Baudžiamoji byla Nr. 1S-311-817/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17652-2023-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.2.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 25 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Ievos Gavelytės-Kalytienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos) ir Nijolės Žimkienės,

sekretoriaujant Teresai Darulienei,

dalyvaujant prokurorui Valdemarui Baranauskui,

kaltinamojo A. B. gynėjui advokatui Šarūnui Vadeikiui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo A. B. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 5 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. B. kardomosios priemonės – suėmimo, terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, t. y. nuo 2023 m. rugsėjo 16 d. iki 2023 m. gruodžio 16 d.

I.       Priimtų sprendimų esmė

1.       A. B. kaltinamas tuo, kad jis, panaudodamas fizinį smurtą, lytiškai santykiavo ir seksualiai prievartavo oraliniu, analiniu ir kitokio fizinio sąlyčio būdu E. Š. (gimusią (duomenys neskelbtini)) prieš jos valią, o būtent: jis 2023 m. gegužės 16 d., laikotarpyje nuo 3 val. iki 6 val., remontuojamoje komercinėje patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas tikslą lytiškai santykiauti ir tenkinti lytinę aistrą su E. Š., užrakinęs patalpos duris, kad nukentėjusioji negalėtų pasišalinti, liepė nukentėjusiajai apsinuoginti, o šiai atsisakius, pastūmė ją, dėl ko ji nukrito ant nugaros, jėga nusmaukė jos džinsus ir kelnaites iki kelių, ir, užgulęs ją, įvedė nukentėjusiajai į makštį savo lytinį organą ir lytiškai santykiavo su ja prieš jos valią bei taip ją išžagino.

Po to, jis (A. B.) jėga nutraukė nukentėjusiosios kelnes, kelnaites ir megztuką, o jai priešinantis, laikant savo rūbus ir neleidžiant jų nurengti, stumdė nukentėjusiąją, dėl ko pastaroji nukrisdavo ant nugaros. Pavykus nurengti E. Š. rūbus, pažadėjo ją paleisti tik po atlikto oralinio akto, taip, dėl palaužtos valios, nukentėjusiajai klūpant bei nesipriešinant, jis seksualiai ją prievartavo oraliniu būdu prieš jos valią.

Po ko jis (A. B.), pasakęs E. Š., kad nori ją „padaryti per užpakalį“, pastūmė ją, dėl ko ši nukrito ant grindų šonu, apžergė nukentėjusiąją, šiai muistantis, suėmęs jos rankas prispaudė prie grindų, taip atimdamas galimybę priešintis, ir pabandė įvesti savo lytinį organą jai į analinę angą, tačiau nepavykus to padaryti, įvedė savo lytinį organą jai į makštį ir taip lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja prieš jos valią.

Po to, nukentėjusioji bandė pabėgti, pribėgo prie durų, tačiau jos buvo užrakintos, o jis (A. B.) pasivijęs, sugriebęs E. Š. už plaukų, juos tempė, suėmęs ją už kojų, nutempė atgal į komercinės patalpos galą. Po ko, grasindamas nukentėjusiajai, kad „ji iš čia niekada neišeis“, vėl žadėdamas ją paleisti, jei santykiaus su juo analiniu būdu, taip palaužus jos valią, parklupdė ją ant rankų ir kojų, o pats klūpėdamas jai iš nugaros, pabandė atlikti lytinį aktą analiniu būdu, tačiau jam nepavykus, kišo pirštus į jos analinę angą. Nukentėjusiajai pradėjus priešintis, muistytis, jis sugriebė ją už plaukų, vėl parklupdė ant rankų ir kojų, klūpėdamas jai už nugaros, įvedė savo lytinį organą jai į makštį ir lytiškai santykiavo su ja prieš jos valią.

Po ko, jis (A. B.) vėl liepė nukentėjusiajai „daryti oralinį“, ir E. Š., dėl prieš tai prieš ją pavartoto smurto palaužtos valios, klūpėdama priešais A. B., tenkino jo lytinę aistrą oraliniu būdu, bei tuo metu nukentėjusiajai iš savo rankinės pasiėmus mobilaus ryšio telefoną tikslu iškviesti policiją, A. B. griebė telefoną jai iš rankų ir jį numetė, pastūmė nukentėjusiąją, dėl ko ši nukrito ant pilvo, po ko A. B. prispaudė jos ranką prie grindų ir grasino, kad ji iš čia neišeis.

Po ko, E. Š., pasinaudojusi tuo, kad jis (A. B.) paleido jos ranką, vėl bandė pabėgti, tačiau pasivijęs A. B. sugriebė ją už plaukų, po to vėl sugriebęs už kojų, nutempė nuo durų. Jai gulint ant šono, jis, prispaudęs ją ranka ir koja, iš nugaros pusės įvedė savo lytinį organą jai į makštį ir su ja lytiškai santykiavo prieš jos valią.

Po ko, nukentėjusiajai E. Š. gulint ant pilvo, jis (A. B.) bandė įvesti savo lytinį organą jai į analinę angą, tačiau šiai priešinantis ir bandant atsisėsti, jis sugriebė ją už plaukų, parvertė ant pilvo ir įvedė savo lytinį organą jai į makštį ir lytiškai santykiavo su ja prieš jos valią. Po to, nukentėjusioji, pamačiusi pro langą einančią moterį, nubėgo prie durų ir pradėjo belsti į durų stiklą, o A. B. sugriebė nukentėjusiąją už plaukų, tempė nuo durų, sudavė delnu per veidą ir spyrė į dešinįjį šoną. Tokiais savo veiksmais, panaudodamas fizinį smurtą, A. B. lytiškai santykiavo bei tenkino savo lytinę aistrą oraliniu, analiniu ir kitokio fizinio sąlyčio būdu su E. Š. prieš jos valią, sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą bei, ne mažiau kaip 12 trauminių poveikių, padarydamas jai poodines kraujosruvas dešiniame skruoste ir žande, dešiniame žaste, kairiame žaste, dešiniame dilbyje, dešinėje plaštakoje, kairėje šlaunyje, dešiniame kelyje, kairėje blauzdoje, dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimus kairiame dilbyje, dešinėje blauzdoje, gleivinės nubrozdinimus makšties prieangyje, taip nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiosios sveikatą.

Šiais savo veiksmais A. B. yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 1 dalyje, 150 straipsnio 1 dalyje.

2.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, A. B. laikinai sulaikytas 2023 m. gegužės 16 d., apie 09.10 val. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 17 d. nutartimi A. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 (dviem) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. gegužės 16 d. iki 2023 m. liepos 16 d., nustačius pagrindą, kad įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 11 d. nutartimi A. B. kardomoji priemonė – suėmimas, pratęsta 2 (dviem) mėnesiams, nuo 2023 m. liepos 16 d. iki 2023 m. rugsėjo 16 d., neišnykus pagrindui, kad įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 5 d. nutartimi kaltinamajam A. B. kardomosios priemonės – suėmimo, terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, t. y. nuo 2023 m. rugsėjo 16 d. iki 2023 m. gruodžio 16 d., neišnykus pagrindui, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

II.       Skundo aukštesniajam teismui teisiniai argumentai ir prašymai

3.       Skundu kaltinamasis A. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 5 d. nutartį, kuria kardomosios priemonės – suėmimo, terminas pratęstas, ir skirti jam švelnesnę kardomąją priemonę nei suėmimas. Taip pat prašo nušalinti prokurorą Valdemarą Baranauską.

4.       Skunde nurodoma, kad kaltinamasis A. B. turi pastovų leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Nors prokuroras nurodo, kad kaltinamasis tokio leidimo neturi, tačiau pažymima, jog šis leidimas buvo atiduotas policijai 2023 m. gegužės 16 d. Kadangi prokuroras meluoja dėl šios aplinkybės, kaltinamasis prašo jį nušalinti nuo šios baudžiamosios bylos.

5.       Skunde pažymima, jog kaltinamasis A. B. palaiko šiltus ir tvirtus santykius su savo sugyventine, ji šiam padeda finansiškai. Kaltinamojo teigimu, jų bendravimą patvirtina susirašinėjimas laiškais, pokalbiai telefonu, jos piniginės perlaidos kaltinamajam. Be to, kaltinamojo sugyventinė sutinka, kad jis gyventų pas ją, jos nuosavame bute. Kaltinamasis nurodo, kad jo darbdavys ketina įdarbinti jį įmonėje. Kaltinamojo vertinimu, nėra pagrindo manyti, kad jis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo, tokių duomenų baudžiamojoje byloje nėra.

6.       Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo, prašymų negauta.

7.       Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo A. B. skundą atmesti, pažymėjo, kad BPK įtvirtintas suėmimo pratęsimo pagrindas nėra išnykęs. Kaltinamojo A. B. gynėjas advokatas Šarūnas Vadeikis prašė skundą tenkinti jame išdėstytais argumentais.

I.       Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo A. B. skundas atmetamas.

8.       Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, įvertinusi skundo argumentus, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, susipažinusi su skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos Nr. 1-2524-865/2023 medžiaga bei išklausiusi teismo posėdyje išsakytus prokuroro bei kaltinamojo gynėjo argumentus, sprendžia, kad skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 5 d. nutartis yra teisėta, pagrįsta ir sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties išvadomis, kad baudžiamojoje byloje nustatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas pagrindas neišnykęs, todėl kardomoji priemonė – suėmimas, kaltinamajam A. B. pratęsta pagrįstai.

9.       Pirmiausia pažymėtina, kad kaltinamojo prašymas nušalinti prokurorą Valdemarą Baranauską buvo išspręstas teismo posėdžio, kuriame buvo nagrinėjamas A. B. skundas, metu. Teisėjų kolegija šį kaltinamojo prašymą 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartimi atmetė. Todėl pakartotinai tokio prašymo atmetimo argumentai nepateikiami.

10.       BPK 119 straipsnyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikoma tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų ir tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Be šių, BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytų sąlygų, turi būti ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyse numatytų pagrindų. Taip pat, vykdydamas BPK 121 straipsnio 2 dalies reikalavimus ir svarstydamas prašymą paskirti arba pratęsti asmeniui kardomąją priemonę, teismas patikrina, ar yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Ši įstatymo nuostata nereikalauja, kad duomenų būtų tiek, kiek reikia asmenį pripažįstant kaltu padarius nusikalstamą veiką ir jam skiriant bausmę.

11.       Susipažinus su skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga Nr. 1-2524-865/2023, teisėjų kolegijos vertinimu, baudžiamojoje byloje yra pakankamai faktinių duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis A. B. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Duomenų pakankamumą patvirtina tai, kad ikiteisminis tyrimas baigtas, surašytas kaltinamasis aktas ir byla yra perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nagrinėjamu aspektu būtina pabrėžti, kad aukštesnės instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo – pratęsimo, nesprendžia suimtojo kaltės klausimo ir bylos duomenų netiria. Baudžiamojoje byloje esantys duomenys yra vertinami tik tiek, kiek tai leidžia nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu, netiriant byloje esančių duomenų pagal BPK 20 straipsnio nuostatas.

12.       Pirmosios instancijos teismas kaltinamajam A. B. kardomąją priemonę – suėmimą, pratęsė alternatyviu pagrindu, t. y. esant manymui, kad kaltinamasis būdamas laisvėje bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismų praktikoje pagrįsto manymo sąvoka nėra prilyginama įrodymų sąvokai. BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai laikomi perspektyviniu pagrindu, t. y. remiantis pagrįstu spėjimu, prielaida, kad suimtasis gali imtis proceso požiūriu neigiamų veiksmų ateityje. Aukštesnės instancijos teismo nuomone, šį suėmimo pratęsimo pagrindą pirmosios instancijos teismas nustatė teisingai.

13.       A. B.

14.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, pratęsdamas kaltinamajam kardomąją priemonę – suėmimą, tinkamai įvertino visumą reikšmingų šio klausimo sprendimui aplinkybių, atsižvelgė į duomenis dėl kaltinamajam pareikšto kaltinimo, galimai padarytų nusikaltimų pavojingumo, taip pat įvertino patį A. B. charakterizuojančius duomenis. Suėmimo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, skundžiamoje nutartyje nurodytas pagrįstai.

15.       BPK 122 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Skunde akcentuojama, kad šiuo atveju BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus galima pasiekti taikant švelnesnę kardomąją priemonę. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, intensyvi priežiūra, namų areštas ar kita švelnesnė kardomoji priemonė šioje baudžiamosios bylos stadijoje neužtikrintų visiško kaltinamojo veiksmų kontroliavimo, t. y. nebūtų visiškai suvaržytas asmens judėjimas, kuo pasinaudodamas asmuo gali bandyti bėgti (slėptis). Įvertinus baudžiamosios bylos medžiagą, kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis ir proceso stadiją, darytina išvada, kad tik kaltinamajam taikant suėmimą šioje baudžiamosios bylos stadijoje bus užtikrintas sklandus procesas, todėl paskirta ir pratęsta kardomoji priemonė yra proporcinga, tuo tarpu kitos kardomosios priemonės nebūtų pakankamos užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą.

16.       Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad kardomoji priemonė – suėmimas, neabejotinai suvaržo Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje numatytas teises ir laisves, tačiau šiuo atveju kaltinamojo teisės ir laisvės yra suvaržytos laikantis visų BPK nustatytų reikalavimų, esant reikšmingam bei pakankamam suėmimo skyrimo pagrindui, todėl toks asmens teisių suvaržymas yra pateisinamas tiek Lietuvos Respublikos Konstitucija, tiek Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatomis.

17.       Atsižvelgiant į šioje nutartyje išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad nėra pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį ir kaltinamajam skirti švelnesnę kardomąją priemonę arba jų kompleksą, todėl kaltinamojo A. B. skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsniu, 121 straipsniu, 122 straipsniu, 130 straipsnio 2 dalimi,

n u t a r i a:

kaltinamojo A. B. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 5 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai                                                   Arūnas Bartkus

          Ieva Gavelytė-Kalytienė

          Nijolė Žimkienė