Administracinė byla Nr. A662-1620/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02762-2012-5

                                          Procesinio sprendimo kategorija 16.5

(S)

 LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. lapkričio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus, rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. A. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas V. A. (toliau – ir pareiškėjas) teismui pateiktu skundu prašė panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD, atsakovas) 2012 m. spalio 1 d. sprendimą Nr. (75)-163-1515 „Dėl tarnybos stažo perskaičiavimo“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo neįskaityta pusė pareiškėjo mokymosi aukštojoje mokykloje laiko į saugumo pareigūno tarnybos stažą, ir įpareigoti atsakovą įskaityti šį laiką, t. y. 2 metus 3 mėnesius 9 dienas į pareiškėjo pareigūno tarnybos stažą.

Pareiškėjas nurodė, kad 2012 m. rugsėjo 20 d. jis kreipėsi į atsakovą prašydamas perskaičiuoti pareigūno tarnybos stažą, įskaičiuojant pusę mokymosi laiko Vilniaus Gedimino technikos universitete nuo 1996 m. rugsėjo 1 d. iki 2001 m. vasario 19 d. Atsakovas Sprendimu atsisakė tenkinti jo prašymą, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas tarnybą VSD pradėjo 2001 m. vasario 19 d., o Vilniaus Gedimino technikos universitetą baigė 2002 m. birželio 26 d., t. y. pareiškėjo tarnyba VSD prasidėjo nepabaigus švietimo įstaigos, dėl to nėra teisinio pagrindo įskaityti pusę mokymosi laiko į pareigūno tarnybos stažą. Pareiškėjas nesutiko su tokiu atsakovo Sprendimu, manė, kad Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 28 straipsnio nuostatos, kiek tai liečia mokymosi laiko įskaitymą į pareigūno ištarnautą laiką (Įstatymo redakcija galiojusi iki 2009 m. sausio 1 d.), ar į pareigūno stažą (Įstatymo redakcija galiojusi nuo 2009 m. sausio 1 d.), nesieja mokymosi laiko įskaitymo su atitinkamos kvalifikacijos įgijimu ar mokslo pasiekimais, todėl nelogiška būtų aiškinti Įstatymą taip, kad įsidarbinus anksčiau, negu nustatytas apribojimas, suteikiamos mažesnės socialinės garantijos, negu įsidarbinus vėliau.

Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas atsiliepimu į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Nurodė, jog Įstatymo 28 straipsnyje nustatyta, kad saugumo pareigūnų tarnybos stažo pradžia laikoma saugumo pareigūno priėmimo į tarnybą VSD sistemoje data. Šiame straipsnyje taip pat pažymėta, kad į VSD sistemos pareigūnų tarnybos stažą papildomai įskaitomi laikotarpiai – pusė mokymosi aukštosiose švietimo įstaigose laiko, jeigu jas baigę asmenys yra priimti į tarnybą statutiniais pagrindais per tris mėnesius po baigimo, pailginant šį laikotarpį ligos, neštumo ir gimdymo, tėvystės atostogų, taip pat būtinosios tarnybos kariuomenėje ar dalyvavimo kariniuose mokymuose trukme. Pažymėjo, jog atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas studijas Vilniaus Gedimino technikos universitete baigė 2002 m. birželio 26 d., o į tarnybą VSD buvo priimtas 2001 m. vasario 19 d., t. y. pareiškėjo tarnyba VSD prasidėjo nepabaigus auštosios mokyklos, todėl įskaityti pusę pareiškėjo mokymosi laiko Vilniaus Gedimino technikos universitete į jo saugumo pareigūno tarnybos stažą nėra teisinio pagrindo.

II.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento 2012 m. spalio 1 d. sprendimą Nr. (75)-163-1515 „Dėl tarnybos stažo perskaičiavimo“ ir įpareigojo VSD perskaičiuoti V. A. pareigūno tarnybos stažą, įskaitant į jį pusę mokymosi Vilniaus Gedimino technikos universitete laikotarpio nuo 1996 m. rugsėjo 1 d. iki 2001 m. vasario 19 d.

Pirmosios instancijos teismas aptarė bylos faktines aplinkybes ir nurodė, kad Įstatymo 28 straipsnio redakcijoje, galiojusioje skundžiamo Sprendimo priėmimo metu, buvo nustatyta, kad VSD sistemos pareigūnų tarnybos stažo pradžia laikoma saugumo pareigūno priėmimo į tarnybą VSD sistemoje data. Įstatymo 28 straipsnyje, be kita ko, buvo nustatyta, kad į pareigūnų tarnybos stažą taip pat įskaitoma pusė mokymosi kitose aukštosiose švietimo įstaigose laiko, jeigu jas baigę asmenys yra priimti į tarnybą statutiniais pagrindais per tris mėnesius po baigimo, pailginant šį laikotarpį ligos, nėštumo ir gimdymo, tėvystės atostogų, taip pat būtinosios tarnybos kariuomenėje ar dalyvavimo kariniuose mokymuose trukme (Įstatymo 28 straipsnio 8 punktas). Lingvistiniu metodu aiškinant šią nuostatą matyti, jog joje įstatymų leidėjas įtvirtino reikalavimą, kad asmuo turi būti priimtas į tarnybą statutiniais pagrindais per tris mėnesius tam, kad į pareigūnų tarnybos stažą būtų įskaitytas minėtas laikotarpis. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas VSD direktoriaus 2001 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. K-36 „Dėl V. A. priėmimo į darbą“ yra priimtas ir dirba VSD pareigūnu. Nuo 1996 m. rugsėjo 1 d. pareiškėjas mokėsi Vilniaus Gedimino technikos universitete Elektronikos fakultete. 2000 m. birželio 29 d. pareiškėjas baigė bakalauro studijas, o 2002 m. birželio 29 d. – magistro studijas minėtame universitete. Nagrinėjamu atveju padaryta išvada, kad pareiškėjo mokymosi įstaiga – Vilniaus Gedimino technikos universitetas – Įstatymo 28 straipsnio 8 punkto taikymo prasme patenka į aukštųjų švietimo įstaigų, mokymosi, kuriose laikotarpis (pusė laiko) galėtų būti įskaitytas į pareiškėjo pareigūno tarnybos stažą, sąvoką. Tačiau, kaip matyti iš aptariamos teisės normos, tai gali būti padaryta su sąlyga, jeigu jas baigę asmenys yra priimti į tarnybą statutiniais pagrindais per tris mėnesius po baigimo, pailginant šį laikotarpį ligos, nėštumo ir gimdymo, tėvystės atostogų, taip pat būtinosios tarnybos kariuomenėje ar dalyvavimo kariniuose mokymuose trukme. Vadinasi, praėjus daugiau nei trims mėnesiams po mokymosi aukštojoje švietimo įstaigoje, panaikinama galimybė įskaityti nurodytą mokymosi laikotarpį. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtino, kad pareiškėjas prašymą priimti į VSD pateikė 2000 m rugpjūčio 2 d., t. y. nepraėjus trijų mėnesių terminui po bakalauro studijų baigimo, tačiau į tarnybą VSD buvo priimtas 2001 m. vasario 19 d., t. y. tuo metu, kai mokėsi Vilniaus Gedimino technikos universitete magistrantūros studijose.

Teismo vertinimu, pareiškėjas, nors ir pradėjo dirbti ankščiau, nei jis baigė magistro studijas ir jam Vilniaus Gedimino technikos universitete buvo išduotas magistro diplomas, tačiau prašymą priimti į tarnybą VSD jis pateikė per 3 mėnesius nuo bakalauro studijų baigimo Vilniaus Gedimino technikos universitete, taip įgyvendindamas Įstatyme nustatytą imperatyvą stoti į tarnybą VSD sistemoje per nustatytą 3 mėnesių laikotarpį nuo aukštosios švietimo įstaigos baigimo. Laikas nuo stojimo į tarnybą (asmens valios išreiškimo) iki įsakymo priėmimo eiti tam tikras pareigas negali būti įskaičiuojamas į Įstatyme numatyto 3 mėnesių laiko tarpą nuo mokslo baigimo iki stojimo į tarnybą, kadangi patikros procedūrų, atliekamų prieš asmenis paskiriant pareigūnais, trukmė visiškai nepriklauso nuo to asmens ir objektyviai gali viršyti trijų mėnesių terminą. Tą patvirtina ir atsakovo 2013 m. vasario 18 d. raštas Nr. (75)-18-392 „Dėl duomenų pateikimo“, kuriame nurodoma, kad laikotarpis nuo pareiškėjo prašymo priimti jį į VSD pateikimo iki priėmimo į tarnybą VSD, yra susijęs su atitinkamomis pareigūnų priėmimo į tarnybą procedūromis. Šios aplinkybės laikytinos objektyviomis, nuo pareiškėjo valios nepriklausančiomis, dėl kurių asmuo negali netekti tam tikrų Įstatyme jam suteiktų teisių. Priešingas minėtos normos aiškinimas būtų nelogiškas ir prieštaraujantis bendriesiems teisingumo ir protingumo, teisėtų lūkesčių principams. Tokia teismo išvada atitinka šioje byloje aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktiką, sprendžiant ginčus dėl pusės mokymosi laiko įskaitymo į vidaus tarnybos stažą vidaus reikalų sistemos pareigūnams (pvz., 2008 m. rugsėjo 4 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A556-984/2008). Be to, aplinkybė, kad pareiškėjas priimtas į tarnybą VSD anksčiau, nei gavo magistro studijų baigimą patvirtinantį diplomą, tai yra anksčiau negu jis tai galėjo padaryti pagal Įstatymo 28 straipsnio 8 dalies nuostatas, negali bloginti jo padėties ir būti kliūtimi įskaityti mokymosi aukštojoje mokymo įstaigoje laiką nuo 1996 m. rugsėjo 1 d. iki 2001 m. vasario 19 d., juolab kad valią dirbti valstybės saugumo sistemoje pareiškėjas išreiškė iš karto po bakalauro studijų baigimo Įstatyme nustatytais terminais.

III.

Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu (b. l. 41-43) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Apeliaciniame skunde teigia, jog teismas netinkamai aiškino Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento įstatymo 28 straipsnio nuostatas, nepagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-984/2008, kurioje aiškinamos Vidaus tarnybos statuto nuostatos, reglamentuojančios tarnybos stažo skaičiavimą ne VSD pareigūnams, o Vidaus reikalų ministerijos vidaus tarnybos sistemos pareigūnams. VSD nebuvo ir nėra vidaus reikalų sistemos dalis, todėl VSD pareigūnų tarnybos stažas buvo ir yra skaičiuojamas skirtingai nuo vidaus reikalų sistemos pareigūnų stažo. VSD pareigūnų tarnybos stažas buvo skaičiuojamas vadovaujantis tuo metu galiojusiu Įstatymu.

Pareiškėjas bakalauro studijas Vilniaus Gedimino technikos universitete baigė 2000 m. birželio 29 d., o į tarnybą VSD buvo priimtas 2001 m. vasario 19 d., t. y. jo tarnyba statutiniais pagrindais VSD prasidėjo praėjus daugiau kaip 3 mėnesiams po bakalauro studijų baigimo. Įstatymo 28 straipsnis nustatė imperatyvų terminą – 3 mėnesius po studijų baigimo. Šiame straipsnyje reglamentuojamas baigtinis sąrašas atvejų, kuriais šis 3 mėnesių laikotarpis gali būti pailgintas – tai ligos, nėštumo ir gimdymo, tėvystės atostogų, taip pat būtinosios tarnybos kariuomenėje ar dalyvavimo kariniuose mokymuose trukme. Jokios kitos galimybės pailginti nustatytą 3 mėnesių laikotarpį Įstatymas nenumato, todėl teismas nepagrįstai plečiamai Sprendime aiškino Įstatymo nuostatas. Prašymas priimti į tarnybą VSD nesuponuoja darbdaviui pareigos besąlygiškai priimti pareiškėją į tarnybą VSD. Pareiškėjo prašymo stoti į tarnybą VSD padavimo faktas negali būti sutapatinamas su priėmimo į tarnybą VSD faktu. Įstatymo 28 straipsnis kalba ne apie valios tarnauti VSD išreiškimą, o apie priėmimo į tarnybą VSD faktą, todėl įskaityti pusę mokymosi laikotarpio bakalauro studijose į pareiškėjo VSD pareigūno tarnybos stažą nėra teisinio pagrindo.

Be to, teismas sprendime nepagrįstai nurodė įskaityti į VSD pareigūno tarnybos stažą dalį pareiškėjo magistro studijų. Pareiškėjas buvo priimtas į tarnybą VSD nebaigęs magistro studijų, o Įstatymo 28 straipsnis imperatyviai nustato, kad pusė mokymosi švietimo įstaigose laiko įskaitoma, jeigu jas baigę asmenys yra priimti į tarnybą VSD po mokslų baigimo. Teismas plečiamai aiškindamas Įstatymo 28 straipsnio 8 punkto nuostatas sprendime faktiškai eliminavo šio 3 mėnesių termino buvimo prasmę, palikdamas neaiškumą, kaip praktikoje turėtų būti taikoma minėta 3 mėnesių termino įstatyminė nuostata. Dalies mokymosi laikotarpio įskaitymo į VSD pareigūnų tarnybos stažą taikymas sietinas ne su prašymo stoti į tarnybą parašymu, o su paskyrimu į konkrečias VSD pareigūno pareigas.

Pareiškėjas V. A. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 47-48) prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Pareiškėjas nesutinka su atsakovo apeliaciniu skundu ir pažymi, kad teismas priimdamas skundžiamą sprendimą rėmėsi būtent statutiniams pareigūnams taikyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika analogiškoje situacijoje. Tai, kad tai buvo vidaus reikalų sistemos pareigūnas, esmės nekeičia. Šioje konkrečioje situacijoje jis savo valią tapti statutiniu VSD pareigūnu išreiškė po bakalauro baigimo Vilniaus Gedimino technikos universitete praėjus vos 1 mėnesiui 3 dienoms. Šių faktinių aplinkybių atsakovas neginčija. Kiek tęsis patikros procedūros, jam nebuvo žinoma. Pats atsakovas pateikė į bylą duomenis, kad patikros procedūros tęsėsi daugiau kaip 6 mėnesius. Susidaro situacija, kad pasinaudoti Įstatymo 28 straipsnio normoje įtvirtinta nuostata taip, kaip nurodo atsakovas, pareiškėjui nebuvo jokių galimybių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, ginčydamas Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento 2012-10-01 sprendimą Nr. (75)-163-1515 dėl tarnybos stažo perskaičiavimo. V. A. manymu, atsakovas nepagrįstai į tarnybos stažą neįskaičiavo pusės jo mokymosi nuo 1996 m. rugsėjo 1 d. iki 2001 m. vasario 19 d. laikotarpio Vilniaus Gedimino technikos universitete.

Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento įstatymo (ginčijamo Sprendimo priėmimo metu galiojusi redakcija) 28 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog Saugumo departamento sistemos pareigūnų tarnybos stažo pradžia laikoma saugumo pareigūno priėmimo į tarnybą Saugumo departamento sistemoje data. Į Saugumo departamento sistemos pareigūnų tarnybos stažą papildomai įskaitomi šie laikotarpiai (tarp jų ir laikotarpiai iki 1990 m. kovo 11 d.), tame tarpe mokymosi vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, aukštosiose, specialiosiose vidurinėse, aukštesniosiose Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų) ir karo mokyklose laikas. Mokymosi tokiose pat kitų valstybių mokyklose laikas įskaitomas į tarnybos stažą, jeigu yra teisės aktų nustatyta tvarka kompetentingos institucijos suteiktas profesinės kvalifikacijos pripažinimas. Į pareigūnų tarnybos stažą taip pat įskaitoma pusė mokymosi kitose aukštosiose švietimo įstaigose laiko, jeigu jas baigę asmenys yra priimti į tarnybą statutiniais pagrindais per tris mėnesius po baigimo, pailginant šį laikotarpį ligos, nėštumo ir gimdymo, tėvystės atostogų, taip pat būtinosios tarnybos kariuomenėje ar dalyvavimo kariniuose mokymuose trukme.

Byloje nustatyta, kad V. A. nuo 1996 m. rugsėjo 1 d. studijavo Vilniaus Gedimino technikos universiteto Elektronikos fakultete. Pareiškėjas 2000 m. birželio 29 d. baigė bakalauro studijas, o 2002 m. birželio 29 d. – magistro studijas anksčiau nurodytoje aukštojoje mokykloje. Prašymą priimti į tarnybą saugumo departamente pareiškėjas pateikė 2000 m. rugpjūčio 2 d., o buvo priimtas 2001 m. vasario 19 d.

Pagal Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (2009 m. balandžio 30 d. įstatymo Nr. XI-242 redakcija) 46 straipsnio 2 dalį, studijos gali būti trijų pakopų: pirmoji – profesinio bakalauro, bakalauro; antroji – magistrantūros; trečioji – doktorantūros. To paties įstatymo 52 straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad asmenys, turintys aukštojo mokslo kvalifikaciją (kvalifikacinis (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro) laipsnis, mokslo daktaro laipsnis, meno daktaro laipsnis, taip pat kvalifikacija, kurią teisės aktų nustatyta tvarka suteikia aukštoji mokykla), į antrosios pakopos studijų programas priimami aukštosios mokyklos nustatyta tvarka.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino ir įpareigojo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentą perskaičiuoti V. A. pareigūno tarnybos stažą, įskaitant į jį pusę mokymosi Vilniaus Gedimino technikos universitete laikotarpio nuo 1996-09-01 iki 2001-02-19. Iš anksčiau aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad bakalauro ir magistrantūros studijos yra kaip dvi savarankiškos studijų pakopos. Byloje ginčo nėra dėl to, jog pareiškėjas bakalauro studijas baigė 2000 m. birželio 29 d., tačiau iš bylos medžiagos neaišku, kada pareiškėjas buvo priimtas ir pradėjo studijuoti magistrantūroje, ar nuo bakalauro studijų baigimo iki magistrantūros studijų nepraėjo tam tikras laiko tarpas, kuris negali būti įskaičiuojamas į mokymosi aukštojoje mokykloje laikotarpį. Ši abejonė byloje nėra pašalinta, tam būtina rinkti naujus įrodymus.

Remiantis išdėstytu pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą negalima pripažinti pagrįstu, o dėl aukščiau nurodytų priežasčių byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pirmosios instancijos teismas pažeidė ABTĮ 57 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, o taip pat ABTĮ 81 straipsnyje įtvirtintą pareigą aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus bei visapusiškai ir objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes. Taigi kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime nenustatinėjo visų šiai bylai reikšmingų aplinkybių (ABTĮ 86 str. 2 d.). Šie procesiniai teisės normų pažeidimai turėjo įtakos neteisėto sprendimo priėmimui (ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 142 straipsnio 1 dalis, 143 straipsnis).

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad vykdydamas teisingumą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnis), teismas privalo išspęsti tarp proceso šalių kilusį ginčą iš esmės. Teismo išspręstoje administracinėje byloje neturi likti neatsakytų klausimų, palikta neaiškumų, darančių išnagrinėtą bylą iki galo neišspręsta arba esančių naujo teisinio ginčo tarp šalių šaltiniu ir todėl reikalaujančių papildomo teisminio įsikišimo.  

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 27 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.