Civilinė byla Nr. e2A-161-278/2020

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01773-2019-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

3.3.1.14; 3.3.1.18.1     

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

 N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                              2020 m. balandžio 27 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Valiulienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir UAB) „Agroservis“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4491-828/2019 pagal ieškovės UAB „Juris LT“ ieškinį atsakovei UAB „Agroservis“, trečiajam asmeniui UAB „Margučiai“  dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „Juris LT“ prašė teismo priteisti iš atsakovės UAB „Agroservis“ 3 199,12 Eur skolą, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.  2019-09-10 teismui pateiktu pareiškimu ieškinio dalies dėl 3 000 Eur priteisimo UAB „Juris LT“ atsisakė, nurodydama, kad atsakovė pagrindinę skolą sumokėjo trečiajam asmeniui UAB „Margučiai“.  

2.       Nurodė, kad atsakovės UAB „Agroservis“ užsakymu trečiasis asmuo UAB „Margučiai“ pardavė atsakovei   prekę – mobilią girdyklą T507/4 6700L, už 2018-07-19 PVM sąskaitoje - faktūroje nurodytą kainą (7 018 Eur). Atsakovė pretenzijų dėl prekės kokybės nereiškė, dalį sumos sumokėjo, tačiau pilnai su trečiuoju asmeniu neatsiskaitė. Teigė, kad   UAB „Margučiai“  ir UAB „Juris LT“ 2019-03-26 sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė, kaip naujasis kreditorius, perėmė reikalavimo teisę į atsakovę, o 2019-03-27 atsakovei išsiuntė pranešimą apie reikalavimo perleidimą, kuriuo informavo, kad atsakovė yra skolinga 4 000 Eur pagal PVM sąskaitą – faktūrą Nr. MAR23889. Atsakovė sumokėti skolą atsisakė, nurodydama, kad buvo nustatyti prekės trūkumai, todėl susitarė su trečiuoju asmeniu, kad skola bus mokama, išdėstant ją dalimis.

3.       Atsakovė UAB „Agroservis“ nurodė, kad trečiojo asmens pristatyta prekė neatitiko reikalavimų, todėl su   UAB „Margučiai“  vadove buvo sutarta, kad prekė nebus grąžinama, kaina nebus mažinama, bet galutinis atsiskaitymas atidedamas iki 2019-07-31, o mokėjimas gali būti vykdomas dalimis. Teigė, kad 2019-03-26 reikalavimo perleidimo sutartis neatitinka įstatymo reikalavimų, yra niekinė, nes trečiasis asmuo negalėjo perleisti reikalavimo teisės ieškovei, nes jos neįgijo pati. Be to,  nesutiko su skola ieškovei, nes už prekę yra sumokėjusi jos pardavėjui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019-09-26 sprendimu

5.       Teismas sprendė, kad ieškovės UAB „Juris LT“  dalies ieškinio atsisakymas įstatymo, šalių interesų nepažeidžia, todėl  priimtinas, o civilinė byla šioje dalyje nutrauktina.

6.       Nustatė, kad trečiasis asmuo UAB „Margučiai“  ir atsakovė UAB „Agroservis“ 2019 m. gegužės mėnesį sudarė žodinę sutartį dėl mobiliosios girdyklos pirkimo bei susitarė, kad atsakovė sumokės 10 proc. nuo sutarties sumos iš anksto, trečiasis asmuo pristatys prekę, o atsakovė  pilnai atsiskaitys. Teismas konstatavo, kad 2018-07-19 PVM sąskaita – faktūra Nr. MAR23889 įrodo, jog trečiasis asmuo pardavė, o atsakovė nupirko mobilią girdyklą T507/4 6700 L. PVM sąskaitoje – faktūroje nurodyta 7 018 Eur suma apmokėjimui ir 2018-07-24 apmokėjimo data. Nustatė, kad atsakovė šią sumą trečiajam asmeniui galutinai apmokėjo tik 2019-07-31, nors 2019-02-06 ir 2019-03-05 trečiasis asmuo  siuntė atsakovei raginimus dėl susidariusio įsiskolinimo padengimo. Atsakovei įsiskolinimo nesumokėjus, 2019-03-26 trečiasis asmuo ir ieškovė sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė UAB „Juris LT“, kaip naujasis kreditorius, perėmė reikalavimo teisę į atsakovę, įskaitant baudas, delspinigius ir palūkanas.

7.       Teismas sprendė, kad aplinkybė, jog sandorio šalys pratęsė apmokėjimo terminą iki atsakovės nurodytos  2019-07-31 datos, byloje neįrodyta (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Pažymėjo, kad perduodant prekę pirkėjui, atsakovės atstovei buvo perduota ir sąskaita, kurioje buvo nurodytas jos apmokėjimo terminas – 2018-07-24. Priimdama prekę, atsakovės atstovė jokių pastabų dėl šio termino į sąskaitą neįrašė, todėl konstatavo, kad   UAB „Agroservis“, priimdama prekę, o tuo pačiu ir trečiojo asmens pasiūlymą dėl jos apmokėjimo termino, sutiko ir su sąskaitoje nurodytu jos apmokėjimo terminu (CK 6.181 straipsnio 1 dalis). Pažymėjo, kad atsakovės nurodomas aplinkybes, jog pretenzijos dėl prekės kokybės buvo reiškiamos vėliau telefonu, kartu susitariant dėl prekės apmokėjimo termino atidėjimo, paneigia UAB „Margučiai“ atsakovei siųstos pretenzijos dėl atsiskaitymo už prekę  bei trečiojo asmens vadovės ir liudytojo S. K. parodymai.  Konstatavo, kad 2019-03-26 reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu trečiasis asmuo turėjo reikalavimo teisę į atsakovę, nes už prekę pagal pirkimo-pardavimo sutartį privalėjo atsiskaityti minėtoje sąskaitoje nurodytu terminu – 2018-07-24, tačiau įsipareigojimo nevykdė.

8.       Be to, teismas nustatė, kad ieškovė 2019-03-27 informavo atsakovę apie reikalavimo teisės perleidimą. Nors atsakovė tvirtino, kad apie reikalavimo teisės perleidimą nežinojo, iš byloje esančio atsakovės 2019-04-10 pranešimo matyti, kad atsakovė apie reikalavimo teisės perleidimą buvo informuota tinkamai. Konstatavo, kad reikalavimo perleidimo sutartis nepažeidė atsakovės teisių ir  sprendė, nesant pagrindo sutartį pripažinti niekine ir negaliojančia.

9.       Nurodė, kad atsakovė neatsiskaitė su trečiuoju asmeniu sutartyje nustatytu terminu, trečiasis asmuo, o jam perleidus reikalavimą - ieškovė, įgijo teisę reikalauti iš atsakovės teisės aktuose nustatytų palūkanų, išlaidų, susijusių su skolos išieškojimu, atlyginimo (CK 6.38, 6.59, 6.158, 6.200, 6.256 straipsniai). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau  ir Mokėjimų vėlavimo įstatymas) 2 straipsnio 5 dalies, 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas sprendė esant pagrįstu ieškovės reikalavimą dėl 159,12 Eur   palūkanų priteisimo.

10.       Be to, darė išvadą esant pagrindui priteisti iš atsakovės ieškovės UAB „Juris LT“ naudai 40 Eur išieškojimo išlaidoms kompensuoti (Mokėjimų vėlavimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalis, CK 6.63 straipsnio 2 dalis) bei 8 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

11.       Sprendė,   kad  ieškinio dalies atsisakius dėl to, kad atsakovė patenkino šią dalį, o likusioje dalyje ieškinys tenkinamas visiškai, visas byloje susidariusias bylinėjimosi išlaidas privalo atlyginti atsakovė (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Ieškovės patirtas 847 Eur ir trečiojo asmens 500 Eur bylinėjimosi išlaidas laikė atitinkančias teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo ir būtinumo kriterijus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12.       Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Agroservis“ prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019-09-26 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

13.       Prašo priimti naujus įrodymus: 2019-09-06 ir 2019-09-09 el. susirašinėjimą tarp UAB „Agroservis“ ir UAB „Magnetukas“, 2019-09-06 prašymą, pašto išsiuntimą patvirtinančius dokumentus, UAB „Margučiai“ 2019-02-06 ir 2019-03-05 elektroninius laiškus, adresuotus UAB „Agroservis“ direktoriui E. M., kurie nepagrįstai nebuvo priimti pirmosios instancijos teismo.

14.       Tvirtina, kad CPK 140 straipsnio 1 dalies nuostatos imperatyviai nustato, kad ieškovas, kreipęsis į teismą, bet kurioje proceso stadijoje turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio, tuo tarpu atsisakyti dalies ieškinio įstatymai ieškovui  nesuteikia teisės. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nemotyvavo savo sprendimo, nutraukdamas dalį bylos, todėl buvo pažeisti CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punkto reikalavimai, kas leidžia spręsti esant absoliutiems sprendimo negaliojimo pagrindams, įtvirtintiems CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte.  Be to, nurodo, kad galutiniai ieškovo reikalavimai suformuluojami   parengiamajame teismo posėdyje,  todėl negali būti atlikti bylą nagrinėjant iš esmės teismo posėdyje. Tvirtina, kad procesinių teisės normų pažeidimas yra esminis bei nulėmė neteisingą bylos išsprendimą materialiąja prasme bei pažeidė asmens teisę į teisingą teismą.

15.       Nurodo, kad nagrinėjamoje byloje ieškinio dalyke yra vienas savarankiškas reikalavimas-priteisti tariamai pavėluotą sumokėti 3 000 Eur girdyklos likutinę kainą bei išvestiniai reikalavimai, betarpiškai priklausantys nuo savarankiško reikalavimo – priteisti 199,12 Eur netesybas, 8 procentų dydžio procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad pašalinus pagrindinį reikalavimą, kiti išvestiniai reikalavimai praranda faktinį pagrindą. Teismas negali spręsti klausimų, susijusių su (ne)savalaikiu apmokėjimu, nes tokio reikalavimo nebėra, o galiojantys proceso įstatymai nesuteikia šaliai teisės teikti teismo vertinimui faktines aplinkybes ir įrodymus, kurie visiškai nesusiję su ieškinio dalyku.

16.       Nurodo, kad priešingai nei konstatavo teismas, PVM sąskaita faktūra Nr.MAR23889 negali būti pripažinta pirkimo-pardavimo sutartimi arba šią sutartį pakeičiančiu dokumentu. Pirmosios instancijos teismas nesigilino į ginčo esmę, todėl bylą išsprendė neteisingai. PVM sąskaitoje - faktūroje Nr. MAR23889 pamatęs įrašą, kad apmokėjimo data yra 2018-07-24, teismas darė nepagrįstą išvadą, kad tai yra žodinės pirkimo-pardavimo sutarties sąlyga dėl atsiskaitymo termino. Teigia, kad tai yra esminė klaida, nes šio vienintelio dokumento pagrindu be jokių motyvų ir teisinių argumentų buvo patenkinti kiti ieškovės reikalavimai, kas lėmė CPK 270 straipsnio 4 dalies 2 punkto pažeidimą ir tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, numatytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte.

17.       Tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, kad PVM sąskaitoje - faktūroje Nr. 23889 nurodyta apmokėjimo data (2018-07-19) turi sutarties galią ir yra privaloma apeliantui, neatkreipė dėmesio į tai, kad iš esmės tai tik buhalterinės apskaitos paskirties dokumentas, kurį pasirašė bendrovių buhalterijos darbuotojai, kurie pagal savo darbo pobūdį neturi jokio tiesioginio ryšio su sutarčių sudarymu, jų revizavimu ar modifikavimu  bei neįgalioti viešinti žodinės sutarties sąlygas. Tvirtina, kad nurodyta data vertintina ne kaip sutarties sąlyga, bet kaip buhalterės noras iki tam tikros dienos atlikti atsiskaitymą. Pagal bendrąją taisyklę PVM sąskaitos faktūros paskirtis - įforminti įvykusį prekių pateikimą. Kilus ginčui dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kai reikalavimai yra grindžiami PVM sąskaitų faktūrų duomenimis, šalių sutartinių santykių pobūdis bei aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, gali būti įrodinėjamos visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o išvados apie tokių reikalavimų pagrįstumą daromos vadovaujantis CPK 185 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis. Teigia, kad PVM sąskaitos-faktūros yra vienašališkai išrašytas dokumentas, apmokėjimo terminas nustatytas  vienašališkai, todėl negalima konstatuoti, kad šalis turi prievolę atsiskaityti už prekes išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodytais terminais.

18.       Nurodo, kad  su trečiuoju asmeniu UAB „Margučiai“ sudarė sutartį dėl mobilios girdyklos avims pirkimo, tačiau sutartyje nebuvo numatytos jokios netesybos.   Nupirkta prekė buvo pristatyta į kitą bendrovę, kur paaiškėjo, kad prekė neatitinka reikalavimų mobiliai girdyklai avims, todėl su UAB „Margučiai“ buvo sutarta, kad prekė nebus grąžinta, galutinis atsiskaitymas už prekę atidedamas vėlesniam terminui, t. y., 2019-07-31, o mokėjimas gali būti per šį laikotarpį vykdomas dalimis ar visas iš karto. Tvirtina, kad susitarimas buvo vykdomas, ką patvirtina atlikti vėlesni daliniai mokėjimo pavedimai,  bendrovės atstovo, liudytojų T. M., G. G., D. G. parodymai, fotonuotraukos, tačiau   teismas  įrodymus  vertino netinkamai.

19.       Teigia, kad teismas netyrė ir nevertino  ar ieškinį padavė turintis teisę asmuo, ar jis yra tinkamas ieškovas  bei kokio turinio reikalavimo teisę įsigijo  UAB „Juris LT“ pagal 2019-03-26 reikalavimo perleidimo sutartį, bet apsiribojo formaliu bandymu nustatyti, dėl ko žodine sutartimi apeliantė susitarė su UAB „Margučiai“. Teigia, kad teismas neatskleidė bylos esmės ir dėl to neteisingai išsprendė bylą.

20.       Nurodo, kad 2019-03-26 reikalavimo perleidimo sutartis neturi sutarties dalyko, todėl yra niekinė. Iš sutarties teksto neįmanoma suprasti kokį skolinį reikalavimą ieškovė įsigijo. Pažymi, kad reikalavimo perleidimo sutartis kilusi iš žodinės sutarties, todėl perleidžiamo reikalavimo turinys privalo būti patvirtintas kitais dokumentais. UAB „Margučiai“ pažeisdami CK 6.104 straipsnio 1 dalį, neperdavė ieškovei dokumentų, patvirtinančių reikalavimo teisę bei papildomas teises, tame tarpe įskaitant teises į palūkanas. Teismo nustatytas faktas, kad mokėjimus apeliantė atliko ne ieškovei, o trečiajam asmeniui UAB „Margučiai“, kuri šias sumas priėmė, netiesiogiai patvirtina, kad tai galimai tariamas ar apsimestinis sandoris, skirtas  daryti bendrovei psichologinį spaudimą.

21.       Tvirtina, kad skundžiamu sprendimu buvo neteisingai paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, nes ieškinio reikalavimo atsisakymas teisine prasme prilygsta ieškinio atmetimui ir dėl šios priežasties, 199,12 Eur priteisimas reiškia, kad buvo patenkinta tik 6,2 proc. ieškinio, todėl taikant šią proporciją turi būti perskaičiuotos bylinėjimosi išlaidos.

22.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Juris LT“, trečiasis asmuo UAB „Margučiai“ prašo apeliacinį skundą atmesti, sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

23.       Nurodo, kad apeliantės argumentai yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais įrodymais ir nepaneigia ginčijamo teismo sprendimo argumentų.

24.       Teigia, kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtina tai, kad atsakovei UAB „Agroservis“ buvo parduota tinkamos kokybės prekė, atsakovė dėl prekių kokybės pretenzijų nereiškė ir prekę priėmė, todėl visi  argumentai dėl parduotos neva netinkamos kokybės prekės yra nei faktiškai, nei teisiškai nepagrįsti.  Nurodo, kad teismo posėdžio metu  UAB „Agroservis“ vadovas patvirtino, kad priėmė prekę, pretenzijų nereiškė, nurodė, kad priėmė prekę neva su trūkumais, tačiau tokia prekė tenkino, kad prekę perpardavė kitai įmonei t. y., UAB „Šeduvos avininkystė“ ir iš jos jokių pretenzijų nesulaukė. Tvirtina, kad jokių susitarimų tarp UAB „Agroservis“ ir UAB „Margučiai“ dėl mokėjimo terminų pratęsimo ar atidėjimo nebuvo, ką patvirtino UAB „Margučiai“ vadybininkas ir vadovė teismo posėdžio metu.

25.       Nurodo, kad apeliantas nepagrindė teikiamų naujų įrodymų sąsajumo su byla, o jų priėmimo klausimą jau yra išsprendęs pirmosios instancijos teismas, protokoline nutartimi atsisakydamas įrodymus priimti, todėl įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra negalimas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Apeliacinis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

26.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas atsakovės UAB „Agroservis“ apeliaciniu skundu, be to, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

27.       Su apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Agroservis“ pateikė naujus įrodymus ir prašo juos priimti į bylą. CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgęs į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, ginčo bei šalių įrodinėtinas aplinkybes, apeliaciniu skundu keliamus klausimus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantė nepagrindė naujų įrodymų pateikimo būtinybės bei reikšmės teisingam bylos išsprendimui, todėl juos priimti atsisakoma. Be to,  minėti įrodymai buvo teikiami ir pirmosios instancijos teismui, kuris konstatavęs, jog minėti įrodymai nei  paneigia, nei patvirtina byloje svarbias aplinkybes ir nėra susiję su bylos nagrinėjimo dalyku, juos atsisakė priimti. Laikyti šias išvadas nepagrįstomis, nėra pagrindo.

28.       Apeliaciniame skundu atsakovė nurodo,  kad nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas padarė procesinius pažeidimus, kurie sudaro pagrindą konstatuoti esant absoliutiems   sprendimo negaliojimo pagrindams, įtvirtintiems CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte bei neatskleistai bylos esmei (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nurodo, kad ieškovei atsisakius pagrindinio reikalavimo, teismas negalėjo spręsti klausimų, susijusių su išvestiniais reikalavimais. Be to, tvirtina, kad teismas  netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nepagrįstai sprendė, kad PVM sąskaita-faktūra Nr. MAR23889 gali būti pripažinta pirkimo-pardavimo sutartimi arba šią sutartį pakeičiančiu dokumentu, o joje nurodytą datą nepagrįstai laikė žodinės pirkimo-pardavimo sutarties sąlyga dėl atsiskaitymo termino. Tvirtina, kad 2019-03-26 sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis neturi sutarties dalyko, todėl yra niekinė. Be to, teigia, kad  teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

29.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundžiamą teismo sprendimą, civilinės bylos medžiagą bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisinius argumentus, neturi pagrindo sutikti su pirmiau išdėstytais apeliantės teiginiais. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad UAB „Agroservis“ neįrodė aplinkybės, jog sutarties šalys pratęsė apmokėjimo už UAB „Margučiai“ parduotą  girdyklą atsiskaitymo terminą iki 2019-07-31 (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Pažymėtina, kad iš esmės visi apeliaciniame skunde dėstomi argumentai nėra nauji, yra išsamiai bei motyvuotai aptarti  skundžiamame sprendime. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismo išvados neatitiko apeliantės lūkesčių ar, kad apeliantė procesinių bei materialinių įstatymų normas vertina priešingai, nedaro skundžiamo sprendimo savaime neteisėtu bei neleidžia spręsti esant absoliutiems skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindams ar bylos esmės neatskleidimui. Apeliacinės instancijos teismas, iš esmės sutikdamas su pirmosios instancijos teismo išsamiai išdėstytais motyvais bei padarytomis išvadomis, nesikartoja ir pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

30.       Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės įtvirtintos CPK 176–185 straipsnių nuostatose. Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 straipsnis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, yra nurodęs, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-02-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013).

31.       Byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo UAB „Margučiai“ ir atsakovė UAB „Agroservis“ 2018 m. gegužės mėnesį sudarė žodinę sutartį dėl mobiliosios girdyklos pirkimo. Nustatyta, kad šalys susitarė, kad atsakovė sumokės 10 proc. nuo sutarties sumos iš anksto, trečiasis asmuo pristatys prekę, o atsakovė atsiskaitys su trečiuoju asmeniu. 2018-07-19 PVM sąskaita – faktūra Nr. MAR23889 įrodo, kad trečiasis asmuo pardavė, o atsakovė nupirko mobilią girdyklą T507/4 6700 L. Minėto fakto, kad UAB „Agroservis“ gavo užsakytą prekę bei PVM sąskaitą – faktūrą, kurioje nurodyta apmokėjimui suma (7 018 Eur) bei  apmokėjimo data – 2018-07-24, neneigia ir apeliantė.   Iš bylos duomenų matyti, kad su UAB „Margučiai“ apeliantė pilnai  už prekę atsiskaitė  tik 2019-07-31.  Nustatyta, kad 2019-02-06 ir 2019-03-05 UAB „Margučiai“ siuntė atsakovei raginimus dėl susidariusio įsiskolinimo padengimo, o skolos UAB „Agroservis“  nesumokėjus, 2019-03-26 su  UAB „Juris LT“   sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė UAB „Juris LT“, kaip naujasis kreditorius, perėmė reikalavimo teisę į atsakovę, įskaitant baudas, delspinigius ir palūkanas.

32.       Apeliantės teigimu, nustačiusi įsigyto daikto trūkumus, su trečiuoju asmeniu UAB „Margučiai“ buvo susitarta dėl vėlesnių atsiskaitymo terminų, t. y., apmokėjimo už prekę dalimis, ką patvirtina vėlesni daliniai mokėjimo pavedimai,  bendrovės atstovo,   liudytojų   parodymai, fotonuotraukos. Nurodo, kad  trečiasis asmuo neįgijęs reikalavimo į UAB „Agroservis“, reikalavimo teisės negalėjo perleisti ieškovei, o ir pati reikalavimo perleidimo sutartis neturinti sutarties dalyko yra niekinė. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje esančių įrodymų visuma šių teiginių nepatvirtina, bet priešingai, leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą nebuvus susitarimo dėl vėlesnio atsiskaitymo termino. Byloje nustatyta, kad siekiant išsiaiškinti aplinkybes dėl sandorio sudarymo aplinkybių bei jo metu buvusios šalių valios, į bylą trečiuoju asmeniu buvo įtrauktas pradinis kreditorius UAB „Margučiai“, kurio atstovė D. B. bylos nagrinėjimo metu   nurodė, kad jokių išlygų dėl sąskaitoje nurodyto atsiskaitymo termino su atsakove nebuvo susitarta. Be to,  tvirtino, kad  ji asmeniškai yra skambinusi atsakovės direktoriui dėl apmokėjimo, tačiau apmokėjimas, iki  reikalavimo perleidimo ieškovei, nebuvo atliktas.  Liudytojas S. K., UAB „Margučiai“ vadybininkas, veikęs ir ginčo sandorio sudaryme,   taip pat nepatvirtino buvus  atsakovės nurodomam susitarimui. Apeliantės teiginius paneigia ir  byloje pateikti trečiojo asmens atsakovei UAB „Agroservis“  2019-02-06 ir 2019-03-05 siųsti raginimai atsiskaityti. Teismo apklausti liudytojai T. M., D. G., G. G., dirbantys UAB „Agroservis“,   parodė iš esmės tik tai, kad buvo pertvarkoma iš trečiojo asmens gauta prekė, nes ji neatitiko reikalavimų, tačiau jokios reikšmingos aplinkybės dėl sudarytos sutarties atsiskaitymo terminų, liudytojams nebuvo žinomos. Sutiktina  su apeliantės teiginiais, kad  PVM sąskaita - faktūra pati savaime iš esmės tėra apskaitos dokumentas, tačiau kartu byloje esančių įrodymų visuma neleidžia spręsti, kad joje užfiksuoti atsiskaitymo terminai (2018-07-24) neatitiko šalių sudarytos žodinės sutarties sąlygų. Be to, gavusi sąskaitą-faktūrą UAB „Agroservis“ jokių pretenzijų nereiškė. Šių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas  darė pagrįstą išvadą, jog 2019-03-26 reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu trečiasis asmuo turėjo reikalavimo teisę į UAB „Agroservis“, nes už prekę  apeliantė  pilnai nebuvo  atsiskaičiusi  nei minėtoje sąskaitoje nurodytu terminu (2018-07-24), nei 2019-03-26 (CK 6.344 straipsnio 1 dalis).  Esant minėtiems duomenims UAB „Margučiai“ turėjo teisę tiek skolą, tiek ir įstatymo nustatytas palūkanas perleisti ieškovei, o pagrindo konstatuoti, kad reikalavimo teisė ieškovei buvo perleista pažeidžiant CK 6.102 straipsnio 1 dalies reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Apeliacinio skundo argumentai šios išvados nepaneigia.

33.       Atmestini apeliantės teiginiai, kad įstatymai nesuteikia teisės ieškovei atsisakyti dalies ieškinio, nagrinėjant bylą iš esmės teismo posėdyje. Byloje nustatyta, kad 2019-09-10 ieškovė teismui pateikė pareiškimą dėl dalies reikalavimo atsisakymo, kuriame nurodė, kad  UAB „Agroservis“ trečiajam asmeniui UAB „Margučiai“ sumokėjo pagrindinę 3 000 Eur skolą, todėl šiai sumai ieškinio reikalavimo atsisako. Priešingai apeliantės teiginiams, CPK 140 straipsnio 1 dalies nuostatos ieškovui bet kurioje proceso stadijoje suteikia teisę atsisakyti ieškinio ar jo dalies. Teismas gali atsisakyti priimti  atsisakymą nuo ieškinio tik nustatęs, kad tie veiksmai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straispnio 2 dalis). Apeliantė neneigia, kad ieškovės 2019-09-10 pareiškimo teismui padavimo metu bendrovė trečiajam asmeniu buvo sumokėjusi skolą, todėl teismui nebuvo pagrindo atsisakyti priimti  UAB „Juris LT“   atsisakymo nuo dalies ieškinio. Kadangi ieškovės reikalavimą sudarė ne tik jai 2019-03-26 reikalavimo perleidimo sutarties 1 punktu perleista skola, palūkanos, bet ir bylinėjimosi išlaidos, todėl teismas pagrįstai, išsprendęs atsisakymo priėmimo klausimą, bylą likusioje dalyje nagrinėjo iš esmės. Ta aplinkybė, kad sprendimo motyvuojamoje dalyje teismas detaliai neaptarė bylos nutraukimo priežasčių, nedaro sprendimo neteisėtu.

34.       Civilinio kodekso 6.314 straipsnio 5 dalies nuostatos nustato, kad kai pirkėjas laiku nesumoka už jam perduotus daiktus, pardavėjas turi teisę reikalauti iš pirkėjo sumokėti kainą bei įstatymų ar sutarties nustatytas palūkanas. Esant minėtam teisiniam reglamentavimui, apeliacinės instancijos teismas sutinka su  teismo išvada, kad atsakovei  savalaikiai neatsiskaičius su trečiuoju asmeniu, tiek  UAB „Margučiai“, tiek ir ieškovė, perėmusi  reikalavimą į atsakovės skolą, netesybas įgijo teisę reikalauti iš atsakovės teisės aktuose nustatytų palūkanų ir išlaidų, susijusių su skolos išieškojimu, atlyginimo (CK 6.38, 6.59, 6.158, 6.200, 6.256 straipsniai).

35.       Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundu teiginiais, kad nagrinėjamu atveju klausimas dėl reikalavimo perleidimo sutarties privalėjo būti išspręstas taip, kaip buvo sprendžiamas Panevėžio apygardos teismo 2017-12-01 nutartimi išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-779-252-2017. Pažymėtina, kad nagrinėjamos ir minėtos bylos faktinės aplinkybės yra iš esmės skirtingos bei minėta nutartimi byla buvo grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, konstatavus, jog nebuvo atskleistos aplinkybės, susijusios su reikalavimo perleidimo sutartimi perleistu sandoriu bei į bylos nagrinėjimą nebuvo įtrauktas pradinis kreditorius. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių byloje nebuvo nustatyta.

36.       Be to, nėra pagrindo sutikti ir su apeliantės teiginiais dėl  bylinėjimosi išlaidų  paskirstymo. Aplinkybė, kad bylos nagrinėjimo metu apeliantė įvykdė dalį ieškinio reikalavimų, t. y., sumokėjo pagrindinę 3 000 Eur skolą ir ieškovė ieškinio reikalavimo šioje dalyje atsisakė,   nereiškia, kad ši situacija prilygsta ieškinio dalies atmetimui ir paskirstant bylinėjimosi išlaidas turėtų būti vertinama, jog teismas patenkino tik 6,2 proc. ieškinio reikalavimo. Atsakovė skolą UAB „Margučiai“  pilnai sumokėjo  ieškovei ieškinį  pareiškus dar 2019-04-23, todėl  tiek ieškovės, tiek ir trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidos turi būti atlyginamos, įvertinus jų pagrįstumą bei atitikimą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintoje rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytiems maksimaliems dydžiams.

37.       Kiti apeliaciniame skunde bei atsiliepimuose į jį išdėstyti argumentai  nėra teisiškai reikšmingi ir   nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog teismas yra atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010).

38.       Dėl paminėto, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo  (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

39.       Atmetus UAB „Agroservis“ apeliacinį skundą, apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos (CPK 93 straipsnis). Trečiasis asmuo UAB „Margučiai“ pateikė įrodymus apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (300 Eur). Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose (2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) 8.11 punkte nustatytų  dydžių, tačiau įvertinus, kad bendrovės atstovas dalyvavo ir pirmosios instancijos teisme, jam bylos aplinkybės buvo žinomos, atsiliepimas į apeliacinį skundą yra pateiktas ir ieškovės vardu, priteistinų išlaidų dydis mažintinas iki 150 Eur (Rekomendacijų 2.10 punktas, CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies  1 punktu, teismas

n u t a r i a :

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Agroservis“ (į. k. 303060233) trečiojo asmens  s uždarosios akcinės bendrovės „Margučiai“ (į. k. 301400534) naudai 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Teisėja                                                                                        Birutė Valiulienė