Civilinė byla Nr. e2-1045-910/2021

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00977-2020-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2.15; 2.6.10.8; 3.1.7.6

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 13 d. 

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Laima Ribokaitė,

sekretoriaujant Daivai Jokūbaitytei, Rūtai Miltinytei,

                dalyvaujant ieškovei D. K. ir ieškovės atstovui advokatui P. E.,

                atsakovės viešosios įstaigos Ukmergės ligoninės atstovams advokatui M. B. bei advokato padėjėjui R. K.,

                trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovei I. K.,

                viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Ukmergės ligoninei dėl sveikatai padarytos žalos atlyginimo, kurioje trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“.

Teismas

n u s t a t ė:

1.       Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį, atsižvelgdama į atsiliepimuose ir triplike nurodytus argumentus, vėliau patikslinusi prašo iš viešosios įstaigos Ukmergės ligoninės (toliau – atsakovė, Ukmergės ligoninė) priteisti dėl nedarbingumo prarastas darbo pajamas: 1 219,7 Eur už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 4 d. operacijos iki darbo sutarties nutraukimo 2019 m. gruodžio 10 d., taip pat už laikotarpį po darbo sutarties nutraukimo iki ieškovės pensinio amžiaus, t. y. iki (duomenys neskelbtini), apskaičiuotas prarastas darbo pajamas, kurių bendra suma – 19 008 Eur, be to, 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2.       Ieškovė nurodė, kad 2019 m. kovo 4 d. Ukmergės ligoninės (duomenys neskelbtini) gydytojas A. C. atliko ieškovės (duomenys neskelbtini) operaciją. Tą pačią dieną, (duomenys neskelbtini). Tos pačios vakare (20 val. 5 min.) ieškovei buvo atlikta (duomenys neskelbtini), tačiau tai nepadėjo normalizuoti padėties, savijauta nepagerėjo, todėl 2019 m. kovo 5 d. 8 val. 40 min. buvo atlikta (duomenys neskelbtini). Po nurodytų operacijų ieškovei vis tiek (duomenys neskelbtini). Ieškovę operavęs gydytojas nei pripažino savo klaidos, nei atsiprašė, o tik kartojo, kad viskas bus gerai, nors su laiku skausmas tik didėjo. Pats gydytojas pripažino, kad negerai padaryta operacija, tačiau kalbėjo, kad vėliau bus viskas gerai. Ieškovė laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 12 d. iki 2019 m. kovo 30 d. praleido (duomenys neskelbtini), tačiau (duomenys neskelbtini). Nors ir laukė sveikatos pagerėjimo, padėtis tik blogėjo: (duomenys neskelbtini). 2019 m. lapkričio 15 d. ieškovė kreipėsi į (duomenys neskelbtini), kuriose jai atlikta apžiūra ir nustatyta, kad (duomenys neskelbtini). Po pakartotinio patikrinimo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), todėl nuspręsta, jog reikalingas (duomenys neskelbtini), kuri dėl pandemijos buvo nukelta į 2020 m. liepos mėnesio pabaigą. (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 56 straipsnio 1 dalies 3 punktu, ieškovė buvo atleista iš darbo nuo 2019 m. gruodžio 10 d. Ieškovės teigimu, ji prarado darbą, nes darbingumo lygis sumažėjo dėl netinkamai atliktos (duomenys neskelbtini). Ji liko be sveikatos, be darbo, be pajamų, dėl tokios sveikatos būklės neliko galimybės susirasti darbą, todėl Ukmergės ligoninė, kurioje dirba operaciją netinkamai atlikęs gydytojas, turi pareigą atlyginti jai tiek turtinę, tiek neturtinę žalą.

3.       Ieškovė mano, kad yra visos sąlygos taikyti atsakovei civilinę atsakomybę, nes gydytojas per parą padarė dvi operacijas, aiškino, kad viskas bus gerai, bet nepasakė, jog yra gerai, t. y. pats gydytojas netvirtino, kad operacijos metu ieškovei suteiktos kokybiškos paslaugos. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos (toliau – Komisija) 2020 m. birželio 17 d. priimtame sprendime Nr. 56-99 (toliau – Komisijos sprendimas) VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytojas (duomenys neskelbtini) nurodė, kad pagal pateiktą medicininę dokumentaciją operacijos atliktos tinkamai, tačiau galbūt jam buvo pateikta ne visa dokumentacija arba operacijos protokolas surašytas ne taip, nes ieškovė (duomenys neskelbtini), jai ne tik nepagerėjo, bet dar labiau pablogėjo sveikata. Po Ukmergės ligoninėje atliktų operacijų konsultuojantis Kauno klinikose buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini). Ieškovės įsitikinimu, jeigu po operacijų (duomenys neskelbtini) viskas gerai, nebūtų paskirta (duomenys neskelbtini). Ukmergės ligoninėje ieškovei buvo suteiktos nekokybiškos paslaugos, dėl kurių ji patyrė žalą, tarp atsakovės veiksmų ir žalos atsiradimo yra priežastinis ryšys, kurį patvirtina konsultacijos (duomenys neskelbtini) bei paskirta (duomenys neskelbtini). Dėl atsakovės netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų ieškovė (duomenys neskelbtini) bei nutraukta darbo sutartis.

4.       Ieškovė nurodė, kad buvo nedarbinga operacijų ir po to vykusios reabilitacijos laikotarpiu. Pirmą kartą ji operuota 2019 m. kovo 4 d., todėl nuo šios datos skaičiuotina jos patirta turtinė žala, t. y. negautas darbo užmokestis. Ieškovė uždirbdavo po 396 Eur (atskaičius mokesčius) per mėnesį. Darbo sutartis su ieškove nutraukta 2019 m. gruodžio 10 d. Nuo 2019 m. kovo 4 d. operacijos iki darbo sutarties nutraukimo praėjo 9 mėnesiai, per kuriuos ieškovė negavo 3 564 Eur (396 Eur x 9 mėn.) darbo užmokesčio. Kadangi ieškovei buvo mokama periodinė netekto darbingumo kompensacija (per 9 mėnesius jai išmokėta 2 344,3 Eur), dėl to reikalaujamos atlyginti turtinės žalos dydis mažintinas iki 1 219,7 Eur (3 564 Eur - 2 344,3 Eur). Ieškovė taip pat nurodo, kad jai turi būti atlyginta turtinė žala nuo darbo sutarties nutraukimo dienos (2019 m. gruodžio 10 d.) iki jos pensinio amžiaus ((duomenys neskelbtini)), kurios suma – 19 008 Eur už (duomenys neskelbtini), nes ieškovė liko be sveikatos, be darbo, be pajamų, jai eina (duomenys neskelbtini) metai, taigi iki pensijos dar toli, o dėl tokios sveikatos būklės neliko galimybės susirasti darbą. Be to, remdamasi patirtais išgyvenimais dėl viena po kitos netinkamai atliktų operacijų, ilgalaikiu skausmu, ieškovė iš atsakovės prašo priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

5.       Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad nesutinka su ieškiniu, prašo atmesti kaip nepagrįstą.

6.       Atsakovė pabrėžė, kad, sprendžiant dėl sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytą žalą, gydytojų veiksmai vertintini ne jų rezultato, o proceso aspektu, t. y., ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai. Asmens veiksmų neteisėtumą gali lemti bet koks neatidumas, nerūpestingumas, nedėmesingumas, nepakankamas profesinės pareigos atlikimas, profesinės etikos taisyklių pažeidimas ir pan. 

7.       Ieškovės skundą ikiteismine tvarka nagrinėjusi Komisija, siekdama visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti ieškovės skundą, kreipėsi į VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės specialistus, kuriems buvo pateikti ieškovės medicininiai dokumentai, užduoti klausimai. Nurodytos ligoninės gydytojas (duomenys neskelbtini), įvertinęs medicininius dokumentus, pateikė Komisijai atsakymus, kad pacientei operacijos atliktos tinkamai, ji buvo ne kartą konsultuota gydytojų (duomenys neskelbtini), todėl negalima teigti, kad jos sveikatos pablogėjimą lėmė vien tik Ukmergės ligoninėje atliktos operacijos; taip pat negalima tvirtinti, kad (duomenys neskelbtini) yra vienintelė skausmo priežastis ir yra nulemtas tik operacijos. Atsakovės nuomone, Komisija priėmė teisingą sprendimą, nes rėmėsi medicininiais dokumentais, specialisto išvada, o tokie įrodymai turi didesnę įrodomąją reikšmę, sprendžiant dėl gydytojų veiksmų teisėtumo.

8.       Atsakovės teigimu, ieškovės argumentas, kad „<..> pats gydytojas pripažino, kad negerai padaryta operacija“, yra niekuo neparemtas. Ta aplinkybė, kad gydytojas per parą padarė dvi operacijas, yra rodo, jog gydytojas dirbo atsakingai, rūpestingai; pastebėjęs, kad (duomenys neskelbtini). Šis faktas įrodo, kad gydytojas veikė atsakingai, rūpestingai, ėmėsi veiksmų (duomenys neskelbtini).

9.       Atsakovė pažymėjo, kad ieškovės argumentai, jog nebuvo pateikta visa dokumentacija arba operacijos protokolas ne taip surašytas, yra nepagrįsti ir nepatvirtinti jokiais įrodymais. Ieškovė pasirašė informuoto paciento sutikimą intervencinei (invazinei) procedūrai arba chirurginei operacijai, kuriame aprašyta intervencinė (invazinė) procedūra (chirurginė operacija), jos alternatyvos, nurodytos galimos komplikacijos, jų dažnis ir kitos svarbios apsispręsti aplinkybės. Ieškovei taip pat buvo suteikta informacija apie papildomas procedūras, kurios gali būti atliekamos gydymo eigoje. 

10.       Pagal ieškovės susirgimą gydymo paslaugos jai suteiktos kokybiškai, prieš operaciją ji buvo raštiškai supažindinta su galimomis komplikacijomis po operacijos, kurios išvardintos informaciniame lape apie (duomenys neskelbtini). Iš pacientės medicininių dokumentų matyti, kad operacija buvo atlikta tinkamai, įprastai, operacijos metu neužfiksuota jokių papildomų nuokrypių. Pacientės gretutinės ligos (duomenys neskelbtini) – tai papildomi veiksniai, turintys įtakos pooperaciniam gijimui bei galimoms komplikacijoms atsirasti. Ieškovė ne kartą konsultuota Ukmergės ligoninės Konsultacijų poliklinikoje, po operacijos konsultuota (duomenys neskelbtini), kuris konstatavo, kad operacija atlikta tinkamai, (duomenys neskelbtini), tai patvirtina ir rentgeno nuotraukos. (duomenys neskelbtini) gydytojo (duomenys neskelbtini) A. S. konsultacija suteikta praėjus devyniems mėnesiams po operacijos, taip pat įrodo, kad operacija atlikta tinkamai. Ukmergės ligoninės gydytojas (duomenys neskelbtini) A. C. visose konsultacijoje veikė savo kompetencijos ribose, išrašyti siuntimai atitinkamiems specialistams, paskirtas pooperacinis gydymas, reabilitacinės priemonės. Gydytojas taikė diagnostikos ir gydymo metodus, atitinkančius esamą mokslo ir praktikos lygį, tačiau jis negali atsakyti už rezultatą, kuris nepasiekiamas dėl objektyvių priežasčių, t. y. individualių konkretaus žmogaus organizmo ypatumų ir jame vykstančių biologinių procesų (amžiaus, kitų turimų ligų ar sveikatos sutrikimų ir jų trukmės). Atsakovės nuomone, ieškovės įvardyti nusiskundimai gali būti prastos reabilitacijos arba po operacijos įvykusių komplikacijų (traumų, uždegimų) pasekmė.

11.       Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovė pati parašė prašymą nutraukti darbo sutartį, nurodydama, kad negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijų, ir darbdavys jos prašymą tenkino, išmokėjo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą priklausančią išeitinę išmoką. Ieškovės prašymas priteisti kaip turtinę žalą darbo užmokestį, apskaičiuotą iki jos pensinio amžiaus, yra nesąžiningas, nes pati ieškovė nurodė, jog iki pensijos jai dar toli, be to, neatmestina galimybė, kad ji gali susirasti kitą darbą.

12.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad prašo ieškinį atmesti visa apimtimi.

13.       Pasak trečiojo asmens, iš VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės specialistų Komisijai pateiktų atsakymų akivaizdu, kad proceso prasme atsakovės gydytojas atliko visus būtinus veiksmus ir paskyrė tinkamą bei adekvatų gydymo metodą, taigi vien procesiniu aspektu, galima teigti, kad ieškovės gydymas atitiko visus teismų praktikos nuostatose išvardintus kriterijus. 

14.       Trečiasis asmuo taip pat pažymėjo, kad ieškovė turtinę žalą visiškai nepagrįstai skaičiuoja nuo 2019 m. kovo 4 d. atliktos operacijos dienos, nes akivaizdu, jog, nepriklausomai nuo to, operacija atlikta tinkamai ar netinkamai (Ukmergės ligoninės civilinės atsakomybės draudikas laikosi nuomonės, kad operacija buvo atlikta tinkamai), ieškovė būtų buvusi nedarbinga tiek operacijos, tiek reabilitacijos laikotarpiu.

15.       Teismo posėdyje ieškovė nurodė, kad visada tikėjo gydytojais, todėl ryžosi (duomenys neskelbtini) operacijai, kad galėtų (duomenys neskelbtini). Po operacijos neskaudėjo, nes veikė vaistai, tačiau, gulėdama lovoje, pamatė, kad (duomenys neskelbtini). Ieškovės nuomone, (duomenys neskelbtini) netinkamai atliktos operacijos; slaugos darbuotojams ji neturi priekaištų. Pasak ieškovės, ją operavęs gydytojas A. C. yra labai arogantiškas ir nejautrus žmonių skausmui. Žadėjo, kad po 4 mėnesių ji galės (duomenys neskelbtini), tačiau situacija vis prastėjo. Operavęs chirurgas po operacijos neperdavė ieškovės priežiūros šeimos gydytojai, o viską kontroliavo pats; ne visi medicininiai dokumentai tvarkyti tinkamai; pati ieškovė prašydavo siuntimų konsultacijoms į kitas gydymo įstaigas. Ieškovės teigimu, dėl Ukmergės ligoninėje netinkamai atliktų operacijų jos gyvenimas yra suluošintas.     

16.       Teismo posėdyje ieškovės atstovas advokatas nurodė, kad ieškinio reikalavimus palaiko visa apimtimi. Atstovas pažymėjo, kad, nors Teismo ekspertizės akte padaryta išvada, jog operacija atlikta tinkamai, tačiau neaišku, kodėl, jeigu operacija atlikta tinkamai, atsirado (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) A. S., konstatavęs (duomenys neskelbtini), nusprendė, kad reikalinga (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) sakė, kad (duomenys neskelbtini). Pasak ieškovės atstovo, bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad Ukmergės ligoninėje ieškovei buvo netinkamai atliktos operacijos, dėl to reikėjo (duomenys neskelbtini).  

17.       Teismo posėdyje atsakovės atstovas advokatas nurodė, kad nėra pagrindo tenkinti ieškinį, nes neįrodytos civilinės atsakomybės sąlygos. Ieškovė neįrodė Ukmergės ligoninėje jai operacijas atlikusio gydytojo neteisėtų veiksmų. Gydytojas negali garantuoti rezultato. Ginčo situacijoje vertinamas ne gydymo rezultatas, bet gydymo procesas. Ieškovės skundą ikiteismine tvarka nagrinėjusi Komisija pasitelkė specialistą – gydytoją (duomenys neskelbtini) iš Klaipėdos universitetinės ligoninės, kuris nenustatė ieškovę operavusio gydytojo klaidų. Tokių klaidų nepatvirtino ir (duomenys neskelbtini) A. S., duodamas parodymus teismo posėdyje. Be to, ieškovė neįrodė ir reikalaujamos turtinės žalos – nepagrindė, kad reikalaujamos priteisti negautos pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; darbo sutartos nėra įsipareigojimas iki pensijos; prieš operaciją ieškovė turėjo net (duomenys neskelbtini), todėl nėra pagrindo teigti, kad (duomenys neskelbtini). Neįrodytas ir priežastinis ryšys tarp Ukmergės ligoninėje atliktų operacijų ir nurodomos žalos: ieškovei nuo 2019 m. kovo 4 d. iki 2020 m. rugpjūčio mėnesio buvo atliktos (duomenys neskelbtini); nėra pagrindo teigti, kad (duomenys neskelbtini), nes dabar (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) S. paaiškino, kad, atliekant pirmąją operaciją, gydytojas negalėjo nuspėti, jog (duomenys neskelbtini) netiks, taip pat nurodė, kad ieškovės situaciją galėjo lemti ir (duomenys neskelbtini).   

18.       Teismo posėdyje trečiojo asmens AB „Lietuvos draudimas“ atstovė, remdamasi procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais, prašė ieškinį atmesti kaip neįrodytą.  

Ieškinys atmestinas

Byloje nustatytos aplinkybės

19.       Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad iki ginčo (duomenys neskelbtini) operacijos 2019 m. kovo 4 d. ieškovę (duomenys neskelbtini). Ukmergės ligoninės gydytojo (duomenys neskelbtini) A. C. 2018 m. lapkričio 23 d. įraše užfiksuota anamnezė (paciento papasakota ligos istorija), kad ieškovei (duomenys neskelbtini). Diagnozė – (duomenys neskelbtini). Rekomenduota operacija 2019 m. kovo 4 d.

20.       Ieškovė 2019 m. vasario 13 d. pakartotinai konsultuota Ukmergės ligoninės gydytojo A. C., patvirtinta ta pati diagnozė, paskirta operacija 2019 m. kovo 4 d.

21.       Ukmergės ligoninėje ieškovei 2019 m. kovo 4 d. 8.45 val. atlikta (duomenys neskelbtini) operacija, (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną, t. y. 2019 m. kovo 4 d., 20.00 val. ieškovei atlikta (duomenys neskelbtini).

22.       Ieškovei (duomenys neskelbtini).

23.       (duomenys neskelbtini).

24.       (duomenys neskelbtini).            

25.       (duomenys neskelbtini).

26.       (duomenys neskelbtini).

27.       (duomenys neskelbtini).

28.       (duomenys neskelbtini).

29.       Ieškovė 2019 m. liepos 10 d. konsultuota operavusio gydytojo A. C.. Diagnozės: (duomenys neskelbtini).

30.       Ieškovė 2019 m. liepos 29 d. konsultuota gydytojo (duomenys neskelbtini). Diagnozės: (duomenys neskelbtini).

31.       Ieškovė 2019 m. liepos 31 d. lankėsi pas operavusį (duomenys neskelbtini) A. C.. Diagnozės: (duomenys neskelbtini).

32.       Ieškovė 2019 m. rugpjūčio 28 d. konsultuota (duomenys neskelbtini. Medicininių dokumentų išraše nurodyta anamnezė: (duomenys neskelbtini).

33.       Ieškovė 2019 m. rugpjūčio 30 d. lankėsi pas operavusį gydytoją A. C.. Diagnozės: (duomenys neskelbtini).

34.       Ieškovė 2019 m. rugsėjo 19 d. konsultuota (duomenys neskelbtini) A. R.. Diagnozės: (duomenys neskelbtini).

35.       Operavęs (duomenys neskelbtini) A. C. 2019 m. rugsėjo 20 d. nukreipė ieškovę (duomenys neskelbtini).

36.       Gydytojas (duomenys neskelbtini).

37.       Ieškovei 2019 m. rugsėjo 24 d. atliktas (duomenys neskelbtini).  

38.       Ieškovė 2019 m. rugsėjo 27 d. konsultuota operavusio (duomenys neskelbtini) A. C.. Diagnozės: (duomenys neskelbtini).

39.       Ieškovė 2019 m. spalio 1. Konsultuota gydytojo (duomenys neskelbtini). Diagnozė: (duomenys neskelbtini).

40.       Operavusio (duomenys neskelbtini) A. C. konsultacija 2019 m. lapkričio 20 d. Diagnozės: (duomenys neskelbtini).

41.       Ieškovė 2019 m. lapkričio 25 d. konsultuota (duomenys neskelbtini) A. S.. (duomenys neskelbtini).

42.       Ieškovei 2019 m. gruodžio 6 d. atliktas (duomenys neskelbtini). Išvados: (duomenys neskelbtini).

43.       (duomenys neskelbtini).

44.       Nuo 2019 m. gruodžio 10 d. ieškovė atleista iš darbo (duomenys neskelbtini) pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punktą (darbuotojas negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos dėl ligos ar neįgalumo).       

45.       Ieškovė 2020 m. vasario 10 d. konsultuota (duomenys neskelbtini) A. S.. (duomenys neskelbtini).       

46.       Ieškovė 2020 m. balandžio 14 d. pateikė skundą Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai, prašydama iš Ukmergės ligoninės išieškoti 42 948,36 Eur turtinės žalos (netektų darbo pajamų iki ieškovės pensinio amžiaus), taip pat 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

47.       Komisija 2020 m. birželio 17 d. sprendimu Nr. 56-99 nusprendė (vienbalsiai) netenkinti pareiškėjos (pacientės) prašymo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, nes, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas Ukmergės ligoninėje, žalos pareiškėjos (pacientės) sveikatai nepadaryta.

48.       Ieškovė, nesutikdama su Komisijos sprendimu, 2020 m. liepos 29 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydama iš atsakovės Ukmergės ligoninės priteisti ieškovei tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimą, grindžiamą Ukmergės ligoninės gydytojo (duomenys neskelbtini) 2019 m. kovo 4-5 dienomis netinkamai atliktomis (duomenys neskelbtini) operacijomis.

49.       Ieškovei (duomenys neskelbtini) 2020 m. liepos 30 d. atlikta (duomenys neskelbtini).

50.       (duomenys neskelbtini).

51.       (duomenys neskelbtini).

52.       (duomenys neskelbtini).

53.       Bylos nagrinėjimo metu ieškovės pateiktame (duomenys neskelbtini) A. S. 2021 m. birželio 14 d. išraše nurodyta, kad (duomenys neskelbtini).

54.       (duomenys neskelbtini).                                                                                                                                                         

Dėl sveikatos priežiūros įstaigos civilinės atsakomybės, grindžiamos netinkamai suteiktomis sveikatos priežiūros paslaugomis

55.       Įstatymuose įtvirtina sveikatos priežiūros įstaigų pareiga atlyginti pacientui žalą, padarytą pažeidus jo teises, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas (Sveikatos priežiūros įstatymo 45 straipsnio 7 punktas, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 13 straipsnis).

56.       Dėl sveikatos priežiūros įstaigos ar jos darbuotojo kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas pacientams atsiradusios žalos kyla deliktinė atsakomybė (CK 6.283, 6.284 straipsniai), kuri taikoma nustačius visumą būtinų sąlygų: neteisėtus veiksmus (ar neveikimą) (CK 6.246 straipsnis), žalą (CK 6.249, 6.250 straipsniai), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis), žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.248 straipsnis). Asmuo, pareiškęs sveikatos priežiūros įstaigai ieškinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalos faktą bei dydį ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018 16 punktas; kt.). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl, siekdama paneigti civilinės atsakomybės prievolę, sveikatos priežiūros įstaiga turi įrodyti, kad jos darbuotojai nėra kalti dėl atsiradusios žalos, t. y. kad, atsižvelgiant į prievolės esmę ir kitas aplinkybes, jie buvo tiek rūpestingi ir apdairūs, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-469/2020 29 punktas).

57.       Nenustačius bent vienos iš būtinų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma.

58.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad gydytojų civilinė atsakomybė už netinkamą gydymą yra profesinė atsakomybė, tai – specialisto atsakomybė už netinkamą profesinių pareigų vykdymą. Ji yra specifinė neteisėtų veiksmų ir kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygų, aspektais. Gydytojo profesinės atsakomybės pobūdis nulemtas sveikatos priežiūros, kaip visuomenės veiklos srities, reikšmingumo ir su tuo susijusios būtinybės garantuoti tinkamą sveikatos priežiūros paslaugų teikimą visuomenei. Gydytojas, kaip profesionalas, turi specialiųjų žinių, t. y. žmogui gyvybiškai svarbiais klausimais žino ir gali daugiau negu kiti, be to, jis turi pripažintą teisę taikyti specialiąsias žinias ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus. Specialisto turima kvalifikacija sukuria teikiamų paslaugų kokybės prezumpciją. Žmogus, pasikliovęs specialistu, turi jaustis saugus, todėl atitinkamos profesijos asmeniui taikomi griežtesni atidumo, atsargumo bei rūpestingumo reikalavimai. Tai – esminis profesionalo atsakomybės bruožas. Gydytojo veiksmų neteisėtumas ir kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, gali būti konstatuojami esant lengvesnio laipsnio pareigos elgtis rūpestingai ir apdairiai pažeidimui, negu įprastu civilinės atsakomybės atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2013). Tačiau kiekvienu atveju, siekiant konstatuoti civilinę atsakomybę už sveikatai padarytą žalą, turi būti nustatyti gydytojo neteisėti veiksmai ir kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-489/2012). Bendrieji protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principai neleidžia gydytojo profesinės atsakomybės suabsoliutinti. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad gydytojo atsakomybė nėra atsakomybė už nepasiektą rezultatą, gydytojo atsakomybė nėra atsakomybė be kaltės. Priežastinis ryšys, kaip gydytojo profesinė atsakomybės sąlyga, nėra preziumuojamas, jis turi būti ne paneigiamas, o įrodomas; jį įrodyti turi žalos atlyginimo siekiantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2009).

59.       Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad, vertinant gydytojo veiksmus ir sprendžiant jo kaltės klausimą, turi būti taikomas gydytojo veiksmų standartas, t. y. jo veiksmai vertinami ne pagal protingo ir atidaus žmogaus, bet pagal protingo ir atidaus profesionalo standartą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603-701/2015). Kartu kasacinio teismo nurodoma, kad sveikatos priežiūros srityje tikslių kriterijų, reikalavimų arba, kitaip tariant, veiksmų standarto, kuriuo gydytojas turėtų vadovautis kiekvienoje konkrečioje situacijoje, teisės aktai paprastai nenustato ir negali nustatyti, o reikalauja suteikti tinkamo rūpestingumo laipsnio paslaugas, atitinkančias gydytojo profesijos reikalavimus. Teisės aktai negali tiksliai sureguliuoti visų gydytojo veiksmų pirmiausia dėl to, kad situacijų, kuriomis gydytojas veikia, konkrečių pacientų ypatumai, galima ligos perspektyva ir panašios aplinkybės yra skirtingos, todėl neįmanoma sukurti bendro gydytojo elgesio modelio, tinkamo visais atvejais. Tačiau kuo siauresnė ir labiau specializuota yra profesionalo veiklos sritis, tuo aukštesni jam keliami reikalavimai; iš gydytojo, kuris yra tam tikros srities specialistas, reikalaujama ne tik atitikti protingo, patyrusio ir sąžiningo gydytojo standartą, bet ir atitikti būtent tos specialybės protingo, patyrusio ir sąžiningo gydytojo standartą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018).

60.       Kartu kasacinio teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad pacientą ir gydytoją siejančios prievolės turinį sudaro ne pareiga garantuoti tam tikrą konkretų rezultatą, bet pareiga užtikrinti, jog ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį. Taigi teismas, spręsdamas sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytą žalą klausimą, gydytojų veiksmus turi vertinti ne jų rezultato, o proceso aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2013).

61.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima ir tai, kad maksimalių pastangų principas, vertinant gydytojo veiksmų atitiktį protingo ir atidaus profesionalo elgesio standartui, nereiškia, jog gydytojas turi atlikti visus įmanomus tyrimus ir taikyti visus įmanomus gydymo metodus. Tai reiškia, kad turi būti įvertinta, ar jis veikė kaip sąžiningas, atidus, atsargus, rūpestingas, kvalifikuotas savo srities specialistas, vadovaudamasis medicinos ir kitų mokslų žiniomis, gydytojų profesinės etikos ir pripažintos praktikos taisyklėmis, teisės aktų, reglamentuojančių medicininių paslaugų teikimą, nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2011; 2015 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299-611/2015).

62.       Be formaliųjų teisinių, gydytojo profesinė atsakomybė turi ir objektyviąsias ribas, jas nubrėžia objektyvūs žmogaus organizme vykstantys biologiniai procesai bei medicinos mokslo ir praktikos raidos lygis bei jų galimybių ribos. Medicina, kaip ir visas visuomenės pažinimo procesas, plėtojasi ir tobulėja, tačiau neišvengiamai tenka susitaikyti su realybės faktu, kad gydytojas gali apsaugoti ne nuo visų ligų ir ne visos ligos gali būti išgydytos. Gydydamas pacientą, gydytojas negali padaryti daugiau, nei leidžia medicinos galimybės ir ligonio būklė. Civilinėje atsakomybėje galioja principas iš nieko negalima reikalauti to, kas neįmanoma (lot. impossibilium nulla obligatio est). Dėl to, sprendžiant dėl gydytojų atsakomybės už netinkamą gydymą, reikšminga aplinkybė yra ir tai, kokias objektyvias galimybes medicinos mokslo ir praktikos lygis suteikia gydytojui. Jeigu gydytojas savo darbą atliko rūpestingai, atidžiai ir taip, kaip yra tikimasi iš kvalifikuoto gydytojo, bet žala vis dėlto atsirado, nuo atsakomybės gydytojas turi būti atleidžiamas ir žala laikoma atsitiktine (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2009; 2016 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018).

63.       Nagrinėjamu atveju ieškovė reikalaujamą atlyginti turtinę ir neturtinę žalą kildina iš Ukmergės ligoninėje 2019 m. kovo 4 d. ir 2019 m. kovo 5 d. netinkamai atliktų (duomenys neskelbtini) operacijų. Ieškovė remiasi tuo, kad po šių operacijų, jos sveikatos būklė (duomenys neskelbtini)) ne tik nepagerėjo, bet pablogėjo, jai (duomenys neskelbtini). Faktą, kad Ukmergės ligoninėje jai operacijos atliktos netinkamai, ieškovės įsitikinimu, įrodo tai, kad (duomenys neskelbtini), dėl to 2019 m. kovo 5 d. teko daryti dar vieną operaciją, po kurios (duomenys neskelbtini).

64.       Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialiųjų žinių, ir tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai ir pagal visas diagnostikos bei gydymo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2011). Sprendžiant dėl gydytojų veiksmų, diagnozuojant ligą ir atliekant tyrimus, teisėtumo, reikšmingi įrodymai yra teismo medicinos ekspertizės išvada, taip pat rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiškinimai. Būtent iš šių įrodymų gauta informacija yra susijusi su įrodinėjimo dalyku, t. y. gali patvirtinti ar paneigti, ar gydytojas konkrečiu atveju elgėsi taip, kaip būtų elgęsis sąžiningas, protingas ir atidus profesionalas; kitais įrodymais, kurių turinys nepagrįstas specialiosiomis žiniomis, nurodyti faktai objektyviai negali būti patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2011; 2020 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-469/2020, kt.).

65.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima ir tai, kad teismas negali teisingumo vykdymo funkcijos perduoti teismo ekspertams; ekspertizės išvada teismui nėra privaloma, o turi būti vertinama visumos kitų bylos įrodymų kontekste. Įrodinėjimo procesui ginčuose dėl sveikatai padarytos žalos atlyginimo taikomi bendrieji CPK įtvirtinti reikalavimai. Nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal savo objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, eksperto išvada turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu (CPK 218 straipsnis), t. y. ekspertizės išvada yra vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės, be kita ko, taikant įrodymų pakankamumo ir patikimumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-469/2020 36 punktas).

66.       Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017 29, 30 punktai).

67.       Nagrinėjamos bylos aspektu pažymėtina tai, kad Ukmergės ligoninėje 2019 m. kovo 4 d. ir 2019 m. kovo 5 d. ieškovei (duomenys neskelbtini) operacijas atlikusio gydytojo veiksmams įvertinti buvo paskirta teismo ekspertizė. Gavus 2020 m. gruodžio 28 d. Ekspertizės aktą Nr. 0236/20, ieškovei, nepaisant to, kad ji naudojasi advokato teisine pagalba, 2021 m. gegužės 13 d. teismo posėdyje buvo papildomai išaiškinta, jog gydytojų veiksmų (neveikimo) neteisėtumui įrodyti reikalingos specialios medicinos srities žinios, pasiūlyta pateikti papildomų įrodymų, pagrįstų medicinos specialistų išvadomis. Nors prašymas dėl (duomenys neskelbtini) A. S. apklausos buvo pateiktas pavėluotai (tik 2021 m. rugpjūčio 13 d. teismo posėdyje), teismas, siekdamas išsamiai ir objektyviai išsiaiškinti reikšmingas aplinkybes, kurioms nustatyti būtinos specialios medicinos srities žinios, patenkino ieškovės advokato prašymą ir 2021 m. rugsėjo 21 d. teismo posėdyje apklausė (duomenys neskelbtini) gydytoją.

68.       Šioje byloje kilusį ginčą teismas sprendžia analizuodamas ir vertindamas teismo proceso metu iš įvairių įrodinėjimo priemonių (šalių paaiškinimų; ieškovės medicininių dokumentų įrašų, atliktų jai lankantis skirtingo lygio sveikatos priežiūros įstaigose; prie civilinės bylos pridėtoje Komisijos medžiagoje esančios 2020 m. balandžio 22 d. Ukmergės ligoninės vidaus medicininio neplaninio audito dėl pacientei suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ataskaitos; Komisijoje gautų Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytojo traumatologo atsakymų į klausimus dėl ieškovei Ukmergės ligoninėje atliktų operacijų; teismo ekspertizės akto; (duomenys neskelbtini) A. S. parodymų) surinktus duomenis (CPK 185 straipsnis).

69.       Ukmergės ligoninės 2020 m. balandžio 22 d. atlikto vidaus medicininio neplaninio audito dėl (duomenys neskelbtini) A. C. ieškovei suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ataskaitoje nurodyta, kad pacientei pirmoji operacija atlikta tinkamai, jos metu neužfiksuota jokių nuokrypių; (duomenys neskelbtini); gydytojas (duomenys neskelbtini) A. C. veikė pagal savo kompetenciją, išrašydavo siuntimus konsultuotis pas kitus specialistus, paskyrė (duomenys neskelbtini). Audito ataskaitoje prieita prie išvados, kad pacientės nurodomi nusiskundimai galimi kaip (duomenys neskelbtini) pasekmė.  

70.       Tiek Komisija, nagrinėdama ginčą ikiteismine tvarka, tiek teismas, skirdamas byloje teismo ekspertizę, specialių medicinos srities žinių turintiems asmenims uždavė klausimus dėl ieškovei Ukmergės ligoninėje atliktų dviejų operacijų. Ir (duomenys neskelbtini) T. S., ir teismo ekspertas P. P., išanalizavę pateiktus medicininius dokumentus, padarė vienodas išvadas, kad 2019 m. kovo 4 d. ir 2019 m. kovo 5 d. ieškovės (duomenys neskelbtini) operacijos buvo atliktos tinkamai, jas atlikusio gydytojo veiksmuose klaidų nenustatyta.

71.       (duomenys neskelbtini) prof. A. S., atsakydamas į teismo klausimą, kokios priežastys lėmė (duomenys neskelbtini) poreikį, nurodė, kad to reikėjo dėl (duomenys neskelbtini)) (2021 m. rugsėjo 21 d. teismo posėdžio garso įrašas).

72.       Pažymėtina tai, kad po Ukmergės ligoninėje ieškovei 2019 m. kovo 4 d. ir 2019 m. kovo 5 d. atliktų (duomenys neskelbtini) operacijų ieškovė periodiškai lankėsi pas operavusį gydytoją, kuris, be apžiūrų, skirdavo ir (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini).

73.       Ieškovės advokatas teigė, kad (duomenys neskelbtini) A. S., (duomenys neskelbtini), paaiškino, jog Ukmergės ligoninėje (duomenys neskelbtini). Tačiau pažymėtina, kad nurodytas gydytojas, duodamas parodymus 2021 m. rugsėjo 21 d. teismo posėdyje, nurodė, kad (duomenys neskelbtini).

74.       Dėl (duomenys neskelbtini) priežasčių (duomenys neskelbtini) gydytojas (duomenys neskelbtini) pažymėjo, kad operavusio gydytojo A. C. 2020 m. balandžio 21 d. paaiškinime nurodyta, jog (duomenys neskelbtini).

75.       (duomenys neskelbtini) A. S. negalėjo atsakyti, dėl kokios priežasties (duomenys neskelbtini), tik paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) gali lemti (duomenys neskelbtini) (2021 m. rugsėjo 21 d. teismo posėdžio garso įrašas).

76.       Ieškovė 2021 m. rugsėjo 21 d. teismo posėdyje, atsakydama į teismo klausimą, ar ji turi pretenzijų dėl Ukmergės ligoninėje po 2019 m. kovo 4 d. operacijos jai suteiktų (duomenys neskelbtini) paslaugų, nurodė, kad personalui priekaištų neturi, savo sveikatos sužalojimą sieja būtent su ją operavusio gydytojo (duomenys neskelbtini) netinkamai atlikta operacija.

77.       Teismas, išanalizavęs nagrinėjamoje byloje esančių įrodymų visumą, pažymi, kad byloje nėra duomenų, kurie teiktų pagrindą pripažinti pagrįsta ieškovės poziciją, jog (duomenys neskelbtini) dėl 2019 m. kovo 4 d. netinkamai atliktos (duomenys neskelbtini) operacijos, t. y. ją operavusio gydytojo neteisingai taikytų operacinių standartų, kitokių klaidų (CPK 12, 178 straipsniai, CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

78.       Ieškovė Ukmergės ligoninėje jai atliktų operacijų netinkamumą ir jos sveikatai sukeltą žalą taip pat grindžia tuo, kad (duomenys neskelbtini).  

79.       (duomenys neskelbtini)gydytojas (duomenys neskelbtini) į Komisijos užduotus klausimus, ar aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini), nurodė, jog pateiktos medicininės dokumentacijos duomenų nepakanka atsakyti, kad (duomenys neskelbtini).

80.       Teismo ekspertizės akte (duomenys neskelbtini).

81.       Ieškovei (duomenys neskelbtini) operaciją atlikęs (duomenys neskelbtini) A. S. teismo posėdyje paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) (2021 m. rugsėjo 21 d. teismo posėdžio garso įrašas).

82.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė 2019 m. rugsėjo 27 d. kreipėsi į operavusį (duomenys neskelbtini) A. C. dėl (duomenys neskelbtini). Jai diagnozuota (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) A. S. 2021 m. rugsėjo 21 d. teismo posėdyje, aiškindamas (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini).

83.       Nurodytina ir tai, kad, atliekant 2020 m. liepos 30 d. (duomenys neskelbtini), ieškovės (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini).

84.       Tokie bylos duomenys suponuoja vertinimą, kad (duomenys neskelbtini).

85.       (duomenys neskelbtini).

86.       Nurodyti bylos duomenys leidžia teigti, kad ieškovės jaučiami skausmai, kuriuos ji kildina iš ginčo operacijų, lemti ir kitų jos sveikatos sutrikimų ((duomenys neskelbtini)) (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).   

87.       Medicininių duomenų analizė patvirtina, kad (duomenys neskelbtini). Tokie ieškovę operavusio (duomenys neskelbtini) gydytojo veiksmai vertintini kaip atitinkantys sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartą (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). 

88.       Jau nurodyta, kad pagal kasacinio teismo jurisprudenciją gydytojo veiksmų neteisėtumas ir kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, gali būti konstatuojami esant lengvesnio laipsnio pareigos elgtis rūpestingai ir apdairiai pažeidimui, negu įprastu civilinės atsakomybės atveju, tačiau vis dėlto turi būti nustatyti konkretūs gydytojo neteisėti veiksmai ir kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-489/2012). Gydytojo atsakomybė nėra atsakomybė už nepasiektą rezultatą, gydytojo atsakomybė nėra atsakomybė be kaltės. Priežastinis ryšys, kaip gydytojo profesinė atsakomybės sąlyga, nėra preziumuojamas, jis turi būti ne paneigiamas, o įrodomas; jį įrodyti turi žalos atlyginimo siekiantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2009).

89.       Pažymėtina tai, kad nagrinėjamoje byloje yra ne viena įrodinėjimo priemonė, gauta iš specialių medicinos srities žinių turinčių asmenų: įrašai ieškovės medicininiuose dokumentuose, atlikti ne tik ją operavusio Ukmergės ligoninės (duomenys neskelbtini), bet ir (duomenys neskelbtini), be to, (duomenys neskelbtini) A. S.; Ukmergės ligoninės 2020 m. balandžio 22 d. atlikto vidaus medicininio neplaninio audito dėl (duomenys neskelbtini) ieškovei suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ataskaita; ikiteismine tvarka Komisijoje nagrinėjant ginčą gauti (duomenys neskelbtini) gydytojo (duomenys neskelbtini) atsakymai į komisijos narių užduotus klausimus; teismo paskirtos ekspertizės išvados; teismo posėdyje apklausto (duomenys neskelbtini) A. S. parodymai. Išanalizavus visose aptartose įrodinėjamose priemonėse užfiksuotus duomenis ir specialių medicinos srities žinių turinčių asmenų išvadas (duomenys neskelbtini), nenustatyta prieštaravimų. Nė vienas iš pirmiau įvardytų specialių (duomenys neskelbtini) gydytojų nenurodė ieškovę operavusio Ukmergės ligoninės gydytojo padarytų gydymo klaidų. Dėl to teismas neturi pagrindo pripažinti pagrįsta ieškovės poziciją, kad Ukmergės ligoninėje 2019 m. kovo 4 d. ir 2019 m. kovo 5 d. (duomenys neskelbtini) operacijos jai atliktos netinkamai (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).  

90.       Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad ieškovė, pareiškusi ieškinį sveikatos priežiūros įstaigai, neįrodė Ukmergės ligoninės gydytojo, iš kurio atliktų operacijų ji kildina žalą sveikatai, neteisėtų veiksmų ar neteisėto neveikimo, teikiant jai sveikatos priežiūros paslaugas, taip pat priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir jai atsiradusios žalos (CK 6.246, 6.247 straipsniai; CPK 12, 178 straipsnis, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Byloje pateikti specialiųjų žinių pagrindu gauti įrodymai paneigia sveikatos priežiūros paslaugas teikusio gydytojo veiksmų neteisėtumą, jo kaltę (CK 6.248 straipsnio 1-3 dalys; CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Nesant bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo taikyti atsakovei Ukmergės ligoninei civilinę atsakomybę.

        Dėl ieškovės reikalaujamos turtinės ir neturtinės žalos

91.       Kasacinio teismo išaiškinta, kad CK 6.283 straipsnio 1 dalyje negautos pajamos apskaičiuojamos kaip pajamų, kurias nukentėjusysis realiai gavo arba realiai galėjo gauti iki ir po sveikatos sužalojimo, skirtumas. Sveikatos sužalojimo atvejais sprendžiant dėl turtinės žalos negautų pajamų forma atlyginimo, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į darbuotojo netekto darbingumo lygį; negautų pajamų sąvoka turi būti suprantama kaip prarasto darbingumo procento piniginė išraiška per tam tikrą laikotarpį. Sveikatos sužalojimo atvejais turtinės žalos dėl negautų pajamų atlyginimo laikotarpį (terminą, už kurį priteisiamas tokios žalos atlyginimas) lemia sužaloto darbuotojo atitinkamo darbingumo netekimo laikotarpis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009; 2013 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2013 ir kt.).

92.       Kasacinio teismo taip pat nurodyta, kad CK 6.288 straipsnio 3 dalis įtvirtina du su nukentėjusio asmens suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu susijusios žalos atlyginimo mokėjimo būdus – periodinėmis išmokomis arba visos žalos dydžio vienkartine išmoka. Šie žalos atlyginimo būdai, priklausomai nuo to, kuris iš jų taikomas, lemia skirtingų vertinamųjų kriterijų pasirinkimą, atliekant žalos atlyginimo skaičiavimą. Be to, sprendžiant turtinės žalos, padarytos sužalojus sveikatą, atlyginimo mokėjimo periodinėmis išmokomis klausimą, vertinamos realiuoju laikotarpiu egzistuojančios aplinkybės, o sprendžiant šios žalos atlyginimo mokėjimo vienkartine išmoka klausimą – vertinamos ilguoju laikotarpiu tikėtinai atsirasiančios aplinkybės.

93.       Jeigu dėl sveikatos sužalojimo patirta žala priteisiama konkrečia vienkartine pinigų suma, laikoma, kad ieškovo patirta žala yra išsamiai įvertinta bei visiškai atlyginta, todėl, net ir pasikeitus aplinkybėms, jis neturi teisės reikšti ieškinio dėl papildomai negautų pajamų iš tos pačios veiklos priteisimo, o atsakovas – reikalavimo dėl jų sumažinimo (CK 6.283 straipsnio 3 dalis, 6.286 straipsnis). Pasikeitusios ekonominės aplinkybės negali būti vertinamos, nes tokie pasikeitimai yra susiję su nuostolių dydžio pakartotiniu įvertinimu, o tokio vertinimo peržiūrėjimas prieštarautų res judicata (galutinis teismo sprendimas) principui. Kita vertus, šis žalos atlyginimo mokėjimo būdas labiau apsaugotų ieškovo interesą gauti dėl sveikatos sužalojimo negautų pajamų atlyginimą nuo galimo prievolę atlyginti tokius nuostolius turinčio skolininko nemokumo ar žymaus jo turtinės padėties ateityje pablogėjimo.

94.       Priešingai, periodinėmis išmokomis priteista negautų pajamų suma gali būti bet kada ateityje peržiūrėta, kai pasikeičia aplinkybės, turėjusios tiesioginę reikšmę nuostolių atlyginimo periodinėmis išmokomis priteisimui ar jų dydžiui. Kai iš kalto dėl žalos atlyginimo asmens žalos atlyginimas priteisiamas periodinėmis išmokomis, nukentėjusiam asmeniui nėra apribojama galimybė kreiptis į teismą dėl to, kad, pablogėjus jo sveikatos būklei ar pasikeitus kitoms aplinkybėms, išaugo jo negautų pajamų dydis. Be to, teismo sprendimu priteistų negautų pajamų, mokamų periodinėmis išmokomis, peržiūrėjimą gali inicijuoti ne tik ieškovas (CK 6.286 straipsnis), bet ir atsakovas (CK 6.287 straipsnis). Toks ieškinys nėra tapatus anksčiau išnagrinėtam ieškiniui dėl žalos atlyginimo, nes jis grindžiamas vėliau atsiradusiomis naujomis aplinkybėmis.

95.       Kitas žalos atlyginimo mokėjimo periodinėmis išmokomis privalumas – tai, kad ieškovo interesui gauti žalos atlyginimą tokiu atveju suteikiama apsauga nuo infliacijos, atsižvelgiant į tai, kad šios išmokos yra indeksuojamos (CK 6.288 straipsnio 3 dalis), taip pat tai, kad žalos atlyginimo mokėjimu šiuo būdu yra tenkinami besitęsiantys ieškovo poreikiai, grindžiami realiuoju laikotarpiu egzistuojančiomis aktualiomis aplinkybėmis, kurios gali būti įvertintos kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant periodinėmis išmokomis priteistų negautų pajamų padidinimo ar sumažinimo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-1075/2019).

96.       Nagrinėjamu atveju ieškovė, reikalaudama turtinės žalos, prašo priteisti žalos atlyginimą vienkartine išmoka, kurią apskaičiavo pagal iki ginčo operacijų gautą visą darbo užmokestį, neatsižvelgdama į netekto darbingumo procentą (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu ieškovei nustatytas (duomenys neskelbtini). Vadinasi, ieškovė yra iš dalies darbinga, o ne visiškai nedarbinga. Teigdama, kad ji visiškai prarado galimybę dirbti, ieškovė šiems teiginiams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, t. y. kad, atsižvelgiant į turimą darbingumo lygį, negali rasti jos sveikatos būklę atitinkančio darbo (CPK 12, 178 straipsniai). Dėl to ieškovė neįrodė, kad turi pagrindą reikalauti iš Ukmergės ligoninės (jeigu būtų konstatuoti joje dirbančio gydytojo neteisėti veiksmai) netektų pajamų, apskaičiuotų pagal situaciją, kai ieškovė būtų netekusi viso darbingumo ir bet kokių galimybių dirbti (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

97.       Pažymėtina ir tai, kad, bylos duomenimis, dėl netektos darbingumo dalies ieškovė gauna netekto darbingumo pensiją. Tačiau, skaičiuodama reikalaujamą turtinę žalą už laikotarpį nuo darbo sutarties nutraukimo dienos (2019 m. gruodžio 10 d.) iki jai sukaks pensinis amžius ((duomenys neskelbtini)), ieškovė neišskaičiavo socialinio draudimo išmokų, kurios pagal įstatymą yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį (CK 6.290 straipsnio 1 dalis).

98.       Be to, nurodytina tai, kad darbingumo lygis ieškovei nustatytas terminuotai. Ieškovė 2021 m. rugpjūčio 13 d. teismo posėdyje nurodė, kad darbingumo lygis jai nustatytas iki (duomenys neskelbtini). Dėl to ieškovės reikalavimas priteisti jai žalos atlyginimą iki (duomenys neskelbtini) yra nepagrįstas.

99.       Dėl neturtinės žalos pažymėtina tai, kad, ieškovei neįrodžius, jog Ukmergės ligoninėje (duomenys neskelbtini) operacijos jai atliktos netinkamai, nėra pagrindo spręsti dėl piniginės kompensacijos už ieškovės įvardytus neigiamus išgyvenimus, skausmus, nepatogumus, priteisimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

100.       Atmetus ieškinį, atsakovė turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų, kurias teismas pripažins atitinkančiomis būtinumo, realumo, pagrįstumo kriterijus, atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

101.       Atsakovė sumokėjo 485 Eur užstatą už teismo ekspertizę (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškinį atmetus, ieškovė turi atlyginti atsakovei 485 Eur teismo ekspertizės išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

102.       Atsakovė pateikė prašymą priteisti 3 025 Eur išlaidų už advokato ir advokato padėjėjo teisinę pagalbą.

103.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

104.       Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) (2015 m. kovo 19 d. Nr. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2 punktą, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

105.       Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (toliau – VDU bruto) šalies ūkyje (be individualių įmonių).

106.       Kartu pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, pasisakant dėl teisės normų, reglamentuojančių išlaidų už advokato teisinę pagalbą atlyginimą, yra išaiškinta, jog ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2011 m. vasario 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011).

107.       Spręsdamas nagrinėjamos bylos dalyvių turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į pagal Rekomendacijas apskaičiuotus rekomenduojamus atlyginti maksimalius išlaidų už atitinkamus procesinius dokumentus ar procesinius veiksmus dydžius, parengtų procesinių dokumentų, atliktų procesinių veiksmų pobūdį, turinį, atstovų galimas darbo ir laiko sąnaudas.

108.       Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia į tai, kad nuo bylos iškėlimo 2020 m. rugpjūčio 3 d. iki 2021 m. birželio 22 d. atsakovei Ukmergės ligoninei atstovavo šios įstaigos teisininkė L. Ž., kuri parengė atsiliepimą į ieškinį, tripliką, prašymą skirti byloje teismo ekspertizę, dalyvavo 2021 m. gegužės 13 d. teismo posėdyje. Atsakovė advokatą ir advokato padėjėją šioje byloje pasitelkė po to, kai teismas ieškovei suteikė galimybę patikslinti ieškinio reikalavimus. Prieiga prie bylos atsakovės advokatui ir advokato padėjėjui suteikta 2021 m. birželio 22 d.

109.       Atsakovės atstovai nurodė, kad jie nuolat teikė atsakovei konsultacijas, susijusias su bylos vedimu, atsiliepimo į ieškinį ir tripliko rengimu. Tačiau byloje tokių duomenų nėra. Į bylą pateikta vienintelė sąskaita už konsultacijas ir atstovavimą byloje, išrašyta 2021 m. rugpjūčio 11 d. 3 025 Eur sumai. Teismas neturi pagrindo vertinti, kad nagrinėjamoje byloje pateiktiems atsiliepimui į ieškinį, triplikui parengti nepakako Ukmergės ligoninės teisininkės profesinės kvalifikacijos. Dėl to teismas būtinumo ir pagrįstumo kriterijus atitinkančiomis pripažįsta atsakovės išlaidas, patirtas po 2021 m. birželio 22 d., advokatui ir advokato padėjėjui rengiantis 2021 m. rugpjūčio 13 d. bei 2021 m. rugsėjo 21 d. teismo posėdžiams ir dalyvaujant juose.

110.       Įvertinus tai, kad bylos apimtis nėra itin didelė, nekilo teismų praktikoje dar nenagrinėtų naujų sudėtingų teisės klausimų, pripažintina, kad kiekvienam iš nurodytų teismo posėdžių pasirengti kvalifikuotiems atsakovės atstovams reikėjo skirti po 2 val. Dėl to už pasirengimą nurodytiems posėdžiams ieškovė atsakovei turi atlyginti 607 Eur išlaidų (1 517,4 Eur (užpraėjusio ketvirčio VDU) x 0,1) x 4 val.). Teismo posėdžių bendra trukmė – 4 val. Dėl to už atstovų dalyvavimą nurodytuose posėdžiuose ieškovė atsakovei turi atlyginti 607 Eur išlaidų (1 517,40 Eur (užpraėjusio ketvirčio VDU) x 0,1) x 4 val.).

111.       Prašymo suteikti prieigą prie elektroninės bylos kortelės parengimas nereikalauja specialių teisinių žinių, advokato veikoje yra įprastas dokumentas, trafaretinės formos, todėl išlaidos šiam dokumentui parengti neatlygintinos, kaip neatitinkančios būtinumo ir pagrįstumo kriterijų. Prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimas taip pat yra įprastas advokato veikoje, nereikalauja didelių darbo ir laiko sąnaudų, todėl nagrinėjamu atveju tokio prašymo parengimo išlaidos laikytinos neatitinkančiomis pagrįstumo kriterijaus ir atsakovei neatlygintinos.

112.       Atsakovės atstovų 2021 m. rugpjūčio 6 d. rašytiniuose paaiškinimuose pateikta susisteminta bylai aktualių įvykių chronologija, teisinių argumentų, reikšmingų byloje kilusiam ginčui dėl pacientės sveikatai padarytos žalos atlyginimo išspręsti, nepateikta. Teismo vertinimu, aptariamų rašytinių paaiškinimų parengimas patenka į pasirengimo teismo posėdžiui paslaugų apimtį, todėl už šio procesinio dokumento parengimą atsakovei išlaidų atlyginimas atskirai nepriteistinas.                              

113.       Apibendrinus išdėstytus motyvus, iš ieškovės atsakovės naudai priteistina 1 699 Eur (485 Eur + 1 214 Eur) bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidoms atlyginti.   

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 268, 270, 307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

        atmesti ieškinį.

        Priteisti iš ieškovės D. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei viešajai įstaigai Ukmergės ligoninei (juridinio asmens kodas 182935350) 1 699 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus devyniasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja                                                                                                    Laima Ribokaitė