Administracinio nusižengimo byla

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo M. M. ir jo atstovės advokatės Eglės Grucytės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 14 d. nutarimo M. M. administracinio nusižengimo byloje.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       M. M. Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 212 straipsnio 4 dalyje, ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį, jam paskirta administracinė nuobauda – 500 Eur bauda už tai, kad jis 2017 m. liepos 4 d., 00.00 val. Kaune, Taikos pr. 98A, UAB „Adrauna“ muitinės tarpininko atstovas M. M. muitiniam įforminimui pateikė elektroninę importo deklaraciją (toliau – EID) Nr. 17LTKR100IM02A7C1 (2017-07-04), kuria deklaravo UAB „Arostė“ (įm. k. 158955820) į Sąjungos muitų teritoriją importuotas prekes. Po muitinio įforminimo atlikus patikrinimą, vadovaujantis galiojančių teisės aktų nuostatomis, patikrinus minėtos EID deklaruotų prekių klasifikavimo teisingumą, Kauno teritorinėje muitinėje 2018 m. balandžio 20 d. įforminta supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 8KM19/42-0222S, kuria nuspręsta pakeisti EID Nr. 17LTKR100IM02A7C1 (2017-07-04) deklaruotos prekės Nr. 1 TARIC kodą iš 8708 99 97 90 į 8708 29 90 90 ir taikyti 4,5 procentų trečiųjų šalių muito tarifą (muitinio įforminimo metu minėtai prekei buvo taikytas 3,5 procentų tarifas). EID Nr. 17LTK100IM02A7C1 (2017-07-04) apskaičiuota 201 Eur trūkstama importo mokesčių suma: muito (A00)-166 Eur ir PVM (B00) -35 Eur. Tuo pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

2.       Kauno apylinkės teismas skundžiamame nutarime konstatavo, kad M. M. administracinį nusižengimą padarė neatsargia kaltės forma, tačiau tai nešalina jo administracinės atsakomybės, tačiau rodo mažesnį veikos pavojingumą.

3.       Apeliaciniame skunde M. M. ir jo atstovė advokatė Eglė Grucytė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo nutarimą ir administracinę teiseną M. M. atžvilgiu nutraukti; arba iš dalies pakeisti 2018m. lapkričio 14 d. Kauno apylinkės teismo nutarimą administracinio nusižengimo byloje dalyje dėl administracinės 500 Eurų nuobaudos skyrimo ir už padarytą administracinį nusižengimą skirti administracinę nuobaudą - įspėjimą.

1.3.1.                      Skunde teigiama, jog teismas nevertino aplinkybės, kad iš pateiktų dokumentų nėra aišku, kokiu kodu prekės turėjo būti deklaruotos. 2018 m. spalio 3 d. administracinio nusižengimo protokole nurodyta administracinio nusižengimo esmė, tai yra prekės kodas, kuriuo turėjo būti deklaruojamos prekės, yra nurodytas visiškai kitoks nei Kauno teritorinės muitinės (toliau – Institucija) patikrinimo metu nustatytas prekės deklaravimo kodas. Tad administracinio nusižengimo protokolas yra surašytas pažeidžiant ANK 608, 609 nuostatas, kas sudaro pagrindą administracinę teiseną M. M. atžvilgiu nutraukti. Skunde taip pat pažymėta, jog jokios informacijos apie pasikeitusius prekių deklaravimo kodus Institucijos darbuotojai viešai neskelbė. Skunde pažymėta ir tai, kad Institucijos atstovė, bylos nagrinėjimo metu, nurodė, kad tokie duomenys nebuvo skelbiami, tai yra jokios informacijos apie naujai atliktus prekių klasifikavimo aktus, deklaravimo kodo pakeitimus viešai skelbiama nebuvo. Neteisingas prekės deklaravimo kodas buvo nurodytas ne dėl M. M. pasitikėjimo jam pateikta informacija bei anksčiau turėta informacija apie tokių prekių kodą, o dėl Institucijos neveikimo, tai yra naujų duomenų apie prekės deklaravimą nepaviešinimo, senos informacijos nepanaikinimo ir kt. Tiek byloje esantys rašytiniai įrodymai, tiek institucijos atstovės paaiškinimai, akivaizdžiai nesudaro pagrindo išvadai, kad minėta institucija buvo aktyvi ir tinkamai įgyvendino savo funkcijas.

1.3.2.                      Skunde nurodoma, jog skundžiamas nutarimas yra grindžiamas ne surinktais įrodymais, o teismo prielaidomis, tai yra administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad M. M. yra pažeidęs 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarnybos reglamento, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnį, tuo tarpu apylinkės teismas nutarime nurodo, kad M. M. pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarnybos reglamento, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 2 dalį, 2018 m. liepos 17 d. Institucijos rašte Nr. (9.6/42)-1 B-6973 yra nurodyta, kad M. M. pažeidė ANK 212 straipsnio 3 dalį, tuo tarpu administracinio nusižengimo protokole yra nurodyta, kad administracinė teisena yra pradėta, M. M. padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ANK 212 straipsnio 4 dalyje. Skunde remiamasi Klaipėdos apylinkės teismo praktika ir teigiama, jog klaidos administracinio nusižengimo protokole, Institucijos neveikimas, suponavo situaciją, kad šiuo konkrečiu atveju, administracinio nusižengimo byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Apelianto teigimu, suformuluotas kaltinimas nėra aiškus, konkretus, todėl administracinio nusižengimo byla turėjo būti nutraukiama.

1.3.3.                      Teismui nutarime konstatavus, jog M. M. sąmoningai nesiekė pateikti neteisingus duomenis deklaracijoje, pildydamas deklaraciją pasitikėjo siuntėjo suteiktais duomenimis, ankstesniu laikotarpiu nustatytu prekės kodu, kas jį suklaidino, t. y. padarė administracinį nusižengimą neatsargia kaltės forma, kas rodo mažesnį veikos pavojingumą. Konstatavus, kad priskaityta muito ir PVM mokesčio suma yra sumokėta į valstybės biudžetą, M. M. darbo užmokestis yra 500 Eur, jo finansinė padėtis nėra gera, už analogiškus pažeidimus administracine tvarka nebuvo baustas, teismo paskirta 500 Eur bauda yra aiškiai neteisinga ir neproporcinga, neadekvati M. M. padarytam pažeidimui. Mano, kad įspėjimas už padarytą administracinį nusižengimą būtų proporcinga ir adekvati nuobauda bei pasiekianti tikslus.

4.       Kauno teritorinės muitinės atsiliepime prašoma M. M. skundo netenkinti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo nutarimą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

5.       M. M. ir jo atstovės advokatės Eglės Grucytės apeliacinis skundas atmetamas.

6.       ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

7.       Iš apeliacinio skundo matyti, kad ginčo, jog buvo neteisingai nurodytas prekių TARIC kodas, nėra, tačiau administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo tvirtina, jog jis niekaip negalėjo žinoti, kad pasikeitė jo deklaruojamos prekės kodas, Institucija apie tai nepateikė jokios informacijos, o administracinio nusižengimo protokole suformuluotas kaltinimas yra netikslus.

8.       Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo motyvuotų išvadų dėl M. M. kaltės ir jo nusižengimo kvalifikavimo. Anaiptol, aukštesniajam teismui pateiktas skundas iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais ir motyvais, kurie jau buvo nagrinėjami pirmosios instancijos teisme. Naujų konkrečių esminių duomenų, kurių šis teismas nebūtų įvertinęs ir kuriuos reikėtų vertinti iš naujo, skunde nenurodoma. Apeliantas nesiėmė jokių veiksmų, kurie leistų įsitikinti, jog duomenys, kuriuos jis įrašė į deklaraciją, yra teisingi, o pasitikėjo, kaip pats nurodo, ankstesne savo patirtimi pildant deklaraciją, pateiktų deklaravimo duomenų nepatikrino, nors tokia galimybė teisės aktuose yra numatyta, taigi apeliantas veikė savo rizika, todėl turi prisiimti ir iš to kylančius padarinius.

9.       2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už visus toliau išvardytus atvejus: a) deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą; b) visų deklaraciją, pranešimą arba prašymą papildančių dokumentų autentiškumą, tikslumą ir galiojimą; c) kai taikytina – visų pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms arba su operacijomis, kurias leista atlikti, vykdymą. Todėl akivaizdu, jog M. M., muitiniam įforminimui pateikęs elektroninę importo deklaraciją, tapo atsakingas už pateiktų duomenų teisingumą. Apelianto argumentai, kad jis neteisingus duomenis deklaracijoje nurodė, nes Institucija nepaskelbė apie kodų pakeitimus, jo atsakomybės nešalina, nes, pagal minėtą teisinį reglamentavimą, M. M., būdamas atsakingas už deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą ir tikrumą, turėjo pareigą šiuos duomenis kontroliuoti. Todėl, atsižvelgiant į visą tai, kas išdėstyta, apygardos teismas neturi pagrindo manyti, jog neteisingus duomenis importo deklaracijoje pateikęs M. M. pagal ANK 212 straipsnio 4 dalį administracinėn atsakomybėn būtų patraukta nepagrįstai.

10.       Skunde akcentuojama, kad Institucija nebuvo pakankami aktyvi ir tinkamai neįgyvendino savo įgaliojimų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ANK 21 straipsnis numato, jog pagal šį kodeksą neatsako asmuo, kuris šiame kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką padarė vadovaudamasis klaidinga oficialia konsultacija. Pažymėtina, jog asmuo tik tuomet neturi atsakyti už nusižengimą, jeigu jis padaro veiką iš anksto turėdamas viešojo administravimo subjekto konsultaciją, kuri buvo klaidinga. Nagrinėjamu atveju M. M. jokios oficialios klaidingos konsultacijos ar informacijos iš Kauno teritorinės muitinės neturėjo. M. M. dėl prekių kodo nustatymo, rekomendacijų, patarimo į Instituiciją konsultacijai nebuvo kreipęsis, o vadovavosi seniau nustatytu prekės kodu, t. y. jis nebuvo pakankamai rūpestingu, pakankamai nesidomėjo muitinės nustatomu konkrečios importuotos prekės nomenklatūros kodu ir jo galimu pasikeitimu bei neišnaudojo visų galimų priemonių, kad nustatytų ir į deklaraciją įrašytų teisingą prekės kodą. Todėl faktas, kad M. M. pasitikėjo prekių siuntėjo nurodytais duomenimis, įrašydamas juos į deklaraciją, jo, kaip deklaranto atsakomybės nešalina.

11.       Vienas iš skundo motyvų yra tai, kad administracinio nusižengimo protokolas yra surašytas pažeidžiant ANK 608 ir 609 straipsnių nuostatas, ir tai sudaro pagrindą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną M. M. atžvilgiu. Atmesdamas šį skundo argumentą apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šis klausimas jau buvo spręstas ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismas. Kaip teisingai skundžiamame nutarime nurodė teismas, administracinio nusižengimo protokole nurodyta, jog M. M. muitiniam įforminimui pateikus elektroninę importo deklaraciją Nr. 17LTKR100IM02A7C1 (2017-07-04), Kauno teritorinė muitinė nusprendė pakeisti EID Nr. 17LTKR100IM02A7C1 (2017-07-04) deklaruotos prekės Nr. 1 TARIC kodą iš 8708 99 97 90 į 8708 29 90 90, tačiau iš Kauno teritorinės muitinės 2018-04-20 įforminta supaprastinto patikrinimo ataskaitos Nr. 8KM19/42-0222S matyti, kad buvo nuspręsta deklaruotos prekės Nr. 1 TARIC kodą iš 8708 99 97 90 pakeisti ne į 8708 82 90 90, bet į 8708 29 90 90, todėl šią klaidą pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė rašymo apsirikimu.

12.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su skunde nurodytu motyvu, jog administracinio nusižengimo protokolas yra surašytas neteisingai, kadangi kaltinimas M. M. suformuluotas, nenurodant Europos parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2v., 2013 m. spalio 9 d., kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio konkrečios dalies. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame, nors administracinio nusižengimo protokole nurodant teisės normą, kurią pažeidė M. M., buvo nurodytas tik Reglamento 15 straipsnis, nenurodant konkrečių jo dalių, tačiau iš protokolo bei byloje surinktų rašytinių duomenų esmės matyti, kad protokolas jam surašytas dėl Reglamento 15 straipsnio 2 dalyje numatytų reikalavimų, keliamų deklaraciją pateikiančiam asmeniui, nesilaikymo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai patikslino kaltinime M. M. atsakomybės ribas apibrėžiantį teisės aktą, nurodant Reglamento 15 straipsnio 2 dalį. Ši aplinkybė nekeičia protokole nurodyto administracinio nusižengimo esmės ir tai nesudaro pakankamo pagrindo administracinę teiseną apelianto atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodoma analogija (Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. A8.385-903/2018), vertintina kritiškai, kadangi šioje administracinio nusižengimo byloje administracinė teisena buvo nutraukta ne dėl to, kad administracinio nusižengimo protokole yra nurodytas tik Europos parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013, 2013 m. spalio 9 d., kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnis, o dėl to, kad byloje buvo įrodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė teisingus duomenis deklaracijoje.

13.       M. M. atžvilgiu nenutraukus administracinės teisenos, jis prašo pakeisti nuobaudos rūšį ir skirti jam įspėjimą. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, administracinėn atsakomybėn patrauktam M. M. buvo skirta mažesnė nei minimali straipsnio sankcijoje numatyta bauda. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad M. M. sąmoningai nesiekė pateikti neteisingus duomenis deklaracijoje, teisingai nurodė prekės muitinę vertę, tačiau dėl neteisingo prekės TARIC kodo ir prekės aprašymo deklaracijoje muitinė paskaičiavo mokestinę nepriemoką. Nėra nustatyta M. M. nei atsakomybę lengvinančių, nei ją sunkinančių aplinkybių, po Institucijos atlikto patikrinimo, jis iš karto pradėjo deklaruoti aukščiau nurodyto tipo prekes pagal Institucijos nurodytą prekės kodą. M. M. yra dirbantis, anksčiau baustas pagal ANK 212 straipsnyje numatytų teisės pažeidimų padarymą. Skirdamas nuobaudą pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi nuobaudų skyrimo pagrindais, pakankamai atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę, asmenybę, atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą taip pat į kitas reikšmingas aplinkybes, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo manyti, jog M. M. būtų nubausta per griežtai ir nemato jokių galimybių jam skirti dar švelnesnę nuobaudą nei paskyrė pirmosios instancijos teismas.

14.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apylinkės teismas atsižvelgė į tinkamam bylos išsprendimui reikšmingą teisinį reglamentavimą, išsamiai ir objektyviai ištyrė ir įvertino administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis bei apeliacinio skundo argumentus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

M. M. ir jo atstovės advokatės Eglės Grucytės apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 14 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas                                                Valdas Vitunskas