Civilinė byla Nr. 2A-765-390/2022

       Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01139-2021-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2.5; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 30  d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. kovo 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų D. R., J. R. patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovai D. R. ir J. R. patikslintu ieškiniu prašė: priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos ieškovui D. R. 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, ieškovui J. R. 2 500 Eur turtinės ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, ieškovams 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistų sumų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodė, kad ieškovas D. R. patyrė neturtinę žalą dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros veiksmų inicijuojant, vykdant ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamu būdu gauto didelės vertės turto įgijimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 2 dalį ir svetimo turto vagystės pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, nepagrįstai taikant procesinės prievartos (laikinas sulaikymas, kratas gyvenamojoje ir deklaruotoje vietoje, transporto priemonėse,) bei kardomąsias priemones (rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje), surašant kaltinamąjį aktą D. R. atžvilgiu; teismo veiksmų nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmos instancijos teisme bei priimant apkaltinamąjį nuosprendį D. R. atžvilgiu dėl nurodytų nusikalstamų veikų. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuratūra ir pirmosios instancijos teismas nevykdė bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, ko pasėkoje, neteisėtai buvo įtariamas, kaltinamas ir nuteistas. Ieškovas D. R. dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo, prokuratūros ir teismo veiksmų patirtą neturtinę žalą įvertino 1 000 Eur. Ieškovas J. R. patyrė turtinę ir neturtinę žalą dėl neteisėtų valstybės institucijų ir pareigūnų veiksmų paimant nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę Dodge Sprinter 2500, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pareikštus prašymus jos negrąžinant bei konfiskuojant pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu. Ieškovas J. R. dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo, prokuratūros ir teismo veiksmų patirtą turtinę žalą įvertino 2 500 Eur, neturtinę – 500 Eur. Transporto priemonę ieškovas J. R. įgijo 2016 m. kovo 31 d., perdavė ikiteisminio tyrimo pareigūnams apžiūrai 2017 m. spalio 27 d., ji buvo grąžinta 2021 m. balandžio 21 d., t. y. savininko teisė valdyti, naudoti ir disponuoti turtu savo nuožiūra neteisėtai buvo suvaržyta 3 metus 5 mėnesius 24 dienas. Transporto priemonės būklė gražinus buvo vidutiniška, jos rinkos vertė sumažėjo iki 3 900 Eur, kai 2017 m. spalio 27 d. vertė buvo 6 370 Eur.

3.       Alytaus apskrities vyriausias policijos komisariatas su pareikštais patikslintais ieškinio reikalavimais nesutiko ir prašė juos atmesti.

4.       Nurodė, kad aplinkybė, jog ieškovas D. R. apeliacinės instancijos teismo buvo išteisintas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 1 dalyje (vagystė, Epizodas I, susijęs su dviem metalinėmis užvažiavimo rampomis ir dviem ekskavatoriaus kaušais) ir 189 straipsnio 2 dalyje (didelės vertės nusikalstamu būdu gauto daikto įgijimas arba realizavimas, Epizodas II, susijęs su traktoriumi „Fendt 514 ProfilPlius“) nepatvirtina neteisėto nuteisimo ir nėra pakankamas pagrindas preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo netiesėti. Ieškovas D. R. dėl kitų ikiteisminio tyrimo metu inkriminuotų nusikalstamų veikų pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas), 24 straipsnio 6 dalį ir 189 straipsnio 2 dalį (padėjimas įgyti ar realizuoti didelės vertės nusikalstamu būdu gautą turtą) buvo pripažintas kaltu ir nuteistas.  Ieškovo J. R. nurodyta turtinė žala nepagrįstai tapatinama su transporto priemonės nuvertėjimu, t. y. vidutinės rinkos kainos pokyčiu jos išreikalavimo ir grąžinimo metu. Procesiniai veiksmai asmeniui, kurio atžvilgiu yra taikomi, neišvengiamai sukelia mažesnius ar didesnius teisių suvaržymus ir apribojimus, tačiau patys savaime nesuteikia pagrindo reikalauti atlyginti žalą.

5.       Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra prašė patikslintus ieškinio reikalavimus atmesti.

6.       Nurodė, kad ieškovų reikalavimai nepagrįsti ir neįrodyti. Ieškovai nepateikė įrodymų dėl būtinų sąlygų valstybės civilinės atsakomybei kilti: neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio. Esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų pareigūnų veiksmuose nėra nustatyta, ieškovų argumentai, dėl pareigūnų veiksmų neteisėtumo atliekant ir kontroliuojant ikiteisminį tyrimą, yra subjektyvaus pobūdžio atliktų ikiteisminio tyrimo veiksmų, procesinių prievartos priemonių bei BPK normų vertinimas. Teiginiai ir argumentai apie galimai patirtą žalą yra deklaratyvūs, vien subjektyvaus pobūdžio. Nesant neteisėtų veiksmų ir žalos, kaip deliktinės civilinės atsakomybės privalomųjų sąlygų, negali egzistuoti ir tiesiogiai priežastinis ryšys tarp jų.

7.       Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija prašė ieškinio reikalavimus atmesti.

8.       Nurodė, kad pagrindo pripažinti, jog baudžiamojo proceso padaryta grubi teisės taikymo arba aiškinimo klaida, nėra. Ieškinio reikalavimas dėl 2 400 Eur turtinės žalos atlyginimo nuvertėjus ginčo transporto priemonei laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 27 d. iki 2021 m. balandžio 22 d., neįrodytas. Ieškovas D. R. argumentų dėl neturtinės žalos ir jos dydžio pagrįstumo taip pat nepateikė, apsiribojo konkrečios sumos nurodymu, todėl neįrodė neturtinės žalos atsiradimo fakto, t. y. vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2.       Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2022 m. kovo 2 d. sprendimu atmetė patikslintą ieškinį dalyje dėl ieškovo D. R. reikalavimų dėl neturtinės žalos atlyginimo, tenkino patikslintą ieškinį dalyje dėl ieškovo J. R. reikalavimų dėl neturtinės žalos atlyginimo, priteisė ieškovui J. R. iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2021 m. gegužės 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 421,25 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, atmetė ieškinį dalyje dėl ieškovo J. R. reikalavimų dėl turtinės žalos atlyginimo.

3.       Teismas nurodė, kad ieškovai reikalavimus grindžia vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio 1 dalimi dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, bei CK 6.243 straipsnio 1 dalimi dėl bendros pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nevykdymo.

Dėl ieškovo D. R. reikalavimo atlyginti neturtinę žalą

4.       Teismas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos ieškovo D. R., kaip įtariamojo, kaltinamojo teisės ir/ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti atitinkamą procesinį sprendimą – pirmosios instancijos teisme apkaltinamąjį nuosprendį, atitinkamai apeliacinės instancijos teisme dalyje ištiesinamąjį nuosprendį. Vien apeliacinės instancijos teismo išteisinamajame nuosprendyje ieškovo D. R. atžvilgiu dėl BK 189 straipsnio 2 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje numatytų veikų nurodytas kitoks byloje esančių įrodymų visumos įvertinimas nei pirmosios instancijos teismo, nesudaro pagrindo konstatuoti pirmosios instancijos teismo teisėjo neteisėtą veiksmą priimant apkaltinamąjį nuosprendį, prokuroro neteisėtą veiksmą surašant kaltinamąjį aktą nei organizuojant ikiteisminį tyrimą ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtą veiksmą pradedant ir atliekant ikiteisminį tyrimą.

5.       Nenustatęs valstybės pareigūnų neteisėtų veiksmų pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį, kaip vienos iš privalomų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti, teismas nevertino prielaidos bei kontrargumentų dėl galimai patirtos neturtinės žalos dydžio. Atsižvelgiant į tai, ieškovo D. R. ieškinį dalyje dėl 1 000 Eur neturtinės žalos priteisimo iš valstybės, atmetė.

Dėl ieškovo J. R. reikalavimo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą

6.       Teismas pažymėjo, kad nors nebuvo nustatytų procesinių pažeidimų sprendžiant klausimus (aukštesnysis prokuroras įvertino priimtus ikiteisminio tyrimo metu prokuroro procesinius sprendimus) dėl transporto priemonės kaip galimos nusikaltimo padarymo priemonės atžvilgiu, tačiau buvo nepakankamai atidžiai ir rūpestingai priimti sprendimai, o būtent, apžiūrėjus transporto priemonę nebuvo spręstas klausimas dėl galimo laikino nuosavybės teisių apribojimo siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, be kita ko, pirminis prašymas grąžinti transporto priemonę savininkui buvo nenagrinėtas. Nagrinėjamu atveju savininko nuosavybės teisės (valdymas, naudojimas ir disponavimas) į daiktą, kuris galimai buvo nusikaltimo padarymo priemonė, ikiteisminio tyrimo metu bei bylą perdavus teismui, teisminio nagrinėjimo metu iki apkaltinamojo nuosprendžio, atitinkamai vėliau išteisinamojo nuosprendžio dalyje dėl BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymo, apribotos (suvaržytos) be priimto procesinio sprendimo. Ikiteisminio tyrimo metu priimtas ikiteisminio tyrimo pareigūno protokolas pagal BPK 97 straipsnį dėl reikalaujamų daiktų, dokumentų, kurie reikšmingi nusikalstamai veikai tirti, pateikimo bei tarnybinis pranešimas ir pakvitavimas perduoti saugoti atitinkamai institucijai nėra procesiniai sprendimai, kurie pagrįstų konstituciškai garantuojamos teisės į nuosavybę ribojimą.

7.       Teismas pripažino, kad buvo pažeista bendra ikiteisminio tyrimo pareigūnų rūpestingumo pareiga, elgtis atidžiai ir rūpestingai atliekant ikiteisminį tyrimą bei priimant atitinkamus procesinius sprendimus (BPK 2 straipsnis, CK 6.246 straipsnio 1 dalis), t. y. viena iš būtinų sąlygų taikyti civilinei atsakomybei.

8.       Teismas, įvertinęs aplinkybę, kad ginčo transporto priemonės vertė laikui bėgant būtų sumažėjusi net ir tuo atveju, jeigu nebūtų suvaržytos ieškovui J. R. nuosavybės teisės į transporto priemonę, nusprendė, kad prašoma atlyginti turtinė žala nėra susijusi priežastiniu ryšiu.

9.       Teismas nurodė, kad ieškovas J. R. neigiamas pasekmes ir išgyvenimus patyrė dėl nuosavybės teisės ribojimo, t. y. negalėjimo atitinkamą laiką savo nuožiūra valdyti, naudoti ir disponuoti nuosavybės teise priklausančiu turtu – transporto priemone, laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 27 d. iki 2021 m. balandžio 12 d., nors įsigijo 2012 m . birželio 25 d. Byloje pateikti duomenys tik apie bendrą ieškovo J. R. sveikatos būklę, kurie nėra pakankami pripažinti apie galimai patirtą neigiamą poveikį. Įvertinęs tai, kad ypatingai neigiamų pasekmių, susijusių su labiausiai saugomais asmens gėriais – sveikata, asmens laisve nebuvo patirta, teismas laikė, kad prašoma atlyginti 500 Eur neturtinės žalos dydis yra teisingas ir protingas, be kita ko, atitinka konstitucinį teisingos žalos atlyginimo principą (Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis), įtvirtintus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

10.       Įvertinęs tenkintus ir atmestus reikalavimus, ieškovui J. R. priteisė 421,25 Eur (1 785 Eur – 100 Eur)/ 2) x 50 proc.) bylinėjimosi išlaidas.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

11.       Apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, atstovaujama Kauno apygardos prokuratūros, prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. kovo 2 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas J. R. ieškinys, kaip neteisėtą ir nepagrįstą, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1.                      Byloje ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo savavališkumo ar piktnaudžiavimo teise požymių nebuvo nustatyta, todėl tenkinti ieškinį dalyje nebuvo teisinio pagrindo. Teismas padarė išvadą, kad pareigūnai, taikydami procesinės prievartos priemones baudžiamojoje byloje, nesilaikė bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, tačiau, pažeisdamas procesines normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, visiškai neanalizavo minėtosios pareigos turinio ginčo situacijoje ir nedetalizavo kaip pareigūnai turėjo elgtis, kad, teismo nuomone, minėtoji pareiga būtų buvus įvykdyta. Apeliantės nuomone, ieškovas neįrodė nė vienos iš valstybės civilinės atsakomybės sąlygų.

11.2.                      Taip pat ieškovas nepateikė nė vieno įrodymo, pagrindžiančio neturtinės žalos dydį.  Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad faktinis ginčo automobilio valdytojas buvo ieškovas  D. R., byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovas J. R. iki sprendimo apriboti disponavimo teisę minėtu automobiliu būtų juo naudojęsis. Be to, ieškovo J. R. nurodyti susirgimai, jo amžius, leidžia abejoti, ar dėl savo sveikatos būklės jis apsikritai galėtų vairuoti transporto priemonę.

12.       Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija pateikė prisidėjimą prie apeliacinio skundo, kuriame nurodo, kad visiškai sutinka su apeliacinio skundo argumentais.

13.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašo apeliacinį skundą tenkinti. Nurodo, kad laikotarpiu nuo ginčo automobilio išreikalavimo iki jo perdavimo teismui tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnai, tiek ir prokuroras, priešingai nei nurodoma skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime, elgėsi atidžiai ir rūpestingai, savo kompetencijos ribose ir pagal teisės aktų reikalavimus. Nesant tokių neteisėtų veiksmų, ieškovui J. R. nepagrįstai priteista neturtinė žala.

14.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas J. R. prašo apeliacinį skundą atmesti, Alytaus apylinkės teismo 2022 m. kovo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apeliantės ieškovo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

14.1.                      Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, kad teismas visiškai neanalizavo bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai turinio ginčo situacijoje ir nedetalizavo, teismas aiškiai įvardino, kad apžiūrėjus ginčo transporto priemonę nebuvo spręstas klausimas dėl galimo laikino nuosavybės teisių apribojimo siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, be kita ko, pirminis prašymas grąžinti savininkui transporto priemonę nebuvo nagrinėtas. Savininko teisės buvo apribotos be procesinio sprendimo.

14.2.                      Nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieškovas nepagrindė neturtinės žalos dydžio. Ieškovas nurodė, kad transporto priemonė iš jo buvo paimta nepagrįstai, taip pat nepagrįstai ilgai laikoma Alytaus apskrities VPK aikštelėje. Ieškovas ilgą laiką (daugiau nei tris metus) negalėjo naudotis jam teisėtai priklausančiu turtu, taip pat negalėjo priimti jokių sprendimų, susijusių su šiuo turtu. Ieškovas patyrė beviltiškumo ir bejėgiškumo jausmą, jausmą, kad bet kada bet kas net ir nesant jokio teisėto pagrindo gali paimti sąžiningai įgytą turtą, jį sulaikyti ir savininką palikti nežinioje.

Teismas 

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

16.       Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria tenkintas ieškovo J. R. ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, teisėtumas ir pagrįstumas.

17.        Nagrinėjamu atveju ieškovas J. R. reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo grindė neteisėtais valstybės institucijų ir pareigūnų veiksmais paimant jam nuosavybės teise priklausančią ginčo transporto priemonę, pagal pareikštus prašymus jos negrąžinant bei konfiskuojant pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu.

18.       Apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis nustatė, kad ieškovui J. R. nuosavybės teise priklausanti ginčo transporto priemonė 2017 m. spalio 27 d. žodiniu policijos pareigūno pareikalavimu buvo perduota pagal reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolą (BPK 97 straipsnis), 2017 m. lapkričio 23 d. surašytas daiktų apžiūros protokolas ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), o 2017 m. gruodžio 11 d. tarnybiniu pranešimu transporto priemonė perduota saugoti Alytaus AVPK, Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 5 d. nuosprendžiu ji buvo konfiskuota. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu panaikinta Kauno apygardos teismo nuosprendžio dalis, kuria, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuota transporto priemonė, ir transporto priemonė grąžinta jos savininkui - ieškovui J. R.. Alytaus apskrities VPK 2021 m. balandžio 21 d. grąžino ieškovui transporto priemonę. Ieškovas 2017 m. lapkričio 24 d. pateikė Alytaus apskrities VPK Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriui prašymą dėl transporto priemonės grąžinimo, į prašymą nebuvo atsakyta, prašymo nenagrinėjimo aplinkybės nėra nurodytos. 2017 m. gruodžio 8 d. pateikė Kauno apygardos prokuratūros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorui J. V. prašymą dėl transporto priemonės grąžinimo. Prokuroras 2017 m. gruodžio 11 d. nutarimu ieškovo prašymą atmetė, motyvuodamas tuo, kad reikia atlikti būtinus tyrimo veiksmus, tačiau neįvardino, kokius. Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras E. Z. 2018 m. sausio 11 d. nutarimu ieškovo D. R. skundą atmetė. Taip pat ieškovas 2018 m. vasario 27 d. ir 2019 m. birželio 13 d. teikė prašymus Kauno apygardos teismui dėl transporto priemonės grąžinimo, kuris juos atmetė.

19.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šiuo atveju buvo pažeista bendra ikiteisminio tyrimo pareigūnų rūpestingumo pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai atliekant ikiteisminį tyrimą bei priimant atitinkamus procesinius sprendimus (BPK 2 straipsnis, CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Taip pat, kad ieškovas patyrė neigiamas pasekmes ir išgyvenimus dėl nuosavybės teisės ribojimo ir ieškovo nurodytas 500 Eur neturtinės žalos dydis yra teisingas ir protingas, todėl ieškinio reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo tenkino.

20.       Apeliaciniu skundu apeliantė nesutinka su teismo išvadomis dėl civilinės atsakomybės sąlygų nustatymo. Apeliantės nuomone, teismas išvadas dėl darė netinkamai įvertinęs pateiktus byloje įrodymus. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo savavališkumo ar piktnaudžiavimo teise požymių nebuvo nustatyta, o ieškovas taip pat neįrodė ir neturtinės žalos dydžio.  

21.       Kasacinis teismas savo nuoseklioje praktikoje yra pažymėjęs, kad neteisėtais veiksmais, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga, gali būti teismo pripažinti, be kita ko, tokie veiksmai, kurie nors ir atitiko atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau kuriais pažeista pareigūnų bendroji rūpestingumo pareiga (BPK 2 straipsnis), taip pat bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Taigi valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir tuo pagrindu, kad teisėsaugos institucijos pareigūnai nevykdo bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-381/2003; 2006m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006; 2015 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3- 393-378/2015).

22.       Spręsdamas dėl pareikšto tokio pobūdžio ieškinio, teismas, vadovaudamasis CPK 176-185 str., ištiria įrodymus bei juos vertina atsižvelgdamas ir į jų reikšmę baudžiamojo proceso aspektu. Dėl to tokios kategorijos bylose vertinimai turi būti atliekami kompleksiškai, t. y. baudžiamojo ir civilinio proceso normų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2010).

23.       Pateiktu ieškiniu ieškovas J. R. kaip neteisėtus pareigūnų veiksmus (pareigos elgtis atidžiai ir nerūpestingai nesilaikymą) įrodinėjo tuo, jog pareigūnai neteisėtai apribojo jo nuosavybės teisę į transporto priemonę ir nepagrįstai jos negrąžino. Pagal pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį matyti, kad teismas detaliai išanalizavo aktualias faktines aplinkybes tiek baudžiamojo, tiek ir civilinio proceso normų nustatyta tvarka. Apeliantė pagrįstai nurodo, kad šiuo atveju ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo savavališkumo ar piktnaudžiavimo teise požymių nebuvo, t. y. nenustatyta pareigūnų neteisėti veiksmai, tačiau teismas pasisakė ir išsamiai argumentavo savo išvadą dėl bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimų: nepakankamai atidžiai ir rūpestingai buvo priimti sprendimai – nebuvo spręstas klausimas dėl galimo laikino nuosavybės teisių apribojimo siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, bei pirminis prašymas grąžinti transporto priemonę savininkui nenagrinėtas, savininko nuosavybės teisės į daiktą, kuris galimai buvo nusikaltimo padarymo priemonė, ikiteisminio tyrimo metu bei bylą perdavus teismui, teisminio nagrinėjimo metu iki apkaltinamojo nuosprendžio, atitinkamai vėliau išteisinamojo nuosprendžio dalyje dėl BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymo, apribotos (suvaržytos) be priimto procesinio sprendimo.  Taip pat nepagrįstas ir apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nedetalizavo, kaip pareigūnai turėjo elgtis, kaip, teismo nuomone, minėtoji pareiga būtų buvus įvykdyta. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad apžiūrėjus ginčo transporto priemonę nebuvo spręstas klausimas dėl galimo laikino nuosavybės teisių apribojimo siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, taip pat transporto priemonės savininko teisės buvo apribotos be procesinio sprendimo.

24.       Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais yra suformuota ir nuosekliai išplėtota. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015;kt.). Bylą nagrinėjančio teismo vidinis įsitikinimas turi būti formuojamas, nepaneigiant bendrųjų teisingumo bei protingumo kriterijų. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 28 d. civilinėje byloje e3K-3-97-916/2018).

25.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas iš bylos duomenų darydamas teisiškai reikšmingas išvadas pažeidė procesines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo vertinimu ir išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus ir iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas.

26.       Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tam tikri nepatogumai, sunkumai yra natūralus gyvenimo ir dalyvavimo civilinėje apyvartoje reiškinys ir ne kiekvienas teisės pažeidimas kartu reiškia ir neturtinės žalos padarymą. Neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta. Žalos padarymo faktą, remiantis CPK 178 straipsniu, turi įrodyti tai teigianti šalis. Kita vertus, neturtinės žalos prigimtis lemia ir šios žalos įrodinėjimo specifiką. Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006; kt.). Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pabrėžęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005).

27.       Ieškovas J. R. patirtus neigiamus išgyvenimus, kuriuos įvertino 500 Eur, iš esmės grindė tuo, kad dėl nepagrįstų ir neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuratūros veiksmų negalėjo naudotis, valdyti ir disponuoti savo turtu, sveikatos būklės pablogėjimu, jautria reakcija į neteisėtus ikiteisminio tyrimo įstaigų, teismo veiksmus, pasitikėjimo valstybės institucijomis praradimu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros ir teismo veiksmų ieškovui J. R. buvo apribota ginčo transporto priemonės nuosavybės teisė beveik 3,5 metų (nuo 2017-10-27 iki 2021-04-12), kas per se sukėlė nepatogumų ieškovui. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, kad ieškovas J. R. dėl nuosavybės teisės ribojimo patyrė neigiamas pasekmes ir išgyvenimus. Kaip išaiškinta teismų praktikoje (šios nutarties 33 p.), neturtinės žalos dydį nustato teismas, todėl nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovo patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, atsižvelgdamas į neturtinės žalos nustatymo kriterijus, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, nustatė 500 Eur neturtinės žalos kompensaciją, su kuria apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti. Todėl apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovas neįrodė neturtinės žalos dydžio, laikytinas nepagrįstu.

28.       Apibendrindamas kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, taikė tiek procesinės, tiek ir materialinės teisės normas bei priėmė teisingą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

29.       Atmetus apeliantės apeliacinį skundą, iš jos pagal CPK 93, 98 straipsnių taisykles priteistinos ieškovui J. R. bylinėjimosi išlaidos turėtos apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Ieškovo J. R. prašomos priteisti 350 Eur bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą neviršija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų, redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 27 d., dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8. 11 punkte nustatytų maksimalių dydžių. 

     Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Alytaus apylinkės teismo 2022 m. kovo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui J. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (j. a. k. 288603320) 350 Eur bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Algimantas Kukalis