Baudžiamoji byla Nr. e1-2420-1057/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25871-2021-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.23.1.1; 2.12.1.4

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

T E I S M O  B A U D Ž I A M A S I S  Į S A K Y M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugpjūčio 12 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Agnės Šneiderienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. M. (A. M.), a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas (teistumas išnykęs) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalį paskiriant 10 MGL (376,60 Eur) baudą. Bauda sumokėta 2017 m. spalio 16 d.,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Teismas

n u s t a t ė :

A. M., disponavo psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, o būtent: jis nuo ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatyto laiko, neturėdamas tikslo platinti, laikė savo žinioje psichotropinę medžiagą – MDMB-4en-PINACA, kurios masė yra 0,0263 g., iki kol                                  2021 m. vasario 21 d. apie 15.00 val., būdamas bute, adresu (duomenys neskelbtini), išmetė minėtas psichotropines medžiagas pro minėto buto balkoną ir jas surado bei paėmė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės pareigūnai.

Šiais savo veiksmais A. M.

Kaltinamasis A. M. ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas parodė, kad įtarimą jis perskaitė, įtarimo esmė jam yra aiški ir suprantama. Dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo jis prisipažįsta iš dalies. Teisė turėti gynėją jam išaiškinta, gynėjas šiai apklausai nereikalingas. Lietuvių kalbą jis supranta, skaityti, rašyti moka, vertėjas nereikalingas. Priklausomybių ligų centro įskaitoje jis nėra įrašytas. Narkotines ir psichotropines medžiagas jis pavartoja labai retai, o būtent parūko žolės, tačiau jis nėra nuo jų priklausomas. Psichikos sveikatos sutrikimų jis neturi ir anksčiau nėra turėjęs. Parodymus duoti jis sutinka. Vakar, kuomet jį sulaikė policijos pareigūnai, prieš pareigūnams atvykstant pas juos į butą, adresu (duomenys neskelbtini), jis ėjo link savo namų. Jis ėjo iš (duomenys neskelbtini) ir pamatė, kad minėtu adresu ((duomenys neskelbtini)) prie pirmos laiptinės guli žmogus su praskelta galva. Jis priėjo, paklausė ar žmogui reikia pagalbos. Žmogus teigė, kad reikia medikų, todėl jis iškvietė medikus. Kol jie laukė medikų, jie pakilo pas asmenį į butą. Jis žino tik asmens vardą - tai buvo D., asmeniškai jis D. nepažįsta, pažįsta tik jo brolį E. Jiems pakilus į butą, jis buvo su D., kol atvyko greitoji. Kadangi greitoji pagalba atvyko drauge su policijos pareigūnais, jis išsigando ir pro minėto buto balkoną išmetė baltos spalvos sulankstytą popieriuką su augalinės kilmės medžiaga ,,spaisu“, ji buvo skirti jo asmeniniam vartojimui, jis tikrai neketino jos niekam platinti, o išmetė pro balkoną, nes išsigando. Medžiagą jis pirko už 10 eurų prie (duomenys neskelbtini), tačiau asmens jis negali atpažinti ir nežino kas tas asmuo toks yra, nes jis to asmens nepažįsta. Kieno yra rudos spalvos gumulas su ,,hašišu'“ ir polietileninis maišelis su ,,spaisu“ jis tikrai nežino. Tam bute jis buvo pirmą kartą, o ir kito asmens jis nepažįsta. E. su jam nepažįstamu asmeniu atėjo į butą kiek vėliau, nei jis su D. Dėl įvykio jis gailisi, daugiau parodyti neturiu ko (b. l. 142-144).

2021 m. liepos 30 d. nutarimu iš ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atskirtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-25871-21 įtariamojo A. M. atžvilgiu (b. l. 1-4).

Įteikus galutinį pranešimą apie įtarimą A. M. parodė, kad dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo jis prisipažįsta visiškai. Narkotines ir psichotropines medžiagas jis pavartoja labai retai - o būtent parūko žolės, tačiau nėra nuo jų priklausomas. Psichikos sveikatos sutrikimų jis neturi ir anksčiau nėra turėjęs. Parodymus duoti jis sutinka. Kiek jis atsimena, jo sulaikymo dieną, šių metų vasario mėnesį, jis ėjo link savo namų, esančių (duomenys neskelbtini). Kiek jis pamena, jis ėjo iš (duomenys neskelbtini) ir pamatė, kad ties daugiabučiu, adresu (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) laiptinės guli žmogus su praskelta galva. Jis priėjo, paklausė ar tam žmogui reikia pagalbos. Asmuo jam nurodė, kad reikia medikų pagalbos, tad jis iškvietė juos. Kol laukė medikų, jie pakilo pas asmenį į butą, to asmens vardas buvo D. D. gyveno (duomenys neskelbtini) bute. Asmeniškai jis D. nepažįsta, pažįsta tik D. brolį E. Jiems pakilus į D. butą, jis (A. M.) buvo su D. kol atvyko medikai. Kadangi greitoji pagalba atvyko drauge su policijos pareigūnais, jis (A. M.) išsigando ir pro minėto buto balkoną išmetė baltos spalvos sulankstytą popieriuką su psichotropine medžiaga, jų - ,,vartojančių asmenų“ - rate vadinamu ,,spaisu“. Ji buvo skirti jo asmeniniam vartojimui, jis tikrai neketino jos niekam platinti, o išmetė pro balkoną, nes išsigando. Kas iškvietė policijos pareigūnus jis nematė ir nežino. Narkotines medžiagas jis pirko už 10 eurų prie (duomenys neskelbtini), tačiau asmens jis negali atpažinti ir nežino kas tas žmogus toks, nes jis to žmogaus nepažįsta. Kito asmens, kuris buvo sulaikymo dieną kartu su jais bute, jis nepažįsta, apie tą žmogų jis nieko nurodyti negali. Jis tikrai pilnai pripažįsta, kad psichotropinė medžiaga minima jam įteiktame pranešime apie įtarimą priklausė tik jam, medžiaga buvo skirta tik jo asmeniniam vartojimui. Dėl įvykio jis labai gailisi, sutinka tyrimą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu. Daugiau parodyti jis neturi ko (b. l. 167-170).

Įtariamasis E. P. parodė, kad įtarimą jis perskaitė, įtarimo esmė jam yra aiški ir suprantama. Dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo jis neprisipažįsta. Teisė turėti gynėją jam išaiškinta, gynėjas šiai apklausai nereikalingas. Lietuvių kalbą jis supranta, skaityti, rašyti moka, vertėjas nereikalingas. Priklausomybių ligų centro įskaitoje jis nėra įrašytas. Narkotines ir psichotropines medžiagas jis vartoja, bet nėra nuo jų priklausomas. Psichikos sveikatos sutrikimų jis neturi ir anksčiau nėra turėjęs. Parodymus duoti jis sutinka. Vakar, kuomet jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų, jis apie 14 val. grįžo į namus, adresu (duomenys neskelbtini), su draugu, kurio vardas L. Jie kartu grįžo iš miesto. Minėtame bute jau buvo jo brolis D. su vaikinu vardu A., kuris kvietė jo broliui medikus, kadangi broliui buvo praskelta galva. Jam (E. P.) grįžus, bute jie visi kartu apart A. vartojo alkoholį. Ar jie vartojo narkotines medžiagas jis neprisimena, kadangi buvo išgėręs. Jiems bebūnat bute, atvyko policijos pareigūnai kartu su medikais, kurie rado kambaryje narkotinių medžiagų ,,hašišo“ ir po balkonu polietileninį maišelį su augalinės kilmės medžiaga ,,spaisu“. Kam šios medžiagos priklauso jis tikrai nežino, bet gali nurodyti, kad jis pats nieko neišmetė ir neslėpė, nes gėrė virtuvėje. Medžiagos priklauso tikrai ne jam, kas būna jo - tai jis nemeluoja ir tikrai prisiima sau. Daugiau parodyti jis neturiu ko, jis labai gailisi dėl įvykio (b. l. 30-32).

2021 m. liepos 9 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-05444-21 E. P. atžvilgiu buvo nutrauktas (b. l. 83-86).

Liudytoju apklaustas E. P. parodė, kad jam yra žinoma, kad jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas ir kad šiandien jis bus apklaustas liudytojo statusu. Jam kaip liudytojui teisės yra išaiškintos. Tačiau apklausoje jis nieko naujo nurodyti neturi, kadangi jau apklaustas įtariamuoju, kiek jis atsimena - šių metų vasario mėnesį, kuomet jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų, jis davė sąžiningus ir tikrus parodymus apie tai, kas įvyko iki sulaikymo. Jo parodymai yra tikrai teisingi, tad jis prašo jais ir vadovautis, kadangi nieko tą kartą jis nemelavo. Daugiau parodyti jis neturi ko (b. l. 93-94).

Įtariamasis D. L. parodė, kad įtarimą jis perskaitė, įtarimo esmė jam yra aiški ir suprantama. Dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo jis neprisipažįsta. Teisė turėti gynėją jam išaiškinta, gynėjas šiai apklausai nereikalingas. Lietuvių kalbą jis supranta, skaityti, rašyti moka, vertėjas nereikalingas. Priklausomybių ligų centro įskaitoje jis nėra įrašytas. Narkotinių ir psichotropinių medžiagų jis nevartoja, nėra nuo jų priklausomas. Psichikos sveikatos sutrikimų jis neturi ir anksčiau nėra turėjęs. Parodymus duoti jis sutinka. Jis vakar, kuomet buvo sulaikytas policijos pareigūnų, gali nurodyti, kad buvo savo bute, adresu (duomenys neskelbtini). Ten jis buvo su savo broliu E. ir dviem draugais. Jie kartu išgėrinėjo. Draugų vardai A. ir L., bet A. negėrė, šį jis sutiko atsitiktinai, kuomet parkrito nuo laiptų ir prasiskėlė sau galvą. A. jam iškvietė medikus, kadangi rado jį kaip tik lauke, bet kol jie laukė medikų, jie užėjo į jo minėtą butą, kur, kaip jis ir sakė, jis vartojo alkoholį. Kam priklauso kambaryje rastos narkotinės medžiagos ,,hašišas“ ar kas pro balkoną išmetė polietileninį maišiuką su augalinės kilmės narkotine medžiaga ,,spaisu“ jis tikrai nežino, nes narkotinės medžiagos priklauso tikrai ne jam, jis jų nevartoja. Juo labiau - penktadienį jis grįžo iš (duomenys neskelbtini), tad pastarąsias dienas jis gėrė, jokių narkotikų nepirko, neslėpė ir nevartojo. Daugiau parodyti jis neturi ko (b. l. 44-46).

2021 m. liepos 9 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-05444-21 D. L. atžvilgiu buvo nutrauktas (b. l. 83-86).

Liudytoju apklaustas D. L. parodė, kad jam yra žinoma, kad jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas ir kad šiandien jis bus apklaustas liudytojo statusu. Jam liudytojo teisės yra išaiškintos. Jis prašo vadovautis jo parodymais, kuriuos jis davė apklaustas įtariamuoju - kiek jis atsimena, šių metų vasario mėnesį, kuomet jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Tą kartą jis davė sąžiningus ir tikrus parodymus apie tai, kas įvyko iki sulaikymo. Jo parodymai yra tikrai teisingi, kadangi nieko tą kartą apklausiamas įtariamojo statusu jis nemelavo. Daugiau parodyti jis neturi ko (b. l. 97-98).

Įtariamasis L. D. parodė, kad įtarimą jis perskaitė, įtarimo esmė jam yra aiški ir suprantama. Dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo jis prisipažįsta iš dalies. Teisė turėti gynėją jam išaiškinta, gynėjas šiai apklausai nereikalingas. Lietuvių kalbą jis supranta, skaityti, rašyti moka, vertėjas jam nereikalingas. Priklausomybių ligų centro įskaitoje jis nėra įrašytas. Narkotines ir psichotropines medžiagas jis vartoja kartais, bet nėra nuo jų priklausomas. Psichikos sveikatos sutrikimų jis neturi. Parodymus duoti jis sutinka. Vakar, kuomet jį sulaikė policijos pareigūnai, jo dalinės apžiūros metu rado jo striukėje folijos lankstinuką, kuris tikrai priklausė jam, bet ten buvo tikrai ne narkotinė medžiaga, ten yra tiesiog trupiniai, surinkti nuo žemės, stalo ar kas buvo likę kišenėje. Narkotinės medžiagos, kurias rado policijos pareigūnai kambaryje ir po balkonu, tikrai priklauso ne jam, jis ,,hašišo“ nerūko, tad tikrai gali pasakyti, kad ,,hašišas“ ne jo. Kieno tai narkotinės medžiagos jis tikrai nežino todėl, kad jis nematė nei kas padėjo tas narkotines medžiagas ant grindų, nei kas jas išmetė per balkoną. Daugiau parodyti jis neturi ko (b. l. 106-108).

Papildomai apklaustas L. D. parodė, kad jis gali paaiškinti, jog kuomet jį sulaikė policijos pareigūnai, jo dalinės apžiūros metu rado jo striukėje folijos lankstinuką, kuris tikrai priklausė jam, bet ten buvo tikrai ne narkotinė medžiaga, ten yra tiesiog trupiniai surinkti nuo žemės, stalo ar kas buvo likę kišenėje. Narkotinės medžiagos, kurias rado policijos pareigūnai kambaryje ir po balkonu, tikrai priklauso jam, ten buvo ,,hašišas“ ir ,,spaisas“ - narkotinės medžiagos, dar kitaip vadinamos žole, tad jis tikrai gali pasakyti, kad jos buvo tikrai jo, kadangi pats rūko žolę kartas nuo karto. Jos buvo skirtos jo vartojimui, jis niekam jų neplatino. Iš kur jis jas pirko jis neatsimena, tad nurodyti tikrai negali. jis pilnai pripažįsta dėl jam įtarime pareikštų įtarimų dėl visų minimų narkotinių medžiagų. Jis pirmą kartą apklausoje melavo, nes išsigando ir nenorėjo pasakyti. Jis labai gailisi dėl nusikalstamos veikos. Daugiau parodyti jis neturi ko (b. l. 109-111).

 K. N. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2021 m. vasario 21 d., apie 14.36 val. patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu P. S., iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), prie laiptinės (duomenys neskelbtini) m. vyrui praskelta galva. Pranešė draugas, ,,mušeikos“ pasišalino. Pranešėjas teigia, kad jų nepažįsta, požymių neapibūdino, viskas įvyko prieš kelias minutes. Atvykus nurodytu adresu, prie pirmos laiptinės jie pastebėjo daug kraujo, bet vietoje jokio vyro nebuvo. Nuėjus į laiptinę jie pastebėjo kraujo pėdsakus, kurie vedė iki (duomenys neskelbtini) buto. Paskambinus į buto duris, buto durų niekas neatidarė, bet viduje girdėjosi ne vienas vyriškas balsas ir triukšmas. Po kiek laiko buto duris atidarė D. L., kurio galva buvo kruvina. Paklausus kas atsitiko, jis pasakė, kad išgėrė per daug alkoholio ir pats nukrito nuo laiptų. Pasiteiravus kas dar yra bute, jis atsakė, kad su juo yra 3 asmenys, kaip vėliau paaiškėjo - tai buvo A. M., E. P. ir L. D.. Atvykusi GMP brigada apžiūrėjo D. L. ir išvežė į (duomenys neskelbtini) siūti žaizdą. Bendraujant su likusiais asmenimis bute buvo pastebėta daug folijos lankstinukų ir plastikinių butelių, per kuriuos matėsi, kad buvo rūkyta, todėl kilo įtarimas, kad vyrai gali turėti draudžiamų medžiagų. Paklausus jų ar turi prie savęs arba namuose yra draudžiamų daiktų, jie atsakė, kad ne. Atlikus jaunuolių dalinę apžiūrą, pas vieną iš jaunuolių, o tiksliau - pas L. D., striukės kišenėje buvo rastas folijos lankstinukas, kurio viduje buvo galimai tabakas purkštas chemija (spaisas). Pas kitus jaunuolius draudžiamų daiktų nerasta. Kolega P. S. kambaryje, kur sėdėjo visi jaunuoliai, ant grindų pastebėjo rudos spalvos gumulą, galimai narkotinę medžiagą (hašišas). Paklausus kieno tai, nei vienas vaikinų neprisipažino. Toliau bendraujant su vaikinais jie tarpusavyje paklausė ,,kur?“, o kitas atsakė ,,po balkonu“. Tie žodžiai sukėlė įtarimą, kad vaikinai ilgai neatidarinėjo buto durų, nes bandė slėpti draudžiamas medžiagas ir jas galėjo išmesti pro balkoną. Jai (K. N.) nuėjus į lauką, po balkonu buvo rastas baltos spalvos sulankstytas popieriukas, kuriame buvo galimai narkotinė medžiaga (spaisas). Taip pat po balkonu gulėjo polietileninis maišelis, kurio viduje buvo galimai narkotinė medžiaga (spaisas). Atėjus į butą ir paklausus vaikinų kieno tai yra, A. M. prisipažino, kad jo yra baltos spalvos sulankstytas popieriukas. Dėl polietileninio maišelio ir rudos spalvos gumulo (hašišo) niekas neprisipažino. Į vietą atvyko ekspertai, ekipažas (duomenys neskelbtini) ir NVRS (duomenys neskelbtini) ekipažas. Kartu su ekipažo (duomenys neskelbtini) pagalba L. D., A. M. ir E. P. buvo pristatyti į VPK OVS. Ekipažas (duomenys neskelbtini) D. L. pristatė iš (duomenys neskelbtini) (b. l. 9).

 Įvykio vietos apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūros objektas yra butas, esantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) aukštų daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) aukšte. Įėjime į laiptinę įrengtos durys, kurios rakinamos kodine spyna. Durys atidarytos, prie durų ant laiptų aikštelės yra raudonos spalvos dėmės. Raudonos spalvos dėmių sutepimai taip pat yra ir ant įėjimo į laiptinę durų vidinės pusės. Įėjimo durų kairėje yra rūsio patalpų medinės durys. Durys atidarytos, sulaužytos medinės lentos, kuriomis yra uždengta durų anga. Užėjus į daugiabučio gyvenamojo namo laiptinę, ant laiptų aikštelės matomos raudonos spalvos lašo formos dėmės. Buto Nr. (duomenys neskelbtini) durys yra namo (duomenys neskelbtini) aukšto (duomenys neskelbtini). Buto durys seifinio tipo su dvejomis spynomis, durys ir spynos tvarkingos. Užėjus pro duris yra buto koridorius. Koridoriaus kairėje prie sienos yra įrengta spinta su lentynomis, batų spintelė, virš kurios kabo drabužiai. Ant batų spintelės guli tamsios spalvos kuprinė, polietileninis maišelis, kuriame yra rudos spalvos augalinės kilmės medžiaga, 0,5 l talpos tuščias plastikinis butelis „Aset“, sulankstytas popieriaus lapas, kuriame yra augalinės kilmės medžiaga, folijos lankstinukas, rudos spalvos kietos medžiagos masės gabaliukas. Buto koridoriaus (duomenys neskelbtini) yra kambarys Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame prie durų dešinėje stovi staliukas. Ant staliuko guli 2 vnt. mobiliojo ryšio telefonų su užrašais „Samsung“. Mobiliojo ryšio telefonų ekranai ir korpusai yra sudaužyti, telefonai paimti ir supakuoti į paketą. Bute daugiau objektų, pėdsakų, galinčių turėti reikšmę tyrimui, nepastebėta ir nepaimta. Prie daugiabučio namo buto Nr. (duomenys neskelbtini) kambario lango, lauke ant sniego ir žemės objektų, galinčių turėti reikšmę tyrimui, nepastebėta. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nepastebėta (b. l. 11-22).

Iš alkotesterio matuoklio kvito matyti, kad 2021 m. vasario 21 d., 16.37 val. A. M. nustatytas 0.00 prom. neblaivumas (b. l. 154).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-N 328/2021(01) nurodoma, kad A. M. šlapime rasta pėdsakų tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties. Šlapime amfetaminų, benzodiazepinų, etilo alkoholio nerasta. Imuninės analizės duomenimis šlapime opiatų nerasta (b. l. 150).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-996864-21 nurodoma, kad:

1. Rudos spalvos augalinės kilmės medžiagose iš folijos gniužulo (pateikto voke Nr. 1), iš baltos spalvos plastikinio krepšio (pateikto įpakavime Nr. 2) ir iš popieriaus lankstinuko (pateikto įpakavime Nr. 2), rastose ir paimtose 2021 m. vasario 21 d. bute, adresu (duomenys neskelbtini), kurių masės yra: iš folijos gniužulo - 0,037 g, iš plastikinio krepšio - 1,534 g, iš popieriaus lankstinuko - 0,941 g, yra psichotropinės medžiagos MDMB-4en-PINACA (metl-(S)-3,3-dimetil-2-(1-pent-4-en-il)-1H-indazol-3-karboksamido)butanoato), kurios kiekio nustatyti nėra galimybės, nes Centre nėra šios medžiagos standartinio pavyzdžio.

2. Rudos spalvos augalinės kilmės kieta (presuota) medžiaga, rasta ir paimta 2021 m. vasario 21 d. bute adresu (duomenys neskelbtini), kurios masė yra 2,191 g., yra narkotinė medžiaga - kanapių derva.

3. Plastikiniame 0,5 l talpos butelyje yra psichotropinės medžiagos MDMB-4en-PINACA (metl-(S)-3,3-dimetil-2-(1-pent-4-en-il)-1H-indazol-3-karboksamido) butanoato) pėdsakų ir narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminių dalių) pėdsakų.

4. 2-5. L. D., A. M., E. P. ir D. L. rankų nuoplovose narkotinių ar psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) pėdsakų nerasta (b. l. 67-70).

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-1219 (21) nurodoma, kad pirminėje tirti pateiktoje augalinės medžiagos masėje iš plastikinio krepšelio (maišelis su užrašu „628139-4 1,1,435 g“) – 1,534 g, kuri nurodyta Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-996864-21, yra 0,0506 g. gryno MDMB-4en-PINACA.

Priminėje tirti pateiktoje augalinės medžiagos masėje iš popieriaus lankstinuko (maišelis su užrašu „628139-5, 0,851 g“) – 0,941 g, kuri yra nurodyta Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2021 m. gegužės 4 d. specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-996864-21, yra 0,0263 g. gryno MDMB-4en-PINACA (b. l. 78-80).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 259 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Pirmiau nurodyti BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimas suvokiamas kaip veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo gauna narkotines ar psichotropines medžiagas (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-353/2007, 2K-32/2006 ir kt.). Psichotropinės ar narkotinės medžiagos gali būti įgyjamos tiek atlygintinai, tiek neatlygintinai, todėl įgijimu pripažįstami tokie veiksmai, kaip pirkimas, išmainymas, skolos atsiėmimas, dovanos gavimas, gavimas veltui ir panašiai. Tuo tarpu narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymas – tai šių medžiagų buvimas kaltininko žinioje, nepriklausomai nuo jų buvimo vietos (su savimi, patalpoje ar kitose vietose).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kontroliuojamų medžiagų sąrašus įrašytos gamtinės ar sintetinės medžiagos, kurios dėl kenksmingo poveikio ar piktnaudžiavimo jomis sukelia sunkų žmogaus sveikatos sutrikimą, pasireiškiantį asmens psichine ir fizine priklausomybe nuo jų, ar pavojų žmogaus sveikatai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintu Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašu, medžiaga MDMB-4en-PINACA, vadovaujantis minėto sąrašo 69 punkto 1 papunkčio nuostatomis, priklauso sintetinių kanabinoidų darinių grupei, I pogrupiui, yra psichotropinė medžiaga.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo A. M. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta.

Kaltinamasis A. M. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis išsigando ir pro minėto buto balkoną išmetė baltos spalvos sulankstytą popieriuką su psichotropine medžiaga, jų - ,,vartojančių asmenų“ - rate vadinamu ,,spaisu“. Ji buvo skirta jo asmeniniam vartojimui, jis tikrai neketino jos niekam platinti, o išmetė pro balkoną, nes išsigando. Narkotines medžiagas jis pirko už 10 eurų prie (duomenys neskelbtini), tačiau asmens jis negali atpažinti ir nežino kas tas žmogus toks, nes jis to žmogaus nepažįsta. Jis tikrai pilnai pripažįsta, kad psichotropinė medžiaga minima jam įteiktame pranešime apie įtarimą priklausė tik jam, medžiaga buvo skirta tik jo asmeniniam vartojimui. Kaltinamojo nurodytos aplinkybės atitinka ir K. N. tarnybinį pranešimą, apžiūros protokolą, specialisto išvadas bei kitus byloje esančius duomenis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

Teismas, spręsdamas klausimą, ar A. M. įgytos ir laikytos medžiagos kiekis, t. y. psichotropinės medžiagos – 0,0263 g. sintetinio kanabinoido MDMB-4en-PINACA, atitinka BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos dalyką, remiasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis (toliau – ir Rekomendacijos). Pagal šį norminį aktą, nedidelis kiekis psichotropinės medžiagų sintetinio kanabinoido MDMB-4en-PINACA, priskirtinų sintetinių kanabinoidų darinių grupės 1 pogrupiui, yra ne daugiau kaip 0,005 g., didelis kiekis – daugiau kaip 0,5 g. Taigi, psichotropinių medžiagų, kuriomis disponavo kaltinamasis A. M. (0,0263 g.), viršija Rekomendacijose nurodytą nedidelį kiekį, bet nesiekia didelio kiekio ribos, todėl atitinka BK 259 straipsnio 1 dalies dispoziciją.

Teismas nenustatė kaltinamojo A. M. tikslo platinti minėtas psichotropines medžiagas. Pats kaltinamasis nurodė, jog narkotines ir psichotropines medžiagas jis pavartoja labai retai - o būtent parūko žolės. Be to, pagrindą manyti, jog kaltinamasis įgijo psichotropines medžiagas ir jas laikė savo reikmėms, sustiprina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-N 328/2021(01) nurodyti duomenys, kad A. M. šlapime, paimtame, rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties pėdsakų. Pažymėtina ir tai, kad tokia išvada dėl turėto tikslo platinti minėtas psichotropines medžiagas būtų nepagrįsta įvertinus psichotropinių medžiagų suradimo aplinkybes bei surastą kiekį, kuris nežymiai viršija nedidelio kiekio ribą.

Remiantis tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo A. M. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje.

Dėl teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo

Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. M. sutiko su siūlomos bausmė rūšimi ( b. l. 173).

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, sprendžia, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Dėl skirtinos bausmės

BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, jog vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Teisinga yra bausmė, kuri atitinka padaryto nusikaltimo ir kaltininko pavojingumą. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas A. M. bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas). Be to, teismas atsižvelgia į tai, kad nustatyta kaltinamojo A. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat atsižvelgtina į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį A. M. – administracine tvarka baustas (b. l. 158-159), teistas, tačiau teistumas išnykęs (b. l. 160), nedirbantis (b. l. 156). Duomenų apie A. M. gydymą psichikos sveikatos įstaigose, priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – baudą. Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą, už nesunkaus nusikaltimo padarymą gali būti skiriama nuo 50 MGL iki 2000 MGL dydžio bauda. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į anksčiau minėtus duomenis apibūdinančius kaltinamąjį bei padarytą nusikalstamą veiką, BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, paskyrus sankcijoje numatytą bausmę, jos dydį nustatant artimą sankcijoje numatytam minimaliam.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. M. buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje numatyta tvarka nuo 2021 m. vasario 21 d. 15 val. iki 2021 m. vasario 22 d. 13.28 val. (b. l. 125,148). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas įskaitytinas į bausmės laiką.

Kiti procesiniai klausimai

A. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - (b. l. 144) teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

A. M. (A. M.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 54 MGL (2700 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti A. M. 36 MGL (1800 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti A. M. laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. vasario 21 d. 15 val. iki 2021 m. vasario 22 d. 13.28 val. kaip sumokėtą 2 MGL (100 Eur) dydžio baudą, ir skirti galutinę bausmę – 34 MGL (1700 Eur) (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) dydžio baudą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti A. M. (A. M.), kad:

1. Vadovaujantis BVK 22 straipsniu, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per 2 (dviejų) mėnesių laikotarpį po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank“ AS Lietuvos skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas), nurodant įmokos kodą 6801. Sumokėjęs baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą nuteistasis pateikia nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui banko kvitą.

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis, baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

6. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

7. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

8. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

9. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja                                                                Evelina Petraitienė

Nuorašas tikras: