Civilinė byla Nr. e2A-245-343/2018

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07460-2017-7

                                                                Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1; 2.6.1.6.1;

(S)

3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 25 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Albinos Rimdeikaitės, Egidijaus Tamašausko, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Fortuvia LT“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 11d. sprendimo civilinėje byloje Nr.e2-13621-214/2017 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „GKF“, atstovaujamos bankroto administratorės R. V., ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Fortuvia LT“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Medienos prekybos grupė“ dėl 2016 m. spalio 31 d. trišalio skolų užskaitymo akto Nr. 31/10 pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.    Ieškovė actio Pauliana ieškinyje pirmosios instancijos teismo prašė pripažinti 2016 m. spalio 31 d. trišalį skolų užskaitymo aktą Nr. 31/10 negaliojančiu ir taikyti restituciją – priteisti iš atsakovės UAB „Fortuvia LT“ 25 054,91 Eur sumą ieškovės B UAB „GKF“ naudai, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.  Nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartimi UAB „GKF“ iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirta bankroto administratorė R. V., kuriai, perėmus ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentus, tapo žinoma, jog ieškovė 2016 m. spalio 31 d. sudarė trišalio skolų užskaitymo aktą Nr. 31/10 su UAB „Fortuvia LT“ bei UAB „Medienos prekybos grupė“. Šio akto pagrindu UAB „Medienos prekybos grupė“ įsipareigojo sumokėti UAB „Fortuvia LT“ 25 054,91 Eur, taip sumažindama ieškovės įsiskolinimą UAB „Fortuvia LT“ ir tuo pačiu sumažindama savo įsiskolinimą ieškovei. Ginčijamo akto sudarymo metu ieškovė turėjo pradelstų įsipareigojimų darbuotojams ir valstybės biudžetui, kurie pagal CK 6.9301 str. 1 d. turėjo būti tenkinami anksčiau, kaip į ankstesnę atsiskaitymų eilę patenkantys įsiskolinimai. Esant sudėtingai ieškovės finansinei situacijai, atsakovei UAB „Fortuvia LT“  buvo suteikta pirmenybės teisė, aplenkiant kitus kreditorius, padengti ieškovės turėtą įsiskolinimą, taip buvo pažeistos visų likusių kreditorių teisės tenkinti savo reikalavimus teisės aktų nustatyta tvarka. Atsakovė UAB „Medienos prekybos grupė“ pagal ginčijamą skolų užskaitymo aktą pervedė 25 054,91 Eur sumą atsakovei UAB „Fortuvia LT“, todėl skolų užskaitymo aktą pripažinus negaliojančiu CK 6.66 straipsnio  pagrindu, šią sumą prašė priteisti iš atsakovės UAB „Fortuvia LT“.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.   Kauno apylinkės teismas 2017 m. spalio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino. Pripažino 2016 m. spalio 31 d. trišalį skolų užskaitymo aktą Nr. 31/10, sudarytą  tarp ieškovės B UAB „GKF“ ir atsakovų UAB „Medienos prekybos grupė“, UAB ,,Fortuvia LT“ negaliojančiu nuo jo sudarymo momento. Priteisė iš atsakovės UAB „Fortuvia LT“ ieškovei B UAB ,,GKF“ 25054,91 Eur  sumą.

4.    Teismas byloje nustatė, kad ieškovė 2016 m. spalio 31 d. sudarė trišalį skolų užskaitymo aktą Nr. 31/10 su atsakovėmis UAB „Fortuvia LT“ bei UAB „Medienos prekybos grupė“, kurio pagrindu UAB „Medienos prekybos grupė“ įsipareigojo sumokėti UAB „Fortuvia LT“ 25054,91 Eur, taip sumažindama ieškovės įsiskolinimą UAB „Fortuvia LT“ ir tuo pačiu sumažindama savo įsiskolinimą ieškovei. Sandorio sudarymo metu ieškovė turėjo viso 391873,13 Eur piniginį reikalavimą į atsakovę UAB „Medienos prekybos grupė“, 252401,84Eur įsiskolinimą pagal vykdomuosius dokumentus ir pradelstus 3 604 896,81 Eur įsiskolinimus pagal sutartis bei finansinius dokumentus, 97327,08 Eur įsiskolinimą darbuotojams. Teismas vertino, kad atlikti įskaitymai pagal ginčijamą trišalį skolų užskaitymo aktą pažeidė imperatyvias įstatymo nuostatas (CK 6.9301 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 5 punktas, 2 dalis), kadangi ieškovė, atlikdama įskaitymus, suteikė pirmenybę žemesnės eilės kreditoriui (atsakovei UAB „Fortuvia LT“) gauti skolos apmokėjimą, kai tuo metu ieškovė turėjo įstatyminę pareigą atsiskaityti pirma pagal esančius vykdomuosius dokumentus. Be to, akivaizdžiai nesilaikyta pradelstų reikalavimų apmokėjimo kalendorinio eiliškumo tvarkos, nes iki įsiskolinimų atsiradimo atsakovei UAB „Fortuvia LT“, ieškovė turėjo ankstesnių neįvykdytų įsipareigojimų, tarp jų ir 97 327,08 Eur įsiskolinimą darbuotojams. Šių aplinkybių pagrindu teismas trišalį skolų užskaitymo aktą vertino niekiniu ir negailojančiu, kaip prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).

5. Teismas, nustatęs, kad iki ginčijamo sandorio sudarymo buvo visa eilė kreditorių, kurių reikalavimai turėjo būti vykdomi, tačiau liko neapmokėti, sprendė, kad ieškovės kreditoriai turi  neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę.

6.  Teismas vertino, kad aktas pažeidė kreditorių teises, kadangi jo sudarymas suteikiant atsakovei primenybę gauti apmokėjimą ieškovei faktiškai esant nemokiai ir turint labai didelių įsiskolinimų kitiems kreditoriams, neabejotinai sumažino galimybę kitiems kreditoriams bent iš dalies patenkinti savo reikalavimus. Tokiu būdu ieškovė neteko galimybės gauti lėšas, kurios galėjo būti panaudotos atsiskaitymui ir su kitais kreditoriais ir tuo buvo pažeisti kitų ieškovės kreditorių interesai.

7.  Teismas nenustatė duomenų, patvirtinančių sandorio sudarymo būtinumą. Teismas pažymėjo, kad ieškovė turėjo CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintą pareigą pirma atsiskaityti su pirmesnės eilės kreditoriais.

8.  Teismas vertino, kad ieškovė ir atsakovės buvo nesąžiningos, nes neabejotinai žinojo, kad ginčijamas aktas pažeis kitų kreditorių teises. Ieškovė žinojo, kad faktiškai yra nemoki, iš jos vykdomi išieškojimai priverstine tvarka, o jos vadovas G. K. netrukus po ginčijamų sandorių sudarymo kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Be to, ieškovė su atsakove UAB „Medienos prekybos grupė“ buvo susijusios įmonės, t. y. ieškovės akcininkas ir vienintelis direktorius G. K. yra atsakovės UAB „Medienos prekybos grupė“ akcininkės I. Kaminskienės sutuoktinis. Atsakovei UAB „Medienos prekybos grupė“ buvo žinoma ieškovės finansinė padėtis, tačiau ji, būdama skolinga ieškovei, pakeitė atsiskaitymo su ieškove tvarką, t. y. užuot atsiskaičiusi su ieškove tiesiogiai jai, turimą įsiskolinimą sumokėjo UAB „Fortuvia LT“. Vertindamas UAB ,,Fortuvia LT“ elgesį sudarant ginčijamą sandorį nesąžiningu, teismas nurodė, kad šiai atsakovei buvo žinoma apie ieškovės vėlavimus atsiskaityti, atsakovė teismui nepateikė jokių įrodymų, kad, prieš pasirašydama aktą, domėjosi valstybės institucijų viešai paskelbtais duomenimis apie netinkamai vykdančias finansines prievoles įmones.

                            II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

9.   Apeliaciniame skunde atsakovė UAB ,,Fortuvia LT“ prašo panaikinti 2017 m. spalio 11 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Sprendimas, apeliantės nuomone, naikintinas, kadangi priimtas nevisapusiškai išnagrinėjus ir įvertinus byloje esančius įrodymus ir netinkamai pritaikius materialines teisės normas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

       9.1. Dėl akto sudarymo kilusi bendrovei žala išieškotina ne iš sąžiningos sandorio šalies – apeliantės, o ieškovės administracijos vadovui pareiškiant ieškinį ĮBĮ 11 straipsnio  5 dalies 8 punkto pagrindu.  Be to, konstatavus sandorio sudarymą pažeidžiant CK 6.9301 straipsnio nuostatas, kreditorių interesai ginami įmonės bankrotą pripažįstant tyčiniu, o ne iš sąžiningos sandorio šalies prisiteisiant gautas pinigines lėšas.

9.2. Teismas turėjo įvertinti ieškovės turimų lėšų kiekį bei jai pareikštų reikalavimų, atitinkančių CK 6.9301 straipsnio reikalavimus, apimtį ginčijamo akto sudarymo metu ir tai, ar pinigų sumokėjimas nepažeidžia šios straipsnio 2 dalyje nurodyto kalendorinio eiliškumo.  Ieškovė nepateikė pradelstų įsiskolinimų eiliškumą patvirtinančių įrodymų, todėl nepagrįsta teismo išvada, kad buvo pažeistos CK 6.9301 straipsnio nuostatos.

9.3. Tik ieškovė galėjo žinoti, kiek kreditorių turi reikalavimo teisę į ieškovę, kieno interesus gali pažeisti pasirašytas aktas, taip pat įvertinti, kokią įtaką turės sandorio sudarymas jos mokumui. Actio Pauliana negali būti aiškinamas taip, kad sudarytų prielaidas ginčyti sandorius, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastą verslo praktiką, nepaisant to, kad jų sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, o vėliau jam buvo iškelta bankroto byla. Nėra pagrindo pripažinti, kad atsiskaitymas su vienu iš kreditorių – apeliante, nulėmė ieškovės nemokumą, kadangi 1) pinigus pervedė ne ieškovė, o UAB ,,Medienos prekybos grupė“, 2) pervesta 25 054,91Eur suma yra maža palyginus su kitų kreditorių reikalavimais.

9.4. Apeliantė nepagrįstai teismo laikyta nesąžininga sandorio šalimi. Creditinfo duomenimis, sandorio sudarymo metu ieškovė neturėjo skolų valstybės biudžetams, o sužinoti apie skolas kitiems kreditoriams apeliantė neturėjo galimybės, be to, kreditoriai nebuvo kreipęsi į teismą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo. Teismas neįvertino aplinkybės, kad po ginčijamo akto pasirašymo, ieškovė apeliantei pateikė dar 14 užsakymų ir dalį jų apmokėjo. Tai, kad ieškovės administracijos vadovas kreipsis į teismą dėl bankroto ieškovei iškėlimo, apeliantei nei žinojo, nei turėjo žinoti. Apeliantei taip pat nebuvo žinoma ir tai, kad ieškovė ir UAB ,,Medienos prekybos grupė“ yra susijusios įmonės.

9.5. Restitucija taikyta formaliai, nesiejant su bylos aplinkybėmis, neatsižvelgiant į sąžiningumo principą, kuris yra teisiškai reikšmingas sprendžiant klausimą dėl restitucijos šalių tarpusavio interesų pusiausvyros.

10.  Ieškovė atsiliepime į atsakovės UAB ,,Fortuvia LT“ apeliacinį skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, o sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

11. Atsakovė UAB ,,Medienos prekybos grupė“ atsiliepime į atsakovės UAB ,,Fortuvia LT“ apeliacinį skundą prašo skundą tenkinti.

              Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

13. Byloje kilo ginčas, ar B UAB „GKF“ su atsakovėmis UAB „Fortuvia LT“ ir UAB „Medienos prekybos grupė“ 2016 m. spalio 31 d. sudarytas trišalis skolų užskaitymo aktas pažeidžia B UAB „GKF“, kuriai 2016 m. gruodžio 9 d. iškelta bankroto byla, veiklos tikslus ir kreditorių interesus ir, ar yra pagrindas šį sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu.

14. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės B UAB ,,GKF“ direktorius G. K. 2016 m. lapkričio 25 d. Kauno apygardos teismui pateikė pareiškimą dėl bankroto bylos UAB ,,GKF“ iškėlimo. Ieškovei bankroto byla iškelta Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartimi. Įmonės administratorė R. V., perėmusi ieškovės dokumentus, nustatė, kad ieškovė 2016 m. spalio 31 d. sudarė trišalį skolų užskaitymo aktą Nr. 31/10 su atsakovėmis UAB „Fortuvia LT“ bei UAB „Medienos prekybos grupė“, kurio pagrindu UAB „Medienos prekybos grupė“ pervedė 25 054,91 Eur atsakovei B UAB „Fortuvia LT“, taip sumažindama ieškovės įsiskolinimą UAB „Fortuvia LT“ ir tuo pačiu sumažindama savo įsiskolinimą ieškovei. Sandorio sudarymo metu iš ieškovės turto buvo vykdomi išieškojimai teismų sprendimų pagrindu užvestose vykdomosiose bylose bendrai 252 401 Eur sumai, ieškovės skolos kreditoriams sudarė 11 157 167 Eur, iš jų pradelstų skolų – 3 604 896 Eur, darbo užmokesčio įsiskolinimas – 97 327 Eur. Ieškovės B UAB ,,GKF“ vienintelis akcininkas ir direktorius G. K. yra atsakovės UAB „Medienos prekybos grupė“ akcininkės I. K. sutuoktinis. Ieškovės administratorė pareiškė actio Pauliana ieškinį ginčydama šalių sudarytą trišalį skolų užskaitymo aktą argumentuodama ieškovės kreditorių interesų pažeidimu, kadangi atsakovei UAB „Medienos prekybos grupė“ pervedus 25 054,91 Eur atsakovei UAB „Fortuvia LT“ buvo sumažintas ieškovės įsiskolinimas B UAB „Fortuvia LT“ ir tuo pačiu sumažintas UAB „Medienos prekybos grupė“ įsiskolinimas ieškovei ir tokiu būdu atliktu įskaitymu atsakovei UAB ,,Fortuvia LT“ nepagrįstai buvo suteikta pirmenybė prieš kitus kreditorius patenkinti savo reikalavimą, ieškovė prarado teisę šią sumą skirti kreditorių reikalavimų patenkinimui, be to, toks ieškovės su atsakove UAB ,,Fortuvia LT“ atsiskaitymas prieštarauja CK 6.9301 straipsnyje nustatytam atsiskaitymų eiliškumui. Atsakovė UAB ,,Fortuvia LT“ nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu tenkinti ieškinį apeliaciniame skunde teigia, kad nepagrįstai sprendimu konstatuota, jog ginčijamu įskaitymu buvo pažeisti kitų ieškovės kreditorių interesai, pažeistas atsiskaitymo eiliškumas, nepagrįstai konstatuotas apeliantės nesąžiningumas kaip viena iš actio Pauliana ieškinio tenkinimo sąlygų, taikytas restitucijos būdas neatitinka šalių interesų pusiausvyros. Teisėjų kolegija apeliantės skundo argumentus vertina nepagrįstais. 

15. Apeliantė skunde teigia, kad bankroto administratorė ieškovės kreditorių interesus gali ginti kitais kreditorių interesų gynimo būdais, t. y. pateikdama teismui pareiškimą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, pareikšdama ieškinį ieškovės vadovui dėl žalos atlyginimo. Vertinant šiuos skundo argumentus, pažymėtina, kad pagal ĮBĮ įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 8 punktą bankrutuojančios įmonės administratorius privalo patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Taigi, įmonės bankroto atveju sandorių ginčijimas – bankrutuojančios įmonės administratoriaus, kaip ginančio bankrutuojančios įmonės ir jos visų kreditorių interesus subjekto, teisė ir pareiga (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 14 punktas). Įmonių bankroto įstatymo nereglamentuojami savarankiški sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindai, tik akcentuojami ginčytinų sandorių požymiai – priešingumas įmonės veiklos tikslams ir galima įtaka įmonės mokumui. Dėl to bankrutuojančios įmonės administratorius prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų ir CK 6.66 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-917/2003). Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės administratorei įmonės ir jos kreditorių teisių ir teisėtų interesų apgynimui šioje byloje ginčijant sandorį actio Pauliana pagrindu, neatimama iš jos teisė prašyti teismo taikyti kitą civilinių teisių gynybos būdą – reikalauti priteisti žalos atlyginimą, bei, esant pagrindams, kreiptis dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu.

16. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad ieškovei padengiant UAB ,,Fortuvia Lt“ įsiskolinimą buvo pažeistos CK 6.9301 straipsnio nuostatos argumentuodama ieškovės pradelstų įsiskolinimų eiliškumą patvirtinančių įrodymų nepakankamumu. Tam, kad atliktą mokėjimą būtų pagrindas pripažinti pažeidžiančiu CK 6.9301 straipsnyje nustatytą mokėjimų eiliškumą, byloje turi būti nustatytas sąlygų visetas: 1) skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; 2) egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-351- 611/2017). Kauno apygardos teismo  2016 m. gruodžio 9 d. nutartyje, kuria ieškovei  iškelta bankroto byla, remiantis ieškovės administracijos vadovo pateiktais 2016 m. spalio 31 d. įmonės finansiniais duomenimis nustatyta, kad ieškovė turto turėjo 7 343 595 Eur sumai (atkreiptinas dėmesys, kad į šią sumą įskaičiuotas net 1 072 253 Eur debitorinis įsiskolinimas, kas nevertintina faktiniu turtu, nes tai yra tik teisė), o mokėtinų sumų ir kitų įsipareigojimų 11 157 167 Eur sumai, iš kurių 3 604 896,81 Eur buvo pradelsti. Taigi ieškovės faktinis nemokumas ginčijamo akto sudarymo 2016 10 31 metu teisiškai konstatuotas įsiteisėjusia teismo nutartimi (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje pakanka įrodymų konstatuoti, kad ginčijamas sandoris buvo sudarytas, kai ieškovės turtinė padėtis buvo itin sunki, t. y. įmonė buvo faktiškai nemoki. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei jos vadovas į Kauno apygardos teismą kreipėsi 2016 11 28, t.y. net nepraėjus mėnesiui po ginčijamo sandorio sudarymo. Šioje byloje pateiktas ieškovės 2016 m. spalio 31 d. kreditorių sąrašas, kuriame nurodomi pradelstų įsipareigojimų dydžiai ir terminai, taip pat ieškovei iškeltų bylų ir antstolių vykdomų išieškojimų sąrašas; byloje taip pat nustatyta, kad  ginčijamo trišalio skolų užskaitymo akto sudarymo metu ieškovė turėjo 97 327,08 Eur įsiskolinimą darbuotojams. Todėl nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė, sudarydama ginčijamą trišalį skolų užskaitymo aktą, suteikė pirmenybę gauti skolos apmokėjimą žemesnės eilės kreditoriui – apeliantei. Šios išvados nepaneigia apeliantės skunde bei atsakovės UAB ,,Medienos prekybos grupė“ atsiliepime į skundą nurodomi argumentai dėl ieškovės siekio atsiskaityti su kreditoriais iki jai bankroto bylos iškėlimo bei nurodoma aplinkybė, kad buvo sudaryta daugiau analogiškų sandorių.

17. Apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo konstatuotą vieną iš būtinųjų actio Pauliana ieškinio tenkinimo sąlygų –  apeliantės, kaip sandorio šalies, nesąžiningumą, argumentuodama tuo, jog nepagrįstai teismo laikyta nesąžininga sandorio šalimi, kadangi Creditinfo duomenimis, sandorio sudarymo metu ieškovė neturėjo skolų valstybės biudžetams, o sužinoti apie skolas kitiems kreditoriams apeliantė neturėjo galimybės, be to, kreditoriai nebuvo kreipęsi į teismą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo. Teismų praktikoje trečiasis asmuo laikomas nesąžiningu tuo atveju, jei įrodoma, kad jis žinojo arba turėjo žinoti, jog, sudarydamas sandorį su skolininku, pažeis kitų skolininko kreditorių teises. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad apdairaus ir rūpestingo kvalifikuoto subjekto elgesio standartas reikalauja domėtis kitos sandorio šalies patikimumu: apie šalies turtinę padėtį, turimus kreditorius, skolų mastą, atsiskaitymus su kreditoriais, ginčus teisme, daiktinių teisių suvaržymus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013). Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad prieš ginčijamo sandorio sudarymą prašė ieškovės pateikti informaciją apie jos turtinę padėtį, turimus kreditorius, skolų dydį, vykdomus išieškojimas ir kt., todėl vertintina, kad apeliantė, nepaisydama kvalifikuotam subjektui taikomų atidumo ir rūpestingumo standartų ir sandorį sudarydama neįvertinusi ieškovės galimybių jį sudaryti, elgėsi nesąžiningai (CPK 178, 185 straipsniai, CK 6.66 straipsnio 2 dalis).

18. Sutiktina su apeliantės skundo argumentais, kad ginčijamas aktas, atsižvelgiant į ieškovės finansinę padėtį ir šio akto pagrindu ieškovės atlikto skolos apeliantei užskaitymo dydį, neturėjo tiesioginės įtakos ieškovės  mokumui/nemokumui, ir kad sudarytas sandoris priimtinas verslo praktikoje. Tačiau pažymėtina, kad tais atvejais, kai nemokus skolininkas vienu ar kitu būdu atsiskaito su vienu kreditoriumi, pastarasis yra privilegijuojamas kitų kreditorių atžvilgiu ir taip yra pažeidžiami kreditorių visumos interesai, nes atsiskaitymui panaudotos lėšos galėjo būti skirtos visų kreditorių reikalavimams tenkinti. Sandorio, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, sudarymas pateisinamas tik išimtiniais atvejais, konstatavus sandorio ekonominį naudingumą įmonei, pagrįstą skolininko siekį išvengti bankroto ar sumažinti įmonės nemokumą, atitinkančius jo kreditorių teises ir teisėtus interesus. Kasacinio teismo pažymėta, kad tais atvejais, kai įmonė, būdama nemoki, pasirinktinai sudaro papildomus susitarimus ir taip patenkina dalies kreditorių reikalavimus, pažeidžiamos kitų kreditorių teisės, ir toks skolininko elgesys vertintinas kaip prieštaraujantis sąžiningai verslo praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2013). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėtina, kad kreditoriaus teises pažeidžia tie skolininko sudaryti sandoriai, kurie, nors ir nesukelia bendro skolininko nemokumo, bet sumažina turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertę, ir to sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditorių reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-82/2013)“ Taigi, nors ir atliktas trišalis skolų užskaitymo atkas nesąlygojo ieškovės nemokumo, tačiau tai vienareikšmiškai pažeidė kitų bendrovės kreditorių teises, nes buvo sumažinta turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertė.

19. Pripažinus sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu taikoma restitucija (CK 6.145 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė yra bankrutuojanti įmonė bei byloje nustatęs, kad atsakovė UAB „Medienos prekybos grupė“ (ieškovės debitorius) pagal ginčijamą 2016 m. spalio 31 d. trišalį skolų užskaitymo aktą savo prievolę įvykdė ir 25054,91 Eur sumokėjo atsakovei UAB „Fortuvia LT“ (ieškovės  kreditoriui), iš atsakovės UAB „Fortuvia LT“ ieškovei priteisdama 25 054,91 Eur, teisingai sprendė restitucijos ginčo atveju taikymo klausimą.

20. Vadovaudamasi anksčiau išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ginčo santykį reguliuojančias materialinės teisės normas, nepažeidė procesinių taisyklių ir nenukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų, todėl naikinti teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

21. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad teismas, byloje nustatęs, kad ieškovė už jai pirmosios instancijos teisme suteiktas teisines paslaugas advokatui sumokėjo 1750 Eur, ir ieškinį tenkinęs, sprendė šią sumą CPK 93 straipsnio 1 dalies, 2 dalies pagrindu lygiomis dalimis priteisti iš atsakovių, t. y. po 875 Eur. Tačiau iš sprendimo rezoliucinės dalies matyti, kad iš atsakovių po 875 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą priteista ne ieškovei, o valstybei. Teisėjų kolegija, nenustačiusi pagrindų keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl įvertinusi nurodytas faktines aplinkybes, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimą reglamentuoja procesinės teisės normos, siekdama proceso ekonomiškumo ir koncentracijos, teismo procesinių sprendimų aiškumo, sprendžia ex officio ištaisyti pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje padarytą rašymo apsirikimą nurodant, kad iš atsakovių po 875 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą priteista ieškovei (CPK 276 straipsnio 2 dalis).

22. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleidžiama bankrutuojanti įmonė, o kiti dalyvaujantys asmenys (nagrinėjamu atveju atsakovas) – už šiose bylose paduotus apeliacinius skundus. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė UAB ,,Fortuvia LT“, paduodama apeliacinį skundą, neprivalėjo mokėti žyminio mokesčio, todėl jos sumokėtas žyminis mokestis grąžintinas (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

23. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantės UAB ,,Fortuvia LT“ prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkintinas. Ieškovei B UAB ,,GKF“ iš apeliantės priteistina 400 Eur bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme ( CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

          Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a : 

              Apeliacinį skundą atmesti.

              Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 11 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

              Patikslinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 11 d. sprendimo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir ją išdėstyti taip:

           ,,Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Fortuvia LT“, į. k. 304084187, valstybei – 282 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt du eurus) žyminio mokesčio bei ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „GKF“, į. k. 159767458, 875 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt penkis eurus) išlaidų už advokato teisinę pagalbą.

           Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Medienos prekybos grupė“, į. k. 302432691, valstybei – 282 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt du eurus) žyminio mokesčio bei ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „GKF“, į. k. 159767458, 875 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt penkis eurus 00 ct) išlaidų už advokato teisinę pagalbą.“.

           Grąžinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Fortuvia LT“, į. k. 304084187, 564 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio, sumokėto 2017 m. lapkričio 8 d. mokėjimo nurodymu Nr. 5160 Luminor  banke.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Fortuvia LT“, į. k. 304084187, ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei ,,GKF“, į. k. 159767458, 400 Eur (keturis šimtus eurų)  išlaidų už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

            Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                  Rūta Palubinskaitė

Albina Rimdeikaitė

                        Egidijus Tamašauskas