Civilinė byla Nr.e2A-1825-260/2020

       Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01496-2019-2

       Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.3.; 2.6.18.6.;  3.3.1.14.; 3.3.1.18.1.

 (S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 21 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Raimondas Buzelis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vyvasta“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vyvasta“ ieškinį atsakovui A. Š. dėl įsiskolinimo už rangos darbus priteisimo ir atsakovo A. Š. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Vyvasta“ dėl atliktų darbų akto pripažinimo negaliojančiu.

Teismas 

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „Vyvasta“ prašė teismo priteisti iš atsakovo A. Š. 3 738,05 Eur įsiskolinimą už atliktus rangos darbus, 5 procentus metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško atsiskaitymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje ieškovė nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 27 d. sudarė su atsakovu rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią sutarties buvo sutarta, kad ieškovė atliks gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pagal techninį darbo projektą statybos darbus, kurie nurodyti sąmatose ir atliktų darbų aktuose. Remdamasi šia sutartimi ieškovė atliko statybos remonto darbus už 3738,05 Eur, darbus fiksavo 2018 m. lapkričio 8 d. atliktų darbų akte. Atsakovas 2018 m. lapkričio 21 d. raštu išreiškė nusutikimą su 2018 m. lapkričio 08 d. atliktų darbų aktu. Kadangi atsakovas savo nesutikimą su aktu grindė tuo, kad akte nenurodyti atliktų darbų kiekiai, ieškovė patikslino aktą, nurodydama faktinius darbų kiekius. Prieš darbų atlikimą, su ieškove buvo žodžiu susitarta, kad darbų kaina bus skaičiuojama ne pagal faktinius atliktų darbų kiekius, o pagal ieškovo darbuotojų išdirbtą laiką. Tačiau, kai buvo pateiktas žodinį susitarimą atitinkantis aktas, atsakovas pakeitė poziciją, ginčydamasis, kad akte nėra kiekių. Todėl ieškovė patikslino aktą, nurodydama kiekius, tačiau atliktų darbų įkainius nustatė pagal žodinį susitarimą, t. y. išdirbtą laiką, nes to pageidavo pats užsakovas. Ieškovė 2018 m. gruodžio 3 d. pretenzija kreipėsi į atsakovą prašydama per penkias dienas nuo pretenzijos gavimo dienos pasirašyti darbų priėmimo perdavimo aktą ir pasirašytą aktą atsiųsti rangovui UAB „Vyvasta“. Atsakovas darbų priėmimo perdavimo akto nesutiko pasirašyti. Ieškovė UAB „Vyvasta“  2018 m. gruodžio 21 d. pretenzija, siųsta atsakovui A. Š. elektroniniu paštu, nurodė, jog UAB „Vyvasta“ atliktų darbų aktą pasirašė vienašališkai ir nurodė atsakovui atsiskaityti už atliktus darbus, sumokėti 3 738,05 Eur. Atsakovas su ieškovu UAB „Vyvasta“ už atliktus darbus pagal 2018 m. lapkričio 08 d. atliktų darbų aktą neatsiskaitė, todėl liko skolingas ieškovei už atliktus darbus 3 738,05 Eur.  LR CK 6.694 straipsnio, reglamentuojančio darbų perdavimą ir priėmimą, 6 dalyje nustatyta, kad užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbų rezultatą, jeigu nustatomi trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį, ir jeigu šių trūkumų rangovas ar užsakovas negali pašalinti. Kadangi aukščiau nurodytų pagrindų atsisakyti priimti statybos darbus nebuvo, užsakovui nepagrįstai atsisakius pasirašyti atliktų darbų aktą, sutinkamai su LR CK 6.694 straipsnio 4 dalimi, rangovas aktą pasirašė vienašališkai.

3.       Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jis pripažįsta 1 155 Eur skolą už 2018 m. lapkričio 8 d. akte nurodytus darbus. Paaiškino, kad ieškinyje pateikiamas 3 738, 05 Eur skolos dydis, yra visiškai nepagrįstas. Rangovas už darbus, kuriuos atliko ir nurodė akte, priskaičiavo ir reiškia ieškinį 3.738, 05 Eur sumai, tačiau šių darbų įkainiai nebuvo suderinti su užsakovu iš anksto ir jie yra atsakovui neaiškūs. Atlikęs savo vertinimą, atsakovas pateikė ieškovės atliktų darbų analizę, atliktą remiantis SISTELA sąmatiniais skaičiavimais (statybos skaičiuojamosios kainos nustatymas pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos patvirtintus statybos techninius reglamentus bei rekomendacijas).

4.       2020 m. liepos 11d. atsakovas A. Š. pateikė byloje priešieškinį, kuriame prašė pripažinti negaliojančiu 2018 m. lapkričio 8 d. UAB „Vyvasta“ atliktų darbų aktą. Priešieškinyje nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio mėnesį jis susitarė su V. V., įmonės UAB „Vyvasta“ vadovu, dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos darbų. Jau rugpjūčio mėnesio paskutinėmis dienomis objekte pradėjo dirbti UAB „Vyvasta“  darbuotojai. Su įmonės vadovu buvo susitarta, kad darbų įkainiai nebus „užaukštinti“ atitiks realią, vidutinę darbų kainą, kuri vyraus tuo metu rinkoje. Taip pat buvo sutarta, kad UAB „Vyvasta“, numatydama būsimus darbus, paruoš sąmatą, kad būtų žinoma kiek kainuos būsimi darbai, nurodys darbų įkainius. Kad toks susitarimas buvo patvirtina atsakovo  atsakymai į UAB „Vyvasta“ pretenzijas bei prie atsiliepimo pateikti ieškovės paruošti atliktų darbų aktai, dviejuose iš trijų aktų nurodyti darbų įkainiai. Už darbus, nurodytus dviejuose aktuose ieškovei sumokėta. Pabaigus trečio etapo darbus, jam buvo perduotas 2018-11-08 atliktų darbų aktas Nr. 3, kuriame jau nebuvo nurodyti įkainiai ir darbų apimtys, nurodyta tik  galutinė mokėtina 2 539, 30 Eur sumą. Dėl akto Nr. 3 su įmonės vadovu jiedu buvo susitikę bent keletą kartų, taip pat kalbėjosi daug kartų telefonu apie tai, kodėl nenurodyti darbų kiekiai, darbų įkainiai ir t.t. Už atliktus darbus jis ieškovei siūlė sumokėti 1 155 Eur, tačiau ieškovės vadovas to atsisakė. 2018-12-03 jis gavo advokatės pranešimą su dar kartą tikslintu 2018-11-08 aktu, kuriame darbų pridavimo data nurodoma 2018-11-28. Rašte taip pat rašoma, kad ieškovė tikslino aktą, nurodė atliktų darbų kiekius, o „dėl akte nurodytų darbų kainos ieškovas ir atsakovas buvo susitarę žodžiu“. 2018-12-10 jis pateikė atsakymą į gautą pranešimą, nurodė, kad yra neaiški atliktų darbų kaina, taip pat sutikslino dalį akte nurodytų darbų (tų kurie buvo atlikti anksčiau, o ne aktuojamu periodu arba mažesne apimtimi nei akte nurodė ieškovė). 2018-12-21 kartu su advokatės raštu jis gavo 2018-11-08 vienašališkai pasirašytą aktą. PVM sąskaita faktūra nebuvo pridėta, nors ieškovas akte ir nurodė, kad skaičiuojamas pridėtinės vertės mokestis (toliau – ir PVM) 21 %, t. y. 648,75 Eur (Vartojimo rangos sutarties 7.4 p. numato, kad užsakovas sumoka rangovui už faktiškai atliktus kokybiškus darbus po to, kai užsakovas patvirtina rangovo pateiktą atliktų darbų aktą ir rangovas įgyja teisę pateikti užsakovui PVM sąskaitą-faktūrą už priimtus darbus). Matyti, kad pirmo ir antro darbų etapo aktuose (Nr. 1 ir Nr.2) nurodyti atliktų darbų įkainiai, kas suponuoja, jog susitarimas dėl objekto darbų buvo pagal darbo įkainius, o ne pagal darbuotojų išdirbtą laiką, kaip kad ieškinyje nurodo ieškovė. Taigi, tarp šalių realiai egzistavo susitarimas galutinę atliktų darbų etapo kainą skaičiuoti pagal faktiškai atliktus darbų kiekius ir pagal rinkoje vyraujančių tų darbų įkainius, o pareiga aptarti, apskaičiuoti ir įvertinti turėjo rangovas kiekvieno etapo sąmatose, kuriam tokią pareigą numatė vartojimo rangos sutartis. Atsižvelgiant į tai, kad rangovas tikslino tą patį aktą kelis kartus, pradžioje nenurodydamas darbų kiekio ir apimties, vėliau nurodydamas atliktų darbų kiekį ir bendrą visų darbų kainą, nedetalizuodamas, kokia priduodamų darbų vieno vieneto kaina; pagal byloje pateiktus įrodymus nustatyti, kokia apimtimi nurodyti ginčo akte darbai įkainoti, už kuriuos atsakovas nesumokėjo – neįmanoma, nes nėra objektinių sąmatų. Tad spręstina, kad ieškovas reikalavimų apmokėti pagal ginčo aktą neįrodo (CPK 178 str.) ir manytina, kad ieškovas, būdamas verslo subjektas, pasirinkęs netinkamą atliktų darbų bei kainos pokyčių įforminimą, savo veiksmais (neveikimu) prisiėmė riziką dėl galimų neigiamų padarinių.

5.       Ieškovė 2020 m. liepos 31 d. pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame nurodė, kad priešieškinį prašo atmesti. Atsiliepime nurodė, kad atsakovas galėjo atsisakyti pasirašyti atliktų darbų aktą tik trimis atvejais: 1) jei rangovas pažeidė darbų atlikimo terminą; 2) jei darbai atlikti nekokybiškai ir dėl to negalima jų naudoti pagal paskirtį; 3) jei privalomų bandymų rezultatai yra neigiami. Tačiau atsakovas, ginčydamas atliktų darbų aktą neįrodinėja nei vienos iš šių įstatyme nurodytų sąlygų, kuriai esant atsakovas turėjo teisę atsisakyti priimti darbus. Atliktų darbų aktas yra tik dokumentas, patvirtinantis, kad atlikti tam tikri darbai, o atsakovas šiuos darbus juos priėmė su išlygomis arba be jų. Jei, atsakovo nuomone, ieškovė atliko ne visus darbus, t. y. jis ginčijo atliktų darbų kiekius, tai neatleido jo nuo įstatyme nurodytos pareigos priimti darbus su išlyga, nurodant, kad jis nepriima darbų, kurie jo nuomone neatlikti. To atsakovas nepadarė, todėl rangovas turėjo teisę pasirašyti aktą vienašališkai. Priešieškinyje atsakovas nepagrįstai nurodo, kad ieškovė pažeidė rangos sutarties nuostatas, nes nepateikė sąmatos prieš darbų atlikimą. Nors Sutarties 7.1 punktas ir numato, kad sutarties kaina turėjo būti detalizuota sąmatose, pats atsakovas priešieškinyje pripažįsta, kad nei vienam darbų etapui tokia sąmata nebuvo sudaryta, tačiau atsakovas neprieštaravo darbų atlikimui be sąmatos. Pats atsakovas nurodė, kad ieškovo darbuotojai objekte pradėjo dirbti dar 2018 metų rugpjūčio mėnesį, tačiau atsakovas nesikreipė į ieškovę, nenutraukė darbų atlikimo, nereiškė pretenzijų, kad darbai atliekami be suderintos sąmatos. Akivaizdu, kad nesant atsakovo sutikimo, ieškovas tokių darbų nebūtų galėjęs atlikti.  Kadangi rangos darbai atlikti be išankstinio susitarimo dėl atliekamų darbų kainos, laikytina, kad šalys dėl atliekamų darbų kainos susitarę nebuvo, todėl nagrinėjamu atveju taikytinos LR CK 6.653 str. 1 dalyje nurodytos kainos nustatymo taisyklės. LR CK 6.653 straipsnio 2 dalis nustato, kad į rangos sutartyje nurodytą kainą įeina rangovo atlikto darbo atlyginimas ir jo turėtų išlaidų kompensavimas, todėl atsakovo atsisakymas apmokėti rangovo atlikto darbo atlyginimą, yra nepagrįstas. Jeigu atsakovas norėjo mokėti tik už realiai atliktą darbą be mokesčio ieškovui, kaip statybos rangos organizatoriui, jis turėjo teisę samdyti atskirus darbuotojus darbų atlikimui, pats juos prižiūrėti, pats rūpintis medžiagų pristatymu. Tačiau atsakovas kreipėsi į įmonę, turėdamas tikslą gauti paslaugą, kad pačiam nereikėtų organizuoti darbų atlikimo, todėl už tą paslaugą privalo apmokėti. Ieškovė yra pelno siekianti įmonė, todėl atsakovas negalėjo tikėtis gauti darbų išimtinai už jų savikainą.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu  ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Vyvasta“ 3 089,30 Eur  už atliktus darbus ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3 089,30 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. sausio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 684,00 Eur  bylinėjimosi išlaidas. Likusią ieškinio dalį, taip pat atsakovo priešieškinį teismas atmetė.

7.       Teismas pripažino nustatytu, kad 2018 m. rugpjūčio 27 d. užsakovas A. Š. (atsakovas) ir rangovas UAB „Vyvasta“ (ieškovė) sudarė Vartojimo rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria susitarė dėl gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pagal Techninį darbo projektą atliktinų statybos darbų, kurie nurodyti sąmatose ir Atliktų darbų aktuose (priedai prie sutarties). Šalys susitarė, kad gyvenamojo namo statybos darbai bus atliekami etapais (sutarties 1.1. punktas). Sutarties 1.2. punktu Rangovas įsipareigojo savo jėgomis ir priemonėmis, išskyrus Sutartyje numatytus atvejus, pagal jam pateiktą Techninį darbo projektą atlikti ir perduoti Užsakovui sutartyje nurodytus darbus; Užsakovas įsipareigojo suteikti Rangovui statybvietę valdomame sklype bei priimti tinkamai atliktus darbus ir už juos sumokėti. Sutarties 5 dalyje „Atliktų statybos darbų priėmimas“ šalys numatė, kad pagal Sutartį atlikti statybos darbai (išskyrus darbus su defektais) priimami kiekvieną kalendorinį mėnesį šalims pasirašant statybos darbų atlikimo aktą (Sutarties 5.1 punktas); per tris darbo dienas po kiekvieno statybos darbų atlikimo akto pateikimo Užsakovui dienos, Užsakovas turi priimti akte nurodytus darbus pasirašydamas darbų atlikimo aktą, arba Rangovo pateiktame akte (jo projekte) raštu nurodyti statybos darbų atlikimo akto turinio trūkumus, arba raštu nurodyti atliktų darbų trūkumus bei nustatyti protingą terminą tiems trūkumams pašalinti (Sutarties 5.3.1.–5.3.2., tikėtina 5.3.1.–5.3.3. punktai). Sutarties 7.1 punktu šalys numatė, kad Sutarties kaina ir jos sudėtinės dalys detalizuotos sąmatose ir atliktų darbų aktuose, kurie yra neatsiejama šios Sutarties dalis. Atsakovas byloje pateikė atliktų darbų aktus: 1) už 2018 m. rugpjūčio–rugsėjo mėnesius (iki mėnesio vidurio) aktą Nr. 1; 2) nuo 2018 m. rugsėjo vidurio ir spalio mėn. (iki spalio 18 d.) atliktų darbų aktą Nr. 2, kuris jam buvo pateiktas spalio 18 d., paaiškino, jog už šiuos darbus jis sumokėjo ieškovei grynais pinigais. Už laikotarpį nuo spalio 22 d. iki lapkričio 8 d. vykdytus darbus atsakovui buvo pateiktas 2018 m. lapkričio 8 d. aktas Nr. 3. Šiame akte ieškovė jau nenurodė įkainių ir darbų apimties, nurodė tik galutinę mokėtiną 2 539, 303 Eur sumą. 2018 m. lapkričio 19 d. ieškovė elektroniniu paštu išsiuntė atsakovui patikslintą 2018 m. lapkričio 8 d atliktų darbų aktą 3 738,05 Eur sumai, kuriame nurodė, jog darbai priduodami 2018 m. lapkričio 19 d.; akte nurodytos medžiagų, įrangos, mechanizmų, transporto, patarnavimų turėtos išlaidos 527,30 Eur sumai, rekonstrukcijos darbų organizavimas, medžiagų tiekimas, darbų vadovo konsultacijos sudaro 427,00 Eur, atlikti darbai (skaičiuojant trijų darbuotojų darbo laiką) nuo 2018 m. spalio 22 iki 2018 m. lapkričio 8 d. už 30,5 darbo dienų – 2 135 Eur, (duomenys neskelbtini)75 Eur. Atsakovas informavo ieškovę, kad atsisako tokį aktą pasirašyti. 2018 m. gruodžio 3 d. ieškovės atstovė advokatė išsiuntė atsakovui patikslintą 2018 m. lapkričio 8 d. atliktų darbų aktą (su nurodytais atliktų darbų kiekiais) ir pakartotinai prašė jį pasirašyti. Šiame rašte advokatė pažymėjo, kad rangovas UAB „Vyvasta“ tvirtina, kad dėl akte nurodytos darbų kainos šalys buvo susitarę žodžiu. Atsakovui nesutikus pasirašyti jam pateiktą patikslintą 2018 m. lapkričio 8 d. atliktų darbų aktą, šis aktas, pasirašytas ieškovės direktoriaus nurodant, kad darbai priduoti 2018 m. lapkričio 28 d., atsakovui išsiųstas el. paštu 2018 m. gruodžio 21 d. kartu su advokatės raštu, kuris yra be datos ir kuriame prašoma pagal jį atsiskaityti už atliktus darbus, 2018 m. gruodžio 18 d. ant šio akto padarytas prierašas „Kadangi užsakovas be teisėto pagrindo atsisako priimti atliktus darbus, darbų priėmimo–perdavimo aktas pasirašomas rangovo vienašališkai, sutinkamai su LR CK 6.694 straipsnio 4 dalimi“. Dėl atsiskaitymo pagal 2018 m. lapkričio 8 d. atliktų darbų aktą Nr. 3 tarp šalių kilo byloje nagrinėjamas ginčas.

8.       Nuspręsdamas dėl atsakovo priešieškinyje pareikšto reikalavimo pripažinti negaliojančiu 2018 m. lapkričio 8 d. UAB „Vyvasta“ atliktų darbų aktą, teismas pripažino, jog nustačius, kad atsakovas nepagrįstai atsisakė pasirašyti Atliktų darbų aktą, teisinio pagrindo pripažinti jį negaliojančiu nėra, todėl priešieškinis atmestinas. Teismas nurodė, kad jis, vadovaujasi kasacinio teismo išaiškinimais, kokiais atvejais užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus, ir pritaria ieškovės pozicijai, kad nagrinėjamu atveju tokio pagrindo nėra. Atsakovas, nesutikdamas su ieškovės apskaičiavimo už atliktus darbus metodika, turėjo pareigą pasirašyti ieškovės pateiktus aktus. Atsakovas atsisakė pasirašyti ieškovės pateiktus Atliktų darbų aktus, prašė ištaisyti jo nurodytus akto trūkumus, tačiau akto turinio trūkumai nėra pagrindas atsisakyti priimti darbus. Teismas konstatavo, kad atsakovo atsisakymas pasirašyti Atliktų darbų aktą buvo be pagrindo, todėl ieškovė turėjo teisę pasirašyti šį aktą vienašališkai.

9.       Vertindamas ieškovės vienašališkai pasirašytą Atliktų darbų aktą, kurio pagrindu reiškiamas ieškinys, teismas pripažino, kad formaliai jis atitinka Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 6 priedo 5 lentelėje nurodytus privalomuosius reikalavimus, t. y. apima tiesiogines ir netiesiogines Rangovo išlaidas. Spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti jam už atliktus darbus, teismas pastebėjo, kad ieškovė pradžioje (už pirmus du darbų etapus) darbų kainą skaičiavo ne pagal darbuotojų išdirbtą laiką, o pagal atliktus darbų kiekius, atliktų darbų kainos juodraštiniai paskaičiavimai, kurie nelaikytini atliktų darbų aktais, patys savaime nepaneigia ieškovės nurodytos aplinkybės, kad šalys susitarė darbų kainą skaičiuoti kitaip. Taigi, atsakovas, leisdamas Rangovui atlikti darbus be iš anksto parengtų sąmatų, o vėliau, Rangovui ir toliau jų neteikiant nestabdydamas statybos darbų, prisiėmė riziką, kad atsiradus ginčui dėl darbų kainos ji gali būti skaičiuojama ne pagal šalių žodinį susitarimą, kurio turinio šalys šioje byloje neįrodė, o pagal CK 6.653 straipsnio 1 dalies nuostatą – CK 6.198 straipsnio nustatytas taisykles. Atmetęs atsakovo argumentus, kad ieškovas nepagrįstai paskaičiavo išlaidas už mechanizmus, įrangą, transportą, teismas padarė išvadą, kad ieškovės pateikti duomenys apie atliktus darbus ir už juos paskaičiuotą kainą yra teisingi.

10.       Taip pat pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad kilo klausimas kokiu pagrindu ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovo Atliktų darbų akte paskaičiuotą 648,75 Eur pridėtinės vertės mokestį, ieškovės atstovė nurodė, kad tokio reikalavimo pagrindas yra 2018 m. gruodžio 18 d. išrašyta Išankstinė sąskaita apmokėjimui ir ta aplinkybė, kad ieškovė yra PVM mokėtoja. Teismas įvertino, Išankstinė sąskaita nebuvo pateikta atsakovui kartu su Atliktų darbų aktu, o į bylą pateikta tik 2019 m. liepos 31 d. kartu su atsiliepimu į priešieškinį, tikėtina, kad PVM sąskaita faktūra už suteiktas paslaugas pagal 2018 m. lapkričio 8 d. Atliktų darbų aktą, vienašališkai pasirašytą 2018 m. gruodžio 18 d., laiku nebuvo išrašyta, delsimas išrašyti sąskaitą už suteiktas paslaugas paprastai reiškia vengimą mokėti mokesčius, o PVM sąskaitos faktūros išrašymas atgaline data yra sudėtingas, todėl tikėtina, kad buvo išrašyta Išankstinė sąskaita. Teismas padarė išvadą, jog ieškovė neįrodė, kad Išankstinė sąskaita įtraukta į įmonės buhalterinę apskaitą, kad ji sumokėjo ar turi prievolę pagal šią sąskaitą mokėti PVM mokestį valstybei, todėl reikalavimas priteisti iš atsakovo 648,75 Eur PVM atmestinas, kaip teisiškai nepagrįstas. Todėl teismas tenkintino ieškinį iš dalies, iš priteistinos reikalaujamos 3 738,05 Eur sumos atėmė ieškovės paskaičiuotą 648,75 Eur PVM mokestį, ir viso priteisė ieškovei 3 089,30 Eur  skolą.

11.       Ieškinį patenkinęs iš dalies (83 procentais), teismas ieškovei iš atsakovo priteisė bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, t. y. ne 84 Eur , bet 70 Eur sumokėto žyminio mokesčio, ir ne 1 945,00 Eur, bet 1 614 Eur  išlaidų, patirtų sumokant už advokatės nagrinėjant bylą suteiktas teisines paslaugas.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12.       Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Vyvasta“ prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 metų rugpjūčio 19 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-65-435/2020, panaikinant spendimo dalį, kuria ieškinys atmestas, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, perskirstant bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                      Teismo sprendimas dalyje, kuria ieškinys atmestas, yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas. Teismas atmetė ieškinį dalyje dėl pridėtinės vertės mokesčio priteisimo, nurodydamas, jog tikėtina, kad PVM sąskaita faktūra už suteiktas paslaugas pagal 2018 m. lapkričio 8 d. Atliktų darbų aktą, vienašališkai pasirašytą 2018 m. gruodžio 18 d., laiku nebuvo išrašyta, buvo išrašyta Išankstinė sąskaita. Teismas vertino, jog ieškovė neįrodė, kad Išankstinė sąskaita įtraukta į įmonės buhalterinę apskaitą, kad ji sumokėjo ar turi prievolę pagal šią sąskaitą mokėti PVM mokestį valstybei, todėl reikalavimas priteisti iš atsakovo 648,75 Eur PVM atmestinas, kaip teisiškai nepagrįstas. Tačiau ieškovės pareiga mokėti PVM yra nustatyta įstatymu, ieškovė niekada nevengė mokėti mokesčių, ir ji, įsiteisėjus šiam sprendimui, vis tiek turės sumokėti PVM į valstybės biudžetą, todėl teismo argumentai, kad ieškovė neįrodė, kad ji turės mokėti PVM valstybei yra visiškai nepagrįsti. PVM sąskaita faktūra nebuvo atsakovui išrašyta tik dėl tos priežasties, kad atsakovas nepasirašė atliktų darbų akto, ginčijo akte nurodytų darbų apimtį, bei sumas. 

1.2.                      Byloje nėra ginčo, kad ieškovė yra PVM mokėtoja. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 29 punktas numato, kad PVM mokėtojas – asmuo, kuriam pagal šį Įstatymą nustatyta prievolė apskaičiuoti ir mokėti PVM ir kuris mokesčio administratoriaus įregistruotas PVM mokėtoju, įskaitant kitaip PVM tikslais registruotus asmenis, išskyrus asmenis, kurie yra registruoti kompensacinio PVM tarifo schemos tikslais. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 14 straipsnis numato, kad prievolė apskaičiuoti PVM už šalies teritorijoje tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai šio Įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita faktūra, kuria įforminamas šis prekių tiekimas ar paslaugų teikimas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad šio straipsnio 1 dalyje nenurodytu atveju arba kai už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą PVM sąskaita-faktūra neišrašyta, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykių, kuris įvyksta anksčiau:1) kai prekė perduodama ar paslauga suteikiama, arba 2) kai gaunamas atlygis už patiektą prekę ar suteiktą paslaugą. Taigi, net ir neišrašius PVM sąskaitos-faktūros ieškovės pareiga mokėti PVM kyla iš Pridėtinės vertės mokesčio  įstatymo 14 straipsnio reikalavimų, ir jeigu ji tokios pareigos nevykdytų, tai ieškovės atžvilgiu būtų pradėta mokestinė procedūra ir toks mokestis išieškotas priverstinai.

1.3.                      Teismas sprendime konstatavo, kad šalys nebuvo susitarę dėl darbų kainos, todėl ji nustatoma pagal CK 6.198 straipsnyje nustatytas taisykles (LR CK 6.653 straipsnis). Darbų kainą rangos sutartyje pagal CK 6.653 straipsnio 2 dalį sudaro rangovo atlikto darbo atlyginimas ir jo turėtų išlaidų kompensavimas. CK 6.653 straipsnio 2 dalyje nedetalizuota, o statybos rangos normose visai nėra nuostatų, detalizuojančių, kas sudaro rangos sutarties darbų kainos dalį – rangovo atlikto darbo atlyginimą. Tai gali būti tiesiogiai ir netiesiogiai rangos objekte dirbusių rangovo darbuotojų darbo apmokėjimui skirtos lėšos, rangovo pelno dalis, jo mokėtini mokesčiai, nenumatytos ar pridėtinės išlaidos ir kitos sumos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Taigi, remiantis nurodytu reglamentavimu, kasacinio teismo praktika, į rangos sutarties darbų kainos dalį, įeina rangovo mokėtini mokesčiai ir pridėtinės išlaidos. LR CK 6.198 straipsnis numato, kad kai kaina sutartyje nėra aptarta, tai laikoma, kad šalys turėjo omenyje kainą, kurią sutarties sudarymo metu buvo įprasta imti už tokį įvykdymą atitinkančiomis aplinkybėmis toje verslo srityje.

13.       Atsakovas A. Š. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos sprendimą nepakeistą. Taip pat jis prašo priimti naujus įrodymus: 2020-09-23 Paklausimą Mano VMI ir 2020-10-12 VMI Prie LR FM atsakymą į klausimus apie PVM sąskaitų faktūrų išrašymą ir mokesčių administratoriaus atliekamas mokestines procedūras. Atsakovas vertina, kad pagrįsta ir teisinga yra teismo išvada, kad ieškovė neįrodė, kad Išankstinė sąskaita įtraukta į jos buhalterinę apskaitą, kad ji sumokėjo ar turi prievolę pagal šią sąskaitą mokėti PVM mokestį valstybei, todėl reikalavimas priteisti iš atsakovo 648,75 Eur PVM atmestinas, kaip teisiškai nepagrįstas. Ieškovas vienašališkai pasirašęs perdavimo – priėmimo aktą turėjo pareigą nedelsiant išrašyti ir sąskaitą faktūrą, o ne gintis aplinkybe, kad „PVM sąskaita faktūra nebuvo išrašyta todėl, kad atsakovas nepasirašė atliktų darbų akto <...>“. Apeliantės teiginiai, kad net ir neišrašius PVM sąskaitos faktūros ieškovės pareiga mokėti PVM kyla iš įstatymo 14 straipsnio reikalavimų, ir jeigu ji tokios pareigos nevykdytų, tai ieškovės atžvilgiu būtų pradėta mokestinė procedūra ir toks mokestis išieškotas priverstinai, neatitinka tikrovės ir yra viso labo gynybinė pozicija. Byloje nėra duomenų, kad mokestis būtų deklaruotas PVM deklaracijoje, nėra apskaityta įmonės buhalterijoje, PVM sąskaita faktūra neišrašyta, tad mokesčių administratorius mokestinės procedūros nepradėtų, nes apskritai duomenų apie mokesčių prievolę neturi, nebent gautų skundą apie vykdomą pažeidimą.

Apeliacinės instancijos teismas  

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų

14.       Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 263 straipsnio reikalavimus teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitikti materialiosios ir proceso teisės normų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą pagal apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, privalo patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnis). Teismas, nagrinėdamas šią bylą, nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos – to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Todėl byla nagrinėjama ieškovės UAB ,,Vyvasta“ apeliaciniame skunde apibrėžtose ribose.

15.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismui gali būti skundžiami tiek visas teismo sprendimas, tiek jo dalis, tiek jo motyvai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-968/2003). Nagrinėjamoje  byloje apeliacinis skundas paduotas tik dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria teismas pripažino, kad nėra pagrindo ieškovei iš atsakovo priteisti 648,75 Eur pridėtinės vertės mokestį, paskaičiuotą nuo ieškovės atliktų darbų kainos. Todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies ir nepasisako dėl sprendimo dalių, kuriomis atmestas atsakovo priešieškinis ir iš dalies patenkintas ieškovo ieškinys, ir dėl kurių apeliaciniai skundai nepaduoti.

Dėl apeliacinės instancijos teismui pateikto prašymo priimti naujus įrodymus

16.       Atsakovas su atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą pateikė prašymą priimti naujus įrodymus: 2020-09-23 Paklausimą Mano VMI ir 2020-10-12 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos atsakymą į klausimus apie PVM sąskaitų faktūrų išrašymą ir mokesčių administratoriaus atliekamas mokestines procedūras.

17.       Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, o pagal CPK 324 straipsnio 3 dalį, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, juos pripažįsta galimus priimti ir tirti. Be to, CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

18.       Atsakovo pateikti klausimai Valstybinei mokesčių inspekcijai ir pastarosios pateikti atsakymai į užduotus klausimus yra dėl teisės normų taikymo, ši informacija nėra įrodymai, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Todėl apeliacinės instancijos teismas netenkina atsakovės prašymo priimti byloje naujus įrodymus.

Dėl apeliacinio skundo pagrįstumo

19.       Ieškovė apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje, kuria ieškinys atmestas, yra nepagrįstas ir neteisėtas, jis šioje dalyje  naikintinas. Teismas nepagrįstai atmetė ieškinį dalyje dėl pridėtinės vertės mokesčio priteisimo, nurodydamas, jog tikėtina, kad PVM sąskaita faktūra už suteiktas paslaugas pagal 2018 m. lapkričio 8 d. Atliktų darbų aktą, vienašališkai pasirašytą 2018 m. gruodžio 18 d., laiku nebuvo išrašyta. PVM sąskaita faktūra nebuvo atsakovui išrašyta tik dėl tos priežasties, kad atsakovas nepasirašė atliktų darbų akto, ginčijo akte nurodytų darbų apimtį, bei sumas. Tačiau ieškovės pareiga mokėti PVM yra nustatyta įstatymu, ieškovė niekada nevengė mokėti mokesčių, ir ji, įsiteisėjus šiam sprendimui, vis tiek turės sumokėti PVM į valstybės biudžetą, todėl teismo argumentai, kad ieškovė neįrodė, kad ji turės mokėti PVM valstybei yra visiškai nepagrįsti.

20.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais ieškovės apeliacinio skundo argumentais. Byloje nekilo ginčas, kad ieškovė yra PVM mokėtoja. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 29 punktas numato, kad PVM mokėtojas – asmuo, kuriam pagal šį Įstatymą nustatyta prievolė apskaičiuoti ir mokėti PVM ir kuris mokesčio administratoriaus įregistruotas PVM mokėtoju, įskaitant kitaip PVM tikslais registruotus asmenis, išskyrus asmenis, kurie yra registruoti kompensacinio PVM tarifo schemos tikslais. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 14 straipsnio 1 dalis nustato, kad prievolė apskaičiuoti PVM už šalies teritorijoje tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai šio Įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita faktūra, kuria įforminamas šis prekių tiekimas ar paslaugų teikimas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 14 straipsnio 2 dalis  nustato, kad šio straipsnio 1 dalyje nenurodytu atveju arba kai už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą PVM sąskaita faktūra neišrašyta, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykių, kuris įvyksta anksčiau:1) kai prekė perduodama ar paslauga suteikiama, arba 2) kai gaunamas atlygis už patiektą prekę ar suteiktą paslaugą. Todėl, kaip teisingai apeliaciniame skunde nurodo ieškovė, jai pareiga sumokėti PVM lieka net ir neišrašius PVM sąskaitos faktūros. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš atsakovo ieškovei nepriteisė Atliktų darbų akte paskaičiuotą 648,75 Eur pridėtinės vertės mokestį.

21.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė iš dalies neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Šis sprendimas, tenkinant ieškovės apeliacinio skundo reikalavimus, keistinas, ieškinį patenkinat visiškai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

 Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

22.       Pirmosios instancijos teismui, kaip nurodyta aukščiau, priėmus ne visiškai pagrįstą sprendimą, apeliacinės instancijos teismas, patenkinęs ieškovės apeliacinį skundą,  šį sprendimą pakeičia ir naujai išdėsto šio sprendimo rezoliucinę dalį, visiškai patenkindamas ieškovės ieškinį, t.y. priteisdamas jai visą ieškiniu reikalaujamą 3738,05 Eur sumą ir visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas – 2029 Eur. 

23.       Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą, ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos – jos yra paduodant apeliacinį skundą sumokėtas 15 Eur žyminis mokestis (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti visiškai, priešieškinį atmesti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Vyvasta“, juridinio asmens kodas 135596963, iš atsakovo A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 738,05 Eur (tris tūkstančius septynis šimtus aštuoniasdešimt tris eurus ir 05 centus) už atliktus darbus ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3 738,05 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. sausio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 029,00 Eur (du tūkstančius dvidešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidas.“

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Vyvasta“, juridinio asmens kodas 135596963, iš atsakovo A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                        Raimondas Buzelis