiais įrodymais nesirėmė ir iš esmės jų nevertino, vietoj to remdamiesi kasacinio teismo Susijusioje byloje nurodytais argumentais, kuriais jis pasisakė dėl kito įrodymo – turto ir verslo vertintojo ataskaitos trūkumų. Kadangi nagrinėjamoje byloje įrodinėjamas kitas reikalavimas, kuris grindžiamas kitais įrodymais, teismai privalėjo vertinti būtent šiuos ir kitus įrodymus, spręsdami dėl ieškovės šioje byloje įrodinėjamos žalos, o ne remtis kitos bylos įrodymų vertinimo argumentais. Visapusiškai neįvertinę pagrindinių byloje esančių įrodymų, teismai padarė esminį įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimą (CPK 185 straipsnis), dėl kurio byloje priimti procesiniai sprendimai negali būti laikomi pagrįstais. Kad nurodyti įrodymai nebuvo tinkamai tiriami ir vertinami, patvirtina tai, kad 2012 m. sausio 20 d. ekspertizės akte, priešingai nei teigė pirmosios instancijos teismas, skaičiuojant negautas pajamas, buvo remiamasi gautino grynojo pelno sumomis, t. y. atsižvelgta ir į sąnaudas, ir į mokėtiną pelno mokestį, juos atimant iš apskaičiuotos negautų pajamų sumos (T. IV, b. l. 24–27). Dėl to teismų padarytos išvados negali būti pripažintos pagrįstomis ir teisėtomis.

Dėl tiesioginių nuostolių atlyginimo

Pasisakant dėl kasatorės argumentų, susijusių su tiesioginių nuostolių atlyginimu, pažymėtina, kad, priteisiant nuostolių atlyginimą, siekiama jų patyrusią šalį grąžinti į padėtį, kurioje ji būtų buvusi tuo atveju, jei už nuostolius atsakingos šalies neteisėtų veiksmų nebūtų buvę. Sutiktina su ieškovės argumentu, kad, atsakovei neteisėtai pakeitus Sutartį, ieškovė neteko galimybės naudotis subnuomotų patalpų įrengimo ir remonto investicijų teikiama nauda, kuria naudotis būtų galėjusi iki 2013 m. gruodžio 31 d., jei nebūtų buvę neteisėtų atsakovės veiksmų. Dėl to teisėjų kolegija negali pritarti apeliacinės instancijos teismo argumentui, kad Sutarties 5.6 ir 5.10 punktų nuostatos dėl patalpų pagerinimo neatlygintinumo, taikytinos nepriklausomai nuo Sutarties nutraukimo (ne)teisėtumo. Apeliacinės instancijos teismo nurodyta aplinkybė, kad Sutartis buvo nutraukta dėl abiejų šalių kaltės, gali būti reikšminga sprendžiant dėl atlygintinos ieškovės patirtos žalos dydžio. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad pagal 2012 m. sausio 20 d. teismo ekspertizės akto išvadą ieškovas netiksliai ir ekonomiškai nepagrįstai apskaičiavo tiesioginių nuostolių dydį, susijusį su investicijomis inventoriui, tačiau nevertino ir nepasisakė dėl toje pačioje išvadoje nurodyto patikslinto šių nuostolių dydžio.

Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad patalpų įrengimo nauda būtų pasireiškusi ne kaip papildomos ieškovės pajamos, bet kaip galimybė naudojantis įrengtomis patalpomis gauti pajamas iš biliardo klubo veiklos. Būtent šios numatytos gauti, bet negautos ieškovės pajamos, dėl kurių vyksta ginčas nagrinėjamoje byloje, turėjo padengti patalpų įrengimo išlaidas. Tuo atveju, jei ieškovei bus priteisiamas jos iki 2013 m. gruodžio 31 d. negautų pajamų atlyginimas, neliks pagrindo priteisti papildomą atlyginimą už išlaidas, patirtas įrengiant patalpas, nes šios išlaidos pagal Sutarties 5.6 ir 5.10 punktų nuostatas nebūtų atlyginamos grąžinant patalpas po 2013 m. gruodžio 31 d. teisėtai pasibaigus patalpų subnuomos sutarčiai. Taigi tiesioginių nuostolių atlyginimo reikalavimo tenkinimo galimybė susijusi su negautų pajamų reikalavimo tenkinimu ir kitomis reikšmingomis aplinkybėmis, kurias nustatyti privalo nurodytą reikalavimą nagrinėsiantis teismas.

Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas (CPK 176, 185 straipsniai), dėl to nenustatė pareikštam reikalavimui dėl civilinės atsakomybės taikymo išspręsti reikšmingų aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė pirmosios instancijos teismo padarytų esminių proceso teisės normų pažeidimų ir jų nepašalino. Kasacinio teismo teisėjų kolegija nenustatė išskirtinio pobūdžio pagrindo grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 360 straipsnis) ir sprendžia, kad konstatuotas pažeidimas gali būti ištaisytas apeliacinės instancijos teisme, todėl naikintina tik apeliacinės instancijos teismo nutartis ir byla perduotina nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 2 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                      Virgilijus Grabinskas

Dalia Vasarienė

Vincas Verseckas