Civilinė byla Nr. 2S-307-265/2011
(Proceso Nr. 2-06-3-13115-2011-6)
Procesinio sprendimo kategorija
110.1; 110.4(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2012 m. sausio 11 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų V. J. ir N. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-14835-328/2011 pagal ieškovų V. J., N. J. ieškinį atsakovui AB „Swedbank“ dėl sutarties sąlygų pakeitimo ir
n u s t a t ė :
ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu pakeisti 2007-03-05 kredito sutartį Nr. 07-019927-FA/07-019938-FA-019947-FA su vėlesniais pakeitimais, nustatant, kad pagal 2007-03-05 kredito sutartį Nr. 07-019927-FA/07-019938-FA-019947-FA su vėlesniais pakeitimais ieškovų prisiimtų įsipareigojimų mokėti mėnesines palūkanas bei grąžinamo kredito dalį vykdymas atidedamas vienerių metų laikotarpiui, nustatant, kad per mėnesį mokėtų palūkanų bei grąžinamos kredito dalies bendra suma sudarytų ne daugiau kaip 500,00 Lt. Prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - uždrausti vienašališkai nutraukti 2007-03-05 kredito sutartį Nr. 07-019927-FA/07-019938-FA-019947-FA su vėlesniais pakeitimais iki bus išnagrinėta civilinė byla.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-09-28 nutartimi ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovų ieškinys teisme gautas 2011-09-27, paskirtas nagrinėjimui ir priimtas 2011-09-28. Byloje pateiktas atsakovo 2011-09-06 raštas Nr. SR-42475, kuriame numatytas terminas yra ne vienašališkas atsakovės kredito sutarties nutraukimo data, o data, iki kurios ieškovai turi įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus. Kaip nurodo ieškovai, 2011-09-06 buvo paskutinė diena skolinių įsipareigojimų įvykdymui, todėl protingai besielgiantis teisinių santykių subjektas, žinodamas, kad piniginės perlaidos pasieks gavėją tik po kelių dienų, nesiims skubotų veiksmų ir sutarties nenutrauks neįsitikinęs, kad skolininkas atsisakė įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus. Byloje nesant duomenų kad sutartis nutraukta, teismui nagrinėjant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo teisinis pagrindas jas taikyti.
Atsakovė AB „Swedbank“ su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, kadangi negali uždrausti atlikti to, kas jau yra įvykę. Kaip nurodo atsakovė, ieškovai dar prieš ieškinio pateikimą vienašališkai nutraukė kredito sutarties vykdymą, todėl sutartis su jais buvo nutraukta. Esant šioms aplinkybėms ieškovų prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė neturi prasmės. Dėl to pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad nėra pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Kaip matyti iš atskirojo skundo turinio, ieškovai skundžia tą nutarties dalį, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Laikinųjų apsaugos priemonių, kaip laikino ginčo objekto apsaugos mechanizmo bei galimo būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, taikymo pagrindų reglamentavimui skirta
CPK 144 str. 1 d., kurioje nurodoma, jog laikinosios apsaugos priemonės taikomos tais atvejais, kai jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Šio procesinės teisės instituto tikslas – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo išvengti įvairių priežasčių, dėl kurių gali būti nebeįmanoma arba sunku realiai įvykdyti priimtą teismo sprendimą. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės argumentu, jog ieškovų prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė neturi prasmės, nes sutartis su jais nutraukta. Teismas neturi teisinio pagrindo uždrausti atlikti tai, kas jau yra įvykę. Kaip matyti iš atsakovės 2011-09-06 rašto, adresuoto ieškovams, kad jeigu jie nepadengs įsiskolinimo iki 2011-09-26, bankas vienašališkai nutrauks su ieškovais sutartį, todėl nepagrįstas ieškovų atskirojo skundo argumentas, kad šiame rašte numatytas terminas yra ne vienašališkos atsakovės kredito sutarties nutraukimo data, o data, iki kurios ieškovai turi įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus. Pažymėtina, kad rašte nustatytas ne tik terminas, iki kada ieškovai turi padengti įsiskolinimą, bet ir numatytos teisinės pasekmės, kurių imsis atsakovė, jeigu ieškovai įsiskolinimo nepadengs. Nagrinėjamu atveju ieškovų atskirojo skundo argumentai dėl atsiskaitymo ir sutarties nutraukimo neturi teisinės reikšmės, kadangi jie su atsakove nėra atsiskaitę, o sutarties nutraukimo pagrįstumo klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Atsižvelgiant į tai, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos – uždrausti atlikti veiksmus buvo pateiktas jiems jau įvykus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo motyvais naikinti ar keisti nėra pagrindo
(CPK 337 str. 1 p.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjas Alvydas Žerlauskas